Poástatyminis teisës aktas Lietuvos teisës sistemoje

Poástatyminis teisës aktas Lietuvos teisës sistemoje

Teisës aktas, anot profesoriaus A.Vaišvilos, tai ,,tautos, valstybës institucijø,pareigûnø ar pavieniø asmenø tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame yra suformuluotos teisës normos.“ Kiek kitaip teisës akt¹ apibrëžia 1995 m. gegužës 2d. Lietuvos Respublikos ástatymø ir kitø teisës norminiø aktø rengimo tvarkos ástatymas Nr. I-872, kur teisës aktas- tai ‚‚ágaliotos valstybës institucijos arba referendumu priimamas teisës aktas, kuriame nustatomos, keièiamos ar naikinamos teisës normos.“ Pagrindiniu teisës aktø klasifikavimo kriterijumi laikoma teisës akto juridinë galia, pagal kuri¹ teisës aktai yra skirstomi á ástatymus ir ástatymø lydimuosius (arba poástatyminius) aktus. Prie ástatymø priskiriami ástatymo gali¹ turintys teisës aktai (Konstitucinio Teismo nutarimai, bendrosios kompetencijos teismø sprendimai ir nuosprendžiai, administraciniø teismø sprendimai). Atskir¹ grandá sudaro poástatyminiai teisës aktai, o pagrindiniai ir svarbiausi iš jø šiuolaikinëje Lietuvos teisinëje sistemoje- Vyriausybës nutarimai ir potvarkiai, Seimo nutarimai bei Prezidento teisës aktai. Poástatyminiø teisës aktø grupë svarbi teisinëje sistemoje tuo, jog garantuoja ástatymø ágyvendinim¹ bei konkretina ástatymuose suformuluotas elgesio taisykles. Poástatyminiø teisës aktø pamatas ir atspirties taškas yra ástatymas, kuriam šie negali prieštarauti, su juo konkuruoti, nes poástatyminiai teisës aktai yra žemesniame lygmenyje teisës aktø hierarchinëje sistemoje. Galioja tik paskelbti poástatyminiai teisës aktai, jø nurodymas nukreiptas á ateitá. Poástatyminiai teisës aktai negali ásigalioti anksèiau negu ásigalioja pats ástatymas.

1.1 Vyriausybës nutarimai

Konstitucijos 95 straipsnyje átvirtinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybë valstybës valdymo reikalus sprendžia posëdžiuose visø Vyriausybës nariø balsø dauguma priimdama nutarimus. Vyriausybës nutarimus pasirašo Ministras pirmininkas ir tos ministerijos, kurios valdymo sritá reguliuos naujai priimtas nutarimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybë leidžia nutarimus dël konstitucinës santvarkos saugojimo, Lietuvos Respublikos teritorijos nelieèiamybës užtikrinimo, krašto reikalø, valstybës saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybë vykdo ástatymus ir Seimo nutarimus dël ástatymø ir nacionaliniø programø ágyvendinimo, taip pat Prezidento dekretus, ágyvendina Seimo patvirtint¹ Vyriausybës program¹, koordinuoja ministerijø ir kitø Vyriausybës ástaigø veikl¹. Vyriausybës nutarimais yra nustatoma valstybinio turto valdymo ir naudojimo tvarka. Vyriausybë leidžia teisës aktus dël teikimo Seimui svarstyti ástatymø ir kitø teisës aktø projektus, o atsižvelgdama á Seimo Užsienio reikalø komiteto rekomendacijas, leidžia nutarimus dël siûlymø Respublikos Prezidentui teikimo dël Lietuvos Respublikos diplomatiniø atstovø užsienio valstybëse ir prie tarptautiniø organizacijø skyrimo bei atšaukimo.

1.2 Seimo nutarimai

Seimo nutarimai- tai tokie Seimo priimti norminiai teisës aktai, kuriuose detalizuojamos, konkretinamos ástatymuose átvirtintos konstitucinës teisës normos, nustatoma ástatymø ágyvendinimo tvarka. Seimo nutarimai ir kiti Seimo sprendimai priimami Seimo posëdžiuose paprasta (t.y. daugiau kaip pusës) posëdyje dalyvaujanèiø Seimo nariø balsø dauguma, išskyrus specialius Konstitucijos ir Seimo statuto numatytus atvejus. Seimo nutarimus pasirašo Seimo pirmininkas arba jo ágaliotas Seimo Pirmininko pavaduotojas. Seimo nutarimai išsiunèiami Vyriausybei, Konstituciniam Teismui, Aukšèiausiajam Teismui, valstybës kontrolieriui, o prireikus ir kitø valstybës institucijø vadovams bei savivaldybëms ne vëliau kaip per 3 darbo dienas nuo jø pasirašymo. Seimas leidžia nutarimus dël pritarimo ar nepritarimo Prezidento skiriamø teisëjø ir valstybës pareigûnø kandidatûroms, nutarimus dël nepasitikëjimo Vyriausybe, Ministru Pirmininku ar kitu ministru, nuolat veikianèiø ar laikinøjø komisijø sudarymo, pritarimo ar nepritarimo Vyriausybës programai, aukštøjø mokyklø statutø tvirtinimo (2000 m. spalio 17 d. nutarimas “Dël Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo”), Lietuvos Banko ûkiniø ir bendrøjø išlaidø ir pajamø s¹matas ir pan. Seimo nutarimø reglamentavimo sfera pakankamai plati, todël tokiø aktø išleidžiama pakankamai daug. Taèiau reikëtø pažymëti, jog palaipsniui šiø aktø skaièius mažëja, kadangi vis dažniau ástatymø ágyvendinimo tvarka nustatoma paèiuose ástatymuose ir nebereikia papildomø Seimo nutarimø.

1.3 Prezidento teisës aktai

Prezidento teisës aktai skiriami á dvi grupes: dekretus ir potvarkius. Jie ásigalioja kit¹ dien¹ po paskelbimo, jeigu paèiuose aktuose nenurodyta kita ásigaliojimo data.
Dekretø pagalba Prezidentas realizuoja savo ágaliojimus, o remiantis potvarkiais sprendžiami vidaus darbo organizaciniai, aptarnaujanèiø padaliniø organizaciniai bei kiti klausimai. Prezidento dekretai pagal teisiná status¹ skirstomi á bendrøjø teisës normø, teisës taikymo ir savarankišk¹ individuali¹ elgesio taisyklê formuluojanèius aktus. Bendrøjø teisës normø aktai formuoja bendr¹sias elgesio taisykles, kuriomis remiamasi ágyvendinant konkretaus ástatymo normas. Antroji grupë- teisës taikymo aktai- individualaus pobûdžio teisës aktai, kuriais jau nustatyta bendroji elgesio taisyklë konkretinama ir pritaikoma individualiems asmenims, t.y. paverèiama jø subjektinëmis teisëmis bei pareigomis. Prezidento dekretai, formuluojantys savarankišk¹ individuali¹ elgesio taisyklê- tai taip pat individualaus pobûdžio teisës aktai, taèiau šiuo atveju sukuriama nauja elgesio taisyklë, kuri atsiranda Prezidentui pasinaudojant savo diskrecijos teise, ginama Konstitucijos ir ástatymø. Apskritai teisës taikymo aktø atribojimas nuo dekretø, formuluojanèiø savarankišk¹ individuali¹ elgesio taisyklê, ágyvendinamas pagal du kriterijus: a) pagal tai, ar ástatymas nustato tik dekreto procedûras ar ir jo turiná (priëmimo s¹lygas); b) pagal tai, ar institucija, pareigûnas turi teisê ar pareig¹ priimti individualø teisës akt¹ ir ar yra teisë toká teisës akt¹ apskøsti teismui; pirmuoju atveju, jei ástatymas numato tik dekreto priëmimo procedûras, o jo turiná palieka Prezidentui sprêsti savo nuožiûra, tai yra savarankišk¹ individuali¹ elgesio taisyklê formuluojantis teisës normø aktas. Antruoju atveju, jei pareigûnas ar institucija turi pareig¹ priimti teisës akt¹, tai tas aktas yra teisës taikymo aktas.

Prezidento dekretai: dël Lietuvos Respublikos diplomatiniø atstovø užsienio valstybëse ir prie tarptautiniø organizacijø skyrimo ir atšaukimo (2000 m. rugsëjo 27 d. LR Prezidento dekretas “Dël V.P.Pleèkaièio skyrimo Lietuvos Respublikos nepaprastuoju ir ágaliotuoju ambasadoriumi Gruzijos Respublikai”), dël aukšèiausiø kariniø laipsniø suteikimo, dël nepaprastosios padëties skelbimo ágyja gali¹, kai juos pasirašo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, dël aukšèiausiø diplomatiniø rangø ir specialiø vardø teikimo - Lietuvos Respublikos užsienio reikalø ministras (2000 m. lapkrièio 16 d. LR Prezidento dekretas “Dël Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir ágaliotojo ambasadoriaus diplomatinio rango suteikimo G.Èekuoliui”), dël Lietuvos Respublikos pilietybës teikimo - Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministras. Atsakomybë už toká dekret¹ tenka já pasirašiusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui. . Remiantis Konstitucijos 84 straipsniu, Prezidentas leidžia dekretus užsienio politikos klausimais, dekretus dël teikimo Seimui ratifikuoti tarptautines sutartis, dël Ministro Pirmininko kandidatûros teikimo Seimui (Lietuvos Respublikos Prezidento 2000 m. spalio 23 d. dekretas “Dël Ministro Pirmininko kandidatûros”), Ministro Pirmininko skyrimo (2000 m. spalio 27 d. LR Prezidento dekretas “Dël R.Pakso skyrimo LR Ministru Pirmininku), atleidimo bei Vyriausybës sudëties patvirtinimo, Vyriausybës atsistatydinimo, ministrø skyrimo ir atleidimo bei ministrø atsistatydinimo priëmimo, taip pat kitø ástatymø numatytø valstybës pareigûnø skyrimo ir atleidimo (2000 m. gruodžio 12 d. LR Prezidento dekretas “Dël A.Klimavièiaus skyrimo Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru”). Valstybës vadovas savo leidžiamais dekretais teikia Seimui Aukšèiausiojo Teismo teisëjø kandidatûras, o paskyrus visus Aukšèiausiojo Teismo teisëjus, iš jø teikia Seimui skirti Aukšèiausiojo Teismo pirminink¹, skiria Apeliacinio teismo teisëjus, o iš jø - Apeliacinio teismo pirminink¹, jeigu jø kandidatûroms pritaria Seimas. Prezidentas leidžia dekretus dël apygardø ir apylinkiø teismø teisëjø ir jø pirmininkø skyrimo, perkëlimo á kit¹ darbo viet¹, ástatymo numatytais atvejais teikia Seimui atleisti teisëjus, taip pat teikia Seimui trijø Konstitucinio Teismo teisëjø kandidatûras, o paskyrus visus Konstitucinio Teismo teisëjus, iš jø teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatûr¹. Prezidentas dekretais teikia Seimui Valstybës kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatûr¹, gali teikti Seimui nepasitikëjim¹ jais, Seimo pritarimu skiria ir atleidžia kariuomenës vad¹ ir saugumo tarnybos vadov¹. Ginkluoto užpuolimo, gresianèio valstybës suverenumui ar teritorijos vientisumui, atveju valstybës vadovas priima sprendimus dël gynybos nuo ginkluotos agresijos, karo padëties ávedimo, mobilizacijos ir pateikia juos tvirtinti Seimui, ástatymo numatyta tvarka ir atvejais skelbia nepaprast¹j¹ padëtá (kad toks dekretas ágytø gali¹, jis turi bûti pasirašytas Ministro Pirmininko) ir pateikia šá sprendim¹ Seimui tvirtinti. Prezidentas ástatymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietybê, bet pagal Konstitucijos 85 straipsná, toká dekret¹ turi pasirašyti vidaus reikalø ministras.

1.4 Kiti poástatyminiai teisës aktai : Ministro potvarkiai ir rezoliucijos; ministerijø, departamentø instrukcijos ir ásakymai; savivaldybiø tarybø sprendimai; savivaldybiø valdybø nutarimai ir potvarkiai; savivaldybiø valdybos skyriø vadovø ásakymai, kuriuose yra bendrøjø teisës normø; apskrièiø viršininkø ásakymai.

Ministras Pirmininkas pagal savo kompetencij¹ organizaciniais, personaliniais ir kitais klausimais leidžia potvarkius arba priima operatyvius sprendimus - pavedimus, áforminamus rezoliucijomis. Ministro Pirmininko potvarkiai ásigalioja jø pasirašymo dien¹, jeigu paèiuose potvarkiuose nenustatyta vëlesnë jø ásigaliojimo data.
Ministras Pirmininkas leidžiamais teisës aktais skiria ir atleidžia iš pareigø Vyriausybës kanclerá, jo pavaduotojus, kitus Ministro Pirmininko aparato politinio ar asmeninio pasitikëjimo pagrindu skiriamus valstybës tarnautojus ir kitus Ministro Pirmininko skiriamus pareigûnus, pareiškês nepasitikëjim¹ jais, Vyriausybës sekretoriø, Vyriausybës kanclerio teikimu skiria ir atleidžia iš pareigø Vyriausybës ástaigø - departamentø prie Vyriausybës vadovus, teisës aktø numatytais atvejais, ministro teikimu - departamentø prie ministerijos vadovus bei jø pavaduotojus (departamento vadovo teikimu), ministru teikimu skiria ir atleidžia iš pareigø viceministrus, nustato jø skaièiø. Vyriausybës sekretoriaus teikimu Ministras Pirmininkas skiria ir atleidžia iš pareigø Vyriausybës ástaigø - inspekcijø, tarnybø ir kitø ástaigø vadovus, teikia Vyriausybei siûlymus dël apskrièiø viršininkø skyrimo ir atleidimo iš pareigø, apskrièiø viršininkø teikimu skiria ir atleidžia iš pareigø apskrièiø viršininkø pavaduotojus. Ministras Pirmininkas skiria Vyriausybës ástaigø vadovams ir kitiems Ministro Pirmininko skiriamiems valstybës tarnautojams bei pareigûnams drausmines nuobaudas, skatina, nustato atlyginimø priedus apskrièiø viršininkams, Vyriausybës atstovams, taip pat Vyriausybës ástaigø vadovams, ministrø teikimu - viceministrams, taip pat kitiems Ministro Pirmininko skiriamiems valstybës tarnautojams bei pareigûnams. Ministras Pirmininkas leidžia dekretus dël ágaliojimø derëtis ir pasirašyti Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, atstovauti Vyriausybei Konstituciniame Teisme ir kituose teismuose suteikimo. Daug Ministro Pirmininko potvarkiø yra susijê su Vyriausybës posëdžiø kvietimu, jø darbotvarkës nustatymu ir patvirtinimu bei Vyriausybës organizavimu. Ministras leidžia ásakymus ir ásakymu patvirtintus kitus teisës aktus, tikrina, kaip jie vykdomi. Ministro leidžiami ástatymai ir kiti teisës aktai registruojami Vyriausybës darbo reglamento nustatyta tvarka. Ásakymus ir kitus teisës aktus pasirašo ministras. Prireikus keli ministrai gali leisti bendrus ásakymus arba ásakymu patvirtintus kitus teisës aktus. Ministerijø ir Vyriausybës ástaigø leižiami teisës aktai dažniausiai yra šakinio pobûdžio norminiai teisës aktai, leidžiami siekiant nustatyti tam tikros šakos valstybës institucijø veiklos tvark¹, pavyzdžiui, Vidaus reikalø, Finansø ar kitos ministerijos teisës aktai. Taèiau yra nemažai ministerijø bei dapartamentø leidžiamø teisës aktø, kurie yra privalomi asmenims ir organizacijoms, neáeinanèioms á tø ministerijø sistem¹. Tokio privalomojo pobûdžio šie aktai yra todël, kad ástatymas arba aukšèiausia valdžios institucija tiesiogiai suteikia ministerijoms teisê leisti platesnio pobûdžio norminius aktus.

Savivaldybiø tarybø priimamø teisës aktø reguliavimo dalykas labai ávairus: tai aktai dël vietos biudžeto, dël gamtos apsaugos, viešosios tvarkos, komunalinio ûkio plëtros, vietiniø rinkliavø, mokesèiø bei rinkliavø lengvatø nustatymo ir pan. Tai lokalûs aktai, kuriuos privaloma vykdyti visoms ástaigoms, ámonëms, pareigûnams, veikiantiems savivaldybei priskirtoje teritorijoje.

Aukštesniøjø administraciniø teritoriniø vienetø teisës aktus turi teisê leisti apskrities viršininkas. Apskrities višininkas turi teisê dalyvauti savivaldybiø tarybø bei valdybø posëdžiuose, áspëti apie svarstomø sprendimø projektuose esanèius prieštaravimus ástatymams bei kitiems teisës aktams, o jeigu yra atitinkamas pagrindas, siûlyti sustabdyti teisës akto priëmim¹, nagrinëti savivaldos institucijø priimtus teisës aktus, pažeidžianèius ástatymø ir kitø teisës aktø nuostatas, ir priimti dël jø sprendimus pagal savo ágaliojimus. Apskrities viršininkas, nusprendês, kad savivaldybës tarybos ar valdybos sprendimas, mero potvarkis, savivaldybës kontrolieriaus sprendimas, administratoriaus ar seniûno ásakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ástatymams ar kitiems teisës aktams arba kai savivaldos institucijos neágyvendina ástatymø, nevykdo Vyriausybës sprendimø, savo ágaliojimus ágyvendina viena iš šiø formø pasirinktinai:
1) rašo motyvuot¹ teikim¹ savivaldos institucijos, kuri priëmë sprendim¹, potvarká ar ásakym¹, vadovui, siûlydamas t¹ teisës akt¹ nedelsiant sustabdyti, svarstyti jo pakeitimo ar panaikinimo klausim¹, ir apie tai praneša aukštesniajai savivaldos institucijai (tarybai, valdybai, merui). Apie teikimo svarstymo rezultatus savivaldos institucijos privalo pranešti Vyriausybës atstovui: dël savivaldybës tarybos sprendimo - per savaitê po artimiausio tarybos posëdžio, dël savivaldybës valdybos ir nekolegialiai priimtø aktø - per 2 savaites po teikimo gavimo;
2) savo potvarkiu sustabdo ástatymams prieštaraujanèio teisës akto vykdym¹, teikia motyvuot¹ reikalavim¹ šá teisës akt¹ priëmusiai institucijai, kuri privalo reikalavim¹ apsvarstyti artimiausiame posëdyje ir dël jo priimti sprendim¹;
3) rašo savivaldybës tarybai, valdybai ar merui ásakym¹, kad šie neatidëliodami ágyvendintø ástatym¹, vykdytø Vyriausybës nutarim¹, ir prašo jo nustatytu laiku raštu pranešti apie ásakymo ávykdym¹.
Jeigu savivaldybës taryba, valdyba, meras, kitas savivaldybës pareigûnas nevykdo apskrities viršininko ásakymo ágyvendinti ástatymus, vykdyti Vyriausybës sprendimus, kitus teisës aktus, taip pat jeigu šios institucijos per artimiausi¹ posëdá (meras per penkias darbo dienas) nepanaikina savo ar joms pavaldžiø institucijø ar pareigûnø (valdybos, mero, savivaldybës kontrolieriaus, administratoriaus, seniûno) neteisëtø teisës aktø arba priima nauj¹ prieštaraujantá ástatymams akt¹, Vyriausybës atstovas per 10 dienø apskundžia šiuos aktus ar pareigûnø veiksmus arba neveikim¹ teismui, o apie Vyriausybës sprendimo nevykdym¹ praneša Vyriausybei.
Kaip ir savivaldybiø tarybø sprendimai, apskrities viršininko ásakymai ir potvarkiai yra antriniai poástatyminiai teisës aktai. Jie turi atitikti ne tik Seimo priimtus ástatymus, bet ir Vyriausybës nutarimus bei Prezidento dekretus. Šie teisës aktai galioja tik tam tikro administracinio vieneto teritorijoje ir skirti jos gyventojams.