CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

EUROPOS ARETO ORDERIS: PIRMIEJI EUROPOS SĄJUNGOS BAUDˇIAMOSIOS TEISĖS IR BAUDˇIAMOJO PROCESO TEISĖS ˇINGSNIAI LIETUVOJE

teisė

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

Europos areto orderis: pirmieji Europos Sąjungos baud˛iamosios teisės ir baud˛iamojo proceso teisės ˛ingsniai Lietuvoje

Straipsnyje analizuojamas naujas besiformuojančios Europos Sąjungos baud˛iamosios teisės institutas – Europos areto orderis. Straipsnyje pateikiama Europos Vadovų tarybos rėminio sprendimo, numatančio valstybių-Sąjungos narių pareigą vykdyti Europos areto orderį, kritika. Autorius argumentuoja poziciją, kad daugelis Rėminio sprendimo nuostatų kelia grėsmę ˛mogaus teisėms, atskleid˛ia galimybes spręsti ias problemas praktikoje remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos normomis. Pateikiami pasiūlymai, į kurias aplinkybes derėtų atsi˛velgti derinant Lietuvos Respublikos baud˛iamuosius įstatymus su Europos Sąjungos teisės reikalavimais.

Į˛anga

Įdomiu laiku Lietuva stoja į Europos Sąjungą. Laiku, kada i esmės keičiasi Europos Sąjungos erdvė, struktūra, teisė. Baud˛iamajai ir baud˛iamojo proceso teisei vykstantys pakitimai itin svarbūs. Ilgą laiką buvusios Europos Sąjungos teisės u˛ribyje, nekvestionuojamose nacionalinių teisės sistemų valdose, ios teisės akos paranda turėtą neliečiamybę. Galbūt tai vienas i ypatingą reikmę turinčių Europos kultūros ir Europos teisės pasiekimų. Galbūt. Vis dėlto didelis vykstančių procesų pagreitis lemia ir neigiamas tendencijas: stiprėjant baud˛iamajai justicijai, silpnėja baud˛iamasis teisingumas – bazinis kiekvienos liberalios demokratijos principas, reikalaujantis, kad baud˛iamoji teisinė prievarta būtų taikoma tik baustinų veikų padarymu kaltiems asmenims ir tik ta apimtimi, kuri yra būtina baud˛iamosios justicijos tikslams pasiekti.

iame straipsnyje nagrinėjamas tik vienas, tačiau atskleid˛iantis besiformuojančių problemų mastus, naujosios Europos baud˛iamosios ir baud˛iamojo proceso teisės institutas – Europos areto orderis. Lietuvos Respublika turės akceptuoti Europos areto orderio sistemą. Matyt, tai bus sudėtingas, daug praktinių problemų valstybei ir jos institucijoms keliantis procesas. Tačiau dar svarbesnė ir nuoseklaus sprendimo reikalaujanti problema – kaip u˛tikrinti, kad toks sistemos perėmimas būtų atliktas garantuojant plačiausią galimą individo teisių ir laisvių apsaugą, laikantis pamatinių Lietuvos Respublikos teisės doktrinoje ir praktikoje įsitvirtinusių principų.

Europos areto orderio sąvoka, reikmė ir kontekstas

Europos areto orderio sistema suvokiama kaip Europos Sąjungai priklausančių valstybių baud˛iamojo teisinio bendradarbiavimo forma, pasireikianti vienos valstybės-narės teismo sprendimo, kad ioje valstybėje nusikaltimo padarymu įtariamas, kaltinamas ar jau nuteistas asmuo turi būti suimtas kitoje valstybėje-narėje ir perduotas pirmajai (Europos areto orderio), vykdymu kitoje valstybėje-narėje, neiekant ir nenagrinėjant kitų baud˛iamosios prievartos taikymo pagrindų. Perėjus prie Europos areto orderio sistemos, sistemai priklausančių valstybių santykiuose inyksta ekstradicija. Svarbu, kad nyksta ne tik procesinė ekstradicijos forma, bet atsisakoma ir didumos baud˛iamųjų teisinių ekstradicijos nevykdymo pagrindų: abipusio veikos baud˛iamumo taisyklės, ekstradicijos dėl politinių nusikaltimų nevykdymo taisyklės, piliečių ekstradicijos nevykdymo taisyklės.

Idėja atsisakyti ekstradicijos Europos Sąjungos erdvėje nėra visikai nauja. Ji buvo pradėta plėtoti dar praėjusio deimtmečio pabaigoje. 1999 metų Tamperės susitikime Europos Vadovų Taryba ireikė nuostatą, kad Sąjungos valstybių santykiuose turi būti atsisakyta jau nuteistų asmenų ekstradicijos, o tokie asmenys (t.y. asmenys, kuriuos praoma iduoti ne baud˛iamojo persekiojimo tikslais, bet praančiojoje valstybėje teismo nuosprend˛iu jau paskirtos bausmės vykdymui) turi būti perduodami nesprend˛iant perdavimo pagrįstumo klausimų. Tuomet pozicija atrodė itin novatorika, o mintys apie patį Europos areto orderį 1999 metais dar atrodė pernelyg drąsiomis. Vadovų Taryba apsiribojo pateikdama kvietimą Europos Komisijai parengti pasiūlymus kaip paspartinti ekstradicijos procedūras tarp valstybių-narių[1]. Tuo tarpu Europos Komisijos Pasiūlyme dėl Europos Vadovų tarybos rėminio sprendimo dėl Europos areto orderio ir perdavimo procedūrų tarp valstybių narių , pateiktame 2001 metų rudenį, Komisija ireikė aikią nuostatą, kad tiek jau nuteistų, tiek ir dar tik įtariamų bei kaltinamų asmenų perdavimas i vienos Sąjungos valstybės į kitą turi būti vykdomas supaprastinta tvarka –Europos areto orderio tvarka. Atrodo, dveji metai – ne tiek jau daug, o per tą laiką pasikeitė pamatinės idėjos apie tarptautinį baud˛iamąjį teisinį bendradarbiavimą tarp Europos Sąjungos alių. Tokią idėjų kaitos spartą paaikina įvykių kontekstas: aukčiau minėtas Europos Komisijos Pasiūlymas buvo pateiktas Tarybai praėjus tik dviems savaitėms nuo rugsėjo 11 dienos įvykių Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ir tai did˛ia dalimi lėmė esamus sistemos trūkumus.

Visų pirma, patys teroro aktai Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo laikomi pakankamu įrodymu, kad tradicinės priemonės kovoje su transnacionaliniu nusikalstamumu nepasiteisino. Reikėjo ka˛ko naujo. Ir reikėjo greitai. Praktikai situacija reikalavo, kad priemonės suvaldyti kylančias transnacionalines terorizmo grėsmes būtų rastos i karto[3]. Europos areto orderio sistemos įdiegimas geriausiai tiko tokių poreikių tenkinimui: priemonė beveik drastika, o pusė darbo jau padaryta

Antra, Europos areto orderio sistema buvo formuluojama vykstant skubiam ir i anksto nenumatytam teisinių vertybių perkainojimui, situacijoje, kada grie˛tos priemonės, padėsiančios suvaldyti transnacionalinį nusikalstamumą, atrodė pagrįstomis jau vien tik dėl savo grie˛tumo . Kalbos apie individo teisių apsaugos prioritetus teisinėje sistemoje ėmė dvelkt senamadikumu, o į tokias mintis isakančius asmenis pradėta ˛velgti atsainiai, kaip į asmenis, nesugebančius įsisąmoninti besikeičiančių „globalinių realijų“. Visa tai atsispindėjo ir Europos areto orderio sistemos modelio projekte. Valstybės interesų prioritetas ˛mogaus teisių at˛vilgiu jame akivaizdus . Nors Rėminiame sprendime daugelį kartų kartojama, kad Europos areto orderiai turi būti vykdomi skrupulingai laikantis ˛mogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugą reglamentuojančių normų, atrodo tik tokiais bendro pobūd˛io reikalavimais ir yra apsiribojama.

Taip 2002 m. bir˛elio 13 d. Europos Vadovų Tarybos rėminiu sprendimu buvo sukurtas visikai naujas tarptautinio baud˛iamojo teisinio bendradarbiavimo institutas – Europos areto orderis. Buvo numatyta, kad naujoji Europos areto orderio sistema turi visa apimtimi veikti visose Europos Sąjungos valstybėse jau 2004 m. sausio 1 d.

Sunku jausti ilgesį ekstradicijai. Nors ir turėjus did˛iulę įtaką dabartinės baud˛iamosios ir tarptautinės teisės formavimuisi, per porą imtų savo gyvavimo metų[6] i tarptautinio baud˛iamojo teisinio bendradarbiavimo priemonė įrodė esanti per daug brangiai kainuojančia ir duodančia per ma˛ai naudos. Ilgi ekstradicijos procesai, stabdantys baud˛iamųjų bylų tyrimą, jau seniai netenkina praktikos poreikių. Teorinių argumentų kritiką tradicinės ekstradicijos taisyklės taip pat sunkiai beatlaiko . Ir tai natūralu.

Svarbiausia ekstradicijos yda dabartinėje situacijoje - ji tradicikai buvo ir tebėra laikoma ne tik teisinio, bet ir politinio bendradarbiavimo forma. Sprendimai dėl asmens idavimo daugelyje valstybių (Lietuvos Respublika iuo at˛vilgiu gali did˛iuotis būdama reta iimtimi) priimami bent jau dalyvaujant u˛ valstybės u˛sienio politiką atsakingiems pareigūnams, da˛niausiai jiems pripa˛įstant ir teisę spręsti – vykdyti teismo sankcionuotą ekstradiciją ar ne. Europos Sąjungoje toks po˛iūris į tarptautinį baud˛iamąjį teisinį bendradarbiavimą nebepriimtinas. Kovą su nusikalstamumu ir jo prevenciją pripa˛inus esant bendrąsąjunginių interesų sferoje , nebelieka teorinių argumentų, pagrind˛iančių praomos iduoti asmenį valstybės galimybės apeliuoti į nacionalinius interesus sprend˛iant: suteikti kitos valstybės praomą teisinę pagalbą ar ne. Teikiant baud˛iamąją teisinę pagalbą (nagrinėjamu atveju – vykdant Europos areto orderį) siekiama garantuoti bendrasąjunginius, taigi ir asmenį perduodančios valstybės, interesus. Vadinasi, teiginys, kad asmens perdavimu gali būti pa˛eisti asmenį perduodančios valstybės interesai, tampa nebegalimu.

Kita vertus, nekelia abejonių faktas, kad tradicinės ekstradicijos taisyklės, nors sukurtos siekiant apsaugoti praomosios valstybės interesus, jau evoliucionavo į ˛mogaus teisių apsaugos mechanizmus[9]. Todėl tokių tradicinių ekstradicijos taisyklių kaip abipusio veikos baud˛iamumo taisyklė, ekstradicijos dėl politinių nusikaltimų nevykdymo taisyklė, piliečių ekstradicijos nevykdymo taisyklė, atsisakymas vertintinas ne tik kaip valstybės interesų apsaugos silpninimas, bet ir kaip ˛mogaus teisių ribojimas. Būtini argumentai, pagrind˛iantys tokio ribojimo galimybę. Jie į˛velgiami keliose susijusiose aplinkybėse. Apie jas ˛emiau. Tačiau pirmiausia reikėtų ap˛velgti ˛mogaus teisių apsaugai tarnaujančius mechanizmus, kurie Europos areto orderio sistemoje ilieka.

Tradicinės ekstradicijos taisyklės ir Europos areto orderio nevykdymo pagrindai

Bazinė Europos areto orderio idėja – valstybė, gavusi kitos valstybės iduotą Europos areto orderį, jį vykdo nekvestionuodama orderio pagrįstumo ir teisėtumo, Europos areto orderio sistemoje ilaikant tik pavienius tradicinės ekstradicijos rudimentus.

Pirmiausia, Europos areto orderio sistemoje ilaikoma viena pagrindinių tradicinės ekstradicijos taisyklių – abipusio veikos baud˛iamumo taisyklė. Tačiau itin ribota apimtimi. Svarbiausia – rėminio sprendimo dėl Europos areto orderio 2 straipsnyje pateikiamas nusikaltimų, kurių at˛vilgiu iduoti Europos areto orderiai vykdomi nepriklausomai nuo to, ar praomojoje valstybėje atitinkamos veikos yra kriminalizuotos, ar ne. Į sąraą įtraukta daugelis mala in se nusikaltimų, kuriuos kriminalizuojančios normos visose ES valstybėse-narėse yra gan panaios: nu˛udymai, sunkūs kūno su˛alojimai, i˛aginimai. Sąrae taip pat įrayti nusikaltimai, kuriuos valstybių sąjungos narių baud˛iamuosiuose įstatymuose reikalauja numatyti Europos Sąjungos acquis: dalyvavimas nusikalstamoje organizacijoje[10], prekyba ˛monėmis, seksualinis vaikų inaudojimas ir kt.. Pastebėtina, kad į sąraą buvo įtraukti ir nusikaltimai, kurių kriminalizavimas Europos Sąjungos mastu dar tik buvo numatomas (pvz.: nusikaltimai gamtai ), ar tebėra tik numatomas (pvz.: rasizmas ir ksenofobija ). Ir tai tik dar kartą pabrė˛ė skubos rengiant Europos areto orderio sistemą, lemtus trūkumus: sutarimas netaikyti nurodytų nusikaltimų at˛vilgiu abipusio veikos baud˛iamumo taisyklės buvo pasiektas dar ne˛inant, dėl ko susitariama. Sprendimas įtraukti į sąraą nusikaltimus, dėl kurių definicijų dar tik buvo tikimasi susitarti ateityje, dar sunkiau suvokiamas atsi˛velgiant į rėminio sprendimo 2 straipsnio 3 punktą, kuriame pabrė˛iama Europos Vadovų Tarybos teisė pildyti ir keisti patį sąraą

Europos areto orderiai, iduoti asmenų, kaltinamų (įtariamų) į sąraą įraytų nusikaltimų padarymu (ar jau nuteistų u˛ tokius nusikaltimus), at˛vilgiu vykdomi nesprend˛iant klausimo, ar veika, kurios padarymu yra kaltinamas konkretus asmuo, yra laikoma nusikaltimu valstybėje, kurios praoma vykdyti Europos areto orderį. Sistema remiama tik praančiosios valstybės valia: jei ji nusikaltimą, dėl kurio pateikiamas areto orderis, laiko įtrauktu į sąraą, vadinasi abipusio veikos baud˛iamumo taisyklė io nusikaltimo at˛vilgiu netaikytina. Rėminiame sprendime atskirai nenumatyta praomosios valstybės galimybė kvestionuoti veikos ir sąrae numatyto nusikaltimo tapatumą.

Kitas klausimas ar tokios rėminio sprendimo nuostatos bus efektyvios praktikoje. Galbūt tais atvejais, kai praančiosios valstybės baud˛iamajame kodekse atsikartoja rėminiame sprendime įvardintas nusikaltimo pavadinimas, problemos nekils. Tačiau bus ir tokių atvejų, kada praančioji valstybė teigs, kad jos nacionaliniame baud˛iamajame kodekse įraytas nusikaltimas, kad ir kaip jis besivadintų, yra tikslus sąraan įrayto nusikaltimo atitikmuo. Pavyzd˛iui, nagrinėjamo sąrao (sudaryto atsi˛velgiant į nusikaltimų svarbą) viruje puikuojasi mūsų baud˛iamajame kodekse nevartojama sąvoka “korupcija”. Ar toks terminologinis skirtumas gali lemti, kad asmenys, kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baud˛iamojo kodekso 225 str. negalės būt perduodami Lietuvos Respublikai, nenagrinėjant veikos abipusio baud˛iamumo klausimų? Atrodytų, toks problemos sprendimas keltų rimtų abejonių. Todėl, nors ir nedrąsu spėti kaip bus praktikoje aikinamas normos turinys, galima laukti, kad abipusio baud˛iamumo taisyklės nebus galutinai atsisakyta ir dėl į sąraą įraytų nusikaltimų. Keistis turėtų tik abipusio veikos baud˛iamumo taisyklės turinys. Vietoj veikos ir praomosios valstybės įstatymų palyginimo turės būti atliekamas abstraktesnis veikos ir praomosios valstybės teisės sistemos palyginimas, keliant klausimą, ar, praomojoje valstybėje kriminalizuojant veiką, dėl kurios praoma perduoti asmenį, ji galėtų būti priskirta rėminio sprendimo sąrae minimai nusikaltimų kategorijai. Tokią hipotezę kelti leid˛ia ir rėminio sprendimo nuostatos, kad kiekvieną kartą, pateikiant Europos areto orderį, pateikiami ir veikos bei praomosios valstybės teisės normų, numatančių baud˛iamąją atsakomybę u˛ ią veiką, apraymai.

Rėminis sprendimas numato tam tikrus atvejus, kada abipusio veikos baud˛iamumo taisyklė reikalauja arba laid˛ia atsisakyti vykdyti Europos areto orderius, iduotus ir dėl į sąraą įtrauktų nusikaltimų. Pirma, abipusio veikos baud˛iamumo taisyklė į sąraą įtrauktų nusikaltimų at˛vilgiu netaikoma tik tuo atveju, jei praančiosios vykdyti orderį valstybės įstatymai u˛ konkretų nusikaltimą numato didesnę nei 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Neaiku, kodėl iuo atveju vieningas kriterijus taikomas ir nuteistųjų, ir įtariamųjų bei kaltinamųjų at˛vilgiu iaip ir pats 3 metų termino įtvirtinimas kelia rimtų abejonių. Tokia nuostata praktikoje gali reikti ganėtinai reikmingų penalizacijos procesų prad˛ią, bent jau padidėjusį valstybių suinteresuotumą savo baud˛iamuosiuose įstatymuose numatyti bausmes, kiek įmanoma labiau tenkinančias tarptautinio baud˛iamojo teisinio bendradarbiavimo poreikius. Antra, praomoji valstybė galės atsisakyti vykdyti Europos areto orderį, jei nusikaltimas, dėl kurio praoma perduoti asmenį, buvo padarytas praomosios valstybės jurisdikcijoje, ir yra suėję ios valstybės įstatymų numatyti baud˛iamojo persekiojimo ar nuosprend˛io vykdymo senaties terminai. Trečia, praomoji valstybė galės atsisakyti vykdyti Europos areto orderį, jei į sąraą įraytas nusikaltimas, dėl kurio praoma perduoti asmenį, buvo padarytas u˛ praančiosios valstybės teritorijos ribų, o praomoji valstybė nenumato analogikos ekstrateritorinės jurisdikcijos. Ketvirta, rėminis sprendimas numato, kad praomoji valstybė privalo nevykdyti orderio, jei pagal jos baud˛iamuosius įstatymus praomas perduoti asmuo būtų laikomas nesulaukusiu minimalaus baud˛iamosios atsakomybės am˛iaus[14]. Rėminiame sprendime numatytas dar vienas abipusio veikos baud˛iamumo taisyklei artimas areto orderio nevykdymo pagrindas: dokumento preambulėje akcentuojama, kad valstybės neprivalo vykdyti Europos areto orderio netgi rėminiame sprendime minimų nusikaltimų at˛vilgiu, jei tai prietarautų atskiroms jų nacionalinių konstitucijų normoms. ios rėminio sprendimo nuostatos yra ities novatorikos, įdomios ir vėlgi ydingos. Tačiau apie jas toliau straipsnyje.

Ne ma˛iau svarbus ir politinio nusikaltimo sampratos nunykimas santykiuose tarp ES priklausančių valstybių. Ekstradicijos dėl politinių nusikaltimų nevykdymo taisyklės jau buvo atsisakyta Europos Sąjungos konvencijoje dėl ekstradicijos[15]. Tačiau Europos areto orderio sistemoje, taip pat kaip ir Europos Sąjungos konvencijoje dėl ekstradicijos, ilaikomos blogų kėslų ir nediskriminacijos taisyklės. Rėminio sprendimo preambulės 12 punkte aikiai įtvirtinama, kad nei viena rėminio sprendimo nuostata nedraud˛ia atsisakymo vykdyti orderį tais atvejais, kai yra objektyviai pagrįstas pagrindas manyti, kad areto orderis buvo iduotas siekiant persekioti ar bausti asmenį dėl jo lyties, rasės, religijos, etninės kilmės, pilietybės, kalbos, politinių įsitikinimų ar lytinės orientacijos, arba kai yra objektyviai pagrįstas pagrindas manyti, kad viena i ių aplinkybių gali pabloginti perduoto asmens teisinę padėtį. Dėmesys atkreiptinas į du pasitelktos blogų kėslų ir nediskriminacijos taisyklės formulės bruo˛us.

