CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

Valstybės forma

teisė

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

Valstybės forma

Konstitucinėje teisėje yra naudojamos kelios sąvokos, kurios apibūdina valstybės formą. Tai valdymo forma, valstybės (teritorinė politinė) santvarkos forma, politinio (valstybinio) re˛imo forma.

Valstybės valdymo forma

Valdymo forma – tai valstybės vald˛ios organizacijos forma, kuria nusakomas valstybės vald˛ios altinis, bei aukčiausių valstybės organų, ypač valstybės vadovo, parlamento bei vyriausybės, teisiniai ir faktiki tarpusavio santykiai, formavimo arba sudarymo principai, būdai. Demokratinėse valstybėse vald˛ios altiniu laikoma tauta. Kita koncepcija:vald˛ios altinis-valdovas. Priklausomai nuo to, kad yra vald˛ios altinis, sprend˛iamas ir piliečių dalyvavimas sudarant aukč.valstybės vald˛ios inst.:demokratinėje valstybėje piliečiai renka savo atstovus. Vykdomosios vald˛ios pareigūnai gali būti renkami ir piliečių ir renkami ar skiriami jų irinktų atstovų. Valstybės valdymo formos skriamos pagal tai, kokiu keliu u˛imamos valstybės vadovo pareigos: paveldėjimu ar irinkimu.Pagal tai valstybės skirstomos į monarchijas ir respublikas.

Monarchija. Valstybės vadovo postas yra paveldimas. Taigi monarchijos po˛ymiai: 1.paveldimumas; 2.iki gyvos galvos. Absoliutinės monarchijos Visa aukčiausia vald˛ia priklauso monarchui. Jis pats leid˛ia įstatymus, savo nuo˛iūra skiria aukč.valstybės pareigūnus, vadovauja vykdomajai vald˛iai, skiria ir atleid˛ia ministrus, vykdo auk.teisingumą. Jo vald˛ia neribota, nėra tautos renkamo parlamento. Dabartiniame pasaulyje absoliutinė monarchija-anachronizmas. Minimi Saudo Arabijos, Omano pavyzd˛iai.

Konstitucinės monarchijos Tai velniausia monarchijos forma (demokratikiausia forma). Laikoma, kad valstybė yra absoliučiai apribota prieybė absoliutinei monarchijai). Parlamentinė monarchija .Monarchas karaliauja, bet ne valdo. Jis yra simbolinis valdovas, jis turi atributus vald˛ios, regalijas, gauna i valstybės ilaikymą, turi teisę į privilegijas, bet realios vald˛ios jis neturi. Ypatingas galias turi parlamentas. Jo galios reikiasi pirmiausia įstatymų leidyboje. Jas iimtinai leid˛ia parlamentas. Įstatymus pasirao karalius, bet neturi veto teisės (pvz.:Japonijai draud˛iama tiesiogiai vetuoti ir nepasirayti įstatymų; Britanijoje turi veto teisę, bet apie 200 m. nebesinaudoja ir tai tapo konstituciniu papročiu). Pagal įstatymą parlamentinėse monarchijose vyriausybės vadovą skiria monarchas, bet tai formalu, nes yra paprotinė norma, kad Vyriausybės vadovui tampa laimėjusios partijos lyderis (parlamentiniuose rinkimuose). Vyriausybė būna atskaitinga, ne monarchui, bet parlamentui. (Vyriausybę formuoja pats premjeras ir tvirtina arba parlamentas, arba karalius). Parlamentas gali pareikti nepasitikėjimą vyriausybe ir pan. Dualistinė monarchija.Joje suverenitetas priklauso tautai ir monarchui. Monarcho vald˛ia i esmės apribota įstatymo leid˛iamosios vald˛ios. Įstatymų leid˛iamoji vald˛ia priklauso parlamentui, o vykdomoji-monarchui, kuris pats tiesiogiai gali vadovauti vykdomosios vald˛ios struktūroms arba skirti vyriausybę. Teisminė vald˛ia yra monarcho ˛inioje, nors gali būti ir nepriklausoma. Vyriausybė u˛ savo veiklą atsako ne parlamentui, bet monarchui, Parlamentas vyriausybei gali daryti įtaką tik tvirtindamas valstybės biud˛etą. (Jordanija, Nepalas, Kuveitas, Tailandas).

Respublika. Tai valstybė, kurioje suverenitetas priklauso tautai.Laikoma iuolaikine demokratijos forma. Jos skiriamas bruo˛as – vadovas (prezidentas ar kolegiali inst.) visada renkamas apibrė˛tam terminui, tautos. Ilgiausiai -7 metams. Yra du rinkimo būdai: 1)tauta-tiesiogiai,-netiesiogiai rinkimų keliu (daugiapakopiai rinkimai)Pvz.: JAV renkami rinkikai, o po to irenka prezidentą, bet laikoma, kad piliečiai irinko prezidentą.2)parlamentas3)dar viena kombinacija, kai renka ne tik parlamentas, bet ir vietinių atstovybių atstovai. Įstatymus respublikoje priima tautos irinkta atstovybė-parlamentas, taip pat ir piliečiai tiesiogiai balsuodami. Pagal tai skiriamos dvi respublikų rūys:

reprezentacinė (atstovaujamoji) respublika;

tiesioginės demokratijos respublika.

Reprezentacinėje resp.tauta savo valią ireikia irinkdama tautos atsotvus į parlamentą. ie atstovai savo įgaliojimų laikotarpiu atstovauja tautai. Parlamentas įstatymais reguliuoja svarbiausius visuomeninius santykius. Aukč.valstybės vald˛ios institucijos tiesiogiai ar netiesiogiai yra renkamos piliečių, kitas valstybės inst.formuoja ar skiria irinktos inst. Tiesioginės demokratijos respublika yra valstybė, kurioje įstatymus priima patys piliečiai. Tiesioginės demokratijos pirmasis teoretikas buvo Ruso.Ties.demokratija grind˛iama tautos suvereniteto nedalumu ir neperleid˛iamumu. Tokia respublika-tik teorinė konstrukcija. Labiausiai paplitusi-reprezentacinė respublika. Respublikų rūys:1) prezidentinė (jai būdinga vykdomosios vald˛ios politinės atsakomybės parlamentui nebuvimas, taip pat grie˛tas vald˛ių atskyrimas); 2) parlamentinė (jai būdinga vyriausybės politinė atsakomybė parlamentui); 3) pusiau prezidentinė (arba mirioji) (joje derinami dviejų pirmųjų modėlių po˛ymiai); 4) kitų respublikų rūys (Pvz.: sovietinės respublikos: Kinijos LR, Korėjos LR)

Prezidentinė respublika. Tai valstybė, kurios vadovą – prezidentą – visuotiniais rinkimais renka tauta. Jis vykdo ir valstybės, ir vyriausybės vadovo funkcijas. Vyriausybę formuoja prezidentas, ji nėra politikai atsakinga parlamentui. Prezidentas neturi teisės paleisti parlamento ir skelbti pirmalaikių rinkimų. Nėra ministro pirmininko. Kiekvienas ministras yra atsakingas prezidentui. Veikia stabd˛ių – atsvarų sistema.

Parlamentinė respublika. Ją apibūdinant, pabrė˛iamas parlamento kaip astaovaujamosios ir įstatymų leid˛iamosios vald˛ios inst.vaidmuo įgvendinant valstybės vald˛ią ir formuojant kitas valstybės vald˛ios inst.Pagrindinis po˛ymis-vyriausybės politinė atsakomybė parlamentui. Tai solidari atsakomybė. Pareikus nepasitikėjimą vyriausybės vadovui ar vyriausybei, ji privalo atsistatydinti.Taip pat vyriausybė, kuriai pareiktas nepasitikėjimas, gali siūlyti prezidentui surengti prielaikinius parlamento rinkimus.Prezidentas yra tik valstybės, bet ne vyriausybės vadovas. Jį da˛niausiai renka parlamentas (Vengrija, Čekija, Turkija, Libanas ir kt.) ar speciali kolegija, kurioje parlamento nariai sudaro svarbią dalį (VFR, Italija).

Yra parlamentinių respublikų (Bulgarija), kuriose prezidentą tiesiogiai renka tauta. Prezidentas formuodamas vyriausybę siekia, kad būtų suformuota parlamento daugumos pasitikėjimą turinti vyriausybė.Paprastai degelis prezidento veiksmų yra įgyvendinami tik vyriausybei sutikus, jo priimti aktai įsigalioja tik pasiraius ministrui pirmininkui ar atitinkamam ministrui, kuriems ir tenka atsakomybė u˛ tą aktą. Parlamentinės respublikos lyginant ją su prezidentine privalumai: parlam.respublika dėl savo organizacinio modelio ypač suma˛ina galimybę kilti vykdomosios ir įstatymų leid˛iamosios vald˛ios prieprieai., tai didina valstybės vald˛ios inst.sistemos funkcionavimo stabilumą. Trūkumai: nė vienai partijai neturint tvirtos daugumos parlamente, gali būti suformuota koalicinė vyriausybė, kuriai nuolat teks rūpintis pasitikėjimo isaugojimu. Siekiant u˛kirsti kelią da˛nai vyriausybių kaitai, siekiama racionalizuoti parlamentinę valdymo formą. Tuo tikslu gali būti numatytas vadinamasis konstruktyvus nepasitikėjimo votumas. Jam būdinga tai, kad nepasitikėjimą galima pareikti vyriausybės vadovui su sąlyga, jei bus nurodytas naujas vyriausybės vadovas. Kitos vyriausybės stabilumo u˛tikrinimo priemonės: nepasitikėjimo vyriausybe klausimą gali siūlyti svarstyti tik gana didelė parlamento deputatų grupė; atmetus nepasitikėjimo votumą, kitą kartą į klausimą galima kelti tik po tam tikro laiko ir t.t. (VFR, Italija, Vengrija, Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Turkija, ir kt.

Pusiau prezidentinė respublika.iam valdymo formos modeliui būdinga ir parlamentinės ir prezidentinės respublikos bruo˛ai: Prezidentą renka tauta; formuojant vyriausybę, dalyvauja ir prezidentas, ir parlamentas; ministrui pirmininkui tenka savarankikas vaidmuo, vyriausybė privalo turėti parlamento pasitikėjimą. Be to, vyriausybė atsakinga ne tik parlamentui, bet ir prezidentui. ius respublikos pavyzdys Prancūzijos V Respublikos valdymo forma. Kai kuriose alyse prezidentas, tiesiogiai renkamas tautos, turi pakankamų teisinių įgaliojimų įtakoti politinius procesus, tačiau praktikai jais menkai naudojasi (vadinamieji “u˛migę” įgaliojimai). Praktikai tų alių valdymo sistema funkcionuoja ne kaip pusiau prezidentinė, bet kaip i esmės parlamentinė (Austrijos, Islandijos).

L-vos valstybės valdymo forma. K-je numatyta: “L-vos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika”. i nuostata gali būti pakeista tik referendumu, jeigu u˛ tai pasisakytų ne ma˛iau kaip ¾ LR pil., turinčių rinkimų teisę. Lietuvos valstybės valdymo forma įvardijama kaip pusiau prezidentinė ar parlamentinė (su pusiau prezidentinės elementais). L-je ir valstybės vadovą ir parlamentą tauta renka tiesiogiai. P-tas turi teisę s-mo priimtą įstatymą grą˛inti pakartotinai svarstyti; turi teisę skelbti pirmalaikius S-mo rinkimus; jis vadovauja alies u˛sienio politikai; gali skelbti nepaprastąją padėtį; P-tas dalyvauja formuojant V-bę. V-bei atstovauja ir jos veiklai vadovauja MP.Ministrai atsakingi S-mui, P-tui ir tiesiogiai pavaldūs MP. Akivaizdu, kad L-vos konstitucinis valdymo modelis ne visikai atitinka pusiau prezidentinės respublikos valdymo formos kriterijus, nors, kita vertus, galima į˛velgti ne vieną ios valdymo formos modelio bruo˛ą. Lieka dvi ieitys: pirma, priskirti L-vos valdymo sistemą pusiau prezidentinei valdymo formai, kuri pagal savo bruo˛us yra priartėjusi prie parlamentinės; antra, konstatuoti, kad L-vos valdymo forma prikirtina parlamentinei respublikai, turinčiai pusiau prezidentinės respublikos bruo˛ų.Abie atvejais reikinys yra tas pats, tik pirmuoju daugiau akcentuojami vieni bruo˛ai, antuoju-kiti. LR Konstitucinis Teismas vienam i savo nutarimų KONSTATAVO, kad Lietuvos Respublika yra parlamentinė respublika su tam tikrais taip vadinamosios pusiau prezidentinės respublikos bruo˛ais.

Valstybės sandaros forma

Valstybės sandaros forma apibūdina valstybės vidaus teritorinį sutvarkymo būdą, valstybės sudėtinių dalių teisinę padėtį, taip pat santykių tarp valstybės kaip tokios ir jos sudėtinių dalių pobūdį. Paprastai skiriamos dvi valstybės sandaros formos: unitarinė ir federacinė. Taip pat minima konfederacija.

Unitarinė valstybė. (UV)Unitarinė valstybė-vieninga valstybė. Jai būdinga: 1.alyje galioja viena nacionalinė K-ja; 2.alyje vieninga teisės sistema; 3.alyje funkcionuoja vieninga įstatymų leid˛iamosios, vykdomosios ir teisminės vald˛ios sistema; 4.valstybės teritorija daloma į administracinius teritorinius vienetus, kurių statusą nustato bendros visai valstybei teisės normos; 5.viena pilietybė, vieningas biud˛etas ir t.t. Unitarinėje valstybėje centrinės vald˛ios institucijos turi galimybes operatyviai spręsti alies problemas. UV nė vienas jos teritorijos padalijimo vienetas neturi valstybinio darinio statuso. Valstybės dalys-administraciniai teritoriniai vienetai. Juose galioja centrinės vald˛ios priimti teisės aktai, administracinių teritorinių vienetų ribas nustato centrinė alies vald˛ia. Galima skirti tris UV tipus pagal jų centralizacijos lygį: centralizuotos (vietinės inst.,tvarkančios valstybės sudėtinių dalių reikalus, sudaro centrines institucijas. Tokių valstybių labai nedaug); decentralizuota (tai valstybė, kurioje valstybės sudėtinių dalių institucijas renka gyventojai. Visose valstybės sudėtinėse dalyse įtvirtinta savivalds. ios inst.naudojasi reikmingu savarankikumu tvarkydamos vietos reikalus); santykinai decentralizuota (jos administracinio teritorinio padalijimo sistemoje yra kelios grandys. Vienose (paprastai auktesnėse) yra įtvirtintas vietinis valdymas, o kitose savivalda).Kartais UV k-se numatoma autonomija. Plačiąja prasme autonomija – savarankikumo administracinėje srityje suteikimas tam tikrai valstybės daliai, siaurąja – ypatingas valstybės dalies savivaldos tipas, vietinių gyventojų sudarytoms institucijoms suteikiantis teisę leisti tam tikrus įstatymus.

Federacinė valstybė. Tai sąjunginė valstybė (JAV, Rusija, Kanada, Indija). Ją sudaro valstybinio pobūd˛io dariniai (valstijos, kantonai). Ir pačioje federacijoje, ir ją sudarančiuose subjektuose, yra įstatymų leid˛iamoji, vykdomoji, teisminė vald˛ia, taip pat kt. vald˛ios struktūros. Tačiau federacijos subjektams pripa˛įstamas savarankikumas yra ribotas. Jie nepalaiko tiesioginių ryių su u˛sieniu, o alies viduje jų veiklos laisvę riboja federacijos konstitucija. Tačiau jiems priklausantys valstybingumo elementai įtvirtinti alies konstitucijoje ir centrinė federacijos vald˛ia savavalikai negali jų likviduoti. Federalizmas u˛tikrina vald˛ios decentralizacija bei integruoja skirtingas teritorines alies bendrijas.Visoje federacijoje galioja federaciniai įstatymai, vieningos ginkluotosios pajėgos, vieninga pinigų sistema. Atsiskyrimo teisė subjektams paprastai nepripa˛įstama.

Yra 2 atsiradimo keliai: kostitucinis ir sutartinis. Bendra valstybė prasminga sprend˛iant gynybos, tarptautinių ryių, pinigų sistemos klausimus. Federacinė valstybė laiduoja didesnę ūkinę rinką. Subjektai nepraranda identikumo, isaugo vietos papročius, u˛tikrina decentralizaciją.

Pgal federacijų sudarymo pagrindą skiriamos federacijos, sudarytos: 1) atsi˛velgiant į tautinę alies sudėtį; 2) remiantis teritoriniu ir tautiniu pagrindu; 3) vien teritoriniu pagrindu.

Konfederacija. Vadinama nuolatinė valstybių sąjunga, sudaryta suverenių valstybių sutartimi neribotam laikui tam tikriems tikslams įgyvendinti. Konfederaciniai santykiai i esmės reguliuojami tarpt.teisės normų. Konfed.neturi bendros įstatymų leidybos, bendros vyriausybės, nėra bendros valstybinės vald˛ios sistemos. Sprendimus paprastai priima konfederaciją sudarančių valstybių atstovai. ie sprendimai įsigalioja tik juos patvirtinus valtybių-narių-institucijoms: parlamentams, prezidentams, vyriausybėms.Konf.sprendimus kiekviena alis vykdo per savo valstybės vald˛ios institucijų sistemą.ˇinoma, kof.gali nuspręsti turėti savo parlamentą, vyriausybę, vadovą, tačiau konf.institucijų priimti aktai tiesiogiai negalioja alių narių teritorijoje.Kad jie galiotų, jie turi būti ratifikuoti. Kof.nariai turi teisę iuos aktus atmesti. Konf.formos: personalinė unija (yra tuo atveju, kai tas pats asmuo yra dviejų valstybių vadovas) ir realinė unija( sudaroma bendriems reikalams tvarkyti.Ji panai į federaciją, lyg jos pradinė pakopa).

Galimos ir kitokios valstybių susivienijimo formos: sandraugos, sąjungos ir pan.Tokių susivienijimų pavyzd˛iu gali būti Britanijos Tautų Sandrauga, jungianti beveik pusimtį valstybių-buvusių DB kolonijų ir pačią DB. Kai kurių jos valstybių vadovas laikomas DB monarchas, kurį tose valstybėse atstovauja generalgubernatorius. Panaiai tvarkosi ir Prancūzijos bendrija, kurią sudaro Pranc.ir jos buvusios kolonijos. Dar vienas valstybių susivienijimo pav.-Nepriklausomų Valstybių Sandrauga, jungianti 11 posovietinės erdvės valstybių. Ji turi bendras institucijas, kurių sprendimai kai kuriais klausimais yra privalomojo pobūd˛io. Praktikoje NVS aktuose numatyta integracija yra menkai įgyvendinama.

L-vos valstybės sandaros forma yra įtvirtinta K-je, kur teigiama, kad L-vos valstybės teritorija yra vientisa ir nedalijama į jokius valstybinius darinius. L-va yra unitarinė valstybė. L-vos valstybės unitarinė sandaros forma yra tai, kad L-je galioja vieninga nacionalinė teisės sistema.L-vos gyvenimo pagrindus nustato K-ja, taip pat galioja įstatymai ir kiti centrinės valstybės vald˛ios inst.aktai.Pagal K-ją L-je negali būti vidaus sienų, ypatingą autonominį statusą turinčių teritorijos dalių. L-vos teritorija yra suskirstyta į tam tikrus administracinius vienetus, kuriuose formuojamos atitinkamos vald˛ios institucijos. L-vos teritoriniai vienetai yra apskritys ir savivaldybės. Sav.yra adm.teritorinis vienetas, kurį valdo jos gyventojų bendruomenės irinktos savivaldos institucijos. Savivaldybė sudaroma i gyvenamųjų vietovių. Apskritis yra auktesnysis adm.vienetas, kurio valdymą organizuoja V-bė. Apskritis sudaroma i sav.teritorijų, pasi˛yminčiu socialinių, ekonominių ir etnokultūrinių interesų bendrumu. Lietuvai kaip unitarinei valstybei būdinga santykinė decentralizacija, nes yra savivaldos sistema savivaldybėse bei vietinio valdymo sistema, organizuojama Vyriausybės.

Politinis re˛imas

Valstybės politinio re˛imo sąvoka įvardijama būdų ir priemonių, kuriomis įgyvendinama valstybės vald˛ia, visuma. Kiekvienos alies valstybės vald˛ia prireikus taiko prievartą. Kita vertus, net ir nedemokratinės alies įstatymai gali skelbti, jog jie įtvirtina demokratinėse alyse pripa˛įstamas vertybes. iuo atveju, norint suprasti politinio re˛imo esmę, vien nagrinėti teisės normas nepakanka, reikia suvokti jų taikymo praktiką. Nagrinėjant politinį re˛imą svarbu suvokti koks alyje įtvirtintos santvarkos ideologinis pagrindas, kokiomis idėjomis vadovaujamasi kuriant teisės normas. Yra dvi koncenpcijos. Viena jų grind˛iama valstybės ir teisės kaip savo valios primetimo, kaip visuomenės pajungimo tam tikriems tikslams samprata, o kitai būdinga valstybės ir teisės kaip socialinio kompromiso, interesų derinimo priemonių, prigimtinių ˛mogaus teisių apsaugos supratimas. Galimos įvairios politinių re˛imų klasifikacijos. Labiausiai paplitęs valstybių politinio re˛imo skirstymas į 1.demokratinį ir 2.nedemokratinį

Demokratinis politinis re˛imas. Demokratinėje santvarkoje vald˛ios altinis-tauta. Tauta tiesiogiai gali priimti sprendimus svarbiausiais valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimais. ˇmogaus pagrindinių teisių ir laisvių pripa˛inimas, valstybės vald˛ios galių ribojimas teise- pamatiniai demokratinio politinio re˛imo buo˛ai. Bruo˛ai apibūdinantys Vakarų demokratiją (tai tam tikras demokratijos tipas, būdingas visoms, tam tikrą isivystymo lygį pasiekusioms tautoms): 1.bruo˛as atskleid˛ia valdančiųjų parinkimo būdą- Vakarų demokratijoje tai laisvi rinkimai.Rinkimai laikomi laivais, jei jie atitinka tris sąlygas: laisvas kandidatų ikėlimas, visuotinė ir lygi rinkimų teisė, valsavimo laisvė; 2.valdymo teisė priklauso daugumai, t.y.vyriausybę sudaro laimėjusi parlamento rinkimus dauguma ar laimėjęs prezidento rinkimus alies vadovas.3. Opozicijos teisių pripa˛inimas. Ji turi teisę laisvai kritikuoti vald˛ios veiksmus ir naujų rinkimų metu siekti tapti dauguma. Demokratijai būdinga politinių jėgų kaita. 4.konstitucionalizmo principų pripa˛inimas ir jų įgyvendinimas: vald˛ia formuojama ir veikia pagal K-ją, pripa˛įstama vald˛ios aktų atitikimo konstitucijai kontrolė. 5.piliečių pagrindinių teisių ir laisvių pripa˛inimas ir garantavimas. Taip pat demokratinę valstybę gali apibūdinti ir tokie principai: 1.K-jos buvimas ir jos laikymasis; 2.visuotinai laisvi ir autentiki rinkimai; 3.vald˛ių nesumaiymas; 4.individų ir jų grupių teisių ir laisvių pripa˛inimas ir garantavimas; 5.teisinė valstybė. Galima iskirti ir tokius demokratinio politinio re˛imo bruo˛us: 1.demokratinių piliečių teisių ir laisvių pripa˛inimas, u˛tikrinantis galimybę piliečiams savarankikai ir aktyviai dalyvauti tvarkant visuomenės bendrus reikalus; 2.politinis pliuralizmas-valstybėje veikia įvairios PP ir organizacijos, kurios nustatyta tvarka ringiasi dėl vadovavimo visuomenei; visos PP turi vienodas teisines galimybes; laisvai veikia opozocinės partijos, siūlančios alternatyvius V-bės politikai sprendimus; laisvi rinkimai-svarbiausių valstybės institucijų sudarymo būdas; 3.vald˛ių padalijimo principo realuz įgyvendinimas; 4.parlamento kaip tauros atstovybės funkcionavimas; tik parlamentas priima įstatymus, reguliuojančius svarbiausius visuomeninius santykius; parlamentas nustato valstybės vidaus ir u˛sienio politikos pagrindus, tvirtina biud˛etą, kontroliuoja V-bę.Parlamentas priima sprendimus balsų dauguma, tačiau taip pat laiduojamos ir ma˛umos, politinės opozicijos, teisės; 5.įvairių politinių pa˛iūrų laisva propaganda, jeigu ios pa˛iūros nekviečia griebtis smurto, nepa˛eid˛ia visuomenės moralės ir bendrų elgesio normų, nesikėsina į kitų pil.teises.

Nedemokratiniai politiniai re˛imai.Jie skirstomi į autoritarinius ir totalitarinius. Autoritariniam re˛imui būdinga: 1.piliečių demokratinių teisių ir laisvių ribojimas, piliečiams neleid˛iama savarankikai ir laisvai dalyvauti formuojant valstybės politiką; 2.pripa˛įstamas tik ribotas politinis pliuralizmas (leid˛iama veikti tik kai kurioms politinėms organizacijos, jų veikla taip pat apribota, vlstybės reikmės sprendimus priima vien valdančioji partija ar grupuotė, organizuojami parlamentiniai “valymai”, politinės opozicijos teisės pa˛eid˛iamos, leidiniai cenzūruojami, opozicijos lyderiams taikomos įvairios sankcijos); 3.nors vald˛ių padalijimo principas konstitucijoje nepanaikinamas, tačiau praktikai jo nepaisoma. alies prezidentas ar vyriausybė įsibrauna į įstatymų leidybą, o jų aktai faktikai svarbesni nei įstatymai. Teismų veiklą kontroliuoja vykdomoji vald˛ia; 4.politinis vadovavimas perduodamas į vieno asmens ar grupės rankas be rinkimų-rinkimai organizuojami taip, kad piliečiai i tikrųjų pasirinkimo teisės neturi; 5.ribojamas politinės ideologijos pliuralizmas (t.y.galima skleisti tik tokias pa˛iūras, kurios neprietarauja vald˛ios remiamai ideologijai); 6.ginkluotosios pajėgos, jų vadovybė neretai įgauna svarbią politinę reikmę. (F.Franco valdyta Ispanija, A.Pinocheto valdoma Čilė)

Totalitariniam re˛imui būdinga: 1.piliečių demokratinių teisių ir laisvių neigimas, piliečiai neturi pasirinkimo teisės; ne tik pasisakymas prie valdančiąją partiją ar grupuotę, valstybės lyderį, bet ir paprasta re˛imo kritika laikoma nusikaltimu; 2.politinis vadovavimas alyje nėra u˛tikrinamas laisvais rinkimais; paprastai egzistuoja viena legali partija (kartais leid˛iamos satelitinės partijos, kurios yra kontroliuojamos), o partijos vadovavimas visuomenei neretai įtvirtinamas net alies K-je.Rinkimai kontroliuojami, todėl yra formalūs, rinkėjai neturi parisinkimo teisės, kartais rinkimai i viso nerengiami. Oficialūs rinkimų rezultatai visada palankūs valdančiajai jėgai ir neatspindi tikro rinkėjų po˛iūrio; 3.likviduotas politinis pliuralizmas, ma˛umų teisės nepripa˛įstamos, politinė opozicija persekiojama ir nelegali. Valdančiosios partijos, valstybės vadovo, karinės vadovybės ˛inioje yra visos visuomeninės organizacijos. Sukuriamas vieningas politinio viepatavimo mechanizmas. Neretai skelbiamas partijos ir valstybės susiliejimas, vienintelės valdančiosios partijos insitucijos kontroliuoja visas valstybės ir visuomenės gyvenimo sritis; 4.atmetamas vald˛ių padalijimo principas ir įtvirtinamas vald˛ios vienybės valstybėje principas (tarybų vald˛ia ir t.t.). Paneigiamos atstovaujamosios institucijos, fakitkai nėra savivaldos; 5.vieninga visiems privaloma politinė ideologija(marksizmas-leninizmas); 6.teisminė vald˛ia turi tik formalią laisvę, faktikai ji yra valdančios partijos represinė struktūra; 7.svarbus “jėgos” struktūrų (kariuomenės, valstybės saugumo ar slaptosios policijos, vidaus pajėgų) vaidmuo, neretai valstybė įgauna nebemaskuojamą militaristinį pobūdį.

L-vos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika.Ieities pozicija, tyrinėjant alies politinį re˛imą-po˛iūris į Tautą, kaip valstybės kūrėją, vals.vald˛ios altinį ir pagrindą.LR K-je įtvirtinta, kad Lietuvos valstybę kuria Tauta, suverenitetas priklauso Tautai, aukčiausią suverenią galią tauta vykdo tiesiogiai (referendumas, įstatymų leidybos iniciatyvos teisė) ar per demokratikai irinktus savo atstovus. K-je įtvirtinamos prigimtinės ˛mogaus teisės ir laisvės, taip pat teisės ir laisvės, kurios sudaro būtinas prielaidas dalyvauti tvarkant bendrus reikalus. Valstybės vald˛ios organizavimas remiasi vald˛ių padalijimo principu.Valstybės vald˛ia L-je vykdo S-mas, P-tas, V-bė ir teismas; vald˛ios įstaigos tarnauja ˛monėms.Apibūdinant valstybės politinį re˛imą, pa˛ymėtini ir kt.svarbūs jo institutai: vietos savivaldos buvimas, masinės informacijos priemonių cenzūros darudimas bei draudimas valstybei, PP, politinėms ir visuomeninėms organizacijos monopolizuoti masines informacijos priemones

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 2194
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/251/Valstybs-forma14217.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/251/Valstybs-forma14217.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/251/Valstybs-forma14217.php">Valstybės forma</a>

Valstybės forma

teisė

DOCUMENTE SIMILARE

Valstybės forma

Valstybės valdymo forma

Valstybės sandaros forma

Politinis re˛imas

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: