Konstitucijos apsauga. LR Konstitucinis Teismas

Konstitucijos apsauga. LR Konstitucinis Teismas

Viena svarbiausių problemų KT yra K-jos apsauga. K-jų pažeidimai dažnai nėra akivaizdūs, nemažai konstitucinių nuostatų suformuluota abstrakčiai, jos artimesnės ne teisės normos, bet teisės principo sampratai. Konstitucijas pažeidžia ne tik piliečiai ir organizacijos, bet ir parlamentai, valstybių vadovai, pareigūnai. Konstitucija, kaip pagr. šalies įstatymas, suponuoja ir jos pačios apsaugos būtinumą. Taigi esminė problema yra ta, kaip užtikrinti konstitucinį teisėtumą visuomenėje ir valstybėje.

Konstitucinė priežiūra atsirado JAV. Amerikinis modelis – teisėjai sprendžia konstitucinės justicijos klausimus, nagrinėja civilines, baudžiamąsias, administracines bei kitas bylas. Specialus proceso spręsti konstitucinės justicijos klausimus nėra numatytas – bylos sprendžiamos bendra teismine tvarka. Konstitucijos apsaugą vykdo visa teismų sistema. Jo esmė yra ta, kad teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, gali pripažinti teisės normą, prieštaraujančia konstitucijai. Tokiu atveju teismas jos netaiko ir remiasi kita teises norma ar teisminiu precedentu. Tačiau teismas teisės normos nepanaikina, nepripažįsta negaliojančia. Teisės norma “numarinama” ir tokiu būdu eliminuojama iš teisės sistemos. Kita vertus, KP neišskiriama į teisminės veiklos atskirą sritį, ji nepavedama vienai išskirtinei inst.

Europinis modelis –austrų (Kelzenas) konstitucinę justiciją vykdo speciali institucija – konstitucinis teismas. Jo esmė yra ta, kad KP įgyvendina ne bendrosios jurisdikcijos teismai, bet specialūs konstituciniai teismai arba konstitucinės tarybos .K teismai vienose šalyse sudaro teisminės valdžios inst.neatskiriamąją dalį, o kitose veikia autonomiškai. K teismai sudaromi ne tik iš karjeros teisėjų, bet ir iš žymiausių specialistų, valstybės tarnautojų, teises mokslininkų.

Tradiciniai KK objektai: teisės normų, įstatymų dėl konstitucijos pakeitimo, teisinio reguliavimo spragų,teisės taikymo aktų, politinių partijų konstitucingumas, tarptautinės sutartys, ginčai dėl kompetencijos tarp valstybės institucijų bei tarp valstybės ir jos regionų, žmogaus teisių ir laisvių apsauga, rinkimų ir referendumų teisėtumas, pareigūnų politinės atsakomybės ir nušalinimo nuo pareigų klausimai, konstitucijos interpretavimas.

KP būdai parodo, kaip vykdoma KP.Skiriami:Pagal vykdymo laiką:

1. išankstinė (prevencinė)– kai tikrinamas priimto, bet dar neįsigaliojusio teisės akto teisėtumas. Tai – preventyvinė kp. Siekiama išvengti galimų neigiamų pasekmių, jei tas teisės aktas bus pripažintas nekonstituciniu. Vykdoma iki įstatymo priėmimo, promulgavimo. Prancūzijoje, Gvinėjoje, Kazachstane ir kt. Parlamento priimtus įstatymus (ypač organiškuosius) prieš pateikiant prezidentui pasirašyti, jie turi būti pateikiami Konstitucinei tarybai patikrinti. Ir tik kai neprieštarauja – pateikiami prezidentui, promulguojami, kai prieštarauja – turi būti gražinami parlamentui.

2. paskesnioji (represyvioji) - konstituciniai teismai tikrina jau įsigaliojusių aktų teisėtumą. Įstatymas yra priimtas, pasirašytas, galiojantis. Tai represinė forma, pasekmės skaudesnės., nes konstitucinis teismas jau įsigaliojusį įstatymą gali pripažinti nekonstituciniu ir įstatymas gali būti pripažintas niekiniu. Ši forma vyrauja.

Pagal formą:

1.konkreti – tose valstybėse, kur yra amerikietiška kp sistema. Visada pradžioje būna konkreti byla, fiz.a., jur.a. skundas ar kreipimasis – aiškus konkretus subjektas ir jo teisės pažeidimas. Visada įstatymas siejamas su konkrečiu subjektu ir yra pažeidžiama konkretaus subjekto teisė. Ji gali būti skirstoma į centralizuotą (pagrindinis bruožas tas, kad ją įgyvendina šalies aukščiausiosios teisminės inst.(Australija, Indija, Estija)) ir decentralizuotą (esmė yra ta, kad ją vykdo visų grandžių bendrosios jurisdikcijos teismai (JAV, Argentina, Meksika)).

2.abstrakti – sutinkama europinės sistemos valstybėse. Skundžiamas tam tikras aktas, nepriklausomai nuo to, ar pažeista teisė, ar ne. Tiesiog jis prieštarauja konstitucijai. Abstraktumas suvokiamas – tai nėra susiję su individo teisės pažeidimu. Išimtys – kai valstybėje leidžiama konstitucinio skundo teisė. Subjektas tada kreipiasi dėl savo teisės pažeidimo ir tai yra konkreti kp.

Pagal privalomumą:

1. privaloma – kai konstitucijoje ar įstatymuose numatomi atvejai, kai kp institucija būtinai turi tikrinti tam tikrus teisės aktus. Čia sutampa su išankstine kp. Nurodo, kokius aktus turi tikrinti. Pvz. Prancūzijoje – organiškuosius įstatymus privalomoji tikrinti Konstitucinė taryba, Rumunijoje – KT privalo tikrinti konstitucijos pataisas.

2. fakultatyvinė dominuojanti. Ji yra neprivaloma. Privalomumas – ne priimtas teismo sprendimas, bet aplamai – ar subjektas gali kreiptis į konstitucinį teismą ir ar jis naudojasi savo teise. Jei kreipiasi, tai konstitucinis teismas privalo spręsti tą bylą.

Pagal teisinius padarinius: 1.Konsultacinė. Jai galime priskirti Pranc.Konstitucinės tarybos įgyvendinamą K kontrolę. Konsultacinės kontrolės justicijos išvada, nors ir neturi privalomos teisinės galios, tačiau visada yra svarbi moraliniu politiniu atžvilgiu įstatymų leidybos procese. 2.Sprendžiamoji. Konstitucinės kontrolės inst.sprendimas dėl teisės akto pripažinimo nekonstituciniu yra privalomas visoms valstybės inst.ir piliečiams, jis visada sukelia realias teisines pasekmes.

Pagal vykdymo vietą: 1.vidinė. Ją visada įgyvendina ta inst., kuri priima teisės aktą, ji iš esmės visada yra išankstinė arba konsultacinė. 2.išorinė.

Pagal turinį: formalioji (esmė yra ta, kad teisės akto konstitucingumas tikrinamas pagal jo priėmimo tvarką) ir materialioji (vertinamas teisės akto ar konkrečios teisės normos turinys, t.y.konkreti norminė medžiaga).

Pagal konstitucinės kontrolės institucijos sprendimo įsigaliojimo laiką: 1. tokia, kai sprendimas galioja atgal; Kai sprendimas galioja tik į ateitį.

Pagal tai, kad vykdo konstitucinę kontrolę: 1. bendrosios jurisdikcijos teismai; 2. specializuoti konstituciniai teismai

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

Pagrindiniai bruožai. Teismas užtikrina Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje, nustatyta tvarka spręsdamas, ar teisės aktai yra teisėti, t.y. ar jie atitinka Konstituciją. Taigi teismas įgyvendina ypač svarbią funkciją, kuri susijusi su nacionalinio saugumo užtikrinimu., kadangi nac. saug.  teisinis pagrindas yra Konstitucija. Vieni autoriai laikosi nuomonės, kad Seimas įstatymų leidimo funkcija faktiškai dalijasi su Konstituciniu Teismu. Jų nuomone, Konstitucinį teismą galima apibūdinti kaip instituciją, derinančią priešingus interesus. Tačiau ji pagal Konstituciją nėra teisminė institucija. Konstitucinis Teismas nėra organiška bendrųjų teismų sistemos dalis. Daroma išvada, kad konstitucinės priežiūros funkciją vykdantis Konstitucinis Teismas yra nepriklausoma specializuota institucija.

Kita dalis mokslininkų mano, kad Konstitucinis teismas yra teisminė institucija, įgyvendinanti specifines konstitucinio teisingumo funkcijas. Pirmiausiai jie pažymi, kad Konstitucinio teismo įstatymas nurodo, jog Konstitucinis Teismas yra nepriklausomas ir savarankiškas teismas, kuris įgyvendina teisminę valdžią. Toks Konstitucinio Teismo statuso apibrėžimas, akcentuojantis šios institucijos savarankiškumą ir nepriklausomumą, artina jį prie teisminės valdžios sampratos, nes nei vienai kitai valstybės institucijai, išskyrus teismus, toks apibrėžimas netaikomas. Konstitucinio Teismo teisminį pobūdį, pasak šios grupės autorių, atspindi ir teisėjų statusas. Konstitucinio Teismo įstatyme nustatyta speciali teisėjų skyrimo tvarka, teisėjų priesaika, asmens neliečiamumas. Be to, Konstitucinis teismas, įgyvendindamas Konstitucinį teisingumą, remiasi įstatyme įtvirtintomis proceso taisyklėmis, kurios savo esme ir turiniu artimos civilinių ginčų nagrinėjimui bendros kompetencijos teisme.

Nepriklausomumo ir savarankiškumo turinį sudaro ist. 17 str. 1d.; 2d; 3d.; darbo organizavimo nustatymo autonomiškumas; finansinės, materialinės – techninės garantijos; savarankiškumas ir nepriklausomumas vykdant informacinį bei organizacinį veiklos aprūpinimą; draudimas riboti teisines, organizacines, finansines ir kt. teismo veiklos sąlygas.