Scrigroup - Documente si articole

     

HomeDocumenteUploadResurseAlte limbi doc
BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

SAVININKO (VALDYTOJO) ATSAKOMYBĖ UŽ JO VALDOMŲ DAIKTŲ PADARYTĄ ŽALĄ

teisė



+ Font mai mare | - Font mai mic



DOCUMENTE SIMILARE

SAVININKO (VALDYTOJO) ATSAKOMYBĖ UŽ JO VALDOMŲ DAIKTŲ PADARYTĄ ŽALĄ

Savininko (valdytojo) atsakomybės už žalą, padarytą jo valdomų daiktų, pagrindai. Savininko (valdytojo) sąvoka. Valdymo sąvoka ir pagrindai.



Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė už žalą. Žalos padarymo būdai.

Gyvūnų savininko (valdytojo) atsakomybė už žalą. Žalos, padarytos laukinių žvėrių, atlyginimas. Šių nuostolių nustatymo tvarka.

Savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės netaikymo pagrindai.

Civilinis kodeksas be didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą numato dar kelis atsakomybės be kaltės atvejus. Tai statinių savininko (valdytojo) atsakomybė už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelis, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų (CK 6.266 straipsnis) ir gyvūnų savininko (valdytojo) atsakomybė už naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laikinių gyvūnų padarytą žalą (CK 6.267 straipsnis), atsakomybė už žalą, padarytą dėl netinkamos kokybės produktų ar paslaugų (CK 6.292- 6-300 straipsniai), atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis) ir atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų baudžiamajame ir administraciniame procese (CK 6.272 straipsnio 1 dalis).

Žala, padaryta asmens žinioje esančių tam tikrų daiktų ar gyvūnų, atlyginama be kaltės, kadangi vykdoma rizikinga veikla. Šios atsakomybės ištakos yra dar Romėnų teisėje, kai buvo numatyta namo šeimininko atsakomybė. Tai nebuvo laikoma deliktine prievole, o kvazideliktine (tarsi iš deliktų). Tai prievolės, kilusios iš teisei priešingų veiksmų, nepatenkančių į deliktų sąrašą. Bet kuris asmuo turėjo teisę pareikšti actio popularis namo šeimininkui, prie kurio kas nors blogai padaryta ar pakabinta ir dėl to grėsė realus pavojus, jog gali būti padaroma žala.

Išskyrus tai, kad civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, kiti civilinės atsakomybės pagrindai (neteisėta veika, žala, priežastinis ryšys) turi būti nustatyti ir jie esminių ypatumų neturi.

Neteisėta veika šiuo atveju yra laikomas pats žalos padarymo faktas. Ieškovas privalo įrodyti jį, taip pat jam padarytos žalos ar nuostolių dydį.

Prievolės subjektas – skolininkas – yra savininkas (valdytojas). Pirmiausia tai yra asmuo, kuriam priklauso daiktinė teisė valdyti pastatą, statinį, įrenginį ar kitokias konstrukcijas, kuris turi naminius ar jo žinioje yra laukiniai gyvūnai. Daiktinė valdymo teisė gali priklausyti kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis ar kaip savarankiška daiktinė teisė. Savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kurio vardu yra atitinkamas turtas registruotas. Atsakovas pagal CK 6.266 straipsnį atsirasti gali tada, kai pastatas, statinys, įrenginys ar kitokios konstrukcijos yra sukurtas ir įformintas kaip daiktinių teisių objektas. Jis sukuriamas laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos. Jei statyba vykdoma į dar neužbaigta, tai dėl statomo statinio sugriovimo neatsiras atsakomybė statinio savininkui (valdytojui), nes jo dar nėra. Atsakomybė tokiu atveju gali būti taikoma didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, t.y. asmeniui, vykdančiam didesnį pavojų aplinkiniams keliančią veiklą – statybą.

Statiniai yra pastatai, priestatai, teisiniai (inžinieriniai tinklai, keliai ir panašūs objektai) – visa tai, kas pastatyta, sumontuota ar nutiesta naudojant statybines medžiagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir yra pastoviai tvirtai sujungta su žeme. Tai gali būti įvairios paskirties pastatai (gyvenamieji, gamybiniai, administraciniai, komerciniai, kultūros, sporto ir kt.), statiniai (tiltai, viadukai, pėsčiųjų perėjos, tuneliai, bokštai, rezervuarai), įrenginiai (karuselės, baseinai, hidrotechnikos įrenginiai, užtvankos ir kt.), kitokios konstrukcijos (keliai, vamzdynai, estakados, skulptūros, paminklai, paminkliniai akmenys ir pan.). Padidinta atsakomybė savininkui (valdytojui) atsiranda tuomet, kai žala yra padaroma dėl nurodytų objektų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitokie trūkumai gali būti dalies statinio nugriuvimu ir kitokiais veiksniais, kurie yra susiję su statinio eksploatavimu.

Savininko (valdytojo) prezumpcija gali būti nuneigiama bendra tvarka, t.y. įrodžius, kad statinys, pastatas, įrenginys, konstrukcija yra perleista kitam asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka.

Gyvūnai turi būti savininko (valdytojo) prižiūrimi ir šis asmuo atsako už jo naminių gyvūnų ir jo žinioje esančių laikinių gyvūnų padarytą žalą be kaltės, net ir tuo atveju, kai tie gyvūnai iš savininko (valdytojo) pabėga. Gyvūnai asmeniui gali priklausyti nuosavybės, valdymo teise. Naminių gyvūnų padaryta žala atlyginama tiek gyvūnams esant savininko (valdytojo) žinioje, tiek joje nesant. Laukinių gyvūnų, kurie yra asmens žinioje, t.y. tie, kurie žmogaus prijaukinti, laikomi jo tikslais ar interesais (verslo, pramogų ir kt.), padarytą žalą turi atl;yginti tas asmuo, kurio žinioje laukiniai gyvūnai yra.

Įstatymai numato,kad gali būti atlyginama laukinių gyvūnų padaryta žala, jei laukiniai gyvūnai nėra asmens žinioje. Ji numatyta atlyginti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 425 patvirtintus ,,Medžioklės Lietuvos Respublikos nuostatus” (medžiojamųjų gyvūnų) ir pagal ,,Laukinių kanopinių žvėrių padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui atlyginimo tvarką”, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 397.

Laukinių kanopinių žvėrių padaryta žala žemės ūkio pasėliams, miškui, hidrotechnikos įrenginiams atlyginama tada, kai ji padaryta laukinių kanopinių žvėrių. Žalos dydis yra apskaičiuojama Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtintos metodikos pagrindu. Tai atlieka rajono valdybos sprendimu sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija.

Prievolės šalys yra žemės ūkio pasėlių ir miško savininkas (šeimininkas) ir medžioklės plotų naudotojai. Tai fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie nuomoja medžioklės plotus, kuriems suteikta teisė jais naudotis, arba kuriems priklauso medžioklės plotai nuosavybės teise. Jų atsakomybės pagrindas yra tai, kad medžiojamų gyvūnų skaičius yra reguliuojamas juos sumedžiojant, tam tikri medžiojamų gyvūnų kiekiai yra leistini ir jie nepadaro žalos, kuri gali būti apskaičiuota. Kai susidaro gyvūnų perteklius, tai jie gyvajai gamtai, pasėliams ar įrenginiams gali padaryti daugiau žalos negu paprastai. Tiesioginius nuostolius sukelia gyvūnai, tačiau yra paties atsakingo už žalą subjekto kaltė. Ji pasireiškia tuo, kad nesiimama visų suteiktų teisių medžioklės plotuose gyvūnų skaičiui reguliuoti. Gyvūnų skaičius šiuo atveju yra preziumuojamas kaip nenormalus, remiantis tuo faktu, kad padaroma žala gamtai, augalijai, įrenginiams yra didesnė negu paprastai, kai yra natūraliai normalus gyvūnų skaičius.

Atsakomybės atsiradimo pagrindas yra gana abstraktus, todėl įstatyme yra numatytos kelios sąlygos, kurios pašalina civilinę atsakomybę. Žala atlyginama tuomet, jei medžioti neuždrausta. Jeigu medžioti yra uždrausta, tai ši aplinkybė yra vertinama kaip valstybės veiksmai, kurie šalina žalos atlyginimo prievolės skolininko atsakomybę už žalą (Civilinio kodekso 6.253 straipsnio 3 dalis). Neatlyginama žala gėlynų, sodų, šakniavaisių kaupų, medelynų, daigynų savininkams, jei šie objektai tinkamai neaptverti. Tai reiškia, kad nurodomų priemonių nesiėmimas laikomas nukentėjusiojo rizikos prisiėmimu (Civilinio kodekso 6.253 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju įstatymas vertina esant rizikos prisiėmimą visai galimai žalai. Nustačius atitinkamą faktą, ieškinys turi būti atmetamas.



Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare



DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 967
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved