CATEGORII DOCUMENTE |
Bulgara | Ceha slovaca | Croata | Engleza | Estona | Finlandeza | Franceza |
Germana | Italiana | Letona | Lituaniana | Maghiara | Olandeza | Poloneza |
Sarba | Slovena | Spaniola | Suedeza | Turca | Ucraineana |
DOCUMENTE SIMILARE |
|
Lietuvos Respublikos Vyriausybæ (toliau - Vyriausybë) sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai. Vyriausybë ágyvendina vykdomàjà valdžià Lietuvoje. Vyriausybës galias apibrëžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir ástatymai. Vyriausybë solidariai atsako Seimui už bendrà savo veiklà. Vyriausybë ne reèiau kaip kartà per metus pateikia Seimui Vyriausybës programos ágyvendinimo ataskaità. Seimo reikalavimu Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausybë arba atskiri ministrai atsiskaito Seime už savo veiklà. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldûs Ministrui Pirmininkui.
Pagrindiniai LR Vyriausybës ágaliojimai
Vyriausybë:
1) saugo konstitucinæ santvarkà ir Lietuvos Respublikos teritorijos nelieèiamybæ, tvarko krašto reikalus, garantuoja valstybës saugumà ir viešàjà tvarkà;
2) vykdo ástatymus ir Seimo nutarimus dël ástatymø bei ilgalaikiø valstybiniø programø ágyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus, ágyvendina Vyriausybës programà, kuriai pritarë Seimas, tvirtina šios programos ágyvendinimo programas ir norminiø teisës aktø koncepcijas;
3) koordinuoja ministerijø ir Vyriausybës ástaigø veiklà; svarsto ir aprobuoja ministerijø, Vyriausybës ástaigø strateginius veiklos planus, rengia Valstybës ilgalaikës raidos strategijà ir teikia jà tvirtinti Seimui;
4) rengia ir teikia Seimui valstybës biudžeto ir savivaldybiø biudžetø finansiniø rodikliø patvirtinimo ástatymo projektà; organizuoja valstybës biudžeto vykdymà, teikia Seimui valstybës biudžeto ávykdymo apyskaità; taip pat teikia Seimui Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetø rodikliø patvirtinimo ástatymø projektus bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo vykdymo ataskaitas;
5) remdamasi ástatymais disponuoja valstybës turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo tvarkà;
6) rengia ir teikia Seimui svarstyti ástatymø ir kitø teisës aktø projektus;
7) teikia Seimui siûlymus dël ministerijø steigimo ir panaikinimo;
8) steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybës ástaigas bei steigia ástaigas prie ministerijø ir paveda ministerijoms vykdyti visas ar dalá ástaigø prie ministerijø steigëjo funkcijø. Vyriausybë gali pavesti atitinkamai ministerijai vykdyti dalá Vyriausybës ástaigos steigëjo funkcijø;
9) tvirtina ministerijø, Vyriausybës ástaigø ir ástaigø prie ministerijø nuostatus. Tvirtinti ástaigø prie ministerijø nuostatus Vyriausybë gali pavesti atitinkamam ministrui;
10) kartu su Respublikos Prezidentu vykdo užsienio politikà; užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybëmis bei tarptautinëmis organizacijomis; atsižvelgdama á Seimo Užsienio reikalø komiteto rekomendacijas, teikia Respublikos Prezidentui siûlymus dël Lietuvos Respublikos diplomatiniø atstovø užsienio valstybëse ir prie tarptautiniø organizacijø skyrimo bei atšaukimo;
11) ástatymo nustatyta tvarka organizuoja valdymà aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose;
12) ástatymo numatytais atvejais siûlo Seimui ávesti tiesioginá valdymà savivaldybës teritorijoje;
13) turi teisæ kreiptis á Konstituciná Teismà su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos ástatymai ar kiti Seimo priimti teisës aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;
14) skiria ir atleidžia iš pareigø apskrièiø viršininkus, jø pavaduotojus bei savivaldybiø veiklos administracinæ priežiûrà vykdanèius Vyriausybës atstovus, skiria jiems tarnybines nuobaudas;
15) sudaro komisijas bei komitetus;
16) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti ástatymai.
Vyriausybës santykiai su savivaldybëmis
Vyriausybë:
1) kontroliuoja skiriamus Vyriausybës atstovus, kaip jie vykdo ástatymo nustatytus ágaliojimus prižiûrëdami, ar savivaldybës laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir ástatymø, ar vykdo Vyriausybës nutarimus ir sprendimus;
2) teikia rekomendacijas savivaldybëms socialinës apsaugos, sveikatos, švietimo ir kultûros plëtojimo bei kitais klausimais.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje yra numatyta, kad “Valstybës valdžià Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybë, Teismas”.[i] Iš to seka išvada, kad vyriausybë – tai dualistinës vykdomosios ( remiantis Lietuvos Respublikos valdžiø sàranga vykdomàjà valdžià sudaro Vyriausybë ir Prezidentas ) valdžios dalis, kurios esminë funkcija realizuoti atstovaujamosios institucijos ástatymuose suformuluotus nurodymus bei ágyvendinti valdžià Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybës ástatyme taip pat numatyta, kad “Vyriausybë ágyvendina vykdomàjà valdžià Lietuvoje”.[ii]
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 92 str. 1 dalyje, kaip pagrindiniame šalies ástatyme, turinèiame didžiausià juridinæ galià, ( šià nuostatà patvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis, kuriame numatyta, kad “Negalioja joks ástatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai”[iii] ) nustatyta, kad Vyriausybës sudaryme dalyvauja Respublikos Prezidentas ir Seimas. Žvelgiant formaliai galima klaidingai susidaryti áspûdá, kad esminá vaidmená Vyriausybës sudaryme turi Respublikos Prezidentas, nes jam Lietuvos Respublikos Konstitucija suteikia teisæ skirti ir atleisti vyriausybës vadovà – ministrà pirmininkà, taèiau žinoma Seimo pritarimu. Be to Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Ministrus.[iv] Taèiau realiai Respublikos Prezidento galios yra ganëtinai ribotos, nes skirdamas jis privalo gauti Seimo daugumos pritarimà, taip pat jo pasirinkimas apsiriboja tik Seimo daugumos ar jos remiamais kandidatais ( Ministro Pirmininko skyrimo atveju ), bei iš Ministro Pirmininko pasiûlytø kandidatø rato pasirinktas asmuo ( Ministro skyrimo atveju ).
Lietuvos Respublikos Seimo Statute numatyta, kad “Lietuvos Respublikos Seimas gavæs Lietuvos Respublikos Prezidento teikimà suteikia galimybæ Lietuvos Respublikos Prezidentui pristatyti kandidatûrà artimiausiame Seimo posëdyje”.[v] Po Prezidento pateikto kandidato pristatymo Seimo nariams, LR Seimo Statutas, suteikia teisæ, po paèio pretendento pasisakymo Seimo posëdyje, užduoti jam klausimus. Vëliau kandidato tinkamumo klausimas svarstomas Seimo frakcijose. Jos turi apsvarstyti per 2 dienas ir pateikti savo nuomonæ. Ne vëliau kaip po savaitës turi bûti surengtas Seimo posëdis, kuriame apsisprendžiama dël kandidatûros. Šio posëdžio metu, išklausomos Seimo frakcijø išvados dël kandidato tinkamumo, taip pat Seimo nariai turi teisæ dar kartà apklausti kandidatà jiems rûpimais klausimais. Prezidentas turi teisæ iki balsavimo pradžios atšaukti pateiktà kandidatûrà. Po Seimo pritarimo Lietuvos Respublikos Prezidentas savo dekretu skiria Ministrà Pirmininkà.
Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas. Tiesa Lietuvos Respublikos Vyriausybës ástatyme numatyta, kad Seimo Pirmininkas taip pat turi teisæ atleisti ar skirti ministrus, taèiau tame paèiame straipsnyje numatyta, kad tai jis gali daryti tik gavæs Seimo sutikimà.[vi] Seimo daugumai palankaus Ministro Pirmininko ir ministrø parinkimas turi tiesioginës átakos ir pagrindinio Vyriausybës darbà koordinuojanèio dokumento – vyriausybës programos – tvirtinimui, nes tik patvirtinus Vyriausybës programà prasideda realus Vyriausybës darbas.[vii] “Vyriausybës programa – teisinis dokumentas, atitinkamai Vyriausybei visà jos ágaliojimø laikà privalomas veiklos planas, kuriame išdëstytas tam tikro laikotarpio Vyriausybës veiklos gairës ir kuriam yra pritaræs Seimas”.[viii] Seimui yra suteikiama teisë ne daugiau kaip du kartus iš eilës nepritarti Ministro Pirmininko teikiamai programai, nepatvirtinus antrà kartà – Vyriausybë baigia savo veiklà, net nepradëjusi darbo. Tai yra vienas iš vyriausybës atsistatydinimo atvejø.
Kai Seimas pritaria Vyriausybës programai, Vyriausybë privalo per 3 mënesius parengti ir patvirtinti konkreèias priemones šiai programai ágyvendinti. Taip pat numato priemoniø ávykdymo terminus ir už ávykdymà atsakingas ministerijas, Vyriausybës ástaigas, kitas valstybës valdymo institucijas.
Ministras Pirmininkas ir ministrai iškilmingai prisiekia Seimo posëdyje. Á šá posëdá kvieèiamas Respublikos Prezidentas. Priesaikà priima Seimo Pirmininkas, o kai šio nëra, - Seimo Pirmininko pavaduotojas, laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas. Ministras Pirmininkas ir kiekvienas ministras prisiekia stovëdami priešais Seimo Pirmininkà ar Seimo Pirmininko pavaduotojà, skaitydami priesaikos tekstà padëjæ rankà ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos.[ix]
Lietuvos Respublikos Konstitucija bei kiti teisës aktai átvirtina, kad vyriausybë ágaliojimus gràžina dviem atvejais[x]:
po Seimo rinkimø.
po Respublikos Prezidento rinkimø.
Taèiau šiuo atveju ágaliojimø gràžinimas turi skirtingà teisinæ reikšmæ – pirmuoju atveju po Seimo rinkimø vyriausybë ne tik privalo gràžinti turëtus ágaliojimus, bet ir atsistatydinti ( toks aiškinimas yra grindžiamas sistemine Lietuvos Respublikos Konstitucijos analize, nes 92 str. 4 dalis numato vyriausybës ágaliojimø gràžinimo pagrindus, o savo ruožtu 101 str. 3 dalies 4 punktas imperatyviai nurodo, kad vyriausybë privalo atsistatydinti po Seimo rinkimø, kai sudaroma nauja vyriausybë ).
Po Respublikos Prezidento rinkimø Vyriausybë taip pat gràžina savo ágaliojimus naujai išrinktam Respublikos Prezidentui. Taèiau Konstitucijos normose nenumatyta, kad tuomet Vyriausybë privalo atsistatydinti. Taip yra dël to, kad pasikeitus valstybës vadovui toliau išlieka Seimo pasitikëjimas Vyriausybe. Todël ágaliojimø gràžinimo, po Respublikos Prezidento rinkimø, atveju valstybës vadovo pavedimas toliau eiti pareigas turëtø bûti duodamas tai paèiai Vyriausybei[xi]. Šiuo atveju vyriausybës ágaliojimø gràžinimo veiksmà Konstitucinis Teismas ávardina kaip tarp institucinio mandagumo išraiška – ji suteikia galimybæ Respublikos Prezidentui patikrinti, ar Seimas ir toliau pasitiki esama Vyriausybe.
Respublikos Prezidentas priima Vyriausybës gràžinamus ágaliojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol Vyriausybë iš naujo gaus Seimo ágaliojimus arba kol bus sudaryta nauja Vyriausybë. Kai Vyriausybë gràžina ágaliojimus po Respublikos Prezidento rinkimø, Respublikos Prezidentas per 15 dienø teikia Seimui svarstyti ágaliojimus gràžinusios Vyriausybës Ministro Pirmininko kandidatûrà.[xii] Kai Seimas pritaria Ministro Pirmininko kandidatûrai ir Respublikos Prezidentas paskiria Ministrà Pirmininkà, jei Ministro Pirmininko pateiktoje ir Respublikos Prezidento patvirtintoje Vyriausybëje nepasikeitë daugiau nei pusë iki ágaliojimø gràžinimo dirbusiø ministrø, Vyriausybë iš naujo gauna ágaliojimus veikti pagal Seimo anksèiau patvirtintà programà. Jeigu Seimas nepritaria Ministro Pirmininko kandidatûrai, Vyriausybë privalo atsistatydinti. Tokiu atveju formuojamas naujas ministrø kabinetas, t.y. nauja Vyriausybë.
Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybës ástatymas átvirtina baigtiná sàrašà atvejø, kai vyriausybë privalo atsistatydinti[xiii]. Taigi atvejai, kuriems esant Vyriausybë privalo atsistatydinti yra šie:
kai Seimas du kartus iš eilës nepritaria naujos Vyriausybës programai. Kaip jau ankšèiau minëjau šiame darbe, politinë partija arba keliø politiniø partijø koalicija (tai priklauso tik nuo politinës situacijos Respublikoje, bei politiniø jëgø pusiausvyros Seime) savo programines nuostatas realizuoja per naujai suformuotos Vyriausybës programà. Žinoma politinë situacija, šiuolaikinëje visuomenëje, o tuo labiau Lietuvoje, yra daugiau negu nepastovi, pakanka tik paminëti, kad po Nepriklausomybës paskelbimo dar nei viena politinë partija nelaimëjo rinkimø du kartus iš eilës. Arba tos paèios kadencijos Seime kardinaliai pasikeièia politiniø jëgø pusiausvyra. (pvz.: šios kadencijos Seime liberalø ir socialliberalø koalicija žlugo ir vëliau buvo sudaryta nauja koalicija, tik jau tarp socialliberalø ir socialdemokratø). Tokiais atvejais, vyriausybë su savo “sena” programa negali atitikti naujos koalicijos programiniø, bei politiniø nuostatø - ji praranda Seimo pasitikëjimà, o be jo vyriausybës darbas tiesiog negalimas. Ir tokiu atveju nelieka kito kelio, be atsistatydinimo. Tà puikiausiai, mano nuomone suprato ir buvæs liberalø lyderis, ex Ministras Pirmininkas Rolandas Paksas.
2) kai Seimas, visø Seimo nariø balsø dauguma, slaptu balsavimu pareiškia nepasitikëjimà Vyriausybe ar Ministru Pirmininku. Nepasitikëjimas – tai viena iš vykdomosios valdžios kontrolës formø, kuomet dël netinkamos veiklos gali bûti pašalintas ministras ar net visa vyriausybë. Savo teisinëmis pasekmëmis nepasitikëjimas vyriausybe ar ministru pirmininku yra adekvaèios kategorijos, nes abiem atvejais yra suponuojamas vyriausybës, kaip kolegialios institucijos atstatydinimas. Savo ruožtu vyriausybë, pareiškus jai tiesioginá nepasitikëjimà, gali taikyti atsakomàjà priemonæ – siûlyti Respublikos Prezidentui paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus[xiv].
3) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina arba miršta. Ministro Pirmininko atsistatydinimo atveju, preziumuojama, kad pasitraukus Vyriausybës, kaip kolegialios institucijos, vadovui, tampa neámanomas tolesnis Vyriausybës programos vykdymas. Nes Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, bei Vyriausybës ástatyme numatyta, kad Ministras Pirmininkas teikia Respublikos Prezidentui ministrø kandidatûras.[xv] Iš to kas pasakyta, galime daryti išvadà, kad Ministras Pirmininkas pasirinkdamas ministrø kandidatûras, jau galvoja apie Vyriausybës Programà bei jos ávykdymo realumà (bent jau taip, mano nuomone, turëtø bûti) ir tuo tikslu formuoja toká ministrø kabinetà, kuris bûtø pajëgus šià programà ágyvendinti. Tokia pat situacija susidaro ir mirus Ministrui Pirmininkui.
4) po Seimo rinkimø, kai sudaroma nauja Vyriausybë. Ankstesnëje ástatymo redakcijoje galiojo nuostata, kad vyriausybë privalo atsistatydinti, kai Seimas susirenka á pirmà posëdá, taèiau Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ši formuluotë prieštarauja Konstitucijos 101 str. 3 dalies 4 punktui, kuriame imperatyviai numatyta, kad Vyriausybë privalo atsistatydint, kai po Seimo rinkimø yra sudaroma nauja vyriausybë.
5) kai pasikeitus daugiau nei pusei ministrø ar po Respublikos Prezidento rinkimø Ministras Pirmininkas negauna Seimo pakartotinio pritarimo. Ágaliojimø iš naujo gavimo institutas yra viena iš vyriausybës parlamentinës priežiûros formø, kurià taikydamas Seimas gali patikrinti, ar Vyriausybëje pasikeitus daugiau kaip pusei ministrø tebevykdoma Vyriausybës programa, kuriai Seimas buvo pritaræs. Konstatavus priešingai yra laikoma, kad vyriausybë negavo pakartotinio pritarimo ir toliau vykdyti savo funkcijø negali.
Vyriausybës atsistatydinimà priima Respublikos Prezidentas. Vyriausybë laikoma atsistatydinusia nuo Respublikos Prezidento dekreto ásigaliojimo dienos. Prireikus Respublikos Prezidentas paveda jai toliau eiti pareigas. Jis gali pavesti vienam iš ministrø eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybë.
Vyriausybei teikiamus ástatymø, nutarimø ir kitø teisës aktø projektus turi pasirašyti ministras. Vyriausybës ástaigø teikiami teisës aktø projektai turi bûti vizuoti Vyriausybës priskirto ministro, o apskrièiø viršininkø ir savivaldybiø tarybø teikiami teisës aktø projektai turi bûti vizuoti atitinkamos valdymo srities ministro.
Vyriausybei teikiamas teisës akto projektas, susijæs ne tik su já parengusios (teikianèios) institucijos, bet ir su kitø institucijø valdymo sritimi ar kompetencija, turi bûti suderintas Vyriausybës darbo reglamento nustatyta tvarka.
Teisës aktø projektø, apimanèiø keliø ministrø valdymo sritis, derinimo metu iškilæ nesutarimai paprastai svarstomi Vyriausybës komitete
Komitetams pirmininkauja Ministro Pirmininko paskirti Vyriausybës nariai.
Komitetø posëdžiuose dalyvauja Vyriausybës posëdyje svarstomø norminiø teisës aktø projektais suinteresuotø ministerijø atstovai – ministrai ar jø ágalioti viceministrai, prireikus – kiti asmenys.
Vyriausybës posëdyje svarstant teisës akto projektà, prieš tai aptartà komitete, šio komiteto posëdžio pirmininkas informuoja apie ministrø (jø ágaliotø atstovø) susitarimus ar diskusijø išvadas.
Ástatymø, Vyriausybës nutarimø ir kitø teisës aktø, Vyriausybës programos ágyvendinimo programø ir norminiø teisës aktø koncepcijø projektai rengiami, svarstomi ir priimami arba ástatymø ar Seimo nutarimø projektams pritariama Vyriausybës darbo reglamento nustatyta tvarka.
Vyriausybës kancleris teikia Ministrui Pirmininkui siûlymus dël Vyriausybës posëdžio darbotvarkës sudarymo.
Ministras Pirmininkas turi teisæ Vyriausybës posëdžio metu pasiûlyti á tvirtinamà darbotvarkæ átraukti ir naujø klausimø. Pasiûlyti Ministrui Pirmininkui átraukti klausimà á darbotvarkæ turi teisæ ir ministras Vyriausybës darbo reglamento nustatyta tvarka. Balsuojama, ar klausimà átraukti á darbotvarkæ. Jei šiuo klausimu teigiamas sprendimas nepriimamas, klausimas turi bûti teikiamas svarstyti Vyriausybës darbo reglamento nustatyta tvarka.
Vyriausybës posëdyje išklausomas pranešimas ir Vyriausybës nariø nuomonë. Jeigu posëdžio pirmininkas leidžia, savo nuomonæ gali pareikšti ir kiti posëdyje dalyvaujantys asmenys.
Vyriausybës nutarimus, kuriais keièiami ar pildomi anksèiau priimti nutarimai, pasirašo Ministras Pirmininkas ir tos valdymo srities ministras, kuris buvo pasirašæs ankstesnájá nutarimà, nepaisant to, kas pateikë Vyriausybei svarstyti naujàjá nutarimo projektà. Vyriausybës nutarimai pasirašomi Vyriausybës darbo reglamento nustatyta tvarka, jeigu Vyriausybë nenustato kitaip.
Seimo sesijos metu ne mažesnë kaip 1/5 Seimo nariø grupë gali pateikti interpeliacijà Ministrui Pirmininkui ar ministrui, taip pat pateikti nutarimo projektà dël nepasitikëjimo Vyriausybe.
Seimas, apsvarstæs Ministro Pirmininko ar ministro atsakymà á interpeliacijà arba Vyriausybës atsakymà á nutarimo dël nepasitikëjimo projektà, gali nutarti, jog atsakymas yra nepatenkinamas, ir daugiau kaip pusës Seimo nariø balsø dauguma slaptu balsavimu pareikšti nepasitikëjimà Ministru Pirmininku, ministru arba Vyriausybe.
Pareiškus nepasitikëjimà Ministru Pirmininku, ministru arba Vyriausybe, Ministras Pirmininkas, ministras arba Vyriausybë privalo tà paèià dienà atsistatydinti.
Kai Seimas pareiškia nepasitikëjimà Ministru Pirmininku, atsistatydina visa Vyriausybë. Šiuo atveju Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko pareigas paveda eiti kitam Vyriausybës nariui, kol bus sudaryta nauja Vyriausybë. Kai Seimas pareiškia nepasitikëjimà ministru, Respublikos Prezidentas paveda eiti šias pareigas kitam ministrui, kol bus paskirtas ir prisaikdintas naujas ministras. Šiuo atveju Ministras Pirmininkas ne vëliau kaip per 15 dienø pateikia Respublikos Prezidentui naujà ministro kandidatûrà.
Vyriausybë solidariai atsako Seimui už bendrà savo veiklà. Vyriausybë ne reèiau kaip kartà per metus pateikia Seimui savo metinæ veiklos ataskaità. Seimo reikalavimu Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausybë arba atskiri ministrai atsiskaito Seime už savo veiklà. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldûs Ministrui Pirmininkui.
Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare |
Vizualizari: 1006
Importanta:
Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved