Civilinio proceso teisës šaltiniai

1. Civilinio proceso teisës šaltiniø samprata

Šaltinis- 1. formali¹ja prasme- išorinë teisës normos átvirtinimo, jos išraiškos forma. 

materiali¹ja prasme- visuomenës ekonominiai, socialiniai ir kiti veiksniai,

lemiantys TN turiná ir padedantys nustatyti jø prasmê.

Dažniausiai suprantama formali¹ja prasme.

Teisës šaltiniø klasifikacija.

1. galiojantys
2. istoriniai

CPT šaltiniai:

1. tiesioginiai (pirminiai) a) bendrieji teisës principai

b) rašytinë (statutinë teisë):

- nacionaliniai CPTŠ (ástatymai, poástatyminiai a.)

- tarptautinio CPTŠ

c) teisiniai paproèiai

netiesioginiai (antriniai)- TN taikymo ir aiškinimo rezultatas

a) teismø praktika

b) teisës doktrina

c) ástatymø rengimo darbai

1. Tiesioginiai TŠ :

Materialieji TNŠ daro átak¹ tiek teisëkûrai, tiek teisës taikymui.teisingumo ir vertybiø samprata visuomenëse kinta.

Principai – svarbiausi teisës esmës reiškimosi bûdai, pagrindinës teisinës idëjos, vertybës, kurios nuodo, kaip konkreèiomis tiesës normomis turi bûti reguliuojami žmoniø santykiai. Juos átvirtina atitinkamos TN , suformuluoja teismø praktika ar teisës doktrina.

Rašytinë (statutinë teisë)- ástatymø leidybos proceso metu atsiradê TŠ.

LR Konstitucija

LR konstituciniai ástatymai- turi didesnê gali¹ nei paprasti ástatymai.

Programiniai ástatymai- nustato valstybës ekonominës ir socialinës veiklos

tikslus, bet ne teisës normas, reguliuojanèias teisiniø

santykiø subjektø elgesá. LR K-oje nenumatyti.

kodifikuoti ástatymai

paprastieji (ordinariniai) ást

poástatyminiai aktai – paparstai valdymo aktai. Jais realizuojamos ást. normos.

Jie negali pakeisti ást.normø ar nustatyti naujø.

- vienkartinio galiojimo

- nuolatinio galiojimo

LR K-oje ástatymø leidybos delegavimas nenustatytas. Nustatytos reguliavimo ribos (pvz.: žmogaus teises lieèiantys klausimai gali bûti reguliuojami tik ástatymø lygiu).

Konstitucija- svarbiausias, pagrindinis šalies ástatymas, išsiskiriantis savo aukšèiausia teisine

galia, ypatingu turiniu, sudëtingesne priëmimo ir keitimo tvarka, reikšme teisinio

reguliavimo sistemai. (žr. Konstitucinio Teismo 2004 m gegužës 25d nutarim¹)

LR K-ija átvirtina:

Teismø sistem¹ (LRK 111 str)

CP principus:

- valdžiø padalijimo (LRK 5 str)

- viešumo (LRK 117str)

- teisminës gynybos prioriteto ir universalumo (LRK 30 str)

- proceso kalbos (LRK 117str)

- lygiateisiškumo (LRK 29 str)

- teisëjø ir teismø nepriklausomumo bei išimtinës teisës vykdyti teisingum¹ s

suteikimo teismui (LRK 109 str)

tiesioginio Konstitucijos taikymo galimybê (LRK 6 str)- svarbu, nes galima užpildyti teisës spragas, išsprêsti kolizijas.

LAT: Tiesiogiai K-ijos pagrindu ieškinys gali bûti tenkinamas tik tuo atveju, kai ginèo santykio nedetalizuoja kiti norminiai aktai, neprieštaraujantys K-ijai.

galiojim¹ tik paskelbtø ir K-jai neprieštaraujanèiø ástatymø.

draudim¹ versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ir artimus giminaièius.

teisê pilieèiams skøsti valstybës ar savivaldybës ástaigø ar pareigûnø veiksmus ir sprendimus.

teisëjo teisê kreiptis á Konstituciná Teism¹ dël ástatymo ar kito TA atitikties K-jai.

Bûtinos s¹lygos:

yra pagrindas manyti, jog TA neatitinka K-ijos

ástatymas ar kitas TA turi bûti taikomas nagrinëjamoje byloje

TA svarstymas priklauso KTeismo kompetencijai

Argumentai pateikiami ne kaip byloje dalyvaujanèiø asmenø nuomonë ar svarstymai, bet kaip teismo nuomonë. Gali kreiptis visø grandžiø teismai.

teismo nepriklausomumo garantijas

savivaldybiø tarybø teisê kreiptis á teism¹ dël jø pažeistø teisiø

Konstitucij¹ sudaro ne tik tekstas, normos, principai, bet ir Konstitucinio Teismo doktrina. KTeismas yra vienintelis oficialus K-jos aiškinimo subjektas. Jo nutarimai turi ástatymo gali¹ visiems. TA negali bûti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiama, kad jis prieštarauja K–jai.Taèiau ástatym¹ panaikinti gali tik Seimas. KTeismo sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami. Negalima dar kart¹ priimti tokio paties TA, kuris buvo pripažintas prieštaraujanèiu K-jai.

Konstitucinio Teismo aktai yra pripažintini pirminiais tiesës šaltiniais, turinèiais prioritet¹ prieš ástatymus bei visus kitus žemesnës teisinës galios TA.

KTeismas priëmês daug CPT aktualiø nutarimø:

CPK 53, 13, 54 str normos, kur nustatyta prokuroro teisë ástoti á byl¹ bet kurioje proceso stadijoje bei vykdyti prokurorinê priežiûr¹ civiliniame procese prieštarauja K-jai.

LAT teisëjø ágaliojimø nutraukim¹ pripažino prieštaraujanèiu K-jai.

Pripažino prieštaraujanèia K-jai Vyriausybës teisê tvirtinti premijas LAT pirmininkui, o teisingumo ministro teisê kitø teismø pirmininkams ir teisëjams.

Nuostatos dël teisëjø atlyginimø mažinimo prieštarauja K-jai.

Visuomenës informavimo ástatymo 8 str. , átvirtindamas , kad viešosios informacijos rengëjas, platintojas, jo savininkas, žurnalistas turi teisê išsaugoti informacijos šaltinio paslaptá, neatskleisti informacijos šaltinio net ir tais atvejais, kai demokratinëje valstybëje informacijos šaltiná teismo sprendimu atskleisti yra bûtina dël gyvybiškai svarbiø ar kitø ypaè reikšmingø visuomenës interesø, taip pat siekiant užtikrinti, kad bûtø apsaugotos asmenø konstitucinës teisës ir lasvës ir kad bûtø vykdomas teisingumas, prieštarauja K-jai.

Ir dar daug visokiu nutarimu priëmë, kuriu mums žinoti tikrai nereiks J

Civilinio proceso kodeksas- priimtas 2002m, ásigaliojo 2003m sausio 1 d. Daug CP normø

yra CK, kituose ástatymuose. Pvz CK yra procesinës taisyklës dël

santuokos nutraukimo- prašymø turinys, jo nagrinëjimo ir

santuokos nutraukimo teismine tvarka, taikytinos laikinosios

apsaugos priemonës ir pan.

CPK prioritetas prieš kitus ástatymus. Taèiau ir CK átvirtina CK viršenybës princip¹. Iškilus CK ir CPK prieštaravimui turëtø bûti taikoma CPK norma, nes: 1) CK reglamentuoja civilinës, bet ne proceso teisës šaltinius; 2) CPK yra vëliau ásigaliojês ástatymas, todël pagal normø konkurencijos taisykles, kaip naujesnis turi prioritet¹ prieš CK.

Naujame CPK pasirinktas socialinio civilinio proceso modelis, kurio vienas iš esminiø bruožø yra aktyvus teisëjas, normos išdëstytos nuoseklia sistema, užpildyta daug spragø, pašalinti prieštaravimai.

Ástatymai svarbûs CPT:

Teismø ást.

Aukšèiausiojo Teismo Statutas

Advokatûros ást.

Prokuratûros ást.

Ámoniø bankroto ást.

Ámoniø restruktûrizavimo ást.

Civilinis kodeksas

Kai kuriose valstybëse teismø ástatymai pripažinti konstituciniais. Rengiant LR teismø ástatym¹ taip pat buvo siûloma já priskirti prie konstituciniø ást. Jis turëtø bûti konstitucinis.

Poástatyminiai teisës aktai (PA)- reikšmingiausi CPT yra Vyriausybës nutarimai. Juose galima

rasti CPT normø, nustatanèiø vienø ar kitø ginèø priskyrim¹ teismui,

kreipimosi á teism¹ prieš tai pasinaudojus ginèo sprendimo ne

teismine tvarka galimybê ir pan.

Suteikimas Vyriausybei r atskiroms žinyboms ágaliojimø savo aktais reguliuoti CP klausimus vertintinas skeptiškai:

teisë kreiptis á teism¹ yra konstitucinë, todël jos ágyvendinimo tvark¹ gali numatyti tik ástatymas, bet ne PA, jei nëra kitokios specialios išlygos. Vyriausybë gali priimti nutarim¹ dël ástatymo ágyvendinimo tarkos tik specialiu Seimo pavedimu.

civiliná proces¹ reglamentuoja CPK ir kiti LR ástatymai

CP klausimø reguliavimas Vyriausybës nutarimuose gali kelti pavojø teisingumui ágyvendinti ir dël to, kad vykdomoji valdžia savo TA gali riboti teismo kompetencij¹ ir teismo nepriklausomum¹.

LR CPK patvirtinimo, ásigaliojimo ir ágyvendinimo ástatymas tam tikrø normø ágyvendinimo tvark¹ pavedë patvirtinti Vyriausybei (teisingumo ar finansø ministrams)

CP reikšmës gali turëti ásiteisëjê administracinio teismo sprendimai, neteisëtais pripažinê tam tikrus norminius aktus, kuriø atitikties Konstitucijai ar ástatymams kontrolë nepriklauso KTeismui. Norminiai aktai laikomi panaikintais ir negali bûti taikomi nuo tos dienos, kai paskelbiamas ásiteisëtas teismo sprendimas.

Administraciniø bylø teisenos ástatymas! Teismø praktik¹ formuoja dvi teisminës institucijos:

LAT ir LVAT.

Tarptautinio CP teisës šaltiniai (tarptautinës sutartys, konvencijos ir t.t.)

LR tarptautinë sutartis- tarptautinës teisës principø ir normø reglamentuotas susitarimas, kurá raštu sudaro LR su užsienio valstybëmis ir tarptautinëmis organizacijomis. LR ministerijø ar Vyriausybës ástaigø bei kitø valstybës institucijø vardu ir pagal jø kompetencij¹ sudaromi su atitinkamomis užsienio valstybiø ar organizacijø institucijomis susitarimai nëra LR tarptautinës sutartys.LR tik ratifikuota tarptautinë sutartis turi viršenybê ástatymø atžvilgiu. Neratifikuotos sut. yra LT teisinës sistemos dalis, taèiau jos turi neprieštarauti LR K-ai ir ástatymams.

KTeismo ást.: Išankstinës kontrolës atveju sprendžiamas klausimas, ar tarptautinë sutartis neprieštarauja K-jai, o represyviosios kontrolës atveju gali bûti sprendžiama ir tai, ar buvo laikomasi tarptautinës sutarties sudarymo , ratifikavimo, paskelbimo tvarkos.

Tarptautinës teisës prioriteto prieš nacionalinê teisê principas.

CP svarbiausios konvencijos,dvišalës ir daugiašalës sutartys(ratifikuotos):

LT dvišalës teisinës pagalbos sut su užsienio valstybëmis (pvz.: su Rusijos Federacija nuo 1995m)

1929m konvencija dël tam tikrø taisykliø, susijusiø u tarptautiniais vežimais oru, unifikavimo.

1950m Žmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø konvencija su protokolais

1954m Hagos konvencija dël civilinio proceso

Ir dar milijonas kitokiu sutarèiø, kuriø visø mintinai mes tikrai nesimokysime J

LT neprisijungusi prie:

1955m Konvencija dël pilietybës teisës ir nuolatinës gyvenamosios vietos teisës kolizijø sprendimo

1956m Konvencija dël sutartinës jurisdikcijos ir t.t.

Europos S¹jungos teisë – savarankiška teisës sistema, kuri nesutampa nei su bendr¹ja tarptautine, nei su nacionaline teise. Ji yra viršesnë už nacionalinê teisê ir tiesiogiai galioja visose valstybëse narëse.

ES teisë - pirminë (Europos Bendrijø (EAPB, EB(EEB), EAEB) steigiamosios sutartys.

- antrinë (ES institucijø remiantis steigiamosiomis sutartimis priimama teisë):

reglamentas- privalomas visos apimties ir tiesiogiai taikomas visose

valstybëse narëse. Ásigalioja visoje ES, kai paskelbiamas

Europos Bendrijø oficialiame leidinyje arba nuo nurodytos

datos.

direktyva – suformuluoja uždavinius ir tikslus, kurie yra visiems privalomi,

taèiau spendim¹ dël jø taikymo priima paèios valstybës. Jos

derina tuos ástatymus, kuriø nevienodumai trukdo bendrajai

rinkai.

sprendimas – priimamas konkreèiam klausimui sprêsti, nëra privalomas

visuotinai visais atžvilgiais. Jis privalomas tik tiems subj.,

kuriems yra skirtas.

rekomendacija ir išvada – teisiškai neprivalomi aktai. Išreiškiama institucijø

pozicija tam tkru klausimu, siûlomi tam tikri

veiksmai ar elgesys

Žr. 127 vadovëlio psl, ten daug visokiu aktu pavadinimu J

Kai iškyla kolizija dël ES reglamento reglamentuojamo klausimo ir to paties klausimo reglamentavimo tarptautinëje sutartyje, iškyla klausimas k¹ taikyti, reikia nagrinëti ES teisës aktø nuorodas, nustatanèias jø santyká su kitomis valstybiø nariø sudarytomis dvišalëmis arba daugiašalëmis tarptautinëmis sutartimis (konvencijomis).

Santykiuose su Latvija, Estija, kurie anksèiau vyko tarptautiniø sutarèiø pagrindu, dabar (nuo 2004m) vadovaujamasi ES TA pagrindu.

Teisiniai paproèiai- elgesio taikylë, susikûrusi per ilg¹ lak¹ j¹ taikant ir sankcionuota valstybës.

Bruožai:

visuotinumas (universalumas)

ilgaamžiškumas

atitiktis moralës normoms ir viešajai tvarkai

Paproèiø privalomumas gali kilti ne bûtinai iš valstybës sankcionavimo, bet ir iš civilinës sutarties šaliø nuorodos à CK 1.4 str.

Netiesioginiai (antriniai) šaltiniai

Teismø praktika(teisminis precedentas) – teismø pateikti TN taikymo aiškinimai, priimti

sprendžiant konkreèias bylas, taip pat teisës

taikymo klausimø išnagrinëtose bylose analizë ir

apibendrinimas.

Priklausomai nuo to, kas laikoma TŠ, Teismo precedentas priskiriamas arba ne prie TŠ. TÁ klasifikacija priklauso nuo to, kokiai teisinei sistemai priskiriama valstybë:

- kontinentinei (civilinës teisës)- griežta TŠ hierarchija, aukšèiausi¹ gali¹ turi K-ija.

- anglosaksiškai (bendrosios teisës)- pagrindinis TŠ- teisminis precedentas.

Taèiau pastaruoju metu ir kontinentinës teisës šalyse precedentas vis labiau pripažástamas precedentas.

Anglosaksiškoje teisinëje sistemoje pagrindinis precedento bruožas- ápareigojanti jo pobûdis, kuris pasireiškia stare decisis (laikytis to, kas jau nusprêsta) principo galiojimu su s¹lyga, jog nagrinëjanèiam byl¹ teisëjui nusprendus, kad jo nagrinëjama ir anksèiau išsprêsta byla turi protingai pagrást¹ skirtum¹, jam paliekama teisë byl¹ sprêsti savarankiškai. Dalis, kur átvirtinama privaloma teisëjo suformuluota elgesio taisyklë vadinama ratio decidendi.

LAT formuoja vienod¹ teismø praktik¹:

1. skelbia nutartis, kurioms pritaria dauguma skyriaus teisëjø
2. analizuoja teismø praktik¹, teikia rekomendacinius išaiškinimus
3. gali konsultuoti teisëjus ástatymø ir kitø TA aiškinimo ir taikymo klausimais

LAT priimami ne individualaus pobûdžio aktai:

1. Rekomendaciniai – konsultacijos teismams, LAT Senato (Plenumo) nutarimai ir jais patvirtintos tam tikrø kategorijø bylose apibendrinimo apžvalgos.

CPT svarbios:

1991 m nutarimas „Dël teismø praktikos taikant LR CPK normas“

2000 m nutarimas „Dël LR teismø praktikos, taikant tarptautinës privatinës teisës normas“

Ir dar milijonas kitø J

Tiek konsultacijos, tiek jø apžvalgos yra privalomosios galios teismams neturi ir nëra CPTŠ. Taèiau turi praktinê, metodinê reikšmê kitiems teisës subjektams.

2. Privalomi – LAT kasacine tvarka išnagrinëtose bylose priimtose ir LAT biuletenyje „Teismø praktika“ paskelbtose nutartyse suformuluoti precedentai.

Precedentai gali bûti suformuluoti ir žemesniuose teismuose, raèiau tik LAT precedentai turi visuotiná privalomum¹.

Teisminis precedentas- sprendžiant konkreèias bylas priimtuose teismo sprendimuose pateiti

teisës išaiškinimai, kurie veliau laikomi pavyzdžiu sprendžiant

analogiškas, panašias bylas. Jo esmë- teisëjo teisinë nuostata-

faktinës bylos aplinkybës ir jø teisinis vertinimas.

Precedentas- elgesio taisyklë, atsirandanti anksèiau už ástatymo leidëjo vali¹à kai nëra reikiamos TN.

LAT: „TŠ reikšmê teismams turi tik LAT nutartys, kuriose suformuluoti precedentai“.

Precedento taikymo taisyklë- galima taikyti tik panašiose bylose.

LAT biuletenyje nepaskelbtos nutartys precedentinës galios neturi. Taèiau vëliau sako, kad turi (patys dël to neapsisprendê) . Reikëtø visus sprendimus publikuoti viešai, taèiau to kolkas dar nëra.

LT teisminë praktika tradiciškai laikoma antriniu CPTŠ. Mikelëno nuomone, teisës aiškinimas nenagrinëjant konkreèiø bylø daro LAT ást leidybos institucija ir tai prieštarauja valdžiø padalijimo principui.

Teisës doktrina – tam tikru momentu teisës praktikoje susiklosèiusiø ar nusistovëjusiø reiškiniø visuma, turinti átakos teisës mokslo plëtrai, teisinës s¹vokos, teisiniø s¹vokø formavimuisi.

Tai pozityviosios teisës interpretacija ir teismø praktiko analizë vadovëliuose, publikacijose, straipsniuose ir kituose mokslo darbuose. Antrinis TŠ.

Teisës doktrina svarbi, nes:

1. pateikia sisteminê ir racionali¹ galiojanèios teisës analizê
2. nešališka teisës interpretacija
3. taikomas lyginamasis metodas (su kitø šaliø teise)
4. formuluoja teisës aiškinimo, argumentacijos taisykles, pateikia s¹vokø definicijas, aiškina teisës principø turiná ir pan.
5. bûdingas stabilumas.

LT jos reikšmë turëtø augti.

Ástatymø projektø rengimo medžiaga- netiesioginis TŠ. Taikomas ástatymø leidëjo ketinimo metodas. LT šios medžiagos reikšmë dar nepakankama.

