Viešojo intereso gynimas civiliniame procese

1. Prokuroro, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų bei fizinių asmenų, ginančių vieš¹jį interes¹, dalyvavimo civiliniame procese pagrindai, tikslas ir formos, procesinės teisės ir pareigos

Dispozityvumas – vienas pagrindinių privatinės teisės principų, grindžiamas šalių autonomijos idėja, tačiau visiškos autonomijos nėra nei materialiojoje, nei proceso teisėje. Kolektyvinio intereso apsaugos poreikis keičia XVIII – XIX a. būding¹ absoliučios laisvės idėj¹.

Nuosavybės teisės – vienos iš pamatinių žmogaus teisių – įgyvendinimas suponuoja ir tam tikras savininko pareigas. Tuo akcentuojama socialinė nuosavybės funkcija, reiškianti, kad savininkas, turėdamas teisź valdyti nuosavybź, ja naudotis ir disponuoti, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Konstitucinis Teismas: “ viešojo intereso,  kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos s¹lygų”.

Viešojo suinteresuotumo bylos eiga ir baigtimi idėj¹ iškėlė socialinio civilinio proceso mokykla, modifikavusi požiūrį į proceso tikslus, paskirtį ir principus. F. Kleino nuomone, tai, kad procesas yra viešosios teisės dalis, savaime įpareigoja šalia privačių interesų rūpintis ir visuomenės interesų užtikrinimu. Viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindinių privatinės teisės (taip pat ir civilinio proceso) principų – dispozityvumo principo, pagal kurį kiekvienas asmuo pats gina savo pažeistas teises, išimtis, nustatyta siekiant apginti silpnesnės šalies, kuri ne visuomet gali kreiptis į teism¹ su reikalavimu apginti jos pažeist¹ subjektinź teisź, bei kitų asmenų, negalinčių savarakiškai pasinaudoti teise į gynyb¹, teises ir teisėtus interesus.

Nagrinėjant individualius ginčus teisme visada egzistuoja visuomenės – viešasis interesas, kad teismas byl¹ išsprźstų greitai, teisingai, s¹žiningai. Tai skatina ir siekimas kurti teisinź valstybź ir pilietinź visuomenź, tikslas taupyti finansinius išteklius. Bylos, kuriose ginamas viešasis interesas, skatina interpretuoti teisės šaltinius, aiškinti juose įtvirtintų teisių ir laisvių, kurios yra pažeidžiamos, turinį, taikyti teisės normas, kuriomis paprastai nepakankamai naudojamasi ar jos iš viso ignoruojamos. Socialinis teisingumas, kiti demokratinės, teisinės valstybės principai reikalauja ginti silpnesnź šalį, visuomenės nariams užtikrinti saugi¹ aplink¹, ieškoti visų visuomenės narių ir atskirų jos grupių interesų balanso. Viešojo intereso apsaugai užtikrinti valstybė turi įtvirtinti tam tikrus teisinius mechanizmus.

Viešasis interesas tai ne vien valstybės, bet visų pirma visuomenės interesas, o valstybė, būdama visuomenės politinė organizacija, tik privalo jamatstovauti ir ginti. Viešojo intereso sinonimais laikytina visuomenės, bendras, kolektyvinis, socialinis interesas. Gali skirtis tik viešojo intereso apimtis – kartais gali būti visos visuomenės, kartais tik atskiros jos grupės ar sluoksnio interesas. Tačiau visada tai vis tiek bus viešasis interesas. Viešasis interesas turėtų būti aiškinamas plači¹ja prasme – kaip visuomenės interesas, kuris atskirais atvejais gali būti apibrėžiamas tam tikra visuomeninių santykių ar visuomenės grupės sritimi.

Atsižvelgiant į vieš¹jį interes¹ 2002 m. CPK teismams suteikta ir konkrečių įgaliojimų. Tačiau pabrėžtina, kad teismo dalyvavimas procese pasireiškia daugiau viešojo intereso pažeidimo konstatavimu arba įstatymų numatytais veiksmais, kuriais siekiama, kad jis nebūtų pažeistas teismams nagrinėjant civilines bylas, bet ne pačiu viešojo intereso gynimu tikr¹ja to žodžio prasme. Inicijuoti bylos iškėlim¹, siekiant apginti jau pažeist¹ vieš¹jį interes¹ arba užkirsti keli¹ viešojo intereso pažeidimui, teismams įgaliojimai nesuteikti, nes tai neatitiktų teismų paskirties visuomenėje ir teisminei valdžiai nustatytų funkcijų – vykdyti teisingum¹.

Pasaulinė praktika rodo, kad vieš¹jį interes¹ ginti bandoma trimis pagrindiniais būdais:

Įstoti į prces¹ teisė suteikiama tam tikram valstybės pareigūnui – prokurorui.

Teisė pareikšti specialų – grupės ieškinį

Teisės ginti vieš¹jį interes¹ suteikimas visuomeninėms organizacijoms, taip pat specializuotoms valstybės institucijoms ar pareigūnams.

Egzistuoja tam tikros privatinės teisės sritys, kuriose yra aiškiai išreikštas viešasis interesas: bylos, kylančios iš šeimos ir darbo santykių, ypatingosios teisenos bylos, bankroto ir restruktūrizavimo bylos, kuriose šalys yra socialiai mažiau apsaugoti asmenys, tam tikra visuomenės narių grupė, arba kuriose valstybė turi užtikrinti asmenų subjektinių teisių apsaug¹ ir įgyvendinim¹ ir kt.

Viešasis interesas Lietuvoje ginamas šiais būdais:

CPK įtvirtinant aktyvų teismo vaidmenį civiliniame procese. Rūpinimasis tinkamu, s¹žiningu, greitu civilinės bylos išnagrinėjimu, išaiškinimo pareiga.

CPK nustačius kai kurių bylų nagrinėjimo ypatumus – nustatant aktyvesnį teismo vaidmenį atskirų kategorijų bylose.

CPK ir kituose įstatymuose įtvirtinant tam tikrų valstybės ir savivaldybių institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų įgaliojimus viešojo intereso apsaugos srityje.

Trečiajam būdui – įstatymo numatytos šios viešojo intereso gynimo civilinio proceso tvarka formos:

1.Pareiškim¹ teismui dėl viešojo intereso gynimo valstybės vardu gali pareikši prokuroras arba kita įstatymų įgaliota institucija:

a) Prokuroras

b) Valstybės ir savivaldybių institucijos

c) Kiti asmenys

Jeigu pareikštas ieškinys viešajam interesui apginti yra susijźs su fizinių ar juridinių asmenų teisėmis, šie asmenys jų pačių arba asmens, pareiškusio ieškinį šio straipsnio nustatyta tvarka, prašymuarba teismo iniciatyva įtraukiami dalyvauti procese trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiaissavarankiškų reikalavimų, arba bendraieškiais.

Prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, pareiškź ieškinį viešajam interesui apginti, turi visas ieškovo procesines teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai kiti įstatymai nustato kitaip.

2.Generalinis prokuroras turi teisź paduoti prašym¹ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, siekdamas apginti vieš¹jį interes¹.

3.Valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų numatytais atvejais gali būti teismo įtraukiamos proceso dalyviais arba įstoti į proces¹ savo iniciatyva, kad duotų išvad¹ byloje, siekdamos įvykdyti jiems pavestas pareigas, jeigu tai yra susijź su viešojo intereso gynimu.

4.Viešajam interesui apginti gali būti pareiškiamas grupės ieškinys.

2. Prokuroro (P) dalyvavimas civiliniame procese.

P institucija atsirado XII-XIVa. Prancūzijoje,kaip karaliaus atstovai.

1994m Konstitucinis Teismas:P funkcijos nustatytos Konstitucijos skirsnyje “Teismas”. P traktuojami kaip teisminės valdžios sudedamoji dalis, bet tai nereiškia,kad P gali vykdyti teismams priskirtas teisingumo funkcijas. Negali vykdyti teismų priežiūros.

Konstitucijos 118str.:P įstatymo numatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus ineteresus.

Viešasis interesas – išimtis iš dispozityvumo principo. Viešojo intereso gynim¹ sieti su socialinio civilinio proceso mokykla. Taip vadinamose dispozityviose bylose.

P sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaudamasis įstatymu bei protingumo principu. Atlikdamas savo funkcijas jis yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo.

Civiliniame procese yra įtvirtintos dvi P dalyvavimo civiliniame procese , atstovaujant vieš¹jį interes¹ formos:

1. P įstatymų numatytais atvejais gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti.

2. Generalinis P gali pateikti prašym¹ dėl proceso išnagrinėtoje civilinėje byloje atnaujinimo,kai to reikalauja viešasis interesas.

• P galėtų pareikšti ieškinį tik tada,kai tokia teisė konkrečiai nurodyta įstatyme. Bet Aukščiausiasis Teismas papildo: Kreiptis į teism¹ civilinio proceso tvarka, gindamas vieš¹jį interes¹, prokuroras gali visais atvejais, nustatźs  tokį teisės aktų pažeidim¹, kurio pobūdis, P nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesas.
• Aplinkybė,kad byloje egzistuoja viešasis interesas yra teisės į ieškinio patenkinimo s¹lyga.
• P kreiptis į teism¹ dėl viešojo intereso ne teisė , o pareiga. P ieškinys viešajam interesui ginti turi savarankišk¹ ieškinio objekt¹ – visuomenės suinteresuotum¹ tam tikru rezultatu toje byloje.
• Pareiškus ieškinį viešajam interesui ginti ieškovas byloje yra ieškinį pareiškźs P. Šalis procesine teisine prasme. P turi visas ieškovo procesines teises ir pareigas, bet jo atžvilgiu negali būti pareikštas priešieškinis, nebent kai yra bendraieškis.
• Kai ieškinys turi įtakos konkrečių asmenų teisėms ir pareigoms, šie asmenys įtraukiami dalyvauti byloje bendraieškiais arba trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų.
• P už tokį ieškinį atleidžiamas nuo žyminio mokesčio. Praktinė problema: o kaip kiti mokesčiai?pvz. užstatas už bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos iš valstybės, bet kartais išieško iš Prokuratūros. Taigi P turi apsvarstyti bylos inicijavimo tikslingum¹.
• Ieškiny P turi nurodyti įstatym¹, kuriuo suteikta teisė reikšti ieškinį. Faktinis ir teisinis pagrindas. 
• Aukščiausiasis Teismas : Įstatyme įtvirtinus P teisź iškelti byl¹ kitų asmenų interesais ieškinį P gali ir privalo pateikti teismui, kuriam byla yra teisminga, nors šio teismo veiklos teritorija ir P veiklos apylinkės teritorija nesutampa.

Tokia teisė tik Generaliniam P tik dėl viešojo intereso apsaugos ir tik esant dviem būtinoms s¹lygoms:

• Jei įsiteisėjus teismo sprendimui byloje atsiranda ar paaiškėja aplinkybės 366str. 1-9 punktuose.
• Jei prašymu atnaujinti proces¹ siekiama apginti vieš¹jį interes¹.

3. Valstybės ar savivaldybių institucijų bei kitų asmenų, ginančių vieš¹jį interes¹, dalyvavimas civiliniame procese.

• P turi daugiau funkcijų, nespėja išsprźsti visų problemų, susijusių su viešojo intereso apsauga civiliniame procese. Tarptautiniai teisės aktai pabrėžia institucijų svarb¹ užtikrinant žmogaus teises. Dispozityvumo principo išimtis.
• Papildomi viešojo intereso apsaugos būdai: privačios iniciatyvos ginti vieš¹jį interes¹ skatinimas; valstybės ir savivaldybių institucijų, ginančių vieš¹jį interes¹, skaičiaus didinimas.
• Lietuvoje pagal teisės aktus įgaliojimus ginti vieš¹jį interes¹ civilinio proceso tvarka turi

1. Konkurencijos tarnyba Valstybės įstaiga, vykdanti valstybinź konkurencijos politik¹ bei kontroliuojanti, kaip laikomasi šio įstatymo.
2. Vartotojų teisių gynimo valstybės įstaigos bei visuomenės vartotojų organizacijos. Tikslas – užtikrinti aukšt¹ vartotojų teisių apsaugos lygį. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nagrinėja išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka ar kreipiantis į teism¹.
3. Valstybės turto fondas. Valstybės įmonė ,atstovaujanti valstybės interesams valdant ir naudojant jam patikėjimo teise perduotas valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas ir ilgalaikį materialųjį turt¹ bei jais disponuoti. Taigi atstovauja valstybei ir gina viešuosius interesus, kadangi pajamos, gautos iš valstybės turto, yra naudojamos visuomenės interesams tenkinti.
4. Profesinės s¹jungos Jos atstovauja savo nariams ir įstatymų nustatyta tvarka gina savo narių teises ir teisėtus interesus valstybės organuose, taigi ir teismuose. Turi teisź skųsti teismui darbdavioir jo įgaliotų asmenų sprendimus bei veiksmus, prieštaraujančius teisės normoms, sutartims ar pažeidžiančius atstovaujamo asmens teises.
5. Žurnalistų etikos inspektorius. Tai valstybės pareigūnas, prižiūrintis , kaip įgyvendinamos Visuomenės informavimo bei nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymų nuostatos.
6. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Teikia ieškinius teismui nutraukti valstybinės tarnybos santykius su valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus.
7. Aplinkos apsaugos institucijos. Pareikšti ieškinius dėl padarytos žalos aplinkai turi teisź Aplinkos ministerijos pareigūnai, kt įstatymų įgalioti pareigūnai, kai padaryta žalos valstybės interesams per 5 metus nuo tada, kai baigė taikyti priemones arba ,kai nustatytas atsakingas asmuo.
8. Draudimo priežiūros komisija Kreipiasi į teism¹ dėl bankroto bylos iškėlimo nemokioms draudimo bendrovėms.
9. Vaiko teisių apsaugos institucijos. Gina vaiko teisių kontrolierius, savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybos, kurios atstovauja teisės aktų nustatyta tvarka vaiko teisėms ir teisėtiems interesams teismuose.
10. Autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos
11. Valstybės kontrolierius, Seimo kontrolieriai. S¹lyginai , nes pačios institucijos negali kreiptis į teism¹, jos gali tik kreiptis į atitinkamas institucijas, kad šios pradėtų proces¹ ir gintų interesus teisme.
12. Mokesčių administratorius. Turi teisź priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas.
13. Vyriausybės atstovas. Atlieka savivaldybių administracinź priežiūr¹.
14. Kiti: atstovai pagal įstatym¹, rūpintojas, suinteresuoti asmenys, globos institucijos, tėvai….

Tam tikrais atvejais valstybės ar savivaldybių institucijos turi ne teisź, bet ir pareig¹ kreiptis su pareiškimu kitų asmenų teisėms apginti.

• Valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali kreiptis į teism¹ apginti vieš¹jį interes¹ tik specialiai įstatymo numatytais atvejais, jeigu teisė bendrojo pobūdžio – pagrįsti vieš¹jį interes¹.
• Skirtingai nei P, įstatymų numatytais atvejais gali būti teismo įtraukiamos proceso dalyviais arba įstoti į proces¹ savo iniciatyva.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų įtraukimas arba jų įstojimas į proces¹ duoti išvad¹ byloje.

• Jos gali pateikti išvad¹ byloje, siekdamos įvykdyti joms pavestas pareigas, jeigu tai susijź su viešojo intereso gynimu. Visuomeninės organizacijos ir kiti asmenys tokios teisės neturi.
• Valstybės institucija gali pateikti išvad¹ byloje tik tuo atveju, jei tokia teisė tiesiogiai numatyta įstatyme, pvz. Nagrinėjant ginčus dėl vaikų, dėl tėvų valdžios apribojimų. Išvad¹ gali pateikti 2 – oj stadijoj ištyrus įrodymus. Išvada perskaitoma, užduodami klausimai, tuo baigėsi misijaJ
• Neretai institucijos iš to paties teisinio santykio kilusiam viešajam interesui apginti gali taikyti dvi skirtingas procesines formas – pareikšti ieškinį, įstoti į kito asmens pradėt¹ byl¹ ir pateikti išvad¹ byloje. Gali įstoti į byl¹ tiek savo, tiek teismo iniciatyva. Jos yra dalyvaujantys byloje asmenys, turi teisinį tarnybinį suinteresuotum¹, kai nesieja jokie materialieji teisiniai santykiai su šalimis. Jei sieja materialieji teisiniai santykiai, turi dalyvauti procese kaip tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. Anot Mikelėno – kiti asmenys, nesuinteresuoti kaip pvz. ekspertai.
• Institucijos, dalyvaujančios civiliniame procese išvadai duotim turi šias procesines teises: susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, pateikti prašymus.

5. Grupės ieškinys.

tai vieno ar kelių asmenų pareikštas ieškinys daugelio bendr¹ interes¹ turinčių asmenų vardu, ir tokio ieškinio pagrindu priimtas teismo sprendimas įgyja res iudicata gali¹ visiems suinteresuotiems asmenims. Būdingas bendrosio teisės sistemai.

• Pareiškiamas neturint išankstinio grupės narių sutikimo ar įgaliojimo, o į grupės asmenų interesų gynim¹ žiūrima kaip į visum¹. Veiksminga , nes : 1. išplečia teisminės gynybos prieinamum¹ 2. procesas koncentruotesnis, efektyvesnis ir ekonomiškesnis nei procesinis bendrininkavimas;3. užtikrina proceso šalių lygiateisišum¹; 4.išplečia vieš¹jį interes¹ galinčių ginti subjektų s¹raš¹; 5. teigiamas socialinis efektas.
• Du grupės ieškinių proceso modeliai: 1) kai grupės nariais tampama aktyviai išreiškus savo vali¹ įstoti į grupės ieškinio proces¹ 2) kai į grupės ieškinį įtraukiami visi asmenys, bet jiems suteikiama teisė pasitraukti iš proceso.
• 2002m CPK 49str. Naujovė – viešajam interesui ginti taip pat gali būti pareiškiamas grupės ieškinys. Galima teigti, kad grupės ieškinys gali būti pareikštas tik įstatymų numatytais atvejais, tik įstatymų nusatytų asmenų ir tik viešajam interesui ginti.
• Grupės ieškinio reglamentavimo nepakankamumas. Taigi įgyvendinti realiai neįmanoma. Turėtų būti išleistas atskiras įstatymas.