Paruošiamieji dokumentai, jų rūšys ir turinys

Paruošiamieji dokumentai, jų rūšys ir turinys.

Naujasis CPK numato du alternatyvius pasiruošimo teisminiam bylos nagrinėjimui bū­dus: rašytinį (šalims keičiantis dokumentais) ir žodinį (parengiamajame teismo posėdyje) (CPK 225 str.). Vieno iš dviejų pasiruošimo būdų pasirinkimo galimybė padaro pasi­ruošimo stadij¹ lankstesnź ir leidžia kiekvienu atveju surasti reikiam¹ pusiausvyr¹ tarp pro­ceso operatyvumo ir ekonomijos bei šalių lygiateisiškumo, teisingumo bei visapu­siškumo principų.

Pasirengimas teisminiam nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu iš esmės reiškia pasirengim¹ rašytinio proceso tvarka, kadangi šalys savo pozicij¹ formuluoja paruošiamuosiuose dokumentuose.[1]

Pasiruošimas parengiamųjų procesinių dokumentų būdu – tai tam tikras šalių „susirašinėjimas”, vykdomas per teism¹. Taigi šiuo atveju šalių reikalavimai sužinomi ir bylos nagrinėjimo ribos nustatomos iš procesinių dokumentų, kuriais keičiasi šalys. Gavźs at­siliepim¹, ieškovas rašo dublik¹ (atsiliepim¹ į atsakovo pareikšt¹ atsiliepim¹). Gavźs dublik¹, atsakovas rašo triplik¹ (atsiliepim¹ į dublik¹). CPK įtvirtintas ribotas paruošiamųjų dokumentų skaičius, todėl tripliko surašymu šalių susirašinėjimas baigiamas (CPK 227 str.).

Matome, kad CPK išskiria  du pagrindinius paruošiamuosius dokumentus (ieškinys ir atsiliepimas į ieškinį nėra paruošiamieji dokumentai ir jais nelaikomi):

dublikas – ieškovo atsiliepimas į atsakovo pateikt¹ atsiliepim¹;

triplikas –atsakovo atsiliepimas į ieškovo dublik¹.

Dubliko ir tripliko turinio reikalavimai reglamentuojami „procesinių dokumentų” skirs­nyje. Tiek dublike, tiek triplike turi būti pateikiamas priešingos šalies pateiktų įrodymų bei reikalavimų vertinimas, pateikti įrodymai, kuriais šalis pagrindžia savo reikalavimus arba atsi­kirtimus (CPK 111–112 str.). CPK 111, 113, 114 straipsniuose reglamentuojami bendrieji procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimai.

CPK 112 straipsnis numato ir papildomus rekvizitus, kurie turi būti nurodyti šiuose dokumentuose[2]:

pasiūlymai, prašymai arba reikalavimai, kurie bus pareikšti žodinio bylos nagrinėjimo metu;

priešingos šalies pateiktų įrodymų bei reikalavimų vertinimas;

įrodymai, kuriais šalis grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus. Jeigu šalis pati įrodymų pateikti negali, būtina nuro­dyti negalėjimo pateikti priežastį bei suformuluoti prašym¹ teismui juos išreikalauti nurodant jų buvimo viet¹ bei aplinkybes, kurias šie įrodymai gali patvirtinti.

Anot, G. Ambrasaitės, ribotas paruošiamųjų dokumentų skaičius turėtų skatinti šalis aiškiai ir tiksliai formuluoti savo pozicij¹.Tačiau išimtiniais atvejais byl¹ nagrinėjantis teismas motyvuota nutartimi gali nustatyti didesnį paruošiamųjų dokumentų skaičių (CPK 227 str.).[3]

CPK 225 straipsnis nustato, kad priėmźs ieškinio pareiškim¹ teismas iškart turi nusiųsti atsakovui bei tretiesiems asmenims ieškinio pareiškimo bei jo priedų nuorašus, taip pat nustatyti termin¹ atsiliepimams pareikšti, nurodydamas jų nepatei­kimo pasekmes. Terminas atsiliepimams pareikšti gali būti nuo 14 iki 30 dienų, išimtiniais atvejais gali būti pratźsiamas iki 60 dienų.

Pasiruošimas parengiamųjų dokumentų būdu yra kur kas veiksmingesnis proceso op­eratyvumo ir ekonomijos požiūriu – šalims nereikia vykti į teism¹, jų reikalavimai suformu­luojami aiškiai ir tiksliai. Dėl šios priežasties pasiruošimas paruošiamųjų dokumentų būdu tam tikra prasme laikomas prioritetiniu.[4]

CPK 227 straipsnis nustato, kad teismas pri­valo skirti šį būd¹, kai abi šalys yra tinkamai atstovaujamos, taip pat gali jį skirti ir kitais at­vejais, kai mano, kad tokiu būdu bus greičiau ir išsamiau pasirengta bylos nagrinėjimui. Ruošiamasi teisminiam bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu turėtų būti tais atvejais, kai yra aišku, kad šalys, pačios ar per atstovus, gali pakankamai kvalifikuotai išdės­tyti savo pozicij¹ raštu.