Ieškinys ir atsakovo gynimosi priemonës.

1. Ginèo teisenos samprata ir esmë

Teisë á teisminê gynyb¹ yra asmens konstitucinë teisë(Konstitucijos 30str.).CPK 5 str.nustato,kad teismas imasi nagrinëti civilinê byl¹ tik pagal suinteresuoto asmens pareiškim¹. Ástatymas detalizuoja, kokie asmenys laikytini suinteresuotais: tai asmuo(arba jo atstovas), besikreipiantis, kad bûtø apginta jo subjektyvi teisë ar ástatymo saugomas interesas.(LAT CBS teisëjø kolegija).

Teisminës gynybos garantija reiškia žmogaus teisê kreiptis á teism¹ su skundu, prašymu ar pareiškimu, kartu teismo pareig¹ išnagrinëti toká skunda(prašym¹,pareiškim¹) ir priimti dël jo teisët¹, teising¹ ir pagrást¹ sprendim¹. Kadangi remiantis CPK 13str. átvirtintu dispozityvumo principu šalys ir kiti proceso dalyviai turi teisê laisvai disponuoti joms priklausanèiomis procesinëmis teisëmis, tai ar naudotis teise á teisminê gynyb¹ sprendžia pats asmuo. Kokia civiliniø bylø nagrinëjimo tvarka bus taikoma konkreèiu atveju, formaliai vertinant priklauso nuo to, kokio dokumento pagrindu iškeliama civilinë byla. CPK átvirtinta dvejopa civ.bylø nagrinëjimo tvarka:

-ginèo arba ieškinio teisena (civ.byla nagrinëjama remiantis ieškiniu)

-ypatingoji teisena (byla iškeliama remiantis pareiškëjo pareiškimu ar prašymu)

Ginèo teisena – yra pagrindinë civ.bylø nagrinëjimo tvarka, nes ja remiantis nagrinëjamos visos civ.bylos, išskyrus tas, kurios, remiantis CPK normomis, turi bûti nagrinëjamos ypatingosios teisenos tvarka. Ginèo teisena nagrinëjamos bylos, kuriose yra 2 priešing¹ interes¹ turinèios šalys: ieškovas ir atsakovas, o ypatingoji teisena – pagrindinis ypatumas yra tas, kad tokiose bylose nëra šaliø ir nëra sprendžiamas ginèas dël teisës, nëra pažeistos ar ginèijamos teisës, nëra teisës pažeidimo.Pvz. CPK 270str.1p.numato,kad turintys juridinê reikšmê faktai gali bûti nustatyti specialia teismine procedûra – ypating¹ja ne ginèo teisena. Taèiau analizuojant ypatingosios teisenos tvarka nagrinëjamas bylas galima pastebëti, kad kai kuriø bylø pagrindas vis dël to yra bûtent ginèas dël teisës(pvz. skundai dël notarø ir notarinius veiksmus atliekanèiø ástaigø pareigûnø veiksmø.),todël ir 2002m. CPK atsisakyta ginèo dël teisës buvimo kriterijaus. CPK 443str.7d.nustatyta, kad bylas, kurios remiantis CPK 442str.nagrinëtinos ypatingosios teisenos tvarka, teismas išnagrinëja ypating¹ja teisena, neatsižvelgdamas á tai, ar nagrinëjimo metu kyla ginèas dël teisës. Atkreiptinas dëmesys, kad nors ginèo teisena yra bendra visoms byloms, kurios iškeliamos remiantis ieškiniu, taèiau jos viduje susiformuoja ir specialios ginèo teisenos taisyklës, taikomas tik tam tikrø kategorijø bylose.Pvz. CPK 375-441str.átvirtinti konkreèiø kategorijø ieškinio teisenos bylø nagrinëjimo ypatumai. Ginèo teisenai bûdinga tai, kad jai galioja dispozityvumo principas. Ginèo teisenoje byla visada pradedama ieškovo iniciatyva, pareiškiant ieškiná. Ypatingosios teisenos tvarka byla pradedama nagrinëti gavus pareiškëjo prašym¹ ar pareiškim¹, taèiau tam tikrais atvejais procesas gali bûti pradëtas ir teismo iniciatyva(pvz. Teismas,priëmês sprendim¹ pripažinti pilnametá asmená neveiksniu, privalo savo iniciatyva pradëti bylos dël globos šiam asmeniui nustatymo, globëjo paskyrimo nagrinëjim¹.) Suinteresuotøjø asmenø dalyvavimo neginèo teisenoje tikslas yra padëti teismui tinkamai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes ir teisingai išsprêsti byl¹.

2. Ieškinio s¹voka. Ieškinys – vienas iš pagrindiniø civiliniø teisiø gynimo bûdø

Konstitucijos 30str.1d. átvirtinta teisë kreiptis á teism¹ negali bûti aiškinama kaip asmens galimybë kreiptis á teism¹ bet kokiu bûdu.Kaip ir bet kuri kita subjektinë teisë, teisë kreiptis á teism¹ realizuojama ástatymø nustatyta tvarka. Šios teisës realizavimo tvark¹ numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismo paduodamo pareiškimo formai ir turiniui (CPK 146str).Kiekvienam á teism¹ besikreipianèiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. Asmuo, pareiškiantis ieškiná, privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškim¹, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyk¹ ir pagrind¹.

Teisinëje literatûroje ryškëja tokios nuomonës:

– ieškinys materiali¹ja teisine prasme – subjektinë teisë, saugoma teismo.

– ieškinys procesine teisine prasme – kreipimasis á teism¹ su reikalavimu apginti ástatymo saugom¹ interes¹ arba pažeist¹ subjektinê teisê.

Ieškinys – tai bendra s¹voka, organiškai jungianti tiek materiali¹j¹, tiek procesinê puses( pareikšdamas ieškiná ieškovas savo reikalavimus grindžia tuo, jog jis turi teisê pareikšti ieškiná(procesinë pusë) ir turi teisê á ieškinio patenkinim¹(materialioji pusë).Teismas, priimdamas sprendim¹ dël ieškovo materialiojo reikalavimo atsakovui, kartu pateikia atsakym¹ ir dël paties ieškovo kreipimosi á teism¹).

Ieškinys – tai procesinis ieškovo veiksmas.

Ieškinys – tai suinteresuoto asmens kreipimasis á teism¹ civilinio proceso nustatyta tvarka bei vadovaujantis civilinës, darbo, šeimos ar kt. Teisës šakø normomis, su reikalavimu apginti pažeist¹ ar ginèijam¹ teisê, remiantis konkreèiomis aplinkybëmis ir árodymais, patvirtinanèiais šias aplinkybes.

Ieškinio funkcijos:

Ieškiniu ieškovas nurodo teism¹, jo manymu, turintá priimti sprendim¹ byloje.Toks ieškovo nurodymas nereiškia, kad byla iš tikrøjø yra teisminga ieškovo ávardytam teismui. Jei ieškovas, nurodydamas teism¹, suklydo, teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti ieškiná ir nurodo, á kuri¹ institucij¹ ar teism¹ reikia kreiptis. Su tokiu teismo sprendimu nesutinkantis ieškovas, ásitikinês,kad jo byla vis dël to yra teisminga jo nurodytam teismui,gali dël teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškiná, paduoti atskir¹já skund¹.

Ieškiniu ieškovas apibrëžia bylos šalis: save(ieškov¹) ir atsakov¹.

Ieškiniu ieškovas apibrëžia ieškinio dalyk¹ ir pagrind¹.Ieškovas neprivalo nurodyti teisës normø, kuriomis jis grindžia savo teisê á ieškinio patenkinim¹.Tai – teismo funkcija.

3. Teisë á ieškiná materiali¹ja ir procesine prasme

Materialiuoju teisiniu požiûriu teisë á ieškiná yra teisë á ieškovui palankø sprendim¹. Ši teisë priklauso nuo materialiojo teisinio pobûdžio aplinkybiø: bendrøjø ir specialiøjø teisës á ieškiná prielaidø.

Bendrosios:

ieškinio pagrindo árodymas, t.y ieškovas turi árodyti, kad atsakovas pažeidë ieškovo teisê ar teisët¹ interes¹

atsakovo pareiga atsakyti už ieškovo teisës ar teisëto intereso pažeidim¹

Specialiosios prielaidos:

s¹lyga,kad neturi bûti praleistas ieškinio senaties terminas, jei atsakovas reikalauja taikyti j¹

s¹lyga,kad ieškovo reikalavimas nëra pareikštas anksèiau ástatyme ar sutartyje átvirtinto termino.

Tik nustatês visas bylos aplinkybes, ištyrês ir ávertinês árodymus, nustatês taikytinas teisës normas teismas gali atsakyti, ar asmuo turi teisê á ieškiná materiali¹ja prasme. Jei teismas konstatuoja, kas nëra nors vienos iš bendrøjø ir specialiøjø teisës á ieškiná materialiøjø teisiniø prielaidø, ieškinys atmetamas. Taèiau atsakyti á klausim¹, ar ieškovas turi teisê á ieškiná materiali¹ja teisine prasme, galima tik išsprendus byl¹ iš esmës. Todël bylos iškëlimo stadijoje nëra ir negali bûti tikrinama, ar asmuo turi materiali¹j¹ teisê á ieškiná, t.y negalima atsisakyti priimti ieškiná, nutraukti byl¹ ar palikti pareiškim¹ nenagrinët¹ dël materialiojo teisinio pobûdžio motyvø – ieškinio senaties termino pasibaigimo, materialiosios reikalavimo teisës neturëjimo. Tokios aplinkybës yra svarbios tik teisei á ieškinio patenkinim¹, o ne teisei pareikšti ieškiná, t.y teisei á ieškiná procesine prasme. Svarbu suvokti, kad teisë á ieškiná ir á ieškinio patenkinim¹ – 2 skirtingos s¹vokos.

Procesinë subjektinë teisë kreiptis á teism¹ priklauso nuo tam tikrø civilinio proceso ástatyme átvirtintø procesinio pobûdžio aplinkybiø, kurios pagal sukeliamus procesinius teisinius padarinius skirstomos á :

teisë kreiptis á teism¹ prielaidas (teisë pareikšti ieškiná)

tinkamo teisës kreiptis á teism¹ ágyvendinimo s¹lygas

Esminis teisës kreiptis á teism¹ prielaidø ir tinkamo teisës kreiptis á teism¹ ágyvendinimo s¹lygø skirtumas yra tai, kad nesilaikês tinkamo teisës kreiptis á teism¹ ágyvendinimo s¹lygø asmuo nepraranda galimybës kreiptis á teism¹, ir pašalinês nurodytas kliûtis gali vël kreiptis á teism¹ su tapaèiu reikalavimu, o nesant teisës kreiptis á teism¹ prielaidø asmuo apskritai neturi teisës á teisminê gynyb¹.

Teisës kreiptis á teism¹ prielaidos skirstomos á teigiamas ir neigiamas.

Teigiamos:

ieškovo civilinis procesinis teisnumas

bylos priskirtinumas teismo kompetencijai

ástatymø tai bylø kategorijai nustatytos išankstinio bylos sprendime ne teisme tvarkos laikymasis

Neigiamos:

ásiteisëjês teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dël ginèo tarp tø paèiø šaliø, dël to paties dalyko ir tuo paèiu pagrindu

ásiteisëjusi teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakym¹ ar patvirtinti šaliø taikos sutartá

Teisë pareikšti ieškiná gali bûti veiksmingai ágyvendinta tik tokiu atveju, jei yra visos teigiamos teisës kreiptis á teism¹ prielaidos, o bent vienos neigiamos prielaidos buvimas užkerta keli¹ ágyvendinti teisê kreiptis á teism¹.

Ieškinys priimamas tik tada, kai asmuo, kreipdamasis á teism¹, laikësi ne tik teisei pareikšti ieškiná keliamø reikalavimø, bet ir tinkamo teisës kreiptis á teism¹ ágyvendinimo s¹lygø. Pagal tinkamo teisës kreiptis á teism¹ ágyvendinimo s¹lygø nesilaikymo procesinius padarinius galima skirti 2 tinkamo teisës kreiptis á teism¹ ágyvendinimo s¹lygø grupes:

s¹lygos, kuriø nesilaikius teismas atsisako priimti ieškiná:

-bylos teismingumas teismui, á kurá kreipiamasi

-laikymasis tai bylø kategorijai ástatymø nustatytos išankstinio bylos nagrinëjimo ne teisme tvarkos

-teismo žinioje nëra bylos dël ginèo tarp tø paèiø šaliø, dël to paties dalyko ir tuo paèiu pagrindu

-nëra šaliø susitarimo perduoti ginè¹ sprêsti arbitražu

-padavusio pareiškim¹ asmens veiksnumas

-ágaliojimas vesti byla suinteresuoto asmens vardu

s¹lygos, kuriø neávykdžius teismas nustato termin¹ trûkumams pašalinti:

-ieškinio pareiškimo atitiktis CPK nustatytiems formos ir turinio reikalavimams

-žyminio mokesèio sumokëjimas

-trûkumø, susijusiø su šalies procesinio veiksnumo, atveju-galimybë pašalinti tuos trûkumus bylos iškëlimo stadijoje.

Nurodytø s¹lygø nesilaikymas nedaro átakos teisei pareikšti ieškiná, o tik rodo, kad asmuo procesinê teisê pareikšti ieškiná ágyvendina netinkamai.Teisëjas tokiais atvejais skiria termin¹ trûkumams pašalinti.Jei tik iškëlus byl¹ paaiškëja, kad egzistuoja ne visos tinkamo teisës kreiptis á teism¹ ágyvendinimo s¹lygos, teismas vienais atvejais paliek¹ ieškiná nenagrinët¹, kitais atvejais byl¹ perduoda nagrinëti pagal teismingum¹. Teisë kreiptis á teism¹ neprarandama, pašalinus nurodytas kliûtis ji gali bûti ágyvendinama. Taigi egzistuoja esminis s¹lygø, kuriø neávykdžius teismas atsisako priimti ieškiná, ir teisës kreiptis á teism¹ prielaidø skirtumas: nesant teisës kreiptis á teism¹ prielaidø, asmuo apskritai neturi teisës á teisminê gynyb¹; o jei teismas atsisako priimti ieškiná dël tinkamo teisës kreiptis á teism¹ realizavimo s¹lygø nebuvimo, toks atsisakymas nëra galutinis: jei šalis pašalins nurodytus trûkumus, ieškinys bus priimtas. Teisës kreiptis á teism¹ prielaidø bei tinkamo ágyvendinimo s¹lygø buvim¹?nebuvim¹ teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priëmimo metu.

4. Ieškiniø rûšys

Pagal reikalavimo pobûdá skiriami:

turtiniai

neturtiniai

Pagal materialiøjø teisiniø santykiø, iš kuriø kilês ginèas, pobûdá skiriami ieškiniai, kylantys:

iš sutartiniø santykiø

iš deliktiniø

iš kvazisutartiniø santykiø

Pagal procesiná tiksl¹, kurio siekiama ieškiniu,skiriama ieškinio rûšiø triada:

dël priteisimo. Šiuo ieškinio siekiama, kad atsakovas atliktø tam tikrus veiksmus( atlygintø žal¹, sumokëtø skol¹)

dël pripažinimo. Ieškiniu siekiama tam tikros teisës(pvz. Nuosavybës teisës á žemê), arba tam tikrø materialiøjø teisiniø santykiø(santuokos fakto) buvimo arba nebuvimo.

Dël teisiniø santykiø modifikavimo.Ieškiniu siekiama sukurti, pakeisti, panaikinti ar nutraukti teisinius ieškovo ir atsakovo santykius.

Ieškiniø rûšys, kuriomis siekiama specifiniø procesiniø tikslø (pagal CK):

netiesioginis ieškinys (CK. 6,68str)

acto Pauliana (CK 6.66 ir 6.67 str.)

prevencinis ieškinys (CK 6.225 str.)

Priëmus nauj¹já CPK átvirtinta viena iš svarbesniø naujoviø, susijusiø su viešøjø interesø apsauga – CPK 49 str.5d. numatyta galimybë pareikšti grupës ieškiná, ginant vieš¹já interes¹. Grupës ieškinio požymiai:

- grupës ieškinys gali bûti pareikštas tik ástatymø numatytais atvejais

- subjektai, turintys teisê pareikšti grupës ieškiná, turi bûti numatyti ástatymuose

- grupës ieškinio tikslas – apginti vieš¹já interes¹. Krivka nurodo dar ir išvestiná ieškiná, kuris áteisintas LR akciniø bendroviø ástatyme. Šiuo ieškiniu vienas arba keli akcininkai, gindami bendrovës teises ir teisëtus interesus, kartu gina ir bendrovës akcininkø visumos grupës – teises ir teisëtus interesus, todël išvestinis ieškinys yra priskiriamas prie grupës ieškiniø.

5. Ieškinio elementai. Ieškinio dalykas. Ieškinio pagrindas.

CPK 135 str – ieškinio turinio reikalavimai (be bendrøjø, keliamø visø proc.dokumentø turiniui).

Šio str.pirmos dalies punktai:

ieškovo reikalavimas ir jo pagrindimas – ieškinio elementai

ieškovo reikalavimas – ieškinio dalykas

aplinkybës, kuriomis ieškovas grindžia ieškinyje išdëstyt¹ reikalavima – ieškinio pagrindas

Griežtas reikalavimas nurodyti ieškinio pagrind¹ ir dalyk¹ lemtas tuo, kad CP – tai tam tikrø taisykliø visuma (kaip žaidime: žaidimas vyksta pagal iš anksto nustatytas taisykles, žaidëjai turi žinoti dël ko žaidžiama – ne tik dël pergalës, bet ir dël laimiokio, kuris jø laukia pergalës atveju)

LAT akcentavo: “Bûtent ieškinio elementai apibrëžia teisminio nagrinëjimo dalyk¹, nustato bylos nagrinëjimo ribas, kuriø laikosi teismas, nagrinëdamas byl¹” + vienoje konsultacijoje : “faktinis ieškinio pagrindas ¹teisinis ieškinio pagrindas, t.y. ginèo santykiuio taikytinas teisës normos. Faktiniø bylos aplinkybiø nustatymas ir teisinë kvalifikacija, teisës normø aiškinimas ir taikymas ginèo santykiui yra byl¹ nagrinëjanèio teismo prerogatyva, todël ieškinio pareiškime ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismo nesaisto”.

Reikalavimas nurodyti ieškinio dalyk¹ reiškia, kad ieškovas turi aiškiai suformuluto savo prašym¹ – nurodyti kokiu bûdu prašoma apginti pažeist¹ teisê. Ieškinio dalykas turi du adresatus: atsakov¹ (bûtent jis pažeidë/ginèija ieškovo teisê) ir teisma (pripažinês pagrástu - tenkina).

Visada privalu nurodyti CK ar kt.ást.átvirtint¹ subj.teisê, kuri¹ pažeidë atsakovas (tiksliam ieškinio dalyko suformulavimui).

Bûtina nurodyti ir pažeistosios teisës gynimo bûd¹. (nurodyti CK 1.138 str.) Ginèijamasi dël teisës gynimo bûdo átraukimo treèiuoju ieškinio elementu, kaip ieškinio turiná ar tiksl¹. Lietuvoje – toks elementas nëra skiriamas, pažeistos tesës gynimo bûdas teismo praktika yra priskiriamas ieškinio dalykui (LAT nutartis): “Ieškovai nenurodë jokio CK, kt.ást.numatyto pažeistø subjektiniø teisiø gynimo bûdo, vadinasi, nenurodë ieškinio dalyko”.

Esant painioms faktinëms ir teisinëms bylos aplinkybëms aktyvaus vaidmens formuojant ieškinio pagrind¹ ir dalyk¹ neturëtø imtis teismas, tai konkretizuoja ir LAT savo nutartyje: “ Teismas vykdydamas teisingum¹. Turi bûti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali už ieškov¹ suformuluoti ieškinio dalyk¹ a pagrind¹”.Nurodyti ieškinio dalyk¹ ir pagrind¹ – ieškovo pareiga. Bet t.t.atvejais, atsižvelgiant á nagrinëjamosios bylos pobûdá (pvz.darbo bylose), iš teisëjo gali bûti tikimasi aktyvesnio vaidmens, padedant šaliai ágyvendinti jos procesines teises. Neviuenodas proceso šaliø išprusimas, požiûris á teismo proces¹, gebëjimas savarankiškai, be teismo paramos, atskleisti reikšmingas bylos aplinkybes skatina teisma bûti “lankstesná”, padëti silpnesnei proceso šaliai susiorientuoti procese, bet neperžengti objektyviojo neutralumo ribos.

Reikalavimas ieškinyje nurodyti ieškinio dalyk¹ ir pagrind¹ negali bûti suvokiamas pernelyg plaèiai. Reikalavimas ieškovui jau kreipimosi á teisma stadijoje árodyti, kad jis “yra teisus” materiali¹ja teisine prasme yra absurdiškas. Taèiau ieškinio elementu apimtis nustatymas jau šioje stadijoje yra labai svarbus. Tai ne karta pabrëžë LAT: “Iš ieškovo jau kreipimosi á teism¹ momentu negali bûti pareikalauta árodyti pareikšto reikalavimo pagrástumo. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne árodyti ieškinio pagrind¹”.

CPK reikalauja, kad ieškovas nurodytø faktiná ieškinio pagrind¹, bet teisinis pagrindas nëra átrauktas kaip reikalavimas. Kodël?

1) tiksliai suformuluoti teisiná ieškinio pagrind¹ ne visda paprasta (ypaè be teisinio išsilavinimo)

2) CPK nereikalauja, kad ieškiná surašytø ir byl¹ teisme vestø tik advokatas

3) reikalavimas visiems tikëtiniems pažeistø materialiøjø teisiniø santykiø subjektams jau kreipimosi á teism¹ metu nurodom¹ faktiná ieškinio pagrind¹ pagrásti “tikrosiomis” teisës normomis gali tapti neáveikiamu slenksèiu siekiant pasinaudoti visuotinai pripažástama teise á teisminê gynyb¹

4) bûtø rizikuojama suvaržyti nešališko ginèo arbitro – teismo – teisê savarankiškai, objektyviai ir nepriklausomai nuo bet kokiø veiskniø taikyti teisê nustatytoms faktinëms bylos aplinkybëms

T¹èiau teismø praktika rodo, kad teisinio ir faktinio pagrindø painiojimas – dažnai pasitaikanti klaida.

Ieškinio elementai individualizuoja kiekvien¹ konkretø ieškiná. Ieškinio tapatumas kitam ieškiniui nustatomas pagal:

ginèo šalis

ieškinio pagrind¹

ieškinio dalyk¹.

Kartais yra imamasi tokio “gudravimo bûdo” kaip šaliø pasikeitimas vietomis, taèiau LAT pabrëžia: “Bendras principas yra tas, kad šaliø pasikeitimas vietomis nereiškia naujo ieškinio, jeigu yra ginèijamas tas pats teisinis santykis tuo paèiu teisiniu pagrindu”.

Taip pat, siekiant nustatyti, ar reiškiamas tapatus ieškinys, visada bûtina nuodugniai išanalizuoti, ar ieškovo nurodomos aplinkybës jau buvo nagrinëjamos teisme ir ar dël tø aplinkybiø savo pozicij¹ buvo išdëstês teismas.

6. Ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimas, ieškinio reikalavimø padidinimas ar sumažinimas, ieškinio atsiëmimas, atsisakymas ir ieškinio paripažinimas

Ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimas. Ieškinio reikalavimø padidinimas ar sumažinimas

Suteikiant teisê pakeisti ieškinio dalyk¹ ar pagrind¹ (CPK 42 str.1d.numatyta tokia ieškovo teisë; tai jis gali padaryti iki nutarties skirti byl¹ nagrinëti teismo posëdyje – 141 str.1.d.) siekiama išvengti keliø galimø procesø:

siekiant apsaugoti atsakovo interesus

ágyvendinant proceso operatyvumo princip¹

užtikrinant bylos nagrinëjimo koncentruotum¹.

Vëlesnis ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimas galimas tik išimtinais ást.numatytais atvejais (alternatyvios s¹lygos):

kai tokio pakeitimo bûtinumas iškilo vëliau

jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas

jei teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinëjimo.

Pareiškimas pakeisti ieškinio dalyk¹ ar pagrind¹ turi bûti áteikiamas teismui raštu ir atitikti visus proc.dokumentams keliamus reikalavimus.

Keisti iš karto ir ieškinio dalyk¹ ir ieškinio pagrind¹ negalima¹, nes tia bûtø visiškai naujas ieškinys.

Ieškinio reikalavimo (dalyko) ar pagrindo sumažinimas ar padidinimas nëra laikomas ieškinio dalyko pakeitimu, nes tai yra savarankiškai procesinë teisë. Padidëja ar sumažëja ieškinio elementø apimtis, bet ieškinio elementai nepakinta.

Pakeisti ieškinio dalyk¹ ar pagrind¹ (faktinis pagrindas) gali tik ieškovas, teismas tokios teisës neturi.

Žinoma, ieškovui nëra draudžiama ávardyti ást.ar kt.t.aktus, kurie jo manymu, pagrindžia jo subjektyviniø teisiø pažeidimo teisinê pusê. Jei ieškovas klaidinai nurodo teisës normas, teismas visada nevaržomai gali pateikti savo ieškovo nurodytø ir teismo posëdžio metu nustatytø faktiniø aplinkybiø teisiná ávertinim¹, kuris nebus laikomas ieškinio ribø peržengimu. (LAT: “tai negali bûti vertinama kaip ieškinio ribø peržengimas, kadangi nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nëra keièiami”) Tai gan dažnasi reiškinys nacionalinëje jurisprudencijoje.

Pareiškimas, kuriuo prašoma pakeisti ieškinio dalyk¹ ar pagrind¹, kartais klaidingai ávardijamas papildytu ar pakeistu ieškiniu. Kadangi tokie atvejai buvo pernelyg dažni, LAT pateikë teismams konsultacij¹: “Klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas nëra kliûtis atlikti tuos procesinius veiksmus, kuriø prašoma pateiktame dokumente, todël tokiais atvejais procesiniø dokumentø trûkumø ištaisymo institutas netaikomas. Ieškovui ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitim¹ áforminus ne pareiškimu, o papildomu ar patikslintu ieškiniu, ir bûtent taip ávardyt¹ dokument¹ pateiktus teismui, o šiam nenustaèius kitokiø šio dokuemnto trûkumø ar [pateikimo tvarkos pažeidimø, negali bûti priimama nei nutartis nustatyti ieškovui termin¹ procesinio dokumento trûkumams pašalinti, nei nutartis atsisakyti tenkinti tokia forma ieškovo išdëstyt¹ pareiškim¹ dël ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo. Šiuo atveju teismas nurodyt¹ ieškovo procesiná dokument¹ turi priimti ir tinkamai kvalifikuoti pagal CPK 1414 str.taisykles”.

6.2. Ieškinio pareiškimo atsiëmimas

Visiškai naujas Lietuvos CPT institutas.

Galimas tik nagrinëjant byl¹ pirmosios instancijos teisme – tiek pirm¹ kart¹, tiek ir tada, kai apeliacinio ar kasacinio teismo nutartimi byla buvo gr¹žinta pirm¹ja instancija nagrinëti iš naujo.

Esant reikalui, ieškovas galës pakartotinai kreiptis á teism¹ su tuo paèiu reikalavimu. Ši garantija skirta išplësti ieškovo teisê disponuoti ieškiniu, taèiau atsiimti ieškiná jau po to, kai atsakovas apie jam pareikšt¹ reikalavim¹ jau buvo informuotas (išsiøstas ieškinio nuorašas), ieškovas gali tik turëdamas atsakovo sutikim¹ šiam veiksmui – 139 str. Taip siekiama apsaugoti atsakovo interesus. Jeigu atsakovas neduoda sutikimo, ieškovas gali arba toliau dalyvauti procese, arba atsisakyti ieškinio.

6.3. Ieškinio atsisakymas

Atsisakyti ieškinio ieškovas turi teisê bet kokioje civilio proceso stadijoje. Tai jis gali padaryti tiek žodžiu teismo posëdžio metu, tiek raštu. Atsisakant, ieškovui turi bûti žinomi ieškinio atsisakymo padariniai (jei žodžiu – išaiškina teismas).

Tam tikrai atvejais šalies pareiškimas, kad ji pageidauja atsisakyti ieškinio, teismui nëra privalomas. CPK 42 str.2.d. ápareigoja teism¹ nepriimti ieškovo ieškinio atsisakymo, jeigu šis veiksmas prieštarauja imperatyvioms ást.nuotaroms ar viešajam interesui.

Bylose pagal ieškinius dël viešojo intereso gynimo šalia prokuroro ir kitø institucijø bei asmenø atsiranda bendraieškiai ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškø reikalavimø, todël galimybë atsisakyti pareikšto ieškinio tampa gerokai sunkiau ágyvendinama, taip apsaugant ginamø asmenø interesus. Galima nurodyti du atvejus. Pirma, jeigu byloje dalyvauja bendraieškiai, pagal naujajá CPK teismui priimant atsisakym¹ bûtina turëti visø jø sutikim¹. Antra, net ir tadam kai byloje pagal ieškiná, dalyvaus tik tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškø reikalavimø (tokiu atveju nereik turëti jø sutikimo ieškiniui atsisakyti), tai nerekš bes¹lyginio ieškinio atsisakymo priëmimo. Galima teigti, kad ieškinio, pareikšto ginti vieš¹já interes¹, atsisakymas bus tas veiksmas, kuris prieštarauja viešajam interesui (tokiu atveju teismas gali atsisakyti priimti ieškinio atsisakym¹).

Jei teismas priimta pareikšt¹ ieškinio atsisakym¹, tai byla nutraukiama nutartimi, o ieškovas netenka teisës kreiptis á teism¹ su tapaèiu ieškiniu.

6.4. Ieškinio pripažinimas

Galimybë pripažinti ieškiná grindžiama dispozityvumo principu.

Kaip ir ieškinio atsisakymo atveju, pripažinti ieškiná galima bet kurioje proceso stadijoje.

Atsakovo ieškinio pripažinimas teismui nëra privalomas; nustatês, kad toks pripažinimas prieštarauja ástatymams, viešajam interesui, nëra padarytas laisva valia, teismas turi atsisakyti priimti ieškinio pripažinim¹.

Teismas priëmês ieškinio pripažinim¹, gali nutarti toliau netirti byloje surinktø árodymø ar apsiriboti tik kai kuriø ištyrimu.

Atkreiptinas dëmesys, kad ieškinis gali bûti pripažintas visiškai arba iš dalies (tai árodymai gali bût netiriami tik pripažintoje dalyje ).

Priëmês ieškinio pripažinima, teismas priima byloje sprendim¹, kuriuo patenkina ieškovo ieškiná. Tam tikrai atvejais ieškinio pripažinimas gali sukelti ir papildomu procesiniø padariniø, pvz., negalimum¹ priimti byloje sprendim¹ už akiø.

7 Atsakovo interesø gynimo bûdai

Šaliø procesinës teisës lygios (CPK 17), todël ieškovas turi teisê pareikšti ieškiná, o atsakovas teisê gintis nuo pareikšto ieškinio. Savo teisëms ginti atsakovas turi ástatymo numatytas procesines priemones: priešieškiná ir atsikirtimus.

I. Piešieškinys- tai atsakovo pareikštas ieškinys pradiniam ieškovui jau vykstanèiame procese. Pareiškiant já taikomos visos:

1) bendros ieškinio pareiškimo taisyklës: taigi galima pareikšti tik esant teisës kreiptis á teism¹ prielaidoms ir tinkamo jo ágyvendinimo s¹lygoms, kada?-CPK 143 str.1 d. , taip pat reikia sumokëti žyminá mokestá.

2) netaikomos kai kurios teismingumo taisyklës (CPK 33str. 2 d).

3) kai kurios ypatingos taisyklës –pagal CPK 143 str. –pakanka vienos iš trijø nurodytø s¹lygø.

Bylos šalys, pasinaudodamos turimomis procesinëmis teisëmis reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus, nurodyti šiuos reikalavimus pagrindžianèias aplinkybes, árodymus, pasirinkti gynimosi nuo pareikšto ieškinio bûdus, paèios nustato teisminio nagrinëjimo (ginèo) dalyko ribas. Priešieškinio pareiškimas yra atsakovo valios išraiška. Teismas šiuo atveju yra nešališkas, t.y. negalintis apriboti šalims galimybës paèioms nustatyti teisminio nagrinëjimo dalyk¹.

Nagrinëjamos bylos duomenimis atsakovui buvo išaiškinta procesinë teisë reikšti atsikirtimus á ieškiná, galimybë pateikti priešieškiná. Savo parašu atsakovas patvirtino, kad suprato savo procesines teises , patvirtino, kad gynimosi bûd¹ pasirinko- prieštaravimø á ieškiná reiškim¹. Šios aplinkybës reiškia atsakovo suvokim¹ apie priešieškinio pareiškimo galimybê ir tokio pareiškimo pateikimo pasekmës, taip pat, kad s¹moningai nepareiškês priešiešk. atsakovas nepasirinko tokios gynybos taktikos. Taip pat nustatyta, kad priešiešk. nepateikimas šioje byloje neatima galimybës ateityje pareikšti ieškinio reikalavimus šios bylos ieškovui dël patirtø nuostoliø ar žalos atlyginimo.

Ieškinio ir priešiešk. ryšys: POŽYMIAI:

Priešiešk pateikimas ginantis nuo pareikšto ieškinio.

Materialinio teisinio santykio, iš kurio kildinamas ieškinys ir priešiešk. tapatumas.

Priešiešk nagrinëjimas kartu su ieškiniu turi padëti išaiškinti visas reikšmingas bylai aplinkybes bei ágyvendinti vien¹ iš CP tikslø- kuo greièiau atkurti teisinê taik¹ tarp šaliø (CPK 2 str.)-užtikrina ekonomiškum¹, koncentruotum¹ ir tt.

Jei atsakovo pareikštas priešiešk nëra susijês su ieškinio reikalavimu-gali bûti užvilkinamas „pagrindinio“ reikalavimo nagrinëjimas.

•Kai remiantis CPK 136 str. 4 d. teismo žinioje yra kelios vienarûšës bylos, kuriose dalyvauja tos paèios šalys, kurios pateikë po ieškiná, sujungus šias bylas procesiniø dokumentø statusas pasikeis (pagal LAT konsultacij¹): Kai pareikšti reikalavimai priešiniai, tai teismui dvi bylas sujungus á vien¹ , anksèiau gautas ieškinys –toliau bus laikomas ieškiniu, pareiškês asmuo-ieškovu; vëliau gautas ieškinys laikytinas priešieškiniu, o já pareiškês asmuo-atsakovu.

•Pareiškus priešiešk bylos nagrinëjimo metu-jis gali bûti išnagrinëjamas tame posëdyje kai dël to sutinka visi dalyvaujantys byloje asmenys.

II . Atsikirtimai á ieškiná.

Tai atsakovo nurodomos faktinës aplinkybës, argumentai, paaiškinimai, kuriais jis siekia paneigti ieškinio pagrástum¹, t.y. árodyti, kad ieškovas neturi teisës á ieškinio patenkinim¹, arba árodyti, kad ieškovas neturi teisës pareikšti ieškinio. Atsikirtimø RÛŠYS:

Materialiojo teisinio pobûdžio-jais neigiamas ieškinio pagrástumas, pvz. remiamasi ieškinio senaties terminu, pateikiami faktai árodantys priešingas aplinkybes.

Procesinio teisinio pobûdžio –ginèijamas pats proceso teisëtumas, pvz. pateikiami argumentai, kad ieškovas neveiksnus.

Visus atsikirtimus atsakovas privalo árodyti. Atsikirtimai paprastai surašomi procesiniame dokumente-atsiliepime á ieškiná (CPK 142 str.).

2002 m. CPK átvirtino naujovê, palyginus su 1964 m. CPK – 142 str. 2 d. átvirtino išsamø s¹raš¹ reikalavimø, keliamø atsiliepimo á ieškiná turiniui-taip užkertamas kelias proceso piktnaudžiavimui, vilkinimui, nes atsakovai anksèiau buvo linkê pateikti neišsamø atsiliepim¹. CPK 142 str. 3 ir 4 d. – procesinio poveikio priemonës vilkinimui.

•Teismas kai kuriais atvejais gali padëti atsakovui ágyvendinti jo pareig¹ dël atsiliepimo pateikimo, LAT: Siekiant užtikrinti greit¹ ir teising¹ bylos nagrinëjim¹, tam tikrø pareigø, sprêsdamas atsiliepimo priëmimo klausim¹, turi ir teismas- atsakovui negalint gauti jo nesutikimo motyvus patvirtinanèiø árodymø, jie gali bûti renkami su teismo pagalba.

•Atsikirtimus atsakovas gali pateikti ir vëliau, iki pasirengimo bylos nagrinëjimui stadijos pabaigos: paruošiamuosiuose dok. (CPK 226, 227 (2), 228-330). Be to vadovaujantis lygiateisiškumo princ ir taikant pagal analogij¹ CPK 141 str. – paskyrus byl¹ nagrinëti teismo posëdyje vëlesnis priešieškinio elementø keitimas bûtø galimas tik tuo atveju, jei tokio pakeitimo bûtinumas iškilo vëliau, arba gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinëjimo. (CPK 3 (6), 141 (1)).

•Atsikirtimus proceso metu gali pareikšti ne tik atsakovas, bet ir jo atstovas (pagal LAT). Tai siejama su tuo, kad atsikirtimai nëra savarankiškas reikalavimas, kuriam pareikšti bûtina aiški šalies valios išraiška.

8. Taikos sutartis

Civiliniø bylø srautai auga, tai skatina galvoti, kaip užtikrinti kuo spartesná jø nagrinëjim¹. Daugelyje šaliø proceso ástatymai numato pareig¹ teismui bûti aktyviam ir skatinti šalis baigti byl¹ taikos sutartimi. Teigimi bruožai:

Siejamas su asmeniniu-psichologiniu aspektu – taikiai susitratus, tarp šaliø nëra aiškaus laimëtojo, arba-yra du laimëtojai ir nei vieno nepralaimëjusiojo.

Ekonominis socialinis aspektas- kuo ilgiau trunka bylos nagrinëjimas, tuo didesnë mokesèiø našta krenta ant mokesèiø mokëtojø.

Siûlomas apibrëžimas :

Taikos sutartis civiliniame procese (CPK 42(1))- tai šaliø pasiektas ir teismo sprendimu patvirtintas susitarimas, kuriuo teisinio ginèo šalys išsprendžia dël materialiosios teisës likusá ginè¹ ar jo dalá abiem šalims priimtinomis s¹lygomis.

Bruožai:

Taikos sutarties sudarymo procese aktyviai dalyvauja ginèo šalys

Taikos susitarimas paprastai pasiekiamas abipusiø nuolaidø bûdu

Šalys taikos sutartimi išsprendžia vis¹ ginè¹ ar jo dalá

Taikos sutartis patvirtinama teismo sprendimu ir ágyja visas teismo sprendimui bûdingas galias.

Procesiniai taikos sudarymo aspektai CPK 140 (3).

Kai kurie aspektai :

CPK átvirtinta teismo pareiga imtis aktyviø veiksmø, siekiant, kad šalys sudarytø taikos sutartá –CPK 159 (1), 228 (1).

Viena svarbiausiø susitaikymo prielaidø- tiesioginis kontaktas su šalimis. Tai lemia žodinio parengiamojo posëdžio poreiká. CPK 231 str. taikinimo procedûr¹ nustato, kaip privalom¹j¹ parengiamojo posëdžio dalá.

Paraginti šalis susitaikyti, teismas turi ir vëlesnëje stadijoje- pradedamas nagrinëti byl¹ iš esmës : CPK 249str. Ši pareiga teismui išlieka iki pat to momento, kai teismas išeina á pasitarimø kambará, o tuo atveju, kai procesas nepasibaigia sprendimo priëmimu- ir apeliacijos stadijoje.

Kai kuriø kategorijø bylose ástatymas tiesiogiai ápareigoja teism¹ imtis aktyviø veiksmø šalims sutaikyti – CPK 376 (2). Teismo aktyvumo ribos priklauso nuo konkreèiø aplinkybiø.

Šaliø taikos sutartis tvirtinama teismo nutartimi (joje išdëstytos taikos sutarties s¹lygos), kuri savo procesiniais padariniais prilygsta teismo sprendimui (turi galutinê jo gali¹) ir yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 str. 1 d. 4 p.). Prieš tvirtindamas šaliø taikos sutartá, teismas privalo išaiškinti šalims teisinius padarinius- CPK 140 (3), gražinamas 75% sumokëto žyminio mokesèio (CPK 87 (2)).

Taikos sutartimi negali bûti spendžiami kiti klausimai, dël kuriø nebuvo kreiptasi á teism¹.

Teismas netvirtina sutarties, jei ji prieštarauja imperatyvioms ástatymo normoms ar viešajam interesui (CPK 42 (2), CK 6.984).

Teismo patvirtintos taikos sutarties nevykdymas arba netinkamas vykdymas lemia atsirandanèius neigiamus procesinius padarinius sutarties nevykdanèiai šaliai.