Teisminë valdžia, jos ypatumai, funkcijos

Teisminë valdžia, jos ypatumai, funkcijos.

Teismai ir jø sistema yra vienas iš valstybës atributø. Taèiau iki pat XVIII a. pabaigos nebuvo net minties, kad teismai gali tapti savarankiška valstybës valdžios dalimi. Dabartiniu metu nepriklausomos teisminës valdžios buvimas ir jos atskyrimas nuo kitø valstybës valdžios šakø laiko­mas bûtinu demokratinës ir teisinës valstybës požymiu. Tik demokratinë­se valstybëse, pripažástanèiose valdžiø padalijimo principà, teismai lai­komi tautos ásteigta savarankiška valstybës valdžia. Vykdydami savo funkcijas, jie nëra pavaldûs nei ástatymø leidžiamajai, nei vykdomajai valdžiai. Në viena iš šiø valstybës valdžios šakø negali kištis j teismø veiklà.

Kita vertus, negalima suabsoliutinti teisminës valdžios savarankišku­mo ir nepriklausomumo. Teisminæ valdžia su kitomis valdžiomis sieja tam tikri ryšiai. Jstatymø leidžiamoji valdžia priima ástatymus, nustatan­èius teismø sistemà, teismø veiklos principus, teismø kompetencijà, tei­sëjø statusà, bylø nagrinëjimo tvarkà ir kt. Vykdomoji valdžia užtikrina teismø veiklos materialines sàlygas, ágyvendina specialistø rengimo pro­gramas, padeda racionaliai panaudoti ir teismø sistemai, ir atskiriems teismams skirtas biudžeto lëšas ir t.t. Abi šios valdžios dalyvauja for­muojant teismus. Savo ruožtu teisminë valdžia ástatymø nustatyta tvarka gali tikrinti ástatymø leidžiamosios ir vykdomosios valdžios priimamø aktø teisëtumà, spræsti ginèus tarp valstybës institucijø, nagrinëti pilieèiø skundus dël valstybës institucijø ir pareigûnø veiksmø. Visa tai ágyven­dindama, teisminë valdžia užtikrina Konstitucijos ir ástatymø átvirtintà pusiausvyrà tarp ástatymø leidžiamosios ir vykdomosios valdžios, jø veik­los teisëtumà, apsaugo asmená nuo valstybës valdžios savivalës.

Konstitucinës teisës mokslas nepateikia tikslaus teisminës valdžios apibrëžimo. Dažnai apsiribojama teiginiu, jog teisminë valdžia yra viena iš valstybës valdžiø, kuriai skirta teisingumo vykdymo funkcija.

Teisminei valdžiai bûdingi visi valstybës valdžios pagrindiniai požy­miai. Pagrindinis ir svarbiausias požymis - tai privalomumas paklusti šios valdžios sprendimams. Teismas priima sprendimus valstybës vardu. Savo galia šie sprendimai prilygsta ástatymams: jie yra privalomi visoms valsty­bës institucijoms, ástaigoms, organizacijoms, pareigûnams ir pilieèiams, jø vykdymas garantuojamas valstybës prievarta. Patys teismø sprendimai daugeliu atvejø yra valstybës prievartos aktai. Teisminës valdžios institu­cijos turi teisæ taikyti ávairias, net paèias griežèiausias, valstybinës prievar­tos priemones, pvz., laisvës atëmimà iki gyvos galvos, turto konfiskavimà ir kt.

Teisminë valdžia, priimdama privalomus sprendimus, taip pat atlieka ir socialinio reguliavimo funkcijà konkreèioje visuomeniniø santykiø srityje: nustato konkreèiø asmenø teises, pareigas ir atsakomybæ. „Priimant ir vykdant teismo sprendimus, garantuojamas ásiteisëjusiø teismo spren­dimø nustatytø ir patvirtintø teisiniø santykiø stabilumas''.

lie bendrøjø valstybës valdžios požymiø, teisminei valdžiai bûdingi specifiniai požymiai ir funkcijos.

Teisminës valdžios paskirtis - užtikrinti teisës viešpatavimà, konstitu­cinës santvarkos stabilumà, žmogaus ir pilieèiø teisiø ir teisëtø interesø apsaugà. Demokratinëje valstybëje teismas yra svarbiausia pažeistø žmo­gaus teisiø ir laisviø gynimo institucija. Teisë ginti savo teises nepriklau­somame ir nešališkame teisme yra viena iš svarbiausiø asmens teisiø ga­rantijø. Tokia žmogaus teisiø ir laisviø gynyba átvirtinta Konstitucijos 30 str. 1 d. Asmuo, kurio konstitucinës teisës ir laisvës pažeidžiamos, turi teisæ kreiptis á teismà. Ši konstitucinë nuostata užtikrina kiekvienam as­meniui galimybæ savo teises ginti nuo kilø asmenø, taip pat ir nuo netei­sëtø valstybës institucijø ar pareigûnø veiksmø. Su minëta Konstitucijos norma siejasi Konstitucijos 31 str. 2 d.: asmuo, kaltinamas padaræs nusi­kaltimà, turi teisæ, kad jo bylà viešai ir teisingai išnagrinëtø nepriklauso­mas ir nešališkas teismas.

Užtikrinant Konstitucijoje ir ástatymuose átvirtintø teisiø ir laisviø ap­saugà teismams suteikiami ypatingi ágaliojimai, kuriø neturi në viena kita valdžia. Tik teismas gali priimti sprendimà, kuriuo žmogui atimama ar apribojama laisvë, konfiskuojamas fiziniø ar juridiniø asmenø turtas, už­draudžiama politinës partijos veikla, panaikinamas valstybës institucijos neteisëtas aktas, valstybës institucija ápareigojama atlyginti asmeniui pa­darytà neteisëtais veiksmais žalà ir kt.

Išskirtinæ teisminës valdžios vietà valstybës valdžios sistemoje apibû­dina lai, kad teisminë valdžia ágyvendina teisingumo vykdymo valstybëje funkcijà. Tai pagrindinë teisminës valdžios funkcija, átvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d. Jos negali ágyvendinti jokia kita valstybës valdžios institucija ar pareigûnas, išskyrus teismà.

Dël teisingumo funkcijos apimties ir ribø konstitucinës teisës moksle nëra vieningos nuomonës. Neretai teigiama, kad konstituciniai teismai, atliekantys konstitucinës priežiûros funkcijà, teisingumo nevykdo ir ne­priklauso teisminei valdžiai. Kita vertus, tai priklauso ir nuo to, kokia konstitucinës kontrolës sistema egzistuoja konkreèioje valstybëje. Lietu­vos Respublikos Konstitucinio Teismo ástatymo 1 str. 2 d. teigiama, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra savarankiškas ir nepri­klausomas teismas, kuris teisminæ valdžià ágyvendina Konstitucijos ir ásta­tymø nustatyta tvarka. Tokiu apibrëžimu Lietuvos ástatymø leidëjas suformulavo savo pozicijà, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra teisminës valdžios dalis. Taèiau vien ástatymø leidëjo pozicija neturë-liunc remtis aiškindami Konstitucinio Teismo vietà valdžios institucijø sistemoje. Klausimas yra sudëtingas, juolab, kad Konstitucinio Teismo priskyrimo teisminei valdžiai dël tam tikrø motyvø negalëtume laikyti neginèytinu.

Teisingumo turiná sudaro teismø veikla sprendžiant konkreèius ginèus dël teisës, atsirandanèius visuomenëje dël ávairiø konfliktø (turtinius, darbo, politinio pobûdžio ginèus, pilieèiø skundus dël neteisëtø valstybës tarnautojø veiksmø ir kt.). Teismai šiuos ginèus sprendžia nagrinëdami baudžiamàsias, civilines ir administracines bylas, griežtai laikydamiesi ástatymø nustatytos teisminio proceso tvarkos. Teisminio proceso tvarkos reikalavimai ágyvendinant teisminæ valdžià yra esminiai: aukštesniajam teismui visi procesinës teisës pažeidimai gali bûti pagrindas teismo sprendimui panaikinti.

Teisminei valdžiai bûdinga specifinë teisingumo funkcijos vykdymo kontrolës sistema. Ši kontrolë gali bûti tik teisinë: kontroliuojama, ar teismo sprendimai yra teisëti, ar jie atitinka materialinës ir procesinës teisës normas. Ši kontrolë gali bûti tik vidinë: žemesniojo teismo spren­dimà gali pakeisti ar panaikinti tik aukštesnë (apeliacinë ar kasacinë) teisminë institucija.

Išskirtinis teisminës valdžios požymis - jos politinis ir socialinis neut­ralumas. Vykdant teisingumà, pagrindinë teismo pareiga - išspræsti teisi­ná konfliktà: visapusiai, pilnutinai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinky­bes ir priimti teisëtà bei pagrástà teismo sprendimà. Toká sprendimà gali priimti tik nepriklausomas ir nešališkas teismas. Vykdydamas šià pareigà, teismas privalo bûti politiškai ir socialiai neutralus bei laisvas nuo bet kokio poveikio iš šalies. Nagrinëdamas ir spræsdamas bylas, jis turi vado­vautis tik ástatymu ir savo teisine sàmone bei vidiniu ásitikinimu. Teisinë sàmonë ir vidinis ásitikinimas yra itin svarbûs ágyvendinant teisminæ val­džià.

Teisingumo vykdymas nëra vienintelë teisminës valdžios funkcija. Ne mažiau svarbi yra valstybës institucijø, padedanèiø vykdyti teisingumà, veiksmø teisëtumo ir pagrástumo teisminës priežiûros funkcija. Pvz., tik teismas gali sankcionuoti asmens suëmimà. Lietuvos Respublikos Konsti­tucijos 20 str. 3 d. teigiama, kad nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi bûti pristatytas á teismà* kur, jam dalyvaujant, spren­džiamas sulaikymo pagrástumas. Jeigu teismas nepriima nutarimo asmená suimti, sulaikytasis tuojau pat paleidžiamas. Reikia pastebëti, kad šià Konstitucijos nuostatà buvo pradëta nuosekliai ágyvendinti 1996 m. gegu­žës 28 d. Seimui priëmus tam tikrus Baudžiamojo proceso kodekso pa­keitimus. Iki šiø pakeitimø ásigaliojimo asmenø suëmimà ar suëmimo

Konstitucinis teisminës valdžios nepriklausomumo pripažinimas už­tikrina teismams savivaldos teisæ - teisæ savarankiškai spræsti tam tikrus, su jø veikla susijusius, klausimus. Tuo tikslu yra steigiamos specialios ástatymo numatytos teisëjø institucijos. Jos turi teisæ spræsti klausimus dël teisëjø paskyrimo, paaukštinimo, perkëlimo ar atleidimo iš pareigø, dël drausminiø nuobaudø skyrimo ir kt. jstalymø leidžiamosios ir vykdomo­sios valdžios institucijos, nors ir renka arba skiria teisëjus, tokiø teisiø neturi. Specialios teisëjø institucijos, patarianèios Respublikos Preziden­tui dël teisëjø skyrimo ar atleidimo, ásteigimà numato Lietuvos Respubli­kos Konstitucijos 112 slr. 5 d. Dabartiniu metu tokius ágaliojimus turi Teisëjø taryba. Jos sudarymo ir veiklos organizavimo tvarkà nustato Lie­tuvos Respublikos teismø ástatymas. Teisëjø drausmines bylas, vadovau­damasis šiuo ástatymu, nagrinëja Teisëjø garbës teismas.

Teisminæ valdžià sudaro valstybëje veikianti teismø sistema. Teismø sistema – tai valstybës teisminës valdžios institucijø, kurias sieja bendri organizavimo ir veiklos principai, visuma.

Ávairiose šalyse bûdami neabejotinai panašûs, teismai skirstomi pagal paèius ávairiausius struktûrinius požymius: pagal nacionalines sistemas (anglø teismø modelis), pagal valstybës santvarkos formas (JAV, Šveicarijoje, be federalinës teismø sistemos, veikia federacijos subjektø sistemos), á konstitucinius ir administracinius, bendrosios kompetencijos ir specializuotus teismus ir pan.

Yra keletas nuomoniø apibûdinanèiø teismø sistemos požymius. Vieni teisininkai aiškina, kad valstybës teismø sistemà apibûdina teismø hierarchiniai ryšiai. Pagal šá kriterijø valstybëje gali veikti viena arba keletas teisminiø sistemø. Kita vertus, yra nemažai nuomoniø, jog tai ne vieninteliai ryšiai, siejantys valstybëje veikianèius teismus, pvz., juos jungia ta pati funkcija, veiklos principai, teisinë bazë ir kt. Šiuo požiûriu kai kuriose valstybëse veikia viena vieninga teismø sistema (pvz., Didžiojoje Britanijoje), o daugumos valstybiø teismø sistemà sudaro keletas santykinai savarankiškø teismø grupiø. Šiuo požiûriu visi teismai, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos IX skirsnyje, sudaro Lietuvos Respublikos teismø sistemà.

Šià sistemà sudaro bendrosios kompetencijos teismai ir specializuoti teismai. Šiuo metu Lietuvoje veikia specializuoti administraciniai teismai. Prireikus ástatymu gali bûti ásteigti ir kiti specializuoti teismai, darbo, šeimos ir kitø kategorijø byloms nagrinëti[i].

Šiuolaikinës Lietuvos Respublikos teismø sistema

Lietuvoje šiuo metu veikia 4 pakopø (grandžiø) bendrosios kompetencijos teismai: Lietuvos Aukšèiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardø ir apylinkiø teismai. Jø kompetencijà nustato Teismø ástatymas ir Lietuvos Aukšèiausiojo Teismo statutas.

Apylinkës teismas yra pirmoji instancija: civilinëms byloms, ástatymø priskirtoms jo kompetencijai; baudžiamosioms byloms, ástatymø priskirtoms jo kompetencijai; hipotekos teisëjø priskirtoms byloms; administraciniø teisës pažeidimø byloms, ástatymø priskirtoms jo kompetencijai[ii]. Taip pat ástatymø nustatytais atvejais nagrinëti skundams dël kvotëjo, tardytojo ar prokuroro veiksmø. Ástatymo nustatytais atvejais apylinkës teismo teisëjai vykdo ikiteisminio tyrimo teisëjo funkcijas. Apylinkës teismo teisëjas negali nagrinëti tø bylø, kuriose vykdë ikiteisminio tyrimo teisëjo funkcijas.

Prie apylinkës teismo veikia hipotekos skyrius. Hipotekos skyrius ástatymø nustatytais atvejais ir tvarka registruoja turto ákeitimus ir turto arešto aktus, tvarko hipotekos ir turto arešto registrà, priima sprendimus dël skolos išieškojimo ir ákeisto turto bei paskirsto išieškotas sumas išieškotojams. Hipotekos skyriui vadovauja, jo darbà kontroliuoja ir organizuoja hipotekos teisëjas. Hipotekos teisëjas turi tokias paèias teises ir pareigas kaip ir kiti apylinkës teismo teisëjai.

Prie apylinkës teismo taip pat dar veikia ir teismo antstoliø kontora. Teismo antstoliai vykdo teismo sprendimus ir kitus ástatymø nustatytus vykdomuosius dokumentus. Teismo antstolis yra valstybës pareigûnas. Jo reikalavimai vykdymo procese yra privalomi visiems Lietuvos Respublikos fiziniams asmenims ir ámonëms, ástaigoms bei organizacijoms.

Teismø ástatymo 14 straipsnyje nurodoma jog, „apylinkës teismas susideda iš šio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo (-ø) ir kitø teisëjø“

Apygardos teismas yra pirmoji instancija civilinëms ir baudžiamosioms byloms, ástatymo priskirtoms jo kompetencijai; apeliacinë instancija apylinkiø teismø sprendimams, nuosprendžiams, nutartims ir nutarimams; atlieka kitas su teisingumo vykdymu susijusias ir ástatymø priskirtas jo kompetencijai funkcijas. Apygardos teismas susideda iš šio teismo pirmininko, skyriø pirmininkø ir kitø teisëjø[iii].

Apeliacinis teismas - tai apeliacinë instancija byloms, kurias išnagrinëjo apygardø teismai kaip pirmosios instancijos teismai. Jis taip pat nagrinëja kitas bylas, kurias Lietuvos Respublikos ástatymai priskiria jo kompetencijai, bei atlieka kitas šio teismo kompetencijai ástatymo priskirtas su tei­singumo vykdymu susijusias funkcijas. Taip pat kaip ir apygardos teismas, apeliacinis teismas susideda iš šio teismo pirmininko, skyriø pirmininkø ir kitø teisëjø. Apeliacinio teismo buveinë yra Lietuvos Respublikos sostinëje Vilniuje.

Lietuvos Aukšèiausiasis Teismas yra vienintelë kasacinë instancija ási­teisëjusiems teismø sprendimams, nuosprendžiams, nutartims ir nutari­mams ir ásakymams peržiûrëti[iv]. Šioje instancijoje Baudžiamojo proceso ir Civilinio proceso ko­deksø nustatytais atvejais bylà nagrinëja arba trijø teisëjø kolegija, arba išplëstinë septyniø teisëjø kolegija, arba Lietuvos Aukšèiausiojo Teismo plenarinë sesija.

Lietuvos Aukšèiausiasis Teismas formuoja vienodà teismø praktikà taikant ástatymus. Jis skelbia kolegijø ar Lietuvos Aukšèiausiojo Teismo plenarinës sesijos pasiûlytas ir kasacine tvarka priimtas nutartis. Á šiose nutartyse esanèius ástatymø taikymo išaiškinimus turi atsižvelgti teismai, valstybinës ir kilos institucijos, taip pat kili subjektai taikydami tuos pa­èius ástatymus. Lietuvos Aukšèiausiasis Teismas analizuoja teismø prak­tikà ástatymu taikymo klausimais, susipažindamas su apygardø teismø ir Apeliacinio teismo darbu vietose bei kitais bûdais, konsultuoja teisëjus bendraisiais ástatymø laikymo klausimais.

Lietuvos Aukšèiausiajame Teisme yra sudaromas Teisëjø senatas. Tai kolegiali teisëjø institucija, turinti savarankiškà ástatymo nustatytà kom­petencija.  Teismø ástatymo 24 straipsnis nurodo senato sudëtá, á kurià áeina: Aukšèiausiojo Teismo pirmininkas, Civiliniø bylø ir Baudžiamøjø bylø skyriø pirmininkai, taip pat po septynis Civiliniø bylø skyriaus ir Baudžiamøjø bylø skyriaus didžiausià Aukšèiausiojo Teismo teisëjo darbo stažà turinèius teisëjus. Kiti Lietu­vos Aukšèiausiojo Teismo teisëjai gali dalyvauti senato posëdžiuose su patariamojo balso teise. Senato posëdžiuose taip pat gali dalyvauti kitø teismø pirmininkai, jø pavaduotojai, skyriø pirmininkai ir kiti teisëjai.

Pagrindinë Lietuvos Aukšèiausiojo Teismo senato funkcija - aprobuo­ti teismø sprendinius ir nagrinëti ástatymø laikymosi teismø praktikoje api­bendrinimo rezultatus. Senato aprobuotos teismø praktikos apibendrini­mo apžvalgos skelbiamos Lietuvos Aukšèiausiojo Teismo biuletenyje. Senatas turi ir kitus ástatymo nustatytus ágaliojimus: svarsto Lietuvos Aukšèiausiojo Teismo pirmininko pasiûlytas šio teismo skyriø pirmininkø kandidatûras; teikia Respublikos Prezidentui Lietuvos Aukšèiausiojo Teismo teisëjø garbës teismo nariø kandidatûras ir tvirtina šio teismo nuostatus, taip pat nagrinëja skundus dël teisëjø egzaminø komisijos išvadø ir teisëjø garbës teismø sprendimø, bei sprendžia kitus organizacinius Lietuvos Aukšèiausiojo Teismo veiklos klausimus.

Administraciniai teismai. 1999-2000 m. Lietuvos administraciniø teis­mø sistemà sudarë apygardø administraciniai teismai, Aukštesnysis administracinis teismas ir Lietuvos apeliacinio teismo Administraciniu bylu skyrius. Šiø teismø kompetencijà nustatë Administraciniu bylø teisenos ástatymas[v]

2000 m. rugsëjo 19 d. Administraciniø teismø ásteigimo ástatymo 2, 3, 4, 5, 6 str. pakeitimo ir papildymo ástatymu[vi] ši sistema buvo reorganizuo­ta. Vadovaujantis šiuo ástatymu buvo ásteigti:

1. Administraciniai teismai:

1.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas;

1.2. Kauno apygardos administracinis teismas;

1.3. Klaipëdos apygardos administracinis teismas;

1.4. Panevëžio apygardos administracinis teismas;

1.5. Šiauliø apygardos administracinis teismas;

2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Administraciniø teismø sistemà sudaro: 1) apygardø administraciniai teismai ir 2) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Pagal Administraciniø bylø teisenos ástatymo 15 straipsná, administraciniai teismai sprendžia bylas:

dël valstybinio administravimo subjektø priimtø teisës aktø ir veiksmø teisëtumo, taip pat dël šiø subjektø atsisakymo atlikti jø kompe­tencijai priskirtus veiksmus teisëtumo ir pagrástumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;

dël savivaldybiø administravimo subjektø priimtø aktø ir veiksniø teisëtumo, taip pat dël šiø subjektu atsisakymo atlikti jø kompetencijai priskirtus veiksmus teisëtumo ir pagrástumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;

dël turtinës ir neturtinës (moralinës) žalos, padarytos fiziniam as­meniui ar organizacijai neteisëtais valstybës ar vietos savivaldos institu­cijos, ástaigos, tarnybos bei jø tarnautojø veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo;

dël mokesèiø, kitø privalomø mokëjimø, rinkliavø sumokëjimo, gràžinimo ar išieškojimo, finansiniø sankcijø taikymo, taip pat dël mokes­tiniø ginèø;

dël tarnybiniø ginèø, kai viena šalis yra valstybës ar savivaldybës tarnautojas, turintis viešojo administravimo ágaliojimus (áskaitant parei­gûnus ir ástaigø vadovus);

6) dël Vyriausiosios tarnybinës etikos komisijos sprendimø ir šios ko­misijos kreipimøsi dël tarnybos santykiø su valstybës tarnautojais nutrau­kimo;

7) dël ginèø tarp nepavaldžiø vienas kitam viešojo administravimo subjektø dël kompetencijos ar ástatymø pažeidimo, išskyrus civilinius gin­èus priskirtus bendrosios kompetencijos teismams;

8) dël rinkimø ir Referendumo ástatymø pažeidimo;

9) dël nutarimo administracinio teisës pažeidimo byloje apskundimo;

dël viešøjø ástaigø, ámoniø ir nevyriausybiniø organizacijø, turin­èiø viešojo administravimo ágaliojimus, priimtø sprendimø ir veiksmu viešojo administravimo srityje teisëtumo, taip pat dël šiø subjektø atsisa­kymo atlikti jø kompetencijai priskirtus veiksmus teisëtumo ir pagrástumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;

11) dël visuomeniniø organizacijø, bendrijø, politiniø partijø, politiniø organizacijø ar asociacijø priimtø bendro pobûdžio aktø teisëtumo;

dël užsienieèiø skundu dël atsisakymo išduoti leidimà gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, taip pat dël skundø dël pabëgëlio statuso.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra:

apeliacinë instancija byloms, kurias išnagrinëjo administraciniai teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, taip pat bylas dël ad­ministraciniø teisës pažeidimø;

apeliacinë instancija administraciniø teisës pažeidimø byloms, ku­rias išnagrinëjo apylinkiø teismai;

vienintelë ir galutinë instancija byloms dël norminiø administraci­niø aktu, kuriuos priëmë centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisëtumo, taip pat šio ástatymo 15 str. l d. 11 p. nurody­toms byloms;

galutinë instancija byloms pagal skundus dël Vyriausiosios rinkimø komisijos sprendimø ar neveikimo, išskyrus tuos, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai;

galutinë instancija administraciniu bylø priskyrimo tam tikriems teismams klausimais.

Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodà admi­nistraciniø teismø praktikà taikant ástatymus.

Teisminës valdžios ir prokuratûros santykiai

Prie Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismø veikia santykinai savarankiška institucija - prokuratûra. Jos struktûrà sudaro Generalinë prokuratûra prie Lietuvos Aukšèiausiojo Teismo, apygardø prokuratûros prie apygardø teismø ir apylinkiø prokuratûros prie apylin­kiø teismu.

Prokuratûros pagrindines funkcijas apibrëžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. l d.: „valstybiná kaltinimà baudžiamosiose bylose palaiko, baudžiamàjá persekiojimà vykdo ir kvotos organø veiklà kontro­liuoja prokurorai“. Šios prokurorø funkcijos detalizuojamos Prokuratûros ástatymo 25 str.: „prokuroras baudžiamojo proceso ástatymo nustatyta tvarka pradeda baudžiamàjá persekiojimà; tirdamas nusikaltimà, vykdo persekiojimo veiksmus ir, jei yra pagrindas, perduoda bylà teismui“. Pro­kurorø kompetencijà, jø teises ir pareigas apibrëžia ir kiti šio ástatymo straipsniai. Prokurorai, vykdydami savo ágaliojimus, yra nepriklausomi ir klauso tik ástatymo. Prokuratûra nevykdo teisingumo. Jos paskirtis - pa­dëti teismams vykdyti teisingumà.

Prokuratûra veikia šalia teismø – Generalinë prokuratûra prie Lietuvos Aukšèiausiojo Teismo, apygardø prokuratûros – prie apygardø teismø ir apylinkiø prokuratûros – prie apylinkiø teismø.

Lietuvos Respublikos Teisëjai ir jø statusas

Teisminæ valdžià ágyvendina teismas - kolegiali teisëju institucija (ar­ba vienas teisëjas). Bûtent teisëjams yra suteikiami ypatingi teisminës valdžios atstovo ágaliojimai ir teisë priimti privalomus sprendimus, vie­naip ar kitaip lieèianèius ar keièianèius konkretaus žmogaus gyvenimà. Konkreèios bylos nagrinëjimas ir sprendimas reikalauja ne tik dideliø asmeniniø teisëjo pastangø, bet ir moralinës bei pilietinës atsakomybës, profesiniø sugebëjimø ir gyvenimiškos patirties. Neatsitiktinai teisëjams keliami aukšti profesiniai ir moraliniai reikalavimai. Kuo aukštesnës ins­tancijos teismas, tuo didesni reikalavimai teisëjui.

Bendras konstitucinis reikalavimas - teisëjais Lietuvoje gali bûti tik Lietuvos Respublikos pilieèiai (Konstitucijos 112 str. l d.). Konkreèius reikalavimus asmenims, galintiems bûti teisëjais, nustato Teismø ástaty­mas, Lietuvos Aukšèiausiojo Teismo statutas ir Administraciniø teismø ásteigimo ástatymas.

Ir bendrosios kompetencijos, ir administraciniø teismø teisëjais gali bûti skiriami ne jaunesni kaip 25 metø asmenys. Tai turi bûti nepriekaiš­tingos reputacijos asmenys. Ástatymo 22(3) str. nurodyta, kad asmuo ne­laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu buvo nuteistas už tyèiná nusi­kaltimà, nesvarbu, ar išnyko teistumas; buvo nuleistas už neatsargø nusi­kaltimà ir nëra išnykæs teistumas; buvo atleistas iš teisëjø garbës teismo sprendimu; piktnaudžiauja psichotropinëmis, narkotinëmis, toksinëmis medžiagomis ar alkoholiu; jo elgesys ar veikla nëra suderinama su teisëjo profesinës etikos taisykliø reikalavimais. Teisëjais gali bûti skiriami tik asmenys, atitinkantys profesinius reikalavimus: turintys aukštàjá teisiná išsilavinimà - teisës magistro arba teisininko profesini kvalifikaciná laips­ná (vienpakopá teisiná universitetiná išsilavinimà) - ir išlaik9 teisëjo egza­minus (kai kuriais ástatymo nustatytais atvejais to nereikalaujama).

Reikalavimai teisinio darbo stažui skiriasi priklausomai nuo to, ar asmuo pretenduoja bûti apylinkës, apygardos ar kito teismo teisëju.

Pvz., apylinkës teismo teisëju gali bûti skiriamas asmuo, atlikæs kandi­dato á apylinkës teismo teisëjus praktikà apylinkës bei apygardos teis­muose ir išlaikys teisingumo ministro nustatyta tvarka teisëjo egzaminus. Šios praktikos trukmë priklauso nuo teisinio darbo stažo: asmenys, turin­tys 3 metø ástatyme nurodyto teisinio darbo stažà atlieka 5 mënesiø, o jos neturintys -vieneriø metø kandidato á apylinkës teismo teisëjus praktikà. Reikalavimai atlikti kandidato j apylinkës teismo teisëjus praktikà nëra taikomi teisës krypties socialiniu mokslø daktarams bei habilituotiems daktarams, asmenims, turintiems l metø teisëjo darbo stažà ar 3 melø darbo Lietuvos Aukšèiausiojo Teismo teisëjø padëjëjø, teismo pirmininku ar skyriaus pirmininko patarëjø, prokurorø, prokurorø pavaduotojø, advokatø, notarø ar Seimo kontrolieriø darbo stažà, ar ne mažesná kaip 5 metø teisinio darbo stažà pagal Vyriausybës patvirtintà pareigybiø sàrašà, bei asmeninis, skiriamiems hipotekos teisëjais. Išvardyti asmenys skiriami apylinkës teismo teisëjais išlaikæ teisëjo egzaminus. Asmenys, turintys teisëjo darbo stažà, jeigu nuo darbo teisëju praëjo ne daugiau kaip 5 me­tai, iš karto gali bûti skiriami apylinkës teismo teisëjais.

Apygardos teismo teisëju gali bûti skiriamas asmuo, turintis ne ma­žesná kaip 5 metø apylinkës teisëjo darbo stažà. Prokurorai, turintys ne mažesná kaip 10 metø prokuroro ar tardytojo darbo stažà, advokatai, tu­rintys ne mažesná kaip 10 metø advokato darbo stažà, gali bûti skiriami apygardos teismo teisëjais, jeigu jie teisingumo ministro nustatyta tvarka atliko 5 mënesiø praktikà teismuose ir išlaikë teisëjø egzaminà.

Apeliacinio teismo teisëju gali bûti skiriamas asmuo, turintis ne ma­žesná kaip 5 metø apygardos teismo teisëjo darbo stažà.

Apygardos ar Apeliacinio teismo teisëjo kandidatûrai išrinkti Teisin­gumo ministerija skelbia viešà konkursà. Konkursas vyksta teisingumo ministro nustatyta tvarka. Teisës krypties socialiniø mokslø daktarai ir habilituoti daktarai, turintys ne mažesná kaip 10 metø bendràjá teisinio pedagoginio ir (ar) mokslinio darbo stažà, buvæ Lietuvos Aukšèiausiojo Teismo teisëjai, atleisti iš pareigø savo noru, išrinkti á kitas pareigas arba sutikæ bûti perkeliami á kità darbà, apylinkiø, iš kario gali bûti skiriami apygardø teismø ir Apeliacinio teismo teisëjais.

Lietuvos Aukšèiausiojo Teismo teisëju gali bûti skiriamas apygardos teismo arba Apeliacinio teismo teisëjas, turintis ne mažesná kaip 5 metø apygardos teismo ar Apeliacinio teismo teisëjo darbo stažà; buvæs Lietu­vos Aukšèiausiojo Teismo teisëjas, atleistas iš pareigø savo noru, išrink­tas á kitas pareigas arba sutikës bûti perkeliamas á kità darbà; teisës kryp­ties socialiniu mokslø habilituotas daktaras arba daktaras, turintis ne ma­žesná kaip 10 metø teisinio darbo stažà pagal Lietuvos Respublikos Vy­riausybës patvirtintà pareigybiø sàrašà; Generalinës prokuratûros prie Lietuvos Aukšèiausiojo Teismo prokuroras, turintis ne mažesná kaip 10 metø prokuroro darbo stažà.

Konstitucinio Teismo teisëjas, pasibaigus jo ágaliojimø laikui, jam pa­geidaujant, gali bûti iš karto paskirtas apylinkës, apygardos teismø, Ape­liacinio ar Lietuvos Aukšèiausiojo Teismo teisëju.

Administraciniø teismø teisëjai skiriami bei atleidžiami iš pareigu Konstitucijos bei ástatymø nustatyta tvarka.

Administraciniø teismø teisëjais gali bûti skiriami ne jaunesni kaip 25 metø, nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys aukštàjá teisiná išsi­lavinimà, atitinkantá Vyriausybës nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, ir išlaikæ teisëjo egzaminus.

Pretendentai á apygardø administraciniø teismø teisëjus turi turëti ne mažesná kaip 3 melø teisëjo, Lietuvos Aukšèiausiojo Teismo teisëjo pa­dëjëjo, teismo pirmininko ar skyriaus pirmininko patarëjo, prokuroro, prokuroro pavaduotojo, advokato, notaro ar Seimo kontrolieriaus darbo stažà, 5 metø darbo stažà valstybës tarnyboje ar ne mažesná kaip 5 metø teisinio darbo stažà pagal Vyriausybës patvirtintà teisiniø pareigybiø sà­rašà, taip pat Teismø ástatymo nustatyta tvarka laimëti konkursà.

Pretendentai á Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisëjus tu­ri turëti ne mažesná kaip 10 metø teisëjo darbo stažà, iš jø ne mažiau kaip 5 metø apygardos, apygardos administracinio ar Lietuvos apeliacinio teismo teisëjo darbo stažà, arba teisës krypties socialiniø mokslø daktaro ar habilituoto daktaro moksliná laipsná ir ne mažesná kaip 10 metø teisi­nio pedagoginio darbo stažà, arba JO metø darbo stažà valstybës tarny­boje, taip pat Teismø ástatymo nustatyta tvarka laimëti konkursà.

Administraciniø teismø teisëjais be egzaminu gali bûti skiriami Kon­stitucinio Teismo, Lietuvos Aukšèiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo teisëjai (taip pat buvæ išvardytø teismu teisëjai), apygardø, apylin­kiø teismø teisëjai, teisës krypties socialiniø mokslø daktarai bei habili­tuoti daktarai.

Administraciniø teismu teisëjø teisinë padëtis yra tolygi bendrosios kompetencijos teismø teisëjø teisinei padëèiai, t.y. jiems taikomos Teis­mø ástatymo nuostatos, išskyrus šiame ástatyme numatytas išimtis. Admi­nistraciniø teismø teisëjams taip pat taikoma darbo užmokesèio sistema, socialinio aprûpinimo bei kilos garantijos, nustatytos bendrosios kompe­tencijos teismø teisëjams.

Teismø ástatymas numato tam tikrus apribojimus eiti teisëjo pareigas. Šio ástatymo 25 str. nustatyta, kad teisëju negali bûti asmuo, prieš tai bu­væs teisëju, prokuroru, advokatu, notaru, policijos ar vidaus reikalø sis­temos darbuotoju ir atleistas už profesinës veiklos pažeidimus. Teisëjas negali bûti skiriamas dirbti teisme, kuriame teisëju dirba jo sutuoktinis (buvæs sutuoktinis), vaikai (ávaikiai), tëvai (átëviai), broliai, seserys (ábroliai, áseserës), pusbroliai, pusseserës.

Teisëjai skiriami ir atleidžiami iš pareigø Lietuvos Respublikos Kon­stitucijos ir ástatymø nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 112 str. numatyta, kad Aukšèiausiojo Teismo teisëjus, o iš jø - pirminin­kà, skiria ir atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Apeliacinio teismo teisëjus, o iš jø - pirmininkà, skiria Respublikos Prezidentas Sei­mo pritarimu. Apylinkiø, apygardø ir specializuotø teismø teisëjus ir pirmininkus skiria, jø darbo vietas keièia Respublikos Prezidentas.

Dël teisëjø paskyrimo, paaukštinimo, perkëlimo ar atleidimo iš parei­gø Respublikos Prezidentui pataria speciali Teismø ástatymo numatyta institucija - Teisëjø taryba. Teisëjø taryba svarsto apylinkiø, apygardø ir apeliacinio teismo teisëjø, šiø teismø pirmininkø kandidatûras, kurias parenka teisingumo ministras Teismø departamento direktoriaus teiki­mu. Aukšèiausiojo Teismo teisëjø kandidatûras parenka Aukšèiausiojo Teismo pirmininkas.

Asmuo, paskirtas teisëju, pradeda eiti pareigas tik po to, kai prisiekia já paskyrusiems Seimui arba Respublikos Prezidentui bûti ištikimas Lie­tuvos Respublikai, vykdyti teisingumà tik pagal ástatymà.

Lietuvos Respublikos teismø ástatymo 36 str. l ir 2 d. nustatyta, kad apylinkiø teismø teisëjai pirmà kartà skiriami penkeriems metams. Pasi­baigus šiam terminui, Teisëjø tarybai patarus, jie be egzaminu skiriami iki 65 metø amžiaus. Kitø Lietuvos Respublikos teismø, išskyrus Lietuvos Aukšèiausiojo Teismo, teisëjai iš karto skiriami iki 65 metø amžiaus. Pa­gal Lietuvos Aukšèiausiojo Teismo statuto 17 str. 6 d. Lietuvos Aukšèiau­siojo Teismo teisëjai skiriami iki 70 metø amžiaus. Apylinkiø teismø pir­mininkai skinami penkeriems, apygardø teismø pirmininkai ir skyriø pirmininkai - septyneriems, Apeliacinio teismo pirmininkas ir skyriø pirmininkai - aštuoneriems, o Aukšèiausiojo Teismo pirmininkas ir sky­riø pirmininkai - devyneriems metams.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje átvirtintos trys pagrindinës nuo­statos, apibûdinanèios teisëjø statusà. Tai teisëjø nepriklausomumas, ne-keieiamumas ir nelieèiamumas.

Teisëjo nepriklausomumas - ypatingas jo teisinio statuso elementas. Teisëjo ir teismø nepriklausomumas - viena iš svarbiausiø teisminës val­džios demokratinëje valstybëje funkcionavimo sàlygø. Konstitucijos 109 str. l ir 2 d. nustatyta, kad teisëjas ir teismai, vykdydami teisingumà, yra nepriklausomi, kad teisëjai, nagrinëdami bylas, klauso tik ástatymo.

Valstybës valdžios ir valdymo institucijø, Seimo nariø ir kitø pareigû­nø, politiniø partijø ir visuomeniniu organizacijø ar pilieèiø kišimasis á teisëjo ar teismo veiklà draudžiamas ir užtraukia ástatymo numatytà atsa­komybæ (Konstitucijos 114 str. l d.). Lietuvos Aukšèiausiojo Teismo sta­tuto 21 str. 3 d. konkreèiai nurodyta ir teisinës atsakomybës rûšis - bau­džiamoji atsakomybë. Konstitucijos 11.4 str. átvirtintà normà sukonkretina Baudžiamojo kodekso 298 str., numatantis atsakomybe už mëginimà bet kokia forma paveikti teisëjà norint sukliudyti teisingai išnagrinëti bylà teisme: pvz., pagal teismø ástatymus kišimusi á teisëjo arba teismo veiklà laikomi mitingai, piketai bei kitokie grupiø ar pavieniø asmenø veiksmai arèiau negu 75 metrai iki Teismo pastato ir Teisme, jeigu jais siekiama paveikti teisëjà arba teismà.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje átvirtintos dvi pagrindinës teisëjo nepriklausomumo garantijos: teisëjø nekeièiamumas ir teisëjø nelieèia­mumas.

Teisëjø nekeièiamumas arba teisëjø ágaliojimø trukmës nelieèiamu­mas yra tai, kad teisëjas negali bûti skiriamas á kitas pareigas ar kità teismà be jo paties sutikimo, o jo ágaliojimai gali bûti nutraukti tik Konstitu­cijos ir ástatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja teisëjui, kuris sàžiningai atlieka savo pareigas ir laikosi duotos teisëjo priesaikos, kad jis nebus atleistas ar pašalintas iš pareigu kitais negu Konstitucijos 115 ir 116 str. nustatytais pagrindais. Konstitucijos 115 str. nustatyta, kad teisëjai atlei­džiami iš pareigø ástatymo nustatyta tvarka šiais atvejais: savo noru; pasi­baigus ágaliojimø laikui arba sulaukë ástatyme nustatyto pensinio am­žiaus; dël sveikatos bûklës; išrinkus á kitas pareigas arba jø sutikimu per­këlus á kità darbà; kai savo poelgiu pažemino teisëjo vardà; kai ásiteisëja juos apkaltinæ teismø nuosprendžiai. Pastarieji du reikalavimai árodo, kad Konstitucijos leidëjas kelia teisëjams labai aukštus profesinius ir morali­nius reikalavimus.

Konstitucijos 116 str. nustatyta, kad Aukšèiausiojo Teismo pirmininkà ir teisëjus, taip pat Apeliacinio teismo pirmininkà ir teisëjus už šiurkštø Konstitucijos pažeidimà arba priesaikos sulaužymà, taip pat paaiškëjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas gali pašalinti iš pareigø apkaltos pro­ceso tvarka.

Antroji teisëjø nepriklausomumo garantija užtikrina teisëjo asmens nelieèiamybæ. Konstitucijos 114 str. 2 d. nustatyta, kad teisëjas negali bûti patrauktas baudžiamojon atsakomybën, suimtas, negali bûti kitaip suvar­žyta jo laisvë be Seimo, o tarp Seimo sesijø - be Respublikos Prezidento sutikimo. Baudžiamàjà bylà teisëjui gali iškelti tik generalinis prokuroras. Teismø ástatymai taip pat nustato, kad teisëjas negali bûti patrauktas administracinën atsakomybën. Teisëjui padarius administraciná teisës pažeidimà, medžiaga perduodama teisingumo ministrui arba Aukšèiau­siojo Teismo pirmininkui drausminei bylai iškelti.

Teisëjo nelieèiamumo garantija - lai taip pat ir jo asmens garbës ir orumo apsauga. Ástatymai numato atsakomybe už viešà teisëjo ar teismo ážeidimà, Šmeižimà ar jo autoriteto žeminimà.

Konstitucijos kûrëjas, siekdamas užtikrinti teisëjø nepriklausomumà ir nešališkumà, numato ir tam tikrus apribojimus. Vienas iš tokiø apribojimø - teisëjø depolitizavimo principas, átvirtintas Konstitucijos 113 str. 2 d. Šis principas reiškia, kad teisëjas negali dalyvauti politiniø partijø ir kitø politiniø organizacijø veikloje. Šio straipsnio l d. átvirtintas ir kitas teisëjø apribojimas: teisëjas negali užimti jokiø kilø renkamø ar skiriamø pareigø, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privaèiose ástaigose ar ámonëse. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisëjo atlyginimà bei užmokestá už pedagoginæ ar kûrybinæ veiklà. Šie Konstitu­cijoje átvirtinti apribojimai nereiškia, kad teisëjams apskritai apribojama asociacijø laisvë. Konstitucija ir teismø ástatymai nedraudžia teisëjams burtis á teisëjø asociacijas ar kitas organizacijas, atstovaujanèias jø intere­sams.

Teismø veiklos konstituciniai principai

Teismine valdžià ágyvendina teisëjas asmeniškai arba teisëju kolegija, laikydamiesi nustatytos procesinës tvarkos.

Pagrindinius teismø veiklos principus apibrëžia Lietuvos Respublikos Konstitucija. Dauguma iŠ jø yra bendro pobûdžio. Procesinius teismø veiklos principus átvirtina procesiniai civiliniai, baudžiamieji ir administ­raciniai ástatymai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje átvirtinti šie bendrieji teismø veiklos principai:

Teisingumà vykdo tik teismas.

Teismas priima sprendimus ir nuosp­rendžius Lietuvos Respublikos vardu. Šiø funkcijø negali atlikti jokios kitos valstybës valdžios institucijos ir pareigûnai.

Teisëjø nepriklausomumas ir jø veiklos teisëtumas.

Šio principo esmë - teisëjas ir teismai, vykdydami teisingumà, yra nepriklausomi ir klauso tik ástatymo. Teisëjø ir teismø nepriklausomumo principas - vienas iš esminiø teisinës valstybës bruožø. Jo laikomasi visose demokratinëse valstybëse.

Konstitucijos viršenybës principas.

Lietuvos Respublikos Konstitu­cijos 110 str. draudžia teisëjui taikyti ástatymà, kuris prieštarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad ástatymas ar ki­tas teisinis aktas, kuris turëtø bûti taikomas konkreèioje byloje, priešta­rauja Konstitucijai, teisëjas sustabdo šios bylos nagrinëjimà ir kreipiasi á Konstituciná Teismà prašydamas spræsti, ar šis ástatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstitucijà.

Teisë á teisminæ gynybà.

Tai viena iš svarbiausiø teisingumo garantijø, numatytø Konstitucijoje, Teismø ástatyme, civilinio proceso kodekse ir baudžiamojo proceso kodekse atitinkamuose straipsniuose.

Lietuvos Respublikoje visi jos pilieèiai turi teisæ á teisminæ gynybà nuo kësinimosi á jø gyvybæ ir sveikatà, asmeninæ laisvæ, nuosavybæ, garbæ ir orumà, kitas Konstitucijos ir ástatymø jiems garantuotas teises ir laisves, taip pat á teisminæ gynybà nuo valstybës valdžios ir valdymo institucijø bei pareigûnø neteisëtø veiksmø ar neveikimo.

Kitø valstybiø pilieèiai bei asmenys be pilietybës turi teisæ á teisminæ gynybà lygiai su Lietuvos Respublikos pilieèiais, jeigu kitaip nenumato ástatymai ir tarptautinës sutartys. Teisæ á teisminæ gynybà turi ir ámonës, ástaigos, organizacijos.

Lygybë ástatymui ir teismui.

Konstitucijos 29 straipsnyje sakoma, kad ástatymui teismui ir kitoms valstybës institucijoms visi asmenys yra lygûs.

Teisingumas vykdomas vadovaujantis visø asmenø lygybe ástatymui ir teismui pagrindu, nepriklausomai nuo lyties, rasës, tautybës, kalbos, kilmës, socialinës padëties, tikëjimo, ásitikinimø, pažiûrø, užsiëmimo rûšies ir pobûdžio, gyvenamosios vietos ir kitø aplinkybiø. Šis principas reiškia, kad visiems asmenims taikomi bendri ástatymai, niekam nesuteikiant papildomø teisiø, lengvatø, privilegijø.

Valstybinës proceso kalbos principas.

Teismo procesas vyksta ir sprendimai priimami bei skelbiami lietu­viø kalba. Asmenims, nemokantiems lietuviø kalbos, garantuojama teisë dalyvauti tardymo ir teisminiuose veiksmuose per vertëjà[vii]

Teismo proceso viešumo principas.

Šis principas átvirtintas Konstitu­cijos 31 str. 2 d. ir 117 str. l d. Visuose teismuose bylos nagrinëjamos viešai. Teismo posëdis gali bûti uždaras tik žmogaus asmeninio ar šeimy­ninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinëjama byla gali atskleisti valstybinæ, profesinæ ar komercinæ paslaptá.

Galimybë apskøsti ir peržiûrëti teismo sprendimà.

Asmuo, nepa­tenkintas pirmosios instancijos teismo sprendimu, turi teisæ apeliacine ar kasacine tvarka já apskøsti.

Valstybës atsakomybë už teismo klaidas.

Asmeniui padarytos materialinës ir moralinës žalos atlyginimà nustato ástatymas[viii]. Atsakomybës už žalà, padarytà kvo­tos, tardymo, prokuratûros ir teismo organø neteisëtais veiksmais, bendruosius pagrindus nustato civiliniai ástatymai. Civiliniame kodekse nustatyta, kad turtinæ ir moralinæ žalà fiziniam asmeniui, padarytà dël neteisëto nutei­simo, dël neteisëto patraukimo baudžiamojon atsakomybën, dël neteisëto suëmimo taikant kardomàjà priemonæ, dël neteisëtos administracinës nuobaudos - suëmimo arba pataisos darbø  paskyrimo, atlygina valstybë, nepriklausomai nuo kvotos, parengtinio tardymo, prokura­tûros organø pareigûnø ir teismo kaltës, ástatymo nustatyta tvarka.

Konstitucijos suteiktos teisës teismams taikyti griež­èiausias valstybës prievartos priemones (skirti kriminalines bausmes as­menims, padariusiems nusikaltimus), apibrëžia ir tam tikrus baudžiamojo proceso principus - teisingumo garantijas. Tai nekaltumo prezumpcija: asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neárodytas ástatymo nustatyta tvarka ir pripažintas ásiteisëjusiu teismo nuosprendžiu; teisë á gynybà: asmeniui, kuris átariamas padaræs nusikaltimà, ir kaltinamajam nuo jø sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisë á gynybà, taip pat teisë turëti advokatà; draudimas versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaièius; draudimas bausti už tà patá nusikaltimà antrà kartà.