Tretieji asmenys civiliniame procese

1. Tretieji asmenys civiliniame procese: samprata, požymiai, rūšys ir reikšmė

Tretieji asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi. Yra tikslinga šiuos asmenis įtraukti į proces¹ arba leisti jiems jame dalyvauti kai:

Byloje priimtas teismo sprendimas ateityje gali pakeisti abiejų ar vienos iš šios bylos šalių tarpusavio santykius su kitais asmenimis

arba

Tiesiogiai paveikti trečiųjų asmenų teises bei interesus.

Dėl trečiųjų asmenų instituto:

Sudaroma reali galimybė išsprźsti kelis savarankiškus ginčus dėl to paties ginčodalyko vieno proceso metu – tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus.

Viename procese iš principo išsprźsti ginčo šalių ir vienos šalies bei kito asmens tarpusavio teisių ir pareigų klausimus – tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. Šiuo atveju paprastai dar turi įvykti kitos bylos nagrinėjimas remiantis regresiniu ieškiniu, tačiau šiame procese nebereikia įrodinėti jau įrodytų aplinkybių – naujoje byloje tiems patiems dalyvaujantiems byloje asmenims veikia ankstesnio teismo sprendimo prejudicinė galia.

Trečiųjų asmenų institutas padeda įgyvendinti šiuos tikslus:

Siekti proceso ekonomijos. Kelių materialiųjų teisinių santykių subjektų tarpusavio teisių ir pareigų klausimai išsprendžiami viename procese.

Išvengti prieštaringų sprendimų priėmimo. Tarp tų pačių materialiųjų teisinių santykių subjektų.

Galimybė bylos šalimis nesantiems asmenims apginti savo interesus, arba padėti ginti šalies interesus.

Tretieji asmenys yra priskiriami prie kitų dalyvaujančių byloje asmenų. Jais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisnum¹ ir veiksnum¹.

Lietuvos cpt skiria trečiuosius asmenis į:

• Pareiškiančius savarankiškus reikalavimus.

Dažniausiai savarankišk¹ reikalavim¹ pareiškźs tretysis asmuo yra materialiojo teisinio santykio su ginčo šalimi ar viena jų subjektas. Teismo sprendimas sukelia jam teisinių padarinių

• Nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų.

Savarankiško reikalavimo nepareiškiantys tretieji asmenys nėra materialiojo teisinio santykio, dėl kurio kilźs ginčas tarp šalių, subjektai išskyrus kai būdamas tokio santykio subjektas tretysis asmuo savarankišk¹ reikalavim¹ reikšti byloje nepageidauja. Teismo sprendimas nesukelia jam teisnių padarinių(gali turėti įtakos jo teisių ir pareigų apimčiai ateityje). Tretįjį asmenį be savarankiškų reikalavimų sieja kitas materialusis teisinis santykis su viena iš ginčo šalių, dėl ko teismo sprendimas tokiam asmeniui gali turėti teisinės reikšmės ateityje.

Tokio skirstymo pagrindas yra:

1. materialiųjų teisinių santykių tarp trečiojo asmens ir šalių pobūdis
2. asmens suinteresuotumo bylos baigtimi laipsnis
3. trečiojo asmens valia

Jeigu sužinojźs apie pradėt¹ tarp šalių ginč¹ (iškelt¹ civilinź byl¹) tam tikras asmuo nutaria pats pretenduoti į ginčo objekt¹ ir pareikšti savarankišk¹ reikalavim¹ byloje, o teismas šio asmens pareikšt¹ reikalavim¹ priima, toks asmuo atitiks asmens trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais procesinź padėtį. Paprastai juos su šalimis arba viena iš šalių sieja tam tikri materialieji teisiniai santykiai, tačiau nebūtinai.

Gali būti ir taip, kad tretįjį asmenį su šalimis ar viena iš jų sieja materialieji teisiniai santykiai, tačiau tretysis asmuo jau pradėtoje civilinėje byloje reikšti savarankišk¹ reikalavim¹ nepageidauja (dispozityvumo principas). Jis turės būti įtrauktas į bylos nagrinėjim¹ trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

Visiems tretiesiems asmenims būdingi bruožai:

1. Įstoja į jau prasidėjusį tarp šalių proces¹ (nepradeda proceso).

Įstoja šiais būdais:

o        Įtraukia ieškovas

o        Kiti dalyvaujantys byloje asmenys prašo įtraukti trečiuosius asmenis

o        Įtraukia teismas savo iniciatyva.

Šie trys būdai – iškyrus trečiuosius asmenis su savarankiškais reikalavimais.

• Suinteresuotas asmuo pats pareiškia prašym¹

2. Siekia apginti savo teises ir teisėtus interesus. Neturintys teisinio suinteresuotumo negali būti  įtraukti į civilinį proces¹. Nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų įtraukiami esant dviem aplinkybėms: 1) esant jų ir ginčo šalių materialiesiems santykiams; 2) esant materialiniam teisiniam suinteresuotumui bylos baigtimi (padariniai ateityje).
3. Turi bendr¹sias dalyvaujančių byloje asmenų teises ir pareigas.
4. Sprendimas gali tiesiogiai ar netiesiogiai paveikti trečiųjų asmenų teises, pareigas ir interesus.
5. Trečiųjų asmenų interesai su šalių interesais nesutampa. Ieškovas ir atsakovas trečiojo asmens atžvilgiu procese gali tapti bendraatsakoviais, tretysis asmuo gina savo turtinius interesus. Trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų ir šalies, kurios pusėje jis dalyvauja interesai sutampa procesine teisine prasme, tačiau yra skirtingi materiali¹ja teisine prasme. Procesine teisine prasme visada nesutampa trečiojo asmens ir priešingos tai šaliai, kurios pusėje tretysis asmuo dalyvauja, šalies interesai.

Trečiųjų asmenų s¹voka – tai dalyvaujantys byloje asmenys, kurie patys įstoja į jau prasidėjusį proces¹, siekdami apginti savo teises ir interesus, arba šalių, kitų dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo iniciatyva įtraukiami į jau prasidėjusįproces¹, siekiant apginti jų teises ir interesus, nesutampančius su šalių interesais, ir turintys savarankišk¹ reikalavim¹, nukreipt¹ į ginčo tarp šalių objekt¹, arba neturintys tokio reikalavimo, tačiau teismo sprendimas ateityje gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms, susijusioms su viena iš šalių.

2. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus; jų skirtumai nuo ieškovo

Šalies ir trečiojo asmens interesai tiesiogiai susijź su ginčo objektu.

Kartais toks tretysis asmuo gali būti ir ginčo, kilusio tarp ieškovo ir atsakovo, materialiųjų teisinių santykių subjektas – jeigu ieškovas yra netinkamas, tačiau atsisako išstoti iš proceso, tai tinkamas ieškovas įstoja kaip tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais.

Tretieji asmenys turi teisź pareikšti ieškinį ir atskiroje byloje, tačiau įstoti į prasidėjusį proces¹ yra paprasčiau.

Trečiojo asmens ir ieškovo ieškinių dalykas paprastai sutampa, bet gali ir skirtis.

Ieškinių pagrindas dažniausiai skiriasi.

Tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens reikalavimas susijźs su tuo pačiu ginčo objektu.

Tretiesiems asmenims su savarankiškais reikalavimais būdingi bruožai

Įstoja į jau prasidėjusį proces¹.

Įstoja į proces¹ tik savo iniciatyva. Turi visas ieškovo teises ir pareigas. Gali įstoti iki baigiamųjų kalbų pradžios. Byla gr¹žinama į pasirengimo stadij¹ – taip įgyjamas pranašumas prieš atsakov¹, kuris priešieškinį gali pareikšti tik iki pasirengimo stadijos pabaigos. Teismas neprivalo priimti trečiojo asmens reikalavim¹ nagrinėti toje pačioje byloje, o gali pradėti atskir¹ byl¹. Byloje nustatźs asmenį, turintį pagrind¹ įstoti į proces¹ su savarankiškais reikalavimais, teismas privalo tokiam asmeniui pranešti apie bylos nagrinėjim¹. Jei tretysis asmuo įstoti atsisako, paprastai teismo iniciatyva įtraukiamas į proces¹ trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų.

Turi savarankišk¹ reikalavim¹, susijusį su ginčo objektu.

Trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais interesai paprastai nesutampa su ieškovo ir atsakovo interesais. Tarp trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ir pradinių proceso šalių gali susiklostyti trejopi procesiniai santykiai:

o        Trečiajam asmeniui pareiškus reikalavim¹, atsakovais jo atžvilgiu tampa tiek ieškovas, tiek atsakovas, ir pareiškimas ieškinio vienaiiš šalių negalimas. Atsakovai pagal šio trečiojo asmens ieškinį yra bylos pradinis ieškovas ir atsakovas.

o        Tretysis asmuo savarankišk¹ reikalavim¹ gali pareikšti tik ieškovui, nepateikdamas jo atsakovui (atskirais atvejais)

o        Tretysis asmuo reikalavimus pareiškia tik atsakovo atžvilgiu. Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais pradinio atsakovo atžvilgiu, gali būti ir ginčijamo materialiojo teisinio santykio subjektas (byloje netinkamas ieškovas).

Trečiojo asmens procesinės padėties nustatymas pradinių proceso šalių atžvilgiu svarbus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimui.

Tretysis asmuo į proces¹ įstoja pareikšdamas savarankišk¹ ieškinį pagal bendrus CPK reikalavimus, tačiau atsižvelgdamas į trečiojo asmens procesinės padėties ypatumus. Ieškinio formos ir turinio reikalavimai, žyminis mokestis, teismingumas pagal ieškovo ir atsakovo ieškinio teismingum¹, reiškia reikalavim¹ iki baigiamųjų kalbų pradžios, teismo nutartis atsisakyti priimti trečiojo asmens ieškinį neskundžiama atskiruoju skundu.

Įstojź į proces¹ tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais įgyja tokias pat teises ir pareigas, kaip ir ieškovas. Bet jo padėtis ne identiška. Turi teisź keisti tik savo pareikšto ieškinio dalyk¹ arba pagrind¹, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus arba atsisakyti ieškinio, atsiimti ieškinį, sudaryti taikos sutartį. Jam gali būti pareikštas priešieškinis. Tretysis asmuo negali disponuoti pradinio ieškovo pareikštu ieškiniu. Trečiojo asmens atsisakymas (atsiėmimas) savo ieškinio nėra pagrindas nutraukti byl¹ pagal ieškovo pareikšt¹ ieškinį ar palikti ieškovo ieškinį nenagrinėt¹ ir atvirkščiai – pradinio ieškovo atsisakymas (atsiėmimas) ieškinio nėra pagrindas nutraukti byl¹ pagal trečiojo asmens ieškinį ar trečiojo asmens ieškinį palikti nenagrinėt¹.

Dėl trečiojo asmens įstojimo į byl¹ priimama teismo nutartis. Teismo nutartis atsisakyti priimti trečiojo asmens ieškinį neskundžiama atskiruoju skundu, nes ji neužkerta kelio pareikšti ieškinį bendrais pagrindais. Įtraukus trečiajį asmenį į proces¹ bylos nagrinėjimas atidedamas jei tretysis asmuo neprašo kitaip.

Trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, skirtumainuo ieškovo:

o        Ieškovas pradeda proces¹

o        Trečiojo asmens interesai yra priešingi ieškovo interesams

o        Ieškinio dalykas dažnai sutampa su ieškovo ieškinio dalyku, bet paprastai jų reikalavimai grindžiami skirtingais pagrindais (faktais).

Trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, skirtumas nuo bendraieškio:

Bendraieškių reikalavimai keliami atsakovui, jie neprieštarauja vienas kitam ir nešalina vienas kito. Jeigu tretysis asmuo reiškia reikalavim¹ atsakovui ir jo reikalavimas neprieštarauja ieškovo reikalavimui, tretysis asmuo turi būti laikomas bendraieškiu, įstojusiu į jau prasidėjusį proces¹.

3. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. Jų skirtumas nuo bendrininkų ir nuo netinkamos šalies

Šalies ir trečiojo asmens interesai tiesiogiai susijź su ginčo objektu.

Kartais toks tretysis asmuo gali būti ir ginčo, kilusio tarp ieškovo ir atsakovo, materialiųjų teisinių santykių subjektas – jeigu ieškovas yra netinkamas, tačiau atsisako išstoti iš proceso, tai tinkamas ieškovas įstoja kaip tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais.

Tretieji asmenys turi teisź pareikšti ieškinį ir atskiroje byloje, tačiau įstoti į prasidėjusį proces¹ yra paprasčiau.

Trečiojo asmens ir ieškovo ieškinių dalykas paprastai sutampa, bet gali ir skirtis.

Ieškinių pagrindas dažniausiai skiriasi.

Tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens reikalavimas susijźs su tuo pačiu ginčo objektu.

Tretiesiems asmenims su savarankiškais reikalavimais būdingi bruožai

Įstoja į jau prasidėjusį proces¹.

Įstoja į proces¹ tik savo iniciatyva. Turi visas ieškovo teises ir pareigas. Gali įstoti iki baigiamųjų kalbų pradžios. Byla gr¹žinama į pasirengimo stadij¹ – taip įgyjamas pranašumas prieš atsakov¹, kuris priešieškinį gali pareikšti tik iki pasirengimo stadijos pabaigos. Teismas neprivalo priimti trečiojo asmens reikalavim¹ nagrinėti toje pačioje byloje, o gali pradėti atskir¹ byl¹. Byloje nustatźs asmenį, turintį pagrind¹ įstoti į proces¹ su savarankiškais reikalavimais, teismas privalo tokiam asmeniui pranešti apie bylos nagrinėjim¹. Jei tretysis asmuo įstoti atsisako, paprastai teismo iniciatyva įtraukiamas į proces¹ trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų.

Turi savarankišk¹ reikalavim¹, susijusį su ginčo objektu.

Trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais interesai paprastai nesutampa su ieškovo ir atsakovo interesais. Tarp trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ir pradinių proceso šalių gali susiklostyti trejopi procesiniai santykiai:

o        Trečiajam asmeniui pareiškus reikalavim¹, atsakovais jo atžvilgiu tampa tiek ieškovas, tiek atsakovas, ir pareiškimas ieškinio vienaiiš šalių negalimas. Atsakovai pagal šio trečiojo asmens ieškinį yra bylos pradinis ieškovas ir atsakovas.

o        Tretysis asmuo savarankišk¹ reikalavim¹ gali pareikšti tik ieškovui, nepateikdamas jo atsakovui (atskirais atvejais)

o        Tretysis asmuo reikalavimus pareiškia tik atsakovo atžvilgiu. Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais pradinio atsakovo atžvilgiu, gali būti ir ginčijamo materialiojo teisinio santykio subjektas (byloje netinkamas ieškovas).

Trečiojo asmens procesinės padėties nustatymas pradinių proceso šalių atžvilgiu svarbus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimui.

Tretysis asmuo į proces¹ įstoja pareikšdamas savarankišk¹ ieškinį pagal bendrus CPK reikalavimus, tačiau atsižvelgdamas į trečiojo asmens procesinės padėties ypatumus. Ieškinio formos ir turinio reikalavimai, žyminis mokestis, teismingumas pagal ieškovo ir atsakovo ieškinio teismingum¹, reiškia reikalavim¹ iki baigiamųjų kalbų pradžios, teismo nutartis atsisakyti priimti trečiojo asmens ieškinį neskundžiama atskiruoju skundu.

Įstojź į proces¹ tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais įgyja tokias pat teises ir pareigas, kaip ir ieškovas. Bet jo padėtis ne identiška. Turi teisź keisti tik savo pareikšto ieškinio dalyk¹ arba pagrind¹, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus arba atsisakyti ieškinio, atsiimti ieškinį, sudaryti taikos sutartį. Jam gali būti pareikštas priešieškinis. Tretysis asmuo negali disponuoti pradinio ieškovo pareikštu ieškiniu. Trečiojo asmens atsisakymas (atsiėmimas) savo ieškinio nėra pagrindas nutraukti byl¹ pagal ieškovo pareikšt¹ ieškinį ar palikti ieškovo ieškinį nenagrinėt¹ ir atvirkščiai – pradinio ieškovo atsisakymas (atsiėmimas) ieškinio nėra pagrindas nutraukti byl¹ pagal trečiojo asmens ieškinį ar trečiojo asmens ieškinį palikti nenagrinėt¹.

Dėl trečiojo asmens įstojimo į byl¹ priimama teismo nutartis. Teismo nutartis atsisakyti priimti trečiojo asmens ieškinį neskundžiama atskiruoju skundu, nes ji neužkerta kelio pareikšti ieškinį bendrais pagrindais. Įtraukus trečiajį asmenį į proces¹ bylos nagrinėjimas atidedamas jei tretysis asmuo neprašo kitaip.

Trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, skirtumainuo ieškovo:

o        Ieškovas pradeda proces¹

o        Trečiojo asmens interesai yra priešingi ieškovo interesams

o        Ieškinio dalykas dažnai sutampa su ieškovo ieškinio dalyku, bet paprastai jų reikalavimai grindžiami skirtingais pagrindais (faktais).

Trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, skirtumas nuo bendraieškio:

Bendraieškių reikalavimai keliami atsakovui, jie neprieštarauja vienas kitam ir nešalina vienas kito. Jeigu tretysis asmuo reiškia reikalavim¹ atsakovui ir jo reikalavimas neprieštarauja ieškovo reikalavimui, tretysis asmuo turi būti laikomas bendraieškiu, įstojusiu į jau prasidėjusį proces¹.

4. Trečiųjų asmenų procesinės teisės ir pareigos

Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas – jiems būdingas materialusis ir procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Gali naudotis specialiomis ieškovui suteikiamomis teisėmis. Gali disponuoti tik jų pareikšto ieškinio objektu ir neturi teisės disponuoti ieškovo pareikšto pradinio ieškinio ar atsakovo priešieškinio objektu

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (tik procesinis suinteresuotumas), turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisź pakeisti ieškinio pagrind¹ ir dalyk¹, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Neturi teisių, susijusių su disponavimu ginčo objektu.

Tiek pareiškiantys, tiek nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų tretieji asmenys turi bedr¹sias CPK 42 straipsnyje nurodytas dalyvaujančių byloje asmenų teises.

Pareigos

Bendroji pareiga priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis s¹žiningai, vykdyti kitas CPK numatytas pareigas.

Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais dar privalo vykdyti speciali¹sias procesines pareigas, kurios numatytos tik šalims.