PALIKIMO PRIĖMIMAS

PALIKIMO PRIĖMIMAS

1. PALIKIMO PRIĖMIMAS IR JO ATSISAKYMAS

Palikimas nuo palikėjo mirties momento iki jo priėmimo yra turtas, neturintis apibrėžto subjekto. Tik įpėdiniui priėmus palikim¹ atsiranda šio turto subjektas. Įpėdinis, priėmźs palikim¹, teises į jį įgyja nuo jo atsiradimo, o ne nuo jo priėmimo momento.

Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris. Jam taikomos visos sandorių sudarymo taisyklės.

Palikimo priėmimas nėra asmeninis įpėdinio sandoris. Įpėdinis gali priimti palikim¹ ir per atstov¹.

Taigi palikimo priėmimas – įstatymo nustatyta tvarka ir terminais atliekami įpėdinio veiksmai, kuriais patvirtinamas jo sutikimas įgyti nuosavybės teises į palikim¹

Tik priėmźs palikim¹ įpėdinis tampa palikėjo turto savininku.

2. PALIKIMO PRIĖMIMAS PAGAL APYRAŠ„

Įpėdinis, priėmźs palikim¹ pagal teismo antstolio sudaryt¹ apyraš¹, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikim¹ pagal apyraš¹, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais pagal apyraš¹.

Dėl tokio apyrašo sudarymo priimantis palikim¹ įpėdinis arba įpėdiniai kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teism¹, o teismas apyraš¹ sudaryti paveda teismo antstoliui

Turto apyrašo sudarymo termin¹ nustato teismas. Šis terminas negali būti ilgesnis nei vienas menuo. Tik tais atvejais, kai paveldimas turtas yra keliose vietose arba yra daug palikėjo kreditorių, apyrašo sudarymo terminas negali būti ilgesnis nei trys mėnesiai.

Įpėdinis privalo pateikti visus duomenis, reikalingus palikėjo turto aprašui sudaryti.

Apyraše turi būti:

visas daiktų, sudarančių palikim¹, s¹rašas, nurodant jų vertź ir aplinkybes, reikalingas jų vertei nustatyti;

įvardijamos visos žinomos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, nurodant palikėjo kreditorius ir skolininkus.

Palikimo apyraš¹ pasirašo teismo antstolis ir įpėdinis, dalyvavźs sudarant apyraš¹. Apyrašo gale turi būti į pėdinio pasirašytas paliudijimas, tolygus priesaikai, kad apyraše nurodytas visas įpėdiniui žinomas palikėjo turtas, visi palikėjo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos.

Įpėdinis (įpėdiniai), po palikimo apyrašo sudarymo sužinojźs apie neįtraukt¹ į apyraš¹ turt¹ arba skolines teses ir pareigas, privalo apie tai pranešti teismui per tris darbo dienas nuo šių aplinkybių sužinojimo dienos, kad teismo antstolis papildytų apyraš¹.

Palikimo apyraš¹ sudaryti gali pareikalauti ir palikėjo kreditoriai. Palikėjo kreditoriai turi teisź patys dalyvauti sudarant palikimo apyraš¹.

Tesmas privalo leisti susipažinti su palikimo apyrašu kiekvienam, kuris įrodo teisėt¹ interes¹ susipažinti su apyrašu.

Jeigu sudarant palikimo apyraš¹ įpėdinis (įpėdiniai) dėl savo kaltės nurodė ne vis¹ turt¹ sudarantį palikim¹, nuslėpė palikėjo skolininkus, jo iniciatyva į palikimo sudėtį buvo įrašyta nesanti skola, jis nepapildė apyrašo, tai šis įpėdinis (įpėdiniai) už palikėjo skolas atsako visu savo turtu.

3. PALIKIMO ATSISAKYMAS

Įpėdinis pagal įstatym¹ ar įpėdinis pagal testament¹ turi teisź per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su s¹lygomis ir išlygomis arba dalies palikimo.

Palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas.

Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškim¹ palikimo atsiradimo vietos notarui.

Neleidžiama atsisakyti palikimo, jeigu įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškim¹, kad jis priima palikim¹ arba prašo išduoti jam paveldėjimo teisės liudijim¹, arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teism¹ dėl turto apyrašo sudarymo.

4. TEISĖS PRIIMTI PALIKIM„ PERĖJIMAS (PAVELDĖJIMO TRANSMISIJA)

Jeigu įpėdinis, paveldintis pagal testament¹ arba įstatym¹, miršta po palikimo atsiradimo, nespėjźs priimti palikimo per nustatyt¹ termin¹, teisė priimti palikim¹ pereina jo įpėdiniams. Toks teisių palikimui priimti perėjimas vadinamas paveldėjimo transmisija. Mirusio įpėdinio teisź paveldėti jo įpėdiniai gali įgyvendinti per tris mėnesius nuo teisės į palikim¹ jiems atsiradimo dienos, t.y. nuo palikėjo įpėdinio mirties dienos.

Paveldėjimo transmisijos negalima painioti su paveldėjimu atstovavimo tese. Šie du paveldėjimo institutai labai skiriasi:

paveldėjimas atstovavimo teise atsiranda tada, kai palikėjo įpėdinis miršta anksčiau už palikėj¹, o paveldėjimo transmisija galima tada, kai palikėjo įpėdinis miršta vėliau nei palikėjas, tačiau jis nespėjapriimti palikimo per įstatymo nustatyt¹ laik¹;

paveldėti atstovavimo tese galima tik paveldint pagal įstatym¹, o paveldėjimo transmisij¹ galima paveldint ir pagal įstatym¹, ir pagal testament¹;

paveldėti atstovavimo teise gali tik palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai, o pagal paveldėjimo transmisij¹ paveldi visi nespėjusio priimti palikim¹ įpėdinio įpėdiniai pagal įstatym¹ eilės tvarka arba įpėdiniai pagal testament¹, jei nespėjźs priimti palikimo įpėdinis buvo sudarźs testament¹.

PALIKIMO APSAUGA IR PALIKIMO ADMINISTRAVIMAS

Dažniausiai palikimo apsauga rūpinasi palikėjo įpėdiniai arba testamento vykdytojas. Jeigu testamento vykdytojas nepaskirtas, o įpėdiniai palikimo apsauga nesirūpina arba negali pasirūpinti, suinteresuoti asmenys kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos teism¹, kad būtų imtasi priemonių palikimui apsaugoti. Tesmas imasi tokių priemonių, jeigu įpėdiniai nežinomi arba jų nėra palikimo atsiradimo vietoje, taip pat tais atvejais, kai:

įpėdiniai nenori arba negali priimti palikimo;

nors vienas įpėdinių yra neveiksnus;

yra kitų aplinkybių, lemiančių palikimo apsaug¹.

žinoma, kad palikėjas turi didelių skolų;

Teismas paskiria palikimo administratorių, jeiguyra CK 55 ir 65 straipsniuose nurodytos aplinkybės:

į palikim¹ įeina turtas, kurį reikia tvarkyti (individuali įmonė, ūkininko ūkis, vertybiniai popieriai ir kt.) negali atlikti testamento vykdytojas arba įpėdinis;

palikėjo kreditoriai pareiškia ieškinį prieš įpėdiniams priimant palikim¹;

palikėjo skolos viršija palikimo vertź.

Palikimo administratorius gali būti paskirtas paveldint ir pagal įstatym¹, ir pagal testament¹, ir esant įpėdiniams, ir tais atvejais, kai jie nežinomi arba nesirūpina palikimu.

Palikimo administratoriumi gali būti paskirtas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam teisės aktai leidžia teikti turto administravimo paslaugas. Jis turi tokias pačias teises, kaip testamento vykdytojas.

Palikimo administratorius neskiriamas, o paskirtasis gali būti atšauktas, jeigu palikimo administravimo išlaidos viršija palikimo vertź.

6. PALIKIMO PASIDALIJIMAS

Jeigu yra keli įpėdiniai, jie paveldi palikėjo turt¹ bendrosios dalinės nuosavybės teise, jei testamente nenustatyta kitaip (CK 68 str.).

CK nustato ir įpėdinių teisės pasidalyti palikim¹ ribojimus. Pagal CK 69 straipsnį palikimo negalima dalyti:

iki įpėdinio pagal įstatym¹ arba pagal testament¹ gimimo;

jeigu testatorius testamentu nustatė termin¹, per kurį įpėdiniai paveldėt¹ turt¹ valdo bendrai. Šis terminas negali būti ilgesnis nei penkeri metai nuo palikimo atsiradimo dienos, išskyrus tuos atvejus, kai įpėdiniai yra nepilnamečiai.Tokiu atveju palikėjas gali uždrausti dalyti palikim¹ tol, kol įpėdiniui sueis aštuoniolika metų.

įpėdiniai gali susitarti dėl paveldėto turto dalijimo būdo:

padalyti turt¹ natūra bendru sutarimu;

vis¹ palikim¹ arba atskirus daiktus parduoti aukcione ir gaut¹ sum¹ pasidalyti;

surengti varžytynes dėl atskirų daiktų ir daikt¹ perduoti tam, kuris iš įpėdinių pasiūlys už jį didžiausi¹ kain¹;

pavienių daiktų perdavimo įpėdiniui klausim¹ išsprźsti burtais (CK 70 str.).

7. PAVELDĖJIMO TEISĖS LIUDIJIMAS

Paveldėjimo teisės liudijimas – notaro išduotas oficialus dokumentas, patvirtinantis įpėdinio teises į palikim¹.

Paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas įpėdiniams ir pagal įstatym¹, ir pagal testament¹, priėmusiems palikim¹. Prašymas dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo turi būti pateiktas raštu. Jį gali pateikti įpėdinis asmeniškai arba per atstov¹.

Paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduotas visiems įpėdiniams kartu arba kiekvienam atskirai jiems paprašius. Taip pat paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduotas visam palikimui arba atskirai jo daliai.

Paveldėjimo teisės liudijimas gali būti pripažintas negaliojančiu tik teismo tvarka, nes jo išdavimas sukelia teisinius padarinius. Notaras negali atšaukti išduoto paveldėjimo teisės liudijimo net ir tuo atveju, jei visi įpėdiniai su tuo sutinka.