CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

Vykdymo procesas – savarankika civilinio proceso stadija

teisė

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

Vykdymo procesas – savarankika civilinio proceso stadija

Valstybė prisiėmusi pareig¹ u˛tikrinti materialinių subjektinių teisių gynim¹, tai įgyvendina, u˛tikrindama kiekvienam teisės subjektui teisminź jo pa˛eistų teisių ir interesų gynyb¹ bei teismo proceso metu priimto teismo sprendimo įvykdym¹ prievarta. is prievartos mechanizmas yra sutelktas būtent valstybės rankose, arba, kitaip tariant, monopolizuotas. iuolaikinėje visuomenėje tiek savigyna, tiek savigalba įgyvendinant ar atkuriant pa˛eistas subjektines teises (yra iimčių) draud˛iama. Pagal LR CK 1.139 straipsnį panaudoti savigyn¹ ginant savo civilines teises leid˛iama tik kodekso numatytais atvejais. Savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pa˛eidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neper˛engti savigynos ribų. Vykdymo proceso metu realiai atkuriama ginčijama ar pa˛eista materialinė subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Bet, ar kils būtinybė pasinaudoti tomis procesinės prievartos priemonėmis, priklauso ir nuo paties priimto teismo sprendimo turinio. Įgyvendinami visi teismo sprendimai, nes visi teismo sprendimai ir daro tam tikr¹ įtak¹ teisiniams alių santykiams[1]. Įgyvendinimo s¹voka platesnė, nei vykdymo s¹voka.

Pagal LR CPK 281 straipsnį teismo sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja, iskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendim¹ įvykdo pats. i¹ LR CPK nuostat¹ vertinant sistemikai, santykyje su LR CPK 588 straipsniu, matyti, jog vykdymo procesas reikalingas tik tais atvejais, kai skolininkas atsisako įvykdyti sprendim¹ savanorikai.

Civilinio proceso teisės doktrinoje civilinio proceso ribos paprastai apibrė˛iamos teisminiu procesu ir io proceso metu priimto teismo sprendimo įvykdymu, ˛inoma, jei toks yra būtinas. Egzistuoja keletas koncepcijų, apibrė˛iančių vykdymo proceso teisinź prigimtį ir jo viet¹ teisės sistemoje[2]. Skirtingos vykdymo proceso teisinės prigimties koncepcijos grind˛iamos teisinio reguliavimo dalyko, metodo ir principų bei io proceso metu susiklostančių teisinių santykių ypatumais. Viena i vyraujančių vykdymo proceso teisinės prigimties koncepcijų, pripa˛įstanti vykdymo proces¹ baigiam¹ja civilinio proceso stadija, tuo pačiu laikant jį vienu i civilinio proceso teisės institutų. Prieingos nuomonės laikosi procesualistai teigiantys, jog vykdymo proces¹ reguliuojančios teisės normos sudaro savarankik¹ teisės ak¹ – vykdymo teisź, ir autoriai, kurie mano, kad vykdymo proces¹ reguliuojančios teisės normos yra administracinės teisės dalimi. Vykdymo proces¹ esant baigiam¹ja civilinio proceso stadija patvirtina ir civilinio proceso teisinio reguliavimo dalykas, teisinio reguliavimo metodo, principų ir tikslų tiek civiliniame procese, tiek baigiamojoje jo stadijoje – vykdymo procese vienovė.

Valstybė teismo sprendimo vykdymo funkcijas gali pavesti atlikti specialioms institucijoms, veikiančioms prie teismų, arba privatiems profesines paslaugas teikiantiems asmenims, arba ias funkcijas pavedant atlikti pačiam teismui. Nuo to, kam yra pavesta atlikti teismo sprendimų vykdymo funkcijas, priklauso ir teismo sprendimų vykdymo modelis. Vykdymo procesas – tai teismo ar valstybės suteiktus valdingus įgalinimus turinčių subjektų, vykdymo proceso alių ir kitų asmenų veikla priverstinai civilinio proceso nustatyta tvarka vykdant teismo ir kitų institucijų sprendimus.

Vykdytini teismų ir kitų institucijų iduoti dokumentai.

Dokumentai, kurių pagrindu iduodami vykdomieji ratai ir atliekami priverstinio vykdymo veiksmai vadinami vykdytinais dokumentais. Vykdymo proceso tvarka vykdomi ne tik teismo priimti sprendimai ar kiti procesiniai dokumentai, bet ir kitų institucijų iduoti vykdytini dokumentai.

Vykdytinų dokumentų s¹ra¹ pateikia LR CPK 584 straipsnis, kuriame be jau minėtų teismo iduodamų procesinių dokumentų, nustatyta, jog vykdytinais dokumentais laikomi:

1) teismų ir arbitra˛ų sprendimai, nutartys, nutarimai ir įsakymai civilinėse, taip pat administracinių teisinių santykių bylose;

2) teismų nuosprend˛iai, nutartys ir nutarimai baud˛iamosiose bylose tiek, kiek jie susijź su turtinio iiekojimais;

3) teismų nutarimai administracinėse bylose tiek, kiek jie susijź su turtinio pobūd˛io iiekojimais;

4) teismo patvirtintos taikos sutartys;

5) u˛sienio teismų ir arbitra˛ų sprendimai – tarptautinių sutarčių ir įstatymų nustatytais atvejais;

6) institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pa˛eidimų bylose tiek, kiek jie susijź su turtinio pobūd˛io iiekojimais;

7) kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kai tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose nustatytas jų vykdymas civilinio proceso tvarka.

Vykdomieji dokumentai – vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas. Vykdomųjų dokumentų rūys ir jų teisinė reikmė.

Vykdymo veiksmai atliekami vykdomųjų dokumentų pagrindu. Pagal LR CPK 586 straipsnio 2 dalį be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draud˛iama. Vykdomųjų dokumentų s¹ra¹ pateikia LR CPK 587 straipsnis, pagal kurį vykdomieji dokumentai yra:

vykdomieji ratai, iduoti teismo sprendimų, nuosprend˛ių, nutarimų, nutarčių pagrindu;

teismo įsakymai;

institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pa˛eidimų bylose tiek, kiek jie susijź su turtinio pobūd˛io iiekojimais;

kiti institucijų ir ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdym¹ civilinio proceso tvarka nustato įstatymai.

I iame straipsnyje pateikto s¹rao matyti, jog kai kuriais atvejais vykdytinas dokumentas kartu yra ir vykdomasis dokumentas, pavyzd˛iui, teismo įsakymas, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo .

Antstolis vykdymo procese ir jo teisinis statusas. Antstolių įgaliojimai, jų atliekami procesiniai veiksmai, procesinės teisės ir pareigos. Faktinių aplinkybių konstatavimas. Procesinių dokumentų įteikimas.

Pagrindinis vykdymo proceso dalyvis yra antstolis, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolio teisinį status¹ reglamentuoja LR Antstolių įstatymas[4] ir LR CPK. Pagal LR CPK 585 straipsnio 1 dalį antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turim¹ informacij¹ apie skolininko turtinź padėtį, susipa˛inti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, iskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatyt¹ termin¹. Antstoliui valdingi įgalinimai suteikti tik vykdant funkcijas, antstolio reikalavimai, nesusijź su sprendimų vykdymu, pvz., teikiant tarpininkavimo ar kt. paslaugas, kitiems asmenims privalomi tiek, kiek tai numatyta įstatymu. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viryti jam suteiktų įgalinimų. Asmenims, nevykdantiems antstolio reikalavimų teismas gali skirti iki 1000 Lt baud¹, vykdymo kliūtims paalinti kviesti policij¹. U˛ trukdym¹ antstoliui vykdyti teismo sprendim¹ numatyta ir baud˛iamoji atsakomybė. Pagal LR BK 231 straipsnį gerta atsakomybės u˛ kitus nusikaltimus ir baud˛iamuosius nusi˛engimus teisingumui numatyta baud˛iamoji atsakomybė ir u˛ trukdym¹ teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai. U˛ tokias veikas gali būti taikomi vieieji darbai, bauda, aretas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas.

Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratikumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo s¹˛iningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaikėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti iiekotojo interesus, nepa˛eisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Pagal LR Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalį atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi LR Konstitucija, LR tarptautinėmis sutartimis, LR Antstolių įstatymu bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu.

Pagal LR Antstolių įstatymo 21 straipsnį skiriamos antstolio funkcijos ir kita veikla (antstolio teikiamos paslaugos). Pagal LR Antstolių įstatymo 21 straipsnio 2 dalį antstolis teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti ias paslaugas:

1) saugoti (administruoti) turt¹ vykdymo procese;
2) konstatuoti faktines aplinkybes, perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo;
3) teisines konsultacijas, iskyrus atstovavim¹ teismuose bei atstovavim¹ santykiuose su trečiaisiais asmenimis;
4) aukciono tvarka realizuoti įkeist¹ kilnojam¹jį turt¹;
5) tarpininkauti vykdant turtines prievoles.

Visais atvejais antstolio vykdomoje veikloje pirmenybė turi būti teikiama funkcijų atlikimui, paslaugas jis gali teikti tik, jei tai netrukdo funkcijų atlikimui. Valdingi įgalinimai u˛tikrinant teisingumo vykdym¹ antstoliui suteikti tik vykdant funkcijas, kurios įgyvendinamos procesine forma. Antstolis teikdamas paslaugas tokių valdingų įgalinimų neturi ir veikia tik kaip laisvas profesines paslaugas teikiantis asmuo.

Antstoliui vykdymo procese numatyta eilė procesinių teisių ir pareigų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti alims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (LR CPK 634 str. 2 d.). Antstolis savo funkcijas atlieka atlygintinai. Pagal LR CPK 610 straipsnį visas vykdymo ilaidas apmoka iiekotojas. Įvykd˛ius sprendim¹, ios ilaidos iiekomos i skolininko. Atleidimo nuo vykdymo ilaidų mokėjimo tvark¹ nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (LR CPK 609 straipsnio 2 dalis ).

Vykdydamas savo funkcijas, antstolis turi teisź neatlygintinai gauti informacij¹ i Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kadastrų ir registrų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų i bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuoraus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turt¹, lėas, pajamas, ilaidas ir veikl¹ bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti (LR Antstolių įstatymo 22 straipsnis). Antstolis negali reikalauti pateikti minėt¹ informacij¹, reikaling¹ jo paslaugų teikimui.

Pagrindinė antstolio atliekamų procesinių veiksmų iraikos forma – antstolio patvarkymas. Vykdymo proceso metu ikylančius klausimus antstolis isprend˛ia motyvuotu patvarkymu. Patvarkyme antstolis turi nurodyti patvarkymo suraymo dat¹, savo vard¹ ir pavardź, vykdomosios bylos numerį, bylos alis, sprend˛iamo klausimo esmź, motyvus, kodėl priimamas vienoks ar kitoks sprendimas. Patvarkymo rezoliucinėje dalyje nurodamas priimtas sprendimas ir patvarkymo apskundimo tvarka. Patvarkym¹ antstolis pasirao ir patvirtina antstolio antspaudu. Reikiamais atvejais patvarkyme nurodomi ir kiti duomenys. Visais atvejais patvarkyme turi būti nurodyta antstolio kontoros adresas, konkretus teismas, kuriam gali būti skund˛iami antstolio veiksmai. Kai kurių patvarkymų formos, pvz., patvarkymo aretuoti lėas, patvarkymo vykdyti vykdom¹jį dokument¹ dėl skolos iiekojimo ir kt., yra patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcija. Patvarkymo nuora¹ antstolis turi isiųsti vykdymo proceso alims ir kitiems suinteresuotiems asmenims, jeigu tai numatyta LR CPK arba, jeigu antstolis pripa˛įsta esant reikalinga, ir kitais atvejais.

Faktinių aplinkybių konstatavimas. Faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus antstolio objektyviai matomų faktinių aplinkybių apraymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (LR CPK 635 str. 1 d.). Konstatuojamos faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos vaizdo ar garso įraymo priemonėmis, apie kurių naudojim¹ pa˛ymima faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo forma yra patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija. Laikmenos, kuriose u˛fiksuotos faktinės aplinkybės yra sudedamoji protokolo dalis. Faktinių aplinkybių konstatavimo tikslas - tiksliai ir objektyviai u˛fiksuoti tam tikras bylai reikmingas aplinkybes, smulkiai jas apraant. Konstatuodamas faktines aplinkybes antstolis turi vengti vertinimų, apibendrinimų, savo samprotavimų ir pan. Antstolis konstatuoja faktines aplinkybes laikydamasis objektyvumo, nealikumo bei tikslumo principų.

LR Antstolių įstatymo 21 straipsnis antstoliui nustato, jog antstolis vykdo funkcijas ir teikia paslaugas. Viena i galimų antstolio paslaugų – faktinių aplinkybių konstatavimas. Priklausomai nuo ar antstolis aplinkybes konstatuoja teismo pavedimu (vykdydamas funkcij¹), ar kliento praymu teikdamas paslaug¹, skiriasi protokolo įforminimo tvarka. Konstatuoti faktines aplinkybes pagal LR CPK antstolis gali tik teismo pavedimu. iuo atveju jau turi būti prasidėjźs civilinis procesas. Teikiant paslaugas, faktinės aplinkybės gali būti konstatuojamos kliento praymu. iuo atveju civilinis procesas gali būti neprasidėjźs ir jo gali i viso nebūti ateityje. Konstatuodamas faktines aplinkybes teismo pavedimu faktinių aplinkybių konstatavimo protokol¹ antstolis ne vėliau kaip kit¹ darbo dien¹ po jo suraymo persiunčia pavedim¹ davusiam teismui (LR CPK 635 str. 3 d.). Konstatuojant faktines aplinkybes fizinių ar juridinių asmenų praymu, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas suraomas dviem egzemplioriais. Vienas i jų iduodamas asmeniui, kurio praymu buvo konstatuotos faktinės aplinkybės, o antras saugomas antstolio kontoroje. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas elektronine forma, iskyrus vaizdo ar garso įraus, ne vėliau kaip kit¹ dien¹ nuo suraymo dienos Antstolių informacinės sistemos nuostatų[5] nustatyta tvarka perduodamas į Antstolių informacinės sistemos duomenų bazź. Dėl faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugos į antstolius da˛nai kreipiamasi siekiant nustatyti ˛alos padarymo fakt¹ (vandentiekio, kanalizacijos avarijos ir pan.).

Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiu raytiniu įrodymu ir turi didesnź įrodom¹j¹ gali¹ (LR CPK 197 str. 2 d.). Jame nurodytos aplinkybės pripa˛įstamos visikai įrodytomis, kol bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, iskyrus liudytojų parodymus. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prietarautų s¹˛iningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Procesinių dokumentų įteikimas.

Antstoliui yra pavesta ir procesinių dokumentų įteikimo funkcija, kai tai daroma teismo pavedimu. Dokumentų perdavimas ir įteikimas fizinių ar juridinių asmenų praymu – antstolio teikiama paslauga (LR antstolių įstatymo 24 str. 2 d.). Teismo pavedimu dokumentai perduodami ir įteikiami LR CPK nustatyta tvarka. U˛ tokio teismo pavedimo vykdym¹ Sprendimų vykdymo instrukcijoje antstoliui nustatytas 30 Lt u˛ dokumento (dokumentų) įteikim¹ vienam asmeniui atlyginimas. is atlyginimas sumokamas i teismo, duodančio tokį pavedim¹ lėų. Dokumentų, perduodamų ir įteikiamų kitiems Lietuvos respublikoje esantiems fiziniams ar juridiniams asmenims fizinių ar juridinių asmenų praymu įteikimo ir perdavimo tvark¹ nustato Dokumentų įteikimo ir perdavimo tvarka . Antstolio pavedimu dokumentus įteikti (perduoti) gali antstolio padėjėjas. Antstolis negali tikrinti praomų įteikti dokumentų turinio ir u˛ jį neatsako. Dokumentai asmeniui gali būti įteikiami (perduodami): 1) įteikiant asmenikai pasiraytinai io asmens (gavėjo)
gyvenamojoje, darbo ar buveinės vietoje (jei įteikiama juridiniam asmeniui); 2) siunčiant registruotu laiku nurodytu asmens (gavėjo) gyvenamosios, darbo, buveinės ar kitu adresu; 3) įteikiant asmenikai pasiraytinai antstolio (antstolių) kontoroje. Tokiu atveju asmeniui (gavėjui) ar jo įgaliotam atstovui pasiūloma atvykti į antstolio (antstolių) kontor¹; 4) kitu būdu, jei is perdavimo (įteikimo) būdas u˛tikrina, jog perduodamas dokumentas (visa jame esanti informacija) bus perduotas (taps ˛inomas) gavėjui. Atlyginimas u˛ dokumentų perdavim¹ ir įteikim¹ juridinių ar fizinių asmenų praymu nustatomas antstolio ir praančio perduoti ir įteikti dokument¹ asmens susitarimu, atsi˛velgiant į praomų įteikti (perduoti) dokumentų apimtį ir jų įteikimo (perdavimo) būd¹.

Antstolių procesinės veiklos kontrolė.

Antstolio procesine veikla laikytinos visos antstolio vykdymo procese atliekamos funkcijos. Teismo vykdoma antstolio procesinės veiklos kontrolė pasireikia antstolio suraytų vykdymo proceso dokumentų patikrinimu ir patvirtinimu. Antstolio procesinź veikl¹ kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas. Tuo atveju, kai vykdymo veiksmai atliekami kelių apylinkės teismų teritorijose, antstolio procesinius veiksmus kontroliuoja, skundus dėl antstolio veiksmų nagrinėja apylinkės teismo, kurio teritorijoje yra pirminė vykdomojo dokumento vykdymo vieta, teisėjas. Pirmine vykdymo vieta yra laikoma vykdymo vieta, pagal kuri¹ priimamas vykdyti vykdomasis dokumentas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 punktas). Teisėjo nurodymai paalinti vykdymo proceso pa˛eidimus antstoliui yra privalomi ir neskund˛iami, jeigu LR CPK nenustatyta kitaip.

Vykdymo procese teismas tvirtina iuos procesinius antstolio veiksmus ir nagrinėja tokius antstolio ar kitų asmenų pareikimus:

dėl leidimo tźsti pradėtus vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje (LR CPK 591 straipsnis). Antstolis, norėdamas tźsti vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, jeigu tai būtina siekiant sėkmingai įvykdyti sprendim¹, surao motyvuot¹ patvarkym¹. į patvarkym¹ tvirtina apylinkės teismo, kuriame yra vykdantis sprendim¹ antstolis, teisėjas savo rezoliucija.

Dėl leidimo įeiti į skolininko gyvenam¹sias patalpas, jeigu antstolis į jas neįleid˛iamas (LR CPK 615 str. 2 d.). Jei antstolis į gyvenam¹sias patalpas neįleid˛iamas, jis į jas turi teisź įeiti tik pateikźs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenam¹sias patalpas. Tokia teismo nutartis nereikalinga, jeigu vykdomas teismo sprendimas dėl ikeldinimo i gyvenamųjų patalpų arba įkeldinimo į jas, teismo sprendimai padalyti gyvenamosiose patalpose esantį turt¹, paalinti pa˛eidimus naudotis gyvenamosiomis patalpomis, kiti teismo sprendimai, kurių negalima įvykdyti antstoliui neįėjus į gyvenam¹sias patalpas (LR CPK 615 str. 3 d.).

dėl teisių perėmimo vykdymo procese (LR CPK 596 str.);

dėl antstolio, vertėjo ir eksperto nualinimo LR CPK 596, 598 str. nustatyta tvarka;

dėl procesinio teismo sprendimo ir jo vykdymo tvarkos iaikinimo (LR CPK 598 str.);

dėl skolininko kuratoriaus paskyrimo (LR CPK 601 str.);

dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (LR CPK 667 str.);

dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo (LR CPK 744 str.);

dėl apribojimų, iiekant i fizinio asmens turto taikymo (LR CPK 663 str.);

dėl reikalavimų tenkinimo i valstybės ar savivaldybės biud˛eto, jeigu valstybės ar savivaldybės įmonė neturi turto, i kurio galima iiekoti (LR CPK 674 str.);

dėl var˛ytinių akto (LR CPK 725 str.), turto perdavimo iiekotojui akto (LR CPK 702 str.) bei turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto (LR CPK 704 str. 3-4 d.) tvirtinimo;

dėl vykdymo ilaidų iiekojimo i skolininko (LR CPK 611 str.);

dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (LR CPK 595 str.0;

dėl sankcijų taikymo. Antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus gali susidurti su tam tikromis kliūtimis, t. y. asmenimis, trukdančiais jam atlikti vykdymo veiksmus. Toks trukdymas gali pasireikti tiek veikimu (kliudymu), tiek neveikimu. Sankcijos gali būti taikomos tiek skolininkui, tiek tretiesiems asmenims (skolininko darbdaviui, asmeniui, atsisakiusiam būti kviestiniu ir kt.). Kalti asmenys u˛ proceso pa˛eidimus gali būti baud˛iami pinigine bauda arba aretu. Bauda, kurios dydis gali būti nuo 200 iki 2000 litų, antstolio arba vykdymo proceso alių praymu, skiriama u˛ atsisakym¹ vykdyti antstolio reikalavimus, tam tikrų duomenų nepateikim¹, teismo sprendimo, įpareigojančio atlikti tam tikrus veiksmus arba juos nutraukti, nevykdym¹ ir kt. (LR CPK 585 straipsnio 2 dalis, 600 straipsnio 6 dalis, 618 straipsnio 1 dalis, 645 straipsnio 3 dalis, 742 straipsnio 2 dalis, 734 straipsnio 3 dalis, 771 straipsnio 5 dalis). Vykdymo procese be procesinių sankcijų, gali būti taikomos ir kitos civilinės atsakomybės priemonės: atlyginimo u˛ priverstinės pravaiktos laik¹ iiekojimas, kai nevykdomas sprendimas gr¹˛inti darbuotoj¹ į darb¹ arba nepakeičiama atleidimo i darbo formuluotė, sukliud˛iusi darbuotojui stoti į kit¹ darb¹, darbo u˛mokesčio skirtumo iiekojimas, neteisėtai perkėlus darbuotoj¹ į kit¹ darb¹ (LR CPK 772 straipsnis). I asmenų, sutrukd˛iusių įvykdyti iiekojim¹ gali būti reikalaujama atlyginti nuostolius (LR CPK 617, 619 straipsniai). Ginčai dėl ˛alos ir nuostolių atlyginimo nagrinėjami ginčo teisenos tvarka. Tam tikrais atvejais gali būti taikoma ir baud˛iamoji atsakomybė, pavyzd˛iui, turto saugotojui (administratoriui) u˛ turto ieikvojim¹, perleidim¹ ar paslėpim¹, taip pat nusikalstam¹ io turto sunaikinim¹ ar su˛alojim¹ (LR BK 183, 184, 187 ir kt. straipsniai).

Antstolio ir kitų asmenų pareikimai teismui vykdymo procese turi būti inagrinėti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo jų gavimo, iskyrus įstatyme numatytas iimtis. Dėl pareikimo apylinkės teismas priima nutartį, o LR CPK numatytais atvejais vykdymo procese kylantys klausimai isprend˛iami teisėjo rezoliucija. Dėl teismo nutarties, kuria isprźsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, sprendimo vykdymo ilaidų iiekojimo i skolininko, atsakomybės u˛ perduoto saugoti turto praradim¹, dėl baudų skyrimo, dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatyto, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo, ir kitais LR CPK numatytais atvejais gali būti duodamas atskirasis skundas (LR CPK 593 str. 5 d.).

Vykdymo proceso dalyviai. alys vykdymo procese, jų procesinės teisės ir pareigos. Taikos sutartis ir teisių perėmimas vykdymo procese.

Vykdymo proceso stadijoje buvusios proceso alys – iekovas ir atsakovas paprastai tampa iiekotoju ir skolininku. Iiekotojas yra asmuo, kurio naudai iduotas vykdomasis dokumentas (LR CPK 638 str. 1 d.). Skolininkas yra asmuo, kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus arba susilaikyti nuo vykdomajame dokumente nurodytų veiksmų atlikimo (LR CPK 642 str.). ˇinoma, galima ir atvirktinė situacija, kai buvźs atsakovas taps iiekotoju, o iekovas – skolininku, pavyzd˛iui, teismui atmetus iekovo iekinį, o atsakovo naudai priteisus i iekovo bylinėjimosi ilaidas arba iekinį atmetus ir patenkinus atsakovo prieiekinį. Iiekotojui ir skolininkui vykdymo procese yra suteikta eilė procesinių teisių ir pareigų.

Pagrindinės iiekotojo teisės ir pareigos įtvirtintos LR CPK 639-640 straipsniuose, skolininko – LR CPK 643-644 straipsniuose. Viena i praktinių vykdymo proceso problemų – u˛tikrinti iiekotojo ir skolininko teisių ir pareigų pusiausvyr¹. Todėl įtvirtinant iiekotojo ir skolininko procesines teises ir pareigas įstatymo leidėjas stengėsi ilaikyti jų pusiausvyr¹, nesuteikiant nepagrįsto pranaumo nei vienai i alių.

Antstolis, priėmźs vykdyti vykdom¹jį dokument¹, gali ikviesti skolinink¹ ir iiekotoj¹, iaikinti jiems jų teises ir pareigas, iklausyti jų pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo ( LR CPK 654 straipsnis). Pagrindinės skolininko ir iiekotojo teisės ir pareigos nurodomos ir raginime įvykdyti sprendim¹ ar siūlyme sumokėti skol¹ ir vykdymo ilaidas, kuris siunčiamas iiekojimuose iki 200 Lt (Sprendimų vykdymo instrukcijos 1-2 priedai).

Pagal LR CPK 639 straipsnį iiekotojas turi teisź:

1) dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant priverstinio vykdymo veiksmus;

2) susipa˛inti su visa vykdomosios bylos med˛iaga;

3) gauti pa˛ymas apie vykdymo eig¹;

4) sudaryti taikos sutartis;

5) ginčyti turto priklausomybź ir jo įkainojim¹;

6) apskųsti antstolio veiksmus;

7) reikti praymus, nualinimus;

8) atsisakyti iiekojimo;

9) kitas LR CPK numatytas teises.

LR CPK 640 straipsnyje nurodytos pagrindinės iiekotojo pareigos vykdymo procese:

bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu;

domėtis vykdymo eiga;

nesudaryti kliūčių antstoliui vykdyti sprendim¹;

nedelsdamas ratu praneti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės pasikeitim¹;

vykdyti kitas LR CPK jam numatytas pareigas.

Skolininko pagrindinės teisės numatytos LR CPK 642 straipsnyje. Skolininkas turi teisź:

dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus;

susipa˛inti su visa vykdomosios bylos med˛iaga, iskyrus dokumentus, su kuriais supa˛indinimas trukdo vykdyti iiekojim¹;

gauti pa˛ymas apie vykdymo eig¹;

ginčyti turto priklausomybź ir jo įkainojim¹;

apskųsti antstolio veiksmus;

reikti praymus, nualinimus;

sudaryti taikos sutartis;

kitas LR CPK numatytas teises.

Pagrindinės skolininko pareigos įtvirtintos LR CPK 644 straipsnyje:

nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus;

nedelsdamas praneti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitim¹;

kviečiamas atvykti pas antstolį;

domėtis vykdymo eiga;

vykdyti kitas LR CPK numatytas pareigas.

Bendrosios vykdymo veiksmų atlikimo taisyklės. Vykdymo vieta, laikas, terminai ir vykdymo ilaidos.

Vykdymo veiksmai gali būti atliekami tik vykdomojo dokumento pagrindu. Paprastai teismo sprendimai vykdomi tik jiems įsiteisėjus, iskyrus skubaus vykdymo atvejus. Vykdymo vieta nustatoma pagal skolininko fizinio asmens gyvenam¹j¹ viet¹, jo turto buvimo viet¹ arba jo darbo viet¹, pagal skolininko juridinio asmens buveinės arba jo turto buvimo viet¹. Vykdomasis dokumentas vykdyti turi būti pateiktas antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta. Antstolis vykdymo veiksmus gali atlikti tik antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Pagal LR Antstolių įstatymo 26 straipsnio 1 dalį antstolio veiklos teritorija sutampa su vieno ar kelių apylinkės teismų veiklos teritorija. Antstolio veiklos teritorij¹ nustato teisingumo ministras. Vienoje veiklos teritorijoje gali dirbti keli antstoliai. Antstolis atlikti vykdymo veiksmus kito antstolio veiklos teritorijoje turi teisź tik iimtiniais atvejais. Tokius atvejus nustato LR CPK 591 straipsnis. Pagal LR CPK 590 straipsnio 5 dalį apygardos teismo pirmininkas iiekotojo praymu gali bet kurį sprendim¹ pavesti vykdyti kuriam nors kitam apygardos teritorijoje esančiam antstoliui. Antstolio veiklos teritorijos ribų pa˛eidimas ir procesinių antstolio veiksmų atlikimas ne jo aptarnaujamoje teritorijoje gali būti pagrindas iuos veiksmus pripa˛inti neteisėtas. Lietuvos Aukčiausiojo Teismo praktikoje[8] nustatant antstolio veiksmų, atliktų kito antstolio veiklos teritorijoje, teisėtum¹, pa˛ymimas sisteminis LR CPK 590 ir 591 straipsniuose nustatytų normų ryys. LR CPK 590 straipsnyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad antstolis vykdo procesinius veiksmus jam teisės aktų nustatyta tvarka priskirtoje aptarnauti teritorijoje, o LR CPK 591 straipsnyje reglamentuojama iimtinė situacija, kai antstolis vykdymo veiksmus gali atlikti kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje; visos LR CPK 591 straipsnio normos savo ruo˛tu yra tarp savźs susijusios, viena kit¹ papildančios, todėl aikintinos ir taikytinos sistemikai, turint galvoje, kad: 1) antstolis tik savo aptarnaujamoje teritorijoje pradėtus veiksmus gali tźsti kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje; 2) tai antstoliui leid˛iama tik tuo atveju, jeigu tai būtina siekiant sėkmingai įvykdyti sprendim¹; 3) antstolio motyvuot¹ patvarkym¹ dėl vykdymo veiksmų atlikimo kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje turi patvirtinti apylinkės teismo, vykdančio antstolio procesinės veiklos kontrolź, teisėjas; 4) tik vienu atveju – kai yra realus pavojus, kad iiekomas turtas gali būti paslėptas – antstolis gali savo aptarnaujamoje teritorijoje pradėtus vykdymo veiksmus be teisėjo leidimo tźsti kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje – aretuoti turt¹ ir paskirti jo saugotoj¹; iuo atveju apie atliktus veiksmus antstolis ratu pranea teisėjui ne vėliau kaip kit¹ dien¹. Vien is esminis įstatymo reikalavimų (pastaba – dėl vykdymo vietos) pa˛eidimas buvo pakankamas pagrindas pripa˛inti antstolio veiksmus neteisėtais.

Kita ne ma˛iau svarbi aplinkybė – vykdymo veiksmų atlikimo laikas. Pagal LR CPK 592 straipsnį antstolis vykdymo veiksmus atlieka darbo dienomis ne anksčiau kaip nuo etos valandos ir ne vėliau kaip iki dvideimt antros valandos. Vykdyti sprendimus nakties metu ar ne darbo dienomis leid˛iama tik neatidėliotinais atvejais, kai skubiai neįvykd˛ius sprendimo, vėliau į sprendim¹ vykdyti gali būti sunkiau ar visai neįmanoma. Aplinkybių, dėl kurių sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti visai neįmanomu s¹raas nepateikiamas, tai sprźsti palikta antstolio nuo˛iūrai. Vokietijoje nakties laiku pripa˛įstamas paros laikas, kuris tźsiasi nuo dvideimt pirmos valandos iki etos valandos (ZPO § 758a (4)), Austrijoje – nuo dvideimt antros valandos iki etos valandos[9]. Tokiu metu teismo vykdytojui Vokietijoje draud˛iama vykdymo veiksmus atlikti skolininko bute be specialios teismo nutarties. Austrijoje vykdymo veiksmus nakties metu ar nedarbo dienomis vykdytojas gali atlikti tik tais atvejais, kai būtina atlikti skubius vykdymo veiksmus ir vykdymo tikslas nebus pasiektas kitu būdu arba tais atvejais, kai vykdymo veiksmų atlikimas dienos metu nedavė jokių rezultatų.

Pagal LR CPK 606 str. 2 d. vykdomieji ratai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per deimt metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Terminus, per kuriuos gali būti pateikti vykdyti kitų pareigūnų ar institucijų nutarimai, nustato atitinkami įstatymai. Iiekotojui praleidus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termin¹ vykdomasis procesas negali prasidėti. Senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti siejamas su tam tikro stabilumo u˛tikrinimu teisiniuose santykiuose. Jei iiekotojas per įstatymo nustatyt¹ termin¹ nepateikia vykdomojo dokumento vykdyti, valstybė irgi nėra suinteresuota laikyti skolinink¹ neapibrė˛toje grėsmės būklėje. Pagal LR CPK 606 straipsnį galime iskirti sutrumpint¹ ir bendr¹jį vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termin¹. Sutrumpintas vieno mėnesio senaties terminas taikomas vykdomiesiems dokumentams dėl gr¹˛inimo į darb¹, bendrasis senaties terminas – deimt metų taikomas visiems kitiems vykdomiesiems ratams, iduotiems pagal teismo sprendimus. Senaties termino eiga taikant sutrumpint¹ vieno mėnesio termin¹ prasideda nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo, taikant bendr¹jį senaties termin¹ – nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o skubaus vykdymo atveju is terminas skaičiuojamas nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo. Vykdomieji dokumentai dėl periodinių imokų iiekojimo galioja per vis¹ laikotarpį, kuriam priteistos imokos, o vykdymo senaties terminas prasideda nuo kiekvienos imokos termino pasibaigimo dienos. Senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti eiga nutraukiama pateikiant vykdom¹jį dokument¹ vykdyti. Senaties terminas taip pat nutraukiamas tuo atveju, kai skolininkas i dalies įvykdo teismo sprendim¹. Po senaties termino nutraukimo senatis prasideda i naujo, o laikas, praėjźs iki nutraukimo, į nauj¹ senaties termin¹ neįskaičiuojamas. Vykdomosios bylos sustabdymo atveju (LR CPK 626 – 627 str.) vykdymo senaties termino eiga sustabdoma iki vykdomosios bylos atnaujinimo (LR CPK 76 str.). Vykdom¹jį dokument¹, pagal kurį visikai ar i dalies neiiekota, gr¹˛inus iiekotojui, naujas senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tokio dokumento gr¹˛inimo dienos.

Dėl svarbių prie˛asčių praleistas senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti gali būti atnaujinamas teismo nutartimi. Suėjus vykdymo senaties terminui tokio vykdomojo dokumento pagrindu vykdymo teisiniai santykiai nebegali atsirasti. Tokiu atveju ir teismo sprendimas, kurio pagrindu buvo iduotas vykdomasis ratas nebetenka ir vykdytinumo savybės, nes tokio sprendimo vykdymas nebegali būti u˛tikrintas prievarta. Vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termin¹ reikia skirti nuo iekinio senaties termino, nes skiriasi ių terminų sukeliamos teisinės pasekmės, be to, vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termino taikymas nesiejamas su skolininko valios ireikimu (praymu taikyti senaties termin¹).

Vykdymo ilaidos. Prie ilaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, pagal LR CPK 88 str. 1 d. 4 p. priskiriamos ir ilaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu. Įvykd˛ius institucinź antstolių sistemos reform¹, buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį visas vykdymo ilaidas dengia teismo sprendimo vykdymu suinteresuotos alys. Vykdymo veiksmai atliekami po to, kai iiekotojas apmoka jų atlikim¹, iskyrus atvejus, kai iiekotojo ir antstolio susitarimu pagal Sprendimų vykdymo instrukcij¹ apmokėjimas u˛ vykdymo veiksmų atlikim¹ buvo atidėtas ar iiekotojas buvo atleistas nuo vykdymo ilaidų sumokėjimo. Pagal LR CPK 610 str. įvykd˛ius sprendim¹, vykdymo ilaidos iiekomos i skolininko. Įvykd˛ius sprendim¹, dėl vykdymo ilaidų iiekojimo antstolis nusiunčia skolininkui ratik¹ siūlym¹, kuriame nurodo ilaidų dydį ir pasiūlo per nustatyt¹ termin¹ t¹ sum¹ pervesti į antstolio depozitinź s¹skait¹. Jeigu skolininkas ių sumų neperveda, antstolis pareikimu, nurodydamas apskaičiuotas iiekotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teism¹ praydamas tas sumas priteisti. Vykdymo ialios antstoliui priteisiamos teismo nutartimi, kuri gali būti skund˛iama atskiruoju skundu.

Pagal LR CPK 609 straipsnio 1 dalį vykdymo ilaidas sudaro:

1) ilaidos, susijusios su turto ap˛iūra, aretu, įkainojimu, perve˛imu, saugojimu ir realizavimu;
2) atlyginimas ekspertams, vertėjams ir kitiems asmenims, dalyvaujantiems vykdymo procese;
3) ryių ilaidos;
4) skolininko, jo turto arba vaiko paiekos ilaidos;
5) antstolio kelionės ir komandiruotės ilaidos;
6) ilaidos skelbimams visuomenės informavimo priemonėse, internete;
7) ilaidos, susijusios su kuratoriaus paskyrimu;
8) kitos su sprendimų vykdymu susijusios ar LR CPK nustatyta tvarka atliekamų veiksmų atlikimo ilaidos.

Vykdymo ilaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo tvark¹ nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkt¹ vykdymo ilaidos skirstomos į:

1. bendr¹sias vykdymo ilaidas;
2. vykdymo ilaidas, susijusias su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu.
3. atlyginim¹ antstoliui u˛ vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdym¹.

Konkretūs ių vykdymo ilaidų dyd˛iai nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Bendrųjų vykdymo ilaidų dydis priklauso nuo iiekotinos sumos (vykdant piniginius ieikvojimus) ir vykdomojo dokumento kategorijos (daiktų perdavimo, dėl ikeldinimo, dėl įkeldinimo ir kt.). Vykdymo ilaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, Sprendimų vykdymo instrukcijoje yra nustatytos pagal konkrečius įkainius u˛ veiksmo atlikim¹ (kopijos, pa˛ymos, turto var˛ytinių vykdymas ir kt.). Nustatant atlyginim¹ antstoliui u˛ vykdomojo dokumento įvykdym¹ naudojami keli tokio atlyginimo nustatymo kriterijai: procentinė iraika nuo iiekomos sumos ir minimalus antstolio atlyginimo dydis. Tuo atveju, jeigu buvo iiekota dalis iiekotinos sumos ir antstolio atlyginimas nustatomas pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodyt¹ minimalų atlyginim¹, antstolio atlyginimo dydis nustatomas proporcingai minimalaus atlyginimo dyd˛iui pagal iiekotinos ir realiai iiekotos sumos santykį remiantis instrukcijoje nurodyt¹ specialia formule.

Teismo ir antstolio vykdymo procese priimami procesiniai dokumentai ir jų įteikimas.

Teismas, vykdymo procese kylančius klausimus isprend˛ia nutartimi ar rezoliucija. Procesinius klausimus rezoliucija teisėjas gali isprźsti tik LR CPK numatytais atvejais (LR CPK 290 str. 5 d.). teisėjo rezoliucija neskund˛iama. Teismo vykdymo procese priimta nutartis skund˛iama atskiruoju skundu LR CPK 593 str. 5 d. ir kitais numatytais atvejais. Nutarties nuoraas isiunčiamas posėdyje nedalyvavusiems suinteresuotiems asmenims (LR CPK 593 str. 4 d.).

Vykdymo proceso metu ikylančius klausimus antstolis isprend˛ia motyvuotu patvarkymu. LR CPK nustatytais atvejais antstolis savo patvarkymus, jeigu yra galimybė, i karto įteikia suinteresuotiems asmenims arba jiems isiunčia registruotu laiku ne vėliau kaip kit¹ darbo dien¹ (LR CPK 605 str.). Vykdymo procese procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laiku vykdymo proceso dalyviams, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo isiuntimo dienos, iskyrus tuos atvejus, kai raginimas įvykdyti sprendim¹ spaudoje. Tais atvejais, kai ne˛inoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių prie˛asčių įteikti jam raginim¹ įvykdyti sprendim¹ negalima, iiekotojo praymu ir jo lėomis raginimas įvykdyti sprendim¹ skelbimas vykdymo veiksmų atlikimo vietos laikratyje. Raginimo paskelbimo diena laikoma raginimo įteikimo diena (LR CPK 660 str.).

Atstovavimas vykdymo procese.

Skolinink¹ ir iiekotoj¹ vykdymo procese gali atstovauti jų atstovai. Atstovavimas vykdymo procese skiriasi nuo atstovavimo kitose civilinio proceso stadijose. CPK 599 straipsnis nustato subjektus, kurie gali būti skolininko ir iiekotojo atstovais pagal pavedim¹ vykdymo procese ir reikalavimus, keliamus jų įgalinimų formai. Asmenys gali dalyvauti vykdymo procese patys, arba per savo atstovus. Tačiau iuo atveju atstovavimas turi ypatum¹. Negali būti atstovaujamas skolininkas, kuris sprendim¹ turi įvykdyti asmenikai, pavyzd˛iai atsiprayti.

Skolinink¹ ir iiekotoj¹ gali atstovauti bet kuris fizinis asmuo. Skirtingai nei atstovavimui ankstesnėse proceso stadijose, atstovams vykdymo procese nekeliami nei isilavinimo reikalavimai, nei reikalavimai būti advokatais, jų padėjėjais. Atstovų įgalinimai vykdymo procese patvirtinami iais dokumentais:

advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami raytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos irau;

tais atvejais, kai juridinio asmens vardu veikia jo organas arba dalyvis, pateikiami steigimo dokumentai, bendrovės įstatai, individualios įmonės nuostatai ir pan. bei asmens irinkim¹ ar paskyrim¹ patvirtinantis dokumentas. Kitų juridinio asmens atstovų pagal pavedim¹ teisės turi būti ireiktos įstatymų nustatyta tvarka iduotame ir įformintame įgaliojime arba atstovavimo sutartyje (jos irae);

fizinių asmenų iduodami įgaliojimai patvirtinami notarine arba notariniam patvirtinimui prilyginta tvarka.

Valstybei teisme atstovauja Vyriausybė, įstatymų numatytais atvejais - Vyriausybės įgaliota arba kita institucija. Valstybei teisme taip pat gali atstovauti atstovai pagal pavedim¹ (LR CPK 51 straipsnio 4 dalis ). Tokia pačia tvarka valstybė atstovaujama ir vykdymo procese. Tačiau piniginių iiekojimų bylose valstybź atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija.

Pagal LR CPK 60 straipsnį atstovais negali būti teisėjai, iskyrus atvejus, kai jie yra atstovai pagal įstatym¹, prokurorai, iskyrus atvejus, kai jie yra atstovai pagal įstatym¹ arba byloje dalyvauja kaip prokuratūros įgaliotiniai, asmenys, kuriems nustatyta globa ar rūpyba ir asmenys, kuriems toki¹ teisź riboja įstatymai.

Atliekant vykdymo veiksmus paprastai pats skolininkas gina savo teises. Kada ne˛inoma skolininko buvimo vieta jam negalima praneti apie pradėt¹ priverstinį iiekojim¹, todėl jis pats savo teisių ginti negali. Tais atvejais, kai skolininko buvimo vieta ne˛inoma, tačiau yra skolininko turto, iiekotojas turi teisź prayti vykdymo vietos apylinkės teism¹ paskirti skolininko kuratorių. Iiekotojas raytinį praym¹ skirti skolininko kuratorių turi paduoti antstoliui, o is ne vėliau kaip per tris dienas praym¹ su vykdom¹ja byla perduoda apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje atliekami vykdymo veiksmai. Skolininko kuratorius turi tokias pačias procesines teises kaip ir skolininkas, iskyrus teisź turėti atstov¹.

Priverstinio vykdymo priemonės.

Skolininkui antstolis raginimu pranea apie tai, kad yra pateiktas vykdomasis dokumentas ir kad, jei iame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatyt¹ termin¹ nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Skolininko savanorikai nevykdančio teismo sprendimo at˛vilgiu taikomos priverstinio vykdymo priemonės. Tokios priemonės pradedamos taikyti ne vėliau kaip per deimt dienų nuo tos dienos, kuri¹ pasibaigė terminas įvykdyti sprendim¹. Priverstinio vykdymo priemonės yra (LR CPK 624 str. 2 d.):

1) iiekojimas i skolininko lėų ir turto ar turtinių teisių;

2) iiekojimas i skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis;

3) u˛draudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turt¹ ar vykdyti skolininkui kitas prievoles;

4) dokumentų, patvirtinančių skolininko teises, paėmimas;

5) iiekojimas i skolininko darbo u˛mokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų;

6) tam tikrų teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas i skolininko ir perdavimas iiekotojui;

7) skolininko turto administravimas ir i to gautų pajamų panaudojimas iiekojimui padengti;

8) skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti;

9) prieprieinių iiekotinų sumų tarpusavio įskaitymas;

10) kitos įstatymų numatytos priemonės.

Antstolis, priverstinai vykdantis teismo sprendim¹, turi teisź vienu metu taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones.

Mikelėnas V. Civilinis procesas. Antra dalis. – Vilnius: Justitia, 1997. P. 296.

Teisės sistema – tai teisės normų visumos egzistavimo ir veikimo būdas, kur visos teisės normos suorganizuotos į teisės institutus, poakius, akas, susijusios tarpusavio priklausomybe ir veikia garantuodamos viena kitos veiksmingum¹ (Vaivila A. Teisės teorija. – Vilnius: Justitia, 2004. P. 335).

LR CPK 587 straipsnyje įtvirtintas vykdomųjų dokumentų s¹raas nėra baigtinis. Lietuvos Aukčiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukčiausiojo Teismo 2004-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/ 2004, L. Karčiauskaitė v. A. Ber˛inis, V. Ber˛inis, bylų kategorija 119) nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir dėl jų panaikinimo pati savaime pripa˛įstama vykdomuoju dokumentu.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas // Valstybės ˛inios, 2002, Nr. 53-2042.

Antstolių informacinės sistemos nuostatai, patvirtinti LR teisingumo ministro 2002-12-04 įsakymu Nr. 400 „Dėl antstolių vieo konkurso komisijos nuostatų, antstolių vieo konkurso tvarkos, antstolių darbo organizavimo tikrinimo tvarkos, antstolių informacinės sistemos nuostatų, antstolių atestavimo tvarkos patvirtinimo“ // Valstybės ˛inios, 2003, Nr. 2-57.

Tokia tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-07-08 Įsakymu Nr. 202 „ Dėl teisės aktų, numatytų Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme bei io įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme, patvirtinimo“ // Valstybės ˛inios, 2002. Nr. 71-2990.

Lietuvos Respublikos baud˛iamasis kodeksas // Valstybės ˛inios. 2000. Nr. 89 – 2741.

Lietuvos Aukčiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006, procesinio sprendimo kategorija 129.1 (S).

Exekutionsordnung / Kodex des österreichischen Rechts – Wien: Lexis Nexis, 2005. S. 393. § 30.

Butu laikomos ir darbo bei verslo patalpos (Brox H., W-D. Walker. Zwangsvollstreckungsrecht. – München: Carl Heymanns Verlag KG, 2003. S. 195).

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1859
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/251/Vykdymo-procesas-savarankika-c25339.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/251/Vykdymo-procesas-savarankika-c25339.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/251/Vykdymo-procesas-savarankika-c25339.php">Vykdymo procesas – savarankika civilinio proceso stadija</a>

Vykdymo procesas – savarankika civilinio proceso stadija

teisė

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul:

Vykdymo procesas – savarankika civilinio proceso stadija