CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

Valstybė

teisė

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

Valstybė

“Valstybės” sąvoka yra daugiareikmė, vis dėlto galima iskirti du svarbiausius po˛iūrius:

vieni valstybėje regi visuomenę, kolektyvinio gyvenimo būdą, tam tikrą ˛monių bendruomenės būties būdą;

kitiems valstybė apsiriboja vienu i jos elementų-vald˛ia, prievartos ar priverstinio bendradarbiavimo aparatu.

Valstybės apibrė˛imas negali apimti visų valstybei būdingų po˛ymių. Jame turi atsispindėti tik svarbiausi, esminiai po˛ymiai. Dar vienas valstybės apibrė˛imas:Valstybė yra visos visuomenės politinė organizacija, u˛tikrinanti jos vienybę ir vientisumą, tvarkanti visuomenės reikalus, suverenia vieąja vald˛ia suteikianti teisei bendrai privalomą reikmę, garantuojanti piliečių teises, laisves, teisėtumą ir teisėtvarką. Toks apibrė˛imas apima keletą elementų:

valstybė suprantama kaip visos visuomenės politinė organizacija;

valstybės paskirtis-tvarkyti visuomenės reikalus, u˛tikrinti visuomenės vienybę ir vientisumą;

valstybė savo suverenia galia teisei suteikia privalomą reikmę;

valstybė turi garantuoti piliečių teises ir laisves, taip pat u˛tikrinti teisėtumą ir teisėtvarką.

Pirminis, elementariausias valstybės apibrė˛imas būtų, valstybė-organinė trijų elementų (tautos, teritorijos, valstybinės vald˛ios) visuma.

Tauta-pirminis valstybės elementas. Jei nėra su valstybe susijusios ˛monių bendrijos, nebus ir valstybės. Sąvoka”tauta” vartojama apibūdinti ˛monių, susietų materialiniais, dvasiniais ryiais bendriją, kurios narius saisto ne tik priklausymas vienai politinei struktūrai-valstybei, bet ir sąmoningas noras gyventi kartu. Apibrė˛iant tautą kaip tam tikrą bendruomenę, naudojamasi įvairiais kriterijais. Skiriami du po˛iūriai: 1.būdingas vokiečių autoriams, tauat apibūdinama kaip objektyvių elementų (geografinių, religinių, rasinių ir kt.)visuma; 2.pagal prancūzų autorius, tautos fenomeną lemia subjektyvūs veiksnaia, t.y.˛monių noras gyventi kartu, noras priklausyti tai pačiai bendrijai. Reikia skirti pilietinę tautą nuo etninės tautos. Pilietinė tauta nuolat kuria savo valstybę. Jos negalima apibrė˛ti rasiniais, etninės kilmės, papročių ar lingvistiniais kriterijais. Bendra valstybė, bendra istorija, bendras gyvenimas praeityje, dabar ir ateityje- pilietinė tautą formuojantys pagrindai. Tuo tarpu etninė tauta, t.y.istorikai susiformavusi tam tikra bendruomenė, kurią sieja bendra kilmė, kalba, papročiai, teritorija, istorija, kultūra, bendras gyvenimas. L-vos K-je yra įtvirtinta pilietinės lietuvių tautos-L-vos valstybės kūrėjos-samprata.K-je idėstyta konstitucinė perėjimo i etninės tautos į pilietinę tautą koncepcija.

Teritorija - dar vienas pirminis valstybės elementas. Valstybės teritorija-tai tam tikra ˛emės rutulio dalis, kurioje įgyvendinama valstybės vald˛ia. Valstybės teritorijoje galioja valstybės priimtos teisės normos, joje taikomi valstybės institucijų priimti sprendimai, kurie prireikus u˛tikrinami valstybės prievarta.Teisiniu po˛iūriu visai nesvarbu didelė ar ma˛a valstybės teritorija. Nėra taisyklių, kurios fiksuotų būtiną minimalią ˛emės rutulio erdvę, kurioje galėtų funkcionuoti valstybė. Visos valstybės saugo savo teritoriją, ją gina, numato įvairias, taip pat ir konstitucines, jos apsaugos garantijas. io struktūrinio elemento svarbą atskleid˛ia tokie principai, kaip valstybės teritorinė virenybė ir valstybės vientisumas, valstybės sienų neliečiamumas ir kt.Su valstybės teritorija sietinas ir valstybės sandaros konstitucinio teisinio instituto turinys.LR K-je yra tokios nuostatos: teritorijos vientisumas ir nedalomumas į jokius valstybinius darinius; Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę prieintis bet kam, kas prievarta kėsintųsi į L-vos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vietisumą, konstitucinę santvarką, nustatyta, kad valstybės sienos gali būti keičiamos rik TS, kai ją ratifikuoja 4/5 visų S-mo narių. Valstybės siena apibrė˛ia teritoriją, kurioje valstybė vykdo aukčiausią suverenią galią. Valstybės sienos riboja valstybės sausumos teritoriją, vidaus vandenis, teritorinę jūrą, ˛emės gelmes ir oro erdvę vir jų.. Paprastai valstybės siena nustatoma TS, kurias pasirayti ir teikti S-mui ratifikuoti yra P-to prerogatyva.

Valstybės vald˛ia. Vald˛ia-socialinis reikinys, būdingas kiekvienai ˛monių bendrijai, kurioje vieni asmenys vadovauja kitiems, o pastarieji paklūsta pirmųjų nurodymams. Vald˛ia-gebėjimas valdyti, duoti nurodymus, priversti paklusti savo valiai. Teisinėje literatūroje valstybės vald˛ia apibūdinama kaip vieoji vald˛ia. Vieoji vald˛ia-tai ne tik valstybės inst.įgyvendinama vald˛ia, bet ir savivaldos inst.vald˛ia.Valstybės vald˛ia įgyvendinama visos visuomenės vardu, nors valstybė nesutampa su visuomene. Valstybės vardu vald˛ią įgyvendina valstybės vald˛ios inst.ir įstaigos, pareigūnai.Valstybės vald˛ia turi tam tikrų po˛ymių.Ji visuomenėje yra viriausia; tai visą visuomenę apimanti vald˛ia. Tai politinio pobūd˛io vald˛ia, tai teritorinė vald˛ia, kurią įgyvendina speicalios valstybės vald˛ios inst.; i vald˛ia susijusi su teise; valstybės vald˛ios sprendimai prireikus u˛tikrinami valstybės prievarta.Pirmiausia reikėtų pa˛ymėti valstybės vald˛ios virenybę. Ji reikia, kad tik valstybės vald˛ia gali nustatyti visai visuomenei privalomas taisykles ir sprendimus, kurių jokia visuomenės grupė, asmuo ar organizacija negali panaikinti. Su valstybės vald˛ios virenybe sietinas ir valstybės vald˛ios visuotinis pobūdis, t.y.valstybė atstovauja visai visuomenei, ji įgyvendinama visoje valstybės teritorijoje, visų fizinių ir juridinių asmenų at˛vilgiu. Valstybės vald˛ia politinė vald˛ia:vieni autoriai teigia, kad valstybinė vald˛ia-viena i politinės vald˛ios raikos formų, nes politinę vald˛ią įgyvendina ne tik valstybė, bet ir kitos visuomenės politinės sistemos grandys. Kiti teigia, kad savokos valstybės vald˛ia ir politinė vald˛ia yra tapačios, nes vieoji vald˛ia sietina su valstybe ir įgyvendinama tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujant valstybei. Valstybės vald˛ia-institucionalizuota vald˛ia. Ją įgyvendina tam tikros valstybės vald˛ios institucijos. Dar vieną valstybės vald˛ios savybę atskleid˛ia jos santykis su teise. Valstybei būdinga visuotinai privalomų elgesio taisyklių kūrimo galia. Dar vienas bruo˛as-galimybė, u˛tikrinant valstybės priimtus sprendimus, naudoti valstybės prievartą.Tik valstybės taikomos prievartos priemonės, laikantis tam tikrų teisėje nustatytų sąlygų, yra teisėtos.

Valstybės teisinės savybės

valstybė yra ypatingas juridinis asmuo;

valstybei būdingas suverenitetas.

Valstybė – ypatingas darinys, nesutampantis su asmenimis, tiesiogiai veikiančiais valstybės vardu. Todėl reikia naudoti juridinio asmens koncepciją.

Pasinaudojus valstybės – juridinio asmens kategorija, galima paaikinti kai kuriuos valstybės statuso aspektus. Pirma, valstybės negalima tapatinti su valdančiaisiais. Valstybė – visos visuomenės, ne valdančiųjų, organizacija. Antra, svarbiausi valstybės pareigūnai savo pareigas atlieka tik todėl, kad nustatyta tvarka yra irinkti ar paskirti vykdyti tam tikras pareigas. Trečia, ie asmenys veikia ne savo vardu, bet kaip tam tikra valstybės vald˛ios institucija ar pareigūnas. Ketvirta, valstybei priklausantis turtas nėra valdančiųjų turtas. Jis naudojamas įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis tenkinant visos visuomenės interesus. Juridinio asmens statusas sudaro sąlygas valstybei valdyti savo turtą, imti paskolas, sudaryti turtinio pobūd˛io sutartis.

Valstybės pareigūnai – neam˛ini, o valstybė ilieka.

Valstybės suverenitetas –tai jos nepriklausomybė, jos vald˛ios virenybė, jos savarankikumas sprend˛iant valstybės vidaus reikalus ir santykiuose su kitomis valstybėmis.Suvereniteto valstybei niekas nesuteikia, i savybė atsiranda su pačia valstybe, jo netekus, valstybė yra nebe valstybė. Valstybė yra tautos kūrinys, kad kiekvienos vald˛ios altinis yra tauta. Taigi susiduriame su dviem sąvokomis: valstybės suverenitetas ir tautos suverenitetas.Tautos suv.reikia, kad alyje suverenios vald˛ios subjektas yra tauta.LR K-je įtvirtinta, kad suverenitetas priklauso Tautai, niekas negali var˛yti ar riboti Tautos suv., savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Taigi tautos suv.-tai tautos savarankikas apsisprendimas, kaip jai gyventi. Gali atrodyti, kad teiginiai , jog valstybė yra suvereni ir tauta yra suvereni-nesuderinami. Tačiau jei tauta yra suverenas, tai jai priklausančias suverenias galias ji ireikia valstybėje. Valstybės suverenitetas susijęs su tautos suv. Tauta yra suvereni, jei valstybė ireikia jos piliečių valią, siekius ir interesus, jei alyje funkcionuoja demokratinės struktūros, jei pripa˛įstama, kad valstybės vald˛ios altinis-tauta. Valstybės suv.apibūdinti yra svarbūs vidinis ir iorinis suv.aspektai. Vidinis-parodo, kad valstybės vald˛ia nepriklauso nuo kurios nors kitos vald˛ios alies viduje. alies viduje valstybės vald˛ios virenybė reikia, kad valstybės valdingos galios-universalios, kad valstybės sprendimams privalo paklusti visi jos gyventojai, joje veikiančios organizacijos, susivienijimai. Tik valstybė savo ˛inioje turi ypatingas poveikio priemones, kurių jokia kita visuomenės institucija neturi. Kalbant apie valstybės suv.ribas, reikia pa˛ymėti, kad valstybė yra saistoma teisės ir jokiu būdu negali per˛engti prigimtinių ˛mogaus teisių ir laisvių. Iorinis aspektas, t.y.valstybės santykiuose su kitomis valstbėmis.Valstybė savo reikalus tvarko savarankikai. Atskirų, nepriklausomų valstybių santykiai remiasi sutartiniais pagrindais, sutartimis.Valstybės suv.tartp.santykiuose susiduria su kitų valstybių suv.Tarptautinėje teisėje visos valstybės yra lygios.Valstybės suv.ribas ioriniu aspektu ˛ymi kitos valstybės suv-tas. Suv.turinio suvokimas iuo metu keičiasi. alies vidaus gyvenime valstybės vald˛ia negali nepaisyti visuotinai pripa˛intų ˛mogaus teisių standartų. Tarpt.santykių srityje “grie˛to” valstybės suv.koncenpciją ardo priklausymas tarp.organizacijoms. Europinė integarcija-vėl naujas iūkis tradicinei valstybės suv.sampratai.

Valstybės funkcijos traktuojamos kaip tam tikrų valstybės u˛davinių, tikslų įgyvendinimas.Pagal veiklos tikslus valstybės vykdo tokias funkcijas: palaiko vieąją tvarką, saugo valstybės sienas, organizuoja vietimą, sveikatos apsaugą, susisiekimą, tvarko alies ūkį, rūpinasi socialinių problemų sprendimu. Tokį valstybės funkcijų klasifikavimą reikėtų laikyti politiniu-sociologiniu.iuo aspektu suvokiant valstybės funkc., galima jas grupuoti į vidines ir iorines. Vidinės f-tai valstybės vidaus veikla, sprend˛iant ekonominius, socialinius, politinius klausimus, o iorinės f.-valstybės veikla santykiuose su kt.valstybėmis ar tartp.organizacijomis. Pagal f.taikymo sritis galima skirti politines, ekonomines, kultūrines ir kt.f.Valstybės f.klasifikavimas gali būti ir teisiniu aspektu. iuo atveju valstybės veiklos kryptys iskiriamos atsi˛velgiant į tai, kokie teisiniu po˛iūriu skirtingi veiksmai yra atliekami. iuo aspektu skiriamos 3 pagrindinės funkcijos:

įstatymų leidyba (ji yra bendro pobūd˛io visiems privalomų elgesio taisyklių nustatymas įstatymu, ja siekiama atitinkamai sureguliuoti svarbiausius visuomeninius santykius);

įstatymų vykdymas (ji apima įstatymų vykdymo u˛tikrinimą, įstatymų taikymą panaudojant tam tikras priemones. Vykdomoji veikla susijusi su įvairių vykdomosios vald˛ios aktų, kuriuose detalizuojamos įstatymuose nustatytos taisyklės, numatomos konkrečios jų įgyvendinimo priemonės, priėmimu);

teisingumo įgyvendinimas (apima ir ginčų sprendimą, ir baud˛.bylų nagrinėjimą, ir nuosprend˛ių priėmimą).

Valstybės institutas LR K-je.LR K-je sąvoka valstybė vartojama da˛nai.tai jau K-jos preambulėje kalbama apie valstybę. ios sąvokos vartojimo kontekstas atskleid˛ia ˛od˛io valstybė vartojimo tam tikrus socialinio reikinio apsketus: valstybė-tai istorinė visos tautos organizacija, valstybė-˛mogaus ir tautos gyvavimo forma, taip pat ir “alies” sinonimas, valstybė-tam tikra valstybinio gyvenimo kokybė, būvis, tam tikrų teisės principų iraika, vals-piliečių valios reikėja, visų piliečių bendra organizacija, taip pat tęstinis, po priverstinių okupacijų atgimstantis reikinys. K-je įtvirtinta L valstybės nepriklausomybė. Nepriklausoma L valstybė garantuoja tautos raidą, leid˛ia L pil.jaustis lygiaverčiais su kitų valstybių pil. L-va-demokratinė valstybė, .t.yalies reikalai tvarkomi piliečių valia. Demokratija-i tautos kylanti valstybės vald˛ia. K-je įtvirtinta, kad L valstybę kuria Tauta, kad suverenitetas priklauso tautai, tauta auk.suverenią galią vykdo tiesiogiai ar per demokratikai irinktus atstovus. K-jos normos gana detaliai atsklied˛ia valdymo būdą. Respublika-L valstybės valdymo forma. K-je nustatyta, kad valstybės vald˛ią vykdo S-mas, P-tas ir Vyriausybė, Teismas, kad vald˛ios galias riboja K-ja, kad vald˛ios įstaigos tarnauja ˛monėms. K-je numatyta, kad L valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma į jokius valstybinius darinius, sienos gali būti keičiamos tik LR TS, kai ją ratifikuoja 4/5 visų S narių.K-je įtvirtintos ˛mogaus teisės ir laisvės-˛mogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. K-je įtvirtinti pilietybės pagrindi, joje nustatyta, kad draud˛iama iduoti LR pil.kitai valstybei, jei LR TS nenustato kitaip.K-je numatyti valstybei keliami u˛daviniai: Valstybė saugo ir globoja eimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę; valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvas ir t.t.K-je įtvirtinti valstybės ir ba˛n.santykiai, valstybės vald˛ios inst.organizacijos ir veiklos pagrindai, finansai ir valstybės biud˛etas, valstybės kontrolė, u˛sienio politika ir valstybės gynimas, vietos savivalda ir valdymas. K-je nustatyti valstybinė kalta-lietuviu, valstybiniai simboliai:valstybinės vėliavos spalvos-geltona, ˛alia, raudona; valstybės herbas-baltas Vytis raudoname fone; valstybės himnas-V.Kudirkos”Tautika giesmė”,valstybės sostinė-Vilnius.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1089
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/251/Valstyb72579.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/251/Valstyb72579.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/251/Valstyb72579.php">Valstybė</a>

Valstybė

teisė

DOCUMENTE SIMILARE

Valstybė

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: