Vykdymo procesas – savarankiška civilinio proceso stadija

Vykdymo procesas – savarankiška civilinio proceso stadija

Valstybë prisiëmusi pareig¹ užtikrinti materialiniø subjektiniø teisiø gynim¹, tai ágyvendina, užtikrindama kiekvienam teisës subjektui teisminê jo pažeistø teisiø ir interesø gynyb¹ bei teismo proceso metu priimto teismo sprendimo ávykdym¹ prievarta. Šis prievartos mechanizmas yra sutelktas bûtent valstybës rankose, arba, kitaip tariant, monopolizuotas. Šiuolaikinëje visuomenëje tiek savigyna, tiek savigalba ágyvendinant ar atkuriant pažeistas subjektines teises (yra išimèiø) draudžiama. Pagal LR CK 1.139 straipsná panaudoti savigyn¹ ginant savo civilines teises leidžiama tik kodekso numatytais atvejais. Savigynos bûdai ir priemonës turi atitikti teisës pažeidimo pobûdá ir kiekvienu konkreèiu atveju neperžengti savigynos ribø. Vykdymo proceso metu realiai atkuriama ginèijama ar pažeista materialinë subjektinë teisë arba ástatymø saugomas interesas. Bet, ar kils bûtinybë pasinaudoti tomis procesinës prievartos priemonëmis, priklauso ir nuo paties priimto teismo sprendimo turinio. Ágyvendinami visi teismo sprendimai, nes visi teismo sprendimai ir daro tam tikr¹ átak¹ teisiniams šaliø santykiams[1]. Ágyvendinimo s¹voka platesnë, nei vykdymo s¹voka.

Pagal LR CPK 281 straipsná teismo sprendimai gali bûti vykdomi, kai jie ásiteisëja, išskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendim¹ ávykdo pats. Ši¹ LR CPK nuostat¹ vertinant sistemiškai, santykyje su LR CPK 588 straipsniu, matyti, jog vykdymo procesas reikalingas tik tais atvejais, kai skolininkas atsisako ávykdyti sprendim¹ savanoriškai.

Civilinio proceso teisës doktrinoje civilinio proceso ribos paprastai apibrëžiamos teisminiu procesu ir šio proceso metu priimto teismo sprendimo ávykdymu, žinoma, jei toks yra bûtinas. Egzistuoja keletas koncepcijø, apibrëžianèiø vykdymo proceso teisinê prigimtá ir jo viet¹ teisës sistemoje[2]. Skirtingos vykdymo proceso teisinës prigimties koncepcijos grindžiamos teisinio reguliavimo dalyko, metodo ir principø bei šio proceso metu susiklostanèiø teisiniø santykiø ypatumais. Viena iš vyraujanèiø vykdymo proceso teisinës prigimties koncepcijø, pripažástanti vykdymo proces¹ baigiam¹ja civilinio proceso stadija, tuo paèiu laikant já vienu iš civilinio proceso teisës institutø. Priešingos nuomonës laikosi procesualistai teigiantys, jog vykdymo proces¹ reguliuojanèios teisës normos sudaro savarankišk¹ teisës šak¹ – vykdymo teisê, ir autoriai, kurie mano, kad vykdymo proces¹ reguliuojanèios teisës normos yra administracinës teisës dalimi. Vykdymo proces¹ esant baigiam¹ja civilinio proceso stadija patvirtina ir civilinio proceso teisinio reguliavimo dalykas, teisinio reguliavimo metodo, principø ir tikslø tiek civiliniame procese, tiek baigiamojoje jo stadijoje – vykdymo procese vienovë.

Valstybë teismo sprendimo vykdymo funkcijas gali pavesti atlikti specialioms institucijoms, veikianèioms prie teismø, arba privatiems profesines paslaugas teikiantiems asmenims, arba šias funkcijas pavedant atlikti paèiam teismui. Nuo to, kam yra pavesta atlikti teismo sprendimø vykdymo funkcijas, priklauso ir teismo sprendimø vykdymo modelis. Vykdymo procesas – tai teismo ar valstybës suteiktus valdingus ágalinimus turinèiø subjektø, vykdymo proceso šaliø ir kitø asmenø veikla priverstinai civilinio proceso nustatyta tvarka vykdant teismo ir kitø institucijø sprendimus.

Vykdytini teismø ir kitø institucijø išduoti dokumentai.

Dokumentai, kuriø pagrindu išduodami vykdomieji raštai ir atliekami priverstinio vykdymo veiksmai vadinami vykdytinais dokumentais. Vykdymo proceso tvarka vykdomi ne tik teismo priimti sprendimai ar kiti procesiniai dokumentai, bet ir kitø institucijø išduoti vykdytini dokumentai.

Vykdytinø dokumentø s¹raš¹ pateikia LR CPK 584 straipsnis, kuriame be jau minëtø teismo išduodamø procesiniø dokumentø, nustatyta, jog vykdytinais dokumentais laikomi:

1) teismø ir arbitražø sprendimai, nutartys, nutarimai ir ásakymai civilinëse, taip pat administraciniø teisiniø santykiø bylose;

2) teismø nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose tiek, kiek jie susijê su turtinio išieškojimais;

3) teismø nutarimai administracinëse bylose tiek, kiek jie susijê su turtinio pobûdžio išieškojimais;

4) teismo patvirtintos taikos sutartys;

5) užsienio teismø ir arbitražø sprendimai – tarptautiniø sutarèiø ir ástatymø nustatytais atvejais;

6) institucijø ir pareigûnø nutarimai administraciniø teisës pažeidimø bylose tiek, kiek jie susijê su turtinio pobûdžio išieškojimais;

7) kiti institucijø ir pareigûnø sprendimai, kai tarptautinëse sutartyse ar ástatymuose nustatytas jø vykdymas civilinio proceso tvarka.

Vykdomieji dokumentai – vykdymo veiksmø atlikimo pagrindas. Vykdomøjø dokumentø rûšys ir jø teisinë reikšmë.

Vykdymo veiksmai atliekami vykdomøjø dokumentø pagrindu. Pagal LR CPK 586 straipsnio 2 dalá be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama. Vykdomøjø dokumentø s¹raš¹ pateikia LR CPK 587 straipsnis, pagal kurá vykdomieji dokumentai yra:

vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimø, nuosprendžiø, nutarimø, nutarèiø pagrindu;

teismo ásakymai;

institucijø ir pareigûnø nutarimai administraciniø teisës pažeidimø bylose tiek, kiek jie susijê su turtinio pobûdžio išieškojimais;

kiti institucijø ir ir pareigûnø sprendimai, kuriø vykdym¹ civilinio proceso tvarka nustato ástatymai.

Iš šiame straipsnyje pateikto s¹rašo matyti, jog kai kuriais atvejais vykdytinas dokumentas kartu yra ir vykdomasis dokumentas, pavyzdžiui, teismo ásakymas, teismo nutartis dël laikinøjø apsaugos priemoniø taikymo .

Antstolis vykdymo procese ir jo teisinis statusas. Antstoliø ágaliojimai, jø atliekami procesiniai veiksmai, procesinës teisës ir pareigos. Faktiniø aplinkybiø konstatavimas. Procesiniø dokumentø áteikimas.

Pagrindinis vykdymo proceso dalyvis yra antstolis, kuriam valstybë suteikia vykdomøjø dokumentø vykdymo, faktiniø aplinkybiø konstatavimo, dokumentø perdavimo ir kitas ástatymø nustatytas funkcijas. Antstolio teisiná status¹ reglamentuoja LR Antstoliø ástatymas[4] ir LR CPK. Pagal LR CPK 585 straipsnio 1 dalá antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turim¹ informacij¹ apie skolininko turtinê padëtá, susipažinti su sprendimams vykdyti bûtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmø, galinèiø trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus ástatymø nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi bûti ávykdyti per antstolio nustatyt¹ termin¹. Antstoliui valdingi ágalinimai suteikti tik vykdant funkcijas, antstolio reikalavimai, nesusijê su sprendimø vykdymu, pvz., teikiant tarpininkavimo ar kt. paslaugas, kitiems asmenims privalomi tiek, kiek tai numatyta ástatymu. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktø ágalinimø. Asmenims, nevykdantiems antstolio reikalavimø teismas gali skirti iki 1000 Lt baud¹, vykdymo kliûtims pašalinti kviesti policij¹. Už trukdym¹ antstoliui vykdyti teismo sprendim¹ numatyta ir baudžiamoji atsakomybë. Pagal LR BK 231 straipsná gerta atsakomybës už kitus nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus teisingumui numatyta baudžiamoji atsakomybë ir už trukdym¹ teisëjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigûno, advokato ar antstolio veiklai. Už tokias veikas gali bûti taikomi viešieji darbai, bauda, areštas, laisvës apribojimas arba laisvës atëmimas.

Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstoliø veiklos teisëtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo s¹žiningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesinës veiklos metu jam paaiškëjusiø asmeninio gyvenimo aplinkybiø, saugoti komercines ir kitas ástatymø saugomas paslaptis. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visø teisëtø priemoniø tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitø vykdymo proceso dalyviø teisiø bei teisëtø interesø. Pagal LR Antstoliø ástatymo 3 straipsnio 2 dalá atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi LR Konstitucija, LR tarptautinëmis sutartimis, LR Antstoliø ástatymu bei kitais ástatymais, kitais teisës aktais, Antstoliø profesinës etikos kodeksu.

Pagal LR Antstoliø ástatymo 21 straipsná skiriamos antstolio funkcijos ir kita veikla (antstolio teikiamos paslaugos). Pagal LR Antstoliø ástatymo 21 straipsnio 2 dalá antstolis teisës aktø nustatyta tvarka gali teikti šias paslaugas:

1) saugoti (administruoti) turt¹ vykdymo procese;
2) konstatuoti faktines aplinkybes, perduoti ir áteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo;
3) teisines konsultacijas, išskyrus atstovavim¹ teismuose bei atstovavim¹ santykiuose su treèiaisiais asmenimis;
4) aukciono tvarka realizuoti ákeist¹ kilnojam¹já turt¹;
5) tarpininkauti vykdant turtines prievoles.

Visais atvejais antstolio vykdomoje veikloje pirmenybë turi bûti teikiama funkcijø atlikimui, paslaugas jis gali teikti tik, jei tai netrukdo funkcijø atlikimui. Valdingi ágalinimai užtikrinant teisingumo vykdym¹ antstoliui suteikti tik vykdant funkcijas, kurios ágyvendinamos procesine forma. Antstolis teikdamas paslaugas tokiø valdingø ágalinimø neturi ir veikia tik kaip laisvas profesines paslaugas teikiantis asmuo.

Antstoliui vykdymo procese numatyta eilë procesiniø teisiø ir pareigø. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visø teisëtø priemoniø, kad sprendimas bûtø kuo greièiau ir realiai ávykdytas, ir aktyviai padëti šalims ginti jø teises bei ástatymø saugomus interesus (LR CPK 634 str. 2 d.). Antstolis savo funkcijas atlieka atlygintinai. Pagal LR CPK 610 straipsná visas vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas. Ávykdžius sprendim¹, šios išlaidos išieškomos iš skolininko. Atleidimo nuo vykdymo išlaidø mokëjimo tvark¹ nustato Sprendimø vykdymo instrukcija (LR CPK 609 straipsnio 2 dalis ).

Vykdydamas savo funkcijas, antstolis turi teisê neatlygintinai gauti informacij¹ iš Valstybinës mokesèiø inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo ástaigø, kadastrø ir registrø bei kitø fiziniø ir juridiniø asmenø, tarp jø iš bankø ir kitø kredito bei finansø ástaigø reikalingus duomenis, nepaisant jø pateikimo formos ir bûdo, dokumentø nuorašus, kompiuteriniø laikmenø duomenis ar jø kopijas apie skolininko turt¹, lëšas, pajamas, išlaidas ir veikl¹ bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti (LR Antstoliø ástatymo 22 straipsnis). Antstolis negali reikalauti pateikti minët¹ informacij¹, reikaling¹ jo paslaugø teikimui.

Pagrindinë antstolio atliekamø procesiniø veiksmø išraiškos forma – antstolio patvarkymas. Vykdymo proceso metu iškylanèius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Patvarkyme antstolis turi nurodyti patvarkymo surašymo dat¹, savo vard¹ ir pavardê, vykdomosios bylos numerá, bylos šalis, sprendžiamo klausimo esmê, motyvus, kodël priimamas vienoks ar kitoks sprendimas. Patvarkymo rezoliucinëje dalyje nurodamas priimtas sprendimas ir patvarkymo apskundimo tvarka. Patvarkym¹ antstolis pasirašo ir patvirtina antstolio antspaudu. Reikiamais atvejais patvarkyme nurodomi ir kiti duomenys. Visais atvejais patvarkyme turi bûti nurodyta antstolio kontoros adresas, konkretus teismas, kuriam gali bûti skundžiami antstolio veiksmai. Kai kuriø patvarkymø formos, pvz., patvarkymo areštuoti lëšas, patvarkymo vykdyti vykdom¹já dokument¹ dël skolos išieškojimo ir kt., yra patvirtintos Sprendimø vykdymo instrukcija. Patvarkymo nuoraš¹ antstolis turi išsiøsti vykdymo proceso šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims, jeigu tai numatyta LR CPK arba, jeigu antstolis pripažásta esant reikalinga, ir kitais atvejais.

Faktiniø aplinkybiø konstatavimas. Faktiniø aplinkybiø konstatavimas – tai smulkus antstolio objektyviai matomø faktiniø aplinkybiø aprašymas faktiniø aplinkybiø konstatavimo protokole (LR CPK 635 str. 1 d.). Konstatuojamos faktinës aplinkybës papildomai gali bûti fiksuojamos vaizdo ar garso árašymo priemonëmis, apie kuriø naudojim¹ pažymima faktiniø aplinkybiø konstatavimo protokole. Faktiniø aplinkybiø konstatavimo protokolo forma yra patvirtinta Sprendimø vykdymo instrukcija. Laikmenos, kuriose užfiksuotos faktinës aplinkybës yra sudedamoji protokolo dalis. Faktiniø aplinkybiø konstatavimo tikslas - tiksliai ir objektyviai užfiksuoti tam tikras bylai reikšmingas aplinkybes, smulkiai jas aprašant. Konstatuodamas faktines aplinkybes antstolis turi vengti vertinimø, apibendrinimø, savo samprotavimø ir pan. Antstolis konstatuoja faktines aplinkybes laikydamasis objektyvumo, nešališkumo bei tikslumo principø.

LR Antstoliø ástatymo 21 straipsnis antstoliui nustato, jog antstolis vykdo funkcijas ir teikia paslaugas. Viena iš galimø antstolio paslaugø – faktiniø aplinkybiø konstatavimas. Priklausomai nuo ar antstolis aplinkybes konstatuoja teismo pavedimu (vykdydamas funkcij¹), ar kliento prašymu teikdamas paslaug¹, skiriasi protokolo áforminimo tvarka. Konstatuoti faktines aplinkybes pagal LR CPK antstolis gali tik teismo pavedimu. Šiuo atveju jau turi bûti prasidëjês civilinis procesas. Teikiant paslaugas, faktinës aplinkybës gali bûti konstatuojamos kliento prašymu. Šiuo atveju civilinis procesas gali bûti neprasidëjês ir jo gali iš viso nebûti ateityje. Konstatuodamas faktines aplinkybes teismo pavedimu faktiniø aplinkybiø konstatavimo protokol¹ antstolis ne vëliau kaip kit¹ darbo dien¹ po jo surašymo persiunèia pavedim¹ davusiam teismui (LR CPK 635 str. 3 d.). Konstatuojant faktines aplinkybes fiziniø ar juridiniø asmenø prašymu, faktiniø aplinkybiø konstatavimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais. Vienas iš jø išduodamas asmeniui, kurio prašymu buvo konstatuotos faktinës aplinkybës, o antras saugomas antstolio kontoroje. Faktiniø aplinkybiø konstatavimo protokolas elektronine forma, išskyrus vaizdo ar garso árašus, ne vëliau kaip kit¹ dien¹ nuo surašymo dienos Antstoliø informacinës sistemos nuostatø[5] nustatyta tvarka perduodamas á Antstoliø informacinës sistemos duomenø bazê. Dël faktiniø aplinkybiø konstatavimo paslaugos á antstolius dažnai kreipiamasi siekiant nustatyti žalos padarymo fakt¹ (vandentiekio, kanalizacijos avarijos ir pan.).

Faktiniø aplinkybiø konstatavimo protokolas laikomas oficialiu rašytiniu árodymu ir turi didesnê árodom¹j¹ gali¹ (LR CPK 197 str. 2 d.). Jame nurodytos aplinkybës pripažástamos visiškai árodytomis, kol bus paneigtos kitais byloje esanèiais árodymais, išskyrus liudytojø parodymus. Draudimas panaudoti liudytojø parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautø s¹žiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Procesiniø dokumentø áteikimas.

Antstoliui yra pavesta ir procesiniø dokumentø áteikimo funkcija, kai tai daroma teismo pavedimu. Dokumentø perdavimas ir áteikimas fiziniø ar juridiniø asmenø prašymu – antstolio teikiama paslauga (LR antstoliø ástatymo 24 str. 2 d.). Teismo pavedimu dokumentai perduodami ir áteikiami LR CPK nustatyta tvarka. Už tokio teismo pavedimo vykdym¹ Sprendimø vykdymo instrukcijoje antstoliui nustatytas 30 Lt už dokumento (dokumentø) áteikim¹ vienam asmeniui atlyginimas. Šis atlyginimas sumokamas iš teismo, duodanèio toká pavedim¹ lëšø. Dokumentø, perduodamø ir áteikiamø kitiems Lietuvos respublikoje esantiems fiziniams ar juridiniams asmenims fiziniø ar juridiniø asmenø prašymu áteikimo ir perdavimo tvark¹ nustato Dokumentø áteikimo ir perdavimo tvarka . Antstolio pavedimu dokumentus áteikti (perduoti) gali antstolio padëjëjas. Antstolis negali tikrinti prašomø áteikti dokumentø turinio ir už já neatsako. Dokumentai asmeniui gali bûti áteikiami (perduodami): 1) áteikiant asmeniškai pasirašytinai šio asmens (gavëjo)
gyvenamojoje, darbo ar buveinës vietoje (jei áteikiama juridiniam asmeniui); 2) siunèiant registruotu laišku nurodytu asmens (gavëjo) gyvenamosios, darbo, buveinës ar kitu adresu; 3) áteikiant asmeniškai pasirašytinai antstolio (antstoliø) kontoroje. Tokiu atveju asmeniui (gavëjui) ar jo ágaliotam atstovui pasiûloma atvykti á antstolio (antstoliø) kontor¹; 4) kitu bûdu, jei šis perdavimo (áteikimo) bûdas užtikrina, jog perduodamas dokumentas (visa jame esanti informacija) bus perduotas (taps žinomas) gavëjui. Atlyginimas už dokumentø perdavim¹ ir áteikim¹ juridiniø ar fiziniø asmenø prašymu nustatomas antstolio ir prašanèio perduoti ir áteikti dokument¹ asmens susitarimu, atsižvelgiant á prašomø áteikti (perduoti) dokumentø apimtá ir jø áteikimo (perdavimo) bûd¹.

Antstoliø procesinës veiklos kontrolë.

Antstolio procesine veikla laikytinos visos antstolio vykdymo procese atliekamos funkcijos. Teismo vykdoma antstolio procesinës veiklos kontrolë pasireiškia antstolio surašytø vykdymo proceso dokumentø patikrinimu ir patvirtinimu. Antstolio procesinê veikl¹ kontroliuoja apylinkës teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisëjas. Tuo atveju, kai vykdymo veiksmai atliekami keliø apylinkës teismø teritorijose, antstolio procesinius veiksmus kontroliuoja, skundus dël antstolio veiksmø nagrinëja apylinkës teismo, kurio teritorijoje yra pirminë vykdomojo dokumento vykdymo vieta, teisëjas. Pirmine vykdymo vieta yra laikoma vykdymo vieta, pagal kuri¹ priimamas vykdyti vykdomasis dokumentas (Sprendimø vykdymo instrukcijos 3 punktas). Teisëjo nurodymai pašalinti vykdymo proceso pažeidimus antstoliui yra privalomi ir neskundžiami, jeigu LR CPK nenustatyta kitaip.

Vykdymo procese teismas tvirtina šiuos procesinius antstolio veiksmus ir nagrinëja tokius antstolio ar kitø asmenø pareiškimus:

dël leidimo têsti pradëtus vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje (LR CPK 591 straipsnis). Antstolis, norëdamas têsti vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, jeigu tai bûtina siekiant sëkmingai ávykdyti sprendim¹, surašo motyvuot¹ patvarkym¹. Šá patvarkym¹ tvirtina apylinkës teismo, kuriame yra vykdantis sprendim¹ antstolis, teisëjas savo rezoliucija.

Dël leidimo áeiti á skolininko gyvenam¹sias patalpas, jeigu antstolis á jas neáleidžiamas (LR CPK 615 str. 2 d.). Jei antstolis á gyvenam¹sias patalpas neáleidžiamas, jis á jas turi teisê áeiti tik pateikês teismo nutartá dël leidimo áeiti á gyvenam¹sias patalpas. Tokia teismo nutartis nereikalinga, jeigu vykdomas teismo sprendimas dël iškeldinimo iš gyvenamøjø patalpø arba ákeldinimo á jas, teismo sprendimai padalyti gyvenamosiose patalpose esantá turt¹, pašalinti pažeidimus naudotis gyvenamosiomis patalpomis, kiti teismo sprendimai, kuriø negalima ávykdyti antstoliui neáëjus á gyvenam¹sias patalpas (LR CPK 615 str. 3 d.).

dël teisiø perëmimo vykdymo procese (LR CPK 596 str.);

dël antstolio, vertëjo ir eksperto nušalinimo LR CPK 596, 598 str. nustatyta tvarka;

dël procesinio teismo sprendimo ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimo (LR CPK 598 str.);

dël skolininko kuratoriaus paskyrimo (LR CPK 601 str.);

dël skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (LR CPK 667 str.);

dël skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo (LR CPK 744 str.);

dël apribojimø, išieškant iš fizinio asmens turto taikymo (LR CPK 663 str.);

dël reikalavimø tenkinimo iš valstybës ar savivaldybës biudžeto, jeigu valstybës ar savivaldybës ámonë neturi turto, iš kurio galima išieškoti (LR CPK 674 str.);

dël varžytiniø akto (LR CPK 725 str.), turto perdavimo išieškotojui akto (LR CPK 702 str.) bei turto pardavimo skolininko pasiûlytam pirkëjui akto (LR CPK 704 str. 3-4 d.) tvirtinimo;

dël vykdymo išlaidø išieškojimo iš skolininko (LR CPK 611 str.);

dël vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (LR CPK 595 str.0;

dël sankcijø taikymo. Antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus gali susidurti su tam tikromis kliûtimis, t. y. asmenimis, trukdanèiais jam atlikti vykdymo veiksmus. Toks trukdymas gali pasireikšti tiek veikimu (kliudymu), tiek neveikimu. Sankcijos gali bûti taikomos tiek skolininkui, tiek tretiesiems asmenims (skolininko darbdaviui, asmeniui, atsisakiusiam bûti kviestiniu ir kt.). Kalti asmenys už proceso pažeidimus gali bûti baudžiami pinigine bauda arba areštu. Bauda, kurios dydis gali bûti nuo 200 iki 2000 litø, antstolio arba vykdymo proceso šaliø prašymu, skiriama už atsisakym¹ vykdyti antstolio reikalavimus, tam tikrø duomenø nepateikim¹, teismo sprendimo, ápareigojanèio atlikti tam tikrus veiksmus arba juos nutraukti, nevykdym¹ ir kt. (LR CPK 585 straipsnio 2 dalis, 600 straipsnio 6 dalis, 618 straipsnio 1 dalis, 645 straipsnio 3 dalis, 742 straipsnio 2 dalis, 734 straipsnio 3 dalis, 771 straipsnio 5 dalis). Vykdymo procese be procesiniø sankcijø, gali bûti taikomos ir kitos civilinës atsakomybës priemonës: atlyginimo už priverstinës pravaikštos laik¹ išieškojimas, kai nevykdomas sprendimas gr¹žinti darbuotoj¹ á darb¹ arba nepakeièiama atleidimo iš darbo formuluotë, sukliudžiusi darbuotojui stoti á kit¹ darb¹, darbo užmokesèio skirtumo išieškojimas, neteisëtai perkëlus darbuotoj¹ á kit¹ darb¹ (LR CPK 772 straipsnis). Iš asmenø, sutrukdžiusiø ávykdyti išieškojim¹ gali bûti reikalaujama atlyginti nuostolius (LR CPK 617, 619 straipsniai). Ginèai dël žalos ir nuostoliø atlyginimo nagrinëjami ginèo teisenos tvarka. Tam tikrais atvejais gali bûti taikoma ir baudžiamoji atsakomybë, pavyzdžiui, turto saugotojui (administratoriui) už turto išeikvojim¹, perleidim¹ ar paslëpim¹, taip pat nusikalstam¹ šio turto sunaikinim¹ ar sužalojim¹ (LR BK 183, 184, 187 ir kt. straipsniai).

Antstolio ir kitø asmenø pareiškimai teismui vykdymo procese turi bûti išnagrinëti ne vëliau kaip per 7 dienas nuo jø gavimo, išskyrus ástatyme numatytas išimtis. Dël pareiškimo apylinkës teismas priima nutartá, o LR CPK numatytais atvejais vykdymo procese kylantys klausimai išsprendžiami teisëjo rezoliucija. Dël teismo nutarties, kuria išsprêsti klausimai dël vykdomosios bylos nutraukimo, sprendimo vykdymo išlaidø išieškojimo iš skolininko, atsakomybës už perduoto saugoti turto praradim¹, dël baudø skyrimo, dël skolininko dalies bendrojoje nuosavybëje nustatyto, dël skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo, ir kitais LR CPK numatytais atvejais gali bûti duodamas atskirasis skundas (LR CPK 593 str. 5 d.).

Vykdymo proceso dalyviai. Šalys vykdymo procese, jø procesinës teisës ir pareigos. Taikos sutartis ir teisiø perëmimas vykdymo procese.

Vykdymo proceso stadijoje buvusios proceso šalys – ieškovas ir atsakovas paprastai tampa išieškotoju ir skolininku. Išieškotojas yra asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas (LR CPK 638 str. 1 d.). Skolininkas yra asmuo, kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus arba susilaikyti nuo vykdomajame dokumente nurodytø veiksmø atlikimo (LR CPK 642 str.). Žinoma, galima ir atvirkštinë situacija, kai buvês atsakovas taps išieškotoju, o ieškovas – skolininku, pavyzdžiui, teismui atmetus ieškovo ieškiná, o atsakovo naudai priteisus iš ieškovo bylinëjimosi išlaidas arba ieškiná atmetus ir patenkinus atsakovo priešieškiná. Išieškotojui ir skolininkui vykdymo procese yra suteikta eilë procesiniø teisiø ir pareigø.

Pagrindinës išieškotojo teisës ir pareigos átvirtintos LR CPK 639-640 straipsniuose, skolininko – LR CPK 643-644 straipsniuose. Viena iš praktiniø vykdymo proceso problemø – užtikrinti išieškotojo ir skolininko teisiø ir pareigø pusiausvyr¹. Todël átvirtinant išieškotojo ir skolininko procesines teises ir pareigas ástatymo leidëjas stengësi išlaikyti jø pusiausvyr¹, nesuteikiant nepagrásto pranašumo nei vienai iš šaliø.

Antstolis, priëmês vykdyti vykdom¹já dokument¹, gali iškviesti skolinink¹ ir išieškotoj¹, išaiškinti jiems jø teises ir pareigas, išklausyti jø pasiûlymus dël vykdomojo dokumento ávykdymo ( LR CPK 654 straipsnis). Pagrindinës skolininko ir išieškotojo teisës ir pareigos nurodomos ir raginime ávykdyti sprendim¹ ar siûlyme sumokëti skol¹ ir vykdymo išlaidas, kuris siunèiamas išieškojimuose iki 200 Lt (Sprendimø vykdymo instrukcijos 1-2 priedai).

Pagal LR CPK 639 straipsná išieškotojas turi teisê:

1) dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant priverstinio vykdymo veiksmus;

2) susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga;

3) gauti pažymas apie vykdymo eig¹;

4) sudaryti taikos sutartis;

5) ginèyti turto priklausomybê ir jo ákainojim¹;

6) apskøsti antstolio veiksmus;

7) reikšti prašymus, nušalinimus;

8) atsisakyti išieškojimo;

9) kitas LR CPK numatytas teises.

LR CPK 640 straipsnyje nurodytos pagrindinës išieškotojo pareigos vykdymo procese:

bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu;

domëtis vykdymo eiga;

nesudaryti kliûèiø antstoliui vykdyti sprendim¹;

nedelsdamas raštu pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinës pasikeitim¹;

vykdyti kitas LR CPK jam numatytas pareigas.

Skolininko pagrindinës teisës numatytos LR CPK 642 straipsnyje. Skolininkas turi teisê:

dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus;

susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, su kuriais supažindinimas trukdo vykdyti išieškojim¹;

gauti pažymas apie vykdymo eig¹;

ginèyti turto priklausomybê ir jo ákainojim¹;

apskøsti antstolio veiksmus;

reikšti prašymus, nušalinimus;

sudaryti taikos sutartis;

kitas LR CPK numatytas teises.

Pagrindinës skolininko pareigos átvirtintos LR CPK 644 straipsnyje:

nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus;

nedelsdamas pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinës, darbo vietos pasikeitim¹;

kvieèiamas atvykti pas antstolá;

domëtis vykdymo eiga;

vykdyti kitas LR CPK numatytas pareigas.

Bendrosios vykdymo veiksmø atlikimo taisyklës. Vykdymo vieta, laikas, terminai ir vykdymo išlaidos.

Vykdymo veiksmai gali bûti atliekami tik vykdomojo dokumento pagrindu. Paprastai teismo sprendimai vykdomi tik jiems ásiteisëjus, išskyrus skubaus vykdymo atvejus. Vykdymo vieta nustatoma pagal skolininko fizinio asmens gyvenam¹j¹ viet¹, jo turto buvimo viet¹ arba jo darbo viet¹, pagal skolininko juridinio asmens buveinës arba jo turto buvimo viet¹. Vykdomasis dokumentas vykdyti turi bûti pateiktas antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta. Antstolis vykdymo veiksmus gali atlikti tik antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Pagal LR Antstoliø ástatymo 26 straipsnio 1 dalá antstolio veiklos teritorija sutampa su vieno ar keliø apylinkës teismø veiklos teritorija. Antstolio veiklos teritorij¹ nustato teisingumo ministras. Vienoje veiklos teritorijoje gali dirbti keli antstoliai. Antstolis atlikti vykdymo veiksmus kito antstolio veiklos teritorijoje turi teisê tik išimtiniais atvejais. Tokius atvejus nustato LR CPK 591 straipsnis. Pagal LR CPK 590 straipsnio 5 dalá apygardos teismo pirmininkas išieškotojo prašymu gali bet kurá sprendim¹ pavesti vykdyti kuriam nors kitam apygardos teritorijoje esanèiam antstoliui. Antstolio veiklos teritorijos ribø pažeidimas ir procesiniø antstolio veiksmø atlikimas ne jo aptarnaujamoje teritorijoje gali bûti pagrindas šiuos veiksmus pripažinti neteisëtas. Lietuvos Aukšèiausiojo Teismo praktikoje[8] nustatant antstolio veiksmø, atliktø kito antstolio veiklos teritorijoje, teisëtum¹, pažymimas sisteminis LR CPK 590 ir 591 straipsniuose nustatytø normø ryšys. LR CPK 590 straipsnyje átvirtinta bendra taisyklë, kad antstolis vykdo procesinius veiksmus jam teisës aktø nustatyta tvarka priskirtoje aptarnauti teritorijoje, o LR CPK 591 straipsnyje reglamentuojama išimtinë situacija, kai antstolis vykdymo veiksmus gali atlikti kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje; visos LR CPK 591 straipsnio normos savo ruožtu yra tarp savês susijusios, viena kit¹ papildanèios, todël aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, turint galvoje, kad: 1) antstolis tik savo aptarnaujamoje teritorijoje pradëtus veiksmus gali têsti kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje; 2) tai antstoliui leidžiama tik tuo atveju, jeigu tai bûtina siekiant sëkmingai ávykdyti sprendim¹; 3) antstolio motyvuot¹ patvarkym¹ dël vykdymo veiksmø atlikimo kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje turi patvirtinti apylinkës teismo, vykdanèio antstolio procesinës veiklos kontrolê, teisëjas; 4) tik vienu atveju – kai yra realus pavojus, kad išieškomas turtas gali bûti paslëptas – antstolis gali savo aptarnaujamoje teritorijoje pradëtus vykdymo veiksmus be teisëjo leidimo têsti kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje – areštuoti turt¹ ir paskirti jo saugotoj¹; šiuo atveju apie atliktus veiksmus antstolis raštu praneša teisëjui ne vëliau kaip kit¹ dien¹. Vien šis esminis ástatymo reikalavimø (pastaba – dël vykdymo vietos) pažeidimas buvo pakankamas pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisëtais.

Kita ne mažiau svarbi aplinkybë – vykdymo veiksmø atlikimo laikas. Pagal LR CPK 592 straipsná antstolis vykdymo veiksmus atlieka darbo dienomis ne anksèiau kaip nuo šeštos valandos ir ne vëliau kaip iki dvidešimt antros valandos. Vykdyti sprendimus nakties metu ar ne darbo dienomis leidžiama tik neatidëliotinais atvejais, kai skubiai neávykdžius sprendimo, vëliau šá sprendim¹ vykdyti gali bûti sunkiau ar visai neámanoma. Aplinkybiø, dël kuriø sprendimo vykdymas gali pasunkëti ar tapti visai neámanomu s¹rašas nepateikiamas, tai sprêsti palikta antstolio nuožiûrai. Vokietijoje nakties laiku pripažástamas paros laikas, kuris têsiasi nuo dvidešimt pirmos valandos iki šeštos valandos (ZPO § 758a (4)), Austrijoje – nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos[9]. Tokiu metu teismo vykdytojui Vokietijoje draudžiama vykdymo veiksmus atlikti skolininko bute be specialios teismo nutarties. Austrijoje vykdymo veiksmus nakties metu ar nedarbo dienomis vykdytojas gali atlikti tik tais atvejais, kai bûtina atlikti skubius vykdymo veiksmus ir vykdymo tikslas nebus pasiektas kitu bûdu arba tais atvejais, kai vykdymo veiksmø atlikimas dienos metu nedavë jokiø rezultatø.

Pagal LR CPK 606 str. 2 d. vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali bûti pateikti vykdyti per dešimt metø nuo teismo sprendimo ásiteisëjimo. Terminus, per kuriuos gali bûti pateikti vykdyti kitø pareigûnø ar institucijø nutarimai, nustato atitinkami ástatymai. Išieškotojui praleidus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termin¹ vykdomasis procesas negali prasidëti. Senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti siejamas su tam tikro stabilumo užtikrinimu teisiniuose santykiuose. Jei išieškotojas per ástatymo nustatyt¹ termin¹ nepateikia vykdomojo dokumento vykdyti, valstybë irgi nëra suinteresuota laikyti skolinink¹ neapibrëžtoje grësmës bûklëje. Pagal LR CPK 606 straipsná galime išskirti sutrumpint¹ ir bendr¹já vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termin¹. Sutrumpintas vieno mënesio senaties terminas taikomas vykdomiesiems dokumentams dël gr¹žinimo á darb¹, bendrasis senaties terminas – dešimt metø taikomas visiems kitiems vykdomiesiems raštams, išduotiems pagal teismo sprendimus. Senaties termino eiga taikant sutrumpint¹ vieno mënesio termin¹ prasideda nuo pirmos dienos po sprendimo priëmimo, taikant bendr¹já senaties termin¹ – nuo teismo sprendimo ásiteisëjimo, o skubaus vykdymo atveju šis terminas skaièiuojamas nuo pirmos dienos po sprendimo priëmimo. Vykdomieji dokumentai dël periodiniø išmokø išieškojimo galioja per vis¹ laikotarpá, kuriam priteistos išmokos, o vykdymo senaties terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos. Senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti eiga nutraukiama pateikiant vykdom¹já dokument¹ vykdyti. Senaties terminas taip pat nutraukiamas tuo atveju, kai skolininkas iš dalies ávykdo teismo sprendim¹. Po senaties termino nutraukimo senatis prasideda iš naujo, o laikas, praëjês iki nutraukimo, á nauj¹ senaties termin¹ neáskaièiuojamas. Vykdomosios bylos sustabdymo atveju (LR CPK 626 – 627 str.) vykdymo senaties termino eiga sustabdoma iki vykdomosios bylos atnaujinimo (LR CPK 76 str.). Vykdom¹já dokument¹, pagal kurá visiškai ar iš dalies neišieškota, gr¹žinus išieškotojui, naujas senaties terminas pradedamas skaièiuoti nuo tokio dokumento gr¹žinimo dienos.

Dël svarbiø priežasèiø praleistas senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti gali bûti atnaujinamas teismo nutartimi. Suëjus vykdymo senaties terminui tokio vykdomojo dokumento pagrindu vykdymo teisiniai santykiai nebegali atsirasti. Tokiu atveju ir teismo sprendimas, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas nebetenka ir vykdytinumo savybës, nes tokio sprendimo vykdymas nebegali bûti užtikrintas prievarta. Vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termin¹ reikia skirti nuo ieškinio senaties termino, nes skiriasi šiø terminø sukeliamos teisinës pasekmës, be to, vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termino taikymas nesiejamas su skolininko valios išreiškimu (prašymu taikyti senaties termin¹).

Vykdymo išlaidos. Prie išlaidø, susijusiø su bylos nagrinëjimu, pagal LR CPK 88 str. 1 d. 4 p. priskiriamos ir išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu. Ávykdžius institucinê antstoliø sistemos reform¹, buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurá visas vykdymo išlaidas dengia teismo sprendimo vykdymu suinteresuotos šalys. Vykdymo veiksmai atliekami po to, kai išieškotojas apmoka jø atlikim¹, išskyrus atvejus, kai išieškotojo ir antstolio susitarimu pagal Sprendimø vykdymo instrukcij¹ apmokëjimas už vykdymo veiksmø atlikim¹ buvo atidëtas ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidø sumokëjimo. Pagal LR CPK 610 str. ávykdžius sprendim¹, vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Ávykdžius sprendim¹, dël vykdymo išlaidø išieškojimo antstolis nusiunèia skolininkui raštišk¹ siûlym¹, kuriame nurodo išlaidø dydá ir pasiûlo per nustatyt¹ termin¹ t¹ sum¹ pervesti á antstolio depozitinê s¹skait¹. Jeigu skolininkas šiø sumø neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaièiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi á antstolio buvimo vietos apylinkës teism¹ prašydamas tas sumas priteisti. Vykdymo išalios antstoliui priteisiamos teismo nutartimi, kuri gali bûti skundžiama atskiruoju skundu.

Pagal LR CPK 609 straipsnio 1 dalá vykdymo išlaidas sudaro:

1) išlaidos, susijusios su turto apžiûra, areštu, ákainojimu, pervežimu, saugojimu ir realizavimu;
2) atlyginimas ekspertams, vertëjams ir kitiems asmenims, dalyvaujantiems vykdymo procese;
3) ryšiø išlaidos;
4) skolininko, jo turto arba vaiko paieškos išlaidos;
5) antstolio kelionës ir komandiruotës išlaidos;
6) išlaidos skelbimams visuomenës informavimo priemonëse, internete;
7) išlaidos, susijusios su kuratoriaus paskyrimu;
8) kitos su sprendimø vykdymu susijusios ar LR CPK nustatyta tvarka atliekamø veiksmø atlikimo išlaidos.

Vykdymo išlaidø dydá, apmokëjimo ir atleidimo nuo tvark¹ nustato Sprendimø vykdymo instrukcija. Pagal Sprendimø vykdymo instrukcijos 34 punkt¹ vykdymo išlaidos skirstomos á:

1. bendr¹sias vykdymo išlaidas;
2. vykdymo išlaidas, susijusias su atskirø vykdymo veiksmø atlikimu.
3. atlyginim¹ antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) ávykdym¹.

Konkretûs šiø vykdymo išlaidø dydžiai nustatyti Sprendimø vykdymo instrukcijoje. Bendrøjø vykdymo išlaidø dydis priklauso nuo išieškotinos sumos (vykdant piniginius išeikvojimus) ir vykdomojo dokumento kategorijos (daiktø perdavimo, dël iškeldinimo, dël ákeldinimo ir kt.). Vykdymo išlaidos, susijusios su atskirø vykdymo veiksmø atlikimu, Sprendimø vykdymo instrukcijoje yra nustatytos pagal konkreèius ákainius už veiksmo atlikim¹ (kopijos, pažymos, turto varžytiniø vykdymas ir kt.). Nustatant atlyginim¹ antstoliui už vykdomojo dokumento ávykdym¹ naudojami keli tokio atlyginimo nustatymo kriterijai: procentinë išraiška nuo išieškomos sumos ir minimalus antstolio atlyginimo dydis. Tuo atveju, jeigu buvo išieškota dalis išieškotinos sumos ir antstolio atlyginimas nustatomas pagal Sprendimø vykdymo instrukcijoje nurodyt¹ minimalø atlyginim¹, antstolio atlyginimo dydis nustatomas proporcingai minimalaus atlyginimo dydžiui pagal išieškotinos ir realiai išieškotos sumos santyká remiantis instrukcijoje nurodyt¹ specialia formule.

Teismo ir antstolio vykdymo procese priimami procesiniai dokumentai ir jø áteikimas.

Teismas, vykdymo procese kylanèius klausimus išsprendžia nutartimi ar rezoliucija. Procesinius klausimus rezoliucija teisëjas gali išsprêsti tik LR CPK numatytais atvejais (LR CPK 290 str. 5 d.). teisëjo rezoliucija neskundžiama. Teismo vykdymo procese priimta nutartis skundžiama atskiruoju skundu LR CPK 593 str. 5 d. ir kitais numatytais atvejais. Nutarties nuorašas išsiunèiamas posëdyje nedalyvavusiems suinteresuotiems asmenims (LR CPK 593 str. 4 d.).

Vykdymo proceso metu iškylanèius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. LR CPK nustatytais atvejais antstolis savo patvarkymus, jeigu yra galimybë, iš karto áteikia suinteresuotiems asmenims arba jiems išsiunèia registruotu laišku ne vëliau kaip kit¹ darbo dien¹ (LR CPK 605 str.). Vykdymo procese procesiniai dokumentai, siunèiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams, laikomi áteiktais praëjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus tuos atvejus, kai raginimas ávykdyti sprendim¹ spaudoje. Tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dël kitø objektyviø priežasèiø áteikti jam raginim¹ ávykdyti sprendim¹ negalima, išieškotojo prašymu ir jo lëšomis raginimas ávykdyti sprendim¹ skelbimas vykdymo veiksmø atlikimo vietos laikraštyje. Raginimo paskelbimo diena laikoma raginimo áteikimo diena (LR CPK 660 str.).

Atstovavimas vykdymo procese.

Skolinink¹ ir išieškotoj¹ vykdymo procese gali atstovauti jø atstovai. Atstovavimas vykdymo procese skiriasi nuo atstovavimo kitose civilinio proceso stadijose. CPK 599 straipsnis nustato subjektus, kurie gali bûti skolininko ir išieškotojo atstovais pagal pavedim¹ vykdymo procese ir reikalavimus, keliamus jø ágalinimø formai. Asmenys gali dalyvauti vykdymo procese patys, arba per savo atstovus. Taèiau šiuo atveju atstovavimas turi ypatum¹. Negali bûti atstovaujamas skolininkas, kuris sprendim¹ turi ávykdyti asmeniškai, pavyzdžiai atsiprašyti.

Skolinink¹ ir išieškotoj¹ gali atstovauti bet kuris fizinis asmuo. Skirtingai nei atstovavimui ankstesnëse proceso stadijose, atstovams vykdymo procese nekeliami nei išsilavinimo reikalavimai, nei reikalavimai bûti advokatais, jø padëjëjais. Atstovø ágalinimai vykdymo procese patvirtinami šiais dokumentais:

advokato arba advokato padëjëjo teisës ir pareigos bei jø mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu;

tais atvejais, kai juridinio asmens vardu veikia jo organas arba dalyvis, pateikiami steigimo dokumentai, bendrovës ástatai, individualios ámonës nuostatai ir pan. bei asmens išrinkim¹ ar paskyrim¹ patvirtinantis dokumentas. Kitø juridinio asmens atstovø pagal pavedim¹ teisës turi bûti išreikštos ástatymø nustatyta tvarka išduotame ir áformintame ágaliojime arba atstovavimo sutartyje (jos išraše);

fiziniø asmenø išduodami ágaliojimai patvirtinami notarine   arba notariniam patvirtinimui prilyginta tvarka.

Valstybei teisme atstovauja Vyriausybë, ástatymø numatytais atvejais - Vyriausybës ágaliota arba kita institucija. Valstybei teisme taip pat gali atstovauti atstovai pagal pavedim¹ (LR CPK 51 straipsnio 4 dalis ). Tokia paèia tvarka valstybë atstovaujama ir vykdymo procese. Taèiau piniginiø išieškojimø bylose valstybê atstovauja Valstybinë mokesèiø inspekcija.

Pagal LR CPK 60 straipsná atstovais negali bûti teisëjai, išskyrus atvejus, kai jie yra atstovai pagal ástatym¹, prokurorai, išskyrus atvejus, kai jie yra atstovai pagal ástatym¹ arba byloje dalyvauja kaip prokuratûros ágaliotiniai, asmenys, kuriems nustatyta globa ar rûpyba ir asmenys, kuriems toki¹ teisê riboja ástatymai.

Atliekant vykdymo veiksmus paprastai pats skolininkas gina savo teises. Kada nežinoma skolininko buvimo vieta jam negalima pranešti apie pradët¹ priverstiná išieškojim¹, todël jis pats savo teisiø ginti negali. Tais atvejais, kai skolininko buvimo vieta nežinoma, taèiau yra skolininko turto, išieškotojas turi teisê prašyti vykdymo vietos apylinkës teism¹ paskirti skolininko kuratoriø. Išieškotojas rašytiná prašym¹ skirti skolininko kuratoriø turi paduoti antstoliui, o šis ne vëliau kaip per tris dienas prašym¹ su vykdom¹ja byla perduoda apylinkës teismui, kurio veiklos teritorijoje atliekami vykdymo veiksmai. Skolininko kuratorius turi tokias paèias procesines teises kaip ir skolininkas, išskyrus teisê turëti atstov¹.

Priverstinio vykdymo priemonës.

Skolininkui antstolis raginimu praneša apie tai, kad yra pateiktas vykdomasis dokumentas ir kad, jei šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatyt¹ termin¹ nebus ávykdyti, bus pradëta priverstinio vykdymo procedûra. Skolininko savanoriškai nevykdanèio teismo sprendimo atžvilgiu taikomos priverstinio vykdymo priemonës. Tokios priemonës pradedamos taikyti ne vëliau kaip per dešimt dienø nuo tos dienos, kuri¹ pasibaigë terminas ávykdyti sprendim¹. Priverstinio vykdymo priemonës yra (LR CPK 624 str. 2 d.):

1) išieškojimas iš skolininko lëšø ir turto ar turtiniø teisiø;

2) išieškojimas iš skolininko turto ir pinigø sumø, esanèiø pas kitus asmenis;

3) uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turt¹ ar vykdyti skolininkui kitas prievoles;

4) dokumentø, patvirtinanèiø skolininko teises, paëmimas;

5) išieškojimas iš skolininko darbo užmokesèio, pensijos, stipendijos ar kitø jo pajamø;

6) tam tikrø teismo sprendime nurodytø daiktø paëmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui;

7) skolininko turto administravimas ir iš to gautø pajamø panaudojimas išieškojimui padengti;

8) skolininko ápareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jø susilaikyti;

9) priešpriešiniø išieškotinø sumø tarpusavio áskaitymas;

10) kitos ástatymø numatytos priemonës.

Antstolis, priverstinai vykdantis teismo sprendim¹, turi teisê vienu metu taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones.