CATEGORII DOCUMENTE |
Bulgara | Ceha slovaca | Croata | Engleza | Estona | Finlandeza | Franceza |
Germana | Italiana | Letona | Lituaniana | Maghiara | Olandeza | Poloneza |
Sarba | Slovena | Spaniola | Suedeza | Turca | Ucraineana |
DOCUMENTE SIMILARE |
|
Utikrinti operatyvų ir ekonomik¹ civ bylų inagrinėjim¹ padeda procesinių terminų instituto normos (CPK 72-78 str), nustatančius procesiniu terminus įvairiems procesiniams veiksmams atlikti.
Procesiniai terminai skirstomi į tam tikras grupes:
1. Pagal tai kas terminus nustatė:
1.1 Įst nustatyti proc terminai;
1.2 Teismo nustatyti proc terminai.
2. Pagal subjektus, kuriems nustatyti proc terminai:
2.1 Procesiniai terminai, skirti teismui tam tikriems proc veiksmams atlikti;
2.2 Proc terminai, skirti dalyvaujantiems byloje asmenims tam tikriems proc veiksmams atlikti (pvz. Paduoti kasacinį skund¹)
2.3 Proc terminai, skirti kitiems proceso dalyviams tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti (pvz. Pateikti tam tikrus įrodymus).
Nėra nustatyta civ bylos inagrinėjimo terminų. Bet turi pareig¹ teismas kuo greičiau ir operatyviau inagrinėti, neturi būti leidiama atidėti posėdį, iskyrus atvejus, kai iaikėja nauji faktai ir pan.
Įst suteikia teismui teisź pačiam kontroliuoti pasirengimo bylos nagrinėjimui terminus, kartu numatydamas teismo teisź įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis atlikti tam tikrus procesinius veiksmus bei taikyti jiems procesinio poveikio priemones u tam tikrų veiksmų neatlikim¹.
Pasirengimo bylų nagrinėjimo terminai yra numatyti ių kategorijų bylose:
a) darbo bylose ( ne vėliau kaip per 30 dienų);
b)bylose dėl daikto valdymo paeidimų (30d).
Kituose įst gali būti numatyti ir kitokie pasirengimo bylos nagrinėjimui terminai.
Procesiniai terminai i esmės skiriasi nuo kitų terminų. Pvz nuo:
Iekinio senatis- tai įst numatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo paeist¹ teisź pareikdamas iekinį.
Pretenziniai terminai- terminai, nustatyti įst arba sutartyje reikalavimams iankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka pareikti.
Garantinis terminas- tai įst arba alių susitarimu nustatyti terminai, per kuriuos galioja vienos i sutarties alių garantija.
Ir kt.
Procesiniai terminai gali būti apibrėiami:
Tikslia kalendorine data;
Nurodant įvykį, kuris būtinai turi įvykti (pvz.: iki nutarties skirti byl¹ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo iekovas turi teisź pakeisti iekinio dalyk¹ arba iekinio pagrind¹);
Nurodant tam tikr¹ laiko trukmź (procesinį veiksm¹ galima atlikti per vis¹ tam nustatyt¹ laik¹ CPK 73str. 2d.).
Tais atvejais, kai įstatymo nustatyta tvarka procesinius terminus tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti gali nustatyti pats teismas, įstatymas neriboja teismo diskrecijos pasirinkti procesinio termino nustatymo būd¹. Vis dėlto jis turi būti pasirenkamas atsivelgiant į bylos aplinkybes.
CPK 73str. 3d. nustatyta procesinių terminų eigos pradia termino eiga prasideda rytojaus dien¹, suėjus numatytai datai arba įvykus numatytam įvykiui, jei įstatymai nenumato k¹ kit¹. Rytojaus dienos pradia yra laikoma paros pradia (00val.00min.).
CPK 74str. procesinių terminų pabaigos skaičiavimo taisyklės:
Metais skaičiuojamas terminas baigiasi atitinkam¹ paskutinių termino metų mėnesį ir dien¹ 24val.00min.;
Mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi atitinkam¹ termino paskutinio mėnesio dien¹ 24val.00min., bet t¹ pači¹ kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėta termino pradia, dien¹ (pvz.:2005 07 10 trijų mėnesių terminas kasaciniam skundui paduoti baigiasi 2005 10 10). Tais atvejais, kai metais ar mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi mėnesį, kuris atitinkamos dienos neturi, terminas pasibaigia paskutinź to mėnesio dien¹.
Savaitėmis skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkam¹ paskutinės termino savaitės dien¹ 24val.00min.;
Kai procesiniai terminai skaičiuojami kalendorinėmis dienomis, į juos įskaičiuojamos ir oficialių venčių, poilsio bei darbo dienos. Kai paskutinė termino diena tenka poilsio arba oficialios ventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. CPK 74 str. 6d numato kad, procesinis veiksmas, kuriam atlikti yra nustatytas terminas, gali būti atliekamas iki paskutinės termino dienos 24val.00min.; LAT iaikino, kad procesinis dokumentas, paduotas CPK 74 str. 6d. nustatytu laiku, yra laikomas paduotu nepraleidus termino, nepriklausomai nuo jo gavimo teisme dienos. Bet jei veiksmas turi būti atliktas teisme, tai terminas pasibaigia nustatytu tarnybinio darbo pabaigos metu. Jeigu skundas, dokumentai ar pinigai įteikiami patui ar telegrafui iki paskutinės termino dienos 24val.00min. ir tai patvirtinama pato spaudu ar kvitu, terminas nelaikomas praleistu.
Teisė atlikti procesinius veiksmus inyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus terminui, gr¹inami juos padavusiems asmenims (75str.1d). Praleidus įstatyme nustatyt¹ 7d termin¹ atskirajam skundui paduoti (335str), DBA praranda teisź apskųsti teismo nutartį apeliacine tvarka ir kiti atvejai numatyti kodekso 115str. 3d.; 138str; 141str; 142str. 3d; 143str; 181str. 2d; 227str.2d ir pan. Tokiais atvejais DBA, turinčiam teisź atlikti atitinkam¹ veiksm¹, kyla neigiamų procesinių padarinių.
Jei procesinis terminas numatytas tam tikrai procesinei pareigai atlikti, tai termino praleidimas neatleidia nuo pareigos atlikimo (75str. 2d). U laiku neatlikt¹ pareig¹ teismas gali taikyti sankcijas ar kitokias neigiamo pobūdio procesinio poveikio priemones. CPK numato, kad tam tikrais atvejais pareigos neatlikimas sukelia DBA nepalankių procesinių pasekmių, tačiau kartu panaikina ir asmens pareig¹. Pvz.: atsakovui nepateikus atsiliepimo į iekinį per nustatyt¹ termin¹, teismas iekovo praymu gali priimti sprendim¹ u akių.
CPK 76str numato, kad sustabdius bylos nagrinėjim¹ sustabdoma ir visų nepasibaigusių procesinių terminų eiga. Bylos sustabdymo pagrindai numatyti CPK 163 ir 164str. Procesinių terminų sustabdymas prasideda nuo to momento, kada atsiranda aplinkybės, sudariusios pagrind¹ bylai sustabdyti, bet ne nuo teismo nutarties byl¹ sustabdyti priėmimo dienos. Sustabdytas terminas pradeda eiti toliau nuo bylos nagrinėjimo atnaujinimo dienos (76str.)
Pagal CPK 77str.1d. teismo paskirti terminai, kurie dar nėra pasibaigź, gali būti teismo pratźsti. Procesinio termino pratźsimo klausim¹ teismas sprendia remdamasis suinteresuoto asmens praymu, kuriame turi būti idėstyti motyvai, pagrindiantys termino pratźsimo būtinybź. Kai teismo paskirti procesiniai terminai yra pasibaigź, teismas jų pratźsti negali, tačiau asmenims termin¹ praleidus dėl svarbių prieasčių teismas praleist¹ termin¹ gali atnaujinti. Svarstydamas nustatyto termino pratźsimo klausim¹ teismas gali pareikalauti iki 1000Lt ustato, kurį turi sumokėti asmuo praantis pratźsti termin¹. Tokio ustato nesumokėjus, termino pratźsimo klausimas nesvarstomas. Jei praantis pratźsti termin¹ asmuo neatlieka veiksmų, kuriems atlikti buvo pratźstas procesinis terminas, ustatas pereina valstybei (77str.2d).
Teismo nutartis, kuria atsisakyta pratźsti procesinį termin¹, gali būti skundiama atskiruoju skundu. Tačiau teismo nutartis, kuria teismas pratźsia procesinį termin¹, atskiruoju skundu nėra skundiama. Pratźsti įstatymo imperatyviai nustatytus procesinius terminus draudiama. Jie gali būti teismo tik atnaujinti remiantis 78str.
Praleidźs įstatymo nustatyt¹ ar teismo paskirt¹ termin¹ asmuo turi teisź kreiptis į teism¹ praydamas atnaujinti praleist¹ termin¹, nurodydamas prieastis, dėl kurių jis praleido termin¹ (78str.1d).
Procesinio termino pratźsimo ir atnaujinimo skirtumai: 1) pratźstas gali būti tik nepasibaigźs procesinis terminas, tuo tarpu atnaujintas gali būti jau pasibaigźs procesinis terminas. 2) pratźstas gali būti tik teismo paskirtas procesinis terminas, o atnaujintas gali būti tiek teismo teik ir įstatymo nustatytas procesinis terminas.
Pareikimas dėl procesinio termino atnaujinimo turi būti motyvuotas ir atitikti kitus bendruosius procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus (111str), turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios praymo pagrįstum¹, prie praymo turi būti pridedami atitinkami įrodymai. Pareikimas paduodamas teismui, kuriame reikėjo atlikti procesinį veiksm¹, ir nagrinėjamas raytinio proceso tvarka (78str.2d.).
Paduodant pareikim¹ dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas ir atitinkamas procesinis veiksmas, kuriam atlikti terminas yra praleistas (78str.3d). Pvz.: kartu su pareikimu atnaujinti atskirojo ar apeliacinio skundo padavimo termin¹ turi būti paduodamas atitinkamai ir atskirasis ar apeliacinis skundas. Tik patenkinźs pateikt¹ praym¹ atnaujinti termin¹, jei apeliacinis ar atskirasis skundas atitinka visus įstatymo reikalavimus, pirmosios instancijos teismas priima skund¹ ir jį kartu su byla nusiunčia apeliacinės instancijos teismui.
CPK nėra numatyta, kad atnaujinti praleist¹ procesinį termin¹ teismas gali tik tokiu atveju, jeigu to prao DBA. Teismas, vadovaudamasis teisės į tinkam¹ teismo proces¹ principu, privalo reaguoti į visas aplinkybes, kurios ukerta keli¹ iam principui įgyvendinti. Todėl turėdamas duomenų, kad procesinis terminas galėjo būti praleistas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jį praleidusio asmens valios, teismas savo iniciatyva, įvertindamas konkrečios bylos aplinkybes, turi svarstyti termino atnaujinimo klausim¹.
Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo prieastys pripaintos svarbiomis. Ar yra pagrindas atnaujinti pasibaigusį procesinį termin¹, sprendia teismas, atsivelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik iimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo prieastys tikrai buvo svarbios. Svarbiomis gali būti laikomos tik tokios prieastys, kurios realiai egzistavo per įstatymo nustatyt¹ ar teismo paskirt¹ termin¹ ir objektyviai sutrukdė asmeniui ar atėmė i jo galimybź atlikti procesinį veiksm¹ per nustatyt¹ termin¹. Įstatymo s¹voka svarbios prieastys yra vertinamoji, todėl teismas turi į klausim¹ sprźsti atsivelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmź, bylos reikmź skundo pateikėjui, jo veiksmus po ginčo inagrinėjimo, jo amių, materialinź padėtį, isilavinim¹ bei kitas faktines aplinkybes. Teismas taip pat turi vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais. LAT iaikino, kad teismo sprendimų apskundimo terminų nustatymu siekiama utikrinti teismo sprendimų, taip pat ir civilinių teisinių santykių stabilum¹, dėl to praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik iimtiniais atvejais.
Jei terminas yra praleistas neymiai, tai sprendiant, ar asmuo prarado teisź apskųsti teismo sprendim¹ dėl numatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti patį paeidimo pobūdį. I esmės s¹iningai procesikai elgźsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendim¹ ar nutartį apeliacine tvarka dėl atsitiktinio pobūdio aplinkybės (klaidos) neturėtų prarasti.
Teismų praktikoje yra suformuluota teisės aikinimo ir taikymo taisyklė, jog įstatymo teismui nustatyto termino isiųsti pareikėjui priimto sprendimo ar nutarties nuora¹ paeidimas negali būti pagrindas pailginti termin¹ paduoti skund¹ dėl sprendimo ar nutarties, tačiau tai gali būti pagrindas atnaujinti termin¹, praleist¹ dėl svarbios prieasties. LAT ne kart¹ yra iaikinźs, kad teismo padarytas įstatymo paeidimas yra svarbi procesinio termino praleidimo prieastis. Kai teismas paeidia įstatymo jam nustatyt¹ termin¹ isiųsti priimtos nutarties nuora¹, nėra tinkamai įgyvendinama ne tik asmens teisė gauti nutarties nuora¹, bet ir nepagrįstai apribojama asmens apeliacijos teisė. Tačiau, aptariama teisės aikinimo taisyklė taip pat nėra absoliuti ir negali būti taikoma visikai neatsivelgiant į bylos aplinkybes (pvz.: teismo sprendimo nuorao pavėluotas 4 dienas isiuntimas byloje nedalyvavusiai aliai negali būti pagrindas daugiau kaip 3 metus praleistam terminui atnaujinti).
Svarbiomis prieastimis teismų praktikoje daniausiai laikoma pareikim¹ padavusio asmens liga (bet liga pati savaime nėra laikoma svarbia procesinio termino praleidimo prieastimi, priklauso nuo to kiek ji galėjo paveikti sergančio asmens vali¹ ar fizines galimybes paduoti skund¹), laikinas ivykimas i nuolatinės gyvenamosios vietos, nepraneimas apie teismo priimtus dokumentus, įvairios stichinės nelaimės ir pan. pobūdio aplinkybės. Taip pat svarbia prieastimi gali būti laikomas ir neturėjimas galimybės laiku pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba. Sprendiant ar termino praleidimo prieastis yra svarbi ar ne, būtina atsivelgti ir į tai, kiek terminas yra praleistas. Teismas turėtų atsivelgti į tai, ar pareikimas atnaujinti praleist¹ termin¹ paduotas per proting¹ laiko tarp¹ nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai pasinaudoti procesine teise, inykimo. Protingo termino s¹voka yra vertinamoji.
Teismo nutartis, kuria isprendiamas procesinio termino atnaujinimo klausimas, turi būti motyvuota (78str.5d). Dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareikimas dėl praleisto termino atnaujinimo, gali būti teikiamas atskirasis skundas. Toki¹ teisź turi tik asmuo, kurio praymas yra atmestas (DBA paduoti atskir¹jį skund¹ teisės neturi, nors ir mano jog pagrindo atnaujinti procesinį termin¹ nebuvo).
Be terminų, kurie teismo gali būti atnaujinti, CPK numato ir procesinius terminus, kurie atnaujinami negali būti. Tokie terminai vadinami naikinamaisiais, kadangi jiems pasibaigus tam tikra procesinė teisė inyksta (pvz.: apeliacinio skundo padavimo terminas). Įstatymas numato ir atvejus, kokiam laiko tarpui praėjus negali būti sprendiamas tam tikro procesinio termino atnaujinimo klausimas (pvz.: praymas atnaujinti praleist¹ apeliacinio skundo padavimo termin¹, negali būti paduotas jei praėjo daugiau kaip 6 mėn. nuo teismo spr. priėmimo 307str3d; taip pat 345str2d; 368str2d). Vis dėlto naikinamuosius terminus nustatančios CP normos teismų praktikoje aikinamos liberaliai. LAT konstatuota galimybė atnaujinti naikinam¹jį procesinį termin¹ paneigia ios rūies terminų esmź ir paskirtį nors kasacinis teismas toki¹ galimybź ir susiejo su teisingumo principo įgyvendinimu konkrečioje byloje.
Būtina skirti procesinių terminų atnaujinimo institut¹ ir materialiosios teisės nustatytų terminų atnaujinimo institut¹, taip pat jų atnaujinimo tvark¹. Procesinių terminų atnaujinimo klausimas nagrinėjamas pagal CPK 6 skyriaus nustatytas taisykles. Tuo tarpu materialiosios priskirtas prie atskiros kategorijos bylų, nagrinėjamų ypatingosios teisenos tvarka. LAT konsultacijoje iaikino, kad nesant apeliacijos draudimo CPK 578str. 2d. turėtų būti aikinama kaip suteikianti suinteresuotiems asmenims teisź apeliacine tvarka apskųsti ir teismo nutartį, kuria praleistas materialiosios teisės terminas yra atnaujinamas. Jeigu atnaujinamas procesinis terminas, tai neturi jokios įtakos nė vienos i proceso alių materialiosioms teisėms. Jei tam tikra subjektinė materialioji teisė gali būti įgyvendinta per įstatymo nustatyt¹ termin¹ ir jis praleidiamas, asmuo netenka galimybės t¹ materiali¹j¹ teisź įgyvendinti. Tačiau jei termin¹ įgyvendinti materiali¹j¹ teisź teismas atnaujina, tai turi įtakos ir kitų asmenų materialiosioms teisėms, todėl būtina jiems suteikti teisź skųsti apeliacine tvarka ir teismo nutartį, kuria atnaujintas materialiosios teisės terminas.
Teismo nuobaudos tai sankcijos, kurios teismo gali būti skiriamos DBA, kitiems tiesioginiams proceso dalyviams (liudytojams, ekspertams, vertėjams), bei kitiems asmenims, tiesiogiai nesusijusiems su procesu, u procesinių pareigų nevykdym¹ arba netinkam¹ vykdym¹. Baigtinis teismo nuobaudų rūių s¹raas įtvirtintas CPK 103str. 1d. Teismo nuobaudos skiriamos teismo nutartimi. i nutartis gali būti:
1. odinė, kuri įraoma į teismo posėdio protokol¹.
2. Raytinė, atitinkanti CPK 291str1d. reikalavimus.
Teismo nuobaudos gali būti skiriamos pasirengimo bylos nagrinėjimui metu, bylos nagrinėjimo i esmės metu, nevykdant teismo sprendimų ar nutarčių. Kai teismo posėdio tvark¹ paeidia advokatas, teismas ne tik paskiria nuobaud¹, bet ir gali informuoti Lietuvos advokatų taryb¹, kuri gali ikelti drausminź byl¹.
Įspėjimas. Jis skiriamas asmenims, kurie bylos nagrinėjimo metu paeidia teismo posėdio tvark¹. Teismo posėdio pirmininkas tokį asmenį įspėja teismo vardu. Įspėjimas taikomas tik byl¹ nagrinėjant odinio proceso tvarka asmenų, esančių teismo posėdių salėje, atvilgiu. Neįspėjus asmens negalima jam i karto skirti baudos ar paalinti i teismo posėdių salės arba skirti areto. Nutartys dėl įspėjimo skyrimo yra neskundiamos ir įsiteisėja nuo jų priėmimo.
Paalinimas i teismo posėdių salės. Jis skiriamas asmenims, bylos nagrinėjimo odinio proceso tvarka metu, paeidiantiems teismo posėdio tvark¹, jei iems asmenims prie tai buvo skirtas įspėjimas. Jei posėdio pirmininko nurodymų neklauso DBA tai teismo nutartimi jis gali būti paalintas i teismo posėdių salės tik tam tikrų teismo procesinių veiksmų atlikimo laikotarpiui. Be to tokiais atvejais teismas gali atidėti bylos nagrinėjim¹. Į teismo posėdių salź grįus paalintam asmeniui, jis supaindinamas su veiksmais, atliktais jam nesant. Jei posėdio pirmininko nurodymų neklauso liudytojas, ekspertas ar vertėjas, jie gali būti paalinami i teismo posėdių salės, o vietoje jų pakviesti kiti. Jei tvark¹ teismo posėdyje paeidia ir posėdio pirmininko nurodymų neklauso kiti asmenys, jie posėdio pirmininko patvarkymu galai būti paalinti i teismo posėdių salės be jokių ilygų (160str.)
Teismo bauda. tai procesinė teisinė sankcija, ireikta proceso įstatyme nustatyta pinigų suma. Baudos yra skiriamos CPK numatytais atvejais ir jame nustatytų dydių (106str.) Teismo baudos gali būti skiriamos iais atvejais:
1. aliai nustačius 95str1d. numatytus piktnaudiavimo procesinėmis teisėmis atvejus.
2. DBA u nevykdym¹ pareigos praneti teismus apie procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitim¹ (121str3d).
3. asmenims, dėl kurių kaltų veiksmų paeidiami draudimai, nurodyti 145str.1d 6,7,8,12p.
4. DBA, kitiems proceso dalyviams (liudytojams, ekspertams, vertėjams ir kitiems asmenims), piktybikai nepaklususiems teismo posėdio pirmininko nurodymams arba paeidusiems tvark¹, teismo posėdio metu (162str 6d.)
5. DBA u priesaikos sulauym¹.
6. asmenims, dėl kurių kaltų veiksmų neįvykdytas teismo reikalavimas pateikti jų turimus raytinius ir daiktinius įrodymus arba nepraneta teismui apie tai, kad negalima jų pateikti dėl svarbių prieasčių.
7. ekspertui u neatvykim¹ pagal teismo aukim¹ arba atsisakym¹ duoti ivad¹ dėl nesvarbių prieasčių.
8. vertėjui u neteisėt¹ atsisakym¹ atlikti savo pareigas.
9. alims u neatvykim¹ į teismo posėdį, jei įstatymai nustato jų pareig¹ dalyvauti arba pripainus jų dalyvavim¹ būtinu ir nesant galimybės priimti sprendim¹ u akių.
alies atstovui u neatvykim¹ be svarbių prieasčių į teismo posėdį, kai dėl tokio neatvykimo teismas atideda bylos nagrinėjim¹ (246str3d.).
11. 3-siems asmenims, nepareikiantiems savarankikų reikalavimų, ar jų atstovams, be svarbių prieasčių neatvykusiems į teismo posėdį, kai jų dalyvavimas pripaintas būtinu ir dėl to teko atidėti bylos nagrinėjim¹.
12. liudytojui, ekspertu ir vertėjui be svarbių prieasčių neatvykus į teismo posėdį ir k.t. atvejais.
Daugeliu CPK nustatytų atvejų maksimalus baudos dydis negali viryti 1000Lt. Teismas turi teisź atskirai nustatyti konkretų skiriamos baudos dydį. Įstatymas gali nustatyti ir kitus baudos dydius. Teismo baudos skiriamos motyvuota raytine teismo nutartimi, kuri ne vėliau kaip kit¹ dien¹ po nutarties priėmimo nusiunčiama asmeniui, kuriam yra skirta bauda.
CPK 107str. reglamentuoja baudos panaikinimo ar sumainimo tvark¹: asmuo, kuriam yra paskirta bauda, turi teisź per 14 dienų nuo nutarties priėmimo prayti nutartį priėmusį teism¹ panaikinti arba sumainti skirt¹ baud¹. Pareikimas nagrinėjamas raytinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atmestas pareikimas dėl skirtos baudos panaikinimo ar sumainimo, gali būti skundiama apeliacine tvarka, paduodant skund¹. Atskiro skundo padavimas sustabdo nutarties vykdym¹. Taigi atskirasis skundas gali būti paduotas ne dėl teismo nutarties, kuria paskirta bauda, o dėl nutarties, kuria buvo atmestas pareikimas dėl skirtos baudos panaikinimo ar sumainimo. Jeigu baud¹ paskiria teismas nagrinėjanti byl¹ apeliacine tvarka, dėl skirtos baudos sumainimo ar panaikinimo asmuo gali kreiptis į į teism¹. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria pareikimas sumainti ar panaikinti baud¹ atmetamas, įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau dėl ios nutarties gali būti duodamas kasacinis skundas. Tuo tarpu teismo nutartis dėl baudos netaikymo atskiruoju skundu neskundiama, nes jos apskundimo galimybė nėra numatyta CPK ir neukerta kelio tolesnei bylos eigai.
Aretas. Jis gali būti skiriamas DBA ir kitiems proceso dalyviams, esantiems teismo posėdių salėje, u piktybik¹ teismo posėdio pirmininko nurodymų nevykdym¹ arba teismo posėdių tvarkos paeidimus. Areto trukmė gali būti iki 15 parų. CPK 108 str.numato, jog aretas negali būti skiriamas nėčioms moterims, vaikams, asmeniui, kuris vienas augina vaik¹ iki 12metų amiaus, vyresniems kaip 65 metų asmenims, bei invalidams. Asmuo, kuriam paskirtas aretas, gali būti sulaikytas teismo posėdių salėje. Nutarties dėl areto skyrimo nuoraas nedelsiant įteikiamas pasiraytinai asmeniui, kuriam yra jis skiriamas ir apie tai yra paymima teismo posėdio protokole. Asmuo, kuriam paskirtas aretas turi teisź prayti aret¹ paskyrusį teism¹ aret¹ panaikinti arba sumainti jo trukmź, taip pat pakeisti aret¹ bauda. Praymo padavimas sustabdo nutarties vykdym¹ ( 109str). Asmuo, kuriam paskirtas aretas dėl teismo nutarties, kuria praymas yra visikai ar i dalies atmetamas, gali paduoti atskir¹jį skund¹. Jei aret¹ paskiria apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, tai praym¹ dėl areto panaikinimo, jo trukmės sumainimo arba pakeitimo bauda nagrinėja aret¹ paskyrźs teismas.
Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare |
Vizualizari: 1016
Importanta:
Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved