KANDIDATO Á RESPUBLIKOS PREZIDENTUS ALGIRDO PILVELIO RINKIMØ PROGRAMA

Prezidento rinkimø programa

TEISINË VALSTYBË - PILIETINË VISUOMENË

Lietuvos visuomenë išgyvena politinê krizê ir ekonominá disbalans¹, kurie atvedë Lietuvos valstybê prie pražûties krašto.

Pirma, politinë krizë pasireiškia tuo, kad Lietuvoje iš esmës neveikia jokios visuomeninës ir pilietinës institucijos, kurios galëtø kontroliuoti renkam¹j¹ valdži¹. Politinis atotrûkis tarp pilieèiø ir valdžios vis pleèiasi, rinkimai virsta formalia funkcija, neužtikrinanèia demokratijos ir visiškai nedaranèia átakos jokiems pilietiniams ir visuomeniniams pokyèiams šalyje.

Antra, ekonominis disbalansas pasireiškia neásivaizduojamai maža gyventojø perkam¹ja galia, tai visiškai blokuoja investicijas á smulkøjá bei vidutiná versl¹, stabdo jo plëtr¹, taip pat visiškai sustabdo ir užšaldo nebûtino poreikio prekiø gamyb¹, kuri išsivysèiusiose šalyse yra aukšto ekonominio gyvenimo lygio pagrindas.

Šie negatyvûs reiškiniai tuo pavojingesni, kad, Lietuvai stojant á NATO ir Europos S¹jung¹, visiškai neveiklios ir korumpuotos politinës grupuotës skleidžia mit¹, kad viskas gali susitvarkyti savaime. Lietuvai tampant šiø tarptautiniø kariniø ir politiniø susivienijimø nare, politinë ir ekonominë krizë tik dar labiau gilës. Bandoma áteigti mintá, kad bet kokia pilietinë iniciatyva nereikalinga. Iš tiesø Europos šalys, kurdamos ES, vienijasi ne išoriškai, bet iš vidaus. Atitinka jø demokratijos lygis. Kad tokie procesai vyktø, to siekianèiose valstybëse turi bûti gerai išplëtota pilietinë visuomenë. Jeigu vienijimasis vyksta atvirkštine tvarka, tik valstybiniø sutarèiø ir susitarimø pavidalu, šalis bus priversta išgyventi dar gilesnes politines ir ekonomines krizes.

Todël Prezidento rinkimø programoje teigiame, kad šiuo istoriniu momentu pilietinës visuomenës kûrimas yra pagrindinis jos paèios uždavinys. Á pilietinës visuomenës kûrim¹ orientuota ir visa Lietuvos reformø partijos programa. Tai šalies pilietinës, demokratinës, ekonominës ir kultûrinës plëtros pagrindas. Pilietinë visuomenë negali bûti be teisinës valstybës. Tai viena kita s¹lygoja. Bûtent pilietinës visuomenës tikslas yra sukurti teisinê valstybê, o teisinë valstybë sudaro prielaidas plëtotis pilietinei visuomenei.

Požiûris á valstybê ir visuomenê

Valstybë - tai aukšèiausia visuomenës organizuotumo forma, kuri užtikrina ir kolektyvinê, ir individuali¹ jos pilieèiø veikl¹ visose gyvenimo srityse. Ji gali riboti ir drausti tik toki¹ veikl¹, kuria s¹moningai kenkiama kitiems visuomenës nariams.

Vienintelis valstybës klestëjimo pagrindas yra pilietiškumas ir asmeninë laisvë.

Pilietiškumas yra vienintelë koncepcija, kuri vienija á darni¹ visum¹ tokius visuomeninës veiklos aspektus kaip politika ir jos demokratiškumas, ekonomika ir socialinës gerovës augimas, kultûra ir pilieèiø dvasinis, intelektinis bei dorovinis tobulëjimas.

Asmeninë laisvë yra vienintelis principas, kuris užtikrina bet kokios veiklos efektyvum¹ pilietinëje visuomenëje. Asmens laisvës gali reikštis tik teisinëje valstybëje.

Vienintelis valstybës vieningumo pagrindas yra jos pilieèiø tautiškumas.

Tik tautiška valstybë gali skatinti savo gyventojø pilietiškum¹.

S¹lygos ir prielaidos pilietinës visuomenës ugdymui

Bûtiniausios s¹lygos pilietinei visuomenei augti yra demokratija ir socialinës krizës padariniø likvidavimas. Tai dvi pagrindinës prezidentinës programos kryptys. Ji atitinka pagrindinius Lietuvos reformø partijos postulatus. Kaip tik dël to ji nëra vien asmeninës valios pareiškimas ar paprasèiausia agitacija. Ji sudaro prielaidas, kad Seimo ir Prezidentûros koncepcijos galëtø bûti vienodos, nes egzistuojanti šiø institucijø dvivaldystë remiasi tik didesnës átakos principu, valios primetimu ir nesveika konkurencija. Taigi tik bendra politinë koncepcija gali užtikrinti visø politiniø programø têstinum¹ bei atskiras programas sujungti á bendr¹ pilietinës visuomenës ir teisinës valstybës koncepcij¹. Politiniai postulatai ir socialinës prielaidos turi sudaryti tarpusavio papildymo ir palaikymo sistem¹.

Todël valstybë privalo pereiti prie šios demokratinës sistemos:

- Dël konstituciniø pažeidimø á Konstituciná Teism¹ turi teisê kreiptis kiekvienas Lietuvos pilietis.

- Aukšèiausieji valstybës pareigûnai, kuriø potvarkiais buvo pažeistos žmogaus teisës, atsako pagal ástatym¹.

- Surengti referendumui užtenka 50 tûkst. Lietuvos Respublikos pilieèiø parašø.

- Panaikinama s¹rašinë Seimo rinkimø sistema. Iš kiekvienos apygardos á antr¹já rat¹ patenka du daugiausiai balsø surinkê kandidatai, jei në vienas negavo daugiau kaip 50 procentø balsø pirmajame rate. Šitaip rinkëjai gali kontroliuoti ástatymus kurianèi¹j¹ valstybës institucij¹ ir išvengti nepageidautinø asmenybiø valdžioje.

- Visiška savivalda. Tai reiškia, kad turi bûti tiesioginiai merø rinkimai á miestø ir rajonø savivaldybes. Apskritys turi bûti arba panaikintos, arba apskrièiø viršininkai taip pat renkami tiesioginiuose rinkimuose.

- Visuomeninës organizacijos turi teisê atitinkamiems Seimo komitetams teikti ástatymø projektus. Išsamus atsakymas dël galutinio projekto svarstymo turi bûti pateiktas per vien¹ kalendoriná mënesá.

- Valdininkams, ásipainiojusiems á korupcij¹ ir kyšininkavim¹, be visø sankcijø - baudø, atleidimo iš darbo ar baudžiamøjø bylø iškëlimo, jei tokie dalykai árodyti, iki gyvenimo pabaigos turi bûti uždrausta dirbti atsaking¹ darb¹, susijusá su materialia atsakomybe.

Visuomenës socialiniai principai:

Valstybë turi ne tik postuluoti rinkos ekonomik¹, bet ir užtikrinti jos natûrali¹ plëtr¹. Ypaè pražûtinga rinkos ekonomikai nuolatinio mokesèiø këlimo politika, apeliuojant, kad tai daroma dël socialiniø programø. Šitaip tø programø tik daugëja, kartu vis mažëja biudžeto lëšos, o visos socialinës problemos pasidaro nebeišsprendžiamos. Pagaliau socialiniø struktûrø išlaikymui panaudojama kur kas daugiau pinigø negu paèioms socialinëms programoms vykdyti. Tai - visiška socialinë aklavietë. Tik ástatymai, skatinantys laisv¹j¹ rink¹, gali mažinti nedarb¹ bei skurd¹, ámoniø gaunamø pajamø didëjimas užtikrina jø modernizavim¹, kartu darbuotojø atlygio augim¹. Laisvø lëšø atsiradimas skatina plëtoti ir kitus verslus. Ekonomikos plëtros programos turi bûti tiesiogiai susietos su sunkiø socialiniø padariniø likvidavimo programomis.

Tam bûtina:

Regioninë plëtra turi pagaliau áveikti ekonominá disbalans¹ tarp sostinës ir kitø stambesniøjø Lietuvos miestø bei apskrièiø.

- Laisva konkurencija ir vienodos s¹lygos veikianèioms ámonëms.

- Valstybë turi visomis išgalëmis kovoti prieš monopolizm¹.

- Tik Aukšèiausiojo Teismo sprendimu gali bûti galutinai patvirtintas ámonës bankrotas.

- Naujos, besikurianèios ámonës turi penkerius metus gauti mokesèiø lengvatas. Tam tikrais atvejais ir visiškai atleidžiamos nuo mokesèiø

- Nedidelës ámonës, sukurianèios 5 ir daugiau darbo vietø, trejus metus atleidžiamos nuo mokesèiø. Stambesnës ámonës gauna mokesèiø nuolaidas atsižvelgiant á jø apyvart¹.

- Kuriant naujas verslo sritis, bankai teikia beprocentes paskolas. Valstybë dengia bankø procentus.

- Stojant á Europos S¹junga, valstybë turi užtikrinti ir finansuoti tyrimus, kurie nustatytø, kokios ûkio šakos turës geriausias plëtros perspektyvas.

- Valstybë turi finansuoti tyrimus, kurie nustatytø, kokiø srièiø specialistø labiausiai reikia Lietuvos ûkiui artimiausi¹ dešimtmetá. Kartu nustatyti galimø investicijø sritis. Finansuoti atitinkamas specialistø rengimo programas.

Kartu bûtina užtikrinti visuomenës intelektualiná ugdym¹:

- Valstybë apsiima padengti 20 proc. gabiausiø studentø mokymosi universitetuose išlaidas.

Demografiniø problemø sprendimas:

Lietuvoje dël skurdo kasmet mažëja gimstamumas, beveik dešimtmetá mirtingumas já lenkia, todël lietuviai tapo išnykstanèia tauta. Gerindami ekonomines gyvenimo s¹lygas, kartu turime skatinti ir gimstamum¹. Bûtina pasinaudoti daugelio pasaulio šaliø jau sukaupta patirtimi:

- Motinoms, pagimdžiusioms vaik¹, iki penkeriø metø turi bûti mokama 500 Lt valstybinë pašalpa, neatsižvelgiant á tai, ar motina yra ištekëjusi, ar vieniša, ar išsiskyrusi, turi darb¹ ar neturi. Gimus kiekvienam kitam vaikui, ši pašalpa didinama 300 Lt. Taip bûtø užtikrintas pragyvenimas ir mažas pajamas turinèioms šeimoms, išvengta nereikalingø abortø, kuriø pagrindinë priežastis dažniausiai skurdas. Patys baisiausi abortai yra ne tie, kuriuos pasidaro nepilnametës, bet tie, kuriø priverstos griebtis keliø vaikø motinos.

Kultûros koncepcijos:

Nužmogëjimas ir nutautëjimas yra didžiausia tautos nelaimë. Tai visø nusikaltimø ir ydø šaltinis. Tik kultûringas žmogus gali save tobulinti, valstybë turi sudaryti savo pilieèiams visas s¹lygas asmeniškai tobulëti.

Todël:

- Valstybë turi bent dvigubai padidinti kultûros poreikiams skirt¹ biudžet¹. Jis turi bûti padidintas nukarpant beprotiškai išaugintus visø srièiø valdininkø atlyginimus ir naikinant visus dubliuojanèius arba nereikalingus etatus.

- Nuo kultûros lëšø padalijimo “saviems’ turi bûti pereita prie kultûriniø ir meniniø projektø finansavimo, taip šiuo metu yra Europos S¹jungos šalyse, tai duoda labai gerus rezultatus. Pinigai skiriami ne visiems po truputá, bet laimëjês konkurs¹ projektas yra iki galo finansuojamas.

Galutiniai Prezidento rinkimø programos postulatai

Kuriant atvir¹ visuomenê jokiu bûdu negalima užsidaryti kad ir tobuliausioje partinëje programoje. Ji vis¹ turi pasilikti atvira pilieèiø poreikiams, nes politikai tëra rinkëjø interesø atstovai. Todël rinkëjø pasiûlymai, atitinkantys programos dvasi¹ ir principus, tampa nuolatiniu tiek partinës, tiek prezidentinës rinkimø programos konkreèiø papildymø šaltiniu.

Pilietinë visuomenë ir teisinë valstybë - tai mûsø visø idealas ir tikslas.