SENOVĖS TEISĖ

SENOVĖS TEISĖ

1.SENOVĖS RYTŲ TEISĖ

Bendrieji Senovės Rytų teisės bruožai:

Seniausios teisės sistemos susiformavo senovės rytuose ( P.Azija ir Š.Afrika) 4-3 tūkst. pr. Kr. Čia atsirado pirmieji valstybiniai dariniai, o kartu su jais nuo seno susiklostź papročiai evoliucionavo į teisės normas. Senovės rytuose anksčiau nei bet kur kitur susikūrė teisės sistema, įtvirtinusi specifinius regiono visuomenės santvark¹, soc. ir politinių institutų raida buvo lėta, persipynusi su gimininės gentinės santvarkos liekanomis t.y. menku privatinės žemės nuosavybės lygiu, patriarchaline šeima, kolektyvine bendruomenės atsakomybe.

Bendrieji bruožai:

  Paprotys-pagr. teisės šaltinis. Tai yra visuomenės kūrybos produktas, perduodamas žodžiu iš kartos į kart¹. Seniausios teisės normos rėmėsi papročiais.

  Taliono, kompozicijos principai. Prieš tai galiojo keršto paprotys. Jis turėjo tramdom¹jį poveikį ir turėjo padėti atkurti nukentėjusios ir nusikaltusios šalių santykį. Bet dėl jo sukeliamos grandininės reakcijos pragaištingumo, pereita prie taliono ir kompozicijos. Taliono paprotys- principas, ribojantis keršt¹ ir besiremiantis lygaus atlygio principu.”Lygus už lygų”,”Dantis už dantį”. Taliono teisė- valstybės sankcionuotas taliono paprotys. Jis rodė, kad žmogus paklūsta taisyklėms ir drausmei. Kompozicijos principas-atsirado susiklosčius prekiniam ūkiui. Jis numatė už padaryt¹ nusikaltim¹ materialinź kompensacij¹ nukentėjusiam ir jo šeimai.

  Gyventojų nelygybės fiksavimas. Taliono idėja iškreipta, ji pakeista nuostata, kad kilmingasis turi daugiau teisių nei nekilmingas. Taip pat vergų padėtis buvo labai pažeminta ir nelygiateisė laisvųjų, priklausiusių skirtingoms socialinėms grupėms, padėtis.

    Ryšys su religija.Sakralinis pobŪDIs

  Teisinės sitemos nebuvimas

  Kazuistinis teisės normų pobŪDIS.: Tai yra teismų praktika, kurioje nebuvo bendro pobūdžio taisyklių ir tekstų pagrind¹ sudarė pavieniai konkretūs atvejai-KAZUSAI.

  Formalizmas. Daug dėmesio skirta ritualams, simboliams, tiksliam formų laikymuisi.

Egipto teisė-Jokių išlikusių paminklų.

Kinija- 6-5 a.pr.Kr. “Įstatymų apžvalga”

Indija- “Manaus įstatymai” 2a pr.Kr.-2 a. po Kr.

Pirmosios valstybės Mesopotamijoje. Babilono valstybės iškilimas.

Mesopotamijoje 4-3 tūkst. Pr. Kr..Šumero ir Akado gentinių gupių pagrindu pradeda formuotis pirmieji miestai-valstybės. Susidarė 2 Tarpupio dalys- Šumero-pietuose ir Akado - šiaurėje. Jos nuolat kovojo tarpusavyje dėl viešpatavimo teritorijoje.3tūkst.pr.Kr.įsigalėjo Akado imperija( pirm¹ kart¹ buvo susijungti Mesopotamijos miestai-valstybės) ir jos valdovu tapo Sargonas. Ji greitai žlugo, nes j¹ užpuolė kalnų gentys.19a pr. Kr. iškilo Babilono karalystė, antr¹ kart¹ suvienijusi Mesopotamij¹. Gyvavo 3 šimtmečius ir klestėjimo viršūnź pasiekė 18a pr. Kr. valdant Hamurapiui.

Tai buvo vienas iš pagr. prekybos centrų, per Babilon¹ ėjo keliai į Sirij¹, Maž¹j¹ Azij¹ ir Armėnij¹. Ankstyva prekinių piniginių santykių plėtra, prekyba stimuliavo šalies teisės raid¹. Todėl čia 3 tūkst.pr Kr. papročių teisė neteko galios ir pagrindiniu teisės šaltiniu tapo vienos ar kitos karalystės valdovo įstatyminiai aktai.

Hamurapio teisynas-Senovės Rytų teisės paminklas:

Tai reikšmingiausias Mesopotamijos teisinis dokumentas. Jo tekstas yra išlikźs iki mūsų dienų. Irane 1901-1902m. prancūzų archeologinė ekspedicija rado 3 juodos spalvos akmens nuolaužas su iškaltu dantiraščio tekstu ant jų . Paaiškėjo, kad tai yra akmens stulpas su teisyno tekstu ir Hamurapio atvaizdu.

Šis įstatymas reikšmingas ne tik kaip vienas seniausių autentiškų tiesės paminklų apskritai, bet ir kaip autentiškas istorijos šaltinis, teikiantis medžiagos apie sen¹j¹ civilizacij¹ ir aukšt¹ Artimųjų Rytų kultūr¹.

Teisynas tikrai nėra išsamus, nes neapima nemažai institutų, randamų kituose šaltiniuose. Bet gal buvo manoma, kad jiems užrašyti nėra reikalo ir šiaip jie buvo perduodami žodine forma.

Teisės primityvumas

Primityvum¹ rodė:

Kazuistinis normų pobūdis. Formuluojamos ne apibendrintos, abstrakčios elgesio taisyklės, o konkretūs faktai ar įvykiai. Straipsniai prasidėdavo žodžiu “jeigu”. Po to eidavo konkrečios situacijos, kuriai skirta atitinkama norma, aprašymas. Kazuistinis pobūdis leidžia daryti prielaid¹, kad taisyklės paimtos iš konkrečių teismo sprendimų.

Simboliniai veiksmai. Savybė ypač ryški už nusikaltimus numatomose bausmėse.(Pirštų, liežuvio nupjovimas)

Jokios aiškios dėstymo sistemos. Normos grupuojamos tik pagal turinį, neskiriamos pagal turinių santykių reglamentavim¹, nusikaltimus ir jų bausmes, teismo procedūr¹.

Modernus tiems laikams dalykas:

Įstatymų leidėjas sugebėjo atskirti teisės normas nuo religinio ir moralinio pobūdžio rekomendacijų ir jomis neapkrauti įstatymo, nors senovės rytų šalių teisei toks teisinio ir religinio pobūdžio taisyklių suplakimas apskritai yra labai būdingas.

Teisyno sandara:

Preambulė: Hamurapio prisistatymas, savo titulų vardijimas, skelbiamas jo teisingumas ir nuopelnai, visavaldiškumas, skelbiama, kad teisės tikslas yra siekti žmonių lygybės prieš įstatym¹, įtvirtinti teisingum¹.

Pagrindinė dalis: Susideda iš įvairių teisės normų. 282 straipsniai.

Pabaiga :Raginama laikytis įstatymų ir smerkiami tie, kas juos pažeistų ar keistų.

Babilono visuomeninės santvarkos savitumų teisinis įtvirtinimas:

Hamurapio teisynas išskyrė kelet¹ socialinių grupių, kurių teisinė padėtis buvo nusakoma labai skirtingai.

Socialinės grupės:

  Vergai: jie galėjo tapti pirkimo ir pardavimo, dovanojimo, skolinimo, paveldėjimo objektas. Juos buvo galima paleisti į laisvź. Hamurapio teisynas įtvirtino ne tiek vergo beteisiškum¹, kiek jo teisių ribotum¹.(Vergas galėjo vesti laisv¹j¹. O jo šeimininkas iš tos santuokos gimusių vaikų neturėjo teisės versti vergais. Laisvojo vaikai, pagimdyti vergės, taip pat buvo laikomi laisvaisiais.)Vergas galėjo turėti turto ir dėl jo sudaryti sandorius. Vergo ir laisvosios vaikai turėjo teisź paveldėti pusź mirusio tėvo t.y. vergo turto, o jo šeimininkui tekdavo kita pusė jo turto. tai leidžia manyti, kad Babilone dar nebuvo visiškos vergystės.

  Laisvieji: tai buvo pilnateisiai Mesopotamijos nariai, kuriems priklausė vergai ir jų daiktai. Teisynas numatė pači¹ griežčiausi¹ bausmź už svetimo vergo vagystź, pagalb¹ jam pabėgti, ženklo panaikinim¹ ir skelbė atlyginim¹ už pabėgusio vergo pristatym¹ šeimininkui. Laisvieji teisiniu požiūriu buvo nevienalytė masė: avilumai( tiesiog žmonės;”laisvasis sūnus”) ir muškenumai(smulkūs žmonės; ”išvaduotasis”).Kai kada muškenumų interesus teisynas gynė ypač išskirtinai(už vergų priklausančių muškenumams vagystź buvo baudžiama taip pat kaip ir už vergų priklausančių rūmams vagystź). Bet avilumo gyvybė buvo labiau saugoma nei muškenumo. Aukštesnź avilumo padėtį įtvirtino ir nuostata, numatanti gydytojui didžiausi¹ atlyginim¹ už avilumo, mažesnį už muškenumo ir patį mažiausi¹ už vergo gydym¹. Taigi muškenumas buvo tarsi antrarūšis senovės Babilono gyventojas. BENDRA ABIEMS: nuosavybės teisė į vergus, taigi priklausymas vergvaldžių socialinei grupei.

Nuosavybės teisė

Žemė Babilone buvo pagrindinė gamybos priemonė ir pagrindinis nuosavybės teisės objektas. Ji buvo tiek laisvo, tiek ir priklausomo naudojimo objektas. Daugiausia žemės priklausydavo karaliui ir šventykloms .J¹ dirbo priklausomi žmonės arba ji nuomota už tarnyb¹ duota kariams ir valdininkams.

Babilone buvo labai paplitźs grūdinių kultūrų auginimas, kuriam užtikrinti reikėjo dirbtinio žemės drėkinimo sistemos. Irigacinių įrenginių statybai, priežiūrai ir naudojimui reikėjo suvienyti gamybinių kolektyvų pastangas, todėl Babilone palyginti ilgai išliko bendruomeninė žemėvalda, derinusi kolektyvo ir asmenines jo narių gamybines pastangas. Bendruomeninė žemė buvo valdoma arba kolektyviai arba atskirų šeimų. Žemės sklypai, duoti valdyti šeimoms, buvo pažymimi akmenimis (kuduru) ir jų kopijos buvo saugomos šventyklose. Laisvasis bendruomenininkas į savo žemės sklyp¹ turėjo gana plačių teisių t.y. galėjo jį parduoti, mainyti, įkeisti, nuomoti, perduoti paveldėjimo būdu, tačiau praktiškai babilonietis retai kada skirdavosi su savo sklypu.

Hamurapio teisynui būdinga dar ir tai, kad tarp normų, kuriomis siekiama apsaugoti socialinius ir ekonominius visuomenės pagrindus, yra tokių, kurios numato teisinius Babilono ekonomikai nepaprastai reikšmingos drėkinimo sistemos priežiūros padarinius. Įstatymas numato labai griežt¹ drėkinimo sistemos priežiūr¹, kad vanduo neužlietų kaimynų laukų ir nepadarytų būsimam derliui nepataisomos žalos.

Labai daug dėmesio Hamurapio teisynas skyrė karių žemėvaldai.”Ilku” turtas tai buvo namai ir inventorius, duodamas kariui karaliaus kaip atlyginimas už tarnyb¹, bet laikinai kol einama tarnyba. Draudžiama sudaryti sandorius dėl šio turto, ir tik jei sūnus eina t¹ pači¹ tarnyb¹, tai jis gali paveldėti t¹ turt¹. “Ilku” valdytojas savo tarnyb¹ turėjo atlikti tik pats, jei jis pasamdydavo kit¹ karį atlikti tarnybai, tai jis turėjo būti baudžiamas mirtimi, o turtas atitekdavo pasamdytajam. Jei “ilku” laikytojas patekdavo į nelaisvź, tai jo turtas galėjo būti perduotas kitam kariui, bet jei pirmasis grįžtų tai jam jo turtas turi būti gr¹žintas. Jei karys turi suaugusį sūnų, tai jam atitenka tas turtas ir jo tarnyba, o kario žmona turi teisź naudotiss 1/3 to turto.

Nuosavybės teisė negalėjo būti perduodama net s¹žiningam jos įgijėjui. Jei jis t¹ nuosavybź gaudavo ne iš paties savininko ar jo atstovo, tai jis, paaiškėjus tikrajam savininkui, turėjo jam gr¹žinti t¹ turt¹ ir galėjo reikalauti kompensacijos iš t¹ turt¹ pardavusio asmens. Įgijźs “ilku” turt¹ įgijėjas netekdavo teisės reikalauti sumokėtų pinigų.

Prievolinių santykių teisinis reglamentavimas.

Prievolės dažniausiai kildavo iš sutarčių, bet buvo žinomos tokios prievolės kurios atsirasdavo dėl žalos padarymo(deliktų)

Teisinį sutartinių santykių išplėtojim¹ lėmė palyginus aukštas prekinių- piniginių santykių lygis. Sutarčių sudarymui nereikalauta išskirtinės formos. Sudarant sutartis kartais taikyta priesaika, kuri rodydavo sandorio nepažeidžiamum¹. Dalyvaudavo keli liudytojai, liudijantys akto sudarymo fakt¹. Buvo žinomos ir raštiškos sutartys-molio lentelėse.

Sutarčių tipai:

PASKOLOS SUTARTYS: Iki Hamurapio teisyno palūkanų dydis įstatymų nebuvo ribojamas ir todėl atsirado socialinių lupikautojų(damkarų) sluoksnis. Skolininkai buvo verčiami vergais arba į skolinź vergovź turėdavo atiduoti šeimos narius. Skolinė vergovė terminais nebuvo ribojama. Teisynas apribojo palūkanų dydį, nustatydamas maksimali¹ jų rib¹: grūdams 33,3%, o pinigams 20%. Peržengźs ši¹ rib¹, damkaras netekdavo visos skolos. Jei skolininkas negali su kreditoriumi atsiskaityti dėl stichinės nelaimės, tai skolos mokėjimas buvo atidedamas, palūkanų už tuos metus mokėti nereikėjo. Buvo panaikinta ir neterminuota skolinė vergovė bei nustatytas 3 metų terminas atidirbti už bet kokio dydžio skol¹. Numatytas įkaitų palikimas sudarant sutartį kaip garantas kreditoriui, kad skola bus tikrai gr¹žinta. Įkaitais galėjo būti skolininko šeimos nariai. Kreditorius buvo atsakingas už jam duotus įkaitus ir jei jie nukentėtų būdami pas kreditorių, tai jam tokiu atveju buvo numatyta atsakomybė.

NUOMOS SUTARTYS: Galiojo įvairaus turto nuomos sutartys. Namai ir sodai nuomoti 1 metams, sodai kartais 5 m už tam tikr¹ iš anksto numatyt¹ atlyginim¹ ar derliaus dalį. Kada nuomininkas neūkiškai tvarkydavosi, tai ta derliaus dalis galėjo būti skaičiuojama pagal kaimyninių laukų pajamas .t.y. jei nuomininkas dėl savo kaltės neišaugindavo derliaus tai jis vis tiek turėjo mokėti tiek pat kiek ir kaimynai už nuomojamus sklypus. Kilnojamo turto nuomai galiojo nuomos mokesčio taxai už naudojim¹si asilu, vežimu, taip pat kartais numatydavo ir atsakomybź už išnuomoto daikto sugadinim¹.

PASAUGOS SUTARTYS: Šios sutarties sudarymui reikėjo liudininkų. Saugotojas atsakė už iš jo pavogt¹ daikt¹, net jei kartu būdavo pavogti ir jo paties daiktai, jis turėjo sumokėti saugoto daikto vertź ir turėdavo teisź ieškoti vagies. Jei žmogus priėmė saugoti daikt¹, bet bando išsiginti, kad jo neturi, privalo sumokėti 2gub¹ daikto vertź.

DOVANOJIMO SUTARTIS: Tėvas gali patinkančiam įpėdiniui dovanoti daiktų, bet tai neturi įtakos dalijantis tėvo palikim¹.

EKVIVALENTIŠKUMO PRINCIPAS-žalos kito asmens turtui ar sveikatai padarymas kai kada sukeldavo kaltininkui prievolź atlyginti padaryt¹ žal¹. Šis principas rodo, kad Babilone remtasi ne baudžiamųjų sankcijų už nusikaltimus skyrimu, o jau humaniškesniu ir ekonomiškai tikslingesniu principu.

Santuoka, šeima, paveldėjimas

Santuoka buvo sudaroma raštišku jaunikio ir nuotakos šeimos susitarimu. Nereikalauta nuotakos sutikimo ir nesvarbus buvo besituokiančiųjų amžius, socialinė padėtis, apeigose nedalyvaudavo pasaulietinės ir dvasinės valdžios atstovai. Moteris galėjo paveikti sutartį reikalaudama, kad vyras negalėtų jos įkeisti už skolas.

Jaunikis turėjo sumokėti nuotakos šeimai išpirk¹ kompensuodamas darbo rankų netektį. Tai buvo vad. TIRCHATUM .Jo dalis mokama iš anksto, kad jei jaunikis atsisakytų vesti, tai jų netektų, o nuotakos šeima atmetusi jaunikio pasiūlym¹, turėdavo gr¹žinti 2gub¹ sum¹.

Asmeninių santykių atžvilgiu vyraujantis vaidmuo šeimoje atiteko vyrui, kuris žmon¹ už skolas galėjo atiduoti į vergovź. Bet vyro valdžia žmonai nebuvo neribota, nes žmona galėjo pavaduoti vyr¹ jei jo nebūdavo namie. Už neištikimybź žmona galėjo būti įmesta į vandenį. Už išlaidum¹, apsileidim¹ žmona galėjo būti vyro paversta verge. Jei t¹ patį darydavo vyras, tai žmona turėjo teisź grįžti pas tėvus.

Vyravo manogaminė šeima, bet buvo ir poligaminės atgyvenų. Jei žmona būdavo nevaisinga, tai vyras turėjo teisź parsivesti sugulovź ar vergź, bet jos negalėjo lygintis su žmona. Vyrui patekus į nelaisvź, žmona galėjo susirasti kit¹, bet jei pirmasis grįžtų, ji privalo būti su juo.

Vyras visada galėjo nutraukti santuok¹, o žmona tik tada jei:

1.Jei ji nepagrįstai apkaltina neištikimybe

2.Jei vyras palieka namus ir gyv. vietovź

3.Jei vyras paėmė sugulovź dėl žmonos ligos.

4.Jei vyras yra neištikimas ir žemina žmon¹.

Turtiniu atžvilgiu žmona išsaugojo savarankiškum¹. Ji galėjo turėti savo turto, kurį sudarė kraitis ir kitas įgytas turtas, įvairiai juo disponuoti. Mirties atveju turtas atitekdavo vaikams o jei jų nėra tai žmonos tėvams, kurie turėjo vyrui gr¹žinti vedybinź išpirk¹.

Paveldėjimo rūšys:

  TESTAMENTINIS: turto palikėjas dar būdamas gyvas nustatyta forma gali pareikšti savo vali¹ dėl turto. Šios paveldėjimo rūšies teisynas dar nežinojo, buvo tik jo užuomazgos, nes palikėjas turėjo teisź teikti pirmenybź vieniems kitų s¹skaita. Teismo leidimu tėvas galėjo atimti paveldėjimo teisź iš antr¹ kart¹ nusikaltusio sūnaus.

  ĮSTATYMINIS: jei mirźs žmogus nepaliko testamento, tai turt¹ paveldi tie, kam jis priklauso pagal įstatym¹. Vaikai tėvų turt¹ paveldėdavo nepriklausomai nuo lyties ir lygiomis dalimis, išskyrus dukras, kurios jau gavusios kraitį. Įvaikinti vaikai paveldėdavo lygiai su tikrais. Tėvo pripažinti iš vergės gimź vaikai galėdavo paveldėti lygiomis dalimis, bet tik kilnojam¹jį turt¹. Tėvo nepripažinti iš vergės gimź vaikai paveldėjime nedalyvaudavo, nes gaudavo laisvź po tėvo mirties. Pusė mirusio vergo, vedusio laisv¹j¹, turto atitekdavo šeimininkui, o kita pusė lygiomis dalimis jo vaikams. Mirusios mamos kraitį paveldėdavo jos vaikai, o ne vyras.

Nusikaltimas ir bausmė

Šių teisyno normų turinys buvo labai primityvus, nepaisoma nusikaltimo tikslų, kaltės formos, bausmė buvo laikoma nukentėjusiojo reikalu, kuris turėjo dovanoti nusikaltėliui.

Nusikaltimų rūšys:

  ASMENIUI: neminimi tyčiniai nusikaltimai. Bet paminima žmonos siekis nužudyti vyr¹ dėl kito vyro, gydytojo atsakomybė dėl paciento mirties, kreditoriaus atsakomybė dėl skolininko mirties, taip pat priklauso kūno sužalojimai, šmeižtas, įžeidimas.

  NUOSAVYBEI: labiausiai saugota rūmų ir šventyklų nuosavybė. Taip pat priskiriamas vergystės ženklo nuo vergo pašalinimas, svetimo lauko užtvindymas, svetimo vergo nužudymas.

  ŠEIMOS PAGRINDAMS: tai yra žmonos neištikimybė, palaidas gyvenimo būdas, išžaginimas, kūdikio Bausmės buvo žiaurios ir įvairios. Daugelyje atvejų numatyta mirties bausmė įvykdant j¹ įvairiais pavidalais. Taip pat numatytos luošinančios bausmės: rankos ar pirštų nukirtim¹, ausų ir liežuvio nupjovimas. Numatytas ir nusikaltėlio vertimas vergu, išvarymas iš bendruomenės, nuplakimas, taikoma piniginė įmoka nukentėjusiojo ar jo artimųjų naudai.

Teismo procesas: Neskiriamas civilinis ir baudžiamasis procesas. Ieškovas pats turėjo pristatyti teismui atsakov¹ ir jie abu turėjo pristatyti teismui įrodymus. Labai svarbūs būdavo liudytojų parodymai, sutvirtinti priesaika.

Ypač paplitźs įrodymas buvo ordalijos(“Dievo teismas”)Tai įvairūs žiaurūs išmėginimai, kurių rezultatas prieštaringiems to meto teisėjams turėjo patvirtinti to asmens kaltum¹ arba teisum¹.

Hamurapyje ypač paplitź išmėginimai VANDENIU, nes jis laikytas švaria stichija ir gali patikimai parodyti teisiamojo santykį su nusikaltimu.

Teismo f-jas atlikdavo šventyklų ir bendruomenių teismai, taip pat buvo ir karališkieji teismai, nagrinėjź karaliaus žmonių bylas. Aukšč. teismo instancija buvo KARALIUS.

Kraujo keršto transformavimasis į talion¹ ir kompozicij¹

Kai kur Hamurapyje yra minimas savateismis. Bet apskritai keršto paprotys jau yra transformuotas į talion¹ ir kompozicij¹, bet jie jau įstatymų leidėjo pakoreguoti ir pritaikyti visuomenei, kurioje toleruojamas socialinis nelygiateisiškumas.

Talionas buvo numatytas taikyti, kada nusikaltėlio ir nukentėjusiojo padėtis visuomenėje buvo vienoda. Nuosekliai laikantis taliono ,teisynas prieina prie to, kas mūsų laikais būtų laikoma absurdu: už kai kuriuos nusikaltimus buvo numatyta atsakomybė žmonėms, net nesusijusiems su nusikaltimu. Savotiškai taliono principas reiškėsi teisyne nustatytoje taisyklėje, pagal kuri¹ melagingai k¹ apkaltinźs šmeižikas turėjo atsakyti taip, kaip tai būtų grėsź apkaltintajam.

Aukštesnės visuomeninės padėties žmogui padarius nusikaltim¹ žemesnės padėties žmogui, buvo taikomas kompozicijos principas. Teisynas taip pat numatė bausmes žemesnės visuomeninės padėties žmogui nusikaltus aukštesnės padėties žmogui. Bausmės gerokai žiauresnės nei taikant taliono princip¹.

M.Maksimaitis “Užsienio teisės istorija”

2.Antikos teisė

Antikinių šalių teisėkūros institucijos ir teisės šaltiniai.

Tai yra graikų romėnų civilizacija, apėmusi Viduržemio ir juodosios jūros baseino valstybes ir gyvavusi I tūkst.. pr. Kr. iki I tūkst. po Kr. Palanki geografinė padėtis ir klimato s¹lygos leido plėtotis amatams ir prekybai ir tai lėmė ankstyv¹ rinkos ūkio atsiradim¹ ir privačios nuosavybės gausėjim¹. Spartėjo gyventojų turtinė diferenciacija, kuri skatino politinź kov¹. Kuri leido pereiti prie aukštesnio valstybingumo lygio.

I tūkst.pr.Kr. graikų ir romėnų visuomenės org. rėmėsi svarbiausiais gimininės santvarkos institutais.: karaliumi seniūnų taryba ir tautos susirinkimu. Vėliau jie buvo pertvarkyti į respublikinės santvarkos institutus. Bet vėliau karalių valdžia buvo panaikinta(dėl bendruomeninių ryšių suirimo, aristokratinių šeimų opozicijos)7a pr.kr Atėnuose ir 6a pr. Kr. Romoje. Aristokratų valdžia Atėnuose išsilaikė iki Solono reformų ir galutinai panaikinta Klistenio. Romoje valdžia aristokratinį pobūdį išlaikė vis¹ respublikos ankstyv¹jį laikotarpį bet dėl Servijaus Tulijaus reformų plebėjai ėmė įgyti daugiau teisių pradedant teise dalyvauti tautos susirinkime.

Įstatymų leidybos institucijos Atėnuose

Dėl nepalankios geogr,. padėties Atėnuose valdžios centralizacija buvo sunkiai įmanoma. Todėl panaikinus monarchij¹, susikūrė vienas nuo kito izoliuoti miestai-valstybės, vad. POLIAIS. Tai buvo uždara organizacija, neapėmusi vergų ir svetimšalių, net kilusių iš piliečiams giminingų tautų. Tai buvo tarsi atskiri mikropasauliai su savo santvarka, tradicijomis, teise, taip pat vyravo įvairios valdymo formos: demokratija, aristokratija, oligarchija Intensyviausiai poliai kūrėsi 6-5 a pr.Kr.

Ankstyvuoju valstybingumo laikotarpiu tautos susirinkimai nesugebėjo visiškai įsigalėti ir valstybės valdym¹ perleido gimininei ir turtinei aristokratijai .Atėnuose valdė EUPATRIDAI(gimininė bendruomenė) ir buvo DEMOSAS(atėniečių tauta).Jis buvo nušalintas nuo tiesioginio visuomenės reikalų tvarkymo ir turėjo teisź dalyvauti tautos susirinkime, kurio vaidmuo nuolatos mažėjo.

Atėnuose 5 a pr.Kr. sukurta demokratija-valstybė turi remtis visų piliečių aktyvumu ir piliečiai privalo turėti vienodas teises dalyvaujant valstybės valdyme.

TEISĖKŪROS INSTITUTAI ATĖNUOSE: įstatymų leidybos iniciatyvos teisė priklausė visiems, dalyvaujantiems tautos susirinkime: bet kuris atėnietis galėjo pateikti įstatymo projekt¹ tautos susir.Jo nariais buvo 20 metų visateisiai atėniečiai vyrai. įstatymus priimdavo rankų pakėlimu. Projektai skelbiami viešai. taryba(10 terit. filų po 50 narių, filai renkami burtais ir 1 metams).Ji svarstydavo įstatymų projektus ir teikdavo juos tautos susirinkimui .taip pat buvo HELIEJA-aukšč. valstybės teismas, burtais sudaromas 1 metams. Ji turėjo teisź atmesti priimt¹ įstatym¹.

Demokratijos trūkumai: Į valstybines pareigas pareigūnai skirti ne rinkimais, o burtų keliu, pareigos tapo apmokamos, ribotam laikui, kolegialios. Atėnų demokratija negalėjo naudotis vergai, svetimšaliai(metekai) ir atėniečių moterys.

Atėnų teisės šaltiniai:

  Papročiai,tradicijos.(nerašytiniai)

  Tautos susirinkimų įstatymai(turėjo bendro pobūdžio normų) ir psefizmai(lietź pavienius asmenis ir konkrečius dalykus) Atsirado nuo 7 a pr kr

  Drakono įstatymai 621m pr kr – 7 am.

   Solono įstatymai 594m pr kr – 6 am.

Senovės Romos įstatymų leidybos institucijų raida ir teisės šaltiniai.

Romoje valdė PATRICIJAI(turtingų šeimų klanas, valdźs daug žemės) ir buvo PLEBĖJAI(turėjo pareigas valstybei ir sudarė ginkluot¹sias pajėgas, nuo patricijų juos skyrė socialinė ir politinė praraja). Romoje derinosi aristokratija ir demokratija, bet kilmingieji vis vien turėjo vyraujanči¹ padėtį valstybėje. nuo 494 m pr kr įsteigta tautos tribūno pareigybė siekiant ginti plebėjų teises nuo patricijų savivalės. Jie turėjo veto teisź sulaikyti nuo tam tikrų potvarkių vykdymo, bet neturėjo imperatyvios valdžios.

ROMOS ĮSTATYMŲ LEIDYBOS INSTITUCIJOS

Tautos susirinkimai (komicijos):

CENTURIJŲ KOMICIJOS(susirinkimai, kuriuose balsuojama šimtinėmis. Tai karinio pob. Vnt. Sudaryti iš karių( patricijų ir plebėjų) pagal jų turtinź padėtį. Pagr.f-ja:priimti įstatymus)

TRIBŲ KOMICIJOS(juose buvo balsuojama tribomis.Sudarė arba visi pilnameč. arba tik plebėjai ir tada jos vadinosi tautos sueigomis. Iš pradžių jos rinko tik žemesnio rango pareigūnus, bet nuo 3 a pr kr. sprendimai pradėti kvalifikuoti kaip tautos nutarimai, turintys įstatymo gali¹.)

KURIJŲ KOMICIJOS(jose balsuota kurijomis ir jas sudarė tik patricijai. Jos karalių laikot. buvo vienintelės komicijos, o po Servijaus tulijaus reformų panaikintos)

Senatas(nuolatinė valstybės valdžios institucija, svarbiausia Romos visuom. gyvenime. Tai konsultacinė institucija, kurios nutarimai vad. SENATUSKONSULTAIS. Priimant įstatym¹ bet kuriuo atveju lemiam¹ reikšmź turėjo Senato nuostata.jo narių s¹rašus 5 metams sudarydavo specialus magistratas-cenzorius, įtraukdamas kilimingiausius ir turtingiausius narius. hesant nepaprastai padėčiai šalyje, Senatas gali skirti diktatorių, bet ne ilgiau nei 6 mėn.ir suteikti jam neribot¹ valdži¹.)

Magistratūra(pagr.principai:terminuotumas, kolegialumas, atsakomybė, renkamumas tautos susirinkime, neatlyginamumas.Tai įvairios valstybės pareigybės(magistratai))

ROMOS TEISĖS ŠALTINIAI:

  PAPROČIAI(seniausios teisinio pobūdžio taisyklės, atsirandančios ir tobulėjančios tautos gyvenime)

  DVYLIKOS LENTELIŲ ĮSTATYMAI(sutvarkytas papročių teisės rinkinys, sudarytas iš trumpų taisyklių ir draudimų,surašytų 12 lentelių.Pasirodė dėl patricijų ir plebėjų kovos, nes patricijai naudojosi monopoline teise eiti valstybines pareigas ir nepaisydami plebėjų interesų aiškino nerašytas papročių normas.Šis įstatymas teisės kūrim¹ sutelkė tautos susirinkimo rankose)

  TAUTOS SUSIRINKIMŲ ĮSTATYMAI(jie rėmėsi laiko patikrinta teismų praktika)

  PRETORIŲ EDIKTAI(nuo 3 a pr kr.Jie buvo privalomi.Pretoriai nurodydavo teisės formules, kuriomis vadovaudamiesi jie turėjo įvesti tvark¹)

  SENATUSKONSULTAI(principato laikotarpiu)

  IMPERATORIŲ KONSTITUCIJOS(tai yra aktai, leidžiami tautaijiems perdavus įstatymų leidybos teisź.Tai buvo pagr. teisės šaltinis dominato laikotarpiu it konst. Galiojo ne tik miestuose ar provincijose, bet ir visoje Romos imperijos teritorijoje.)

  SALVIJAUS JULIJANO EDIKTAS 2a.(tai paskutinis Romos pretorius ir jo išleistas ediktas buvo susistemintas pretorių ediktų rinkinys)

  PAPINIANO,PAULIAUS,ULPIANO,GAJAUS,MODESTINO teisiniai teiginiai(tai autoritetingiausi 2-3a teisininkai.Juos išvardino Valentinianas III.)

Atėnų teisė

Teisės raida Graikijoje neperžengė ploių ribų ir ji rutuliojosi vietos papročių ir tradicijų pagrindu.Antikos teisei buvo būdingas PARTIKULIARIZMAS(teisės margumas ir regioninis pobūdis).Įsitvirtinus poliams, teisės raida suaktyvėjo ir papročius, kurie iš kartos į kart¹ buvoperduodami žodžiu, pamažu pakeitė rašytiniai karalių įstatymai.atėnų teisė išsiskyrė ypatingu išplėtotumu ir ji darė įtak¹ kitų polių teisei, nors pati buvo nevienalytė ir neturėjo teorinių instrukcijų.Seniausias teisės šaltinis čia buvo paprotys ir tik nuo 7 a pr kr jį pakeitė įstatymas, kuris buvo teismų praktikoje atsispindėjusių papročių užrašymas.

Drakono įstatymas

Išleistas 621 m. pr kr.Skirtas nusikaltimams ir bausmėms.Pasižymėjo labai griežtomis bausmėmis, daug kur taikoma mirties bausmė.Draudė kraujo keršt¹, saugojo žudik¹ nuo kankinimo, savo gyvybź jis galėjo išsaugoti pasirinkdamas tremtį, arba kompensacijos mokėjim¹.Skyrė tyčinį ir netyčinį nužudym¹ ir šiuo atveju numatė ištrėmim¹ arba gynybos atveju atleido nuo bausmės.Tai buvo teigiamas reiškinys, nes varžė eupatridų savivalź ir įvedė fiksuot¹ tvark¹.

Solono įstatymai

Jis siekė panaikinti skolas ir skolinź vergovź.įvykdė SEISACHTIJ„(skolinių prievolių panaikinimas)Taip pat likvidavo monopolinź eupatridų galimybź eiti valst.pareigas,palietė valstybės valdžios organizacij¹ regl.naujus civiliniu teisiniu santykius, davė akstin¹ prekybos ir amatų plėtotei.Jis panaikino Drakono įst.išsk. kelias nuostatas dėl nužud.Nuo tada Atėnų teisė nebuvo sisteminama ir perduodama iš kartos į kart¹ žodžiu.

Pagrindiniai teisės institutai

NUOSAVYBĖvisa nuosavybė buvo sutelkta valstybės rankose.Ji buvo atiduodama naudotis privatiems asmenims, kuire buvo laikomi tos nuosavybės savininkais.Buvo skiriamas turto valdymas(faktinis turto turėjimas su teise juo naudotis) ir nuosavybė(reiškia turto valdym¹ ir disponavim¹ juo).Žemė galėjo būti privati ir valstybinė.Bet privati žemė nuvo laikoma suteikta valstybės, o valstybinė gyvavo privatinės nuosavybės forma.Žemės negalėjo turėti metekai.

PRIEVOLĖS jos gali kilti iš sutarčių(laisvosios) ir deliktų(nelaisvosios).Svarb.sutartys sudaromos raštu.Pasirašo arba 2 pusės arba 1 įsipareigojanti pusė.Sutarties įvykdymo užtikrinimui taikytas turto įkeitimas(kiln.turtas iš karto perduodamas valdyti kreditoriui ir jei skol.nevykdo sutarties jį parduoda);taip pat HIPOTEKA (žemės įkeitimas, kai skolininkas galėdavo naudotis tik ne disponuoti įkeista žeme)ir rankpinigiai(pirkėjas nevykdydamas sutarties netekdavo rankpinigių, o pardavėjas mokėdavo 2gubai) bei laidavimas(trečiųjų asmenų įsipareigojimas materialiai atsakyti vienai iš šalių)Prievolės iš deliktų kildavo padarius žal¹ svetimam turtui.Reikėdavo kompensuoti padaryt¹ žal¹.Jei žal¹ padaro vergas atsiteisiama juo pačiu, o vaiko padaryt¹ žal¹ atlygina tėvas

SUTARTYS

z    Pirkimo pardavimo(objektas galėjo būti kilnojamas ir nekilnojamas turtas.Būtina s¹lyga kaina, išreikšta pinigais ar kt. vertybėmis)

z    Nuomos sutartis(Objektas –kilnojamas ir nekilnojamas turtas.Paplitusi pastatų nuoma, nes metekai jų negalėjo įsigyti nuosavybėn ir gyveno nuomotose patalpose.Žemės nuomos laikas 1-3m.bet valstybė praktikavo ilgalaikź 40m. ar iki gyvos galvos žemės nuom¹.pagr.s¹lyga laiku sumokėti nuompinigius)

z    Paskolos sutartis(Duodama už palūkanas, bet buvo žinoma ir beprocentinė paskola)

z    Bendrovės sutartis(Žmonių grupė susitaria kuo nors verstis naudojant pačių įdėtas lėšas.Pelnas-pagal sutarties taisykles arba proporcingai kiekv. įmokėtoms lėšoms)

z    Samdos, rangos, pasaugos, panaudos sutartys

SANTUOKA:sudaroma vedybų sutartis tarp jasunikio ir nuotakos šeimos galvos.Moters vaidmuo pasyvus.Vyras turėjo mokėti už nuotak¹, ji dažniausiai gaudavo kraitį.Ištekėjusi patekdavo vyro ir tėvo valdžion.Daugpatystė ir nesantuokinis gyvenimas neleidžiami.Ištuoka vyrui laisva išsk.atv.kai skiriasi ne dėl žmonos neištikimybės turi gr¹žinti kraitį.ištuoka žmonai suteikiama sunkiau.Turt¹ paveldėdavo sūnus,o jo nesant dukros.Jei nebūdavo tiesioginių paveldėtojų, tai paveldėdavo šoniniai-broliai, sūnėnai, dėdės,pusbroliai.Žinomas paveldėjimas pagal testament¹-negalėdavo sudaryti moterys ir nepilnamečiai ir tie, kurie turėdavo teisėtų vyriškos lyties palikuonių, nes palikimas tekdavo jiems.Turėdamas dukr¹ testatorius galėjo užrašyti palikim¹ kitam asmeniui su s¹lyga, kad jis ves jo dukr¹.

NUSIKALTIMAI IR BAUSMĖS:jie reglamentuoti pakankamai primityviai, leistas kraujo kerštas ir savateismis. S¹lygiškai skiriami nusikaltimai valstybei ir asmeniui.Sunkiausi nusikaltimai yra valst.išdavimas, kėsinimasis į demokratij¹, bedievystė, dievų įžeidimas, šventyklos turto vagystė.Nužudymas, šmeižtas, įžeidimas,neištikimybė, pagrobimas,vagystė viešoje vietoje buvo laikomi tiek nusik. valst. tiek asmeniui.Teisminis persekiojimas pradedamas nukentėjusiojo iniciatyva arba bet kurio kito asmens suinteresuoto nusikaltėlio nubaudimu.Tai koma mirties bausmė, kūno bausmės tik vergams.Taikoma ATIMIJA( teisės dalyvauti tautos susirinkime ir eiti valstybines pareigas atėmimas), pavertimas vergu, baudos ir turto konfiskavimas.

Teisės kultas Romoje

Teisės raidos laikotarpiai

  Seniausias 6-3a pr kr)Teisė archainė,siaurai tautinė polio, primityvi, neišplėtota

  Klasikinis(3 a pr kr-3 a)Teisė tobuliausia ir labiausiai išplėtota

  Poklasikinis(4-6 a)tai teisės siteminimo pabaiga.

Teisės periodizacija:

  Kviritų teisė(tai seniausioji teisė.Ji ėmė galioti visiems piliečiams ir netrukus vadinta civiline arba pilietine.menkai išvystyti prekiniai piniginiai santykiai ir teisė pasižymėjo senomis tradicijomis, formalizmu, ritualais.)

  Pretorių teisė(kviritų teisė pritaikoma kintančioms gyvenimo s¹lygoms.Pretoriai panaikino jos formalizm¹, pripažindami šalių lygiateisiškum¹, teisingum¹, padėjo klasikinės teisės pagr.Atsirado pagarba teisei ir įstatymui.)

  Peregrinų teisė(tai svetimšalių teisė.Ji sukurta siekiant derinti romėnų ir svetimšalių teisinius interesus.Peregrinų pretorius turėjo pripažinti visai naujas teisnes realijas ir jo veiklos rezultatuRomėnų teisės kodifikavimas.Gregoriano ir Hermogeniano kodeksas.Teodosijaus kodeksas.Justiniano kodifikacija ir jos struktūra.

Gregoriano ir Hermogeniano kodeksai.(3-4a)Pirm¹ kart¹ panaudota kodekso kaip įstatymų rinkinio s¹voka.Surinkti Romos imperatorių galiojusių konstitucijų 196-365 m. tekstai.Tai buvo neoficialus dok. Bet praktiškai įgijo oficialių teisės šaltinių reikšmź.

Teodosijaus kodeksas.(438m)Surinktos Romos imperatorių konstitucijos nuo Konstantino ( 312 m.).Kodeks¹ sudarė 16 knygų, o kiekv. į titulus skirtus tam tikroms teisės sritims.Galiojo abiejose Romos imperijose.

Justiniano kodeksas.(528-534m)Tai pati išsamiausia romėnų kodifikacija, susisteminusi vis¹ teisės medžiag¹ nuo 12 lentelių įstatymų iki paskutinių imperatorių konstitucijų.Įtrauktos ne tik imperatorių konstitucijos, bet ir teisininkų mintys.

  DIGESTAI(PANDEKTAI)Romos teisininkų mintys prilygintos imperatorių įstatymams.Atrinkti teisininkų, kurių nuomonės laikytos privalomomis, tekstai, jie susisteminti.Sudaro 50 knygų.Daug fragmentų paimta iš Ulpiano, Pauliaus, Papiniano, Julijano, Pomponijaus, Modestino.parašyti lotyniškai, terminai graikiškai.Daug dėmesio privatinei teisei, daiktinei teisei, sutartims, santuokai, paveldėjimui.Atsispindi pretorių teisės ir civilinės susiliejimas.Nedaug vietos viešajai teisei(nusikaltimai, bausmės, teismo procesas, miestų valdymas, iždas),minimi tarptautinės teisės dalykai(užsieniečių statusas, karas, pasiuntiniai)Tai svarbiausia kodif. dalis, Pagrind¹ sudarė Gajaus jau išleisti kūriniai(161m.), taip pat Marcijaus, Pauliaus ir Ulpiano institucijos.Teismams ši dalis buvo privaloma kaip galiojanti teisė.Pateikta trumpa privatinės teisės apžvalga, gvildenama baudžiamoji teisė ir procesas.Institucijos sudarytos pagal princip¹ suskirstant teisź į tris dalis, regl. asmenų teisinź padėtį, daiktus ir proceso formas.Sudaro 4 knygos.1- skirta asmenims, bendros žinios apie teisź ir teisingum¹, santuok¹, tėvo valdži¹, glob¹ ir rūpyb¹.2-daiktinei teisei, daiktų klasif.,savybės, įgijimo b.3-prievolės, kylančios iš sutarčių.4-prievolės, kylančios iš deliktų.Baigiamojoje dalyje- žmonių pareigos ir nusikaltimai.

  KODEKSAS(534m)Sudarė atnaujintos ir sutrumpintos imperatorių konstitucijos išleistos 117-534m.Sudarė 12 knygų.1-bažnytinei teisei ir krikšč.teologijai.2-8 privatinė teisė.9-nusikaltimai ir bausmės.10-12 valst. valdymas.

vėliau tapusi pagr. romėnų teisės studijų šaltiniu.Florencijos rankraštis 6-7 a.

  INSTITUCIJOS(PAGRINDAI)Tai elementarus teisės vadovėlis pradedantiems teisininkams

M.Maksimaitis “Užsienio teisės istorija”