CATEGORII DOCUMENTE |
Bulgara | Ceha slovaca | Croata | Engleza | Estona | Finlandeza | Franceza |
Germana | Italiana | Letona | Lituaniana | Maghiara | Olandeza | Poloneza |
Sarba | Slovena | Spaniola | Suedeza | Turca | Ucraineana |
DOCUMENTE SIMILARE |
|
SAVININKO (VALDYTOJO) ATSAKOMYBĖ U JO VALDOMŲ DAIKTŲ PADARYTĄ ALĄ
Savininko (valdytojo) atsakomybės u alą, padarytą jo valdomų daiktų, pagrindai. Savininko (valdytojo) sąvoka. Valdymo sąvoka ir pagrindai.
Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė u alą. alos padarymo būdai.
Gyvūnų savininko (valdytojo) atsakomybė u alą. alos, padarytos laukinių vėrių, atlyginimas. ių nuostolių nustatymo tvarka.
Savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės netaikymo pagrindai.
Civilinis kodeksas be didesnio pavojaus altinio valdytojo atsakomybės u didesnio pavojaus altinio padarytą alą numato dar kelis atsakomybės be kaltės atvejus. Tai statinių savininko (valdytojo) atsakomybė u alą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelis, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų (CK 6.266 straipsnis) ir gyvūnų savininko (valdytojo) atsakomybė u naminių gyvūnų arba asmens inioje esančių laikinių gyvūnų padarytą alą (CK 6.267 straipsnis), atsakomybė u alą, padarytą dėl netinkamos kokybės produktų ar paslaugų (CK 6.292- 6-300 straipsniai), atsakomybė u alą, atsiradusią dėl valdios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis) ir atsakomybė u alą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų baudiamajame ir administraciniame procese (CK 6.272 straipsnio 1 dalis).
ala, padaryta asmens inioje esančių tam tikrų daiktų ar gyvūnų, atlyginama be kaltės, kadangi vykdoma rizikinga veikla. ios atsakomybės itakos yra dar Romėnų teisėje, kai buvo numatyta namo eimininko atsakomybė. Tai nebuvo laikoma deliktine prievole, o kvazideliktine (tarsi i deliktų). Tai prievolės, kilusios i teisei prieingų veiksmų, nepatenkančių į deliktų sąraą. Bet kuris asmuo turėjo teisę pareikti actio popularis namo eimininkui, prie kurio kas nors blogai padaryta ar pakabinta ir dėl to grėsė realus pavojus, jog gali būti padaroma ala.
Iskyrus tai, kad civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, kiti civilinės atsakomybės pagrindai (neteisėta veika, ala, prieastinis ryys) turi būti nustatyti ir jie esminių ypatumų neturi.
Neteisėta veika iuo atveju yra laikomas pats alos padarymo faktas. Iekovas privalo įrodyti jį, taip pat jam padarytos alos ar nuostolių dydį.
Prievolės subjektas skolininkas yra savininkas (valdytojas). Pirmiausia tai yra asmuo, kuriam priklauso daiktinė teisė valdyti pastatą, statinį, įrenginį ar kitokias konstrukcijas, kuris turi naminius ar jo inioje yra laukiniai gyvūnai. Daiktinė valdymo teisė gali priklausyti kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis ar kaip savarankika daiktinė teisė. Savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kurio vardu yra atitinkamas turtas registruotas. Atsakovas pagal CK 6.266 straipsnį atsirasti gali tada, kai pastatas, statinys, įrenginys ar kitokios konstrukcijos yra sukurtas ir įformintas kaip daiktinių teisių objektas. Jis sukuriamas laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos. Jei statyba vykdoma į dar neubaigta, tai dėl statomo statinio sugriovimo neatsiras atsakomybė statinio savininkui (valdytojui), nes jo dar nėra. Atsakomybė tokiu atveju gali būti taikoma didesnio pavojaus altinio valdytojui, t.y. asmeniui, vykdančiam didesnį pavojų aplinkiniams keliančią veiklą statybą.
Statiniai yra pastatai, priestatai, teisiniai (ininieriniai tinklai, keliai ir panaūs objektai) visa tai, kas pastatyta, sumontuota ar nutiesta naudojant statybines mediagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir yra pastoviai tvirtai sujungta su eme. Tai gali būti įvairios paskirties pastatai (gyvenamieji, gamybiniai, administraciniai, komerciniai, kultūros, sporto ir kt.), statiniai (tiltai, viadukai, pėsčiųjų perėjos, tuneliai, boktai, rezervuarai), įrenginiai (karuselės, baseinai, hidrotechnikos įrenginiai, utvankos ir kt.), kitokios konstrukcijos (keliai, vamzdynai, estakados, skulptūros, paminklai, paminkliniai akmenys ir pan.). Padidinta atsakomybė savininkui (valdytojui) atsiranda tuomet, kai ala yra padaroma dėl nurodytų objektų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitokie trūkumai gali būti dalies statinio nugriuvimu ir kitokiais veiksniais, kurie yra susiję su statinio eksploatavimu.
Savininko (valdytojo) prezumpcija gali būti nuneigiama bendra tvarka, t.y. įrodius, kad statinys, pastatas, įrenginys, konstrukcija yra perleista kitam asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka.
Gyvūnai turi būti savininko (valdytojo) priiūrimi ir is asmuo atsako u jo naminių gyvūnų ir jo inioje esančių laikinių gyvūnų padarytą alą be kaltės, net ir tuo atveju, kai tie gyvūnai i savininko (valdytojo) pabėga. Gyvūnai asmeniui gali priklausyti nuosavybės, valdymo teise. Naminių gyvūnų padaryta ala atlyginama tiek gyvūnams esant savininko (valdytojo) inioje, tiek joje nesant. Laukinių gyvūnų, kurie yra asmens inioje, t.y. tie, kurie mogaus prijaukinti, laikomi jo tikslais ar interesais (verslo, pramogų ir kt.), padarytą alą turi atl;yginti tas asmuo, kurio inioje laukiniai gyvūnai yra.
Įstatymai numato,kad gali būti atlyginama laukinių gyvūnų padaryta ala, jei laukiniai gyvūnai nėra asmens inioje. Ji numatyta atlyginti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandio 14 d. nutarimu Nr. 425 patvirtintus ,,Medioklės Lietuvos Respublikos nuostatus (mediojamųjų gyvūnų) ir pagal ,,Laukinių kanopinių vėrių padarytos alos emės ūkio pasėliams ir mikui atlyginimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birelio 7 d. nutarimu Nr. 397.
Laukinių kanopinių vėrių padaryta ala emės ūkio pasėliams, mikui, hidrotechnikos įrenginiams atlyginama tada, kai ji padaryta laukinių kanopinių vėrių. alos dydis yra apskaičiuojama Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtintos metodikos pagrindu. Tai atlieka rajono valdybos sprendimu sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija.
Prievolės alys yra emės ūkio pasėlių ir miko savininkas (eimininkas) ir medioklės plotų naudotojai. Tai fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie nuomoja medioklės plotus, kuriems suteikta teisė jais naudotis, arba kuriems priklauso medioklės plotai nuosavybės teise. Jų atsakomybės pagrindas yra tai, kad mediojamų gyvūnų skaičius yra reguliuojamas juos sumediojant, tam tikri mediojamų gyvūnų kiekiai yra leistini ir jie nepadaro alos, kuri gali būti apskaičiuota. Kai susidaro gyvūnų perteklius, tai jie gyvajai gamtai, pasėliams ar įrenginiams gali padaryti daugiau alos negu paprastai. Tiesioginius nuostolius sukelia gyvūnai, tačiau yra paties atsakingo u alą subjekto kaltė. Ji pasireikia tuo, kad nesiimama visų suteiktų teisių medioklės plotuose gyvūnų skaičiui reguliuoti. Gyvūnų skaičius iuo atveju yra preziumuojamas kaip nenormalus, remiantis tuo faktu, kad padaroma ala gamtai, augalijai, įrenginiams yra didesnė negu paprastai, kai yra natūraliai normalus gyvūnų skaičius.
Atsakomybės atsiradimo pagrindas yra gana abstraktus, todėl įstatyme yra numatytos kelios sąlygos, kurios paalina civilinę atsakomybę. ala atlyginama tuomet, jei medioti neudrausta. Jeigu medioti yra udrausta, tai i aplinkybė yra vertinama kaip valstybės veiksmai, kurie alina alos atlyginimo prievolės skolininko atsakomybę u alą (Civilinio kodekso 6.253 straipsnio 3 dalis). Neatlyginama ala gėlynų, sodų, akniavaisių kaupų, medelynų, daigynų savininkams, jei ie objektai tinkamai neaptverti. Tai reikia, kad nurodomų priemonių nesiėmimas laikomas nukentėjusiojo rizikos prisiėmimu (Civilinio kodekso 6.253 straipsnio 5 dalis). iuo atveju įstatymas vertina esant rizikos prisiėmimą visai galimai alai. Nustačius atitinkamą faktą, iekinys turi būti atmetamas.
Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare |
Vizualizari: 967
Importanta:
Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved