Procesinių dokumentų samprata ir rūšys

Procesinių dokumentų samprata ir rūšys.

Procesiniai dokumentai, jų samprata yra reglamentuojami CPK XI skyriaus „Procesas“, I skirsnyje „Procesiniai dokumentai“.  CPK 110 straipsnyje pateikiama dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų s¹voka.

Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai – tai šių asmenų ieškiniai, priešieškiniai, atsiliepimai į ieškinius ar priešieškinius, dublikai (ieškovo atsiliepimai į atsakovo pareikšt¹ atsiliepim¹), triplikai (atsakovo atsiliepimai į dublik¹), atskirieji, apeliaciniai ir kasaciniai skundai bei atsiliepimai į juos ir kiti dokumentai, kuriuose rašytinio proceso metu pareikšti jų prašymai, reikalavimai, atsikirtimai ar paaiškinimai.

Teismo procesiniai dokumentai (sprendimai, įsakymai, nutartys, nutarimai, rezoliucijos, teismo posėdžio protokolai, šaukimai ir pranešimai) - tai proceso metu teismo priimti dokumentai.

Procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu.
Kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti:
       1) teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas;

       2) dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis yra žinomas), gyvenamoji vieta, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios s¹skaitos numeris ir kredito įstaigos rekvizitai. Asmeniui pageidaujant, kad procesiniai dokumentai būtų įteikti per telekomunikacijų galinį įrenginį, nurodomas tokio telekomunikacijų galinio įrenginio adresas

       3) procesinio dokumento pobūdis ir dalykas;

       4) aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyk¹ ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes;

       5) priedai pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento;
       6) procesinį dokument¹ paduodančio asmens parašas ir jo surašymo data.

Procesiniame dokumente, kuriuo atsisakoma pareikšto ieškinio, atskirojo, apeliacinio ar kasacinio skundo, turi būti pažymėta apie tai, kad pareiškėjui žinomos tokio atsisakymo procesinės pasekmės.

Jeigu procesinį dokument¹ teismui pateikia atstovas, procesiniame dokumente nurodomi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyti duomenys apie atstov¹, taip pat pridedamas dokumentas, įrodantis atstovo įgalinimus, jeigu tokio dokumento byloje dar nėra arba jeigu byloje esančio įgaliojimo terminas yra pasibaigźs.

Už dalyvaujantį byloje asmenį, kuris negali pasirašyti, procesinį dokument¹ pasirašo jo įgaliotas asmuo, nurodydamas priežastį, dėl kurios pats dalyvaujantis byloje asmuo negalėjo pasirašyti pateikiamo dokumento.

Procesiniuose dokumentuose, kuriais siekiama pasirengti žodiniam bylos nagrinėjimui, papildomai turi būti:

       1) pasiūlymai, prašymai arba reikalavimai, kurie bus reiškiami žodinio nagrinėjimo metu;

       2) priešingos šalies pateiktų įrodymų bei reikalavimų vertinimas;

       3) įrodymai, kuriais šalis pagrindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus. Jeigu šalis pati įrodymų pateikti negali, būtina nurodyti negalėjimo pateikti priežastį, bei suformuluoti prašym¹ teismui juos išreikalauti, nurodant jų buvimo viet¹ bei aplinkybes, kurias šie įrodymai gali patvirtinti. 

Dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus. Be to, teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų nuorašų, kad po vien¹ tektų priešingai šaliai (procesinio bendrininkavimo atveju visiems bendrininkams) ir tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus kai CPK numato kitaip. Vietoj procesinio dokumento nuorašų gali būti pateikti keli procesinio dokumento egzemplioriai.

Procesinių dokumentų priedų pateikiama toks pat skaičius, kaip ir procesinių dokumentų, išskyrus atvejus, kai dėl didelės apimties teismas leidžia nepateikti priedų dalyvaujantiems byloje asmenims.

Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba nuorašus, patvirtintus teismo, notaro, byloje dalyvaujančio advokato ar dokument¹ išdavusio (gavusio) asmens.

Teisinėje literatūroje sutinkama nemažai procesinių dokumentų skirstymų į rūšis. Visi procesiniai dokumentai pagal juos sukūrusį subjekt¹ skirstomi į šio klausimo pradžioje mūsų aptartus:

dalyvaujančių byloje asmenų procesinius dokumentus (ieškiniai, priešieškiniai, atsiliepimai į ieškinius ar priešieškinius, dublikai, atskirieji skundai ir kt.);

teismo procesinius dokumentus (sprendimai, įsakymai, nutartys, nutarimai, rezoliucijos, šaukimai ir kt.).

Pagal atliekamas funkcijas dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai civiliniame procese skirstomi:

paruošiamuosius procesinius dokumentus;

procesinius dokumentus, skatinančius teism¹ atlikti tam tikrus procesinius veiksmus;

informacinius procesinius dokumentus.[6]

Pagal form¹ procesinius dokumentus dar galima skirti į :

paprastos rašytinės formos procesinius dokumentus („popierinius“ dokumentus);

elektroninės formos dokumentus (tokie dokumentai perduodami telekomunikacijų galiniais įrenginiais).[7]