Konstituciniai principai

Konstituciniai principai.

Konstituciniai principai yra vienas iš konstitucijai bûdingø struktûriniø elementø. Dažniausiai jie yra apibûdinami kaip Konstitucijoje átvirtinti bendrieji teisës principai, kaip pagrindinës nuostatos, kuriomis grindžiamas visas teisinis reguliavimas. Taigi iškyla klausimas: koks yra skirtumas ir santykis tarp teisës normø ir principø?

Konstituciniai principai – Konstitucijoje átvirtintos pamatinës nuosatos, kurioms, palyginti su normomis, bûdingas labai apibendrinamasisi pobûdis. Konstituciniai principai lemia viso teisinio reguliavimo kryptá. Kartais labai sunku atskirti kur yra principas, o kur norma, taèiau juos lengvai galime atskirti ávedæ klasifikacijà pagal struktûrinius elementus: ten, kur sunku išskirti teisës normos elementus (hipotezæ, dispozicijà, sankcijà), galime traktuoti kaip principus, ten, kur normos elementø požymiø yra daugiau ar mažiau – kaip konstitucines teisës normas. Konstitucijoje numatyti bendrojo pobûdžio principai yra dažniausiai labai platûs, tad ástatymø leidëjas ar kitos valstybës institucijos savo pamatiniuose teisës aktuose juos detalizuoja. Bûtent taip išskyræ, kad konstitucijoje yra ir konstitucinës teisës normos ir konstituciniai principai, galime pasakyti, kad konstitucinë teisë tai teisës normø ir principø sistema

Teisës principai yra teisës sistemos pamatinës nuostatos, kuriomis gindžiamas teisinis reguliavimas ir teisinë praktika, bendrasis ir individualusis teisinis reguliavimas bei teisës realizavimas. Teisës principø funkcijos- “organizuojantis” poveikis teisës sistemai:jie yra tarsi”iš viršaus užkraunami” ant teisës normø ir tokiu bûdø užtikrina, kad teisës normos sudarys vieningà visumà ir kad vienose srityse tam tikrø normø veikimas bus apribotas, užtat jis galës bûti išplëstas á kitas sirtis; taigi teisës principai lemia teisës normø turiná ir jø taikymà. Kita funkcija-jie yra svarbus kriterijus, leidžiantis patikrinti, ar teisës aktai arba pareigûnø veikla nenukrypsta nuo tam tikrø teisiniø standartø. Konstituciniai principai yra ypatingi. Jais grindžiama visa teisës sistema.Jie legalizuoja ir legitimuoja teisës aktuose nustatytà reguliavimà, visus teisinius sprendimus, t.y.leidžia juos vertinti kaip teisëtus ir teisingus bei drauge daro juos teisëtus. Prieštaravimas konstituciniams principams teisiná reguliavimà delegitimuoja ir anuliuoja- jis nëra laikomas teisëtu ir teisingu, gali bûti net pripažástamas neturinèiu teisinës galios.Principø nevalia tapatinti su normomis, taip pat su teisës aktø stripsniais, nes tas pats principas gali bûti ávairiai išreikštas, atspindëtas ávairiose teisës akto formuluotëse. Principai negali bûti išvedami iš tam tikrø normø, jie turi bûti arba tiesiogiai suformuluoti, deklaruoti arba juos turi bûti ámanoma logiškai išvesti iš kitø-tiesiogiai suformuluotø principø.

Á K-jà galima žvelgti kaip á pamatiniø, visà teisës sistemà grindžianèiø principø rinkiná.K-ja apima ir principus ir normas; jie tarp savæs glaudžiai susijæ. Dažnai sunku nubrëžti aiškià ribà, kurios nuostatos laikytinos principais, o kurios normomis. Konstituciniai principai yra konstitucinæ galià turinèios nuostatos, kurios nëra formuluojamos kaip griežtos elgesio taisyklës ir nëra pagal reguliavimo dalykà bei metodà priskiriamos teisës šakoms.

Konstituciniø principø sistema konstruojama pagal du kriterijus

Kaip tam tikri principai išreikšti K-jos tekste (ar jie apibrëžti aiškiai ir tiesiogiai átvirtinti K-je, ar jie teisiogiai nedeklaruojami, taèiau išplaukia iš bendrosios K-jos normø prasmës)

ir (reèiau) kokiu mastu jie kreipia teisës sistemà, lemia teisinio reguliavimo turiná.

Todël galima skirti pirminius ir išvestinius konstitucinius principus, tip pat yra ir sudëtiniai principai.

Pirminiai principai.”Žmogaus teisës ir laisvës yra prigimtinës”, tai pirminis prin., nes nëra išvedamas iš jokio kito konstitucinio principo, tam kad pasakyti kad jis yr pakanka nurodyti K-jos nuostatà, kurioje jis átvirtintas. Yra pirminiø prin.átvirtintø tik vienoje K-jos nuostatoje. Taip pat yra prin., átvirtintø keliose K-jos nuostatose, kurios vienareikšmës tuo požiûriu, kad kiekvienoje jø yra átvirtintas tas pats pirminis principas ir, kad norint konstatuoti tokio prin.buvimà, pakanka nurodyti tik vienà iš šiø nuostatø.

Sudëtiniai principai. Kai kurie prin.átvirtinti skirtingose K-jos nuostatose pabrëžiant jø skirtingus, nors tarp savæs neatskiriamai susijusius, aspektus. Ir pirminiai ir sudëtiniai prin.yra tiesiogiai deklaruojami K-je. Sudëtiniai nuo pirminiø skiriasi tuo, kad norint konstatuoti jø buvimà reikia:1.nurodyti ne vienà, bet kelias juos átvirtinanèias nuostatas; 2.išskirti tai, kas šiose nuostatose yra bendra-tai, kas leidžia á jas visas žvelgti kaip á to paties tiesiogiai deklaruojamo konstitucinio prin.skirtintø aspektø išraiškas.

Išvestiniai principai.yra tokie, kurie tiesiogiai nëra deklaruojami K-je, bet išvedami iš pirminiø arba sudëtiniø prin.juos aiškinant. (valdžiø padalijimo principas).

Pagal antrà kriterijø konst. prin. skirstomi á “bendruosius” ir “kitus”. “bendraisiais” vadinami tie, kurie kreipia, orientuoja visà teisës sistemà, visas ávairioms teisës šakoms priskiriamas normas (tautos suvereniteto p.; demokratiškumo; prigimtinës teisës; lygybës ir kt.); “kitais” laikomi tie, kurie gali bûti toliau detalizuojami tik tam tikrose teisës šakose ar institutuose (dvigubos pilietybës negalimumo; S-mo nario nelieèiamumo; teisëjø depolitizacijos).”Bendrieji” ir “kiti” prin.neatsiejami vieni nuo kitø. Atsisakius konst.principus skirstyti á bendruosius ir kitus, pagal tai kokiu mastu jie kreipia teisës sistemà juos galima bûtø suskirstyti á determinacinius ir koordinacinius.

Koordinaciniai prin.-tai prin.užtikrinantys konstitucinës teisës vientisumà, organizuojantys jà á vientisà sistemà.Jie lemia paèioje K-je nustatytà reguliavimà, lemia, kaip vienos konstitucinës normos dera su kitomis ir su K-je átvirtintais principais. Koordinaciniams prin.priskirtini: K-jos viršenybës; K-jos vientisumo; teisinës valstybës prin.

K-jos viršenybës principas. Tai sudëtinis konstitucinis prn.K-jos viršenybæ sustiprina ypatinga keitimo tvarka. Su K-jos viršenybe neatsiejamai susijæs jos tiesioginis taikymas ir galimybë savo teises ginti remiantis K-ja.

K-jos vientisumas. Teisinës galios požiûriu në viena K-jos norma ar kita nuostata negali bûti priešinama kitoms, traktuojama kaip “viršesnë”, “labiau fundamentali” už kitas. Pagal konstitucinio reguliavimo turiná, pagal formulavimo bûdà jos gali bûti skirtingos ir ávairiai arp savæs susijusios. K-ja turi savo struktûrà. Ji nelemia jos nuostatø turinio, ji tik užtikrina jø išdëstymà tam tikru nuoseklumu, kuris buvo priimtiniausias jos kûrëjams, bei (iš dalies) atspindi pastarøjø vertybines orientacijas.

Teisinë valstybë.Teisinës valstybës koncepcija šiandien rutuliojama dviem kryptimis. Pirmoji, instrumentalistinë, teisinës valstybës samprata diktuoja tokius teisinës valstybës požymius:

normø bendras pobûdis, leidžiantis jas taikyti visiems numatytiems teisës subjektams;

normø prieinamumas arba viešumas, užtikrinantis teisës subjektams galimybæ jas sužinoti;

normø išankstinis pobûdis, reiškiantis, kad jos bus nustatytos dar iki iškylant reikalui jas taikyti;

normø aiškumas, suprantamumas teisës subjektams;

normø neprieštaringumas, negalimumas vienu metu ir reikalauti tam tikro elgesio, ir já drausti;

normø:adresatø” pajëgumas elgtis pagal normø reikalavimus, kitaip sakant, nereikalavimas to, kas neámanoma;

normø santykinis stabilumas; h)normø “kongruetntiškumas:, t.y.atitiktis tarp elgesio, kurio reikalauja normos ir elgesio, kurio reikalauja teisësaugos ir kitos teisæ taikanèios inst.

Antroji, substantyvinë, teisinës valstybës samprata papildomai reikalauja, kad:

ne tik normø “adresatai” pajëgtø elgtis taip, kaip reikalauja normos, bet ir valdžios inst., nustatydamos teisës normas, veiktø gera valia;

panašios bylos bûtø sprendžiamos panašiai, taigi teisëjai neturëtø absoliuèios nuožiûros, kaip taikyti teisës normas;

ástatymai bûtø žinomi, negaliotø atgal, nebûtø baudžiama už tai, kas nebuvo uždrausta, o nusikaltimai bûtø griežtai apibrëžti;

bûtø paisoma prigimtinio teisingumo reikalavimø, kaip antai tinkamo teisinio proceso, teismo posëdžiø viešumo ir pan.

Teisinës valstybës požymiai, kurie yra siauriau ar plaèiau nurodomi kaip L-vos konstituciniai principai:

Teisës normø bendras pobûdis (ástatymuose nustatomos bendro pobûdžio taisyklës, o poástatyminiuose aktuose šios normos gali bûti tik detalizuojamos. Jei yra bendrøjø ir specialiøjø normø konkurencija, taikomos specialiosios normos).

Ástatymo viršenybë.( Jis reiškia, jog tarp visø bendro pobûdžio normø yra hierachija, o individualaus pobûdžio aktai turi atitikti norminius aktus. Ástatymas saisto ir patá ástatymø leidëjà: jis negali nevykdyti savo paties išleistø ástatymø).

Teisës normø prieinamumas, galëjimas jas žinoti ir normø išankstinis pobûdis.(negalima iš asmens reikalauti laikytis taisykliø, kuriø jo veikos metu nebuvo ir todël jis negalëjo žinoti bûsimø reikalavimø. Teisës subjektas turi bûti tikras, kad jo veiksmai, padaryti vadovaujantis teisës aktais, galiojusiais jø padarymo metu, bus laikomi teisëtais. Net ir tais atvejais, kai teisës aktas yra pažymëtas tam tikra”slaptumo” žyma, jis negali bûti nuslepiamas nuo teismo, o teisës aktai, susijæ su žmogaus teisëmis, apskritai neturi bûti žymimi jokiomis slaptumo žymomis).

Teisës normø aiškumas ir neprieštaringumas.

Normø “adresatø” pajëgumas elgtis pagal normø reikalavimus.(ástatymas nereikalauja to kas neámanoma).

Negalimumas bausti už tai, kas nebuvo uždrausta.(tai ne konstitucinis prin.).

Prigimtinis teisingumas.(teisingumas yra vienas iš pagrindiniø teisës kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonës tikslø; jis yra vienas svarbiausiø moraliniø vertybiø ir teisinës valstybës pagrindø; jis gali bûti ágyvendintas užtikrinant tam tikrà interesø pusiausvyrà, išvengiant atsitiktinumø ir savivalës, socialino gyvenimo nestabilumo, interesø priešpreišos. Kol kas prigimtinio teisingumo turinys nëra detaliai aiškintas).

Tinkamas teisinis procesas (procedûra).(bûtina užtikrinti asmens teisæ á gynybà, galimybæ jam dalyvauti apklausiant liudytojus, tiriant árodymus, teisæ turëti advokatà, teisë á vertëjà ir kt.).

Teisëjo ir teismø nepriklausomumas ir nešališkumas.

Teisëti lûkesèiai.

Proporcingumas.

Determinaciniai prin.Konstitucinës teisës šaltiniai-K-ja ir konstitucinë jurisprudencija, statutinës teisës- ástatymai, kiti norminiai aktai. Adm.teisë, finansø teisë, baudž.teisë, civ.teisë ir pan.-tai vis statutinës teisës šakos, kuriø kai kurios normos yra pakylëtos á konstituciná lygmená ir sudaro jø kaip teisës šakø banduolá. Konstituciniai principai lemia šá šakiná teisiná reguliavimà ir vadinami determinaciniais. Jiems yra priskiriami: demokratija ir suverenitetas; pilietinë visuomenë; valdžiø padalijimas; pasaulietinë valstybë; socialinë orientacija; geopolitinë orientacija.

Demokratija ir suverenitetas. Demokratiniai institutai, átvirtinti K-je-žmogaus teisës ir jø primatas, laisvi ir periodiški rinkimai, tiesioginës demokratijos realizavimo galimybë; atstovavimas ir valdžios atskaitomybë pilieèiams. Šis principas neatsiejamas nuo Tautos suvereniteto principo. Yra du suvereniteto ir demokratijos principø santykio aspektai: poityvusis(suvereni Tauta tvarkosi demokratiškai, o demokratija yra bûdas, kuriuo užtikrinamas Tautos suverenitetas); negatyvusis (iškilus reikalui užtikrinti Tautos suverenitetà kai kurios demokratinës teisës ir laisvës gali bûti laikinai apribotos.

Pilietinë visuomenë. Yra penkios pilietinës visuomenës sampratos tradicijos: a)pilietinë visuomenë kildinama iš valstybës, paneigusios prigimtinæ bûklæ, labai nestabilios, bet gavusios legitimumà dël susitarimo tarp jos ábaugintø valdiniø-tai pati valstybë ir jos ástatymai; b)pilietinë visuomenë suvokiama kaip á valstybæ organizuota visuomenë, kaip politinis sutvarkymas, užtikrinantis saugumà viešosios teisës pagalba; c)pilietinë visuomenë suvoakiama kaip valstybës priešybë, kaip prigimtinës, ikivalstybinës bûklës tàsa, gi valstybë- kaip blogis, pilietinë visuomenë yra laisvës sàlyga: juo daugiau tvarkosi pati visuomenë, tuo mažiau reikia kištis á jos reikalus valstybei; d)pilietinë visuomenë traktuojama kaip istoriškai susiklosèiusi etinio gyvenimo sankloda, apimanti ûká, socialiniø interesø grupes bei institucijas, atsakingas už visuomenës gerovæ ir teisiná administravimà, ji nepriešinama valstybei, nes bûtent valstybë organizuoja visuomenæ á “organiškà visumà”; e)pil.visuomenë suprantama kaip save organizuojanti ir nuo valstybës save teisiškai ginanti bendruomenë. Yra dvi paèios pil.visuomenës tradicijos: opozicinë, kai pil.visuomenë yra pagrindinë totalitarinës valstybës priešininkë ir jos dorovinë oponentë, ir kooperacinë, kai iškeliamas valstybës ir visuomenës bendradarbiavimas bei vaisingos jø tarpusavio sàveikos bûtinybë ir svarba. L-vai siekiant valstybingumo atkûrimo, dominavo opozicinë, o šiuo metu pageidautina yra kooperacinë tradicija, neatmetant opozicinës, kaip saugiklio.

Valdžiø padalijimas.Valstybës valdžios skirstomos á ástatymø leidžiamàjà (L-je ágyvendina S-mas), vykdomàjà (prezidentas ir V-bë)ir teisminæ(teismas). Šios institucijos veikia valstybës vardu ir jø ágaliojimai yra nustatyti K-je, o ne ástatyme.

Pasaulietinë valstybë. Valstybë turi bûti neutrali ásitikinimø atžvilgiu, ji neturi teisës nustatyti koiià nors privalomà pažiûrø sistemà. Valstybë turi pareigà užtikrinti, kad niekas nesikësintø á asmens dvasios dalykus. Valstybë negali nustatyti privalomø reikalavimø, kad asmuo nurodytø savo tikëjimà, požiûrá á tikëjimo dalykus. Valstybës pasaulëžiûriná ir religiná neutralumà lemia konstitucinis valstybës ir bažnyèios atskirumo prin. K-je yra átvirtinta mokymo valstybinëse ir savivaldybiø mokymo ir auklëjimo ástaigose pasaulietinio turinio prezupcija.

Valstybës socialinë orientacija. Socialiai orientuota valstybë yra tokia, kuri siekia pagal išgales padëti spræsti socialines problemas, o ne tik atlieka “naktinio sargo funkcijà”. Socialiai orientuota valstybë netapatinama su socialine, juolab su gerovës valstybe. Gerovës valstybë atspindi ne tik valstybës socialinæ orientacijà, bet ir faktinæ ekonominæ bei socialinæ situacijà, tuo tarpu konstitucinis valstybës socialinës orientacijos principas-pirmiausia teisiškai átvirtina siekiamybæ, bet- tokià siekiamybæ, kurià realu ágyvendinti.

Valstybës geopolitinë orientacija. K-je L-vos geopolitinë orientacija átvirtinta dviem aspektais-negatyviuoju ir pozityviuoju.Negatyvusis.Šia prasme geopolitinës orientacijos principas nubrëžia ribas, kuriø L-vos valstybë, dalyvaudama globalinëse ar regioninëse tarptautinës integracijos procesuose, negali peržengti (Aktas”Dël LR nesijungimo á postsovietines Rytø sàjungas”). Pozityvusis reiškia valstybës geopolitinës orientacijos krypèiø nustatymà ir aktyvios veiklos šia linkme skatinimà. (K-jos 47 str.2 d.).

Takoskyra tarp koordinaciniø ir determinaciniø prin.nëra labai griežta. Determinaciniai prin.papildo, bet ne pakeièia koordinacinius prin. Jie skiriasi nuo koordinaciniu tuo, kad lemia netai, kaip vienos konstitucinës nuostatos dera su kitomis, o tai, kaip statutinë teisë yra derinama su konstitucine. Užtat koordinaciniai lemia ir viena, ir kita. Jei tam tikras teisinis reguliavimas prieštarauja K-jai, “automatiškai” kartu yra pažeidžiamas ir kuris nors koordinacinis konstitucinis prin.. Tuo tarpu koordinacinio prin.pažeidimas savaime nereiškia, jog yra pažeistas ir koks nors determinacinis prin.