Pirma, rėminis sprendimas tiesiogiai neįtvirtina valstybių pareigos rūpintis, kad nei vienas asmuo, esant atitinkamoms aplinkybėms, nebūtų perduotas. Tėra įtvirtinama valstybių teisė tokiais atvejais nevykdyti Europos areto orderio. Normos, draud˛iančios tokiais atvejais vykdyti Europos areto orderius, turi būti įtvirtintos nacionaliniuose valstybių įstatymuose. Kol kas Lietuvos Respublikos įstatymai tokios normos analogo neįtvirtina. Baud˛iamojo kodekso ir Baud˛iamojo proceso kodekso nuostata, kad „asmenys, kuriems pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra suteiktas prieglobstis, u˛ nusikalstamas veikas, dėl kurių jie buvo persekiojami u˛sienyje, pagal Lietuvos Respublikos baud˛iamąjį įstatymą nebaud˛iami ir u˛sienio valstybėms neiduodami“ iuo po˛iūriu nėra pakankama.

Antra, nagrinėjamas rėminis sprendimas naudojamojoje formuluotėje įtvirtina tarptautinio baud˛iamojo teisinio bendradarbiavimo novelą: atitinkamas „pagrindas manyti“ turi būti remiamas „objektyviais elementais“. Nors vartojamos sąvokos turinys ir lieka neaikus, pati formuluotė vertintina teigiamai. Europos areto orderio sistemos pamatinė nuostata, kad Europos areto orderis būtų vykdomas praomojoje valstybėje nevertinant jo pagrįstumo, nėra nuosekliai priimtina. Tačiau ne ką daugiau priimtina būtų nuostata, kad atsisakymas vykdyti orderį gali būti grind˛iamas nuostatomis, kurių pagrįstumas nevertinamas, t.y. subjektyvaus pobūd˛io nuostatomis.

Galiausiai, rėminiame sprendime atsisakoma populiariausio ekstradicijos nevykdymo pagrindo: praomo iduoti asmens pilietybė nebėra aktuali sprend˛iant, ar vykdyti gautą Europos areto orderį. Be to, tradicikai įtvirtinama, kad piliečiai ir nuolatiniai praomosios valstybės gyventojai iduodami tik gavus Europos areto orderį pateikusios valstybės garantijas, kad bausmės atlikimas bus patikėtas jo pilietybės (nuolatinės gyvenamosios vietos) valstybei. Tos pačios nuostatos laikomasi ir nuteistųjų at˛vilgiu, tačiau iuo atveju bausmės atlikimo perėmimas laikomas ne asmens perdavimo sąlyga, o atsisakymo jį perduoti pagrindu. Taip rėminio sprendimo 4 str. įtvirtinama, kad praomosios valstybės pilietis ar nuolatinis gyventojas gali būti neperduodamas praančiojoje valstybėje paskirtos bausmės vykdymui, jei praomoji valstybė įsipareigoja pati vykdyti paskirtą bausmę. Praančiosios valstybės sutikimas perleisti bausmės vykdymą nėra aktualus.

Tradicinių ekstradicijos nevykdymo taisyklių atsisakymo pagrindimas

Aiku, kad tarptautinio baud˛iamojo teisinio bendradarbiavimo plėtros Europos Sąjungoje poreikius lėmė pakitusi tarptautinė kriminogeninė situacija, augančios terorizmo ir kitų transnacionalinio nusikalstamumo formų grėsmės. Tačiau tradicinės ekstradicijos sistemos atsisakymas turėjo būti remiamas ir teoriniais argumentais, pagrind˛iančiais galimybes riboti praomo perduoti asmens teises.

Supaprastintas po˛iūris į tarptautinį bendradarbiavimą remiasi vienu svarbiausių Europos Sąjungos teisėje – tarpusavio pripa˛inimo – principu, reikalaujančiu vienoje Sąjungos valstybėje priimtam sprendimui (nagrinėjamais atvejais – teisminiam sprendimui suimti asmenį arba apkaltinamajam teismo nuosprend˛iui) pripa˛inti tapačią teisinę reikmę visose kitose Sąjungos valstybėse. Pats principas giliai įsitvirtinęs Europos Sąjungos teisėje. Tačiau rėminis sprendimas dėl Europos areto orderio laikytinas pirmu teisės norminiu aktu, apeliuojančiu į abipusį pripa˛inimą baud˛iamosios teisės ir baud˛iamojo proceso teisės sferoje. Ir ią teisės sferą tarpusavio pripa˛inimo principas pasiekė patyręs ne itin rykius, bet esminius pakitimus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tarpusavio pripa˛inimo principas Europos Sąjungos teisėje (Europos Teisingumo teismo jurisprudencijoje) buvo suformuluotas kaip principas, draud˛iantis valstybėms var˛yti asmens teises, pripa˛įstamas kitose Sąjungos valstybėse[16]: jei viena Sąjungos valstybė pripa˛įsta asmens teisę elgtis tam tikru būdu (ileisti į apyvartą tam tikrą prekę), i teisė turi būti pripa˛įstama ir kiekvienoje kitoje Sąjungos valstybėje. Tuo tarpu principą perkeliant į baud˛iamosios teisės sferą, jo esmė kardinaliai kinta į nuostatą, kad vienai valstybei galint var˛yti asmens teises, tai privalo daryti visos Sąjungos valstybės : jei asmuo gali būti sulaikytas Europos areto orderį idavusioje valstybėje, jis turi būti sulaikytas ir bet kurioje kitoje Sąjungos valstybėje. Argumentai, pagrind˛iantys tokio principo įtvirtinimą, galimi. Tačiau reikia akcentuoti kitką: teiginys, jog Europos Sąjungoje teisėje įsitvirtinęs “tarpusavio pripa˛inimo” reikalauja pripa˛inti vienoje Sąjungos valstybėje iduoto areto orderio teisinę galią kitose valstybėse, bent jau nėra visikai tikslus. Principas, į kurį apeliuojama įrodinėjant ekstradicijos tarp Sąjungos valstybių atsisakymo galimybes savo turiniu nėra tapatus kitose Europos Sąjungos teisės srityse įsitvirtinusiam “tarpusavio pripa˛inimo” principui.

Ekstradicijos taisyklių atsisakymas taip pat grind˛iamas apeliuojant į tai, kad visos Europos areto orderio sistemai priklausysiančios valstybės pripa˛įsta privalomą Europos ˛mogaus teisių teismo jurisdikciją. Lyg ir sektų, kad asmens perdavimas i vienos valstybės, kuri laikosi Europos ˛mogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, į kitą konvencijos besilaikančią valstybę, negali pabloginti perduodamo asmens teisinės padėties. Tačiau toks tiesmukikas argumentas nėra pakankamas. Tai, kad valstybė privalo laikytis Europos ˛mogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, nereikia, kad ji jos ir laikosi: tai įrodo pats Europos ˛mogaus teisių teismo pripa˛intų Europos ˛mogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pa˛eidimų skaičius. Be to, Europos ˛mogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinti valstybių įsipareigojimai yra tarptautinio teisinio pobūd˛io. Europos ˛mogaus teisių teismo kaip tarptautinės institucijos sprendimų vykdymas taip pat i esmės priklauso tik nuo ˛mogaus teises pa˛eidusios valstybės valios. Galiausiai bylų nagrinėjimo Europos ˛mogaus teisių teisme trukmė gali reikti, kad ˛mogaus teisių pa˛eidimas bus pripa˛intas tik jam pasibaigus, pvz.: pasibaigus nepagrįstam ar neteisėtam kardomajam kalinimui praančiojoje valstybėje. Todėl tiesioginė apeliacija į faktą, kad valstybė, į kurią isiunčiamas asmuo, yra ratifikavusi Europos ˛mogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei pripa˛įsta privalomą Europos ˛mogaus teisių teismo jurisdikciją, nėra pakankama siekiant pagrįsti teiginį, kad į tokią valstybę isiunčiamam asmeniui negresia Europos ˛mogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų teisių apribojimai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos ˛mogaus teisių komisija kadaise buvo suformulavusi prezumpciją, jog ˛mogaus teisių pa˛eidimai prievarta isiunčiamam i valstybės asmeniui negresia, jei jis yra isiunčiamas į Konvenciją ratifikavusią valstybę[18]. Tačiau dar svarbiau tai, kad vėliau tokio bendro po˛iūrio buvo atsisakyta .

Galima pateikti ir antrą, matyt praktikoje svaresnį, argumentą. Sureikminus Europos ˛mogaus teisių teismo vaidmenį kartu tektų pripa˛inti, kad ˛mogaus teisių apsaugos poreikiais grind˛iamos tradicinės ekstradicijos taisyklės gali būti eliminuotos ir valstybių-Europos Sąjungos narių santykiuose su Sąjungai nepriklausančiomis Europos Tarybos valstybėmis, pavyzd˛iui su Turkija, Azerbaid˛anu, t.y. su valstybėmis, ˛mogaus teisių apsauga kuriose dar nekelia visiko pasitikėjimo^{^[20]}.

Europos areto orderio sistemos alininkai taip pat teigia, kad Europos Sąjungoje egzistuoja ˛mogaus teisių apsaugos garantijos, papildančios aukčiau minėtąsias. Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 1 punktas skelbia: „Sąjunga yra pagrįsta lygybės, demokratijos, pagarbos ˛mogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms principais, taip pat teisės virenybe, principais, kurie yra bendri visoms valstybėms-narėms“. Tuo tarpu Sutarties 7 straipsnyje numatyta, kad Europos Vadovų Taryba, esant konsensusui Taryboje ir Europos parlamento pritarimui, gali pripa˛inti, kad valstybė padarė rimtą ir tęstinį Sutarties 6 straipsnyje įvardintų principų pa˛eidimą. Toks pa˛eidimas pripa˛įstamas pagrindu apriboti atskiras tokios valstybės pa˛eidėjos teises, taip pat ir teisę jos atstovams balsuoti Europos Vadovų Taryboje. Procedūra sudėtinga, ir vargu ar galima teigti, kad tokios Europos Sąjungos sutarties nuostatos i esmės iplečia ˛mogaus teisių apsaugos garantijas Europos Sąjungoje. Tačiau abejonės jų patikimumu įgyja dar rykesnius kontūrus atid˛iau panagrinėjus aukčiau pateiktą Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio formuluotę. Ji skamba itin solid˛iai. Tačiau is punktas skelbia, kad Europos Sąjungoje teturi būti laikomasi pagarbos ˛mogaus teisėms principo. Pareiga garantuoti pačias ˛mogaus teises ir pagrindines laisves, įtvirtintas Europos ˛mogaus teisių konvencijoje ir nacionalinėse valstybių konstitucijose, minima sekančiame, antrame 6 straipsnio punkte. Ir va io punkto pa˛eidimas Sutartyje ivis neminimas tarp pagrindų riboti valstybių Sąjungos narių teises. Kodėl? Vienas i daugelio galimų tokios reglamentacijos paaikinimo variantų: nustatyti ˛mogaus teisių pa˛eidimus daug lengviau nei abstrakčią ir vertinamojo pobūd˛io kriterijumi laikytiną „nepagarbą ˛mogaus teisėms“, o todėl 6 straipsnio 2 punkto pa˛eidimas i tikrųjų galėtų vesti prie valstybių atsakomybės taikymo. io straipsnio autorius linktų susilaikyti nuo tokios reglamentacijos komentavimo.

Problemų liktų net jei būtų sukurti stiprūs ir veiksmingi mechanizmai, u˛tikrinantys Europos ˛mogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos laikymąsi Europos Sąjungoje. Pati konvencija, netgi garantavus jos laikymąsi, nėra pakankamas iduodamo asmens teisių garantas. Visų pirma, ji įtvirtina tik pagrindines ˛mogaus teises ir laisves, be to - pernelyg abstrakčiu lygmeniu. Galimas atsikirtimas, kad plati Europos ˛mogaus teisių teismo jurisprudencija pakankamai detalizuoja konvencijoje įtvirtintų normų turinį. Tačiau dėmesys atkreiptinas į tai, kad ne visos konvencijos ir jos papildomų protokolų normos yra sulaukusios pakankamai Europos ˛mogaus teisių teismo dėmesio. O todėl didelės jų dalies turinį galima aikintis tik ekstrapoliuojant Europos ˛mogaus teisių teismo poziciją, ireiktą nagrinėjant kitų normų pa˛eidimus. Tai, kad problema egzistuoja, jau pripa˛ino ir Europos Sąjungos institucijos. Iekoma ir u˛fiksuotų problemų sprendimo. Numatoma, kad situacija turėtų pagerėti Europos Sąjungos teisėje įtvirtinus Įtariamųjų ir kaltinamųjų baud˛iamajame procese procesines garantijas. Europos Komisija jau yra parengus tam tikrus tokias suvienodintas procesines garantijas numatančio teisės akto apmatus. Tai turėtų būti itin reikmingas dokumentas, kuriuo i esmės būtų pereita prie Europos Sąjungos valstybių baud˛iamojo proceso sistemų harmonizavimo. Ką gi, galima tikėtis, kad tokių suvienodintų procesinių garantijų įtvirtinimas didele dalimi spręs problemą. Bent jau baud˛iamojo proceso lygmenyje, kur atskirų valstybių teisės normų ydos kelia did˛iausią rūpestį.

Tam tikros individo teisių apsaugos prielaidos numatytos ir pačiame rėminiame sprendime dėl Europos areto orderio. Matyt svarbiausia jų laikytina vadinamoji “vieosios tvarkos” (ordre public) sąlyga. i sąlyga da˛na ir ekstradiciją reglamentuojančiuose teisės aktuose. Ji suvokiama kaip nuostata, kad valstybės turi teisę nevykdyti ekstradicijos, galinčios pakirsti esminius ios valstybės interesus, paprastai juos vertinant per nacionalinių konstitucijų prizmę, t.y. nagrinėjant, ar ekstradicija nepa˛eistų nacionalinės Konstitucijos normų. Da˛nai tokia ordre public taisyklės sąvoka detalizuojama atskirai pabrė˛iant, kad esminių interesų pa˛eidimu laikoma ekstradicija, prietaraujanti pamatinėms praomos iduoti valstybės teisės sistemos nuostatoms. Nors dar neįtvirtinta Lietuvos Respublikos įstatymuose, aukčiau minėta ekstradicijos taisyklė sutinkama Lietuvos Respublikos ekstradicijos sutartyse. Pavyzd˛iui, Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartyje įtvirtinama, kad „teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti Susitariančiosios alies, kuriai pateikiamas praymas, suverenitetui ar saugumui arba prietarauja pagrindiniams jos įstatymų principams“ .

Tačiau Ordre public sąlyga Rėminiame sprendime dėl Europos areto orderio įtvirtinama ribota apimtimi. Visų pirma, rėminiame sprendime nenumatoma valstybių teisė neiduoti asmens tais atvejais, kada Europos areto orderio vykdymas pakirstų ios valstybės esminius interesus. Ką gi, jau buvo minėta, kad nacionaliniai valstybės interesai ir neturėtų būti aktualizuojami sprend˛iant vykdyti gautą Europos areto orderį ar ne. Pripa˛įstama, kad vykdant kiekvieną Europos areto orderį, valstybė gina ne tik praančiosios, bent ir bendrasąjunginius (o tai reikia – ir savo) interesus. O vienų valstybės interesų apsaugos nevykdymas negali būti grind˛iamas kitų tos pačios valstybės interesų apsaugos poreikiais.

Antra, netgi Konstitucijos nuostatoms pripa˛įstama ribota reikmė sprend˛iant, ar iduoti asmenį pagal Europos areto orderį. Rėminio sprendimo preambulės 12 punkte įtvirtinama, kad rėminis sprendimas neu˛kerta valstybėms-narėms kelio taikyti jų konstitucines normas, įtvirtinančias teisingo proceso principus, asociacijų laisvę, spaudos laisvę, įsitikinimų reikimo kitose visuomenės informavimo priemonėse laisvę. Praktikai taip pateikiamas baigtinis konstitucinių normų, galinčių u˛kirsti kelią Europos areto orderio vykdymui, sąraas.

Toks Konstitucijos normų katalogas visų pirma skirtas padėti spręsti problemas, galinčias kilti dėl abipusio veikos baud˛iamumo taisyklės atsisakymo. Jei Europos areto orderis yra iduotas dėl veikos, įraytos į veikų, kurioms netaikoma abipusio baud˛iamumo taisyklė, sąraą, o praomosios valstybės Konstitucija draud˛ia tokių veikų kriminalizaciją, turėtų būti atsisakyta vykdyti ekstradiciją. Pavyzd˛iui, jau nagrinėtame nusikaltimų, kurių at˛vilgiu netaikoma abipusio baud˛iamumo taisyklė, sąrae įraytas sabota˛o nusikaltimas. io nusikaltimo sampratos Europos Sąjungos teisė dar neapibrė˛ia, neįmanoma numatyti kokia ji bus. Ar yra garantijos, kad ios nusikaltimo samprata nebus adekvati mūsų baud˛iamajame kodekse jau buvusioms diversijos ir kenkimo sampratoms, t.y. sampratoms, kurių iaip ne taip atsisakėme kaip negalimų teisinėje valstybėje? Tokiais atvejais rėmimasis Lietuvos Respublikos Konstitucija gali būti vienintelis galimas atsisakymo vykdyti Europos areto orderį pagrindas. Ir tai gelbėjantis ne visais atvejais. Atkreipkime dėmesį: Rėminiame sprendime minima, kad atsisakymas vykdyti areto orderį galimas remiantis Konstitucijos normomis, įtvirtinančiomis asociacijų, bet ne susirinkimų laisvę, įsitikinimų reikimo laisvę, bet tik laisvę reikti juos masinės informacijos priemonėse

Ne ką ma˛iau reikmingas pripa˛inimas, kad valstybės gali remti atsisakymą vykdyti Europos areto orderį savo Konstitucijų nuostatomis, įtvirtinančiomis pamatinius teisingo proceso principus. Tokia rėminio sprendimo nuostata atveria valstybėms galimybes neperduoti asmenų valstybėms, kurių teisingumo vykdymo sistemas jos laiko nepakankamai atitinkančiomis ˛mogaus teisių apsaugos standartus. Tačiau ir ia prasme Europos areto orderio sistema nutolsta nuo ekstradicijos sistemoje vyraujančių ˛mogaus teisių apsaugos standartų. Daugumoje ekstradiciją reglamentuojančių teisės aktų įtvirtinama nuostata, kad tais atvejais, jei nuosprendis, kurio vykdymui praoma iduoti asmenį, yra priimtas in absentia, ekstradicija vykdoma tik jei praančioji valstybė garantuoja asmens teisę į bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka. Rėminiame sprendime dėl Europos areto orderio apsiribojama įtvirtinant asmens teisę prayti, kad jo byla būtų nagrinėjama i naujo. Tačiau pati asmenį perimančios valstybės pareiga i naujo nagrinėti bylą nėra įtvirtinama.

Ivados

Nagrinėjant Lietuvos Respublikos teisinės sistemos institutų privalumus ir trūkumus straipsnį visada dera baigti suformuluojant pastabas ir pasiūlymus įstatymų leidėjui. Kiek kitoks sprendimas taikytinas Europos Sąjungos teisės analizei. Aiki Lietuvos Respublikos įtaka sprendimų Europos Sąjungoje priėmimui vargiai tikėtina. Be to, nereikia u˛mirti, kad iame straipsnyje nagrinėtas Europos Vadovų tarybos rėminis sprendimas buvo priimtas Lietuvai nedalyvaujant. Mums telieka jį priimti. Tačiau sprendimo akceptavimas nereikia, kad abejonės jo pagrįstumu ir teisingumu negalimos.

Straipsnyje pateikta atskirų Europos Vadovų tarybos rėminio sprendimo dėl Europos areto orderio nuostatų analize siekta atskleisti io teisės akto keliamas grėsmes ˛mogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms. Straipsnyje įrodinėjama, kad teisinė ir kriminogeninė aplinka, kurioje buvo kuriamas Europos areto orderio sistemos modelis (skubi ir skubota reakcija į rugsėjo 11 teroro aktus Jungtinėse Amerikos Valstijose) lėmė atskirų Rėminio sprendimo nuostatų (abipusio veikos baud˛iamumo taisyklės modifikacijos, nediskriminacijos taisyklės ir kt.) nenuoseklumą, galintį lemti asmenų, kurių at˛vilgiu bus iduodami Europos areto orderiai, teisių pa˛eidimus. ˇinoma, yra tam tikri saugikliai. Europos Sąjungos sutartis atveria kelią Europos Teisingumo teismo jurisprudencijai sprend˛iant Rėminių sprendimų, taip pat ir dėl Europos areto orderio, taikymo klausimus[22]. Galbūt tai, kad probleminiai klausimai paliekami spręsti teisininkams, o ne politikams , yra būtent tas kelias, kuriuo verta eiti. Laikas parodys.

Straipsnyje taip pat atskleid˛iama, kad tradicinių ekstradicijos taisyklių, atliekančių ˛mogaus teisių apsaugos funkciją, Rėminiame sprendime atsisakoma beveik nekvestionuojant tokio atsisakymo pagrįstumo. Tokio taisyklių atsisakymo galimybė visuotinai grind˛iama apeliuojant į tarpusavio pripa˛inimo principą. Tačiau straipsnyje parodoma, kad tarpusavio pripa˛inimo principas, kuriuo remiama Europos areto orderio sistema, yra formuluojamas naujai ir savo turiniu netapatus ES teisėje jau pripa˛intam tarpusavio pripa˛inimo principui, o todėl – nepakankamas argumentas pagrįsti ekstradicijos taisyklių atsisakymo galimybes.

Straipsnyje taip pat teigiama ir argumentuojama, kad ˛mogaus teisių apsaugą turinčios garantuoti nagrinėjamo Rėminio sprendimo nuostatos (įtvirtinančios Ordre public sąlygą ir kt.) yra nepakankamos iai funkcijai tinkamai atlikti.

Taip pat atskleid˛iamos atskirų Rėminio sprendimo nuostatų paliekamos spragos, kurios gali u˛kirsti kelią efektyviam Europos areto orderio taikymui praktikoje: Rėminiame sprendime įtvirtinamos abipusio veikos baud˛iamumo taisyklės modifikacijos nenuoseklumai, naujai formuluojamų nediskriminacijos ir blogų kėslų taisyklių ydos, praskydę galimybių sprend˛iant areto orderio vykdymo klausimus remtis nacionalinėmis konstitucijomis kontūrai ir kt.

Apibendrinant straipsnyje idėstytas mintis darytina ivada, kad Europos areto orderio sistemą diegiantis rėminis Europos vadovų tarybos sprendimas laikytinas viena pirmųjų Europos baud˛iamosios teisės grimasų. Sunku spėti, kiek problemų ji kels baud˛iamosios justicijos praktikoje, ar tos problemos bus rimtos. Tačiau galimybės nepalankiam situacijos vystymuisi sudarytos puikios. Rėminiame sprendime įtvirtini apribojimai valstybėms narėms remtis ˛mogaus teises įtvirtinančiomis teisės normomis, iplėsta baud˛iamosios justicijos pareigūnų diskrecija kaltinamųjų ir nuteistųjų teisinio statuso at˛vilgiu gali būti laikomi pirmais ˛ingsniais ˛mogaus teisių baud˛iamojoje teisėje devalvacijos kryptimi. Bet gal ir paskutiniais?

Straipsnis redakcijai įteiktas 2003 m. rugsėjo 1 d.

ˇr.: Presidency Conclusions, Tampere European Council, 15 and 16 October 1999, 35 p.

ˇr.: Proposal for a Council Framework Decision on the European arrest warrant and the surrender procedures between the Member States. Brussels, 25.9.2001 COM(2001) 522 final/2 2001/0215 (CNS).

ˇr.: Conclusions adopted by the Council (Justice and Home Affairs), Brussels, 20 September 2001. SN 3926/6/01, REV 6, (OR. en,fr). https://europa.eu.int/comm/justice_home/news/terrorism/documents/concl_council_20sep_en.pdf

ˇr.: Held D. Violence, Law and Justice in a Global Age. Social Science Research Council. https://www.ssrc.org/sept11/essays/held.htm

Kartu reikia pripa˛inti, kad minėtame Europos Komisijos Pasiūlyme pateiktas Europos areto orderio sistemos modelis buvo gerokai grie˛tesnis nei galutinis jo variantas, įtvirtintas Europos Vadovų Tarybos rėminiame sprendime. Svarstant ir tobulinant Europos Vadovų Tarybos rėminio sprendimo projektą (iuo po˛iūriu iskirtinas Europos Parlamento vaidmuo siekiant įtvirtinti būtinas individų teisinės padėties garantijas (ˇr.: European Parliament. Committee on Citizens' Freedoms and Rights, Justice and Home Affairs. Report on the Commission proposal for a Council framework decision on the European arrest warrant and the surrender procedures between the Member States (COM(2001) 522 – C5-0453/2001 – 2001/0215(CNS)). Rapporteur: Graham R. Watson. A5-0397/2001. 14 November 2001), pasiūlyta sistema įgavo daug rykesnius kontūrus, buvo įtvirtintas aikesnis procesinis praomo perduoti individo statusas. Ir vis dėlto pamatinės idėjos iliko, iliko ir pamatiniai sistemos trūkumai.

io straipsnio autorius laikosi pozicijos, kad iki XIX a vidurio vykdyta ekstradicija neatliko tarptautinio baud˛iamojo teisinio bendradarbiavimo priemonės funkcijų, todėl neatitiko dabartinės io teisinio instituto sampratos.

Plačiau ˛r.: Čepas A. „Abipusis veikos baud˛iamumas kaip ekstradicijos leistinumo sąlyga“. VU Mokslo darbai „Teisė“, 2001 m. Nr.41; Čepas A. ˇilinskas J. „Piliečių ekstradicijos nevykdymo taisyklė, galimybės jos galimybės jos atsisakyti ir ją modifikuoti“. VU Mokslo darbai „Teisė“. 2003 m. Nr. 46.

Treaty of Amsterdam amending the Treaty on European Union, the Treaties Establishing the European Communities and Related Acts, Official Journal C 340, 10 November 1997, 1 str. 5 d.

Henkin L. International Law: Politics. Values and Functions. General Course on Public International Law. Academie de Droit International. Recueil des Cours. 1989. IV. Tome 216 de la collection. Martinus Nijhoff Publishers. 1990. 306 p.

ˇr.: Joint action of 21 December 1998 adopted by the Council on the basis of Article K.3 of the Treaty on European Union, on making it a criminal offence to participate in a criminal organisation in the Member States of the European Union (98/733/JHA). Official Journal L 351, 29/12/1998, P. 0055 – 0058.

ˇr.: Joint Action of 24 February 1997 adopted by the Council on the basis of Article K.3 of the Treaty on European Union, concerning action to combat trafficking in human beings and sexual exploitation of children. Official Journal L 63, 04/03/1997.

Europos Vadovų Tarybos rėminis sprendimas, reikalaujantis kriminalizuoti iuos nusikaltimus buvo priimtas 2003 m. sausio 27 d. ˇr.: Council Framework Decision 2003/80/JHA of 27 January 2003 on the protection of the environment through criminal law. Official Journal L 029 , 05/02/2003 P. 0055 – 0058.

ˇr.: Proposal for a Council Framework Decision on combating racism and xenophobia

/* COM/2001/0664 final - CNS 2001/0270 */Official Journal C 075 E , 26/03/2002 P. 0269 – 0273. ˇr.: Joint Action of 15 July 1996 adopted by the Council on the basis of Article K.3 of the Treaty on European Union, concerning action to combat racism and xenophobia. Official Journal L 185 , 24/07/1996 P. 0005 – 0007.

Vertinant, ar egzistuoja atitinkamas atsisakymo vykdyti areto orderį pagrindas, aktualus ne bendras minimalus baud˛iamosios atsakomybės am˛ius, o am˛ius, nuo kurio kyla baud˛iamoji atsakomybė u˛ nusikaltimus, dėl kurių praoma perduoti asmenį. T.y. Lietuvos Respublika turėtų vykdyti Europos areto orderį, iduotą keturiolikmečio, kaltinamo nu˛udymu, at˛vilgiu, tačiau neturėtų vykdyti orderio, iduoto penkiolikmečio, kaltinamo kyininkavimu, at˛vilgiu.

ˇr.: Convention drawn up on the basis of Article K.3 of the Treaty on European Union, relating to extradition between the Member States of the European Union. Official Journal C 313 , 23/10/1996 p. 0012 – 0023.

https://europa.eu.int/eur-lex/en/lif/dat/1996/en_496A1023_02.html

Somek A. Reverse Discrimination Revisited. Coping with an Incongruity between Community Law and Member State Legislation. Vienna Working Papers in Legal Theory, Political Philosophy, and Applied Ethics, No. 9. Vienna 1998. 22 p.; Communication from the Commission concerning the consequences of the judgement given by the Court of Justice on 20 February 1979 in Case 120/78 ( Cassis de Dijon‘). Official Journal of the European Communities No C 256. 3.10.80. https://europa.eu.int/comm/internal_market/en/goods/caasiscomm_en.pdf

Kita vertus, tarpusavio pripa˛inimo principo perkėlimas į baud˛iamosios teisės ir baud˛iamojo proceso kartu ir iplečia ˛mogaus teises. Teigdamos areto orderių tarpusavio pripa˛inimą, ES valstybės turėjo pripa˛inti, kad tas pats principas taikytinas ir teismo nuosprend˛iams. O tai lėmė, kad į ES valstybių tarptautinio baud˛iamojo teisinio bendradarbiavimo sistemą grį˛o ne bis in idem principas, kurio buvo atsisakyta ES konvencijoje dėl ekstradicijos. Ir netgi platesne apimtimi, nei principas pripa˛sįtamas ekstradicijos reglamentacijoje: rėminio sprendimo 3 str. 2 p. numato, kad Europos areto orderis nevykdomas, jei praomas perduoti asmuo jau buvo nuteistas ir atliko bausmę u˛ nusikaltimą, kurio at˛vilgiu iduotas areto orderis, praomojoje valstybėje, arba bet kurioje kitoje Sąjungos valstybėje.

van den Wyngaert C. Applying the European Convention on Human Rights to Extradition: Opeaning Pandora’s Box? International and Comparative Law Quarterly. Vol.39, 1990. 256 p.

Commission Européenne des Droits de l'Homme (Premičre Chambre). Decision sur la recevabilité de la requźte N° 25336/94 présentée par Edgar Wilhelm Bruno Sommer contre l'Italie. Strasbourg, 17 janvier 1996. https://hudoc.echr.coe.int/Hudoc1doc/hfdec/sift/3358.txt

Taip pat pastebėtina, kad faktas, jog Europos Sąjungos valstybės pripa˛įsta itin plačias bendradarbiavimo galimybes, gali būti nurodomas kaip argumentas, pagrind˛iantis analogikų bendradarbiavimo formų taikymą kituose pasaulio regionuose. Pavyzd˛iui, kai kurie ˛mogaus teises ribojantys Europos Sąjungoje suformuluoti tarptautinio baud˛iamojo teisinio bendradarbiavimo modeliai yra perimami Ispanijos santykiuose su Lotynų Amerikos valstybėmis [Proyecto de Ley orgįnica de cooperación jurķdica internacional en materia penal. https://www.mju.es/nl05.htm, 13 str. 3 d.]. Tam tikros taip grind˛iamo argumentavimo apraikos pastebimos Nepriklausomų valstybių sandraugoje [Landgren K. Deflecting international protection by treaty: bilateral and multilateral accords on extradition, readmission and the inadmissibility of asylum requests. New Issues in Refugee Research. Working Paper No. 10. UNICEF, New York, USA. https://www.unhcr.ch/refworld/pub/wpapers/wpno10.htm].

Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, eimos ir baud˛iamosiose bylose. Valstybės ˛inios, 1994, Nr. 91-1767. 18 str.

Consolidated Version of the Treaty on European Union, 35 str. 7 paragrafas. https://www.europa.eu.int/eur-lex/en/treaties/dat/C_2002325EN.000501.html

Kita vertus, klausimas dėl rėminių sprendimų taikymo perduodamas Europos Teisingumo teismui tik jei jo nepavyksta per eis mėnesius ispręsti Europos Vadovų taryboje.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 846
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/251/EUROPOS-ARETO-ORDERIS-PIRMIEJI71947.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/251/EUROPOS-ARETO-ORDERIS-PIRMIEJI71947.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/251/EUROPOS-ARETO-ORDERIS-PIRMIEJI71947.php">EUROPOS ARETO ORDERIS: PIRMIEJI EUROPOS SĄJUNGOS BAUDˇIAMOSIOS TEISĖS IR BAUDˇIAMOJO PROCESO TEISĖS ˇINGSNIAI LIETUVOJE</a>

EUROPOS ARETO ORDERIS: PIRMIEJI EUROPOS SĄJUNGOS BAUDˇIAMOSIOS TEISĖS IR BAUDˇIAMOJO PROCESO TEISĖS ˇINGSNIAI LIETUVOJE

teisė

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul:

EUROPOS ARETO ORDERIS: PIRMIEJI EUROPOS SĄJUNGOS BAUDˇIAMOSIOS TEISĖS IR BAUDˇIAMOJO PROCESO TEISĖS ˇINGSNIAI LIETUVOJE