Vietos savivalda ir valdymas

Vietos savivalda ir valdymas

Vietos savivalda - tai Lietuvos Respublikos teritorijos administracinio vieneto gyventojų išrinktos vietos valdžios institucijų teisė ir reali galia pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus laisvai ir savarankiškai savo atsakomybe reguliuoti bei tvarkyti visuomenės reikalus ir tenkinti vietos gyventojų poreikius”. Europos vietos savivaldos chartijoje [5, 3str.] vietos savivalda reiškia vietos valdžios organų teisę ir galią įstatymo nustatytose ribose savo atsakomybe ir pagal vietos gyventojų interesus reguliuoti ir valdyti didžiąją viešųjų reikalų dalį.

Vietos savivaldybės institucijos

Savivalda Lietuvoje įgyvendinama remiantis tam tikrais principais, pagrindinėmis idėjomis.

atsakingumu rinkėjams;

gyventojų dalyvavimu tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus. Savivaldybės institucijos sudaro sąlygas gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant sprendimų projektus, organizuojant apklausas, susirinkimus. Savivaldybės institucijos turi diegti savivaldos principus švietimo, kultūros ir kitose įstaigose, remti visuomeninių organizacijų iniciatyvas, susijusias su viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymu;

savivaldybių ir valstybės interesų derinimu tvarkant viešuosius savivaldybių reikalus;

savivaldybių institucijų veiklos laisve ir savarankiškumu, kai jos, įgyvendindamos įstatymus, kitus teisės aktus ir įsipareigojimus bendruomenei, priima sprendimus;

bendruomenės ir pavienių savivaldybės gyventojų interesų derinimu savivaldybės institucijoms priimant sprendimus bendruomenės interesais ir nepažeidžiant įstatymų, garantuotų pavienių gyventojų teisių;

viešumu ir reagavimu į gyventojų nuomonę;

savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumu.Savivaldybės institucijų veikla turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus;

žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimu ir gerbimu. Savivaldybės institucijų ir tarnautojų priimami sprendimai neturi pažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, savivaldybės institucijos - tai savivaldybės taryba (atstovaujamoji institucija) ir savivaldybės valdyba bei savivaldybės meras (vykdomosios institucijos), turintys vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas. Savivaldybės institucijos yra atsakingos už savivaldos teisės ir savo funkcijų įgyvendinimą bendruomenės interesais.

Atstovaujamoji vietos savivaldos institucija - taryba - susideda iš savivaldybės tarybos narių. Savivaldybės tarybos narių sakaičius priklauso nuo gyventojų konkrečioje savivaldybėje skaičiaus ir svyruoja nuo dvidešimt vieno iki penkiasdešimt vieno.

Savivaldybės tarybos nariai renkami bendraisiais rinkimų principais pagal proporcinę rinkimų sistemą, balsuojant už politinės partijos sąrašą ir iš sąrašo pasirenkant tris kandidatus, kuriuos norima matyti sąrašo viršuje. Juos trejiems metams renka savivaldybės gyventojai - Lietuvos Respublikos piliečiai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka. Taryba įgyvendina valstybės laiduotą savivaldos teisę ir turi juridinio asmens teises.

Taryba savo įgaliojimų laikui sudaro ir vykdomąsias institucijas. Iš tarybos narių renkama savivaldybės meras ir mero siūlymu - vienas ar keli mero pavaduotojai. Meras ir jo pavaduotojai renkami slaptu balsavimu. Meras, jo pavaduotojai laikomi išrinktais, jeigu už jų kandidatūras balsavo nustatyto viso tarybos narių skaičiaus dauguma. Taip pat iš tarybos narių sudaroma kolegiali vykdomoji institucija - valdyba. Jos narių skaičių nustato pati taryba. Pirmajame naujai išrinktos tarybos posėdyje renkamas savivaldybės meras. Per du mėnesius nuo pirmojo tarybos posėdžio turi būti išrinktas meras ir sudaryta valdyba.

Savivaldybės institucijų įgaliojimai baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai išrinkta taryba. Pirmajame tarybos posėdyje atsistatydina meras ir jo valdyba. Savivaldybės institucijų įgaliojimai baigiasi ir kai savivaldybės teritorijoje įvedamas tiesioginis valdymas - jis yra organizuojamas Vyriausybės.

Tarybos, mero, valdybos sprendimus ir tarybą, merą, valdybą techniškai aptarnauja administracija, kuriai vadovauja mero skiriamas administratorius. Savivaldybės teritorija dalijama į seniūnijas ir jas administruoja savivaldybės pareigūnas - seniūnas, skiriamas ir iš pareigų atleidžiamas administratorius.

Savivaldybės institucijos, vykdydamos įstatymų ir veiklos reglamento pavestas funkcijas, veikia pagal savo kompetenciją. Savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Viešojo administravimo funkcijas įstatymų nustatyta tvarka vykdo savivaldybės taryba, savivaldybės kontrolierius, valdyba, meras, savivaldybės administracija, kitos įstaigos, tarnybos, savivaldybės tarnautojai, kuriems teisės aktai ar savivaldybės tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje. Viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų tiekėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis - kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.

Savivaldybės institucijos pagal įstatymo joms priskirtą savarankišką kompetenciją turi veiklos, iniciatyvos ir sprendimų priėmimo laisvę, kiek tai leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai. Be to, savivaldybėse sprendžiamos ir kitos jų gyventojų bendruomenės nariams kylančios problemos, kurių spręsti nepriskirta valstybės institucijų kompetencijai. Už savarankiškos kompetencijos įgaliojimų vykdymą meras ir jo pavaduotojas yra atsakingi ir atskaitingi tarybai.

Savivaldybės institucijų veiklos klausimus galima skirstyti taip:

- socialinės paslaugos gyventojams - švietimas, socialinė apsauga, sveikatos priežiūra, kultūra ir laisvalaikio organizavimas;

- komunalinės paslaugos gyventojams - būsto aptarnavimo paslaugos, vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas, viešasis transportas, vietinės reikšmės kelių ir gatvių tiesimas, tvarkymas ir priežiūra.

Taryba yra nenuolatinė atstovaujamoji institucija, kuri savo darbą organizuoja per sudaromų komitetų, komisijų ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų institucijų veiklą. Tarybos struktūrą ir veiklos tvarką nustato tarybos veiklos reglamentas. Pagrindinė tarybos veiklos forma yra posėdis. Tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį ir yra vieši. Taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir organizuoja jų įgyvendinimą ir kontrolę. Tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja išrinktų tarybos narių dauguma. Vietos savivaldos įstatymas detaliai nustato tarybos posėdžių šaukimo tvarką ir klausimų juose nagrinėjimo tvarką. Tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių jos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamąjį balsą turi meras. Tarybos narys neturi balsavimo teisės, kai sprendžiami su juo susiję turtiniai ir finansiniai klausimai. Tarybos sprendimai įsigalioja, kai tik priimami, jeigu nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Tokie tarybos sprendimai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja kitą dieną po to, kai paskelbiami spaudoje, jeigu juose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data.

Taryba savo įgaliojimus vykdo svarstydama ir spręsdama klausimus tarybos, komitetų ir komisijų posėdžiuose, frakcijų ir grupių pasitarimuose. Tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių tarybos statuto nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. Be tarybos narių, tarybos leidimu dalyvauja ir gali pareikšti nuomonę savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administratorius, apskrities viršininkas, Vyriausybės atstovas, Lietuvos Respublikos Seimo nariai. Valstybės institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų atstovų ir gyventojų dalyvavimo tarybos posėdžiuose tvarką nustato tarybos statutas.

Antroji tarybos veiklos forma - tai komitetai. Jie sudaromi preliminariai nagrinėti, rengti ir teikti tarybai, merui ir valdybai klausimus ir kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi tarybos, mero, valdybos sprendimai. Komitetai sudaromi iš tarybos narių. Komitetų ir jų narių skaičių, kompetenciją ir darbo tvarką nustato tarybos veiklos reglamentas. Komitetų pirmininkai renkami mero siūlymu. Kiekvienoje savivaldybėje privaloma sudaryti Kontrolės komitetą. Į jį įeina vienodas skaičius visų savivaldybės taryboje atstovaujamų partijų arba koalicijų deleguotų atstovų. Kontrolės komiteto narių skaičius neturi viršyti ketvirtadalio išrinktų tarybos narių. Sudarant kitus komitetus, laikomasi proporcingo daugumos ir mažumos atstovavimo principo.Komitetų ir jų narių skaičių bei įgaliojimus, išskyrus Kontrolės komiteto, nustato taryba. Kontrolės komitetas prižiūri savivaldybės kontrolės institucijų veiklą.

Visi komitetai svarsto klausimus jie priima rekomendacinius sprendimus ir šiuos turi apsvarstyti rekomendacijas ir siūlymus gavusios savivaldos institucijos, administracijos padaliniai, savivaldybės įmonės ir organizacijos. Jie taip pat teikia siūlymus ir išvadas dėl tarybai pateiktų sprendimų ir kitų dokumentų projektų.Jų darbe patariamojo balso teise tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka gali dalyvauti ekspertai ir visuomenės atstovai bei savivaldybės tarnautojai.

Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui prie tarybos sudaro Administracinę komisiją. Ši nagrinėja Administracinių teisės pažeidimų kodekso jos kompetencijai priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas. Savivaldybės taryba šios komisijos pirmininku mero teikimu skiria tarybos narį. Komisijos atsakingojo sekretoriaus pareigas eina savivaldybės administratoriaus paskirtas savivaldybės tarnautojas, šios funkcijos įrašomos į jo pareigybės aprašymą. Įstatymų nustatytais atvejais ar savivaldybės tarybos sprendimu gali būti sudaromos ir kitos nuolatinės (tos kadencijos laikotarpiui) bei laikinosios (nagrinėti konkrečius klausimus) komisijos. Jų sudarymo tvarką nustato savivaldybės tarybos veiklos reglamentas, jo veiklos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. Savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti tarybos nariai, savivaldybės tarnautojai ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai.

Įgyvendindama vieną iš savivaldos principų - savivaldos institucijų ir jų pareigūnų atskaitingumo gyventojams - taryba ne rečiau kaip vieną kartą per metus turi informuoti gyventojus apie savo pačios ir sudarytų institucijų veiklą, šalinti darbo trūkumus, įgyvendinti konstruktyvius siūlymus.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 str.

Tarybos savarankiškoji kompetencija

Taryba:

1) renka bei atleidžia merą ir mero pavaduotoją;

2) sudaro komitetus, o nutarusi - ir valdybą, administracinę bei kitas komisijas, keičia jų sudėtį, tvirtina mero pasiūlytas komitetų ir komisijų pirmininkų kandidatūras;

3) mero siūlymu sprendžia sekretoriaus ir patarėjų pareigybių įsteigimo klausimą. Pritarus siūlymui, nustato sekretoriaus atlyginimą, patarėjų skaičių bei jų darbo užmokesčio fondą;

4) nustato administracijos struktūrą, etatų skaičių, darbo užmokesčio fondą;

5) skiria ir atleidžia savivaldybės kontrolierių bei jo pavaduotoją, nustato jiems atlyginimus;

6) priima sprendimus dėl savivaldybės teritorijos suskirstymo į seniūnijas ir nustato jų ribas;

7) tvirtina tarybos statutą;

8) tvirtina mero (valdybos, jeigu ji sudaroma) bei kontrolieriaus veiklos nuostatus;

9) nutraukia tarybos narių įgaliojimus prieš terminą vietos savivaldybės tarybos nario statuso įstatymo numatytais atvejais ir tvarka;

10) tvirtina savivaldybės biudžetą ir jo įvykdymo apyskaitą;

11) kita

Taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių sudaro kolegialią vykdomąją instituciją - valdybą, ir nustato jos narių skaičių. Valdybos nariai pagal pareigas yra meras ir mero pavaduotojas (-ai). Kitų (neetatinių) valdybos narių kandidatūras iš tarybos narių savivaldybės tarybai tvirtinti teikia meras. Valdybos nariai negali būti Kontrolės komiteto pirmininkas, jo pavaduotojas ir Kontrolės komiteto nariai. Valdybos narių tvirtinimo ir valdybos nario statuso praradimo procedūrą nustato savivaldybės tarybos veiklos reglamentas.

Valdybos veiklos forma - posėdis. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai visų jo narių. Valdybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Valdybos sprendimai įsigalioja, kai yra pasirašomi. Valdybos sprendimai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja kitą dieną po to, kai yra paskelbiami spaudoje, jeigu juose pačiuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.Valdybos sprendimus pasirašo meras arba posėdžiui pirmininkavęs valdybos narys. Valdybos sprendimus tarybos savarankiškos kompetencijos klausimais privalo pasirašyti meras. Jis turi teisę nepasirašyti valdybos sprendimų, susijusių su valstybės deleguotomis funkcijomis, jeigu jie prieštarauja įstatymams. Piliečių ir organizacijų teises pažeidžiantys mero veiksmai dėl sprendimo nepasirašymo gali būti skundžiami teismui.

Taryba gali vieno trečdalio narių iniciatyva pareikšti nepasitikėjimą visa valdyba arba konkrečiu valdybos nariu, jeigu už tai balsuoja išrinktų tarybos narių dauguma. Kaip pareiškiamas nepasitikėjimas, valdyba ar konkretus jos narys privalo atsistatydinti. Jeigu sprendimas pareikšti nepasitikėjimą nepriimamas, tai šį klausimą galima svarstyti tik po pusės metų. Valdybos įgaliojimai pasibaigia, kai į pirmą posėdį susirenka naujai išrinktos tarybos nariai. Iki sudaroma nauja valdyba, jos įgaliojimus laikinai vykdo meras.

Valdyba vykdydama savo įgaliojimus, veikia pagal įstatymus ir tarybos veiklos reglamentą. Ji organizuoja savivaldybės biudžeto projekto rengimą, nagrinėja piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, skirsto gautą labdarą, atlieka įstatymų nustatytas teritorijų planavimo funkcijas, nustato savivaldybės tarnautojų skaičių ir vykdo kitas personalo valdymo funkcijas. Valdyba ne rečiau kaip kartą per metus arba prireikus atsiskaito už savo veiklą tarybai.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 str.

Valdybos kompetencija

Jeigu taryba sudaro valdybą, tai ši, vykdydama savo įgaliojimus:

1) tarybai pavedus nustato kainas ir tarifus už savivaldybės įmonių teikiamas paslaugas, taip pat tiekėjo teisėmis nustato elektros energijos, centralizuotos šilumos, šalto ir karšto vandens bei gamtinių dujų tiekimo paslaugų kainas;

2) tarybai įgaliojus skirsto papildomas savivaldybės biudžeto lėšas bei kitus išteklius;

3) organizuoja teritorijos raidos analizę, bendrųjų ilgalaikių socialinių, kultūrinių, investicinių, demografinių, ekologinių ir kitų programų projektų rengimą;

4) organizuoja tarybos patvirtintų programų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje;

5) organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalių bendrąjį, pagal kompetenciją specialųjį ir detalųjį planavimą, teritorijų planavimo dokumentų pakeitimų ir papildymų rengimą;

6) organizuoja teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų vykdymo kontrolę, nustato planavimo sąlygas ir reikalavimus bendrajam, specialiajam ir detaliajam planavimui, tvirtina kompleksinį statybos dokumentą su projektavimo sąlygomis Ir reikalavimais, derina parengtą statybos projektą;

7) teikia tarybai spręsti arba pati sprendžia socialinės ir gamybinės infrastruktūros objektų projektavimo ir statybos klausimus, prižiūri, kad būtų nustatyta jų eksploatavimo tvarka, o prireikus - atliekamos užsakovo funkcijos;

8) sudaro ir teikia tarybai tvirtinti biudžeto projektą, biudžeto įvykdymo apyskaitą;

9) pagal tarybos patvirtintus nuostatus sudaro specializuotus (tikslinius, nebiudžetinius) fondus, kontroliuoja, kaip jie naudojami;

10) kita

Meras yra vykdomoji savivaldybės instituciją. Jis numato tarybos posėdžių darbotvarkes, šaukia tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja tarybos komitetų ir komisijų veiką, pasirašo tarybos sprendimus ir posėdžių protokolus. Meras kartu su pavaduotoju organizuoja tarybos sprendimų įgyvendinimą. Jo darbą reglamentuoja tarybos patvirtinti nuostatai. Vykdydamas savo įgaliojimus, meras priima potvarkius. Meras yra savivaldybės tarybos ir valdybos vadovas.

Meras turi pavaduotoją, kuris atlieka savivaldybės tarybos nustatytas funkcijas ir mero pavedimus. Kai meras negali eiti pareigų, jo pavaduotojas atlieka visas jo pareigas. Mero veiklą ir pavadavimo procedūrą reglamentuoja savivaldybės tarybos veiklos reglamentas.

Meras, jo pavaduotojas negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti jokiose kitose valstybinėse ar privačiose įmonėse ir gauti papildomai jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą.

Meras atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme, tvirtina savivaldybės administracijos padalinių nuostatus, padalinių etatus, per savivaldybės administratorių vadovauja savivaldybės administracijos struktūriniams ir struktūriniams teritoriniams padaliniams, rengia prevencijos priemones, rūpinasi viešąja tvarka ir gyventojų rimtimi, organizuoja pirminę asmens ir visuomenės sveikatos priežiūrą, vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrąjį lavinimą, socialinių paslaugų ir kitos socialinės paramos teikimą. Taip pat jis vykdo jam įstatymų priskirtas funkcijas ir įgaliojimus.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 str.

Mero įgaliojimai ir kompetencija

Vykdydamas savo įgaliojimus, meras:

1) atstovauja arba įgalioja atstovauti kitus asmenis tarybai ir valdybai teisme, santykiuose su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio valstybių bei savivaldos institucijomis, savivaldybės gyventojais;

2) siūlo mero pavaduotojo, komitetų, komisijų pirmininkų, kitų tarybos sudaromų organų vadovų kandidatūras;

3) skiria ir atleidžia administratorių, sekretorių, patarėjus ir seniūnus; tvirtina sekretoriaus, patarėjo ir seniūno veiklos nuostatus;

4) sudaro ir teikia tarybai tvirtinti sutartis ir susitarimus su savo ir kitų savivaldybių teritorijoje esančiomis įmonėmis, organizacijomis, įstaigomis ir užsienio įmonėmis bei kitomis savivaldybėmis, o jeigu savivaldybės teritorijoje yra laisvoji ekonominė zona, taip pat sutartis ir susitarimus su šios zonos valdymo bendrove;

5) organizuoja vaikų ir jaunimo bendrąjį lavinimą ir papildomą ugdymą, suaugusiųjų bendrąjį ugdymą, rūpinasi gyventojų kultūros ugdymu, bendrosios ir etnokultūros puoselėjimu, organizuoja gyventojų pirminę sveikatos apsaugą ir sergamumo prevenciją, ligonių, invalidų ir senelių slaugą, rūpinasi teritorijos sanitarija ir kad būtų laikomasi higienos bei gamtos apsaugos reikalavimų, plėtoja gyventojų poilsio ir turizmo industriją;

6) organizuoja invalidų, vienišų nusenusių asmenų rūpybą, priežiūrą ir aptarnavimą, labdaros renginius, tarybos nustatyta tvarka skirsto surinktas lėšas ir aukas.

Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto naudojimą ir vykdanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje. Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga. Savivaldybės kontrolės institucijos funkcijoms įgyvendinti savivaldybės kontrolieriaus teikimu savivaldybės taryba gali steigti (o kai savivaldybės gyventojų yra daugiau nei 30 tūkst., privalo steigti) savivaldybės kontrolieriaus tarnybą. Jai vadovauja savivaldybės kontrolierius. Jis ir jo tarnybos darbuotojai negali būti savivaldybės, kurioje dirba, tarybos nariai.

Savivaldybės kontrolierius skiriamas į pareigas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu penkeriems metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybės kontrolierius gali pakartotinai dalyvauti konkurse eiti tas pačias pareigas naują terminą. Kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas. Savivaldybės kontrolierius privalo turėti aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip trijų metų finansų, ekonomikos, kontrolės arba viešojo administravimo srities darbo stažą. Savivaldybės kontrolierius savivaldybės tarybos sprendimu gali būti atleistas iš pareigų iki kadencijos pabaigos Valstybės tarnybos įstatymo numatytais pagrindais.

Pretendentų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos komisiją, į kurią savo atstovą deleguoja Finansų ministerija, tvirtina savivaldybės taryba. Priėmimo į savivaldybės kontrolieriaus pareigas konkursą teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja meras arba savivaldybės tarybos įgaliotas kitas asmuo, o sprendimą dėl savivaldybės kontrolieriaus paskyrimo į pareigas priima savivaldybės taryba. Savivaldybės taryba gali nepripažinti konkurso rezultatų, jeigu šis vyko pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką. Tokiu atveju konkursas organizuojamas iš naujo.

Taigi sudarant savivaldybės kontrolės instituciją dalyvauja ne tik vietos savivaldybės, bet ir centrinės valdžios institucijų atstovai. Dėl šio požymio savivaldybės kontrolės institucija tarsi išrinkta iš vietos savivaldybės institucijų, įgyvendinančių savivaldos teisę, sistemos.

Savivaldybės kontrolierius ir jo tarnyba veikia pagal savivaldybės tarnybos patvirtintus nuostatus. Be to, taryba nustato savivaldybės kontrolieriaus tarnybos (jeigu ši steigiama) darbo užmokesčio fondą ir, vadovaudamasi įstatymų nustatytais koeficientais, tvirtina savivaldybės kontrolieriaus atlyginimą. Savivaldybės kontrolieriaus ir jo tarnybos (jeigu ši steigiama) finansinį, ūkinį ir materialųjį aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija. Savivaldybės kontrolierius (jo tarnyba) turi savo antspaudą.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 str.

Savivaldybės kontrolieriaus kompetencija

Savivaldybės kontrolierius:

1) vadovauja savivaldybės kontrolieriaus tarnybai, priima į darbą ir atleidžia tarnybos kontrolierius ir kitus darbuotojus (neviršydamas darbo užmokesčiui skirtų lėšų ir tarnybos patvirtinto didžiausio leistino darbuotojų skaičiaus);

2) pagal savo kompetenciją leidžia įsakymus;

3) teikia tarybai išvadas dėl savivaldybės biudžeto vykdymo, dėl nebiudžetinių lėšų ir fondų naudojimo;

4) savo iniciatyva arba tarybos, jos komitetų, mero (valdybos, jeigu ji sudaroma) siūlymu organizuoja patikrinimus bei revizijas administracijoje, savivaldybės biudžetinėse įstaigose ir organizacijose, savivaldybės įmonėse, taip pat tarybos (valdybos, mero) siūlymu - akcinėse bendrovėse, kuriose savivaldybei nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip pusę balsų suteikiančių akcijų;

5) teikia tikrinamų institucijų ir įmonių vadovams išvadas ir pasiūlymus dėl patikrinimų ir revizijų rezultatų;

6) atlieka kitus veiksmus, užtikrinančius nustatytų pažeidimų pašalinimą.

Seniūnas yra savivaldybės pareigūnas seniūnijoje - tarybos nustatytoje ir jam administruoti priskirtoje savivaldybės teritorijos dalyje. Jį skiria ir iš pareigų atleidžia meras. Seniūnu gali būti skiriamas savivaldybės tarybos narys. Seniūnas paprastai turi būti tos seniūnijos gyventojas - Lietuvos Respublikos pilietis.

Pasibaigus įgaliojimų laikui, jeigu seniūnas neskiriamas naujam terminui ir jo negalima grąžinti į ankstesnį darbą, jam išmokama trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa.

Seniūno įgaliojimai tęsiasi ir po naujų tarybos narių rinkimų iki reikalų perdavimo naujai paskirtam seniūnui.

Seniūno atlyginimą pagal Vyriausybės patvirtintus normatyvus nustato meras (valdyba, jeigu ji sudaroma).

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 str.

Seniūno kompetencija

Seniūnas:

1) mero pavedimu rengia ir teikia mero potvarkių (valdybos sprendimų, jeigu ji sudaroma) projektus seniūnijos klausimais;

2) teikia merui rekomendacijas dėl socialinės globos;

3) teikia merui pasiūlymus dėl savivaldybės saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio objektų priežiūros;

4) renka jo kompetencijai priskirtus statistikos duomenis;

5) išduoda pažymas seniūnijos gyventojams dėl jų socialinės padėties;

6) kita

Savivaldybių funkcijos

Savivaldybių funkcijos pagal sprendimų priėmimo laisvę skirstomos į:

1) savarankiškąsias. Jas savivaldybės atlieka pagal įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus savo bendruomenei ir jos interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo bei įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už šių funkcijų atlikimą;

2) priskirtąsias (ribotai savarankiškas). Įgyvendindamos šį ir kitus įstatymus ir jų pagrindu priimtus kitus teisės aktus, savivaldybės šias funkcijas atlieka atsižvelgdamos į vietos sąlygas ir aplinkybes;

3) valstybines (perduotas savivaldybėms). Tai yra valstybės funkcijos, perduotos savivaldybėms atsižvelgiant į gyventojų interesus. Šios funkcijos perduodamos įstatymais ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais. Savivaldybės, įgyvendindamos šias funkcijas, turi įstatymų nustatytą sprendimų priėmimo laisvę;

4) sutartines. Šių funkcijų įgyvendinimas grindžiamas sutartimis

Savarankiškosios savivaldybių funkcijos

Nustatomos šios savarankiškosios savivaldybių funkcijos:

1) savivaldybės biudžeto sudarymas ir tvirtinimas;

2) ikimokyklinis vaikų ugdymas;

3) vaikų ir jaunimo papildomas ugdymas bei užimtumas, profesinis mokymas;

4) suaugusiųjų neformalusis švietimas;

5) maitinimo paslaugų teikimas ikimokyklinio ugdymo bei bendrojo lavinimo įstaigose;

6) socialinių paslaugų įstaigų, šeimynų steigimas, išlaikymas ir bendradarbiavimas su visuomeninėmis organizacijomis;

7) savivaldybės gyventojų sveikatos priežiūros rėmimas iš savivaldybės biudžeto;

8) kiti

Priskirtosios (ribotai savarankiškos) savivaldybių funkcijos

Priskirtosios (ribotai savarankiškos) savivaldybių funkcijos yra:

1) vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrojo lavinimo organizavimas;

2) kaimo bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių, gyvenančių toli nuo mokyklos, nemokamo pavėžėjimo į mokyklas ir į namus organizavimas;

3) savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi bendrojo lavinimo ar kitokioje švietimo sistemos mokykloje užtikrinimas;

4) socialinių paslaugų ir kitos socialinės paramos teikimas;

5) sąlygų neįgalių gyventojų (invalidų, visiškos negalios invalidų) socialiniam integravimui į bendruomenę sudarymas;

6) savivaldybių sveikatos programų rengimas ir įgyvendinimas;

7) pirminė asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra;

8) kitos

Valstybinės (perduotos savivaldybėms) funkcijos

Valstybinės (perduotos savivaldybėms) funkcijos yra:

1) civilinės būklės aktų registravimas;

2) įstatymų priskirtų registrų tvarkymas ir duomenų teikimas valstybės registrams;

3) civilinės saugos organizavimas;

4) savivaldybės priešgaisrinių tarnybų organizavimas;

5) dalyvavimas valdant valstybinius parkus;

6) kitos

Sutartinės savivaldybių funkcijos

Savivaldybės gali atlikti kitas šiame įstatyme nenumatytas valstybės funkcijas (viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo) pagal su valstybės institucijomis ar įstaigomis sudarytas sutartis. Savivaldybė tokias sutartis gali sudaryti tik tuo atveju, kai savivaldybės taryba pritaria. Sutartys sudaromos ir vykdomos vadovaujantis Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nuostatomis. Sutartinės funkcijos paprastai yra trumpalaikės ar sezoninio pobūdžio.

Bendriems tikslams savivaldybė gali sudaryti jungtinės veiklos sutartis arba bendrų viešųjų pirkimų sutartis su valstybės institucijomis ir (arba) kitomis savivaldybėmis.

Vietos valdymo organizavimas

Valdymą organizuoja vyriausybė. Vietos valdymas yra valstybinio valdymo funkcijų vykdymas administraciniuose vienetuose. Apskritis yra Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnysis administracinis vienetas, kurio valdymą per apskrities viršininką, ministerijas bei kitas Vyriausybės institucijas organizuoja Vyriausybė. Apskrities valdymas yra sudėtinė valstybės valdymo dalis. Apskrities ribas bei centrą nustato ir keičia, pavadinimą jam suteikia ir keičia Lietuvos Respublikos Seimas Vyriausybės teikimu. Apskrities valdymui organizuoti ir valdytojo funkcijoms įgyvendinti lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto bei kitų finansavimo šaltinių.

Apskrities viršininkas

Apskrities viršininką skiria ir atleidžia Vyriausybė Ministro Pirmininko teikimu.

Apskrities viršininku gali būti Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą. Apskrities viršininkas negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti valstybinėse, visuomeninėse, privačiose verslo, komercijos ar kitokiose įstaigose ar įmonėse, taip pat gauti kitokio atlyginimo, išskyrus pagal pareigas nustatytąjį bei užmokestį už kūrybinę veiklą.

Apskrities viršininko atlyginimą nustato Vyriausybė.

Apskrities viršininkas atskaitingas Vyriausybei ir jos nustatyta tvarka jos įgaliotoms institucijoms.

Apskrities viršininkas turi pavaduotoją. Jeigu apskrityje yra daugiau kaip 500 tūkst. gyventojų, apskrities viršininkas turi du pavaduotojus. Apskrities viršininko pavaduotojus skiria ir atleidžia Vyriausybė Ministro Pirmininko teikimu. Apskrities viršininko pavaduotojams taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir apskrities viršininkui.

Apskrities viršininko uždaviniai

Apskrities viršininko uždaviniai yra:

1) įgyvendinti valstybės politiką regioninės plėtros, socialinio aprūpinimo, švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, teritorijos planavimo, paminklotvarkos, žemės naudojimo ir apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose srityse, vykdyti apskrityje valstybines ir tarpregionines programas;

2) koordinuoti apskrityje esančių ministerijų ir kitų Vyriausybės institucijų struktūrinių padalinių veiklą, taip pat derinti savivaldybių vykdomųjų institucijų veiklą, įgyvendinant regionines programas;

3) numatyti prioritetines apskrities raidos kryptis ir rengti programas.

Apskrities viršininko įgaliojimai švietimo, kultūros ir socialiniais klausimais

Apskrities viršininkas:

1) įstatymų nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ir likviduoja apskrities valstybines švietimo, išskyrus aukštąsias mokyklas, įstaigas, kultūros, kūno kultūros ir sporto, socialinės paramos ir globos įstaigas bei tarnybas, taip pat specialiųjų socialinių paslaugų institucijas; atsako už šių įstaigų funkcionavimą ir jų išlaikymą;

3) organizuoja bendrosios valstybinės švietimo, kultūros ir socialinės politikos vykdymo priežiūrą;

4) rengia, koordinuoja ir vykdo apskrities socialines programas ir socialinius projektus;

5) kontroliuoja socialinių paslaugų teikimą apskričiai priklausančiose socialinių paslaugų teikimo įstaigose;

6) kartu su teritorinėmis darbo biržomis sprendžia gyventojų užimtumo problemas.

Apskrities viršininko įgaliojimai sveikatos priežiūros ir farmacinės veiklos klausimais

1. Apskrities viršininkas:

1) organizuoja Vyriausybės patvirtintų valstybinių sveikatos strategijų ir sveikatos apsaugos reformos įgyvendinimą apskrityje;

2) analizuoja apskrities savivaldybių gyventojų sveikatos būklę, jos pokyčius, juos lemiančius veiksnius ir teikia Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai su apskrities savivaldybėmis suderintus pasiūlymus dėl apskrities gyventojų sveikatos išsaugojimo, atgavimo ir stiprinimo;

3) suderinęs su Sveikatos apsaugos ministerija, steigia, reorganizuoja ir likviduoja apskričių ligonines, taip pat nustatytas ir įrašytas į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą antrinės sveikatos priežiūros specializuotas stacionarines asmens sveikatos priežiūros įstaigas;

4) kita.

Apskrities viršininko įgaliojimai teritorijų planavimo, statybos, statinių naudojimo priežiūros ir paminklotvarkos klausimais

Apskrities viršininkas:

1) organizuoja apskrities lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimą, dalyvauja jų derinimo procedūroje;

2) kaupia ir tvarko teritorijų planavimo duomenų banką bei teritorijų planavimo duomenų registrą, teikia informaciją kitų lygių duomenų bankams;

3) atlieka kultūros vertybių ir paminklų apsaugą, tvarko jų apskaitą ir organizuoja paminklotvarkos priežiūrą;

4) kita

Apskrities viršininko įgaliojimai žemėtvarkos ir žemės ūkio klausimais

Apskrities viršininkas:

1) tvarko laisvos valstybinės žemės fondą, išskyrus žemę, perduotą valdyti savivaldybių institucijoms;

2) įgyvendina žemės reformą;

3) įstatymų nustatyta tvarka organizuoja žemės servitutų nustatymą ir žemės naudojimo valstybinį reguliavimą bei žemės naudojimo valstybinę kontrolę;

4) koordinuoja, organizuoja ir įgyvendina regionines kaimo plėtros programas;

5) kita

Apskrities viršininko įgaliojimai gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos klausimais

Apskrities viršininkas:

1) organizuoja veiklą apskričiai priskirtose saugomose teritorijose ir dalyvauja valdant kitas valstybės saugomas teritorijas (išskyrus rezervatus);

2) pagal savo kompetenciją teikia pasiūlymus gamtos išteklių naudojimo limitams nustatyti;

3) kita

Apskrities viršininko įgaliojimai kitais klausimais

Apskrities viršininkas, neviršydamas savo įgaliojimų:

1) nagrinėja fizinių bei juridinių asmenų pareiškimus bei prašymus ir priima dėl jų sprendimus. Viršininko sprendimai gali būti apskųsti įstatymų nustatyta tvarka;

2) registruoja visuomeninių organizacijų, kurių veikla apima daugiau kaip vienos savivaldybės teritoriją ir kurių buveinės yra apskrities centre ar kitoje apskrities teritorijoje esančioje miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, įstatus;

3) organizuoja stichinių nelaimių, avarijų padarinių likvidavimą, paieškos ir gelbėjimo darbus;

4) steigia, reorganizuoja, likviduoja valstybės įmones, valdo apskričių viršininkams perduotų įmonių valstybei priklausančias akcijas;

5) teikia Vyriausybei Apskrities administracinių ginčų komisijos narių kandidatūras, tarp jų - ir pirmininko kandidatūrą;

Apskrities viršininkas atlieka ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose numatytus įgaliojimus.

Apskrities viršininkas, vykdydamas jam priskirtus įgaliojimus, turi teisę:

1) teikti pasiūlymus su apskrities teritorija susijusiais klausimais valstybinėms ir tarpregioninėms programoms rengti bei išvadas dėl parengtų valstybinių ir tarpregioninių programų projektų;

2) teikti pasiūlymus Vyriausybei ir kitoms valstybės valdymo institucijoms apskrities raidos klausimais;

3) dalyvauti Vyriausybės posėdžiuose svarstant su apskrities viršininko kompetencija susijusius klausimus, taip pat apskrityje esančių ministerijų ir kitų Vyriausybės institucijų struktūrinių padalinių bei savivaldybių institucijų posėdžiuose;

4) prireikus kviesti apskrityje esančių ministerijų ir kitų Vyriausybės institucijų struktūrinių padalinių vadovų pasitarimus ir jiems pirmininkauti;

5) gauti iš kitų valstybės valdymo ir apskrities savivaldybių institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų informaciją savo kompetencijos klausimais;

6) kita

Apskrities viršininko santykiai su savivaldybių ir valstybės valdymo

institucijomis

Apskrities viršininkas, įgyvendindamas jam priskirtas funkcijas ir vykdydamas Lietuvos Respublikos įstatymus, Respublikos Prezidento dekretus ir Vyriausybės nutarimus bei kitus teisės aktus, bendradarbiauja su savivaldybių ir valstybės valdymo institucijomis, joms pavaldžiomis valdymo įstaigomis bei organizacijomis apskrityje.

Valstybės valdymo institucijos, įsteigtos apskrityje, nėra pavaldžios apskrities viršininkui. Šios įstaigos ir organizacijos privalo pranešti apskrities viršininkui apie savo veiklą apskrityje.

Apskrities viršininkas praneša atitinkamai Lietuvos Respublikos Seimui ar Vyriausybei apie valstybės valdymo institucijų padalinių apskrityje veiklą ir sprendimus, jei jie neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų arba pažeidžia piliečių ar organizacijų teises. Jei ginčijamo sprendimo nepanaikina ar nepakeičia jį priėmęs valstybės valdymo institucijos padalinys ar aukštesnioji valstybės valdymo institucija, galutinį sprendimą priima Vyriausybė.

Apskrities viršininkas jam priskirtoms funkcijoms įgyvendinti formuoja administraciją ir jai vadovauja. Apskrities viršininko administracija yra juridinis asmuo, turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir apskrities pavadinimu. Apskrities viršininko administracijos struktūrą ir jos nuostatus tvirtina apskrities viršininkas pagal Vyriausybės patvirtintus apskrities viršininko administracijos tipinę struktūrą ir jos tipinius nuostatus.

Apskrities viršininko įsakymai ir kiti teisės aktai

Apskrities viršininkas leidžia įsakymus ir kitus teisės aktus ir tikrina, kaip jie vykdomi.

Apskrities viršininko įsakymai ir kiti teisės aktai gali būti naikinami įstatymų nustatyta tvarka