KANDIDATO Į RESPUBLIKOS PREZIDENTUS ALGIRDO PILVELIO RINKIMŲ PROGRAMA

Prezidento rinkimų programa

TEISINĖ VALSTYBĖ - PILIETINĖ VISUOMENĖ

Lietuvos visuomenė išgyvena politinź krizź ir ekonominį disbalans¹, kurie atvedė Lietuvos valstybź prie pražūties krašto.

Pirma, politinė krizė pasireiškia tuo, kad Lietuvoje iš esmės neveikia jokios visuomeninės ir pilietinės institucijos, kurios galėtų kontroliuoti renkam¹j¹ valdži¹. Politinis atotrūkis tarp piliečių ir valdžios vis plečiasi, rinkimai virsta formalia funkcija, neužtikrinančia demokratijos ir visiškai nedarančia įtakos jokiems pilietiniams ir visuomeniniams pokyčiams šalyje.

Antra, ekonominis disbalansas pasireiškia neįsivaizduojamai maža gyventojų perkam¹ja galia, tai visiškai blokuoja investicijas į smulkųjį bei vidutinį versl¹, stabdo jo plėtr¹, taip pat visiškai sustabdo ir užšaldo nebūtino poreikio prekių gamyb¹, kuri išsivysčiusiose šalyse yra aukšto ekonominio gyvenimo lygio pagrindas.

Šie negatyvūs reiškiniai tuo pavojingesni, kad, Lietuvai stojant į NATO ir Europos S¹jung¹, visiškai neveiklios ir korumpuotos politinės grupuotės skleidžia mit¹, kad viskas gali susitvarkyti savaime. Lietuvai tampant šių tarptautinių karinių ir politinių susivienijimų nare, politinė ir ekonominė krizė tik dar labiau gilės. Bandoma įteigti mintį, kad bet kokia pilietinė iniciatyva nereikalinga. Iš tiesų Europos šalys, kurdamos ES, vienijasi ne išoriškai, bet iš vidaus. Atitinka jų demokratijos lygis. Kad tokie procesai vyktų, to siekiančiose valstybėse turi būti gerai išplėtota pilietinė visuomenė. Jeigu vienijimasis vyksta atvirkštine tvarka, tik valstybinių sutarčių ir susitarimų pavidalu, šalis bus priversta išgyventi dar gilesnes politines ir ekonomines krizes.

Todėl Prezidento rinkimų programoje teigiame, kad šiuo istoriniu momentu pilietinės visuomenės kūrimas yra pagrindinis jos pačios uždavinys. Į pilietinės visuomenės kūrim¹ orientuota ir visa Lietuvos reformų partijos programa. Tai šalies pilietinės, demokratinės, ekonominės ir kultūrinės plėtros pagrindas. Pilietinė visuomenė negali būti be teisinės valstybės. Tai viena kita s¹lygoja. Būtent pilietinės visuomenės tikslas yra sukurti teisinź valstybź, o teisinė valstybė sudaro prielaidas plėtotis pilietinei visuomenei.

Požiūris į valstybź ir visuomenź

Valstybė - tai aukščiausia visuomenės organizuotumo forma, kuri užtikrina ir kolektyvinź, ir individuali¹ jos piliečių veikl¹ visose gyvenimo srityse. Ji gali riboti ir drausti tik toki¹ veikl¹, kuria s¹moningai kenkiama kitiems visuomenės nariams.

Vienintelis valstybės klestėjimo pagrindas yra pilietiškumas ir asmeninė laisvė.

Pilietiškumas yra vienintelė koncepcija, kuri vienija į darni¹ visum¹ tokius visuomeninės veiklos aspektus kaip politika ir jos demokratiškumas, ekonomika ir socialinės gerovės augimas, kultūra ir piliečių dvasinis, intelektinis bei dorovinis tobulėjimas.

Asmeninė laisvė yra vienintelis principas, kuris užtikrina bet kokios veiklos efektyvum¹ pilietinėje visuomenėje. Asmens laisvės gali reikštis tik teisinėje valstybėje.

Vienintelis valstybės vieningumo pagrindas yra jos piliečių tautiškumas.

Tik tautiška valstybė gali skatinti savo gyventojų pilietiškum¹.

S¹lygos ir prielaidos pilietinės visuomenės ugdymui

Būtiniausios s¹lygos pilietinei visuomenei augti yra demokratija ir socialinės krizės padarinių likvidavimas. Tai dvi pagrindinės prezidentinės programos kryptys. Ji atitinka pagrindinius Lietuvos reformų partijos postulatus. Kaip tik dėl to ji nėra vien asmeninės valios pareiškimas ar paprasčiausia agitacija. Ji sudaro prielaidas, kad Seimo ir Prezidentūros koncepcijos galėtų būti vienodos, nes egzistuojanti šių institucijų dvivaldystė remiasi tik didesnės įtakos principu, valios primetimu ir nesveika konkurencija. Taigi tik bendra politinė koncepcija gali užtikrinti visų politinių programų tźstinum¹ bei atskiras programas sujungti į bendr¹ pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės koncepcij¹. Politiniai postulatai ir socialinės prielaidos turi sudaryti tarpusavio papildymo ir palaikymo sistem¹.

Todėl valstybė privalo pereiti prie šios demokratinės sistemos:

- Dėl konstitucinių pažeidimų į Konstitucinį Teism¹ turi teisź kreiptis kiekvienas Lietuvos pilietis.

- Aukščiausieji valstybės pareigūnai, kurių potvarkiais buvo pažeistos žmogaus teisės, atsako pagal įstatym¹.

- Surengti referendumui užtenka 50 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių parašų.

- Panaikinama s¹rašinė Seimo rinkimų sistema. Iš kiekvienos apygardos į antr¹jį rat¹ patenka du daugiausiai balsų surinkź kandidatai, jei nė vienas negavo daugiau kaip 50 procentų balsų pirmajame rate. Šitaip rinkėjai gali kontroliuoti įstatymus kurianči¹j¹ valstybės institucij¹ ir išvengti nepageidautinų asmenybių valdžioje.

- Visiška savivalda. Tai reiškia, kad turi būti tiesioginiai merų rinkimai į miestų ir rajonų savivaldybes. Apskritys turi būti arba panaikintos, arba apskričių viršininkai taip pat renkami tiesioginiuose rinkimuose.

- Visuomeninės organizacijos turi teisź atitinkamiems Seimo komitetams teikti įstatymų projektus. Išsamus atsakymas dėl galutinio projekto svarstymo turi būti pateiktas per vien¹ kalendorinį mėnesį.

- Valdininkams, įsipainiojusiems į korupcij¹ ir kyšininkavim¹, be visų sankcijų - baudų, atleidimo iš darbo ar baudžiamųjų bylų iškėlimo, jei tokie dalykai įrodyti, iki gyvenimo pabaigos turi būti uždrausta dirbti atsaking¹ darb¹, susijusį su materialia atsakomybe.

Visuomenės socialiniai principai:

Valstybė turi ne tik postuluoti rinkos ekonomik¹, bet ir užtikrinti jos natūrali¹ plėtr¹. Ypač pražūtinga rinkos ekonomikai nuolatinio mokesčių kėlimo politika, apeliuojant, kad tai daroma dėl socialinių programų. Šitaip tų programų tik daugėja, kartu vis mažėja biudžeto lėšos, o visos socialinės problemos pasidaro nebeišsprendžiamos. Pagaliau socialinių struktūrų išlaikymui panaudojama kur kas daugiau pinigų negu pačioms socialinėms programoms vykdyti. Tai - visiška socialinė aklavietė. Tik įstatymai, skatinantys laisv¹j¹ rink¹, gali mažinti nedarb¹ bei skurd¹, įmonių gaunamų pajamų didėjimas užtikrina jų modernizavim¹, kartu darbuotojų atlygio augim¹. Laisvų lėšų atsiradimas skatina plėtoti ir kitus verslus. Ekonomikos plėtros programos turi būti tiesiogiai susietos su sunkių socialinių padarinių likvidavimo programomis.

Tam būtina:

Regioninė plėtra turi pagaliau įveikti ekonominį disbalans¹ tarp sostinės ir kitų stambesniųjų Lietuvos miestų bei apskričių.

- Laisva konkurencija ir vienodos s¹lygos veikiančioms įmonėms.

- Valstybė turi visomis išgalėmis kovoti prieš monopolizm¹.

- Tik Aukščiausiojo Teismo sprendimu gali būti galutinai patvirtintas įmonės bankrotas.

- Naujos, besikuriančios įmonės turi penkerius metus gauti mokesčių lengvatas. Tam tikrais atvejais ir visiškai atleidžiamos nuo mokesčių

- Nedidelės įmonės, sukuriančios 5 ir daugiau darbo vietų, trejus metus atleidžiamos nuo mokesčių. Stambesnės įmonės gauna mokesčių nuolaidas atsižvelgiant į jų apyvart¹.

- Kuriant naujas verslo sritis, bankai teikia beprocentes paskolas. Valstybė dengia bankų procentus.

- Stojant į Europos S¹junga, valstybė turi užtikrinti ir finansuoti tyrimus, kurie nustatytų, kokios ūkio šakos turės geriausias plėtros perspektyvas.

- Valstybė turi finansuoti tyrimus, kurie nustatytų, kokių sričių specialistų labiausiai reikia Lietuvos ūkiui artimiausi¹ dešimtmetį. Kartu nustatyti galimų investicijų sritis. Finansuoti atitinkamas specialistų rengimo programas.

Kartu būtina užtikrinti visuomenės intelektualinį ugdym¹:

- Valstybė apsiima padengti 20 proc. gabiausių studentų mokymosi universitetuose išlaidas.

Demografinių problemų sprendimas:

Lietuvoje dėl skurdo kasmet mažėja gimstamumas, beveik dešimtmetį mirtingumas jį lenkia, todėl lietuviai tapo išnykstančia tauta. Gerindami ekonomines gyvenimo s¹lygas, kartu turime skatinti ir gimstamum¹. Būtina pasinaudoti daugelio pasaulio šalių jau sukaupta patirtimi:

- Motinoms, pagimdžiusioms vaik¹, iki penkerių metų turi būti mokama 500 Lt valstybinė pašalpa, neatsižvelgiant į tai, ar motina yra ištekėjusi, ar vieniša, ar išsiskyrusi, turi darb¹ ar neturi. Gimus kiekvienam kitam vaikui, ši pašalpa didinama 300 Lt. Taip būtų užtikrintas pragyvenimas ir mažas pajamas turinčioms šeimoms, išvengta nereikalingų abortų, kurių pagrindinė priežastis dažniausiai skurdas. Patys baisiausi abortai yra ne tie, kuriuos pasidaro nepilnametės, bet tie, kurių priverstos griebtis kelių vaikų motinos.

Kultūros koncepcijos:

Nužmogėjimas ir nutautėjimas yra didžiausia tautos nelaimė. Tai visų nusikaltimų ir ydų šaltinis. Tik kultūringas žmogus gali save tobulinti, valstybė turi sudaryti savo piliečiams visas s¹lygas asmeniškai tobulėti.

Todėl:

- Valstybė turi bent dvigubai padidinti kultūros poreikiams skirt¹ biudžet¹. Jis turi būti padidintas nukarpant beprotiškai išaugintus visų sričių valdininkų atlyginimus ir naikinant visus dubliuojančius arba nereikalingus etatus.

- Nuo kultūros lėšų padalijimo “saviems’ turi būti pereita prie kultūrinių ir meninių projektų finansavimo, taip šiuo metu yra Europos S¹jungos šalyse, tai duoda labai gerus rezultatus. Pinigai skiriami ne visiems po truputį, bet laimėjźs konkurs¹ projektas yra iki galo finansuojamas.

Galutiniai Prezidento rinkimų programos postulatai

Kuriant atvir¹ visuomenź jokiu būdu negalima užsidaryti kad ir tobuliausioje partinėje programoje. Ji vis¹ turi pasilikti atvira piliečių poreikiams, nes politikai tėra rinkėjų interesų atstovai. Todėl rinkėjų pasiūlymai, atitinkantys programos dvasi¹ ir principus, tampa nuolatiniu tiek partinės, tiek prezidentinės rinkimų programos konkrečių papildymų šaltiniu.

Pilietinė visuomenė ir teisinė valstybė - tai mūsų visų idealas ir tikslas.