CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

LR Prezidentas

teisė

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

LR Prezidentas

Valstybei reikia atsakingo asmens, u˛tikrinančio konstitucinę tvarką, garantuojančio valstybinės vald˛ios tęstinumą ir stabilumą, aukčiausiu lygiu atstovaujančio tarptautiniams santykiams. Tokias funkcijas vykdo valstybės vadovas, turintis pakankamų įgaliojimų bendradarbiaujant su įstatymų leid˛iamąja, vykdomąja bei teisminėmis vald˛iomis.

Respublikos Prezidento rinkimai.

Respublikos Prezidentą renka Lietuvos Respublikos piliečiai 5 metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne ma˛iau kaip 3 pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam yra ne ma˛iau kaip 40 metų ir jis gali būti renkamas Seimo nariu.Tas pats asmuo Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip 2 kartus i eilės. Teisę rinkti Prezidentą turi Lietuvos piliečiai ne jaunesni kaip 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, pripa˛inti neveiksniais. Bet kokie tiesioginiai ir netiesioginiai piliečių rinkimų apribojimai dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, tikėjimo- draud˛iami. Kiekvienas Lietuvos pilietis rinkimuose turi vieną balsą. Prezidentą rinkėjai renka be tarpininkų. Rinkėjai balsuoja asmenikai ir slaptai. Valstybės institucijos ir rinkimų komisijos Prezidento rinkimus rengia ir vykdo vieai. Rinkimų komisijos informuoja piliečius apie savo darbą, rinkimų apylinkių sudarymą, rinkimų komisijų sudėtį, buvimo vietą ir darbo laiką, apie rinkėjų sąraus, rinkimų rezultatus. Prezidento rinkimų rengimo ir vykdymo ilaidas apmoka valstybė. Prezidento rinkimus organizuoja ir vykdo:

Vyriausioji rinkimų komisija;

Miesto, rojono rinkimų komisija;

Apylinkių rinkimų komisija;

Rinkimų komisijų nariai negali būti kandidatais į Prezidentus ar kandidato patikėtiniais.

Pretendentais būti kandidatais į Prezidentus save gali ikelti pavieniai asmenys.Taip pat pretendentus gali kelti, remti politinės partijos ir politinės organizacijos. Pretendentas būti kandidatu į Prezidentus ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų ratu pareikia apie tai Vyriausiajai rinkimų komisijai. Jeigu pretendentą būti kandidatu ikėlė politinės partijos ir politinės organizacijos, is jų sprendimas taip pat pateikiamas ratu. Taip pat yra pateikiami pretendento pilietybę bei asmenybę patvirtinantys dokumentai ir sumokamas 5 vidutinių mėnesinių darbo u˛mokesčių dyd˛io u˛statas. Likus iki rinkimų ne ma˛iau kaip 45 dienoms, pretendentai būti kandidatais į Prezidentus, privalo pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai jos iduotus rinkėjų paraų rinkimo lapus su ne ma˛iau kaip 20000 rinkėjų paraų. Taip pat pretendentas turi pateikti pajamų bei turto deklaracijos pagrindinių duomenų įraą, patvirtintą valstybinės mokesčių inspekcijos. Likus iki rinkimų ne ma˛iau kaip 30 dienų, Vyriausioji rinkimų komisija oficialiai skelbia visų asmenų, įregistruotų kandidatais į Prezidentus, sąraą ir ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sąrao paskelbimo iduoda iems asmenims kandidato į Prezidentus pa˛ymėjimą.Nuo oficialaus kandidatų į Prezidentus sąrao paskelbimo dienos prasideda Prezidento rinkimų kampanija.Asmuo, įregistruotas kandidatu į Prezidentus, turi teisę turėti patikėtinius.Kandidatas pateikia patikėtinių sąraą Vyriausiajai rinkimų komisijai.Kandidato į Prezidentus patikėtinis turi teisę kandidato pavedimu jam atstovauti susitikimuose su rinkėjais, visuomenės informavimo priemonėse ir pan. Kandidatas į Prezidentus gali bet kada ataukti savo patikėtinį. Politinės partijos ir politinės organizacijos, piliečiai ir kandidatai į Prezidentus rinkimų agitaciją gali pradėti nuo tos dienos, kai prasideda Prezidento rinkimų kampanija.Rinkimų agitacija gali būti vykdoma bet kokiomis formomis ir būdais, kurie nepa˛eid˛ia įstatymų.Rinkimų kampanijos prad˛ią paskelbia Vyriausioji rinkimų komisija.Rinkimų kampanijos metu valstybės institucijų pareigūnams, taip pat valstybinių masinės informacijos priemonių darbuotojams draud˛iama naudojantis tarnybinėmis pareigomis bet kokia forma vykdyti rinkimų agitaciją ar kitaip bandyti paveikti rinkėjų valią.

Miestų, rajonų rinkimų komisijos visus dokumentus, gautus i rinkimų apylinkių, rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, miesto, rajono balsų skaičiavimo protokolą ir kitus rinkimų dokumentus sudeda į specialius paketus, u˛antspauduoja ir ne vėliau kaip per 36 valandas po rinkimų pabaigos perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai.Vyriausioji rinkimų komisija rinkimų rezultatų nustatymą gali pradėti tik po to, kai gauna visų miestų ir rajonų rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolus.Vyriausioji rinkimų komisija pagal miestų, rajonų rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolus ir pagal balsų skaičiavimo protokolus diplomatinėse atstovybėse nustato:

Lietuvos Respublikos rinkėjų skaičių

Dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičių

Negaliojančių rinkimų biuletenių skaičių

Galiojančių rinkimų biulenių skaičių

U˛ kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų balsų skaičių

Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi, kad iurktūs pa˛eidimai, padaryti balsavimo metu, ar dokumentų suklastojimas turėjo lemiamos įtakos Prezidento rinkimų rezultatams, gali pripa˛inti rinkimų rezultatus negaliojančiais. Irinktu laikomas tas kandidatas į Prezidentus, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne ma˛iau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.Jeigu rinkimuose dalyvavo ma˛iau kaip pusė visų rinkėjų, irinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne ma˛iau kaip vieną trečdalį visų rinkėjų balsų.Jeigu pirmame balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurinko reikiamos balsų daugumos, po 2 savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų pirmame rate.iuo atveju irinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų.Galutinius Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 5 dienas po rinkimų skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.

Po Prezidento rinkimų rezultatų paskelbimo Prezidento rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 valandas irinktam Prezidentui įteikia Lietuvos Respublikos Prezidento pa˛ymėjimą.Irinktas Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dieną pasibaigus Prezidento kadencijai, po to, kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams-Seimo nariams, prisiekia Tautai.

Respublikos Prezidento įgaliojimai nutrūksta, kai:

pasibaigia laikas, kuriam jis buvo irinktas;

įvyksta pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai;

Respublikos Prezidentas atsistatydina i pareigų;

Mirta;

Seimas jį paalina i pareigų apkaltos proceso tvarka;

Seimas, atsi˛velgdamas į Konstitucinio Teismo ivadą, 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma priima nutarimą, kuriuo konstatuojama, kad Prezidento sveikatos būklė neleid˛ia jam eiti savo pareigų.

Prezidento įgaliojimai u˛sienio politikos srityje

Respublikos Prezidentas sprend˛ia pagrindinius u˛sienio politikos klausimus su Vyriausybe vykdo u˛sienio politiką. Vyriusybės teikimų Prezidentas skiria ir ataukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus u˛sienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų; priima u˛sienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir ataukiamuosius ratus; teikia aukčiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus. Be to, alies vadovas pasirao Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti.

Prezidentas ir Seimas

alies Konstitucijoje įtvirtinta Respublikos ir Seimo galių subalansavimo sistema. Respublikos Prezidentas ir Seimas kai kuriuos klausimus sprend˛ia suderintai. Ypač rykiai i “svertų ir atsverų” sistema pasireikia įstatymų leidybos procedūroje, formuojant Vyriausybę bei skiriant kitus pareigūnus.

Naujai irinktas Seimas į pirmąjį renkasi Prezidento kviečiamas.

Konstitucijoje nustatytais atvejais (ginkluoto u˛puolimo atveju, įvedant karo padėtį ir skelbiant mobilizaciją arba įvedant nepaprastąją padėtį) tarp Seimo sesijų Prezidentas aukia neeilinę Seimo sesiją.

Pirmalaikius Seimo rinkimus Respublikos Prezidentas gali paskelbti dviem atvejais:

Jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus i eilės nepritarė programai;

Vyriausybės siūlymu, Jeigu Seimas pareikia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.

Respublikos Prezidentas negali skelbti pirmalakių Seimo rinkimų, jeigu iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos liko ma˛iau kaip 6 mėnesiai, taip pat jeigu po pirmalaikių Seimo rinkimų nepraėjo 6 – mėnesiai.

Prezidentas ir Vyriausybė

Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu skiria ir atleid˛ia Ministrą Pirminiką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį. Ministro Pirmininko teikimu Prezidentas skiria ir atleid˛ia ministrus. Lietuvos Respublikos ministrai yra atskingi Seimui, Respublios Prezidentui ir tiesiogiai pavaldus Ministrui Pirmininkui.

Respublikos Prezidentas priima Vyriausybės atsistatydinimą ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam i ministrų eiti Minstro Pirmininko pareigas, kol nebus sudaryta nauja Vyriausybė. Prezidentas tai pat priima ministrų atsistatydinimą ir gali pavesti jiems eiti pareigas,kol bus paskirtas naujas ministras. Irinkus naują Seimą Prezidentas priima Vyriausybės grą˛inamus įgaliojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Vyriausybei atsistatydinus ar Vyriausybei gra˛inus įgaliojimus, ne vėliau kaip per 15 dienų teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatūrą.

Kol nėra Ministro Pirmininko ar jis negali eiti savo preigų, Respublikos Prezidentas ne ilgesniam kaip 60 dienų laikui Minstro Pirmininko teikimų paveda vienam i ministrų jį pavaduoti, o kai tokio teikimo nėra Prezidentas vienam i ministrų paveda pavaduoti Minstrą Pirmininką.

Tarp Seimo sesijų Prezidentas esant reikalui sprend˛ia, ar leisti patraukti Ministrą Pirmininką ar ministrą baud˛iamojon atsakomybėn, duoda leidimą juos suimti ar kitaip suvar˛yti jų laisvę.

Prezidento įgaliojimai įstatymų leidybos srityje

Įstatymus Lietuvos Respublikoje leid˛ia Seimas.

Respublikos Prezidentas turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime. Be Prezidento ią teisę turi Seimo nariai, Vyriausybė, taip pat 50 tūkstančių piliečių (rinkėjų).

Seimo priimti įstatymai įsigalioja tik po to, kai juos pasirao ir oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas (jeigu pačiais įstatymais nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena).

Po įteikiamu Respublikos Prezidentui pasirayti ir oficialiai paskelbti Leituvos Respublikos įstatymo tekstu Seimo statute nustatyta tvarka yra įraas su Seimo Pirmininko arba jo pavaduotojo parau apie Seimo priimto įstatymo autentikumą.

Lietuvos Respublikos įstatymai, kurie įteikiami Prezidentui pasirayti ir oficialiai paskelbti, registruojami specialioje knygoje, kurioje vėliau nurodoma jų pasiraymo bei paskelbimo data arba pa˛ymima apie jų grą˛inimą Seimui pakartotinai svarstyti.

Lietuvos Respublikos įstatymo teksto pabaigoje prie Respublikos Prezidento paraą įraoma: “Skelbiu į Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą”

Respublikos Prezidentas Seimo priimtą įstatymą ne vėliau kaip per deimt dienų po įteikimo arba pasirao ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grą˛ina Seimui pakartotinai svarstyti.

Jeigu nurodytu laiku Seimo priimto įstatymo Respublikos Prezidentas negrą˛ina ir nepasirao, toks įstatymas įsigalioja po to, kai jį pasirao ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas. Prezidento grą˛intą įstatymą Seimas gali i naujo svarstyti ir priimti.

Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu buvo priimtos Respublikos Prezidento teikiamos pataisos ir papildymai arba jeigu u˛ įstatymą balsavo daugiau kaip 1/2, o u˛ konstitucinį įstatymą ne ma˛iau kaip 3/5 visų Seimo narių. Tokius įstatymus Prezidentas privalo ne vėliau kaip per tris dienas pasirayti ir nedelsiant oficialiai paskelbti.

Priimtą įstatymą dėl Konstitucijos keitimo pasirao Respublikos Prezidentas ir ne vėliau kaip per 5 dienas oficialiai paskelbia. Jeigu nurodytu laiku tokio įstatymo Prezidentas nepasirao ir nepaskelbia, is įstatymas įsipareigoja, kai jį pasirao ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas.

Prezidento teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą

Respublikos Prezidentas gali kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės aktų sutikimo su konstitucija ir įstatymais (dėl Seimo priimtų įstatymų sutikimo su Konstitucija Prezidentas kreiptis negali). Jeigu Konstitucinis Teismas priima sprendimą, kad atitinkamas aktas prietarauja Konstitucijai ar įstatymams, toks aktas negali būti taikomas nuo oficialaus sprendimo paskelbimo dienos.

Prezidentas gali kreiptis į Konstitucinį Teismą ivados, ar nebuvo pa˛eisti rinkimų įstatymai per Seimo narių rinkimus, taip pat dėl tarptautinių sutarčių.

Prezidento įgaliojimai skiriant teisėjus

Lietuvos Rspublikos teismų sistemą sudaro apylinkių ir apygardų teismai, Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukčiausiasis Teismas, taip pat specializuotas Ūkinis teismas. Skiriant ir atleid˛iant ių teismų teisėjus vienaip ar kitaip dalyvauja Respublikos Prezidentas.

Respublikos Prezidentas teikia Seimui Aukčiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras, o pas kyrus visus Aukčiausiojo Teismo teisėjus, i jų teikia Seimui skirti Aukčiausiojo Teismo pirmininką. Aukčiausiojo Teismo skyrių pirmininkus i paskirtų teisėjų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu, pasiūlius Aukčiausiojo Teismo pirmininkui.

Prezidentas skiria Apeliacinio teismo teisėjus, o i jų – Apeliacinio teismo pirmininką, jeigu jų kandidatūroms pritaria Seimas. Teisėjų kandidatūras Prezidentui teisingumo ministras.

Apylinkių, apygardų ir specializuoto teismo teisėjus bei pirmininkus skiria jų darbo vietas keičia Respublikos Prezidentas.

Įstatymo numatytais atvejais Prezidentas atleid˛ia arba teikia Seimui atleisti teisėjus.

Dėl teisėjų paskyrimo, paauktinimo, perkėlimo ar atleidimo i pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija – Teisėjų taryba.

Respublikos Prezidentas įstatymo nustatytais atvejais nustato arba teikia Seimui nustatyti teisėjų skaičių teismuose, tvirtina teisėjų vald˛ios simbolių etalonus, pa˛ymėjimų pavyzd˛ius.

Lietuvos Konstitucija bei kiti įstatymai įtvirtina teisminės vald˛ios savarankikumą ir teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi.

Teisėjas negali būti patrauktas baud˛iamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvar˛yta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo.

Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Valstybės vald˛ios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kiimasis į teisėjo ar teismo veiklą draud˛iamas ir u˛traukia įstatymo numatytą atsakomybę. Taigi Respublikos Prezidentas negali daryti įtakos sprendimams konkrečiose bylose, nors piliečiai da˛nai kreipiasi į alies vadovą su skundais dėl teismuose priimtų sprendimų.

Ypatingą vietą valstybės institucijų sistemoje u˛ima Konstitucinis Teismas. is Teismas sprend˛ia ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprietarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai neprietarauja Konstitucijai arba įstatymams.

Prezidentas teikia Seimui trijų Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Konstitucinio Teismo teisėjus, i jų teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatūrą.

Prezidento įgaliojimai krato apsaugos srityje

Respublikos Prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. Jis skiria kariuomenės vadą, suteikia pirminius ir aukčiausius karinius laipsnius.

Prezidentas vadovauja Valstybės gynimo tarybai, kuri svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Sprendimus dėl mobilizacijos, karo padėties, ginkluotųjų pajėgų panaudojimo ir sprendimą gintis nuo ginkluotos agresijos priima Respublikos Prezidentas.

Taikos metu Prezidentas tvirtina kariuomenės dislokavimo vietas ir manevravimo teritorines ribas; sprendimas dėl kariuomenės dalinių perkelimo į kitą dislokavimo vietą savo dekretu turi teisę priimti Respublikos Prezidentas. Tik alies vadovas savo dekretu gali įsakyti krato apsaugos ministrui suformuoti karių padalinius valstybės sienų apsaugai.

Nepaprastosios padėties įvedimas

Jeigu Valstybėje ikyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai, Seimas gali visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje įvesti nepaprastąją padėtį. Jos trukmė – iki eių mėnesių.

Tarp Seimo sesijų neatidėliotinais atvejais tokį sprendimą turi teisę priimti Respublikos Prezidentas, kartu aukdamas neeilinę Seimo sesiją svarstyti io klausimo. Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendimą.

Prezidento įgaliojimai skiriant ir atleid˛iant valstybės pareigūnus

Be jau minėtų valstybės pareigūnų (Ministro Pirmininko, ministrų, teisėjų, diplomatinių atstovų u˛sienio alyse) Konstitucija ir įstatymai Prezidentui suteikia įgaliojimus skiriant ir atleid˛iant iuos valstybės pareigūnus: Prezidentas teikia Seimui valstybės kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūrą; gali teikti Seimui pareikti nepasitikėjimą jais. Seimo pritarimu Prezidentas skiria ir atleid˛ia kariuomenės vadą ir saugumo tarnybos vadovą; pastaruojo teikimu skiria ir atleid˛ia saugumo tarnybos vadovo pavaduotojus.

Pilietybės klausimai

Respublikos Prezidentas suteikia alies pilietybę, tenkina asmenų praymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo ar grą˛inimo, gali suteikti alies pilietybę iimties tvarka.

Lietuvos pilietybės klausimams preliminariai svarstyti Prezidentas sudaro pilietybės reikalų komisiją ir tvirtina pilietybės klausimų nagrinėjimo ioje komisijoje taisykles. Pilietybės reikalų komisija teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus patenkinti praymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, o atsisakiusi rekomenduoti suteikti pilietybę – pareikėjui apie tai pranea ratu, nurodydama atsisakymo motyvus. Lietuvos pilietybės suteikimo, jos atsisakymo, gra˛inimo, pilietybės netekimo, taip pat akto dėl pilietybės suteikimo pripa˛inimo negaliojančiu, klausimus sprend˛ia Respublikos Prezidentas ir dėl to leid˛ia dekretus. Prezidento dekretus dėl pilietybės teikimo pasirao ir Vidaus reikalų ministras.

Malonė

Respublikos Prezidentas teikia malonę nuteistiesiems. Malonė paprastai teikiama pagal pačių nuteistųjų praymus. Svarstomi malonės praymai tų asmenų, kuriuos yra nuteisę Lietuvos Respublikos teismai, taip pat tų Lietuvos piliečių, kuriuos nuteisė kitų valstybių teismai ir kurie atlieka bausmę Lietuvoje, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nenumato kitko. Nuteistųjų malonės praymus dėl jų teikia Malonės komisiją, kurios posėd˛iams vadovauja Respublikos Prezidentas. Malonės komisiją sudaro Lietuvos Aukčiausiojo Teismo pirmininkas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, Respublikos kanceliarijos vadovas, Lietuvos Respublikos policijos kapelionas Lietuvos kalinių globos draugijos atstovas.

Malonė nuteistiesiems teikiama iais būdais:

mirties bausmę pakeičiant laisvės atėmimu;

visikai arba i dalies atleid˛iant tiek nuo pagridinės, tiek nuo papildomosios bausmės;

neatbūtą laisvės atėmimo dalį pakeičiant velnesne bausme.

Molonė nuteistiesiems teikiama Respublikos Prezidento dekretais.

Valstybės apdavanojimai

Respublikos Prezidentas skiria valstybinius apdovanojimus. Valstybiniai apdovanojimai – ordinai, medaliai ir kiti pasi˛ymėjimo ˛enklai – skiriami taikos ir karo metu nusipelniusiems asmenims pagerinti bei Lietuvos piliečiams skatintiatsidėjus dirbti Lietuvos valstybės ir visuomenės gerovei.

Kitos Prezidento Teisės

Prezidentui, kaip valstybės vadovui, valstybiniame radijuje ir televizijoje suteikiamas laikas pasisakyti alies vidaus ir u˛sienio politikos klausimais. Esant neatidėliotinam reikalui, Respublikos Prezidentui turi būti suteikiamas laikas, nenumatytas radijo ir televizijos programose.

Respublikos Prezidentui, laikinai ivykusį į u˛sienį arba susirgusį ir dėl to laikinai negalintį eiti pareigų, tuo laiku pavaduoja Seimo Pirmininkas. Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, atleisti ar skirti ministrų be Seimo susitikimo. Tuo laikotarpiu Seimas negali svarstyti klausymo dėl nepasitikėjimo Seimo Pirmininku. Jokiais kitais atvejais ir jokiems kitiems asmenims ar institucijoms negalima vykdyti Respublikos įgaliojimų.

Lietuvos Respublikos Prezidento aktai, jų teisinė galia.

Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, leid˛ia aktus – dekretus. Dekretai registruojami Prezidento dekretų knygoje ir jiems suteikiamas atitinkamas eilės numeris. Prezidento dekretai nustatyta tvarka skelbiami “Valstybės ˛iniose”, laikračiuose, per radiją ir televiziją. Dekretai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jeigu dekretuose nenurodyta kita jų įsigaliojimo data. Respublikos Prezidento dekretus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 85 straipsnyje nurodytais klausimais taip pat pasirao:

dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų u˛sienio valstybėse ir prie Tarptautinių organizacijų skyrimo ir ataukimo – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas.

dėl aukčiausių diplomatinių rangų ir specialių vardų teikimo – Lietuvos Respublikos u˛sienio reikalų ministras;

dėl aukčiausių karinių laipsnių suteikimo – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas;

dėl nepaprastosios padėties skelbimo – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas;

dėl Lietuvos Respublikos pilietybės teikimo –Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.

Respublikos Prezidentas savo rezidencijos, jį aptarnaujančių padalinių struktūros, etatų ir vidaus darbo organizavimo klausimais leid˛ia potvarkius.

Visi Prezidento leid˛iami aktai turi poįstatyminio norminio akto galią.

Respublikos Prezidento asmuo neliečiamas: kol eina savo pareigas, jis negali būti suimtas, patrauktas baud˛iamojon atsakomybėn. Prezidento garbę ir orumą gina Lietuvos Respublikos įstatymai. Įstatymai numato atsakomybę u˛ vieą Respublikos Prezidento į˛eidimą arba mei˛imą.

Respublikos Prezdentas turi vėliavą – valstybės vadovo simbolį. Prezidento vėliava – pumpurinis audeklas, kurio abiejose puėse centre vaizduojamas Lietuvos valstybės herbas, i deinės laikomas grifo, i kairė – vienaragio. Respublikos Prezidento vėliavos pločio ir ilgio santykis – 1:1,2. Vėliava ir jos atvaizdas visada turi atitikti Respublikos Prezidento vėliavos spalvų etaloninį atvaizdą, kurį Lietuvos heraldikos komisijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas. Prezidento vėliava ikeliama vir Respublikos Prezidento rezidencijos, kai Vilniuje arba vasaros rezidencijos buvimo vietoje yra Prezidentas. Vėliava taip pat ikeliama laivuose ir ant kitų transporto priemonių, kur yra Respublikos Prezidentas.

Respublikos Prezidentas naudojasi apvaliu antspaudu, dokumentų blankais su Lietuvos valstybės herbu. Antspaude yra įrayta “Lietuvos Respublikos Prezidentas”.

Respublikos Prezidentas turi rezidenciją, kurioje yra Prezidento darbo, reprezidencijos gyvenamosios patalpos, taip pat jį aptarnaujančių pareigūnų darbo patalpos. Prezidento įgaliojimų laikui su jį aptarnaujančių padalinių pareigūnais sudaroma terminuota darbo sutartis. Respublikos Prezidento įgaliojimams nutrūkus, visais atvejais jį aptarnaujantys pareigūnai atsistatydina. Respublikos Vadovas savo rezidencijos, jį aptarnaujančių padalinių struktūros, etapų ir viduas darbo organizavimo klausimais leid˛ia potvarkius.

Prezidento kanceliarijoje ir kituose padaliniuose sukaupta med˛iaga yra Tautos ir Lietuvos valstybės istorijos ypatinga sudėtinė dalis bei nacionalinis turtas.

Nustatytas toks Respublikos Prezidento valstybinis aprūpinimas ir aptarnavimas:

darbo u˛mokestis – 12 vidutinių mėnesinių darbo u˛mokesčių dyd˛io;

rezidencija Vilniuje ir vasaros rezidencija, taip pat tarnybinis butas Vilniuje;

specialios paskirties lėktuvas ir 2 automobiliai;

apsauga, kuria rūpinasi specialiosios paskirties tarnyba;

atstovavimo ilaidos alies viduje ir lankantis u˛sienio valstybėse – pagal tarptautinę diplomatinę praktiką atsiskaitinai ir 25 procentai Respublikos Prezidento mėnesio darbo u˛mokesčio neatsiskaitinai.

Respublikos Prezidentui įteiktos dovanos, kurias jis gavo oficialių vizitų metu u˛sienio valstybėse, taip pat dovanos, kurias jam įteikė u˛sienio valstybių atstovai oficialių vizitų metu lietuvoje, yra valstybės turtas saugomas Prezidento rezidencijoje. ios dovanos nustatyta tvarka gali būti perduodamos saugoti muziejams, o ypač vertingos – Lietuvos bankui. Tokia pat tvarka taikoma ir tada, kai Respublikos Prezidentui dovanos įteikiamos kaip valstybės vadovui Lietuvoje.

Iėjusiam i valstybės tarnybos Respublikos Prezidentui iki gyvos galvos:

nustatoma 50 procentų Respublikos Prezidento darbo u˛mokesčio dyd˛io pensija per mėnesį;

suteikiama poilsiavietė su aptarnavimu, tai pat apsauga ir transportas. Aptarnaujančių asmenų skaičių, apsaugos ir transporto priemonių kiekį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Respublikos Prezidento vardas juo buvusiam asmeniui ilieka iki gyvos galvos.

Respublikos Prezidentai laidojami valstybės lėomis.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1342
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/251/LR-Prezidentas35996.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/251/LR-Prezidentas35996.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/251/LR-Prezidentas35996.php">LR Prezidentas</a>

LR Prezidentas

teisė

DOCUMENTE SIMILARE

LR Prezidentas

Respublikos Prezidento rinkimai.

Prezidentas ir Vyriausybė

Prezidento įgaliojimai įstatymų leidybos srityje

Prezidento teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą

Prezidento įgaliojimai skiriant teisėjus

Prezidento įgaliojimai krato apsaugos srityje

Nepaprastosios padėties įvedimas

Prezidento įgaliojimai skiriant ir atleid˛iant valstybės pareigūnus

Pilietybės klausimai

Valstybės apdavanojimai

Lietuvos Respublikos Prezidento aktai, jų teisinė galia.

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul:

Prezidento įgaliojimai krato apsaugos srityje