CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

Teisminė vald˛ia, jos ypatumai, funkcijos

teisė

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

Teisminė vald˛ia, jos ypatumai, funkcijos.

Teismai ir jų sistema yra vienas i valstybės atributų. Tačiau iki pat XVIII a. pabaigos nebuvo net minties, kad teismai gali tapti savarankika valstybės vald˛ios dalimi. Dabartiniu metu nepriklausomos teisminės vald˛ios buvimas ir jos atskyrimas nuo kitų valstybės vald˛ios akų laikomas būtinu demokratinės ir teisinės valstybės po˛ymiu. Tik demokratinėse valstybėse, pripa˛įstančiose vald˛ių padalijimo principą, teismai laikomi tautos įsteigta savarankika valstybės vald˛ia. Vykdydami savo funkcijas, jie nėra pavaldūs nei įstatymų leid˛iamajai, nei vykdomajai vald˛iai. Nė viena i ių valstybės vald˛ios akų negali kitis j teismų veiklą.

Kita vertus, negalima suabsoliutinti teisminės vald˛ios savarankikumo ir nepriklausomumo. Teisminę vald˛ia su kitomis vald˛iomis sieja tam tikri ryiai. Jstatymų leid˛iamoji vald˛ia priima įstatymus, nustatančius teismų sistemą, teismų veiklos principus, teismų kompetenciją, teisėjų statusą, bylų nagrinėjimo tvarką ir kt. Vykdomoji vald˛ia u˛tikrina teismų veiklos materialines sąlygas, įgyvendina specialistų rengimo programas, padeda racionaliai panaudoti ir teismų sistemai, ir atskiriems teismams skirtas biud˛eto lėas ir t.t. Abi ios vald˛ios dalyvauja formuojant teismus. Savo ruo˛tu teisminė vald˛ia įstatymų nustatyta tvarka gali tikrinti įstatymų leid˛iamosios ir vykdomosios vald˛ios priimamų aktų teisėtumą, spręsti ginčus tarp valstybės institucijų, nagrinėti piliečių skundus dėl valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmų. Visa tai įgyvendindama, teisminė vald˛ia u˛tikrina Konstitucijos ir įstatymų įtvirtintą pusiausvyrą tarp įstatymų leid˛iamosios ir vykdomosios vald˛ios, jų veiklos teisėtumą, apsaugo asmenį nuo valstybės vald˛ios savivalės.

Konstitucinės teisės mokslas nepateikia tikslaus teisminės vald˛ios apibrė˛imo. Da˛nai apsiribojama teiginiu, jog teisminė vald˛ia yra viena i valstybės vald˛ių, kuriai skirta teisingumo vykdymo funkcija.

Teisminei vald˛iai būdingi visi valstybės vald˛ios pagrindiniai po˛ymiai. Pagrindinis ir svarbiausias po˛ymis - tai privalomumas paklusti ios vald˛ios sprendimams. Teismas priima sprendimus valstybės vardu. Savo galia ie sprendimai prilygsta įstatymams: jie yra privalomi visoms valstybės institucijoms, įstaigoms, organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams, jų vykdymas garantuojamas valstybės prievarta. Patys teismų sprendimai daugeliu atvejų yra valstybės prievartos aktai. Teisminės vald˛ios institucijos turi teisę taikyti įvairias, net pačias grie˛čiausias, valstybinės prievartos priemones, pvz., laisvės atėmimą iki gyvos galvos, turto konfiskavimą ir kt.

Teisminė vald˛ia, priimdama privalomus sprendimus, taip pat atlieka ir socialinio reguliavimo funkciją konkrečioje visuomeninių santykių srityje: nustato konkrečių asmenų teises, pareigas ir atsakomybę. „Priimant ir vykdant teismo sprendimus, garantuojamas įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas''.

lie bendrųjų valstybės vald˛ios po˛ymių, teisminei vald˛iai būdingi specifiniai po˛ymiai ir funkcijos.

Teisminės vald˛ios paskirtis - u˛tikrinti teisės viepatavimą, konstitucinės santvarkos stabilumą, ˛mogaus ir piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Demokratinėje valstybėje teismas yra svarbiausia pa˛eistų ˛mogaus teisių ir laisvių gynimo institucija. Teisė ginti savo teises nepriklausomame ir nealikame teisme yra viena i svarbiausių asmens teisių garantijų. Tokia ˛mogaus teisių ir laisvių gynyba įtvirtinta Konstitucijos 30 str. 1 d. Asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pa˛eid˛iamos, turi teisę kreiptis į teismą. i konstitucinė nuostata u˛tikrina kiekvienam asmeniui galimybę savo teises ginti nuo kilų asmenų, taip pat ir nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų. Su minėta Konstitucijos norma siejasi Konstitucijos 31 str. 2 d.: asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą vieai ir teisingai inagrinėtų nepriklausomas ir nealikas teismas.

U˛tikrinant Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintų teisių ir laisvių apsaugą teismams suteikiami ypatingi įgaliojimai, kurių neturi nė viena kita vald˛ia. Tik teismas gali priimti sprendimą, kuriuo ˛mogui atimama ar apribojama laisvė, konfiskuojamas fizinių ar juridinių asmenų turtas, u˛draud˛iama politinės partijos veikla, panaikinamas valstybės institucijos neteisėtas aktas, valstybės institucija įpareigojama atlyginti asmeniui padarytą neteisėtais veiksmais ˛alą ir kt.

Iskirtinę teisminės vald˛ios vietą valstybės vald˛ios sistemoje apibūdina lai, kad teisminė vald˛ia įgyvendina teisingumo vykdymo valstybėje funkciją. Tai pagrindinė teisminės vald˛ios funkcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d. Jos negali įgyvendinti jokia kita valstybės vald˛ios institucija ar pareigūnas, iskyrus teismą.

Dėl teisingumo funkcijos apimties ir ribų konstitucinės teisės moksle nėra vieningos nuomonės. Neretai teigiama, kad konstituciniai teismai, atliekantys konstitucinės prie˛iūros funkciją, teisingumo nevykdo ir nepriklauso teisminei vald˛iai. Kita vertus, tai priklauso ir nuo to, kokia konstitucinės kontrolės sistema egzistuoja konkrečioje valstybėje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 str. 2 d. teigiama, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra savarankikas ir nepriklausomas teismas, kuris teisminę vald˛ią įgyvendina Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu apibrė˛imu Lietuvos įstatymų leidėjas suformulavo savo poziciją, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra teisminės vald˛ios dalis. Tačiau vien įstatymų leidėjo pozicija neturė-liunc remtis aikindami Konstitucinio Teismo vietą vald˛ios institucijų sistemoje. Klausimas yra sudėtingas, juolab, kad Konstitucinio Teismo priskyrimo teisminei vald˛iai dėl tam tikrų motyvų negalėtume laikyti neginčytinu.

Teisingumo turinį sudaro teismų veikla sprend˛iant konkrečius ginčus dėl teisės, atsirandančius visuomenėje dėl įvairių konfliktų (turtinius, darbo, politinio pobūd˛io ginčus, piliečių skundus dėl neteisėtų valstybės tarnautojų veiksmų ir kt.). Teismai iuos ginčus sprend˛ia nagrinėdami baud˛iamąsias, civilines ir administracines bylas, grie˛tai laikydamiesi įstatymų nustatytos teisminio proceso tvarkos. Teisminio proceso tvarkos reikalavimai įgyvendinant teisminę vald˛ią yra esminiai: auktesniajam teismui visi procesinės teisės pa˛eidimai gali būti pagrindas teismo sprendimui panaikinti.

Teisminei vald˛iai būdinga specifinė teisingumo funkcijos vykdymo kontrolės sistema. i kontrolė gali būti tik teisinė: kontroliuojama, ar teismo sprendimai yra teisėti, ar jie atitinka materialinės ir procesinės teisės normas. i kontrolė gali būti tik vidinė: ˛emesniojo teismo sprendimą gali pakeisti ar panaikinti tik auktesnė (apeliacinė ar kasacinė) teisminė institucija.

Iskirtinis teisminės vald˛ios po˛ymis - jos politinis ir socialinis neutralumas. Vykdant teisingumą, pagrindinė teismo pareiga - ispręsti teisinį konfliktą: visapusiai, pilnutinai ir objektyviai itirti visas bylos aplinkybes ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą. Tokį sprendimą gali priimti tik nepriklausomas ir nealikas teismas. Vykdydamas ią pareigą, teismas privalo būti politikai ir socialiai neutralus bei laisvas nuo bet kokio poveikio i alies. Nagrinėdamas ir spręsdamas bylas, jis turi vadovautis tik įstatymu ir savo teisine sąmone bei vidiniu įsitikinimu. Teisinė sąmonė ir vidinis įsitikinimas yra itin svarbūs įgyvendinant teisminę vald˛ią.

Teisingumo vykdymas nėra vienintelė teisminės vald˛ios funkcija. Ne ma˛iau svarbi yra valstybės institucijų, padedančių vykdyti teisingumą, veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo teisminės prie˛iūros funkcija. Pvz., tik teismas gali sankcionuoti asmens suėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 3 d. teigiama, kad nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi būti pristatytas į teismą* kur, jam dalyvaujant, sprend˛iamas sulaikymo pagrįstumas. Jeigu teismas nepriima nutarimo asmenį suimti, sulaikytasis tuojau pat paleid˛iamas. Reikia pastebėti, kad ią Konstitucijos nuostatą buvo pradėta nuosekliai įgyvendinti 1996 m. gegu˛ės 28 d. Seimui priėmus tam tikrus Baud˛iamojo proceso kodekso pakeitimus. Iki ių pakeitimų įsigaliojimo asmenų suėmimą ar suėmimo

Konstitucinis teisminės vald˛ios nepriklausomumo pripa˛inimas u˛tikrina teismams savivaldos teisę - teisę savarankikai spręsti tam tikrus, su jų veikla susijusius, klausimus. Tuo tikslu yra steigiamos specialios įstatymo numatytos teisėjų institucijos. Jos turi teisę spręsti klausimus dėl teisėjų paskyrimo, paauktinimo, perkėlimo ar atleidimo i pareigų, dėl drausminių nuobaudų skyrimo ir kt. jstalymų leid˛iamosios ir vykdomosios vald˛ios institucijos, nors ir renka arba skiria teisėjus, tokių teisių neturi. Specialios teisėjų institucijos, patariančios Respublikos Prezidentui dėl teisėjų skyrimo ar atleidimo, įsteigimą numato Lietuvos Respublikos Konstitucijos 112 slr. 5 d. Dabartiniu metu tokius įgaliojimus turi Teisėjų taryba. Jos sudarymo ir veiklos organizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teismų įstatymas. Teisėjų drausmines bylas, vadovaudamasis iuo įstatymu, nagrinėja Teisėjų garbės teismas.

Teisminę vald˛ią sudaro valstybėje veikianti teismų sistema. Teismų sistema – tai valstybės teisminės vald˛ios institucijų, kurias sieja bendri organizavimo ir veiklos principai, visuma.

Įvairiose alyse būdami neabejotinai panaūs, teismai skirstomi pagal pačius įvairiausius struktūrinius po˛ymius: pagal nacionalines sistemas (anglų teismų modelis), pagal valstybės santvarkos formas (JAV, veicarijoje, be federalinės teismų sistemos, veikia federacijos subjektų sistemos), į konstitucinius ir administracinius, bendrosios kompetencijos ir specializuotus teismus ir pan.

Yra keletas nuomonių apibūdinančių teismų sistemos po˛ymius. Vieni teisininkai aikina, kad valstybės teismų sistemą apibūdina teismų hierarchiniai ryiai. Pagal į kriterijų valstybėje gali veikti viena arba keletas teisminių sistemų. Kita vertus, yra nema˛ai nuomonių, jog tai ne vieninteliai ryiai, siejantys valstybėje veikiančius teismus, pvz., juos jungia ta pati funkcija, veiklos principai, teisinė bazė ir kt. iuo po˛iūriu kai kuriose valstybėse veikia viena vieninga teismų sistema (pvz., Did˛iojoje Britanijoje), o daugumos valstybių teismų sistemą sudaro keletas santykinai savarankikų teismų grupių. iuo po˛iūriu visi teismai, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos IX skirsnyje, sudaro Lietuvos Respublikos teismų sistemą.

ią sistemą sudaro bendrosios kompetencijos teismai ir specializuoti teismai. iuo metu Lietuvoje veikia specializuoti administraciniai teismai. Prireikus įstatymu gali būti įsteigti ir kiti specializuoti teismai, darbo, eimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti[i].

iuolaikinės Lietuvos Respublikos teismų sistema

Lietuvoje iuo metu veikia 4 pakopų (grand˛ių) bendrosios kompetencijos teismai: Lietuvos Aukčiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai. Jų kompetenciją nustato Teismų įstatymas ir Lietuvos Aukčiausiojo Teismo statutas.

Apylinkės teismas yra pirmoji instancija: civilinėms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai; baud˛iamosioms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai; hipotekos teisėjų priskirtoms byloms; administracinių teisės pa˛eidimų byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai[ii]. Taip pat įstatymų nustatytais atvejais nagrinėti skundams dėl kvotėjo, tardytojo ar prokuroro veiksmų. Įstatymo nustatytais atvejais apylinkės teismo teisėjai vykdo ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas. Apylinkės teismo teisėjas negali nagrinėti tų bylų, kuriose vykdė ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas.

Prie apylinkės teismo veikia hipotekos skyrius. Hipotekos skyrius įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka registruoja turto įkeitimus ir turto areto aktus, tvarko hipotekos ir turto areto registrą, priima sprendimus dėl skolos iiekojimo ir įkeisto turto bei paskirsto iiekotas sumas iiekotojams. Hipotekos skyriui vadovauja, jo darbą kontroliuoja ir organizuoja hipotekos teisėjas. Hipotekos teisėjas turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir kiti apylinkės teismo teisėjai.

Prie apylinkės teismo taip pat dar veikia ir teismo antstolių kontora. Teismo antstoliai vykdo teismo sprendimus ir kitus įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus. Teismo antstolis yra valstybės pareigūnas. Jo reikalavimai vykdymo procese yra privalomi visiems Lietuvos Respublikos fiziniams asmenims ir įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms.

Teismų įstatymo 14 straipsnyje nurodoma jog, „apylinkės teismas susideda i io teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo (-ų) ir kitų teisėjų“

Apygardos teismas yra pirmoji instancija civilinėms ir baud˛iamosioms byloms, įstatymo priskirtoms jo kompetencijai; apeliacinė instancija apylinkių teismų sprendimams, nuosprend˛iams, nutartims ir nutarimams; atlieka kitas su teisingumo vykdymu susijusias ir įstatymų priskirtas jo kompetencijai funkcijas. Apygardos teismas susideda i io teismo pirmininko, skyrių pirmininkų ir kitų teisėjų[iii].

Apeliacinis teismas - tai apeliacinė instancija byloms, kurias inagrinėjo apygardų teismai kaip pirmosios instancijos teismai. Jis taip pat nagrinėja kitas bylas, kurias Lietuvos Respublikos įstatymai priskiria jo kompetencijai, bei atlieka kitas io teismo kompetencijai įstatymo priskirtas su teisingumo vykdymu susijusias funkcijas. Taip pat kaip ir apygardos teismas, apeliacinis teismas susideda i io teismo pirmininko, skyrių pirmininkų ir kitų teisėjų. Apeliacinio teismo buveinė yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje.

Lietuvos Aukčiausiasis Teismas yra vienintelė kasacinė instancija įsiteisėjusiems teismų sprendimams, nuosprend˛iams, nutartims ir nutarimams ir įsakymams per˛iūrėti[iv]. ioje instancijoje Baud˛iamojo proceso ir Civilinio proceso kodeksų nustatytais atvejais bylą nagrinėja arba trijų teisėjų kolegija, arba iplėstinė septynių teisėjų kolegija, arba Lietuvos Aukčiausiojo Teismo plenarinė sesija.

Lietuvos Aukčiausiasis Teismas formuoja vienodą teismų praktiką taikant įstatymus. Jis skelbia kolegijų ar Lietuvos Aukčiausiojo Teismo plenarinės sesijos pasiūlytas ir kasacine tvarka priimtas nutartis. Į iose nutartyse esančius įstatymų taikymo iaikinimus turi atsi˛velgti teismai, valstybinės ir kilos institucijos, taip pat kili subjektai taikydami tuos pačius įstatymus. Lietuvos Aukčiausiasis Teismas analizuoja teismų praktiką įstatymu taikymo klausimais, susipa˛indamas su apygardų teismų ir Apeliacinio teismo darbu vietose bei kitais būdais, konsultuoja teisėjus bendraisiais įstatymų laikymo klausimais.

Lietuvos Aukčiausiajame Teisme yra sudaromas Teisėjų senatas. Tai kolegiali teisėjų institucija, turinti savarankiką įstatymo nustatytą kompetencija. Teismų įstatymo 24 straipsnis nurodo senato sudėtį, į kurią įeina: Aukčiausiojo Teismo pirmininkas, Civilinių bylų ir Baud˛iamųjų bylų skyrių pirmininkai, taip pat po septynis Civilinių bylų skyriaus ir Baud˛iamųjų bylų skyriaus did˛iausią Aukčiausiojo Teismo teisėjo darbo sta˛ą turinčius teisėjus. Kiti Lietuvos Aukčiausiojo Teismo teisėjai gali dalyvauti senato posėd˛iuose su patariamojo balso teise. Senato posėd˛iuose taip pat gali dalyvauti kitų teismų pirmininkai, jų pavaduotojai, skyrių pirmininkai ir kiti teisėjai.

Pagrindinė Lietuvos Aukčiausiojo Teismo senato funkcija - aprobuoti teismų sprendinius ir nagrinėti įstatymų laikymosi teismų praktikoje apibendrinimo rezultatus. Senato aprobuotos teismų praktikos apibendrinimo ap˛valgos skelbiamos Lietuvos Aukčiausiojo Teismo biuletenyje. Senatas turi ir kitus įstatymo nustatytus įgaliojimus: svarsto Lietuvos Aukčiausiojo Teismo pirmininko pasiūlytas io teismo skyrių pirmininkų kandidatūras; teikia Respublikos Prezidentui Lietuvos Aukčiausiojo Teismo teisėjų garbės teismo narių kandidatūras ir tvirtina io teismo nuostatus, taip pat nagrinėja skundus dėl teisėjų egzaminų komisijos ivadų ir teisėjų garbės teismų sprendimų, bei sprend˛ia kitus organizacinius Lietuvos Aukčiausiojo Teismo veiklos klausimus.

Administraciniai teismai. 1999-2000 m. Lietuvos administracinių teismų sistemą sudarė apygardų administraciniai teismai, Auktesnysis administracinis teismas ir Lietuvos apeliacinio teismo Administraciniu bylu skyrius. ių teismų kompetenciją nustatė Administraciniu bylų teisenos įstatymas[v]

2000 m. rugsėjo 19 d. Administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 6 str. pakeitimo ir papildymo įstatymu[vi] i sistema buvo reorganizuota. Vadovaujantis iuo įstatymu buvo įsteigti:

1. Administraciniai teismai:

1.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas;

1.2. Kauno apygardos administracinis teismas;

1.3. Klaipėdos apygardos administracinis teismas;

1.4. Panevė˛io apygardos administracinis teismas;

1.5. iaulių apygardos administracinis teismas;

2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Administracinių teismų sistemą sudaro: 1) apygardų administraciniai teismai ir 2) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnį, administraciniai teismai sprend˛ia bylas:

dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl ių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;

dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksnių teisėtumo, taip pat dėl ių subjektu atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;

dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) ˛alos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieojo administravimo srityje, atlyginimo;

dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grą˛inimo ar iiekojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų;

dėl tarnybinių ginčų, kai viena alis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis vieojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų vadovus);

6) dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų ir ios komisijos kreipimųsi dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;

7) dėl ginčų tarp nepavald˛ių vienas kitam vieojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pa˛eidimo, iskyrus civilinius ginčus priskirtus bendrosios kompetencijos teismams;

8) dėl rinkimų ir Referendumo įstatymų pa˛eidimo;

9) dėl nutarimo administracinio teisės pa˛eidimo byloje apskundimo;

dėl vieųjų įstaigų, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų, turinčių vieojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmu vieojo administravimo srityje teisėtumo, taip pat dėl ių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;

11) dėl visuomeninių organizacijų, bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūd˛io aktų teisėtumo;

dėl u˛sieniečių skundu dėl atsisakymo iduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, taip pat dėl skundų dėl pabėgėlio statuso.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra:

apeliacinė instancija byloms, kurias inagrinėjo administraciniai teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, taip pat bylas dėl administracinių teisės pa˛eidimų;

apeliacinė instancija administracinių teisės pa˛eidimų byloms, kurias inagrinėjo apylinkių teismai;

vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktu, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat io įstatymo 15 str. l d. 11 p. nurodytoms byloms;

galutinė instancija byloms pagal skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo, iskyrus tuos, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai;

galutinė instancija administraciniu bylų priskyrimo tam tikriems teismams klausimais.

Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus.

Teisminės vald˛ios ir prokuratūros santykiai

Prie Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismų veikia santykinai savarankika institucija - prokuratūra. Jos struktūrą sudaro Generalinė prokuratūra prie Lietuvos Aukčiausiojo Teismo, apygardų prokuratūros prie apygardų teismų ir apylinkių prokuratūros prie apylinkių teismu.

Prokuratūros pagrindines funkcijas apibrė˛ia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. l d.: „valstybinį kaltinimą baud˛iamosiose bylose palaiko, baud˛iamąjį persekiojimą vykdo ir kvotos organų veiklą kontroliuoja prokurorai“. ios prokurorų funkcijos detalizuojamos Prokuratūros įstatymo 25 str.: „prokuroras baud˛iamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka pradeda baud˛iamąjį persekiojimą; tirdamas nusikaltimą, vykdo persekiojimo veiksmus ir, jei yra pagrindas, perduoda bylą teismui“. Prokurorų kompetenciją, jų teises ir pareigas apibrė˛ia ir kiti io įstatymo straipsniai. Prokurorai, vykdydami savo įgaliojimus, yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. Prokuratūra nevykdo teisingumo. Jos paskirtis - padėti teismams vykdyti teisingumą.

Prokuratūra veikia alia teismų – Generalinė prokuratūra prie Lietuvos Aukčiausiojo Teismo, apygardų prokuratūros – prie apygardų teismų ir apylinkių prokuratūros – prie apylinkių teismų.

Lietuvos Respublikos Teisėjai ir jų statusas

Teisminę vald˛ią įgyvendina teismas - kolegiali teisėju institucija (arba vienas teisėjas). Būtent teisėjams yra suteikiami ypatingi teisminės vald˛ios atstovo įgaliojimai ir teisė priimti privalomus sprendimus, vienaip ar kitaip liečiančius ar keičiančius konkretaus ˛mogaus gyvenimą. Konkrečios bylos nagrinėjimas ir sprendimas reikalauja ne tik didelių asmeninių teisėjo pastangų, bet ir moralinės bei pilietinės atsakomybės, profesinių sugebėjimų ir gyvenimikos patirties. Neatsitiktinai teisėjams keliami aukti profesiniai ir moraliniai reikalavimai. Kuo auktesnės instancijos teismas, tuo didesni reikalavimai teisėjui.

Bendras konstitucinis reikalavimas - teisėjais Lietuvoje gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai (Konstitucijos 112 str. l d.). Konkrečius reikalavimus asmenims, galintiems būti teisėjais, nustato Teismų įstatymas, Lietuvos Aukčiausiojo Teismo statutas ir Administracinių teismų įsteigimo įstatymas.

Ir bendrosios kompetencijos, ir administracinių teismų teisėjais gali būti skiriami ne jaunesni kaip 25 metų asmenys. Tai turi būti nepriekaitingos reputacijos asmenys. Įstatymo 22(3) str. nurodyta, kad asmuo nelaikomas nepriekaitingos reputacijos, jeigu buvo nuteistas u˛ tyčinį nusikaltimą, nesvarbu, ar inyko teistumas; buvo nuleistas u˛ neatsargų nusikaltimą ir nėra inykęs teistumas; buvo atleistas i teisėjų garbės teismo sprendimu; piktnaud˛iauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis med˛iagomis ar alkoholiu; jo elgesys ar veikla nėra suderinama su teisėjo profesinės etikos taisyklių reikalavimais. Teisėjais gali būti skiriami tik asmenys, atitinkantys profesinius reikalavimus: turintys auktąjį teisinį isilavinimą - teisės magistro arba teisininko profesini kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį isilavinimą) - ir ilaik9 teisėjo egzaminus (kai kuriais įstatymo nustatytais atvejais to nereikalaujama).

Reikalavimai teisinio darbo sta˛ui skiriasi priklausomai nuo to, ar asmuo pretenduoja būti apylinkės, apygardos ar kito teismo teisėju.

Pvz., apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas asmuo, atlikęs kandidato į apylinkės teismo teisėjus praktiką apylinkės bei apygardos teismuose ir ilaikys teisingumo ministro nustatyta tvarka teisėjo egzaminus. ios praktikos trukmė priklauso nuo teisinio darbo sta˛o: asmenys, turintys 3 metų įstatyme nurodyto teisinio darbo sta˛ą atlieka 5 mėnesių, o jos neturintys -vienerių metų kandidato į apylinkės teismo teisėjus praktiką. Reikalavimai atlikti kandidato j apylinkės teismo teisėjus praktiką nėra taikomi teisės krypties socialiniu mokslų daktarams bei habilituotiems daktarams, asmenims, turintiems l metų teisėjo darbo sta˛ą ar 3 melų darbo Lietuvos Aukčiausiojo Teismo teisėjų padėjėjų, teismo pirmininku ar skyriaus pirmininko patarėjų, prokurorų, prokurorų pavaduotojų, advokatų, notarų ar Seimo kontrolierių darbo sta˛ą, ar ne ma˛esnį kaip 5 metų teisinio darbo sta˛ą pagal Vyriausybės patvirtintą pareigybių sąraą, bei asmeninis, skiriamiems hipotekos teisėjais. Ivardyti asmenys skiriami apylinkės teismo teisėjais ilaikę teisėjo egzaminus. Asmenys, turintys teisėjo darbo sta˛ą, jeigu nuo darbo teisėju praėjo ne daugiau kaip 5 metai, i karto gali būti skiriami apylinkės teismo teisėjais.

Apygardos teismo teisėju gali būti skiriamas asmuo, turintis ne ma˛esnį kaip 5 metų apylinkės teisėjo darbo sta˛ą. Prokurorai, turintys ne ma˛esnį kaip 10 metų prokuroro ar tardytojo darbo sta˛ą, advokatai, turintys ne ma˛esnį kaip 10 metų advokato darbo sta˛ą, gali būti skiriami apygardos teismo teisėjais, jeigu jie teisingumo ministro nustatyta tvarka atliko 5 mėnesių praktiką teismuose ir ilaikė teisėjų egzaminą.

Apeliacinio teismo teisėju gali būti skiriamas asmuo, turintis ne ma˛esnį kaip 5 metų apygardos teismo teisėjo darbo sta˛ą.

Apygardos ar Apeliacinio teismo teisėjo kandidatūrai irinkti Teisingumo ministerija skelbia vieą konkursą. Konkursas vyksta teisingumo ministro nustatyta tvarka. Teisės krypties socialinių mokslų daktarai ir habilituoti daktarai, turintys ne ma˛esnį kaip 10 metų bendrąjį teisinio pedagoginio ir (ar) mokslinio darbo sta˛ą, buvę Lietuvos Aukčiausiojo Teismo teisėjai, atleisti i pareigų savo noru, irinkti į kitas pareigas arba sutikę būti perkeliami į kitą darbą, apylinkių, i kario gali būti skiriami apygardų teismų ir Apeliacinio teismo teisėjais.

Lietuvos Aukčiausiojo Teismo teisėju gali būti skiriamas apygardos teismo arba Apeliacinio teismo teisėjas, turintis ne ma˛esnį kaip 5 metų apygardos teismo ar Apeliacinio teismo teisėjo darbo sta˛ą; buvęs Lietuvos Aukčiausiojo Teismo teisėjas, atleistas i pareigų savo noru, irinktas į kitas pareigas arba sutikės būti perkeliamas į kitą darbą; teisės krypties socialiniu mokslų habilituotas daktaras arba daktaras, turintis ne ma˛esnį kaip 10 metų teisinio darbo sta˛ą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą pareigybių sąraą; Generalinės prokuratūros prie Lietuvos Aukčiausiojo Teismo prokuroras, turintis ne ma˛esnį kaip 10 metų prokuroro darbo sta˛ą.

Konstitucinio Teismo teisėjas, pasibaigus jo įgaliojimų laikui, jam pageidaujant, gali būti i karto paskirtas apylinkės, apygardos teismų, Apeliacinio ar Lietuvos Aukčiausiojo Teismo teisėju.

Administracinių teismų teisėjai skiriami bei atleid˛iami i pareigu Konstitucijos bei įstatymų nustatyta tvarka.

Administracinių teismų teisėjais gali būti skiriami ne jaunesni kaip 25 metų, nepriekaitingos reputacijos asmenys, turintys auktąjį teisinį isilavinimą, atitinkantį Vyriausybės nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, ir ilaikę teisėjo egzaminus.

Pretendentai į apygardų administracinių teismų teisėjus turi turėti ne ma˛esnį kaip 3 melų teisėjo, Lietuvos Aukčiausiojo Teismo teisėjo padėjėjo, teismo pirmininko ar skyriaus pirmininko patarėjo, prokuroro, prokuroro pavaduotojo, advokato, notaro ar Seimo kontrolieriaus darbo sta˛ą, 5 metų darbo sta˛ą valstybės tarnyboje ar ne ma˛esnį kaip 5 metų teisinio darbo sta˛ą pagal Vyriausybės patvirtintą teisinių pareigybių sąraą, taip pat Teismų įstatymo nustatyta tvarka laimėti konkursą.

Pretendentai į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjus turi turėti ne ma˛esnį kaip 10 metų teisėjo darbo sta˛ą, i jų ne ma˛iau kaip 5 metų apygardos, apygardos administracinio ar Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo darbo sta˛ą, arba teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro mokslinį laipsnį ir ne ma˛esnį kaip 10 metų teisinio pedagoginio darbo sta˛ą, arba JO metų darbo sta˛ą valstybės tarnyboje, taip pat Teismų įstatymo nustatyta tvarka laimėti konkursą.

Administracinių teismų teisėjais be egzaminu gali būti skiriami Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukčiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai (taip pat buvę ivardytų teismu teisėjai), apygardų, apylinkių teismų teisėjai, teisės krypties socialinių mokslų daktarai bei habilituoti daktarai.

Administracinių teismu teisėjų teisinė padėtis yra tolygi bendrosios kompetencijos teismų teisėjų teisinei padėčiai, t.y. jiems taikomos Teismų įstatymo nuostatos, iskyrus iame įstatyme numatytas iimtis. Administracinių teismų teisėjams taip pat taikoma darbo u˛mokesčio sistema, socialinio aprūpinimo bei kilos garantijos, nustatytos bendrosios kompetencijos teismų teisėjams.

Teismų įstatymas numato tam tikrus apribojimus eiti teisėjo pareigas. io įstatymo 25 str. nustatyta, kad teisėju negali būti asmuo, prie tai buvęs teisėju, prokuroru, advokatu, notaru, policijos ar vidaus reikalų sistemos darbuotoju ir atleistas u˛ profesinės veiklos pa˛eidimus. Teisėjas negali būti skiriamas dirbti teisme, kuriame teisėju dirba jo sutuoktinis (buvęs sutuoktinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), pusbroliai, pusseserės.

Teisėjai skiriami ir atleid˛iami i pareigų Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 112 str. numatyta, kad Aukčiausiojo Teismo teisėjus, o i jų - pirmininką, skiria ir atleid˛ia Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Apeliacinio teismo teisėjus, o i jų - pirmininką, skiria Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. Apylinkių, apygardų ir specializuotų teismų teisėjus ir pirmininkus skiria, jų darbo vietas keičia Respublikos Prezidentas.

Dėl teisėjų paskyrimo, paauktinimo, perkėlimo ar atleidimo i pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali Teismų įstatymo numatyta institucija - Teisėjų taryba. Teisėjų taryba svarsto apylinkių, apygardų ir apeliacinio teismo teisėjų, ių teismų pirmininkų kandidatūras, kurias parenka teisingumo ministras Teismų departamento direktoriaus teikimu. Aukčiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras parenka Aukčiausiojo Teismo pirmininkas.

Asmuo, paskirtas teisėju, pradeda eiti pareigas tik po to, kai prisiekia jį paskyrusiems Seimui arba Respublikos Prezidentui būti itikimas Lietuvos Respublikai, vykdyti teisingumą tik pagal įstatymą.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 36 str. l ir 2 d. nustatyta, kad apylinkių teismų teisėjai pirmą kartą skiriami penkeriems metams. Pasibaigus iam terminui, Teisėjų tarybai patarus, jie be egzaminu skiriami iki 65 metų am˛iaus. Kitų Lietuvos Respublikos teismų, iskyrus Lietuvos Aukčiausiojo Teismo, teisėjai i karto skiriami iki 65 metų am˛iaus. Pagal Lietuvos Aukčiausiojo Teismo statuto 17 str. 6 d. Lietuvos Aukčiausiojo Teismo teisėjai skiriami iki 70 metų am˛iaus. Apylinkių teismų pirmininkai skinami penkeriems, apygardų teismų pirmininkai ir skyrių pirmininkai - septyneriems, Apeliacinio teismo pirmininkas ir skyrių pirmininkai - atuoneriems, o Aukčiausiojo Teismo pirmininkas ir skyrių pirmininkai - devyneriems metams.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos trys pagrindinės nuostatos, apibūdinančios teisėjų statusą. Tai teisėjų nepriklausomumas, ne-keieiamumas ir neliečiamumas.

Teisėjo nepriklausomumas - ypatingas jo teisinio statuso elementas. Teisėjo ir teismų nepriklausomumas - viena i svarbiausių teisminės vald˛ios demokratinėje valstybėje funkcionavimo sąlygų. Konstitucijos 109 str. l ir 2 d. nustatyta, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, kad teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.

Valstybės vald˛ios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų ir visuomeniniu organizacijų ar piliečių kiimasis į teisėjo ar teismo veiklą draud˛iamas ir u˛traukia įstatymo numatytą atsakomybę (Konstitucijos 114 str. l d.). Lietuvos Aukčiausiojo Teismo statuto 21 str. 3 d. konkrečiai nurodyta ir teisinės atsakomybės rūis - baud˛iamoji atsakomybė. Konstitucijos 11.4 str. įtvirtintą normą sukonkretina Baud˛iamojo kodekso 298 str., numatantis atsakomybe u˛ mėginimą bet kokia forma paveikti teisėją norint sukliudyti teisingai inagrinėti bylą teisme: pvz., pagal teismų įstatymus kiimusi į teisėjo arba teismo veiklą laikomi mitingai, piketai bei kitokie grupių ar pavienių asmenų veiksmai arčiau negu 75 metrai iki Teismo pastato ir Teisme, jeigu jais siekiama paveikti teisėją arba teismą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos dvi pagrindinės teisėjo nepriklausomumo garantijos: teisėjų nekeičiamumas ir teisėjų neliečiamumas.

Teisėjų nekeičiamumas arba teisėjų įgaliojimų trukmės neliečiamumas yra tai, kad teisėjas negali būti skiriamas į kitas pareigas ar kitą teismą be jo paties sutikimo, o jo įgaliojimai gali būti nutraukti tik Konstitucijos ir įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja teisėjui, kuris są˛iningai atlieka savo pareigas ir laikosi duotos teisėjo priesaikos, kad jis nebus atleistas ar paalintas i pareigu kitais negu Konstitucijos 115 ir 116 str. nustatytais pagrindais. Konstitucijos 115 str. nustatyta, kad teisėjai atleid˛iami i pareigų įstatymo nustatyta tvarka iais atvejais: savo noru; pasibaigus įgaliojimų laikui arba sulaukė įstatyme nustatyto pensinio am˛iaus; dėl sveikatos būklės; irinkus į kitas pareigas arba jų sutikimu perkėlus į kitą darbą; kai savo poelgiu pa˛emino teisėjo vardą; kai įsiteisėja juos apkaltinę teismų nuosprend˛iai. Pastarieji du reikalavimai įrodo, kad Konstitucijos leidėjas kelia teisėjams labai auktus profesinius ir moralinius reikalavimus.

Konstitucijos 116 str. nustatyta, kad Aukčiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, taip pat Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus u˛ iurktų Konstitucijos pa˛eidimą arba priesaikos sulau˛ymą, taip pat paaikėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas gali paalinti i pareigų apkaltos proceso tvarka.

Antroji teisėjų nepriklausomumo garantija u˛tikrina teisėjo asmens neliečiamybę. Konstitucijos 114 str. 2 d. nustatyta, kad teisėjas negali būti patrauktas baud˛iamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvar˛yta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų - be Respublikos Prezidento sutikimo. Baud˛iamąją bylą teisėjui gali ikelti tik generalinis prokuroras. Teismų įstatymai taip pat nustato, kad teisėjas negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Teisėjui padarius administracinį teisės pa˛eidimą, med˛iaga perduodama teisingumo ministrui arba Aukčiausiojo Teismo pirmininkui drausminei bylai ikelti.

Teisėjo neliečiamumo garantija - lai taip pat ir jo asmens garbės ir orumo apsauga. Įstatymai numato atsakomybe u˛ vieą teisėjo ar teismo į˛eidimą, mei˛imą ar jo autoriteto ˛eminimą.

Konstitucijos kūrėjas, siekdamas u˛tikrinti teisėjų nepriklausomumą ir nealikumą, numato ir tam tikrus apribojimus. Vienas i tokių apribojimų - teisėjų depolitizavimo principas, įtvirtintas Konstitucijos 113 str. 2 d. is principas reikia, kad teisėjas negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje. io straipsnio l d. įtvirtintas ir kitas teisėjų apribojimas: teisėjas negali u˛imti jokių kilų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, iskyrus teisėjo atlyginimą bei u˛mokestį u˛ pedagoginę ar kūrybinę veiklą. ie Konstitucijoje įtvirtinti apribojimai nereikia, kad teisėjams apskritai apribojama asociacijų laisvė. Konstitucija ir teismų įstatymai nedraud˛ia teisėjams burtis į teisėjų asociacijas ar kitas organizacijas, atstovaujančias jų interesams.

Teismų veiklos konstituciniai principai

Teismine vald˛ią įgyvendina teisėjas asmenikai arba teisėju kolegija, laikydamiesi nustatytos procesinės tvarkos.

Pagrindinius teismų veiklos principus apibrė˛ia Lietuvos Respublikos Konstitucija. Dauguma i jų yra bendro pobūd˛io. Procesinius teismų veiklos principus įtvirtina procesiniai civiliniai, baud˛iamieji ir administraciniai įstatymai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti ie bendrieji teismų veiklos principai:

Teisingumą vykdo tik teismas.

Teismas priima sprendimus ir nuosprend˛ius Lietuvos Respublikos vardu. ių funkcijų negali atlikti jokios kitos valstybės vald˛ios institucijos ir pareigūnai.

Teisėjų nepriklausomumas ir jų veiklos teisėtumas.

io principo esmė - teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. Teisėjų ir teismų nepriklausomumo principas - vienas i esminių teisinės valstybės bruo˛ų. Jo laikomasi visose demokratinėse valstybėse.

Konstitucijos virenybės principas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 str. draud˛ia teisėjui taikyti įstatymą, kuris prietarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prietarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo ios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą praydamas spręsti, ar is įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją.

Teisė į teisminę gynybą.

Tai viena i svarbiausių teisingumo garantijų, numatytų Konstitucijoje, Teismų įstatyme, civilinio proceso kodekse ir baud˛iamojo proceso kodekse atitinkamuose straipsniuose.

Lietuvos Respublikoje visi jos piliečiai turi teisę į teisminę gynybą nuo kėsinimosi į jų gyvybę ir sveikatą, asmeninę laisvę, nuosavybę, garbę ir orumą, kitas Konstitucijos ir įstatymų jiems garantuotas teises ir laisves, taip pat į teisminę gynybą nuo valstybės vald˛ios ir valdymo institucijų bei pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

Kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės turi teisę į teisminę gynybą lygiai su Lietuvos Respublikos piliečiais, jeigu kitaip nenumato įstatymai ir tarptautinės sutartys. Teisę į teisminę gynybą turi ir įmonės, įstaigos, organizacijos.

Lygybė įstatymui ir teismui.

Konstitucijos 29 straipsnyje sakoma, kad įstatymui teismui ir kitoms valstybės institucijoms visi asmenys yra lygūs.

Teisingumas vykdomas vadovaujantis visų asmenų lygybe įstatymui ir teismui pagrindu, nepriklausomai nuo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pa˛iūrų, u˛siėmimo rūies ir pobūd˛io, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių. is principas reikia, kad visiems asmenims taikomi bendri įstatymai, niekam nesuteikiant papildomų teisių, lengvatų, privilegijų.

Valstybinės proceso kalbos principas.

Teismo procesas vyksta ir sprendimai priimami bei skelbiami lietuvių kalba. Asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė dalyvauti tardymo ir teisminiuose veiksmuose per vertėją[vii]

Teismo proceso vieumo principas.

is principas įtvirtintas Konstitucijos 31 str. 2 d. ir 117 str. l d. Visuose teismuose bylos nagrinėjamos vieai. Teismo posėdis gali būti u˛daras tik ˛mogaus asmeninio ar eimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu vieai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybinę, profesinę ar komercinę paslaptį.

Galimybė apskųsti ir per˛iūrėti teismo sprendimą.

Asmuo, nepatenkintas pirmosios instancijos teismo sprendimu, turi teisę apeliacine ar kasacine tvarka jį apskųsti.

Valstybės atsakomybė u˛ teismo klaidas.

Asmeniui padarytos materialinės ir moralinės ˛alos atlyginimą nustato įstatymas[viii]. Atsakomybės u˛ ˛alą, padarytą kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo organų neteisėtais veiksmais, bendruosius pagrindus nustato civiliniai įstatymai. Civiliniame kodekse nustatyta, kad turtinę ir moralinę ˛alą fiziniam asmeniui, padarytą dėl neteisėto nuteisimo, dėl neteisėto patraukimo baud˛iamojon atsakomybėn, dėl neteisėto suėmimo taikant kardomąją priemonę, dėl neteisėtos administracinės nuobaudos - suėmimo arba pataisos darbų paskyrimo, atlygina valstybė, nepriklausomai nuo kvotos, parengtinio tardymo, prokuratūros organų pareigūnų ir teismo kaltės, įstatymo nustatyta tvarka.

Konstitucijos suteiktos teisės teismams taikyti grie˛čiausias valstybės prievartos priemones (skirti kriminalines bausmes asmenims, padariusiems nusikaltimus), apibrė˛ia ir tam tikrus baud˛iamojo proceso principus - teisingumo garantijas. Tai nekaltumo prezumpcija: asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripa˛intas įsiteisėjusiu teismo nuosprend˛iu; teisė į gynybą: asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą; draudimas versti duoti parodymus prie save, savo eimos narius ar artimus giminaičius; draudimas bausti u˛ tą patį nusikaltimą antrą kartą.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1231
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/251/Teismin-valdia-jos-ypatumai-fu34234.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/251/Teismin-valdia-jos-ypatumai-fu34234.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/251/Teismin-valdia-jos-ypatumai-fu34234.php">Teisminė vald˛ia, jos ypatumai, funkcijos</a>

Teisminė vald˛ia, jos ypatumai, funkcijos

teisė

DOCUMENTE SIMILARE

Teisminė vald˛ia, jos ypatumai, funkcijos.

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: