Poástatyminiai teisës aktai Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimuose

Poástatyminiai teisës aktai Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimuose

1 Lietuvos Konstitucinis Teismas ir jo kompetencija poástatyminiø teisës aktø patikros procese

Lietuvos Konstitucinis Teismas (toliau- Konstitucinis Teismas) yra viena svarbiausiø ir pagrindiniø grandžiø tiek Lietuvos teisinëje, tiek apskritai valstybës demokratinëje sistemoje. Konstitucijos 103 straipsnyje nurodyta, jog „Konstituciná Teism¹ sudaro 9 teisëjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu treèdaliu.“ Šio teismo statusas ir jo ágaliojimø vykdymo tvarka yra numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ástatyme. Konstitucinis teismas sprendžia ástatymø ir kitø Seimo aktø atitikties Konstitucijai, Respublikos Prezidento ir Vyriausybës aktø atitikties Konstitucijai arba ástatymams klausimus.

Konstitucinis Teismas neturi teisës pats inicijuoti konstitucinës patikros proceso, nes priešingu atveju, Teismas pats pradëdamas proces¹ ir pripažindamas negaliojanèiu teisës akt¹ atimtø dalá Parlamento  teisiø. Taèiau Konstitucinio Teismo praktikoje pasitaiko atvejø, kai yra nagrinëjama plaèiau, nei formaliai surašyta kreipimesi. Konstituciniam Teismui tiriant, ar poástatyminis teisës aktas atitinka Konstitucij¹, gali paaiškëti, kad pats savaime jis Konstitucijai neprieštarauja, taèiau prieštarauja ástatymui, kurio pagrindu jis priimtas. Taip pat gali paaiškëti, jog ástatymas, kurio pagrindu priimtas pareiškëjo prašomas ištirti poástatyminis teisës aktas prieštarauja Konstitucijai. Remiantis Konstitucijoje átvirtinta teisës aktø hierarchija, logiška teigti, kad Konstitucijai prieštaraujanèios ástatymo poástatyminis teisës aktas taip pat prieštaraus Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas yra išsakês nuomonê dël poástatyminiø teisës aktø tyrimo „Poástatyminiai aktai … paprastai skiriami ástatymams ágyvendinti, todël jie leidžiami remiantis galiojanèiais ástatymais ir negali jiems prieštarauti. Taigi visi teisës aktai turi bûti teisëti: ástatymai negali prieštarauti Konstitucijai, o poástatyminiai teisës aktai - Konstitucijai ir ástatymams.“ Šiuo atveju Konstitucinio Teismo patikros proceso ribø praplëtimas yra reikšmingas. Visgi priimta nuostata, jog nebûtina kaskart tirti ástatymo, kurio pagrindu buvo priimtas poástatyminis teisës aktas, atitikties Konstitucijai. Taip elgiamasi tik tuomet, kai Konstitucinis Teismas užfiksuoja fakt¹, jog šis ástatymas prieštarauja Konstitucijai. Tai turi bûti pažymëta priimame nutarime. Konstitucinio Teismo praktikoje nëra atvejø, kai pareiškëjas prašytø ištirti vien tik poástatyminio teisës akto atitikim¹ Konstitucijai neprašydamas ištirti ástatymo (kurio pagrindu priimtas poástatyminis aktas) atitikim¹ Konstitucijai. Pasitaikius tokiam atvejui, Konstitucinis Teismas galëtø ir privalëtø patikrinti ir paties ástatymo atitikim¹ Konstitucijai.

2 Poástatyminiø teisës aktø atitiktis Konstitucijai

Dr. Vytauto Sinkevièiaus straipsnyje „Poástatyminis teisës aktas Konstitucinio Teismo nutarimuose“   mëginama atskleisti poástatyminiø teisës aktø vaidmená Lietuvos Konstitucinio Teismo (toliau –Konstitucinis Teismas) nutarimuose, prieštaravimus Konstitucijai ir ástatymams, taip pat pateikiami Konstitucinio Teismo motyvai, argumentai bei išvados šiuo klausimu. Straipsnio autorius pabrëžia kiekybiná faktoriø, jog Konstitucinio Teismo praktikoje didžiausias skaièius nagrinëtø atvejø yra susijê su Vyriausybës nutarimø konstitucingumo problemomis Seimo nutarimø atitiktis Konstitucijai bei ástatymams buvo nagrinëjama tik keliose bylose. Dël Respublikos Prezidento dekretø ar kitø Prezidento išleistø teisës aktø atitikties Konstitucijai iki šiol niekas nesikreipë, o Konstitucinis Teismas šiø teisës aktø konstitucingumo dar nenagrinëjo. Iš esmës poástatyminiai teisës aktai gali prieštarauti Konstitucijai ir ástatymams pagal normø turiná, reguliavimo apimtá, form¹, nustatyt¹ priëmimo, pasirašymo, paskelbimo, ásigaliojimo tvark¹.

1 Vyriausybës nutarimai

Vyriausybës nutarimai skirti reguliuoti valstybës valdymo reikalus. Dr.V. Sinkevièius savo straipsnyje pažymi, jog Vyriausybë neprivalo poástatyminiuose teisës aktuose nurodyti konkreèiø ástatymø, Seimo nutarimø ar Prezidento dekretø, kuriuos ji ágyvendina priimdama poástatyminá teisës akt¹. Pagrindinë ir svarbiausia nuostata Vyriausybei priimant   teisës aktus yra neviršyti savo ágaliojimø. Konstitucijoje átvirtintas valdžiø padalijimo principas suponuoja mintá, kad kiekviena valdžios institucija naudojasi jai suteiktais ágaliojimais neperžengdama savo kompetencijos ribø ir neperleisdama tø ágaliojimø jokiai kitai valstybës institucijai. Taigi Vyriausybë negali plësti savo galiø savavališkai, pamindama Seimo nutarimuose jau nustatytas jos valdžios ribas. Konstitucinis Teismas 1999 m. birželio 3 d. nutarime yra pasisakês: „Konstitucijos straipsnio dalyje nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija. Šis konstitucinis principas reiškia ir tai, kad jei Konstitucijoje yra tiesiogiai nustatyti konkreèios valstybinës valdžios institucijos ágaliojimai, në viena kita institucija negali iš jos šiø ágaliojimø perimti, o institucija, kurios ágaliojimai konstitucijoje nustatyti, negali jø perduoti ar atsisakyti. Tokie ágaliojimai negali bûti pakeisti ar apriboti ástatymu.“ Šis principas taip pat eliminuoja deleguotosios ástatymø leidybos galimybê, todël Seimas pagal Konstitucij¹ neturi teisës pavesti inter alia Vyriausybei realizuoti jo konstitucinës kompetencijos, o Vyriausybë negali tokio pavedimo priimti ir vykdyti.

2 Seimo nutarimai

Poástatyminis teisës aktas yra ástatymo normø taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc), ar nuolatinio galiojimo. Reikalavimai, taikomi poástatyminiams aktams, yra privalomi ir Konstitucijos 70 straipsnio antrojoje dalyje numatytiems „kitiems Seimo aktams“. Konstitucinis Teismas 1997 m. gegužës 29 d. nutarime yra nurodês, jog tokie Seimo aktai, vadovaujantis bendraisiais teisës aktø teorijos pagrindais, negali prieštarauti Konstitucijai ir ástatymams, tuo labiau negali keisti ástatymø normø, jø turinio. Ši nuostata yra viena svarbiausiø teisës sistemos kûrimo bei vidinës darnos s¹lygø. Konstitucija ápareigoja Seim¹, kaip tautos atstovavimo organ¹, ástatymø ir kitø teisës aktø leidëj¹ savarankiškai elgtis tiek, kiek tai leidžia Konstitucija ir ástatymai. Svarbi ir neginèytina Seimo teisë priimti, keisti, pildyti, pripažinti netekusiais galios galiojanèius ástatymus ir kitus teisës aktus neturi pažeisti Konstitucijoje nustatytos tvarkos bei visuotinai priimtø teisinëje sistemoje galiojanèiø teisës aktø suderinamumo principø.