PAVELDĖJIMAS PAGAL TESTAMENT„

PAVELDĖJIMAS PAGAL TESTAMENT„

1. TESTAMENTO S„VOKA. TESTATORIUS

Testamentas – tai asmeninis vienašalis įstatymo nustatyta tvarka ir forma testatoriaus sudarytas sandoris dėl jo turto (turto dalies) paveldėjimo po mirties, kurį testatorius gali bet kada pakeisti, papildyti arba panaikinti (atšaukti) ir kurio teisiniai padariniai atsiranda testatoriui mirus.

Testatoriumi vadinamas asmuo, sudarźs testament¹. Testatoriaus nurodyti testamente įpėdiniai vadinami įpėdiniais pagal testament¹.

CK pirmenybź teikia paveldėjimui pagal testament¹, be to, įtvirtina testamento laisvės princip¹. Kiekvienas asmuo turi teisź pats savo valia nusprźsti, kam turi atitekti jo turtas arba dalis turto po jo mirties. Jeigu testamentu testatoriaus valia išreikšta tik dėl dalies turto, likusi turto dalis paveldima pagal įstatym¹.

Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreikšta testatoriaus valia. Testamentas turi atitikti sandoriams keliamus reikalavimus dėl:

testatoriaus veiksnumo,

jo valios tikrumo,

turinio teisėtumo,

testamento formos.

Jeigu nėra bent vieno sandorio elemento, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu.

Testament¹ gali sudaryti tik visiškai veiksnus fizinis asmuo. Du asmenys gali sudaryti kartu vien¹ testament¹ tik tuo atveju, jei yra sudarź santuok¹. Toks testamentas vadinamas bendruoju sutuoktinių testamentu.

Testamentas, kaip vienašalis sandoris, sukelia teises ir pareigas tik vienai šaliai – įpėdiniams pagal testament¹. Paties testatoriaus testamentas nevaržo. Tai reiškia, kad testatorius gali bet kada sudaryt¹ testament¹ pakeisti arba panaikinti. Be to, testatorius gali sudaryti ne vien¹, o kelis testamentus.

Bendrasis sutuoktinių testamentas turi dvišalio sandorio požymių, nes šiuo testamentu sutuoktiniai išreiškia jų bendr¹ suderint¹ vali¹.

Testamentas yra asmeninis sandoris, todėl testatorius gali sudaryti testament¹ tik pats. Draudžiama sudaryti testament¹ per atstov¹.

Testamento negali sudaryti:

• asmenys, teismo pripažinti neveiksniais;
• asmenys, teismo pripažinti ribotai veiksniais dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis arba toksinėmis medžiagomis;
• nepilnamečiai, išskyrus atvejus, kai jie yra įgijź visišk¹ veiksnum¹ (yra emancipuoti arba sudarė santuok¹).

Testatorius turi turėti visišk¹ veiksnum¹ testamento sudarymo momentu. Jeigu jis pripažįstamas neveiksniu po testamento sudarymo, tai neturi įtakos testamento galiai.

Testatorius sudaro testament¹ laisva valia niekieno neverčiamas, neklysdamas – tai būtinos testamento, kaip ir bet kurio kito sandorio galiojimo s¹lygos. Niekas negali versti asmenį sudaryti testament¹ kieno nors naudai arba jį panaikinti. Jeigu asmuo yra prisiėmźs tokių įsipareigojimų, jie laikomi negaliojančiais. Įstatymas nedraudžia kitiems asmenims prašyti, kad testatorius sudarytų testament¹. Jei testamentas sudarytas kam nors paprašius, bet laisva valia, be prievartos ir apgaulės, tai nedaro testamento negaliojančio.

Testamento laisvė reiškia ir tai, kad testatorius testamentu gali palikti bet kokį jam priklausantį turt¹, taip pat turt¹, kurį įgis ateityje. Paveldimas gali būti tik tas turtas, kuris priklausė palikėjai nuosavybės teise palikimo atsiradimo momentu.

Testatoriaus galėjimas sudaryti, pakeisti arba panaikinti testament¹ nustatomas pagal testatoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos teisź. Jeigu asmuo, turintis nuolatinź gyvenam¹j¹ viet¹ Lietuvoje, testament¹ sudarys kurioje nors užsienio valstybėje, jo testamentinis veiksnumas bus nustatomas pagal Lietuvos teisź. Jeigu asmuo nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo arba j¹ nustatyti neįmanoma, tai galėjimas sudaryti testament¹ nustatomas pagal jo sudarymo vietos teisź (CK 1.60 str.).

Užsienio šalyse testamentinis veiksnumas yra skirtingas.

2. ĮPĖDINIAI PAGAL TESTAMENT„

Įpėdiniu pagal testament¹ gali būti bet kuris fizinis asmuo, nepriklausomai nuo to, ar jis veiksnus, ar ne, ar jo veiksnumas apribotas. Niekas negali varžyti testatoriaus laisvės paskirti įpėdinį pagal testament¹. Įpėdiniu pagal testament¹ gali būti paskirtas asmuo, kuris gali paveldėti pagal įstatym¹, ir bet kuris kitas asmuo. Testamentu turtas gali būti paliktas ir dar negimusiam asmeniui. Toks asmuo gali tapti įpėdiniu tik gimźs.

Įpėdiniu pagal testament¹ gali būti ir bet kuris juridinis asmuo, taip pat bet kuri valstybė, savivaldybė, tarptautinė organizacija.

Testatorius testamente gali nurodyti visuomenei nauding¹ tiksl¹, kuriam įgyvendinti jis paskiria įpėdinį pagal testament¹ – juridinį asmenį, kurio nėra, bet kuris turi būti įsteigtas atsiradus palikimui. Tokį juridinį asmenį įsteigti testatorius gali įpareigoti įpėdinį arba testamento vykdytoj¹. Testatorius gali įpareigoti atlikti nurodytus veiksmus ir fizinį, ir juridinį asmenį.

Jeigu testamente nurodyti asmenys nevykdo testatoriaus valios įsteigti juridinį asmenį, suinteresuoti asmenys gali kreiptis į teism¹ prašydami palikimui tvarkyti paskirti administratorių ir įpareigoti pastar¹jį įsteigti testamente numatyt¹ juridinį asmenį. Visuomenei naudingas tikslas, kuriam įgyvendinti paliekamas testatoriaus turtas, turi būti teisėtas ir įvykdomas. Tai gali būti įpareigojimas užtikrinti tam tikrų asmenų švietim¹, sveikatos priežiūr¹, atlikti tam tikrus mokslinius tyrimus ir pan.

Testatorius, paskyrźs testamentu įpėdinį (įpėdinius), gali testamente nurodyti ir kit¹ įpėdinį tam atvejui, jeigu jo paskirtas įpėdinis mirtų prieš atsirandant palikimui arba nepriimtų palikimo, arba atsisakytų jį priimti (substitucija). Toks įpėdinis dar vadinamas antriniu įpėdiniu. Kitų įpėdinių paskyrimų eilė neribojama, todėl testatorius gali antriniam įpėdiniui paskirti kit¹ įpėdinį, pastarajam įpėdiniui – dar kit¹ įpėdinį ir t.t. Antriniam įpėdiniui pereina visos įpėdinio pagal testament¹ teisės ir pareigos, jei testatorius testamente nenustato kitaip.

Antrinis įpėdinis šaukiamas paveldėti, jei yra viena iš CK 5.21 straipsnyje nurodytų s¹lygų:

• pirminis įpėdinis mirė iki palikimo atsiradimo;
• pirminis įpėdinis palikimo nepriėmė.

Antrinio įpėdinio teisė paveldėti nėra išvestinė teisė iš pirminio įpėdinio teisės paveldėti. Ji yra savarankiška teisė ir priklauso nuo testatoriaus valios bei įstatyme nurodytų juridinių faktų buvimo. Antrinis įpėdinis nepraranda teisės paveldėti tuo atveju, kai pirminis įpėdinis palikimo nepriima esant CK 5.6 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms.

3. TESTAMENTŲ RŪŠYS

Testamentai pagal sudarymo būd¹ gali būti:

• oficialieji.
• asmeniniai.

Oficialieji testamentai tai testamentai, kurie sudaryti raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinti notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje valstybėje (CK 5.28 str. 1 d.).

Kurčnebylių viešieji testamentai sudaromi dalyvaujant asmeniui, kuris supranta gestų kalb¹ ir kuriuo pasitiki testatorius, išskyrus atvejus, kai kurčnebylys yra raštingas ir jis sudaryt¹ testament¹ perskaito bei raštu patvirtina, kad yra supažindintas su jo turiniu.

Oficialiesiems testamentams prilyginami:

asmenų, kurie gydosi ligoninėse, kitose stacionarinėse gydymo-profilaktikos įstaigose, sanatorijose arba gyvena senelių ir invalidų namuose, testamentai, patvirtinti tų ligoninių, gydymo įstaigų, sanatorijų vyriausiųjų gydytojų, jų pavaduotojų medicinos reikalams arba budinčiųjų gydytojų, taip pat šių senelių ir invalidų namų direktorių ir vyriausiųjų gydytojų;

asmenų, esančių plaukiojančiuose jūrų laivuose arba vidaus plaukiojimo laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, testamentai, patvirtinti tų laivų kapitonų;

asmenų, esančių žvalgomosiose, mokslinėse, sportinėse ir kitose ekspedicijose, testamentai, patvirtinti tų ekspedicijų viršininkų;

karių testamentai, patvirtinti dalinių, junginių, įstaigų ir karo mokyklų vadų (viršininkų);

asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, testamentai, patvirtinti laisvės atėmimo vietų viršininkų;

testatoriaus gyvenamosios vietos seniūnų patvirtinti testamentai.

Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyti testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus vali¹ ir yra jo pasirašytas (CK 5.30 str. 1 d.).

Pagal tai, kas yra testatorius, testamentus galima skirstyti į:

vieno asmens sudarytus. Jie gali būti asmeniniai ir oficialieji.

bendruosius sutuoktinių. Jie gali būti tik oficialieji.

Bendrasis sutuoktinių testamentas – sutuoktinių sudarytas testamentas, kuriuo abu sutuoktiniai vienas kit¹ paskiria savo įpėdiniu, patvirtintas notaro arba kito asmens, įgalioto tvirtinti testamentus.

Testamentas pradeda galioti ne nuo jo sudarymo arba įforminimo, bet atsiradus paveldėjimo santykiams, t.y. testatoriui mirus. Kita testamento galiojimo s¹lyga – įpėdinių nustatymas palikimo atsiradimo momentu. Jeigu palikimo atsiradimo momentu įpėdinių nėra, testamentas neįsigalioja.

TESTAMENTO FORMOS IR SUDARYMO TVARKOS REIKALAVIMAI

Testamentas gali būti sudarytas paprasta rašytine forma arba notarine forma. Testamento formos ir sudarymo tvarkos reikalavimai priklauso nuo testamento rūšies. Testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. Nepasirašytas testamentas negalioja. Žodiniai testamentai negalioja.

Oficialųjį testament¹ gali surašyti ir pats testatorius, ir notaras. Jei testament¹ surašo notaras, jis turi būti perskaitomas testatoriui vienam arba dalyvaujant liudytojams. Vėliau jį pasirašo testatorius ir jo akivaizdoje testamentas patvirtinamas notaro. Prieš tvirtindamas testament¹, notaras privalo nustatyti testatoriaus asmens tapatybź pagal pateiktus asmens dokumentus – pas¹, asmens tapatybės kortelź ir kt. Jis tai pat turi įsitikinti testatoriaus veiksnumu ir tai nurodyti testamente. Notaras negali tvirtinti testamento, jei testatorius nedalyvauja.

Tvirtinant testament¹, gali dalyvauti ir asmenys, kuriems paliekamas turtas, jei to prašo testatorius.

Testamentas sudaromas dviem egzemplioriais.

Testamente turi būti nurodyta testamento sudarymo data ir vieta. Testamento sudarymo data bent vien¹ kart¹ turi būti nurodyta žodžiais.

Surašytas testamentas perskaitomas vienam testatoriui arba dalyvaujant liudytojams. Testament¹ pasirašo pats testatorius. Jo akivaizdoje testamentas tvirtinamas ir registruojamas notariniame registre. Vienas testamento egzempliorius duodamas testatoriui, o kitas lieka

jį patvirtinusioje įstaigoje. Informacija apie testamento sudarym¹ ir jo turinį yra konfidenciali.

Jeigu testatoriaus ar kito asmens turimas testamentas neatitinka pas notar¹ saugomo testamento, kilus ginčui pirmenybė teikiama pas notar¹ saugomam testamentui, jeigu jame nėra nustatyta tvarka neaptartų ištaisymų, išbraukymų ar ištrynimų.

Negalima ginčyti oficialiojo testamento sudarymo fakto.

Testament¹ gali patvirtinti tik tie pareigūnai. Kurie nurodyti įstatyme. Tuo atveju, kai testament¹ patvirtina įstatyme nenurodytas pareigūnas, laikoma, kad testamentas neatitinka įstatymo nustatytos formos

Oficialaus arba jam prilyginto testamento sudarymo, pakeitimo ir panaikinimo faktai registruojami Testamentų registre, kurį tvarko Centrinė hipotekos įstaiga, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 594 patvirtintais Testamentų registro nuostatais.

Testamentų registrui pateikiama informacija tik apie testamento sudarymo (pakeitimo, pripažinimo negaliojančiu) fakt¹, nurodant testatoriaus vard¹, pavardź, asmens kod¹, gyvenam¹j¹ viet¹ ir jo saugojimo viet¹. Testamento turinys nenurodomas.

Informacija apie testamento sudarym¹ ir jo turinį yra konfidenciali. Nurodytos informacijos paslaptį privalo saugoti:

• notaras;
• liudytojai, dalyvavź perskaitant testament¹;
• liudytojai, dalyvavź kitam asmeniui pasirašant už testatorių;
• asmuo, pasirašźs už testatorių;
• asmuo, kuris supranta gestų kalb¹, jeigu testament¹ jam dalyvaujant sudarė kurčnebylys;
• Testamentų registr¹ tvarkantys asmenys.

Nurodyta taisyklė turi vien¹ išimtį – notaras ir konsulato pareigūnai privalo pateikti duomenis apie sudaryt¹ testament¹ Testamentų registro tvarkytojui.

Testamento dublikatas gali būti išduotas jo įpėdiniams tik po testatoriaus mirties, pateikus testatoriaus mirties liudijim¹.

Oficialieji testamentai saugomi notarų biuruose, o jei testament¹ patvirtino Lietuvos Respublikos konsulato pareigūnas, testamentas saugojamas konsulate. Kiti pareigūnai, kuriems suteikta teisė tvirtinti testamentus, privalo kiek galint greičiau perduoti saugoti jų patvirtintus testamentus notarui teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Testatorius gali bet kada atsiimti perduot¹ saugoti testament¹. Tai jis turi padaryti pats asmeniškai arba per atstov¹, turintį įgaliojim¹ atsiimti konkretų testament¹. Testamento atsiėmimas įforminamas atitinkamu aktu. Apie testamento atsiėmim¹ turi būti informuotas Testamentų registro tvarkytojas.

Bendrasis sutuoktinių testamentas gali būti atsiimamas tik abiejų sutuoktinių reikalavimu.

Testamentai saugojami neribot¹ laik¹. Praėjus 30 metų nuo testamento priėmimo saugoti, notaras arba konsulatas turi visomis jiems prieinamomis priemonėmis patikrinti, ar testatorius gyvas. Paaiškėjus, kad testatorius mirźs, testamentas turi būti paskelbiamas įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu testamente nurodyt¹ turt¹ yra paveldėjź kiti asmenys, nei nurodyti testamente, į pėdiniai pagal testament¹, nežinojź arba negalėjź žinoti apie sudaryt¹ testament¹ ir jo turinį, turi teisź ginčyti palikimo priėmim¹. Jie turi pareikšti teismui ieškinį per vienerius metus nuo tada, kai sužinojo apie testament¹.

Asmeninis testamentas sudaromas paprasta rašytine forma. Jis turi būti surašytas testatoriaus ranka kaip vientisas dokumentas. CK nustato būtinus testamento rekvizitus:

• testatoriaus vardas, pavardė;
•  testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena);
• vieta;
• testatoriaus parašas.

Testatoriaus ranka padaryti pataisymai, jo aptarti išbraukimai nedaro testamento negaliojančio. Galioja s¹lygos, kurias per klaid¹ testatorius išbraukė, o vėliau savo ranka padarė prieraš¹, kad šios s¹lygos buvo išbrauktos per klaid¹. Jeigu testamente per klaid¹ praleistas koks nors žodis arba žodis parašytas neteisingai, testamentas galioja; galioja ir atitinkamos s¹lygos, jeigu dėl jų prasmės nekyla neaiškumų.

Akivaizdžiai nebaigtas ar nepasirašytas asmeninis testamentas negalioja.

Asmeninį testament¹ testatorius gali perduoti saugoti notarui, p jei testatorius yra užsienio valstybėje – Lietuvos Respublikos konsulato pareigūnui atitinkamoje valstybėje. Perduotas saugoti asmeninis testamentas prilyginamas oficialiajam, jei perduodant buvo laikytasi šių reikalavimų:

testament¹ perdavė pats testatorius, pareikšdamas, kad testamente išreikšta jo paskutinė valia;

testamentas perduotas užklijuotame voke, vokas antspauduotas priimančios įstaigos antspaudu ir ant voko pasirašė testatorius bei testament¹ priimantis asmuo;

apie testamento priėmim¹ saugoti surašytas aktas, kuriame nurodyta, kad nepažeisti šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimai, taip pat aprašyta voko išvaizda, antspaudai, nurodyti testatoriaus verdas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, testamento sudarymo data, vieta bei rūšys, priėmėjo pareigos, vardas ir pavardė. Akt¹ pasirašė testatorius ir testament¹ saugoti priėmźs pareigūnas. Akto kopija išduodama testatoriui.

Priimtas testamentas saugomas priėmusios įstaigos seife. Testatorius bet kada gali testament¹ atsiimti. Testament¹ galima išduoti testatoriaus atstovui pagal specialų testatoriaus įgaliojim¹.

Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti nustatyta tvarka, jis po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienerius metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti. Šiuo atveju galioja tik teismo patvirtintas testamentas.

Notaras ir konsulinė įstaiga privalo pranešti apie perduot¹ saugoti testament¹ Testamentų registro tvarkytojui.

Jeigu testamente yra prierašas, kad testatorius jį ateityje papildys, bet jis to nepadarė, toks testamentas galioja, jeigu jis gali būti įvykdytas be numatyto papildymo.

Pagal 1964 m. CK testamentai turėjo būti tvirtinami notarine tvarka. Testamentai, nepatvirtinti notarine tvarka, negaliojo. Tiesa, Notariato įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nuo 1992 m. spalio 10 d. iki 1998 m. liepos 1 d. buvo įtvertinta norma, kad notaro nepatvirtint¹ testament¹ po testatoriaus mirties gali patvirtinti teismas pagal įpėdinių ieškinį. Tai buvo procesinė norma. Jai galiojant, jokian materialinė norma, reglamentuojanti namuose sudarytų testamentų sudarymo tvark¹, nebuvo priimta, todėl teismai šių testamentų netvirtino.

Įsigaliojus CK,jo penktosios knygos normos dėl testamento formos ir turinio taikomos tiems testamentams, kurie sudaromi įsigaliojus šiam kodeksui. Testamentai, sudaryti paprasta rašytine forma iki 2001 m. liepos 1 d., negalioja.

Testamentas, jo pakeitimas arba panaikinimas taip pat galioja, jei šių aktų forma atitinka;

testatoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisės reikalavimus;

valstybės, kurios pilietis testatorius buvo šių aktų sudarymo metu, teisės reikalavimus;

testatoriaus gyvenamosios vietos valstybės šių aktų sudarymo arba mirties metu teisės reikalavimus.

Jeigu testamentu duotas pavedimas dėl nekilnojamojo daikto, testamentas (jo pakeitimas) galioja, jei jo forma atitinka nekolnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisź.

Jeigu galiojanti Lietuvos tarptautinė sutartis nustato kitokias kolizines normas, taikomos tarptautinės sutarties taisyklės.

Kitų valstybių teisėje yra įvairių testamentų rūšių ir formų. Bulgarijoje, kaip ir Lietuvoje, testamentai turi būti patvirtinti notaro arba surašyti testatoriaus ranka.

Vengrijoje testamentai gali būti viešieji, asmeniniai rašytiniai ir žodiniai.

Vokietijoje žinomos dvi testamentų rūšys:

asmeniniai, kurie turi būti surašyti testatoriaus ranka (privates Testament);

viešieji testamentai.

Ispanijoje žinomi tokie testamentai:

• holografinis;
• atviras (viešas);
• uždaras;
• specialus;
• žodinis.
• Prancūzijoje testamentai gali būti:
• holografiniai;
• viešieji;
• slapti.

5. TESTAMENTO TURINYS

Testamento turinį sudaro testatoriaus pavedimai dėl jo turto mirties atveju.

Testamentu testatorius gali:

paskirti įpėdinį;

paskirti antrinį įpėdinį (kit¹ įpėdinį);

nurodyti, kokį turt¹ palieka visiems įpėdiniams bendrai arba kiekvienam įpėdiniui. Taip pat gali nustatyti, kaip turtas turi būti naudojamas;

nustatyti daiktines teises į paliekamus daiktus (uzufrukt¹, užstatymo teisź ir kt.) arba kitaip suvaržyti įpėdinių nuosavybės teises;

atimti paveldėjimo teisź iš bet kurio arba iš visų įpėdinių;

įpareigoti įvykdyti kokia nors prievolź;

paskirti testamento vykdytoj¹.

Sudarant bendr¹jį sutuoktinių testament¹, kiekvienas sutuoktinis kitam palieka vis¹ savo turt¹, t.y. abu sutuoktiniai paskiriami įpėdiniais pagal testament¹. Tai yra būtina bendrojo sutuoktinių testamento galiojimo s¹lyga. Tokiu testamentu taip pat gali būti paskirtas įpėdinis, kuris paveldės turt¹ mirus likusiam gyvam sutuoktiniui.

Tokiu įpėdiniu gali būti bet kuris fizinis arba juridinis asmuo. Taip pat bendruoju sutuoktinių testamentu turt¹ galima palikti dar negimusiam asmeniui arba juridiniam asmeniui, kuris turės būti įsteigtas vykdant testament¹. Sudarant bendr¹jį sutuoktinių testament¹, testatorių laisvė taip pat ribojama privalom¹ja palikimo dalimi.

Testatorius negali nustatyti neteisėtų s¹lygų. Negalioja tokios s¹lygos, kurios prieštarauja konstitucinėms žmogaus teisėms ir laisvėms.

Testatorius negali nustatyti s¹lygos, kuri darytų testamento galiojim¹ priklausom¹ nuo kito asmens valios.

Testatorius gali palikti testamentu ne tik t¹ turt¹, kuris jam priklauso nuosavybės teise testamento sudarymo momentu, bet ir turt¹, kurį įsigis ateityje. Paveldėti galima tik t¹ turt¹, kuris priklausė palikėjui mirties momentu nuosavybės arba valdymo teise.

Testatorius gali vienam įpėdiniui palikti daiktus, o kitam asmeniui nustatyti teises į juos.

Taip pat testamentu testatorius gali palikti skolas vienam įpėdiniui, keliems arba visiems įpėdiniams.

Gali palikti ir asmenines teises, susijusias ir nesusijusias su turtinėmis.

Testamente gali būti ir neturtinio pobūdžio patvarkymų, pavyzdžiui, palaidoti testatorių tam tikroje vietoje.

Testatorius testamente gali nurodyti testamento vykdytoj¹. Juo gali būti ir fizinis, ir juridinis asmuo. Testatorius gali paskirti ir antrinį testamento vykdytoj¹ tam atvejui, jeigu jo paskirtas testamento vykdytojas (vykdytojai) negalėtų vykdyti savo pareigų.

6. TESTAMENTINĖ IŠSKIRTINĖ

Testamentinė išskirtinė – taip pat paveldėjimo teisės institutas, atsiradźs dar romėnų teisėje, vėliau priimtas kontinentinės teisės sistemos valstybių.

Testamentinė išskirtinė – tai testatoriaus testamente nustatyta prievolė įpėdiniui, kuri¹ jis privalo įvykdyti vieno arba kelių asmenų (išskirtinės gavėjų) naudai. Testamentinė išskirtinė gali

būti paskirta ir bendruoju sutuoktinių testamentu.

Įpėdinis, priėmźs palikim¹, prisiima pareig¹ įvykdyti testamentinź išskirtinź. Atsiranda įpėdinio ir testamentinės išskirtinės gavėjo prievoliniai teisiniai santykiai. Įpėdinis tampa skolininku, o testamentinės išskirtinės gavėjas – kreditoriumi. Jeigu įpėdinis nevykdo testamentinės išskirtinės, asmenys, kurių naudai ji nustatyta, turi teisź reikalauti, kad ji būtų vykdoma.

Testatorius gali įpareigoti įvykdyti testamentinź išskirtinź bet kurį įpėdinį pagal testament¹, ir fizinį, ir juridinį asmenį. Tokio įpėdinio veiksnumas neturi reikšmės. Jei testatorius įpareigoja neveiksnų arba ribotai veiksnų asmenį, tai testamentinź išskirtinź už jį vykdo jo atstovas pagal įstatym¹.

Išskirtinės gavėjai gali būti:

įpėdiniai pagal įstatym¹;

įpėdiniai pagal testament¹.

Išskirtinės gavėjas taip pat gali būti ir veiksnus, ir neveiksnus arba ribotai veiksnus fizinis asmuo. Testamentinės išskirtinės gavėjai negali būti CK 5.6 straipsnyje nurodyti asmenys.

Jeigu įpareigotas įvykdyti testamentinź išskirtinź įpėdinis miršta prieš atsirandant palikimui arba palikimo nepriima, jo prievolė įvykdyti testamentinź išskirtinź pereina kitiems įpėdiniams, gavusiems šio įpėdinio dalį. Taip prievolė įvykdyti testamentinź išskirtinź yra neatsiejamai susijusi su palikimo dalimi, priklausančia įpėdiniui, kuris įpareigotas įvykdyti ši¹ išskirtinź. Niekas negali priimti tokio palikimo be prievolės įvykdyti testamentinź išskirtinź. Testatoriui nenurodžius testamentinės išskirtinės vykdytojo, testamentinė išskirtinė išskiriama iš paveldėto turto.Tik tai padarius, galima nustatyti įpėdinių paveldimo turto dalis. Taigi testamentinė išskirtinė reiškia tai, kad tam tikra palikimo dalis išskiriama iš viso palikimo ir ji negali atitekti įpėdiniams. Jie tarsi nušalinami nuo tam tikros palikimo dalies paveldėjimo.

Testamentinė išskirtinė gali būti paskirta bet kokios rūšies testamentu: ir asmeniniu, ir oficialiuoju.

Testamentinė išskirtinė gali būti paskirta ir bendruoju sutuoktinių testamentu. Šiuo atveju ji priskiriama arba iš vieno kurio sutuoktinio turto po jo mirties, arba iš bendro sutuoktinių turto po likusio gyvo sutuoktinio mirties (CK 5.45 str. 3 d.). Bendruoju sutuoktinių testamentu paskirta testamentinė išskirtinė turi būti suteikta ir tuo atveju, jeigu likźs gyvas sutuoktinis atsisakė priimti palikim¹. Testamentinź išskirtinź šiuo atveju privalo išduoti įpėdinis pagal įstatym¹ (CK 5.49 str. 2 d.).

Testamentinės išskirtinės dalykas gali būti:

kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai;

reikalavimai pagal prievoles;

teisė naudotis nekilnojamuoju daiktu arba jo dalimi;

teisė į nekilnojamojo turto duodamas pajamas arba jų dalį;

teisė į išlaikym¹;

veiksmai, kuriuos galima atlikti palikimo s¹skaita.

Testamentinės išskirtinės gavėjas gali realizuoti savo teisź į testamentinź išskirtinź priimdamas j¹ per 3 mėnesius.

Testamentinės išskirtinės gavėjas priima testamentinź išskirtinź, susijusi¹ su nekilnojamuoju daiktu, paduodamas prašym¹ notarui.

Kitais atvejais testamentinės išskirtinės gavėjas priima testamentinź išskirtinź pranešdamas apie tai vienam iš CK 5.24 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų:

testamento vykdytojui (palikimo valdytojui);

įpėdiniui, priėmusiam palikim¹ ir įpareigotam įvykdyti testamentinź išskirtinź;

palikimo atsiradimo vietos notarui.

Testamentinė išskirtinė turi būti registruojama viešame registre, jeigu jos dalykas yra viešame registre registruojami daiktai arba teisės į juos.

Testamentinė išskirtinė netenka galios, jeigu jos gavėjas miršta prieš atsirandant palikimui (CK 5.23 str.).

7. TESTAMENTO PAKEITIMAS IR PANAIKINIMAS

Testamentas nėra nuosavybės teisź liudijantis dokumentas, todėl testamento sudarymas dar nereiškia, jog jis toks pasiliks visam laikui. Testatorius turi teisź savo sudaryt¹ testament¹ bet kada pakeisti ar panaikinti, sudarydamas nauj¹ testament¹.

Galima būtų išskirti du būdus, kaip gali būti pakeistas arba panaikintas testamentas:

sudarant nauj¹ testament¹,

paduodant pareiškim¹ sudaryto testamento saugojimo vietos notarų biurui ar

savivaldybei dėl testamento panaikinimo.

Sudarydamas vėlesnį testament¹ testatorius testamente arba atskirame pareiškime gali nurodyti, jog jis naikina anksčiau sudarytus testamentus. Esant tokiam atvejui visi anksčiau sudaryti testamentai nebeturės jokios juridinės galios ir mirus testatoriui jokių pasekmių nebesukels. Jie bus negaliojantys ir nevykdomi.

8. TESTAMENTO SKELBIMAS

Testamento paskelbimas – tai palikimo atsiradimo vietos notaro atliekami veiksmai, susijź su jam žinomų įpėdinių supažindinimu su testamento turiniu.

Notaras, sužinojźs apie testatoriaus mirtį, pirmiausia privalo nustatyti testamento paskelbimo dien¹. Apie testamento paskelbimo dien¹ turi būti informuoti visi notarui žinomi įpėdiniai bei kiti suinteresuoti asmenys (turintys teisź į privalom¹j¹ palikimo dalį ir pan.).

Jeigu buvo sudarytas bendrasis sutuoktinių testamentas, mirus vienam sutuoktiniui įpėdiniams skelbiama tik šio sutuoktinio valia. Likusio gyvo sutuoktinio valia neskelbiama (CK 5.48 str.). Suinteresuotiems asmenims šiuo atveju gali būti išduotas paskelbto testamento dalies nuorašas. Patį testament¹ toliau saugo notaras.

9. TESTAMENTO VYKDYMAS

Testament¹ vykdo testatorius paskirtas testamento vykdytojas, įpėdinis arba teismo paskirtas palikimo administratorius

Nieko negalima paskirti testamento vykdytojui prieš jo vali¹, tačiau asmuo, prisiėmźs testamento vykdytojo pareigas, negali jų atsisakyti be svarbių priežasčių.

Testatorius gali paskirti vien¹ ar kelis testamento vykdytojus. Taip pat testatorius gali paskirti antrinį testamento vykdytoj¹, jeigu pirmasis vykdytojas negalėtų vykdyti savo pareigų. Šiuo atveju reikalaujama, kad būtų antrinio vykdytojo sutikimas, jo išreikštas įraše pačiame testamente arba pridėtame prie testamento pareiškime.

Testamento vykdytoju negali būti asmuo, kuris pasirašė testament¹ už testatorių.

Jeigu testatorius nepaskyrė testamento vykdytojo arba paskirtas testamento vykdytojas ar įpėdinis negali atlikti savo pareigų, palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismas skiria palikimo administratorių, kuris atlieka visus veiksmus, reikalingus testamentui įvykdyti.

Asmuo, pradėjźs vykdyti testament¹, neturi teisės be svarbių priežasčių atsisakyti šių pareigų.

10. UŽSIENIO VALSTYBĖSE SUDARYTŲ TESTAMENTŲ PRIPAŽINIMAS IR VYKDYMAS LIETUVOJE

Po to, kai Lietuvos Respublika atkūrė savo nepriklausomybź, padidėjo užsieniečių apsilankymai Lietuvoje bei lietuvių judėjimas į užsienio šalis. Lietuvos valstybei pagrindinis uždavinys buvo kuo plačiau bendradarbiauti su užsienio valstybėmis, nes be tokio bendradarbiavimo nedidelė Lietuva sunkiai galėtų Taigi tarptautinis bendradarbiavimas buvo pradėtas nuo pat pagrindų, nes būnant Sovietų s¹jungos sudėtyje, tarptautinis bendradarbiavimas Lietuvai buvo ribojamas visapusiškai. Nuo 1990 metų Lietuva pasirodė tarptautinėje arenoje kaip valstybė, išsivadavusi iš “sovietinio jungo”. Nuo minėto laikotarpio Lietuva pradėjo aktyvų tarptautinį bendradarbiavim¹, prisijungdama prie senai veikiančių ar naujai priimtų tarptautinių konvencijų, sudarydama tarptautines sutartis su užsienio valstybėmis įvairiose srityse. Ne išimtis ir sutartys dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose. Tokių sutarčių Lietuva yra sudariusi ger¹ dešimtį. Tai ir trišalė sutartis su Latvija bei Estija, dvišalės sutartys su Rusijos Federacija, Baltarusija, Uzbekistanu, Lenkija, Ukraina, Kazachstanu, Moldova, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir t. t. (kadangi visose Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse dėl teisinės pagalbos suformuluotos analogiškos nuostatos, patogumo dėlei aš kaip pavyzdį nagrinėsiu dvišalź Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių). Taigi sudarant tokias tarptautines sutartis nebuvo išimtis ir paveldėjimo teisės reglamentavimas.

11. LIETUVOJE ĮREGISTRUOTI TESTAMENTAI

Mūsų šalyje per mėnesį yra surašomi 4-5 tūkstančiai testamentų. Jais žmogus paskelbia, kas jo valia po mirties paveldės ne tik turt¹, bet ir skolas. Pasak notarų, testamentus dažniau surašo vyresnio amžiaus žmonės. Jauni arba negalvoja apie savo palikim¹ po mirties, arba įsivaizduoja, kad kart¹ parašźs testament¹ jo jau nebegalės pakeisti.

Testamentų registras veikl¹ pradėjo 2001 m. liepos 1 d.

Testamentų registras yra neviešas. Registro duomenys teikiami notarui, teismui ir kitiems suinteresuotiems asmenis tik po testatoriaus mirties.

2003 m. Testamentų registrui buvo pateikti 54 898 pranešimai, t.y. vidutiniškai 4575 pranešimai per mėnesį arba 216 pranešimų per darbo dien¹.

2003 m. daugiausiai pateikta pranešimų apie palikimo priėmim¹ (31 482) bei pranešimų apie patvirtin¹ (priimt¹ saugoti) testament¹ (22 910).

2003 m. testamentų registrui pateiktų pranešimų skaičius pagal rūšis

Gauto pranešimo pavadinimas Vnt.

Pranešimai apie patvirtint¹ (priimt¹ saugoti) testament¹ 22910

Pranešimai apie neperduoto saugoti asmeninio testamento aptvirtinim¹ 4

Pranešimai apie palikimo priėmim¹ 31482

Pranešimai apie testamento panaikinim¹ (pripažinim¹ negaliojančiu) 420

Pranešimai apie testamento atsiėmim¹ 12

Pranešimai apie klaidingai perduotus duomenis 70

Iš viso: 54898

Testamentų registro nuostatai nustato, kad pranešimai registrui gali būti teikiami registruotu paštu, per įgaliot¹ asmenį arba elektroniniu būdu. 2003 metais 98,2 proc. visų Testamentų registrui pateiktų pranešimų buvo pateikta elektroniniu būdu, registruotu paštu – 1,8 proc. visų pranešimų.

Testamentų registro duomenų teikėjai yra notarai, konsuliniai pareigūnai ir teismai. 99,4 proc. visų pateiktų pranešimų pateikė notarai, 0,09 proc. - konsuliniai pareigūnai ir 0,6 proc. - teismai.

Lyginant su 2002 metais, 2003 metais 2,3 karto išaugo teismų pateiktų pranešimų skaičius (2002 m. teismai pateikė 138 pranešimus, o 2003 m. – 321 pranešim¹).

2003 m. Testamentų registre buvo įregistruota 22 619 testamentų, kurių 95 proc. sudaro oficialieji testamentai. 2001-2003 m. įregistruotų testamentų pagal rūšis skaičius pateikiamas 4 lentelėje.

2001-2003 m. įregistruoti testamentai pagal rūšis

Testamento rūšis 2001 m.* 2002 m. 2003 m.

Oficialusis testamentas 10753 20830 21422

Bendrasis sutuoktinių testamentas 523 1215 1150

Asmeninis testamentas 17 32 47

Vidutiniškai Lietuvoje 2003 m. buvo sudaroma 6,4 testamento vienam tūkstančiui gyventojų. Daugiausia testamentų sudaryta Lazdijų r. sav. (10,5 testamento vienam tūkst. gyventojų), Palangos m. sav. (9,9 testamento vienam tūkst. gyventojų), Molėtų r. sav. (9,8 testamento vienam tūkst. gyventojų); Prienų r. sav. (9,6 testamento vienam tūkst. gyventojų); Marijampolės sav. (8,9 testamento vienam tūkst. gyventojų); Trakų r. sav. (8,4 testamento vienam tūkst. gyventojų); Varėnos r. sav. (8,0 testamento vienam tūkst. gyventojų). Mažiausiai testamentų sudaryta Visagino m. (2,3 testamento vienam tūkstančiui gyventojų) bei Mažeikių r. sav. (3,7 testamento vienam tūkst. gyventojų).

2003 m. Testamentų registre įregistruoti 30 728 palikimo priėmimo faktai. Daugum¹ pranešimų apie palikimo priėmim¹ pateikė notarai. Teismai pateikė 17 pranešimų.