Civilinio proceso teisės šaltiniai

1. Civilinio proceso teisės šaltinių samprata

Šaltinis- 1. formali¹ja prasme- išorinė teisės normos įtvirtinimo, jos išraiškos forma. 

materiali¹ja prasme- visuomenės ekonominiai, socialiniai ir kiti veiksniai,

lemiantys TN turinį ir padedantys nustatyti jų prasmź.

Dažniausiai suprantama formali¹ja prasme.

Teisės šaltinių klasifikacija.

1. galiojantys
2. istoriniai

CPT šaltiniai:

1. tiesioginiai (pirminiai) a) bendrieji teisės principai

b) rašytinė (statutinė teisė):

- nacionaliniai CPTŠ (įstatymai, poįstatyminiai a.)

- tarptautinio CPTŠ

c) teisiniai papročiai

netiesioginiai (antriniai)- TN taikymo ir aiškinimo rezultatas

a) teismų praktika

b) teisės doktrina

c) įstatymų rengimo darbai

1. Tiesioginiai TŠ :

Materialieji TNŠ daro įtak¹ tiek teisėkūrai, tiek teisės taikymui.teisingumo ir vertybių samprata visuomenėse kinta.

Principai – svarbiausi teisės esmės reiškimosi būdai, pagrindinės teisinės idėjos, vertybės, kurios nuodo, kaip konkrečiomis tiesės normomis turi būti reguliuojami žmonių santykiai. Juos įtvirtina atitinkamos TN , suformuluoja teismų praktika ar teisės doktrina.

Rašytinė (statutinė teisė)- įstatymų leidybos proceso metu atsiradź TŠ.

LR Konstitucija

LR konstituciniai įstatymai- turi didesnź gali¹ nei paprasti įstatymai.

Programiniai įstatymai- nustato valstybės ekonominės ir socialinės veiklos

tikslus, bet ne teisės normas, reguliuojančias teisinių

santykių subjektų elgesį. LR K-oje nenumatyti.

kodifikuoti įstatymai

paprastieji (ordinariniai) įst

poįstatyminiai aktai – paparstai valdymo aktai. Jais realizuojamos įst. normos.

Jie negali pakeisti įst.normų ar nustatyti naujų.

- vienkartinio galiojimo

- nuolatinio galiojimo

LR K-oje įstatymų leidybos delegavimas nenustatytas. Nustatytos reguliavimo ribos (pvz.: žmogaus teises liečiantys klausimai gali būti reguliuojami tik įstatymų lygiu).

Konstitucija- svarbiausias, pagrindinis šalies įstatymas, išsiskiriantis savo aukščiausia teisine

galia, ypatingu turiniu, sudėtingesne priėmimo ir keitimo tvarka, reikšme teisinio

reguliavimo sistemai. (žr. Konstitucinio Teismo 2004 m gegužės 25d nutarim¹)

LR K-ija įtvirtina:

Teismų sistem¹ (LRK 111 str)

CP principus:

- valdžių padalijimo (LRK 5 str)

- viešumo (LRK 117str)

- teisminės gynybos prioriteto ir universalumo (LRK 30 str)

- proceso kalbos (LRK 117str)

- lygiateisiškumo (LRK 29 str)

- teisėjų ir teismų nepriklausomumo bei išimtinės teisės vykdyti teisingum¹ s

suteikimo teismui (LRK 109 str)

tiesioginio Konstitucijos taikymo galimybź (LRK 6 str)- svarbu, nes galima užpildyti teisės spragas, išsprźsti kolizijas.

LAT: Tiesiogiai K-ijos pagrindu ieškinys gali būti tenkinamas tik tuo atveju, kai ginčo santykio nedetalizuoja kiti norminiai aktai, neprieštaraujantys K-ijai.

galiojim¹ tik paskelbtų ir K-jai neprieštaraujančių įstatymų.

draudim¹ versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ir artimus giminaičius.

teisź piliečiams skųsti valstybės ar savivaldybės įstaigų ar pareigūnų veiksmus ir sprendimus.

teisėjo teisź kreiptis į Konstitucinį Teism¹ dėl įstatymo ar kito TA atitikties K-jai.

Būtinos s¹lygos:

yra pagrindas manyti, jog TA neatitinka K-ijos

įstatymas ar kitas TA turi būti taikomas nagrinėjamoje byloje

TA svarstymas priklauso KTeismo kompetencijai

Argumentai pateikiami ne kaip byloje dalyvaujančių asmenų nuomonė ar svarstymai, bet kaip teismo nuomonė. Gali kreiptis visų grandžių teismai.

teismo nepriklausomumo garantijas

savivaldybių tarybų teisź kreiptis į teism¹ dėl jų pažeistų teisių

Konstitucij¹ sudaro ne tik tekstas, normos, principai, bet ir Konstitucinio Teismo doktrina. KTeismas yra vienintelis oficialus K-jos aiškinimo subjektas. Jo nutarimai turi įstatymo gali¹ visiems. TA negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiama, kad jis prieštarauja K–jai.Tačiau įstatym¹ panaikinti gali tik Seimas. KTeismo sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami. Negalima dar kart¹ priimti tokio paties TA, kuris buvo pripažintas prieštaraujančiu K-jai.

Konstitucinio Teismo aktai yra pripažintini pirminiais tiesės šaltiniais, turinčiais prioritet¹ prieš įstatymus bei visus kitus žemesnės teisinės galios TA.

KTeismas priėmźs daug CPT aktualių nutarimų:

CPK 53, 13, 54 str normos, kur nustatyta prokuroro teisė įstoti į byl¹ bet kurioje proceso stadijoje bei vykdyti prokurorinź priežiūr¹ civiliniame procese prieštarauja K-jai.

LAT teisėjų įgaliojimų nutraukim¹ pripažino prieštaraujančiu K-jai.

Pripažino prieštaraujančia K-jai Vyriausybės teisź tvirtinti premijas LAT pirmininkui, o teisingumo ministro teisź kitų teismų pirmininkams ir teisėjams.

Nuostatos dėl teisėjų atlyginimų mažinimo prieštarauja K-jai.

Visuomenės informavimo įstatymo 8 str. , įtvirtindamas , kad viešosios informacijos rengėjas, platintojas, jo savininkas, žurnalistas turi teisź išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį, neatskleisti informacijos šaltinio net ir tais atvejais, kai demokratinėje valstybėje informacijos šaltinį teismo sprendimu atskleisti yra būtina dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apsaugotos asmenų konstitucinės teisės ir lasvės ir kad būtų vykdomas teisingumas, prieštarauja K-jai.

Ir dar daug visokiu nutarimu priėmė, kuriu mums žinoti tikrai nereiks J

Civilinio proceso kodeksas- priimtas 2002m, įsigaliojo 2003m sausio 1 d. Daug CP normų

yra CK, kituose įstatymuose. Pvz CK yra procesinės taisyklės dėl

santuokos nutraukimo- prašymų turinys, jo nagrinėjimo ir

santuokos nutraukimo teismine tvarka, taikytinos laikinosios

apsaugos priemonės ir pan.

CPK prioritetas prieš kitus įstatymus. Tačiau ir CK įtvirtina CK viršenybės princip¹. Iškilus CK ir CPK prieštaravimui turėtų būti taikoma CPK norma, nes: 1) CK reglamentuoja civilinės, bet ne proceso teisės šaltinius; 2) CPK yra vėliau įsigaliojźs įstatymas, todėl pagal normų konkurencijos taisykles, kaip naujesnis turi prioritet¹ prieš CK.

Naujame CPK pasirinktas socialinio civilinio proceso modelis, kurio vienas iš esminių bruožų yra aktyvus teisėjas, normos išdėstytos nuoseklia sistema, užpildyta daug spragų, pašalinti prieštaravimai.

Įstatymai svarbūs CPT:

Teismų įst.

Aukščiausiojo Teismo Statutas

Advokatūros įst.

Prokuratūros įst.

Įmonių bankroto įst.

Įmonių restruktūrizavimo įst.

Civilinis kodeksas

Kai kuriose valstybėse teismų įstatymai pripažinti konstituciniais. Rengiant LR teismų įstatym¹ taip pat buvo siūloma jį priskirti prie konstitucinių įst. Jis turėtų būti konstitucinis.

Poįstatyminiai teisės aktai (PA)- reikšmingiausi CPT yra Vyriausybės nutarimai. Juose galima

rasti CPT normų, nustatančių vienų ar kitų ginčų priskyrim¹ teismui,

kreipimosi į teism¹ prieš tai pasinaudojus ginčo sprendimo ne

teismine tvarka galimybź ir pan.

Suteikimas Vyriausybei r atskiroms žinyboms įgaliojimų savo aktais reguliuoti CP klausimus vertintinas skeptiškai:

teisė kreiptis į teism¹ yra konstitucinė, todėl jos įgyvendinimo tvark¹ gali numatyti tik įstatymas, bet ne PA, jei nėra kitokios specialios išlygos. Vyriausybė gali priimti nutarim¹ dėl įstatymo įgyvendinimo tarkos tik specialiu Seimo pavedimu.

civilinį proces¹ reglamentuoja CPK ir kiti LR įstatymai

CP klausimų reguliavimas Vyriausybės nutarimuose gali kelti pavojų teisingumui įgyvendinti ir dėl to, kad vykdomoji valdžia savo TA gali riboti teismo kompetencij¹ ir teismo nepriklausomum¹.

LR CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas tam tikrų normų įgyvendinimo tvark¹ pavedė patvirtinti Vyriausybei (teisingumo ar finansų ministrams)

CP reikšmės gali turėti įsiteisėjź administracinio teismo sprendimai, neteisėtais pripažinź tam tikrus norminius aktus, kurių atitikties Konstitucijai ar įstatymams kontrolė nepriklauso KTeismui. Norminiai aktai laikomi panaikintais ir negali būti taikomi nuo tos dienos, kai paskelbiamas įsiteisėtas teismo sprendimas.

Administracinių bylų teisenos įstatymas! Teismų praktik¹ formuoja dvi teisminės institucijos:

LAT ir LVAT.

Tarptautinio CP teisės šaltiniai (tarptautinės sutartys, konvencijos ir t.t.)

LR tarptautinė sutartis- tarptautinės teisės principų ir normų reglamentuotas susitarimas, kurį raštu sudaro LR su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis. LR ministerijų ar Vyriausybės įstaigų bei kitų valstybės institucijų vardu ir pagal jų kompetencij¹ sudaromi su atitinkamomis užsienio valstybių ar organizacijų institucijomis susitarimai nėra LR tarptautinės sutartys.LR tik ratifikuota tarptautinė sutartis turi viršenybź įstatymų atžvilgiu. Neratifikuotos sut. yra LT teisinės sistemos dalis, tačiau jos turi neprieštarauti LR K-ai ir įstatymams.

KTeismo įst.: Išankstinės kontrolės atveju sprendžiamas klausimas, ar tarptautinė sutartis neprieštarauja K-jai, o represyviosios kontrolės atveju gali būti sprendžiama ir tai, ar buvo laikomasi tarptautinės sutarties sudarymo , ratifikavimo, paskelbimo tvarkos.

Tarptautinės teisės prioriteto prieš nacionalinź teisź principas.

CP svarbiausios konvencijos,dvišalės ir daugiašalės sutartys(ratifikuotos):

LT dvišalės teisinės pagalbos sut su užsienio valstybėmis (pvz.: su Rusijos Federacija nuo 1995m)

1929m konvencija dėl tam tikrų taisyklių, susijusių u tarptautiniais vežimais oru, unifikavimo.

1950m Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija su protokolais

1954m Hagos konvencija dėl civilinio proceso

Ir dar milijonas kitokiu sutarčių, kurių visų mintinai mes tikrai nesimokysime J

LT neprisijungusi prie:

1955m Konvencija dėl pilietybės teisės ir nuolatinės gyvenamosios vietos teisės kolizijų sprendimo

1956m Konvencija dėl sutartinės jurisdikcijos ir t.t.

Europos S¹jungos teisė – savarankiška teisės sistema, kuri nesutampa nei su bendr¹ja tarptautine, nei su nacionaline teise. Ji yra viršesnė už nacionalinź teisź ir tiesiogiai galioja visose valstybėse narėse.

ES teisė - pirminė (Europos Bendrijų (EAPB, EB(EEB), EAEB) steigiamosios sutartys.

- antrinė (ES institucijų remiantis steigiamosiomis sutartimis priimama teisė):

reglamentas- privalomas visos apimties ir tiesiogiai taikomas visose

valstybėse narėse. Įsigalioja visoje ES, kai paskelbiamas

Europos Bendrijų oficialiame leidinyje arba nuo nurodytos

datos.

direktyva – suformuluoja uždavinius ir tikslus, kurie yra visiems privalomi,

tačiau spendim¹ dėl jų taikymo priima pačios valstybės. Jos

derina tuos įstatymus, kurių nevienodumai trukdo bendrajai

rinkai.

sprendimas – priimamas konkrečiam klausimui sprźsti, nėra privalomas

visuotinai visais atžvilgiais. Jis privalomas tik tiems subj.,

kuriems yra skirtas.

rekomendacija ir išvada – teisiškai neprivalomi aktai. Išreiškiama institucijų

pozicija tam tkru klausimu, siūlomi tam tikri

veiksmai ar elgesys

Žr. 127 vadovėlio psl, ten daug visokiu aktu pavadinimu J

Kai iškyla kolizija dėl ES reglamento reglamentuojamo klausimo ir to paties klausimo reglamentavimo tarptautinėje sutartyje, iškyla klausimas k¹ taikyti, reikia nagrinėti ES teisės aktų nuorodas, nustatančias jų santykį su kitomis valstybių narių sudarytomis dvišalėmis arba daugiašalėmis tarptautinėmis sutartimis (konvencijomis).

Santykiuose su Latvija, Estija, kurie anksčiau vyko tarptautinių sutarčių pagrindu, dabar (nuo 2004m) vadovaujamasi ES TA pagrindu.

Teisiniai papročiai- elgesio taikylė, susikūrusi per ilg¹ lak¹ j¹ taikant ir sankcionuota valstybės.

Bruožai:

visuotinumas (universalumas)

ilgaamžiškumas

atitiktis moralės normoms ir viešajai tvarkai

Papročių privalomumas gali kilti ne būtinai iš valstybės sankcionavimo, bet ir iš civilinės sutarties šalių nuorodos à CK 1.4 str.

Netiesioginiai (antriniai) šaltiniai

Teismų praktika(teisminis precedentas) – teismų pateikti TN taikymo aiškinimai, priimti

sprendžiant konkrečias bylas, taip pat teisės

taikymo klausimų išnagrinėtose bylose analizė ir

apibendrinimas.

Priklausomai nuo to, kas laikoma TŠ, Teismo precedentas priskiriamas arba ne prie TŠ. TĮ klasifikacija priklauso nuo to, kokiai teisinei sistemai priskiriama valstybė:

- kontinentinei (civilinės teisės)- griežta TŠ hierarchija, aukščiausi¹ gali¹ turi K-ija.

- anglosaksiškai (bendrosios teisės)- pagrindinis TŠ- teisminis precedentas.

Tačiau pastaruoju metu ir kontinentinės teisės šalyse precedentas vis labiau pripažįstamas precedentas.

Anglosaksiškoje teisinėje sistemoje pagrindinis precedento bruožas- įpareigojanti jo pobūdis, kuris pasireiškia stare decisis (laikytis to, kas jau nusprźsta) principo galiojimu su s¹lyga, jog nagrinėjančiam byl¹ teisėjui nusprendus, kad jo nagrinėjama ir anksčiau išsprźsta byla turi protingai pagrįst¹ skirtum¹, jam paliekama teisė byl¹ sprźsti savarankiškai. Dalis, kur įtvirtinama privaloma teisėjo suformuluota elgesio taisyklė vadinama ratio decidendi.

LAT formuoja vienod¹ teismų praktik¹:

1. skelbia nutartis, kurioms pritaria dauguma skyriaus teisėjų
2. analizuoja teismų praktik¹, teikia rekomendacinius išaiškinimus
3. gali konsultuoti teisėjus įstatymų ir kitų TA aiškinimo ir taikymo klausimais

LAT priimami ne individualaus pobūdžio aktai:

1. Rekomendaciniai – konsultacijos teismams, LAT Senato (Plenumo) nutarimai ir jais patvirtintos tam tikrų kategorijų bylose apibendrinimo apžvalgos.

CPT svarbios:

1991 m nutarimas „Dėl teismų praktikos taikant LR CPK normas“

2000 m nutarimas „Dėl LR teismų praktikos, taikant tarptautinės privatinės teisės normas“

Ir dar milijonas kitų J

Tiek konsultacijos, tiek jų apžvalgos yra privalomosios galios teismams neturi ir nėra CPTŠ. Tačiau turi praktinź, metodinź reikšmź kitiems teisės subjektams.

2. Privalomi – LAT kasacine tvarka išnagrinėtose bylose priimtose ir LAT biuletenyje „Teismų praktika“ paskelbtose nutartyse suformuluoti precedentai.

Precedentai gali būti suformuluoti ir žemesniuose teismuose, račiau tik LAT precedentai turi visuotinį privalomum¹.

Teisminis precedentas- sprendžiant konkrečias bylas priimtuose teismo sprendimuose pateiti

teisės išaiškinimai, kurie veliau laikomi pavyzdžiu sprendžiant

analogiškas, panašias bylas. Jo esmė- teisėjo teisinė nuostata-

faktinės bylos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

Precedentas- elgesio taisyklė, atsirandanti anksčiau už įstatymo leidėjo vali¹à kai nėra reikiamos TN.

LAT: „TŠ reikšmź teismams turi tik LAT nutartys, kuriose suformuluoti precedentai“.

Precedento taikymo taisyklė- galima taikyti tik panašiose bylose.

LAT biuletenyje nepaskelbtos nutartys precedentinės galios neturi. Tačiau vėliau sako, kad turi (patys dėl to neapsisprendź) . Reikėtų visus sprendimus publikuoti viešai, tačiau to kolkas dar nėra.

LT teisminė praktika tradiciškai laikoma antriniu CPTŠ. Mikelėno nuomone, teisės aiškinimas nenagrinėjant konkrečių bylų daro LAT įst leidybos institucija ir tai prieštarauja valdžių padalijimo principui.

Teisės doktrina – tam tikru momentu teisės praktikoje susiklosčiusių ar nusistovėjusių reiškinių visuma, turinti įtakos teisės mokslo plėtrai, teisinės s¹vokos, teisinių s¹vokų formavimuisi.

Tai pozityviosios teisės interpretacija ir teismų praktiko analizė vadovėliuose, publikacijose, straipsniuose ir kituose mokslo darbuose. Antrinis TŠ.

Teisės doktrina svarbi, nes:

1. pateikia sisteminź ir racionali¹ galiojančios teisės analizź
2. nešališka teisės interpretacija
3. taikomas lyginamasis metodas (su kitų šalių teise)
4. formuluoja teisės aiškinimo, argumentacijos taisykles, pateikia s¹vokų definicijas, aiškina teisės principų turinį ir pan.
5. būdingas stabilumas.

LT jos reikšmė turėtų augti.

Įstatymų projektų rengimo medžiaga- netiesioginis TŠ. Taikomas įstatymų leidėjo ketinimo metodas. LT šios medžiagos reikšmė dar nepakankama.

Travaux preparatoires – aiškinamojo rašto ir kitų parengiamųjų dokumentų turinys.

3. Civilinio proceso teisės vienodinimas.

Teisės harmonizavimas- teisės sistemos vidinės darnos užtikrinimas, prieštaravimų tarp atskirų teisės dalių ( institutų, šakų ) pašalinimas, pvz. kodifikavimas.

Teisės unifikavimas- įv. tarptautinių dokumentų, priėmimas ir suderinimas su nacionaliniais.

CPT vienodinama keliais lygmenimis:

1. Europos Tarybos lygmuo:

Konvencijos (ŽT ir pagr. laisvių konvencija)

Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos

2. ES lygmuo:

konvencijos (Madrido konvencija dėl bankroto procedūrų)

direktyvos

reglamentai

3. JTO Tarpt. Prekybos teisės komisija (UNCITRAL)- specializuota JTO institucija, kuri plėtoja ir vienodina tarpt. prekybos teisinį reguliavim¹ (konvencijos, pavyzdiniai įst.)
4. Tarpt. privatinės teisės unifikavimo institutas (UNIDROIT)- tarpvyriausybinė inst., skirta vienodinti privatinź materiali¹ teisź.
5. Hagos tarpt. privatinės teisės konferencija.
6. Š. ir P. Amerikos regionai.
7. Nepriklausomų v-bių sandraugos v-bės (NVS).

4. Tarptautinio CPT šaltiniai:

1. K-ja. LR K-ja vadovaujasi tarpt. teisės principais, visuotinai pripažintais: įst. Neturi grįžtamosios galios, teisėjai žino įst., išklausyk abi šalis.
2. Tarptautinės sutartys. Ratifikuota tarpt. sutartis turi viršenybź prieš nac. teisź.
3. Vidaus statutinė teisė (kolizinės normos).
4. Teismų praktika- nac. teismų ir tarpt. teismo institucijų praktika (negalima EŽT ir pagr. laisvių konvencijos nuostatų aiškinti kitaip nei tai padarė Strasbūro teismas, taigi, EŽTT sprendimai, susijź su Konvencijos normų aiškinimu, yra LR teisės šaltinis; Europos Teisingumo teismo spr., susijź su Europos Bendrijos teisės aiškinimu yra šaltinis, ETT užtikrina, kad Bendrijos teisė būtų vienodai taikoma visose v-bėse narėse). ETT nagrinėja šias bylas:

Ieškiniai dėl Steigiamosios sutarties pažeidimo

Ieškiniai dėl panaikinimo

Ieškiniai dėl neveikimo

Ieškiniai dėl žalos atlyginimo

Prašymai pateikti preliminarų nutarim¹

5. Papročiai ir teisės doktrina.

5. CPT normos ir jų ypatumai:

-visuotinis privalomumas

-ryšys su v-be (sankcionuoja v-bė, taiko prievartos priemones)

-formalus apibrėžtumas (formuluojamos oficialiuose teisės aktuose, visada rašytinės)

-normatyvumas (įtvirtina teises ir pareigas)

-sistemiškumas (turi vidinź struktūr¹)

Klasifikacija:

Pagal privalomumo laipsnį:

imperatyviosios

dispozityviosios

Pagal taikymo sritį:

bendrosios, taikomos visoms stadijoms

specialiosios, tik kuriai nors vienai stadijai

išimtinės, kuri nurodo bendrosios ar spec. normos išimtį

Pagal turinį:

reguliuojamosios (nustato subjektų t. ir p.)

definicinės (pateikia s¹vokų apibrėžimus)

Pagal elgesio t-klės išraiškos formas:

įgaliojamosios (suteikia galimybź atlikti veiksmus)

įpareigojančios (nustato pareig¹ atlikti veiksmus)

draudžiančios (susilaikyti nuo veiksmų atlikimo)

Pagal vidinź konstrukcij¹:

dviejų elementų (hipotezė ir dispozicija)

trijų elementų

Hipotezė- faktų egzistavimo prielaida

Dispozicija- elgesio t-klė (teisės ir pareigos):

paprasta CPK 246

aprašomoji CPK 324

nukreipiamoji CPK 285, 1d.

blanketinė CPK 49, 1d.

Sankcija- priemonė už neteisėt¹ arba teisėt¹ elgesį

6. CP TN galiojimas laiko atžvilgiu, teritorijoje ir asmenims.

6.1. Laiko atžvilgiu:

Jeigu pačiame įstatyme nėra specialios nuorodos apie jo grįžtam¹j¹ gali¹, būtina vadovautis bendruoju principu, kad įstatymas neturi atgrźžtinės galios ir taikomas tik ateičiai. Lex retro non agit t-klė neleidžia naujai priimto įstatymo taikyti jau įvykusiems teisiniams faktams ir padariniams, atsiradusiems iki įst, įsigaliojimo.

Galioja tik paskelbti teisės aktai.

3 nuomonės:

Vientiso CP teorija- naujai priimtos TN neturi įtakoti jau prasidėjusio proceso. Tik šalių susitarimu gali būti taikomas naujas įst.

Proceso stadijų teorija- stadija turi būti baigta pagal vien¹ įst., o kitoje stadijoje taikomas naujas įst.

Proceso veiksmų teorija- kiekvienas veiksmas turi būti atliktas pagal tuo metu galiojantį įst.

Lietuvoje: CP stadijų ir proceso veiksmų teorijos.

6. Galiojimas teritorijoje:

Lex fori principas- bylos nagrinėjimo vietos teismo įstatymo principas.

Teismo procesas vyksta pagal v-bės vietos proceso teisź. Priklauso nuo bylų, turinčių užsienio element¹.

6.3. Galiojimas asmenims:

Pilietybės ir gyvenamosios ar verslo vietos principai (forum domicile).

Į teism¹ gali kreiptis ir užs. pil., JA, asm. be pilietybės, tačiau yra ir diplomatinio imuniteto doktrina, t.y. atsakovais negali būti asmenys, kuriems taikomas diplomatinis imunitetas, bei jų šeimos nariai.

Taikoma, bet CPK nenustatyta suverenaus imuniteto doktrina- draudimo pareikšti ieškinį užsienio v-bei be jos institucijų sutikimo. Tai absoliutaus v-bės suvereniteto nuo užsienio v-bių teismų jurisdikcijos principas. LR šis principas taikomas v-bei viešųjų TS srityje. Privatinės teisės reguliuojamų santykių srityje v-bė negali remtis imuniteto doktrina, todėl doktrina dar vadinama riboto imuniteto doktrina.

7. Įstatymo ir teisės analogija CP.

Teisės spragų atsiradimo priežastys:

visuom. santykių plėtra

įst. leidėjas nenumato visų aplinkybių

netobula teisinė technika

Teisės spragos:

pirminės (absoliutus vakuumas)

antrinės (santykinis vakuumas)

atsitiktinės (įst. leigėjas nesureguliuoja santykių, nes nežino juos egzistuojant)

neatsitiktinės (įst, leidėjas s¹moningai jų nereguliuoja)

Teisės spragų užpildymo būdai:

1. Įstatymų leidyba
2. Teisės aiškinimas (aiškinimo metodai: lingvistinis, sisteminis, istorinis, lyginamasis, analoginis, loginis)
3. Įst. analogija ( panašios TN taikymas;, nustato CK)

Įst. analogija galima:

a)      kai nėra pozityviosios TN, papročio, precedento, kuris reglamentuotų ginčo santykį

b)      yra TN, reglamentuojanti panašų santykį

c)      yra toks TN reguliuojamų ir nereguliuojamų santykių panašumas, kad analogijos taikymas pateisinamas

4. Teisės analogija (Jeigu nėra panašius TS reglamentuojančio įst., taikomi bendrieji teisės principai; pagal analogij¹ negali būti taikomos specialiosios, t.y. bendrųjų t-klių išimtis numatančios TN, išskyrus kai nagrinėjamos aplinkybės irgi yra išimtinės (LAT nutartis)).