CATEGORII DOCUMENTE |
Bulgara | Ceha slovaca | Croata | Engleza | Estona | Finlandeza | Franceza |
Germana | Italiana | Letona | Lituaniana | Maghiara | Olandeza | Poloneza |
Sarba | Slovena | Spaniola | Suedeza | Turca | Ucraineana |
DOCUMENTE SIMILARE |
|
Iekinio samprata, reikmė, rūys. Iekinio elementai.
Iekinys tai paeistos arba ginčijamos subjektinės teisės gynimo priemonė.
Iekinio pagrindas yra suprantamas kaip iekovo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindia savo reikalavim¹.
Paeidus subjektinź teisź, suinteresuotas asmuo gali imtis priemonių paeistai ar ginčijamai teisei apginti. Galimi įvairūs subjektinės teisės gynimo būdai ir priemonės, pvz. suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teisės paeidėj¹ su reikalavimu gr¹inti skol¹, gali pareikti jam pretenzij¹ ar kreiptis į atitinkamas institucijas, kuriomis inybingas ginčas. Reikalavimas, pareiktas tiesiogiai teisź paeidusiam asmeniui, dar nėra iekinys. Beveik visų valstybių civilinio proceso įstatymuose aikiai atribojami iekinys, paprastai suprantamas kaip kreipimasis į teism¹ ir reikalavimas, pareikiamas ne teismine tvarka.
Iekinys yra pagrindinė paeistų subjektinių teisių gynimo priemonė: taip alių materialinis teisinis ginčas įgauna procesinź form¹ ir prasideda civilinis procesas.
Kad materialinis teisminis reikalavimas kylantis i ginčijamų materialinių teisinių santykių taptų iekiniu, būtina laikytis tam tikrų įstatyme nurodytų taisyklių.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisź įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teism¹, kad būtų apginta paeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.Iekinio teisenos bylose paduodami iekiniai, o ypatingosios teisenos ir kitose bylose - pareikimai ar praymai.
CPK 135 straipsnyje reglamentuojama, kad iekinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui:
1) iekinio suma, jeigu iekinys turi būti įkainotas;2) aplinkybės, kuriomis iekovas grindia savo reikalavim¹ (faktinis iekinio pagrindas);
3) įrodymai, patvirtinantys iekovo idėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo viet¹;
4) iekovo reikalavimas (iekinio dalykas);5) iekovo nuomonė dėl sprendimo u akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikt¹ iekinį arba parengiamasis procesinis dokumentas;
6) informacija, ar byl¹ ves per advokat¹.Prie iekinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais iekovas grindia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad yminis mokestis sumokėtas bei praymai dėl įrodymų, kurių iekovas pateikti negali, ireikalavimo, nurodant prieastis, kodėl negalima pateikti iuos įrodymus.
Aplinkybės, kuriomis iekovas grindia savo reikalavim¹, taip pat yra materialinio teisinio pobūdio - jos yra tam tikri juridiniai faktai, su kuriais materialinės teisės normos sieja atitinkamų materialinių teisinių santykių atsiradim¹, pasikeitim¹ ar nutrūkim¹. Tad iekinio esmź ir turinį sudaro materialinio pobūdio elementai. ios dvi sudedamosios iekinio dalys vadinamos iekinio elementais: iekinio dalyku ir iekinio pagrindu, kuriuos trumpai aptarsime.
Iekinio dalykas - tai iekovo per teism¹ atsakovui pareiktas materialinis teisinis reikalavimas.
Kreipdamas į teism¹ dėl teisminės gynybos, iekovas visada turi nurodyti, ko jis prao teismo. Kartu iekovas privalo nurodyti konkretų asmenį, paeidusį ar ginčijantį iekovo iekovo subjektinź teisź, t.y. atsakov¹, dėl kurio teismas turėtų priimti konkretų sprendim¹. Tad reikalavimas, t.y. iekinio dalykas, turi du adresatus - atsakov¹ ir teism¹. Reikalavimas adresuojamas atsakovui, nes būtent jis, iekovo nuomone, paeidė ar ginčija subjektinź teisź. Tačiau is reikalavimas adresuojamas atsakovui per teism¹, nes būtent į teism¹ kreipiamasi su praymu apginti paeist¹ ar ginčijam¹ subjektinź teisź.
Iekinio pagrindas - tai faktinės aplinkybės, kuriomis iekovas grindia savo materialinį teisinį reikalavim¹, t.y. iekinio dalyk¹. Juridiniai faktai, kuriais grindiamas reikalavimas, yra faktinis iekinio pagrindas. Be faktinio, reikia skirti ir juridinį iekinio pagrind¹- konkrečias materialinės teisės normas, kurios reguliuoja ginčijam¹ materialinį teisinį santykį ir kurių pagrindu teismas patenkina iekinį. Iekovas iekininiame pareikime neprivalo nurodyti juridinio iekinio pagrindo, o tik faktinį juridinį pagrind¹.
Lietuvos Aukčiausiasis Teismas (toliau LAT) 2003 m. birelio 4 d. nutartyje civilinėje byloje L. Dirvelienė v. VĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, apibrėė, kad <> Asmens teisė kreiptis į teism¹ iekinio teisenos tvarka realizuojama iekinio instituto pagrindu. Kiekviename iekinio pareikime iekovas privalo nurodyti savo iekinio elementus iekinio dalyk¹ (iekovo reikalavim¹) ir pagrind¹ (aplinkybes, kuriomis iekovas grindia savo reikalavim¹, bei ias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Būtent iekinio elementai apibrėia teisminio nagrinėjimo dalyk¹, nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas byl¹. <>
Kalbant apie iekinių rūis, galime sugrįti į romėnų laikus, kuomet iekiniai buvo sujungti į tam tikr¹ iekinių tipų sistem¹. Pagal ginčo dalyk¹ jie buvo skirstomi į:
daiktinius iekinius (actio in rem). Labiausiai paplitź daiktiniai iekiniai buvo vindikaciniai, negatoriniai ir publiciana, ginantys nuosavybės teisź;
asmeninius iekinius (actio in personam), kurie pateikiami reikalavimams, susijusiems su prievoliniais teisiniais santykiais.[5]
iuolaikinio civilinio proceso teisėje pagal reikalavimo pobūdį iskiriami:
turtiniai iekiniai;
neturtiniai iekiniai.[6]
A. Driuko, V. Valančiaus knygoje taip pat minima, kad pagal procesinį tiksl¹, kurio siekiama iekiniu, skiriama vadinamoji iekinio rūių triada:
1) dėl priteisimo. iuo iekiniu iekovas siekia, kad atsakovas atliktų tam tikrus veiksmus (atlygintų al¹, sumokėtų skol¹ ar pan.);[7]
2) dėl pripainimo. iuo iekiniu siekiama tam tikros teisės (pvz. nuosavybės teisės į emź) arba tam tikrų materialiųjų teisinių santykių (pvz. santuokos fakto), arba nebuvimo teisinio pripainimo;[8]
3) dėl teisinių santykių modifikavimo. iuo iekiniu siekiama sukurti, pakeisti arba nutraukti teisinius iekovo ir atsakovo santykius.
velgdami į CK nuostatas, galime rasti bei iskirti tokias iekinių rūis:
netiesioginis iekinys (CK 6.68 str.);
actio Pauliana (CK 6.66 , 6.67 str.);
prevencinis iekinys (CK 6.225 str.).
Teisinėje literatūroje būtų galima surasti ir daugelį kitokių iekinių rūių, kadangi kiekvienas autorius pasirenka skirting¹ atskaitos tak¹ bei pagrind¹, kuriuo remiantis yra sudaromos tam tikros rūys.
Mikelėnas V. Civilinis procesas., Vilnius: Justitia, Vilnius, 1997, p. 359
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, Vilnius, 2002, 5 str.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, Vilnius, 2002, 135 str.
Lietuvos Aukčiausiojo Teismo 2003 m. birelio 4 d. nutartis civilinėje byloje L. Dirvelienė v. VĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, Nr. 3K-3-652/2003 m.
Driukas
A., Valančius V. Civilinio proceso
teisė. II tomas. Justitia:
Ten pat, p. 460.
Ten pat, p. 461.
Ten pat.
Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare |
Vizualizari: 872
Importanta:
Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved