ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka

ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka
Turinys

Ávadas 3

1. Ikiteisminis tyrimo nutraukimo samprata 4

2. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejai 6

3. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka 9

3.1.Ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka konkreèiu atveju 10

3.1.1. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka pagal BPK 212 straipsná 10

Ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka pagal BPK 213 straipsná 16

Ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka pagal BPK 215 straipsná 19

Prokuroro teisës ir pareigos nutraukiant ikiteisminá tyrimà 20

3.3.Ikiteisminio tyrimo teisëjo teisës ir pareigos nutraukiant ikiteisminá tyrimà 21

4. Sprendimo nutraukti ikiteisminá tyrimà apskundimas 23

5. Nutarimo nutraukti ikiteisminá tyrimà turinys 25

6. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka pagal utsienio valstybiø BPK 26

Iðvados 29

Literatûros sàraðas: 30

Ávadas

Ikiteisminio tyrimo nutraukimas – tai viena ið ikiteisminio tyrimo stadij os, o kartu ir viso baudtiamojo proceso (kaip suprast BP baigimo forma?O teisme nieks nebevyksta?) baigimo formø. Pasibaigus procesui nebegalimi jokie asmenø (kokiø asmenø?) teisiø suvartymai. Taigi, akivaizdu, jog ðis institutas yra reikðmingas tiek valstybës subjektui – prokurorui, kuris datniausiai nusprendtia, kada ikiteisminis tyrimas turi bûti nutraukiamas, tiek asmenis, kuriø attvilgiu pradedamas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo instituto buvimas leidtia asmenims, dël kuriø pradëtas ikiteisminis tyrimas, pagrástai tikëtis, jog ðis procesas vyks teisingai ir netruks amtinai, o kartu ir nebus pateidtiamos jø teisës. Ið kitos pusës, ðio instituto buvimas leidtia taikyt tikslingumo principà baudtiamajame procese, sudaro realias galimybes atleisti asmená nuo baudtiamosios atsakomybës ne teismo tvarka. Visa tai rodo, kad nematiau svarbu yra tinkamai reglamentuoti ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarkà, tam kad bûtu pasiekti iðvardinti ikiteisminio tyrimo nutraukimo gëriai (krc nieko gudriau nesugebu sukurt JAha, matyti

Ðio darbo tikslas ir yra analizuoti ikiteisminio tyrimo nutraukimo reglamentavimà Lietuvoje. Didtiausias dëmesys bûtent ir yra skirtas analiziuoti Lietuvos baudtiamajame kodekse átvirtintas ikiteisminio tyrimo nutraukimo taisykles, taèiau taip pat yra tiûrima ir á tai, kaip kitos valstybës reglamentuoja ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarkà.

Pagrindinis ðio darbo utdavinys yra iðanalizuoti ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarkos reglamentavimà Lietuvoje, atkreipti dëmesá i pagrindines problemas, susijusias su ðiuo institutu, iðanalizuoti pagrindiniø subjektø – prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisëjo – teises ir pareigas nutraukiant ikiteisminá tyrimà.

Kursiniame darbe analizës, sisteminiu ir lyginamuoju metodu yra tiriamas ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarkos reglamentavimas Lietuvos ir utsienio valstybiø baudtiamajame procese, teismø praktikoje ir teisës doktrinoje.

Todtiu, jauèiu, kad ávadas tiaurus, bet gal dar utëjus ákvëpimui pakursiu, kà nors gudresnio.

Gal ávade gali ðiek tiek ir apie patá ikiteisminá tyrimà, kad galëtum suprast, kas tai yr, katkà apie nutraukimà, o iðvadose jo reikðmæ apibûdintum.

Ikiteisminis tyrimo nutraukimo samprata

Ikiteisminis tyrimas yra pirmoji baudtiamojo proceso stadija, trunkanti nuo sprendimo pradëti ikiteisminá tyrimà iki bylos su kaltinamuoju aktu perdavimu teismui. Ðià stadijà baudtiamojo proceso aspektu galima apibûdinti kaip autonomiðkà baudtiamojo proceso dalá, reglamentuojanèià (reguliuojanèià) veiklà, kurios tiesioginë paskirtis yra greitas ir iðsamus nusikaltimø iðaiðkinimas.[1] Ikiteisminio tyrimo pradëjimas kartu reiðkia ir baudtiamojo proceso pradëjimà. Jau ir pats ðios stadijos pavadinimas parodo, kad tai – procesinë veikla, vykdoma iki bylos perdavimo teismui. Ði stadija yra labai svarbi visame baudtiamajame procese, nes ðioje stadijoje atliktas parengiamasis darbas sudaro sàlygas atlikti teismui pagrindinæ savo funkcijà – vykdyti teisingumà. Vienintelë iðimtis – privataus kaltinimo bylos, kuomet byla gali bûti nagrinëjama teisme prieð tai neatlikus ikiteisminio tyrimo.

Ikiteisminis tyrimas yra pradedamas, tuomet, kai yra gaunama tikëtina informacija apie galimai padarytà nusikalstamà veikà ir jeigu nëra aplinkybiø, dël kuriø procesas yra negalimas. Tokios aplinkybës yra nurodytos Lietuvos Respublikos baudtiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 3 straipsnyje. Taigi, atsitvelgiant á pirmàjà ikiteisminio tyrimo pradëjimo procesinæ prielaidà, yra akivaizdu, jog ikiteisminis tyrimas gali bûti pradedamas net tiksliai ir netinant, ar ið tikrøjø buvo padaryta nusikalstama veika, o tik bandant tai iðsiaiðkinti. Ikiteisminio tyrimo pradtiai nereikia tvirto pagrindimo, todël baudtiamojo proceso koncepcija siejama su datnesniu ikiteisminio tyrimo nutraukimo instituto taikymu. Galiojant ankstesniam BPK baudtiamoji byla praktiðkai visais atvejais turëjo bûti keliama tikintis, kad vëliau ji bus perduota teismui, pradedant ikiteisminá tyrimà pagal naujàjá BPK tokia prognozë ne visada yra galima. Ðiandien ikiteisminiam tyrimui pradëti reikalingas matesnis informacijos kiekis lyginant su duomenø kiekiu, kuriam esant bûdavo áprasta kelti baudtiamàjà bylà pagal senàjá BPK.[2]

Taigi, ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas tuomet, kai nepavyksta surinkti pakankamø átariamojo kaltës árodymø arba atsiranda kliûèiø, dël kuriø procesas yra negalimas, arba atsiranda pagrindas atleisti asmená nuo baudtiamosios atsakomybës.[3]

Ikiteisminio tyrimo nutraukimas yra vienas ið trijø ikiteisminio tyrimo utbaigimo bûdø (be ikiteisminio tyrimo nutraukimo dar galimi ðie variantai: bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui bei perëjimas á priverèiamøjø medicinos priemoniø taikymo procesà), kartu tai yra ir viso baudtiamojo proceso utbaigimo forma. Ðios stadijos baigtá lemia ne tik tyrimo metu susiklosèiusios aplinkybës, árodinëjimo proceso ypatumai, sàlygos ar kiti procesiðkai objektyvûs faktoriai, bet ir procesà vykdanèiø subjektø diskrecija. Ðiuo atveju diskreciniø sprendimø priëmimas sietinas su atitinkama reakcija á tiriamà nusikalstamà veikà bei su ja susijusiø ðaliø (nukentëjusiojo ir kaltininko) santykiø turiná. Nusikalstamos veikos pobûdis bei minëtø ðaliø santykiø turinys ir lemia sprendimo dël ikiteisminio tyrimo nutraukimo priëmimo pagrindus. Paprastai nutraukus ikiteisminá tyrimà prie tos paèios nusikalstamos veikos tyrimo neturi bûti gráttama. Taèiau iðimtinais atvejais tai gali bûti daroma. Ikiteisminio tyrimo atnaujinimo galimybës labai priklauso nuo atleidimo nu (kadangi nepatástu Ikiteisminio tyrimo, nesuprantu apie kà kalbi. Gerai, kai tu viskà tinai) pagrindo.

Ikiteisminio tyrimo nutraukimas atleidtiant asmená nuo baudtiamosios atsakomybës gali bûti sàlyginis, nes nutraukiant ikiteisminá tyrimà kai kuriais BK numatytais pagrindais, átariamajam skiriami tam tikri ápareigojimai ir, jei átariamasis ðiø ápareigojimø nevykdo, ikiteisminis tyrimas jo attvilgiu gali bûti atnaujinamas.

Ikiteisminio tyrimo nutraukimas sukelia reikðmingus padarinius. Nutraukus ikiteisminá tyrimà jokie proceso veiksmai dël tø asmenø ar veikø, dël kuriø buvo pradëtas ikiteisminis tyrimas, negali bûti atliekamas. Nutraukus ikiteisminá tyrimà nedelsiant turi bûti nutrauktas ir visø prievartos priemoniø taikymas.

2. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejai

Ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindø sàraðas yra baigtinis. Jokiais kitais pagrindais nei numatyta BPK 212 straipsnyje ikiteisminis tyrimas negali bûti nutraukiamas.

Taigi ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejai yra ðie:

1) kai ikiteisminio tyrimo metu paaiðkëja, kad yra ðio Kodekso 3 straipsnyje numatytø aplinkybiø;

2) kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenø, pagrindtianèiø átariamojo kaltæ dël nusikalstamos veikos padarymo;

3) kai remiantis Lietuvos Respublikos baudtiamojo kodekso 36 straipsniu pripatástama, jog asmuo ar jo padaryta veika dël aplinkybiø pasikeitimo tapo nepavojingi;

4) kai remiantis Lietuvos Respublikos baudtiamojo kodekso 37 straipsniu pripatástama, kad nusikalstama veika dël matareikðmiðkumo nëra pavojinga;

5) kai átariamasis ir nukentëjusysis susitaiko Lietuvos Respublikos baudtiamojo kodekso 38 straipsnyje numatytais atvejais;

6) kai átariamasis perduodamas asmeniui, kuris vertas teismo pasitikëjimo, pagal laidavimà Lietuvos Respublikos baudtiamojo kodekso 40 straipsnyje numatytais atvejais;

7) kai átariamasis Lietuvos Respublikos baudtiamojo kodekso 39⁽¹⁾ straipsnyje nurodytomis sàlygomis padeda atskleisti organizuotos grupës ar nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas;

8) kai yra Lietuvos Respublikos baudtiamojo kodekso 93 straipsnyje, 114 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 3 dalyje, 291 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti atleidimo nuo baudtiamosios atsakomybës sàlygos ir pagrindai;

9) dël atskirø veikø, keliø nusikalstamø veikø padarymo, kai yra ðio Kodekso 213 straipsnyje numatytos sàlygos;

10) ðio Kodekso 215 straipsnyje numatytu atveju dël pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmës.[4]

Taigi, vadovaujantis ðiuo straipsniu, ikiteisminis tyrimas gali bûti nutraukiamas esant nors vienam ið deðimties (pasirodai, kad ir skaièiuot moki. Èia ðiaipJ atvejø. Lyginant su anksèiau galiojusi BPK atvejø ratas yra tymiai iðplëstas, nes senajame BPK buvo numatyti tik penki J ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejai. (Tai jei jau suskaièiavai, mano nuomone, galëjai palygint, kokie pasikeitimai)

BPK 212 straipsnyje 1, 2, 9 ir 10 punktuose nurodyti ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindai yra santykinai laikytini labiau procesiniais. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas procesiniais pagrindais, iðskyrus tuomet kai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas dël atskirø veikø, keliø nusikalstamø veikø padarymo, kai yra BPK 213 straipsnyje numatytos sàlygos, yra galutinis – nutraukiant ikiteisminá tyrimà nemanoma, kad gali tekti já atnaujinti. Atnaujinimas yra ámanomas tik paaiðkëjus, kad klaidingai buvo konstatuotas ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindo buvimas. Kituose BPK 212 straipsnio punktuose numatyti pagrindai susijæ su materialiosiomis teisës normø, numatanèiø atleidimo nuo baudtiamosios atsakomybës, taikymu.

Taigi, akivaizdu, jog ðiuo metu galiojanèiame BPK ikiteisminio tyrimo nutraukimo institutas reglamentuojamas gana struktûriðkai. BPK XV apibrëtti ikiteisminio tyrimo nutraukimo materialiniai ir procesiniai pagrindai. Ðio skyriaus nuostatos apima tiek Lietuvos Respublikos baudtiamojo kodekso (toliau - BK), tiek ir BPK straipsniø nuostatas, susijusias su:

Ikiteisminio tyrimo nutraukimo materialiniais ir procesiniais pagrindais – reabilituojanèiais ir nereabilituojanèiais (BPK 3, 212 str.);

Tyrimo nutraukimo pagrindais, aptarianèiais ekonomiðkumo ir proceso greitumo principø ágyvendinimà (BPK 213, 215 str.);

Asmenø garantijomis nutraukiant ar atnaujinant nutrauktà ikiteisminá tyrimà (BPK 214 str. 3 dalis, 215 str. 4 ir 5 dalys, 217 str. 5 dalis).[5]

Kaip jau minëta, BPK 212 straipsnio 3 - 8 punktuose yra nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas nustaèius, jog egzistuoja tam tikros BK numatytos aplinkybës. BK numatytus atleidimo nuo baudtiamosios atsakomybës pagrindus, á kuriuos duodama nuoroda BPK 212 straipsnyje, galima grupuoti á:

BK bendrojoje dalyje numatyti pagrindai;

Nepilnameèiø atleidimo nuo baudtiamosios atsakomybës pagrindai;

Pagrindai, numatantys atleidimà nuo baudtiamosios atsakomybës, atskirø nusikalstamø veikø padarymo atveju.

Pirmajai grupei priklauso pagrindai numatyti BK 36 – 38; 39¹ bei 40 straipsniuose, t.y. atleidimas nuo baudtiamosios atsakomybës, o kartu ir ikiteisminio tyrimo nutraukimas dël:

asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumà,

nusikaltimo matareikðmiðkumo,

kaltininkas ir nukentëjæs asmuo susitaiko,

asmuo aktyviai padëjo atskleisti organizuotos grupës ar nusikalstamo susivienijimo nariø padarytas veikas, bei dël to jog asmuo atleidtiamas nuo baudtiamosios atsakomybës pagal laidavimà.

Antrosios grupës pagrindai numatyti BK 93 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad esant tam tikroms sàlygoms nuo baudtiamosios atsakomybës yra atleidtiami nepilnameèiai, pirmà kartà padaræ neatsargø arba nesunkø ar apysunká tyèiná nusikaltimà.

Treèiajai grupei priskiriami pagrindai, taikomi BK Specialiosios dalies atskiruose straipsniuose numatytø veikø padarymo atvejais, pvz. BK 114 straipsnio 3 dalis.

Taip pat ikiteisminis tyrimas gali bûti nutraukiamas keliø nusikalstamø veikø padarymo atveju. Ðis atvejis yra reglamentuotas BPK 213 straipsnyje ir tai yra tikslingumo principo veikimas baudtiamajame procese. Pagal ðá straipsná dël keliø nusikalstamø veikø padarymo vykstantis ikiteisminis tyrimas gali bûti nutrauktas tam tikrø veikø attvilgiu, o dël kitø veikø – tæsiamas bendra tvarka. Ikiteisminis tyrimas nutraukiamas dël baudtiamøjø nusitengimø ar nesunkiø nusikaltimø padarymo, o tæsiamas dël sunkiø ar labai sunkiø nusikaltimø. Nutraukimas galimas vien tik tikslingumo sumetimais, nesant jokiø kitø kliûèiø ar prietasèiø, trukdanèiø tæsti tyrimà dël baudtiamøjø nusitengimø ar nesunkiø nusikaltimø.

Dar vienas ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejis – pernelyg ilga ikiteisminio tyrimo trukmë. Ðis atvejis yra sietinas su proceso greitumo principu. BPK 215 straipsnyje yra numatyta, kad ikiteisminis tyrimas gali bûti nutraukiamas nusprendus, jog ði proceso stadija trunka per ilgai.

Ikiteisminis tyrimas ðiais pagrindais gali bûti nutrauktas tik tuomet, kai yra kruopðèiai iðtiriamos visos reikðmingos aplinkybës ir yra ásitikinama, kad egzistuoja pagrindas nutraukti ikiteisminá tyrimà. Jeigu, aiðkinantis reikðmingas aplinkybes, nepavyksta paðalinti tam tikrø abejoniø, jos traktuojamos átariamojo naudai ir turi bûti priimamas sprendimas dël ikiteisminio tyrimo nutraukimo.

3. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka

Ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka yra reglamentuota BPK 214 straipsnyje, kuriame numatyta, jog ikiteisminá tyrimà BPK 212 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais nutraukia prokuroras nutarimu, o 212 straipsnio 3 – 9 punktuose numatytais atvejais ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas ikiteisminio tyrimo teisëjo sprendimu, kuris patvirtina prokuroro nutarimà dël ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Taigi (gal to taigi nereiktø, nes toliau einantis sakinys lyg ir nëra iðvada ið pirmojo. Hm), BPK numato tris skirtingas ikiteisminio tyrimo nutraukimo procedûras:

Ikiteisminis tyrimas dël BPK straipsnyje numatytø aplinkybiø egzistavimo ar ikiteisminio tyrimo metu nepavykus surinkti pakankamai duomenø, pagrindtianèiø átariamojo kaltæ dël nusikalstamos veikos padarymo, nutraukiamas prokurorui suraðius BPK 216 straipsnyje numatyto turinio nutarimà. Ðio nutarimo niekas neturi tvirtinti.

Atleidtiant átariamàjá nuo baudtiamosios atsakomybës BK numatytais pagrindais bei keliø nusikalstamø veikø padarymo atveju ikiteisminis tyrimas nutraukiamas ikiteisminio tyrimo teisëjui patvirtinus prokuroro suraðytà nutarimà dël ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Ikiteisminio tyrimo teisëjui prokuroras turi pateikti praðymà patvirtinti nutarimà nutraukti ikiteisminá tyrimà. Kartu su praðymu bei nutarimu prokuroras privalo ikiteisminio tyrimo teisëjui pateikti ir visà klausimo sprendimui reikðmingà medtiagà.

Ikiteisminis tyrimas dël pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmës yra nutraukiamas tuomet, kai ikiteisminio tyrimo teisëjas, patenkindamas átariamojo, jo atstovo ar gynëjo skundà dël ikiteisminio tyrimo vilkinimo, priima nutartá dël ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Ðiuo atveju prokuroras jokio nutarimo nepriima.

Atkreiptinas dëmesys á tai, jog BPK 212 – 214 straipsniuose visiðkai nekalbama apie bûtinybæ rengti posëdá, kad bûtø ávertintos sàlygos taikyti tam tikras ikiteisminio tyrimo nutraukimo nuostatas (mano nuomone, koks kitas todis labiau tiktø). Baudtiamojo proceso teisës literatûroje galima rasti nuomoniø, jog bet kuriuo atveju, kuomet kyla reikalas spræsti, ar tikslinga toliau vykdyti baudtiamàjá procesà, ástatyme bûtina numatyti reikalavimà rengti posëdá (pavyzdtiui, kaip numatyta BPK 215 straipsnio 2 dalyje). Svarbu yra ir tai, jog nutraukiant ikiteisminá tyrimà, átariamajam gali bûti paskirtos baudtiamojo poveikio priemonës. Ikiteisminio tyrimo teisëjas, atsitvelgdamas á jam pateiktà prokuroro nuomonæ, priima nutartá patvirtinti prokuroro sprendimà nutraukti ikiteisminá tyrimà ir paskirti ar nepaskirti kurià nors baudtiamojo poveikio priemonæ. Nukentëjusysis, neturëdamas tiesiogiai numatytos teisës tinoti apie numatomus sprendimas, negali dalyvauti posëdyje pas ikiteisminio tyrimo teisëjà bei pasakyti savo nuomonæ pavyzdtiui dël talos bei jos atlyginimo arba paðalinimo galimybiø. Ðià ástatymo spragà bandyta iðtaisyti Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo konsultacija. Joje teigiama, kad pil­na­me­èiam as­me­niui, at­leis­tam nuo bau­dtia­mo­sios at­sa­ko­my­bës BK VI sky­riu­je nu­ma­ty­tais pa­grin­dais, ga­li bû­ti ski­ria­mos bau­dtia­mo­jo po­vei­kio prie­mo­nës (BK 67 str. 2 d.), to­dël nu­trau­kiant iki­teis­mi­ná ty­ri­mà BPK 212 str. 3–7 punk­tuo­se nu­ma­ty­tais at­ve­jais iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­së­jas tu­ri tei­sæ skir­ti bau­dtia­mo­jo po­vei­kio prie­mo­nes, nu­ma­ty­tas BK 67 str. 2 d. Bau­dtia­mo­jo po­vei­kio prie­mo­niø sky­ri­mo klau­si­mas svars­to­mas po­së­dy­je, á ku­rá kvie­èia­mi pro­ku­ro­ras, áta­ria­ma­sis, jo gy­në­jas, nu­ken­të­ju­sy­sis ar jo at­sto­vas, ci­vi­li­nis ieð­ko­vas ar jo at­sto­vas. Bau­dtia­mo­jo po­vei­kio prie­mo­nës ski­ria­mos iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­së­jo nu­tar­ti­mi, ku­ria tvir­ti­na­mas pro­ku­ro­ro nu­ta­ri­mas nu­trauk­ti iki­teis­mi­ná ty­ri­mà. Taèiau, netgi tinant Aukðèiausiojo Teismo nuomonæ dël baudtiamojo poveikio priemoniø skyrimo tvarkos, visa iniciatyva ir teisë spræsti, ar ðis klausimas apskritai bus svarstomas, paliekama prokurorui. Tai tik dar kartà parodo, jog nesant teisiniø nuostatø, galinèiø reglamentuoti posëdtiø organizavimà taikant ikiteisminio tyrimo nutraukimo institutà pagal BPK 212 ir 213 straipsnius, kyla pagrástø abejoniø dël paties analizuojamo instituto optimalumo proceso dalyviø teisëtø interesø apsaugos attvilgiu. Gal pirma suraðyt visà tvarkà, o paskui – á kà atkreiptinas dëmesys. Arba vëlesniuose skirsniuose prie, kur raðai apie BPK 212-214 str.Man gal taip aiðkiau bûtø.

Ikiteisminis tyrimas laikomas nutrauktu nuo prokuroro nutarimo suraðymo momento, jeigu ikiteisminis tyrimas nutraukiamas pagal BPK 212 straipsnio 1 ir 2 punktus. Jeigu ikiteisminio tyrimo nutraukimui yra bûtinas ikiteisminio tyrimo teisëjo sprendimas (BPK 212 straipsnio 3 – 9 punktai), tai tokiu atveju ikiteisminio tyrimo nutraukimo momentu laikomas tokio sprendimo priëmimo momentas.

BPK 214 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog neatsitvelgiant á tai, kokiu pagrindu ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas, apie ikiteisminio tyrimo nutraukimà bei ikiteisminio tyrimo teisëjo sprendimà nepatvirtinti prokuroro nutarimo dël ikiteisminio tyrimo nutraukimo turi bûti praneðama átariamajam, jo atstovui, gynëjui, nukentëjusiajam ir civiliniam ieðkovui bei jø atstovams. Visi minëti asmenys turi teisæ apskøsti sprendimus nutraukti ikiteisminá tyrimà ar jo nenutraukti.

3.1.Ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka konkreèiu atveju

3.1.1. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka pagal BPK 212 straipsná

Pirmasis BPK 212 straipsnio atvejis numato, kad ikiteisminis tyrimas turi bûti nutraukiamas tuomet, kai paaiðkëja BPK 3 straipsnyje numatytos aplinkybës, dël kuriø ikiteisminis tyrimas ið viso negali bûti pradëtas. Taigi, nors ikiteisminis tyrimas, esant ðioms aplinkybëms ir negali bûti pradëtas, bet pradedant ikiteisminá tyrimà ne visuomet gali bûti ðios aplinkybës pastebëtos, nes pradedant ikiteisminá tyrimà kartais objektyviai negali bûti tinoma, kad procesas konkreèiu atveju negalës bûti vykdomas. Taip gali nutikti dviejø prietasèiø, t.y. kuomet priimant sprendimà dël ikiteisminio tyrimo pradëjimo buvo netinoma apie BPK 3 straipsnyje nurodytø aplinkybiø egzistavimà arba kuomet pradedant ikiteisminá tyrimà neegzistavusi aplinkybë atsiranda vëliau, pavyzdtiui numirðta nusikalstamos veikos padarymu átariamas asmuo. Taigi, susiklosèius tokiai situacijai, kuomet paaiðkëja BPK 3 straipsnyje nurodytos aplinkybës, yra galima tiktai vienintelë procesinë iðeitis – ikiteisminis tyrimas turi bûti nutraukiamas. Ikiteisminis tyrimo nutraukimo pagrindas, numatytas BPK 212 straipsnio 1 punkte yra laikytinas daugiau procesiniu. Ðiuo atveju ikiteisminio tyrimo nutraukimui reikalingas tik prokuroro nutarimas ir ikiteisminis tyrimas laikomas nutrauktu nuo tokio nutarimo suraðymo momento.

Tokia pat tvarka yra ir nutraukiant ikiteisminá tyrimà dël to, jog nesurenkama pakankamai duomenø, pagrindtianèiø átariamojo kaltæ (BPK 212 straipsnio 2 punktas), nes tiek pirmuoju, tiek antruoju atveju ikiteisminio tyrimo nutraukimas yra grynai iðimtinë prokuroro teisë. Ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas prokuroro nutarimu ir ikiteisminio tyrimo teisëjas èia nedalyvauja.

Kitokià tvarkà nei minëtaisiais dviem atvejais ástatymø leidëjas numato tuomet, kai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas dël to, jog asmuo ar jo padaryta veika dël aplinkybiø pasikeitimo tapo nepavojingi (BPK 212 straipsnio 3 punktas, BK 36 str.). Ikiteisminis tyrimas nutraukiamas ir asmuo atleidtiamas nuo baudtiamosios atsakomybës tuomet, kai veika, pasikeitus tam tikroms aplinkybëms, tampa nepavojinga, taèiau jos nusikalstamumas (baudtiamumas) iðlieka. Ðiuo atveju, nutraukti ikiteisminá tyrimà nepakanka vien prokuroro nutarimo, toká nutarimà dar turi patvirtinti ir ikiteisminio tyrimo teisëjas. Nutraukiant ikiteisminá tyrimà ðiuo pagrindu, gali nutikti taip, jog ikiteisminio tyrimo teisëjas negali nustatyti ið jam pateiktos prokuroro medtiagos, kad asmuo ir veika tapo nepavojingi. Tokiu atveju ikiteisminio tyrimo teisëjas gali surengti posëdá, á kurá gali pakviesti átariamàjá, gynëjà, prireikus – nukentëjusájá.

Tvarka, numatyta nutraukiant ikiteisminá tyrimà pagal BPK 212 straipsnio 3 punktà, yra tokia pati ir BPK 212 straipsnio 4 punkte numatytu atveju, kuomet ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas dël to, jog veika dël matareikðmiðkumo tapo nepavojinga. Ðiuo atveju kaltininko veikoje, formaliai vertinant, yra nusikaltimo sudëtis, taèiau realiai jos pavojingumas yra nedidelis, tai reiðkia, jog asmens padaryta veika ið esmës nedaro talos ástatymo saugomoms asmens, visuomenës ar valstybës vertybëms, taip pat kai ji net nesudaro galimybës kilti talai. Ðiuo atveju ikiteisminis tyrimas, vëlgi, yra nutraukiamas tuomet, kai ikiteisminio tyrimo teisëjas patvirtinà prokuroro nutarimà. Ikiteisminio tyrimo teisëjas turi apsispræsti dël nutraukimo numatyto pagrindu vien tik remdamasis jam pateikta medtiaga, taèiau, jei pateiktos medtiagos nepakanka, ikiteisminio tyrimo teisëjas gali surengti posëdá.

Toliau analizuojant normas, reglamentuojanèias ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarkà, svarbu atkreipti dëmesá, kad pagal BPK 212 straipsnio 5 punktà ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas tuomet, kai átariamasis ir nukentëjusysis susitaiko. Èia svarbus yra ir BK 38 straipsnis, numatantis sàlygas, kuomet asmuo atleidtiamas nuo baudtiamosios atsakomybës susitaikant. Sàlygos atleisti asmená nuo baudtiamosios atsakomybës, o kartu ir nutraukti ikiteisminá tyrimà ðiuo pagrindu yra:

átariamojo prisipatinimas apie padarytà veikà.;

savo noru atlygino ar paðalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytà talà arba susitarë dël ðios talos atlyginimo ar paðalinimo;

átariamojo ir nukentëjusiojo susitaikymas;

turi bûti pagrindas manyti, jog asmuo nebedarys daugiau nusikalstamø veikø.

Átariamasis ir nukentëjusysis susitaikyti gali tik tuomet, jei buvo padarytas baudtiamasis nusitengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyèinis nusikaltimas.

Aptariamuoju pagrindu nutraukiant ikiteisminá tyrimà átariamojo prisipatinimas dël nusikalstamos veikos padarymo turi bûti utfiksuotas ikiteisminio tyrimo teisëjo akivaizdoje. Jeigu ikiteisminio tyrimo teisëjas nebuvo apklausæs átariamojo anksèiau, jis turi tai padaryti prieð patvirtindamas prokuroro nutarimà dël ikiteisminio tyrimo nutraukimo.

Kadangi talos atlyginimas ar paðalinimas yra viena ið bûtinø sàlygø, nutraukiant ikiteisminá tyrimà BPK 212 straipsnio 5 punkte numatomu pagrindu, tai logiðka bûtø teigti, jog ir nukentëjusysis, ir átariamasis turëtø bûti informuoti apie tokià galimo ikiteisminio tyrimo nutraukimo sàlygà. Tarp procesiniø dokumentø, nutraukiant ikiteisminá tyrimà, turi bûti ir dokumentas apie susitarimà atlyginti talà. Jis turëtø bûti pasiraðytas átariamojo ir nukentëjusiojo asmens bei pareigûno, kurio akivaizdoje buvo susitarta.

Ðis ikiteisminio tyrimo nutraukimas yrà sàlyginis, kadangi, pagal BK 38 straipsnio nuostatas, tokiam asmeniui, kuris atleidtiamas nuo baudtiamosios atsakomybës kaltininkui ir nukentëjusiajam susitaikius, yra paskiriamas vieneriø metø bandomasis laikotarpis. Prokuroras, vëliau – ir ikiteisminio tyrimo teisëjas, privalo iðaiðkinti átariamajam BK 38 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytas taisykles dël proceso atnaujinimo, jei átariamasis darys naujas nusikalstamas veikas.

Ðiuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo atveju ástatymø leidëjas suteikia nukentëjusiajam teisæ susidariusioje konfliktinëje situacijoje ieðkoti geriausio (visø pirma jam paèiam) procesinio sprendimo dël baudtiamosios bylos krypties ir ið esmës lemti kaltininko teisinæ padëtá. Ðiuo atveju nukentëjusiojo ir átariamojo susitarimas, kaip valinë iðraiðka, jeigu tai padaryta laikantis ástatyme nustatytø sàlygø, turi didelæ socialinæ reikðmæ: ginamas privatus interesas, neignoruojant vieðojo intereso svarbos.

Kitas ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejis – atleidimas nuo baudtiamosios atsakomybës pagal laidavimà (BPK 212 straipsnio 6 punktas ir BK 40 straipsnis). Tai, vëlgi,(l. rimuojasi) yra sàlyginis ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejis. Ðiuo atveju, asmuo nuo baudtiamosios atsakomybës atleidtiamas, o kartu ir ikiteisminis tyrimas jo attvilgiu nutraukiamas, perduodant toká asmená pagal laidavimà teismo pasitikëjimo vertam asmeniui ir nustatant nuo vieneriø iki trejø metø laidavimo terminà (bandomàjá laikotarpá). Ðis pagrindas gali bûti taikomas tik tuomet, kai asmuo padaro baudtiamàjá nusitengimà, neatsargø arba nesunkø ar apysunká tyèiná nusikaltimà. Kadangi, viena ið tokio ikiteisminio tyrimo nutraukimo sàlygø yra tai, jog átariamasis turi atlyginti ar paðalinti savo veika padarytà talà, tai dël talos atlyginimo ir paðalinimo utfiksavimo procesiniuose dokumentuose yra taikytinos tokios pat nuostatos, kaip ir 212 straipsnio 5 punkto attvilgiu.

Nutraukiant ikiteisminá tyrimà ðiuo pagrindu, ikiteisminio tyrimo teisëjas privalo rengti posëdá. Jame átariamasis turi visiðkai pripatinti savo kaltæ ir gailëtis dël nusikalstamos veikos padarymo. Gal geriau atleidtiama, jei pripatásta ar gailisi, nu katkaip panaðiai. Ikiteisminio tyrimo teisëjas turi asmeniðkai ásitikinti laiduotojo patikimumu bei jo galimybëmis daryti teigiamà átakà átariamajam. Ikiteisminio tyrimo teisëjas turi nuspræsti, ar laidavimas turi bûti skiriamas su utstatu. Jei nusprendtiama utstatà skirti, turi bûti nustatomas ir jo dydis – tai, vëlgi, yra ikiteisminio tyrimo teisëjos pareiga. Nei BK, nei BPK nenustato rekomenduotinø utstato dydtiø. Juos ikiteisminio tyrimo teisëjas privalo nustatyti savo nuotiûra.

Surasti potencialø laiduotojà, aptarti su juo laidavimo sàlygas, iðsiaiðkinti talos atlyginimo ir kitus klausimus yra prokuroro pareiga. Prokuroras visa tai turi nurodyti savo nutarime. Taèiau ikiteisminio tyrimo teisëjas gali pakeisti prokuroro numatytas laidavimo sàlygas. Tokie atvejai, kuomet ikiteisminio tyrimo teisëjas nesutinka su prokuroro numatytomis sàlygomis ir jas keièia, daro neigiamà átakà ne tik proceso trukmei, bet ir suinteresuotø proceso baigtimi dalyviø teisëtiems interesams ir lûkesèiams (kodël?).

Kadangi, kaip jau minëta, tai yra sàlyginis ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejis, todël tiek prokuroras, tiek ikiteisminio tyrimo teisëjas posëdtio metu turi pareigà átariamajam iðaiðkinti BK 38 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytas taisykles dël proceso atnaujinimo, jei átariamasis laidavimo metu darys naujas nusikalstamas veikas.

Ðis ikiteisminio tyrimo nutraukimas yra svarbus dar ir tuo, kad procesà vykdantys pareigûnai, iðplëtodami visuomenës dalyvavimà ágyvendinant ikiteisminá tyrimà stengiasi ieðkoti bûdø atleisti asmenis nuo baudtiamosios atsakomybës. Tai aiðkiai rodo labai tymiai iðaugæs asmenø, perduotø pagal laidavimà, skaièius.

Kitas nutraukimo atvejis pagal 212 straipsná yra tuomet, kai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas asmens, dalyvavusio organizuotos grupës, nusikalstamo susivienijimo veikloje, attvilgiu dël to, jog jis prisipatino teisësaugos institucijoms ir suteikë vertingos informacijos (BPK 212 straipsnio 7 punktas ir BK 39¹ straipsnis). Ikiteisminis tyrimas tokio asmens attvilgiu nutraukiamas tiek dël konkreèiø veikø, kurias jis padarë bûdamas organizuotos grupës ar nusikalstamo susivienijimo nariu, tiek dël dalyvavimo tokios grupës ar susivienijimo veikloje. Tam, kad asmuo ðiuo pagrindu bûtø atleidtiamas nuo baudtiamosios atsakomybës, o kartu ir nutraukiamas ikiteisminis tyrimas jo attvilgiu turi bûtá ávykdytos tam tikros sàlygos, t.y. toks asmuo turi bûti laikomas átariamuoju dalyvavus organizuotos grupës ar nusikalstamo susivienijimo veikloje arba átariamas dël dalyvavimo organizuotoje grupëje ar nusikalstame susivienijime darant nusikalstamas veikas, yra gautas baudtiamojo proceso tvarka tokio asmens prisipatinimas bei toks asmuo turi aktyviai padëti atskleisti organizuotos grupës ar nusikalstamo susivienijimo nariø padarytas nusikalstamas veikas. Ðiuo atveju ikiteisminio tyrimo teisëjas gali patvirtinti prokuroro nutarimà nerengdamas posëdtio, taèiau, jeigu ikiteisminio tyrimo teisëjui kyla abejoniø, toks posëdis gali bûti surengiamas ir jo metu ikiteisminio tyrimo teisëjas gali apklausti átariamàjá.

Ðis ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejis yra gana problematiðkas, kadangi átariamojo parodymø, duotø teisësaugos institucijoms, teismas negalës laikyti tinkamu árodymu, leidtianèiu traukti baudtiamojon atsakomybën kitus nusikalstamo susivienijimo narius. Taip yra todël,. jog átariamasis yra ikiteisminio tyrimo stadijos dalyvis. Jis nëra apklausiamas teisme, todël jo parodymø teismas negali tiesiogiai iðgirsti ir vertint. Svarbu, kad tokie parodymai bûtø duodami ir teismo procese. Dël ðios prietasties, baudtiamojo proceso teisës literatûroje siûloma prokurorui rimtai apsvarstyti, ar verta nutraukti ikiteisminá tyrimà tokio asmens attvilgiu. Ikiteisminis tyrimas tokio asmens attvilgiu galëtø bûti nutraukiamas iðnagrinëjus bylà pirmosios instancijos teisme. Jeigu prokuroras nemano, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimà reikia atidëti tokiam laikui, jis turëtø pasirûpinti, kad átariamasis ikiteisminio tyrimo metu bûtø apklaustas ikiteisminio tyrimo teisëjo. Ikiteisminio tyrimo teisëjo pareiga yra netvirtinti prokuroro nutarimo dël ikiteisminio tyrimo nutraukimo, jei átariamasis dar nëra apklaustas teisme.

Panaði ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka yra ir tuomet, kai jis nutraukiamas asmens, dalyvavusio rengiant sàmokslà ávykdyti valstybës perversmà, bet savo noru valstybës institucijai suteikusio svarbià informacijà (BPK 212 straipsnio 8 punktas ir BK 114 straipsnis), attvilgiu. Esminis skirtumas nuo 212 straipsnio 7 punkte numatyto atvejo ir tvarkos yra tik tas, jog ðiuo atveju asmuo informacijà suteikia ne teisësaugos institucijoms, o valstybës institucijoms. Ðis skirtumas daugiau procesinës reikðmës sprendtiant ikiteisminio tyrimo nutraukimo klausimà paprastai neturi. Kitas skirtumas, taip pat materialiosios teisës aspektu – yra tai, jog procese dël veikos, numatytos BK 114 straipsnyje, padarymo ikiteisminio tyrimo nutraukimas nesiejamas su kitø asmenø patraukimu baudtiamojon atsakomybën ar kelio sàmokslui utkirtimu. Tai reiðkia, kad vien tik svarbios informacijos pateikimo gali pakakti procesui nutraukti.

Nutraukiant ikiteisminá tyrimà nepilnameèio attvilgiu (BPK 212 straipsnio 8 punktas ir BK 93s straipsnis), ikiteisminio tyrimo teisëjas privalo rengti posëdá. BK 93 ástatymø leidëjas nustato esminius nepilnameèiø atleidimo nuo baudtiamosios atsakomybës pagrindus ir sàlygas. Taigi, tam, kad bûtø galima nutraukti ikiteisminá tyrimà nepilnameèio attvilgiu, svarbu yra tai, kad toks asmuo bûtø pirmà kartà padaræs neatsargø arba nesunkø ar apysunká tyèiná nusikaltimà. Taip pat toks nepilnametis turi bûti ávykdæs bent vienà ið ástatyme numatytø alternatyviø sàlygø, t.y.:

atsipraðë nukentëjusio asmens bei visiðkai ar ið dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba paðalino padarytà turtinæ talà;

toks asmuo yra pripatintas ribotai pakaltinamu;

pripatino savo kaltæ ir gailisi padaræs nusikalstamà veikà;

yra pagrindas manyti, jog toks nepilnametis nebedarys naujø nusikalstamø veikø ir laikysis ástatymø.

Ðiuo atveju ikiteisminio tyrimo teisëjas privalo rengti posëdá del to, jog atleidtiant nepilnametá asmená nuo baudtiamosios atsakomybës jam skiriamos auklëjamojo poveikio priemonës. Tinkama auklëjamoji priemonë gali bûti parinkta posëdtio metu, iðklausius proceso dalyviø (prokuroro, nukentëjusiojo, gynëjo, nepilnameèio atstovø) nuomones. Taèiau ir tokiu atveju prokuroras, suraðydamas nutarimà dël ikiteisminio tyrimo nutraukimo, paèiame nutarime turëtø pasisakyti dël skirtos auklëjamojo poveikio priemonës. Taip pat svarbu ir tai, jog posëdyje turëtø bûti ásitikinta, ar ið tikrøjø egzistuoja prokuroro nutarime nurodytos jau minëtos nepilnameèio atleidimo nuo baudtiamosios atsakomybës sàlygos. Jei nepilnametis nëra anksèiau atsipraðæs nukentëjusiojo ikiteisminio tyrimo teisëjo akivaizdoje, tai turëtø padaryti sprendtiant ikiteisminio tyrimo nutraukimo klausimà.

Kuomet ikiteisminis tyrimas nutraukiamas pagal BPK 212 straipsnio 8 punktà bei BPK 259 straipsnio 3 punktà, kuomet asmuo, átariamas neteisëtu disponavimu narkotinëmis ar psichotropinëmis medtiagomis be tikslo jas platinti, savo noru kreipësi medicinos pagalbos ar valstybës institucijai atidavë neteisëtai turimas medtiagas. Jeigu kreipimosi dël medicininës pagalbos ar kreipimosi á valstybës institucijà faktai yra neabejotini, tai ikiteisminio tyrimo teisëjas turëtu patvirtinti prokuroro nutarimà dël ikiteisminio tyrimo nutraukimo nekviesdamas posëdtio.

Remiantis BPK 212 straipsnio 8 punktu bei BK 291straipsnio 2 ir 3 dalimis neteisëto valstybës sienos perëjimo atveju ikiteisminis tyrimas nutraukiamas ikiteisminio tyrimo teisëjui patvirtinant prokuroro nutarimà dël nutraukimo. Tam, kad bûtø nutraukiamas ikiteisminis tyrimas, turi bûti nustatyta, jog átariamasis utsienietis siekia pasinaudoti prieglobsèio teise arba jau yra pradëta tokio utsienieèio iðsiuntimo procedûra. Ar átariamasis turi reikiamà leidimà, ar pradëta átariamojo utsienieèio iðsiuntimo ið Lietuvos Respublikos procedûra, privalo nustatyti prokuroras. Prie ikiteisminio tyrimo teisëjui perduodamo nutarimo dël ikiteisminio tyrimo nutraukimo prokuroras turi pridëti liudijanèius dokumentus. Ðiuo atveju, nutraukiant ikiteisminá tyrimà, teisëjas neprivalo rengti posëdtio. Toks posëdis gali bûti rengiamas ypatingais atvejais - tuomet, kai susidaro iðskirtinë situacija.

Ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka pagal BPK 213 straipsná

BPK 213 straipsnyje yra numatytos ikiteisminio tyrimo nutraukimo sàlygos BPK 212 straipsnio 9 punkte numatytu pagrindu, kuomet ikiteisminis tyrimas gali bûti nutraukiamas asmens, átariamo keliø nusikalstamø veikø padarymu. Nutraukimas tokiu pagrindu grindtiamas ikiteisminio tyrimo ir viso proceso paspartinimo bei procesinës ekonomijos sumetimais. Tam, kad bûtø galima ikiteisminá tyrimà nutraukti ðiuo pagrindu, turi bûtá iðpildytos ðios sàlygos:

bent viena ið keliø átariamojo padarytø nusikalstamø veikø yra sunkus ar labai sunkus nusikaltimas;

yra pagrindas manyti, jog ikiteisminio tyrimo nutraukimas dël baudtiamojo nusitengimo ar nesunkaus nusikaltimo leis greièiau utbaigti ikiteisminá tyrimà dël sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo;

dël baudtiamuoju nusitengimu ar nesunkiu nusikaltimu padarytos talos nëra pareikðtas civilinis ieðkinys.

Esant ðioms sàlygoms prokuroras gali nutraukti ikiteisminá tyrimà dël baudtiamøjø nusitengimø ir nesunkiø nusikaltimø arba neatsargiø baudtiamøjø nusitengimø ir neatsargiø nusikaltimø, jeigu ut tokius ar toká neatsargø nusikaltimà baudtiamajame ástatyme numatyta bausmë nevirðija trejø metø laisvës atëmimo.

Ðis ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas yra reikðmingas tuo, jog jis átvirtina tikslingumo principà. Tuo atveju, kai asmuo vienu metu nuteisiamas tiek dël baudtiamojo nusitengimo ar nusikaltimo, vadovaujantis BK 63 straipsniu turëtø bûti taikomas bausmiø apëmimo bûdas, o tai reiðkia, jog ut baudtiamàjá nusitengimà ar nesunkø nusikaltimà skirta bausmë neturëtø jokios átakos skiriant galutinæ subendrintà bausmæ. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas dël baudtiamojo nusitengimo ar nesunkaus nusikaltimo turëtø paspartinti ikiteisminá tyrimà dël sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nes teisësaugos pareigûnai galëtø koncentruoti pastangas ðiø nusikaltimø tyrimui. Nedalinant jëgø ávairioms tyrimo kryptims, teigiamas rezultatas aiðkinantis sunkø ar labai sunkø nusikaltimà gali bûti gaunamas tymiai greièiau. Taèiau èia iðkyla viena problema – nutraukdamas ikiteisminá tyrimà ðiuo pagrindu prokuroras turi bûti pagrástai ásitikinæs, jog nutraukus ikiteisminá tyrimà dël baudtiamøjø nusitengimø, nesunkiø nusikaltimø, neatsargiø baudtiamøjø nusitengimø ar neatsargiø nusikaltimø, procesas dël sunkø ar labai sunkø nusikaltimø galës vykti sparèiai ir dël ðiomis veikomis padarytos talos atlyginimo nepareikðtas civilinis ieðkinys. Taip pat gali nutikti taip, jog procesas dël sunkiø ir labai sunkø nusikaltimø asmeniui yra utbaigiamas iðteisinamuoju nuosprendtiu, tuomet asmuo ið viso galëtø iðvengti realios bausmës ir ut baudtiamuosius nusitengimus bei nesunkius nusikaltimus. Tam, kad tokia situacija nesusiklostytø, yra numatyta galimybë atnaujinti nutrauktà ikiteisminá tyrimà pastarøjø nusikalstamø veikø attvilgiu, jei nëra suëjæ senaties terminai.

Kadangi ikiteisminio tyrimo nutraukimu turi bûti suinteresuotas tiek prokuroras, tiek átariamasis, prokuroras esant galimybei nutraukti ikiteisminá tyrimà ðiuo pagrindu, turëtø siûlyti átariamajam pasinaudoti BPK 107 straipsnyje numatyta galimybe savanoriðkai atlyginti talà. Tai leistø nepradëti civilinio ieðkinio proceso ar nutraukti jau pradëtà procesà. Iðsprendus talos atlyginimo klausimà, bûtø garantija, kad civilinis ieðkinys dël baudtiamuoju nusitengimu ar nesunkiu nusikaltimu padarytos talos atlyginimo nebus reiðkiamas.

Jeigu ðiuo pagrindu ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas bendrininkavimo atveju, tai turi bûti daroma visø bendrininkø attvilgiu. Neleistina, jog susiklostytø tokia situacija, kad ikiteisminis tyrimas bûtø nutrauktas dël baudtiamøjø nusitengimø ar nesunkiø nusikaltimø, o vienas ið bendrininkø dalyvavo darant sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, taèiau nedalyvavo darant baudtiamuosius nusitengimus ar nesunkius nusikaltimus ir toks asmuo liktø ið viso nenubaustas.

Inicijuoti ikiteisminio tyrimo nutraukimà keliø nusikalstamø veikø atveju yra prokuroro teisë, bet ne pareiga. Nei átariamasis, nei kitas proceso dalyvis negali reikalauti, pateikdami skundus ir kitokiais bûdais, kad prokuroras apsvarstytø ikiteisminio tyrimo nutraukimo ðiuo pagrindu inicijavimo galimybæ. Toká sprendimà, kuris turëtø bûti áforminamas nutarimu, prokuroras gali priimti tik tuomet, kai yra pagrástai ásitikinæs, jog tai paspartins procesà kitø veikø attvilgiu ir kad dël ðiomis veikomis padarytos talos nëra pareikðtas civilis ieðkinys. Taip pat prokuroras prieð priimdamas toká nutarimà privalo átariamajam pasiraðytinai áteikti praneðima apie viskas nusikalstamas veikas, kuriø padarymu jis yra átariamas.

Ðiuo pagrindu nutraukiant ikiteisminá tyrimà yra bûtina, kad prokuroro nutarimà dël ikiteisminio tyrimo nutraukimo patvirtintø ikiteisminio tyrimo teisëjas. Ikiteisminio tyrimo teisëjas neturëtø tlugdyti prokuroro iniciatyvos racionaliausiu bûdu organizuoti ikiteisminá tyrimà, tuo paèiu sudarant sàlygas racionaliam teisingumo vykdymui. Ikiteisminio tyrimo teisëjas neprivalo rengti posëdtio. Posëdis gali bûti rengiamas nebent tada, kai ikiteisminio tyrimo teisëjui atrodo, jog prokuroras neteisingai kvalifikuoja nusikalstamas veikas, dël kuriø padarymo asmuo yra átariamas arba tuomet, kai nëra iðspræsti nusikalstama veika padarytos talos atlyginimo klausimai.

Ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka pagal BPK 215 straipsná

Ðiame BPK straipsnyje yra numatyta ikiteisminio tyrimo nutraukimo galimybë pagal paskutiná ið BPK 212 straipsnyje numatytø pagrindø. Ðis ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas yra svarbus tuo, jog juo uttikrinamas proceso greitumas ikiteisminio tyrimo metu bei garantuojama Europos tmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø konvencijos 6 straipsnyje bei BPK 44 straipsnyje numatyta átariamojo teisë á bylos iðnagrinëjimà per ámanomai trumpiausià laikà.

Skirtingai nei jau minëtais ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindais, ðiuo atveju ikiteisminio tyrimo teisëjas ikiteisminio tyrimo nutraukimo klausimà sprendtia ne prokuroro praðymu, bet pagal átariamojo, jo atstovo ar gynëjo skundà. Taigi, ðiuo atveju ikiteisminis tyrimas nutraukiamas gynybos ðalies iniciatyva. Ikiteisminá tyrimà gynybos ðalis stengiasi nutraukti, tuomet, kai prokuroras mano, jog já dar reiktø tæsti.

Norint, kad ikiteisminis tyrimas bûtø nutrauktas ðiuo pagrindu, gynybos ðalis turi paduoti teisëjui skundà dël ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Toks skundas gali bûti paduodamas tik praëjus ðeðiems mënesiams nuo pirmosios átariamojo apklausos. Skundas dël ikiteisminio tyrimo vilkinimo neprivalo bûti motyvuotas – pakanka fakto, kad per ðeðis mënesius nuo pirmosios átariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nebuvo utbaigtas. Tinoma, nurodtius motyvus ir juos vëliau paaiðkinus ar papildtius todtiu, tikimybë, kad skundas bus patenkintas, padidëja. Átariamojo, jo atstovo ar gynëjo teisë pateikti skundus dël ikiteisminio tyrimo vilkinimo negali bûti vartoma. Visais atvejais tokie skundai turi bûti nagrinëjami ir turi bûti aiðkinamasi, ar gali bûti laikoma jog ikiteisminis tyrimas yra vilkinamas ir dël to turi bûti nutrauktas.

BPK 215 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad skundams dël proceso vilkinimo nagrinëti ikiteisminio tyrimo teisëjas privalo surengti posëdá, á kurá turi bûti kvieèiami ðie asmenys: átariamasis ar jo gynëjas ir prokuroras. Jeigu toká skundà paduoda átariamojo atstovas, jis taip pat turi bûti kvieèiamas dalyvauti posëdyje. Kai átariamasis nëra suimtas, á posëdá turi bûti kvieèiamas ir jis, ir jo gynëjas. Jei átariamasis yra suimtas, á posëdá jis turi bûti pristatomas, jei taip nusprendtia ikiteisminio tyrimo teisëjas. Ikiteisminio tyrimo teisëjas prireikus á posëdá gali kviesti ir nukentëjusájá, kuris gali atvykti su savo atstovu. Kadangi skundas dël ikiteisminio tyrimo vilkinimo turi bûti nagrinëjamas rungtyniðkai vykstanèiame teismo posëdyje, todël, savaime suprantama, jei nei átariamasis, nei jo gynëjas nedalyvauja posëdyje, toks posëdis ið viso negali vykti. Ðiame posëdyje suteikiama teisë tiek asmenims, atstovaujantiems gynybos pusæ, tiek prokurorui iðsakyti savo argumentus dël tokio skundi, t.y. asmenys, atstovaujantys gynybos pusæ, turi iðdëstyti argumentus, kodël, jø nuomone, ikiteisminis tyrimas yra vilkinamas, o prokuroras turi paaiðkinti, kodël ikiteisminis tyrimas dar nëra baigtas ir pateikti prognozæ, per kiek laiko ikiteisminis tyrimas turëtø bûti baigtas.

Iðnagrinëjæs skundà, ikiteisminio tyrimo teisëjas pasitarimø kambaryje turi priimti vienà ið ðiø nutarèiø: skundà atmesti, ápareigoti prokurorà utbaigti ikiteisminá tyrimà per nustatytà terminà arba ikiteisminá tyrimà nutraukti. Ikiteisminio tyrimo teisëjas savo nutartimi gali atmesti skundà tuomet, kai nustato, jog ikiteisminio tyrimo pareigûnai dirba pakankamai intensyviai ir ikiteisminis tyrimas per ðeðis mënesius nebuvo utbaigtas dël objektyviø prietasèiø. Tokios nutarties priëmimas reiðkia, jog ikiteisminis tyrimas gali bûti tæsiamas neapibrëttà laikà. Jeigu ikiteisminio tyrimo teisëjas savo nutartimi ápareigoja prokurorà utbaigti ikiteisminá tyrimà per nustatytà teminà, tai reiðkia, kad teisëjas turi nustatyti terminà, atsitvelgdamas á visas reikðmingas aplinkybes ir proceso dalyviø iðsakytus argumentus, ypaè á prokuroro nurodytà terminà, per kurá prokuroras tada utbaigti ikiteisminá tyrimà. Tokia nutartis yra priimama, kai prokuroras átikina ikiteisminio tyrimo teisëjà, jog ikiteisminis tyrimas gali bûti utbaigtas bylos perdavimu teismui. Jei ikiteisminio tyrimo teisëjà átikina skundà padavusio asmens ir kitø gynybos pusei atstovaujanèiø proceso dalyviø argumentai dël proceso vilkinimo, o prokuroras nesugeba átikinamai nurodyti prietasties, dël kurios procesas nëra utbaigtas, ir nepateikia aiðkaus dar atliktinø veiksmø plano, ikiteisminio tyrimo teisëjas priima nutartá ikiteisminá tyrimà nutraukti.

Mano nuomone, ikiteisminio tyrimo nutraukimas ðiuo pagrindu yra labai svarbus, nes jis leidtia átariamajam apginti savo teises, o kartu ápareigoja ikiteisminio tyrimo pareigûnus kuo operatyviau atlikti savo funkcijas.

Prokuroro teisës ir pareigos nutraukiant ikiteisminá tyrimà

Prokuroras yra itin svarbus subjektas visame baudtiamajame procese, o ypaè – ikiteisminio tyrimo stadijoje. Prokuroro svarbà árodo ir tai, jog jo teisës ir pareigos yra iðdëstytos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Konstitucijoje prokurorai traktuojami kaip teisminës valdtios dalis, vykdanti specifines funkcijas. Taigi prokuroras yra pareigûnas, vadovaujantis ikiteisminiam tyrimui, atsakantis ut tai, kad asmuo pagrástai bûtø traukiamas atsakomybën. <> Pagal ástatymà prokuroras yra nepriklausomas ir savarankiðkas. Ið to, kas jau pasakyta ðiame darbe, akivaizdu, kad ypatingas statusas prokurorui tenka nutraukiant ikiteisminá tyrimà.

Kalbant apie ikiteisminio tyrimo nutraukimà svarbiausias subjektas èia vis dël to yra prokuroras, kuris ir sprendtia nutraukti ikiteisminá tyrimà, ar ne. Nors LR BPK yra sakoma, jog tam tikrais pagrindais nutraukiant procesà yra bûtinas ikiteisminio tyrimo teisëjo sprendimas, bet ðiuo sprendimu ikiteisminio tyrimo teisëjas tik patvirtina prokuroro nutarimà dël ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Taigi, kaip jau ir minëta, prokuroras ið esmës yra pagrindinis subjektas, turintis nuspræsti, ar tikslinga toliau tæsti ikiteisminá tyrimà, ar galima ðá procesà nutraukti (esant ástatymuose numatytiems pagrindams). Jis vadovaujasi ne tik tyrimo medtiagos aplinkybëmis, kaip formaliuoju faktoriumi, bet ir tikslingumo principu, kaip turininguoju faktoriumi. Bûtent esant byloje ðiam turiningajam faktoriui, galima priimti diskreciná sprendimà dël tyrimo nutraukimo. Patymëtina, jog bûtent ðiuo atveju prokuroras tampa tarsi tarpininku tarp nukentëjusiojo ir kaltininko (átariamojo). Ávertindamas vieðojo ir privataus interesø santyká bei socialinius prioritetus, prokuroras priima diskreciná sprendimà – nutraukti ikiteisminá tyrimà ar ne.[15] Svarbu yra it tai, kad prokuroras ne tik priima sprendimà nutraukti ikiteisminá tyrimà, bet ir privalo savo nutarime dël ikiteisminio tyrimo nutraukimo nurodyti sàlygas, kokiomis yra nutraukimas procesas, t.y. numatyti auklëjamojo poveikio priemones, jei ikiteisminis tyrimas nutraukiamas pagal BPK 212 straipsnio 8 punktà, taip pat prokuroras turi rûpintis laiduotojo suradimu bei su juo aptarti laidavimo sàlygas, jei ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas pagal BPK 212 straipsnio 6 punktà.

Ikiteisminio tyrimo teisëjo teisës ir pareigos nutraukiant ikiteisminá tyrimà

Ypatinga prokuroro teisinë padëtis nutraukiant ikiteisminá tyrimà nepaneigia ikiteisminio tyrimo teisëjo reikðmës ðiame procese. Ikiteisminio tyrimo teisëjas neprivalo visada tvirtinti prokuroro nutarimà dël ikiteisminio tyrimo. Jis gali tokio nutarimo netvirtinti tuomet, kai nustato, jog prokuroras klaidingai interpretavo ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindus ar sàlygas.

Tuomet, kai ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas atleidtiant átariamàjá nuo baudtiamosios atsakomybës BK numatytais pagrindais (BPK 212 straipsnio 3 – 8 punktai) bei keliø nusikalstamø veikø padarymo atveju (BPK 212 straipsnio 9 punktas, 213 straipsnis) ikiteisminio tyrimo teisëjas patvirtina prokuroro suraðytà nutartá dël ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Gali iðkilti klausimas, koká sprendimà turi priimti ikiteisminio tyrimo teisëjas, patvirtindamas prokuroro nutarimà dël ikiteisminio tyrimo nutraukimo – uttenka rezoliucijos, ar bûtinai turi bûti motyvuota nutartis. Lietuvos Aukðèiausiais Teismas yra pasisakæs ðiuo klausimu – ikiteisminio tyrimo teisëjo sprendimas patvirtinti prokuroro nutarimà dël ikiteisminio tyrimo nutraukimo, numatytas BPK214 straipsnio 2 dalyje, gali bûti iðreikðtas tiek rezoliucija, tiek motyvuota nutartim.

Jeigu ikiteisminio tyrimo teisëjas tvirtina prokuroro nutarimà, kai nuo baudtiamosios atsakomybës atleidtiama átariamajam skiriant ápareigojimus ar taikant poveikio priemones, nutartyje turi bûti iðsamiai nurodyti taikomi apribojimai ar priemonës. Jeigu ikiteismini tyrimas nutraukiamas dël to, jog átariamasis susitaikë su nukentëjusiuoju ir patadëjo atlyginti talà, padaryta nusikalstama veika , tai savo nutartyje ikiteisminio tyrimo teisëjas privalo nurodyti talos atlyginimo tvarkà ir sàlygas. Ikiteisminio tyrimo teisëjas nutartyje taip pat turi bûti nurodomas laiduotojas, laidavimo sàlygos, kai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas pagal BPK 212 straipsnio 6 punktà, auklëjamojo poveikio priemonës, jei ikiteisminis tyrimas nutraukiamas pagal BPK 212 straipsnio 8 punktà.

Gali nutikti taip, jog ikiteisminio tyrimo teisëjas nesutinka su prokuroro numatytomis ikiteisminio tyrimo nutraukimo sàlygomis. Tokiu atveju ikiteisminio tyrimo teisëjas savo nutartyje privalo aiðkiai nurodyti, kaip turi bûti keièiamos prokuroro numatytos sàlygos. Ikiteisminis tyrimas, ðiuo atveju, laikomas nutrauktu ne prokuroro nutarime, o ikiteisminio tyrimo teisëjo nutartyje nurodytomis sàlygomis.

Kalbant apie ikiteisminio tyrimo teisëjà negalima nepatymëti ir to, jog jis turi teisæ, o tam tikrais atvejais ir pareigà, prieð patvirtindamas prokuroro nutarimà dël ikiteisminio tyrimo nutraukimo, surengti posëdá, kurio metu yra iðsiaiðkinamos visos ikiteisminio tyrimo nutraukimo sàlygos ir prietastys. Ði ikiteisminio tyrimo teisëjo galimybë rengti posëdtius yra labai svarbi siekiant apsaugoti tiek nukentëjusiøjø, tiek átariamojo teises ir teisëtus interesus.

Nematiau svarbu yra ir tai, jog ikiteisminio tyrimo teisëjas gali nesutikti su prokuroro nutartim nutraukti ikiteisminá tyrimà ir tokio nutarimo nepatvirtinti. Tokiu atveju prokuroro nutarimas, nors ir lieka ikiteisminio tyrimo medtiagoje, neásigalioja ir nesukelia jokiø teisiniø pasekmiø, o ikiteisminis tyrimas turi bûti tæsiamas ir utbaigiamas bendra tvarka. Nesutikimas tvirtinti prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminá tyrimà turi bûti motyvuotas.

4. Sprendimo nutraukti ikiteisminá tyrimà apskundimas

BPK 214 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog átariamasis, gynëjas, nukentëjusysis ir civilinis ieðkovas bei jø atstovai turi teisæ apskøsti sprendimus dël ikiteisminio tyrimo nutraukimo ar nenutraukimo. Ði nuostata reiðkia, jog minëti asmenys gali apskøsti prokuroro nutarimà nutraukti ikiteisminá tyrimà, kuomet jis nutraukiamas BPK 212 straipsnio 1 ir 2 punkte nurodytais pagrindais, ikiteisminio tyrimo teisëjo nutartá, kuria patvirtinamas ar nepatvirtinamas prokuroro nutarimas dël ikiteisminio tyrimo nutraukimas pagal BPK 212 straipsnio 3 – 9 punktuose numatytus pagrindus. Tokios galimybës suteikimas minëtiems asmenims yra labai svarbus, nes taip yra uttikrinama jø teisiø bei teisës saugomø interesø apsauga.

Savaime suprantama, átariamasis ar jo gynëjas paprastai neturëtø skøstis dël sprendimø nutraukti ikiteisminá tyrimà, o nukentëjusysis neturëtu skøsti jam palankios ikiteisminio tyrimo teisëjo nutarties nenutraukti ikiteisminio tyrimo. Tokie skundai paduodami ir nagrinëjami BPK 63 – 65 straipsniuose numatyta tvarka. Prokuroro nutarimà dël ikiteisminio tyrimo nutraukimo proceso dalyviai gali apskøsti tiesiogiai ar per prokurorà, dël kurio veiksmø yra skundtiamasis, aukðtesniajam prokurorui. Jei pastarasis atsisako skundà patenkinti, tai ðis nutarimas gali bûti skundtiamas ikiteisminio tyrimo teisëjui. Ikiteisminio tyrimo teisëjas, nagrinëdamas toká skundà, gali surengti posëdá. Sprendimas dël tokio posëdtio surengimo turi bûti priimamas atsitvelgiant á tai, ar ámanoma skundà tinkamai iðnagrinëti, neiðklausius proceso subjektø todiniø paaiðkinimø. Ikiteisminio tyrimo teisëjo nutartis dël ikiteisminio tyrimo nutraukimo ar nenutraukimo galima skøsti apylinkës teismo pirmininkui. Apylinkës teismo pirmininkas arba jo paskyrimu apylinkës teismo pirmininko pavaduotojas toká skundà privalo iðnagrinëti per penkias dienas nuo jo gavimo. Nagrinëjant toká skundà, gali dalyvauti prokuroras, átariamojo gynëjas ir skundà padavæs asmuo. Skundas dël nutarties del prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminá tyrimà patvirtinimo ar nepatvirtinimo turi bûti iðnagrinëtas per penkias dienas nuo tokio skundo gavimo.

BPK 215 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, jog ikiteisminio tyrimo teisëjo nutartis nutraukti ikiteisminá tyrimà dël pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmës gali bûti apskøstas átariamojo, jo atstovo ar gynëjo skundu. Ðià nutartá taip pat gali apskøsti ir prokuroras. Toks skundas yra nagrinëjamas bendra tvarka, t.y. tokie skundai turi bûti paduodami atitinkamo apylinkës teismo pirmininkui, kuris patsai ar jo pavaduotojas privalo juos iðnagrinëti per penkias dienas nuo skundo gavimo. Iðnagrinëjæs skundà dël ikiteisminio tyrimo teisëjo nutarties nutraukti ikiteisminá tyrimà apylinkës teismo pirmininkas priklausomai nuo to, kas padavë skundà ir ko tame skunde buvo praðoma, gali skundà atmesti arba nuspræsti, jog ikiteisminis tyrimas turi bûti tæsiamas, tiek nustatant terminà per kurá ikiteisminis tyrimas turi bûti utbaigtas, tiek nenustatant tokio termino. Apylinkës teismo pirmininkas gali nuspræsti, jog ikiteisminis tyrimas turi bûti tæsiamas nesusaistant prokuroro jokiais terminais tuomet, kai nustato, kad utbaigti ikiteisminá tyrimà per ikiteisminio tyrimo teisëjo nustatytà terminà yra neámanoma. Apylinkës teismo pirmininko priimta nutartis yra galutinë ir neskundtiama.

5. Nutarimo nutraukti ikiteisminá tyrimà turinys

Prokuroras, nusprendæs, jog ikiteisminis tyrimas turi bûti nutraukiamas, privalo suraðyti nutarimà. Ðio nutarimo pagrindiniai elementai yra nurodyti BPK 216 straipsnio 1 dalyje:

Nusikalstamos veikos esmë (átariamojo anketiniai duomenys, esminës nusikalstamos veikos padarymo aplinkybës, tiksliai nurodomas baudtiamasis ástatymas, numatantis atsakomybæ ut tà veikà, dël kurios vyko ikiteisminis tyrimas);

Ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindai (konkretus BPK 212 straipsnio punktas, taip pat BK nuostatos – turi bûti aiðku, dël kokiø aplinkybiø ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas);

Nutraukimo motyvai (tie argumentai, kuriais grindtiamas ikiteisminio tyrimo nutraukimas).

Ðie iðvardinti elementai turi bûti nurodomi prokuroro nutarime dël ikiteisminio tyrimo nutraukimo tiek tais atvejais, kai ikiteisminá tyrimà nutraukia pats prokuroras, tiek tuomet, kai tyrimas nutraukiamas ikiteisminio tyrimo teisëjui patvirtinus prokuroro nutarimà. Minëti ikiteisminio tyrimo nutraukimo turinio elementai privalo bûti kiekviename nutarime, taèiau taip pat be jø tokiame nutarime turi bûti ir tokia informacija, kuri yra reikðminga kiekvienu konkreèiu atveju.

Prokuroro nutarime dël ikiteisminio tyrimo nutraukimo be jau iðvardintø pagrindiniø elementø turi bûti pateikiamas siûlymas dël ikiteisminio tyrimo metu paimtø daiktø, turinèiø reikðmës nusikalstamai veikai iðtirti, klausimo sprendimo. Tokià prokuroro pareiga ástatymø leidëjas átvirtina BPK straipsnio 2 dalyje. Taip pat, atsitvelgiant á tai, jog pasibaigus procesui, jokie átariamojo ar kitø asmenø teisiø suvartymai yra negalimi, nutarime dël ikiteisminio tyrimo nutraukimo turi bûti iðsprendtiami ir kardomøjø priemoniø bei laikino nuosavybës teisiø apribojimo panaikinimo klausimai.

6. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka pagal utsienio valstybiø BPK

Ikiteisminio tyrimo nutraukimas yra ávairiai reglamentuojamas utsienio valstybiø baudtiamojoje teisëje. Tvelgiant á skirtingø valstybiø reglamentavimà ðiuo klausimu, galima pastebëti, kad yra labai daug panaðumø ir skirtumø.

Vokietijos BPK yra kalbama ikiteisminio tyrimo sustabdymà, kas gali bûti prilyginama Lietuvos BPK numatytam ikiteisminio tyrimo sàlyginiam nutraukimui. Teisæ sustabdyti tyrimà Vokietijoje turi prokuratûra. Tyrimas gali bûti sustabdomas tuomet, kai:

nesurenkama pakankamai duomenø, pagrindtianèiø átarimà, kad kaltinamasis galëjo padaryti nusikalstamà veikà. Jei tyrimas sustabdomas ðiuo pagrindu, tai apie toká sustabdymà turi bûti praneðama nukentëjusiajam. Taip pat nukentëjusiajam turi bûti iðaiðkinama jo teisë toká sprendimà apskøsti aukðtesniajam prokurorui.

yra netikslinga perduoti tokià bylà teismui. Ðiuo atveju Vokietijoje ikiteisminis tyrimas gali bûti nutraukiamas tuomet, kai kaltinamojo kaltë yra mata, gresia negriettesnë kaip vieneriø metu laisvës atëmimo bausmë, gaunamas teismo sutikimas dël tokio sustabdymo.

tuo atveju, kai yra padarytos kelios baudtiamosios veikos, gali bûti atsisakoma ut lengvesnes veikas ir koncentruojamasi á svarbesniø veikø tyrimà.

kitais pagrindais, kaip pvz. kai kaltinamasis aktyviais veiksmais padeda utkirsti kelià dël baudtiamosios veikos padarymo galinèioms atsirasti pasekmëms.

Taigi akivaizdu, jog Vokietijos ikiteisminio tyrimo pagrindai yra panaðûs á Lietuvos BPK numatytus pagrindus. Dar vienas panaðumas ikiteisminio tyrimo nutraukimo reglamentavime Lietuvos ir Vokietijos ástatymuose yra tai, kad prokuratûra turi ypatingà teisiná statusà ðiame procese.

Kalbant apie itin reikðmingà prokuratûros teisiná statusà ikiteisminio tyrimo nutraukimo attvilgiu, labai svarbu paminëti ir Prancûzijà. Ðios valstybës BPK taip pat numato, kad pradëtà tyrimà prokuratûra bet kada gali sustabdyti, jei mano, jog baudtiamasis persekiojimas yra konkreèiu atveju netikslingas. Labai vaizdingai apie prokuratûros padëtá Prancûzijoje nutraukiant ikiteisminá tyrimà yra pasisakæs vienas advokatas, kuris pareiðkë nuomonæ, kad „prokuratûra, turëdama teisæ atsisakyti iðkelti baudtiamàjà bylà arba nutraukti jau iðkeltàjà, Prancûzijoje yra svarbiausias teisëjas“ (G. Kiejmanas).

Gana ádomus ikiteisminio tyrimo nutraukimo reglamentavimas yra Austrijos baudtiamajame procese. Èia ikiteisminio tyrimo nutraukimas priklauso nuo to, kokia forma atliekamas pats ðis tyrimas, nors, vëlgi, èia Ypatingas teisinis statusas yra suteikiamas prokuratûrai. Jeigu ikiteisminis tyrimas atliekamas kvotos forma, tai priklausomai nuo kvotos rezultatø, prokuratûra gali priimti sprendimà, jos ikiteisminis tyrimas turi bûti nutraukiamas dël to, jog nëra pakankamai duomenø patraukti baudtiamojon atsakomybën. Jeigu ikiteisminis tyrimas vyksta parengtinio teisminio tardymo forma, tuomet prokuroras turi teisæ bet kuriuo metu pareikðti, jog ikiteisminis tyrimas turi bûti sustabdomas. Tokiu atveju tyrimas gali bûti tæsiamas tik tokiu atveju, jeigu per 14 dienø po tokio prokuratûros pareiðkimo byloje atsiranda privatus kaltintojas.

Kiek kitoks ikiteisminio tyrimo nutraukimas yra Italijos baudtiamajame procese. Kitaip nei jau minëtose valstybëse, pagal Italijos BPK ikiteisminá tyrimà nutraukia ikiteisminio tyrimo teisëjas. Sprendimas dël ikiteisminio tyrimo nutraukimo gali bûti priimamas tik tuomet, kai ikiteisminio tyrimo teisëjas susipatásta su visa ikiteisminio tyrimo medtiaga ir dël ikiteisminio tyrimo nutraukimo neprieðtarauja nukentëjusysis. Jeigu nukentëjusysis prieðtarauja tokiam ikiteisminio tyrimo teisëjo sprendimui, tai tokiu atveju turi bûti rengiamas utdaras posëdis, á kurá kvieèiami nukentëjusysis, kaltinamasis ir prokuroras. Tokiame posëdyje gali bûti priimtas sprendimas arba nutraukti procesà, arba pavesti prokuratûrai atlikti tolesnius tyrimus, arba pareikðti kaltinimà.

Iðskirtinë, lyginant su kitomis valstybëmis, ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka yra numatyta Japonijos baudtiamajame procese. Ðioje valstybëje, vyrauja tikslingumo principas – gana datnai ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas bûtent remiantis ðiuo principu. Prokuroras turi teisæ gana laisvai nuspræsti, kada bylos nereikia perduoti teismui. BPK sako, kad prokuroras toká sprendimà gali priimti atsitvelgdamas á kaltinamojo amtiø, socialinæ padëtá, jo charakteristikà, baudtiamosios veikos padarymo aplinkybes.[18] Taip datnai ikiteisminis tyrimas gali bûti nutraukiamas tuomet, kai kaltinamasis atlygina talà padarytà savo nusikalstama veika nukentëjusiajam. Japonijoje prokuroro sprendimas dël ikiteisminio tyrimo nutraukimo gali bûti apskøstas tik tuomet, kai yra nustatoma, jog teisësaugos pareigûnas padarë aiðkià klaidà. Dar vienas ádomus momentas, á kurá verta atkreipti dëmesá, kalbant apie ikiteisminio tyrimo nutraukimà Japonijos baudtiamajame procese, yra tas, kad èia gali bûti sudaromos 11 neprofesionalø asmenø komisijos, kurios gali patikrinti prokuroro nutarimus, dël ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Taèiau ðiø komisijø nurodymai neturi privalomosios galios.

Apibendrinant galima pasakyti, jog nors ikiteisminio tyrimo tvarka kiekvienoje valstybëje yra skirtinga, taèiau galima rasti ir nematai bendrø bruotø: ikiteisminio tyrimo pagrindai visose minëtose valstybëse yra panaðus, ypaè reikðmingas yra prokuratûros teisinis statusas nutraukiant ikiteisminá tyrimà. Nu katkaip nelabai kà doro pasakai ðituo sakiniu. Panaðumai ir skirtumai minëti ir pirmam ðio skyriaus sakiny.

Iðvados

Todtiu, nespejau parasyt. Svarbu gera tvarka nutraukiant ikiteisminá tyrimà. J Literatûros sàraðas:

Ilgas ir iðsamus. J

.

Skaitant tai toks jausmas, kad raðai katkam, kas labai gerai gaudosi ikiteisminiam tyrime, nes að tai ne viskà supratau. Per daug visokiø tokiø todeliø, apibûdinanèiø neaiðkumo bûsenà – gana, daugiau, matiau, santykinai ir pan. Katkuriam skyriuje labai datnai kartoji ðis, ðio ir pan. Kiek pastebëjau, dar pataisiau ðiaip visokias raðybos klaideles. Dël to, ar tiesà raðai ið esmës sunku kà nors pasakyt, kai nesigaudau tame, kà skaitau.

Ai dar tiesa, kai pradedi naujà eilutæ, tai visame tekste sulygink atstumus.