Teisės sistema (arba teisės normų sistema)

Teisės sistema (arba teisės normų sistema).

I. Teisės sistemos samprata ir požymiai

Teisės sistema - tai teisės normų visumos egzistavimo ir veikimo būdas, kur visos teisės normos suorganizuotos į teisės institutus, posakius, šakas, susijusios tarpusavio priklausomybe ir veikia ga­rantuodamos viena kitos veiksmingum¹.

Teisės normų sisteminimas - tai teisės normų telkimas į tarpu­savyje susijusius teisės institutus, teisės posakius, teisės šakas pagal reguliavimo objekt¹ ir metod¹.

Teisės normos organizuojamos į sistem¹ remiantis dviem loginėmis operacijomis - subordinacija ir koordinacija, arba koreliacija. Remian­tis subordinacija teisės normos yra telkiamos į vis bendresnius darinius ir galiausiai - į teisės šakas, o remiantis koordinacija atskleidžiama vidinė teisės šakų tarpusavio priklausomybė

II.     Teisės normų sisteminimo lygmenys

Pirmasis teisės normų sisteminimo rezultatas (darinys) yra teisės institutas¹²⁴. Tai teisės normų grupė, jungianti teisės normas, reguliuojan­čias tam tikr¹ visuomeninių santykių rūšį jai būdingu metodu (būdu) ir sudaranti teisės posakio ar teisės šakos dalį. Teisės instituto pavyzdžiai gali būti pilietybės institutas konstitucinėje teisėje, ieškinio senaties, paveldėjimo institutas civilinėje teisėje, būtinosios ginties, nepakaltinamumo, valstybinių nusikaltimų institutai baudžiamojoje teisėje, pareigūno institutas administracinėje teisėje ir kiti.

Antrasis, bendresnis teisės normų integracijos lygmuo - teisės pošakis, jungiantis kelis teisės institutus ir sudarantis santykiškai savaran­kišk¹ teisės šakos dalį. Jo pavyzdžiai civilinėje teisėje yra nuosavybės teisės pošakis, kuris apima valstybės nuosavybės, privačios nuo­savybės, savininko teisių garantijų ir gynybos institutus, žemės teisėje - vandens teisės, miškų teisės, žemės gelmių teisės pošakiai.

Trečiasis teisės normų sisteminimo rezultatas - teisės šaka. Tai plačiausios apimties teisės normų grupė, apimanti teisės institutus, teisės pošakius ir reguliuojanti vienos rūšies visuomeninius santykius jai būdin­gu metodu. Teisės šakų pavyzdžiai yra konstitucinė, administracinė, baudžiamoji ir kita teisė.

Teisės šakos kyla iš teisinio reguliavimo diferenciacijos ir integ­racijos. Socialiniams santykiams tampant sudėtingesniems ir intensyvesniems, atitinkamai darosi sudėtingesnis ir jų teisinis reguliavi­mas, daugėja tam tikro teisės instituto teisės normų. Todėl to instituto viduje vyksta nauja teisės normų diferenciacija ir integraci­ja- atsiranda naujų teisės institutų. Savarankiškos teisės šakos atsiradimo s¹lygos yra: 1) visuomeninių santykių savitumo laipsnis; 2) jų socialinė svarba; 3) nebuvimas galimybės tuos santykius reguliuoti jau turimų teisės šakų normomis; 4) būtinybė taikyti šiai santykių grupei specialų teisinio reguliavimo metod¹.

Teisinio reguliavimo metod¹, kaip teisės normų sisteminimo pagrind¹, apibūdina tokie jo požymiai:

Kokių teisinių faktų pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta regu­liuojami santykiai

Teisinio santykio dalyvių teisinė padėtis vienas kito atžvilgiu.

Valstybės prievartos priemonių (sankcijų) už teisės normų pažeidimus taikymas, to taikymo tvarka ir sankcijų pobūdis.

Subordinacijos tikslas - suorganizuoti teisės normas į atitinka­mos struktūros (institutų, posakių) teisės šakas - sukurti vertikalius teisės normų santykius tarp teisės instituto ir teisės šakos.

Teisės šakų rūšys ir jų charakteristika

Konstitucinė teisė įtvirtina pagrindines žmogaus ir piliečio teises bei pareigas, nustato jų garantijas, valdžios struktūr¹, valstybės institu­cijų sudarymo ir veiklos principus, nuosavybės formas, politinź sistem¹, rinkimų sistem¹, teritorinį administracinį suskirstym¹ ir kita. Pagrindinis jos teisės aktas - konstitucija, kuri yra metodologi­nis vertybinis visos valstybės teisėkūros teisėtumo pagrindas. Konsti­tucija demokratinėje valstybėje - tai piliečių įstatymas, ribojantis valstybės valdžios vali¹ pagrindinėmis žmogaus teisėmis.

Administracinė teisė reguliuoja visuomeninius santykius, kurie atsiranda valstybės institucijoms vykdant konstitucijos ir įstatymų reikalavimus. Ji nustato ministerijų, departamentų, savivaldybių valdybų struktūr¹ ir kompetencij¹, jų santykius su piliečiais tvar­kant ir prižiūrint ūkinź ar kitoki¹ piliečių, jų susivienijimų veikl¹.

Administracinio proceso teisė, arba administracinė teisena, nustato tvark¹, kuria teismai sprendžia administracinius ginčus, valstybės institucijos ir pareigūnai taiko konstitucinės, administracinės, finan­sų, žemės teisės normas.

Teisena kilusi iš teisti, proceso - iš tyrimo, todėl ši taikytina ir ikiteisminiam tyrimui žymėti.

Finansų teisės reguliavimo objektas - žmonių santykiai, atsiran­dantys sudarant valstybės biudžet¹, jį naudojant, taip pat nustatant mokesčių mokėjimo pagrindus ir tvark¹, teikiant kreditus, vykdant bankų operacijas, leidžiant vertybinius popierius ir kita. Šių santy­kių subjektai - valstybė, visi juridiniai ir fiziniai asmenys

Baudžiamoji teisė - tai sistema teisės normų, kurios skirtos kitų teisės šakų nustatytiems draudimams garantuoti, įtvirtina valstybės baudžiamosios politikos principus, apibrėžia, kokie veiksmai, pažei­džiantys reguliacinių normų draudimus, laikytini nusikaltimais, kokie yra nusikaltusių asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomy­bėn pagrindai ir s¹lygos, sankcijų rūšys, kaltės formos ir kita. Reguliavimo metodas - imperatyvusis, pagrindinis teisės aktas -Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas.

Baudžiamojo proceso teisė reglamentuoja baudžiamosios atsakomy­bės įgyvendinimo tvark¹: baudžiamųjų bylų iškėlimo, jų ikiteisminio ir teisminio tyrimo tvark¹.

Vyraujantis reguliavimo metodas - imperatyvusis. Pagrindinis teisės aktas - Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas.

Civilinė teisė - plačiausia teisės šaka, reguliuojanti turtinius ir asmeninius santykius (garbės, orumo, autorystės). Civilinio proceso teisė - tai sistema teisės normų, kurios reglamen­tuoja teismo ir kitų civilinio proceso dalyvių veikl¹ nagrinėjant civilinius, darbo, šeimos ir kitus ginčus.

Santuokos ir šeimos teisė glaudžiai susijusi su civiline teise,reguliuoja santuokos sudarymo ir nutraukimo tvark¹.

Darbo teisė reguliuoja darbo santykius, atsirandančius iš darbo (samdos) sutarties; nustato užmokesčio dydį, Darbo santykių subjektai -darbininkai, valstybės tarnautojai, kooperatinės organizacijos, priva­čių firmų savininkai, valstybė, kurių tarpusavio paslaugos remiasi darbo sutartimi.

Žemės teisė reguliuoja žemės naudojimo ir tvarkymo santykius, nustato skirtingų žemės rūšių teisinį status¹ ir kita.

Tarptautinė teisė - tai sistema teisės normų, kurios išreiškia suderint¹ kolektyvinź tautų (valstybių), esančių tos teisės subjektais, vali¹. Dėl mokslo ir technikos pažangos formuojasi naujos teisės šakos: kosmoso teisė, kompiuterių teisė ir kitos.

IV.     Teisės šakų tarpusavio priklausomybė (koreliacija)

Koreliacijos paskirtis - suvienyti teisės šakas pagal jų atlieka­mas funkcijas, kad teisės šakos viena kit¹ papildytų, garantuotų viena kitos funkcionalum¹, imperatyvų įsakmum¹, kitaip sakant, būtina vertikalius teisės normų ryšius papildyti horizontaliaisiais.

Siekiant šio tikslo, visos teisės šakos pirmiausia skirstomos į materiali¹sias ir proceso. Materialiosios teisės šakos, kaip jau sakėme, reguliuoja tarp žmonių ir jų susivienijimų realiai susiklosčiusius turto valdymo.

Proceso teisei priklauso tokios teisės šakos: konsti­tucinio proceso teisė (ji galioja tose šalyse, kur yra konstitucinė valstybės valdžios teisės aktų teisėtumo kontrolė ir jos institucija -konstitucinis teismas), civilinio proceso teisė, baudžiamojo proceso teisė, administracinio proceso teisė, arbitražo proceso teisė.

Materialiosios teisės šakos, kaip jau sakyta, s¹veikauja su proce­so teisės šakomis kaip tikslas su savo priemonėmis. Be proceso teisės materialioji teisė neveiktų, o proceso - būtų beprasmė.

Materialiajai teisei priskirtos teisės šakos toliau gali būti skirsto­mos taip: 1) bendr¹jį teisės subjektų teisinį status¹ nustatančios, arba reguliacinės (konstitucinė, administracinė, finansų, žemės, teisė); ir 2) reguliacinių teisės šakų nustatytų impera­tyvų įsakmum¹ garantuojančios, arba sankcijas nustatančios , kurios yra įtrauktos į ATPK

V. Teisės sistemos santykis su teisine sistema ir teisės aktų sistema

Teisės sistema skiriama nuo teisinės sistemos kaip siauresnė s¹voka nuo platesnės; pirmoji yra teisės principų ir teisės normų (teisės šakų) vidinė organizacija, antroji - teisės sistemos sujungimas su teisėkūros ir teisės įgyvendinimo (teisėsaugos) institucijomis bei jų veikla. Todėl teisinė sistema apima teisź nuo jos idėjinio būvio (doktrinos, teisėkūros subjektų) iki teisės normų (teisės sistemos) ir jų įgyvendinimo (teisinių santykių ir teisėsaugos institucijų). Jos struktūrai būdingi trys lygmenys: 1) ideologinis doktrininis (teisės samprata); 2) norminis (teisės sistema); ir 3) organizacinis instituci­nis (valstybės institucijų sistema, kurianti ir įgyvendinanti teisź).

Teisės literatūroje skiriamos keturios pagrindinės teisinių sistemų rūšys (šeimos): 1) romanų-germanų2) ang­losaksų, arba bendrosios, teisės tradicija; 3) musulmonų, judėjų, 4) iki 1991 m. funkcionavusi socialistinė teisinė

Teisės aktų sisteminimas - tai nuolatinio teisės sistemos tvarkymo plėtojimo forma. Teisės aktų sisteminimas - tai įvairių teisės subjektų (valstybės institucijų, firmų, pareigūnų, piliečių) veikla, kuria siekiama sugru­puoti teisės normų aktus į vientis¹ sistem¹ siekiant palengvinti jų paiešk¹, tobulinti jų turinį ir form¹, operatyviai ir tiksliai įgyvendinti jų nurodymus.

Skiriami tokie teisės aktų sisteminimo principai:

1) informacijos išsamumas, užtikrinantis, kad bus apimta visa sis­teminti reikalinga informacija;

informacijos patikimumas; jis užtikrinamas tuo, kad naudojami
oficialiai skelbtų teisės aktų tekstai;

naudojimosi patogumas, užtikrinantis greit¹ ir kokybišk¹ reikia­
mos informacijos apie konkreči¹ teisės norm¹ radim¹.

Teisės aktų sisteminimas reiškiasi tokiais pavidalais: inkorporacija, konsolidacija ir kodifikacija.

3 tema. Teisės forma

I. Teisės forma ir jos rūšys

Teisės forma — tai privalomo elgesio taisyklės išraiškos būdas, dėl kurio taisyklė tampa prieinama savo adresatui ir iš kurio paaiškėja jos juridinė galia - vieta kitų teisės normų hierarchijojePavyzdžiui, Seimo sukurtos teisės normos gali įgyti įstatymo arba nutarimo form¹, nelygu pagal koki¹ procedūr¹ jos sukurtos (priimtos).Dabar oficialiomis teisės normų išraiškos formomis laikomi: teisi­nis paprotys, teisinis precedentas, norminio turinio sutartys, ratifikuotos tarptautinės sutartys, teisės normų aktas. Teisės normų forma ir jos diferenciacija tiesiogiai susijusios su formaliuoju teisės normų šaltiniu - teisėkūros procedūromis. Skiria­mi tokie teisėkūros procedūrų tipai: 1) jau esamos elgesio taisyklės sankcionavimas; 2) tarptautinės sutarties ratifikavimas; 3) originalios teisės normos sukūrimas.

Sankcionavimu pirmiausia buvo sukuriama tokia teisės normų išraiškos (egzistavimo) forma kaip teisinis paprotys

II. Teisinis paprotys

Teisinis paprotys - teisės normų egzistavimo forma, kuri atsiranda kompetentingai valstybės institucijai arba piliečiams civiline sutartimi sankcionavus (patvirtinus) elgesio taisyklź, susiformavusi¹ pačioje visuome­nėje dėl ilgalaikio ir daugkartinio kartojimosi.

papročio pavyzdys gali būti , kad Kalėdų ir Velykų šventės yra ne darbo dienos. Papročio sankcionavimu sukuriama ne pati elgesio taisyklė, o tik jos forma - juridinė galia: privalomumas ir valstybės įsipareigojimas garantuoti jos vykdym¹. Todėl teisinis paprotys egzistuoja kaip papro­tinės elgesio taisyklės ir j¹ sankcionavusio teisės akto vienovė. Tai sudaro paprotinių teisės normų formos specifik¹.

III.    Teisinis precedentas

Precedentas (lot. precedens — einantis priekyje) - tai elgesio taisyklė, atsirandanti anksčiau už įstatymų leidėjo vali¹. Teisinis precedentas - tai valstybės institucijos, dažniausiai teismo, sprendimas, priimtas sprendžiant konkreči¹ teisinź byl¹ ir vėliau laikomas pavyzdžiu sprendžiant analogiškas (panašias) bylas (R. Krossas).

IV.     Norminis teisės aktas

Norminės sutartys atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant darbo santykius, užtikrinant darbo tvark¹, darbuotojų poilsio, socialinės saugos s¹lygas, demokratizuojant įmonių valdym¹.

Pripažinus teisės principų (neįtvirtintų teisės normose) įpareigojam¹j¹ gali¹, teisės išraiškos forma tampa ir teisine doktrina, pirmiausia formuluojanti teisės samprat¹, kuri ir nurodo, kurie elgesio principai yra teisės principai.

Pagrindinė romanų-germanų tradicijos šalių teisės normų raiškos forma yra teisės normų aktas.

V.        Specifinės teisės formos

Joms būdingi tokie požymiai: a) bendrojo pobūdžio elgesio taisyklės nustatymas; b) susitarimo savanoriškumas; c) interesų bendrumas; d) sutarties šalių lygiateisiškumas; e) sutarties dalyvių sutarimas visais esminiais sutarties aspektais; f) abipusė atsakomybė už prisiimtų pareigų neįvykdym¹ ar netinkam¹ vykdym¹; g) sutarties užtik­rinimas teisinėmis priemonėmis.