Travaux preparatoires – aiškinamojo rašto ir kitø parengiamøjø dokumentø turinys.

3. Civilinio proceso teisës vienodinimas.

Teisës harmonizavimas- teisës sistemos vidinës darnos užtikrinimas, prieštaravimø tarp atskirø teisës daliø ( institutø, šakø ) pašalinimas, pvz. kodifikavimas.

Teisës unifikavimas- áv. tarptautiniø dokumentø, priëmimas ir suderinimas su nacionaliniais.

CPT vienodinama keliais lygmenimis:

1. Europos Tarybos lygmuo:

Konvencijos (ŽT ir pagr. laisviø konvencija)

Europos Tarybos Ministrø komiteto rekomendacijos

2. ES lygmuo:

konvencijos (Madrido konvencija dël bankroto procedûrø)

direktyvos

reglamentai

3. JTO Tarpt. Prekybos teisës komisija (UNCITRAL)- specializuota JTO institucija, kuri plëtoja ir vienodina tarpt. prekybos teisiná reguliavim¹ (konvencijos, pavyzdiniai ást.)
4. Tarpt. privatinës teisës unifikavimo institutas (UNIDROIT)- tarpvyriausybinë inst., skirta vienodinti privatinê materiali¹ teisê.
5. Hagos tarpt. privatinës teisës konferencija.
6. Š. ir P. Amerikos regionai.
7. Nepriklausomø v-biø sandraugos v-bës (NVS).

4. Tarptautinio CPT šaltiniai:

1. K-ja. LR K-ja vadovaujasi tarpt. teisës principais, visuotinai pripažintais: ást. Neturi grážtamosios galios, teisëjai žino ást., išklausyk abi šalis.
2. Tarptautinës sutartys. Ratifikuota tarpt. sutartis turi viršenybê prieš nac. teisê.
3. Vidaus statutinë teisë (kolizinës normos).
4. Teismø praktika- nac. teismø ir tarpt. teismo institucijø praktika (negalima EŽT ir pagr. laisviø konvencijos nuostatø aiškinti kitaip nei tai padarë Strasbûro teismas, taigi, EŽTT sprendimai, susijê su Konvencijos normø aiškinimu, yra LR teisës šaltinis; Europos Teisingumo teismo spr., susijê su Europos Bendrijos teisës aiškinimu yra šaltinis, ETT užtikrina, kad Bendrijos teisë bûtø vienodai taikoma visose v-bëse narëse). ETT nagrinëja šias bylas:

Ieškiniai dël Steigiamosios sutarties pažeidimo

Ieškiniai dël panaikinimo

Ieškiniai dël neveikimo

Ieškiniai dël žalos atlyginimo

Prašymai pateikti preliminarø nutarim¹

5. Paproèiai ir teisës doktrina.

5. CPT normos ir jø ypatumai:

-visuotinis privalomumas

-ryšys su v-be (sankcionuoja v-bë, taiko prievartos priemones)

-formalus apibrëžtumas (formuluojamos oficialiuose teisës aktuose, visada rašytinës)

-normatyvumas (átvirtina teises ir pareigas)

-sistemiškumas (turi vidinê struktûr¹)

Klasifikacija:

Pagal privalomumo laipsná:

imperatyviosios

dispozityviosios

Pagal taikymo sritá:

bendrosios, taikomos visoms stadijoms

specialiosios, tik kuriai nors vienai stadijai

išimtinës, kuri nurodo bendrosios ar spec. normos išimtá

Pagal turiná:

reguliuojamosios (nustato subjektø t. ir p.)

definicinës (pateikia s¹vokø apibrëžimus)

Pagal elgesio t-klës išraiškos formas:

ágaliojamosios (suteikia galimybê atlikti veiksmus)

ápareigojanèios (nustato pareig¹ atlikti veiksmus)

draudžianèios (susilaikyti nuo veiksmø atlikimo)

Pagal vidinê konstrukcij¹:

dviejø elementø (hipotezë ir dispozicija)

trijø elementø

Hipotezë- faktø egzistavimo prielaida

Dispozicija- elgesio t-klë (teisës ir pareigos):

paprasta CPK 246

aprašomoji CPK 324

nukreipiamoji CPK 285, 1d.

blanketinë CPK 49, 1d.

Sankcija- priemonë už neteisët¹ arba teisët¹ elgesá

6. CP TN galiojimas laiko atžvilgiu, teritorijoje ir asmenims.

6.1. Laiko atžvilgiu:

Jeigu paèiame ástatyme nëra specialios nuorodos apie jo grážtam¹j¹ gali¹, bûtina vadovautis bendruoju principu, kad ástatymas neturi atgrêžtinës galios ir taikomas tik ateièiai. Lex retro non agit t-klë neleidžia naujai priimto ástatymo taikyti jau ávykusiems teisiniams faktams ir padariniams, atsiradusiems iki ást, ásigaliojimo.

Galioja tik paskelbti teisës aktai.

3 nuomonës:

Vientiso CP teorija- naujai priimtos TN neturi átakoti jau prasidëjusio proceso. Tik šaliø susitarimu gali bûti taikomas naujas ást.

Proceso stadijø teorija- stadija turi bûti baigta pagal vien¹ ást., o kitoje stadijoje taikomas naujas ást.

Proceso veiksmø teorija- kiekvienas veiksmas turi bûti atliktas pagal tuo metu galiojantá ást.

Lietuvoje: CP stadijø ir proceso veiksmø teorijos.

6. Galiojimas teritorijoje:

Lex fori principas- bylos nagrinëjimo vietos teismo ástatymo principas.

Teismo procesas vyksta pagal v-bës vietos proceso teisê. Priklauso nuo bylø, turinèiø užsienio element¹.

6.3. Galiojimas asmenims:

Pilietybës ir gyvenamosios ar verslo vietos principai (forum domicile).

Á teism¹ gali kreiptis ir užs. pil., JA, asm. be pilietybës, taèiau yra ir diplomatinio imuniteto doktrina, t.y. atsakovais negali bûti asmenys, kuriems taikomas diplomatinis imunitetas, bei jø šeimos nariai.

Taikoma, bet CPK nenustatyta suverenaus imuniteto doktrina- draudimo pareikšti ieškiná užsienio v-bei be jos institucijø sutikimo. Tai absoliutaus v-bës suvereniteto nuo užsienio v-biø teismø jurisdikcijos principas. LR šis principas taikomas v-bei viešøjø TS srityje. Privatinës teisës reguliuojamø santykiø srityje v-bë negali remtis imuniteto doktrina, todël doktrina dar vadinama riboto imuniteto doktrina.

7. Ástatymo ir teisës analogija CP.

Teisës spragø atsiradimo priežastys:

visuom. santykiø plëtra

ást. leidëjas nenumato visø aplinkybiø

netobula teisinë technika

Teisës spragos:

pirminës (absoliutus vakuumas)

antrinës (santykinis vakuumas)

atsitiktinës (ást. leigëjas nesureguliuoja santykiø, nes nežino juos egzistuojant)

neatsitiktinës (ást, leidëjas s¹moningai jø nereguliuoja)

Teisës spragø užpildymo bûdai:

1. Ástatymø leidyba
2. Teisës aiškinimas (aiškinimo metodai: lingvistinis, sisteminis, istorinis, lyginamasis, analoginis, loginis)
3. Ást. analogija ( panašios TN taikymas;, nustato CK)

Ást. analogija galima:

a)      kai nëra pozityviosios TN, paproèio, precedento, kuris reglamentuotø ginèo santyká

b)      yra TN, reglamentuojanti panašø santyká

c)      yra toks TN reguliuojamø ir nereguliuojamø santykiø panašumas, kad analogijos taikymas pateisinamas

4. Teisës analogija (Jeigu nëra panašius TS reglamentuojanèio ást., taikomi bendrieji teisës principai; pagal analogij¹ negali bûti taikomos specialiosios, t.y. bendrøjø t-kliø išimtis numatanèios TN, išskyrus kai nagrinëjamos aplinkybës irgi yra išimtinës (LAT nutartis)).