ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka

ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka
Turinys

Įvadas 3

1. Ikiteisminis tyrimo nutraukimo samprata 4

2. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejai 6

3. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka 9

3.1.Ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka konkrečiu atveju 10

3.1.1. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka pagal BPK 212 straipsnį 10

Ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka pagal BPK 213 straipsnį 16

Ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka pagal BPK 215 straipsnį 19

Prokuroro teisės ir pareigos nutraukiant ikiteisminį tyrimą 20

3.3.Ikiteisminio tyrimo teisėjo teisės ir pareigos nutraukiant ikiteisminį tyrimą 21

4. Sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą apskundimas 23

5. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinys 25

6. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka pagal utsienio valstybių BPK 26

Išvados 29

Literatūros sąrašas: 30

Įvadas

Ikiteisminio tyrimo nutraukimas – tai viena iš ikiteisminio tyrimo stadij os, o kartu ir viso baudtiamojo proceso (kaip suprast BP baigimo forma?O teisme nieks nebevyksta?) baigimo formų. Pasibaigus procesui nebegalimi jokie asmenų (kokių asmenų?) teisių suvartymai. Taigi, akivaizdu, jog šis institutas yra reikšmingas tiek valstybės subjektui – prokurorui, kuris datniausiai nusprendtia, kada ikiteisminis tyrimas turi būti nutraukiamas, tiek asmenis, kurių attvilgiu pradedamas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo instituto buvimas leidtia asmenims, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas, pagrįstai tikėtis, jog šis procesas vyks teisingai ir netruks amtinai, o kartu ir nebus pateidtiamos jų teisės. Iš kitos pusės, šio instituto buvimas leidtia taikyt tikslingumo principą baudtiamajame procese, sudaro realias galimybes atleisti asmenį nuo baudtiamosios atsakomybės ne teismo tvarka. Visa tai rodo, kad nematiau svarbu yra tinkamai reglamentuoti ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarką, tam kad būtu pasiekti išvardinti ikiteisminio tyrimo nutraukimo gėriai (krc nieko gudriau nesugebu sukurt JAha, matyti

Šio darbo tikslas ir yra analizuoti ikiteisminio tyrimo nutraukimo reglamentavimą Lietuvoje. Didtiausias dėmesys būtent ir yra skirtas analiziuoti Lietuvos baudtiamajame kodekse įtvirtintas ikiteisminio tyrimo nutraukimo taisykles, tačiau taip pat yra tiūrima ir į tai, kaip kitos valstybės reglamentuoja ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarką.

Pagrindinis šio darbo utdavinys yra išanalizuoti ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarkos reglamentavimą Lietuvoje, atkreipti dėmesį i pagrindines problemas, susijusias su šiuo institutu, išanalizuoti pagrindinių subjektų – prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo – teises ir pareigas nutraukiant ikiteisminį tyrimą.

Kursiniame darbe analizės, sisteminiu ir lyginamuoju metodu yra tiriamas ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarkos reglamentavimas Lietuvos ir utsienio valstybių baudtiamajame procese, teismų praktikoje ir teisės doktrinoje.

Todtiu, jaučiu, kad įvadas tiaurus, bet gal dar utėjus įkvėpimui pakursiu, ką nors gudresnio.

Gal įvade gali šiek tiek ir apie patį ikiteisminį tyrimą, kad galėtum suprast, kas tai yr, katką apie nutraukimą, o išvadose jo reikšmę apibūdintum.

Ikiteisminis tyrimo nutraukimo samprata

Ikiteisminis tyrimas yra pirmoji baudtiamojo proceso stadija, trunkanti nuo sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą iki bylos su kaltinamuoju aktu perdavimu teismui. Šią stadiją baudtiamojo proceso aspektu galima apibūdinti kaip autonomišką baudtiamojo proceso dalį, reglamentuojančią (reguliuojančią) veiklą, kurios tiesioginė paskirtis yra greitas ir išsamus nusikaltimų išaiškinimas.[1] Ikiteisminio tyrimo pradėjimas kartu reiškia ir baudtiamojo proceso pradėjimą. Jau ir pats šios stadijos pavadinimas parodo, kad tai – procesinė veikla, vykdoma iki bylos perdavimo teismui. Ši stadija yra labai svarbi visame baudtiamajame procese, nes šioje stadijoje atliktas parengiamasis darbas sudaro sąlygas atlikti teismui pagrindinę savo funkciją – vykdyti teisingumą. Vienintelė išimtis – privataus kaltinimo bylos, kuomet byla gali būti nagrinėjama teisme prieš tai neatlikus ikiteisminio tyrimo.

Ikiteisminis tyrimas yra pradedamas, tuomet, kai yra gaunama tikėtina informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir jeigu nėra aplinkybių, dėl kurių procesas yra negalimas. Tokios aplinkybės yra nurodytos Lietuvos Respublikos baudtiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 3 straipsnyje. Taigi, atsitvelgiant į pirmąją ikiteisminio tyrimo pradėjimo procesinę prielaidą, yra akivaizdu, jog ikiteisminis tyrimas gali būti pradedamas net tiksliai ir netinant, ar iš tikrųjų buvo padaryta nusikalstama veika, o tik bandant tai išsiaiškinti. Ikiteisminio tyrimo pradtiai nereikia tvirto pagrindimo, todėl baudtiamojo proceso koncepcija siejama su datnesniu ikiteisminio tyrimo nutraukimo instituto taikymu. Galiojant ankstesniam BPK baudtiamoji byla praktiškai visais atvejais turėjo būti keliama tikintis, kad vėliau ji bus perduota teismui, pradedant ikiteisminį tyrimą pagal naująjį BPK tokia prognozė ne visada yra galima. Šiandien ikiteisminiam tyrimui pradėti reikalingas matesnis informacijos kiekis lyginant su duomenų kiekiu, kuriam esant būdavo įprasta kelti baudtiamąją bylą pagal senąjį BPK.[2]

Taigi, ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas tuomet, kai nepavyksta surinkti pakankamų įtariamojo kaltės įrodymų arba atsiranda kliūčių, dėl kurių procesas yra negalimas, arba atsiranda pagrindas atleisti asmenį nuo baudtiamosios atsakomybės.[3]

Ikiteisminio tyrimo nutraukimas yra vienas iš trijų ikiteisminio tyrimo utbaigimo būdų (be ikiteisminio tyrimo nutraukimo dar galimi šie variantai: bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui bei perėjimas į priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą), kartu tai yra ir viso baudtiamojo proceso utbaigimo forma. Šios stadijos baigtį lemia ne tik tyrimo metu susiklosčiusios aplinkybės, įrodinėjimo proceso ypatumai, sąlygos ar kiti procesiškai objektyvūs faktoriai, bet ir procesą vykdančių subjektų diskrecija. Šiuo atveju diskrecinių sprendimų priėmimas sietinas su atitinkama reakcija į tiriamą nusikalstamą veiką bei su ja susijusių šalių (nukentėjusiojo ir kaltininko) santykių turinį. Nusikalstamos veikos pobūdis bei minėtų šalių santykių turinys ir lemia sprendimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo priėmimo pagrindus. Paprastai nutraukus ikiteisminį tyrimą prie tos pačios nusikalstamos veikos tyrimo neturi būti grįttama. Tačiau išimtinais atvejais tai gali būti daroma. Ikiteisminio tyrimo atnaujinimo galimybės labai priklauso nuo atleidimo nu (kadangi nepatįstu Ikiteisminio tyrimo, nesuprantu apie ką kalbi. Gerai, kai tu viską tinai) pagrindo.

Ikiteisminio tyrimo nutraukimas atleidtiant asmenį nuo baudtiamosios atsakomybės gali būti sąlyginis, nes nutraukiant ikiteisminį tyrimą kai kuriais BK numatytais pagrindais, įtariamajam skiriami tam tikri įpareigojimai ir, jei įtariamasis šių įpareigojimų nevykdo, ikiteisminis tyrimas jo attvilgiu gali būti atnaujinamas.

Ikiteisminio tyrimo nutraukimas sukelia reikšmingus padarinius. Nutraukus ikiteisminį tyrimą jokie proceso veiksmai dėl tų asmenų ar veikų, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, negali būti atliekamas. Nutraukus ikiteisminį tyrimą nedelsiant turi būti nutrauktas ir visų prievartos priemonių taikymas.

2. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejai

Ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindų sąrašas yra baigtinis. Jokiais kitais pagrindais nei numatyta BPK 212 straipsnyje ikiteisminis tyrimas negali būti nutraukiamas.

Taigi ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejai yra šie:

1) kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad yra šio Kodekso 3 straipsnyje numatytų aplinkybių;

2) kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindtiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo;

3) kai remiantis Lietuvos Respublikos baudtiamojo kodekso 36 straipsniu pripatįstama, jog asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi;

4) kai remiantis Lietuvos Respublikos baudtiamojo kodekso 37 straipsniu pripatįstama, kad nusikalstama veika dėl matareikšmiškumo nėra pavojinga;

5) kai įtariamasis ir nukentėjusysis susitaiko Lietuvos Respublikos baudtiamojo kodekso 38 straipsnyje numatytais atvejais;

6) kai įtariamasis perduodamas asmeniui, kuris vertas teismo pasitikėjimo, pagal laidavimą Lietuvos Respublikos baudtiamojo kodekso 40 straipsnyje numatytais atvejais;

7) kai įtariamasis Lietuvos Respublikos baudtiamojo kodekso 39⁽¹⁾ straipsnyje nurodytomis sąlygomis padeda atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas;

8) kai yra Lietuvos Respublikos baudtiamojo kodekso 93 straipsnyje, 114 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 3 dalyje, 291 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti atleidimo nuo baudtiamosios atsakomybės sąlygos ir pagrindai;

9) dėl atskirų veikų, kelių nusikalstamų veikų padarymo, kai yra šio Kodekso 213 straipsnyje numatytos sąlygos;

10) šio Kodekso 215 straipsnyje numatytu atveju dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės.[4]

Taigi, vadovaujantis šiuo straipsniu, ikiteisminis tyrimas gali būti nutraukiamas esant nors vienam iš dešimties (pasirodai, kad ir skaičiuot moki. Čia šiaipJ atvejų. Lyginant su anksčiau galiojusi BPK atvejų ratas yra tymiai išplėstas, nes senajame BPK buvo numatyti tik penki J ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejai. (Tai jei jau suskaičiavai, mano nuomone, galėjai palygint, kokie pasikeitimai)

BPK 212 straipsnyje 1, 2, 9 ir 10 punktuose nurodyti ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindai yra santykinai laikytini labiau procesiniais. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas procesiniais pagrindais, išskyrus tuomet kai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas dėl atskirų veikų, kelių nusikalstamų veikų padarymo, kai yra BPK 213 straipsnyje numatytos sąlygos, yra galutinis – nutraukiant ikiteisminį tyrimą nemanoma, kad gali tekti jį atnaujinti. Atnaujinimas yra įmanomas tik paaiškėjus, kad klaidingai buvo konstatuotas ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindo buvimas. Kituose BPK 212 straipsnio punktuose numatyti pagrindai susiję su materialiosiomis teisės normų, numatančių atleidimo nuo baudtiamosios atsakomybės, taikymu.

Taigi, akivaizdu, jog šiuo metu galiojančiame BPK ikiteisminio tyrimo nutraukimo institutas reglamentuojamas gana struktūriškai. BPK XV apibrėtti ikiteisminio tyrimo nutraukimo materialiniai ir procesiniai pagrindai. Šio skyriaus nuostatos apima tiek Lietuvos Respublikos baudtiamojo kodekso (toliau - BK), tiek ir BPK straipsnių nuostatas, susijusias su:

Ikiteisminio tyrimo nutraukimo materialiniais ir procesiniais pagrindais – reabilituojančiais ir nereabilituojančiais (BPK 3, 212 str.);

Tyrimo nutraukimo pagrindais, aptariančiais ekonomiškumo ir proceso greitumo principų įgyvendinimą (BPK 213, 215 str.);

Asmenų garantijomis nutraukiant ar atnaujinant nutrauktą ikiteisminį tyrimą (BPK 214 str. 3 dalis, 215 str. 4 ir 5 dalys, 217 str. 5 dalis).[5]

Kaip jau minėta, BPK 212 straipsnio 3 - 8 punktuose yra nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas nustačius, jog egzistuoja tam tikros BK numatytos aplinkybės. BK numatytus atleidimo nuo baudtiamosios atsakomybės pagrindus, į kuriuos duodama nuoroda BPK 212 straipsnyje, galima grupuoti į:

BK bendrojoje dalyje numatyti pagrindai;

Nepilnamečių atleidimo nuo baudtiamosios atsakomybės pagrindai;

Pagrindai, numatantys atleidimą nuo baudtiamosios atsakomybės, atskirų nusikalstamų veikų padarymo atveju.

Pirmajai grupei priklauso pagrindai numatyti BK 36 – 38; 39¹ bei 40 straipsniuose, t.y. atleidimas nuo baudtiamosios atsakomybės, o kartu ir ikiteisminio tyrimo nutraukimas dėl:

asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą,

nusikaltimo matareikšmiškumo,

kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko,

asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas veikas, bei dėl to jog asmuo atleidtiamas nuo baudtiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Antrosios grupės pagrindai numatyti BK 93 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad esant tam tikroms sąlygoms nuo baudtiamosios atsakomybės yra atleidtiami nepilnamečiai, pirmą kartą padarę neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą.

Trečiajai grupei priskiriami pagrindai, taikomi BK Specialiosios dalies atskiruose straipsniuose numatytų veikų padarymo atvejais, pvz. BK 114 straipsnio 3 dalis.

Taip pat ikiteisminis tyrimas gali būti nutraukiamas kelių nusikalstamų veikų padarymo atveju. Šis atvejis yra reglamentuotas BPK 213 straipsnyje ir tai yra tikslingumo principo veikimas baudtiamajame procese. Pagal šį straipsnį dėl kelių nusikalstamų veikų padarymo vykstantis ikiteisminis tyrimas gali būti nutrauktas tam tikrų veikų attvilgiu, o dėl kitų veikų – tęsiamas bendra tvarka. Ikiteisminis tyrimas nutraukiamas dėl baudtiamųjų nusitengimų ar nesunkių nusikaltimų padarymo, o tęsiamas dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų. Nutraukimas galimas vien tik tikslingumo sumetimais, nesant jokių kitų kliūčių ar prietasčių, trukdančių tęsti tyrimą dėl baudtiamųjų nusitengimų ar nesunkių nusikaltimų.

Dar vienas ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejis – pernelyg ilga ikiteisminio tyrimo trukmė. Šis atvejis yra sietinas su proceso greitumo principu. BPK 215 straipsnyje yra numatyta, kad ikiteisminis tyrimas gali būti nutraukiamas nusprendus, jog ši proceso stadija trunka per ilgai.

Ikiteisminis tyrimas šiais pagrindais gali būti nutrauktas tik tuomet, kai yra kruopščiai ištiriamos visos reikšmingos aplinkybės ir yra įsitikinama, kad egzistuoja pagrindas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Jeigu, aiškinantis reikšmingas aplinkybes, nepavyksta pašalinti tam tikrų abejonių, jos traktuojamos įtariamojo naudai ir turi būti priimamas sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.

3. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka

Ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka yra reglamentuota BPK 214 straipsnyje, kuriame numatyta, jog ikiteisminį tyrimą BPK 212 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais nutraukia prokuroras nutarimu, o 212 straipsnio 3 – 9 punktuose numatytais atvejais ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu, kuris patvirtina prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Taigi (gal to taigi nereiktų, nes toliau einantis sakinys lyg ir nėra išvada iš pirmojo. Hm), BPK numato tris skirtingas ikiteisminio tyrimo nutraukimo procedūras:

Ikiteisminis tyrimas dėl BPK straipsnyje numatytų aplinkybių egzistavimo ar ikiteisminio tyrimo metu nepavykus surinkti pakankamai duomenų, pagrindtiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, nutraukiamas prokurorui surašius BPK 216 straipsnyje numatyto turinio nutarimą. Šio nutarimo niekas neturi tvirtinti.

Atleidtiant įtariamąjį nuo baudtiamosios atsakomybės BK numatytais pagrindais bei kelių nusikalstamų veikų padarymo atveju ikiteisminis tyrimas nutraukiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui patvirtinus prokuroro surašytą nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Ikiteisminio tyrimo teisėjui prokuroras turi pateikti prašymą patvirtinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Kartu su prašymu bei nutarimu prokuroras privalo ikiteisminio tyrimo teisėjui pateikti ir visą klausimo sprendimui reikšmingą medtiagą.

Ikiteisminis tyrimas dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės yra nutraukiamas tuomet, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas, patenkindamas įtariamojo, jo atstovo ar gynėjo skundą dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, priima nutartį dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Šiuo atveju prokuroras jokio nutarimo nepriima.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog BPK 212 – 214 straipsniuose visiškai nekalbama apie būtinybę rengti posėdį, kad būtų įvertintos sąlygos taikyti tam tikras ikiteisminio tyrimo nutraukimo nuostatas (mano nuomone, koks kitas todis labiau tiktų). Baudtiamojo proceso teisės literatūroje galima rasti nuomonių, jog bet kuriuo atveju, kuomet kyla reikalas spręsti, ar tikslinga toliau vykdyti baudtiamąjį procesą, įstatyme būtina numatyti reikalavimą rengti posėdį (pavyzdtiui, kaip numatyta BPK 215 straipsnio 2 dalyje). Svarbu yra ir tai, jog nutraukiant ikiteisminį tyrimą, įtariamajam gali būti paskirtos baudtiamojo poveikio priemonės. Ikiteisminio tyrimo teisėjas, atsitvelgdamas į jam pateiktą prokuroro nuomonę, priima nutartį patvirtinti prokuroro sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir paskirti ar nepaskirti kurią nors baudtiamojo poveikio priemonę. Nukentėjusysis, neturėdamas tiesiogiai numatytos teisės tinoti apie numatomus sprendimas, negali dalyvauti posėdyje pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei pasakyti savo nuomonę pavyzdtiui dėl talos bei jos atlyginimo arba pašalinimo galimybių. Šią įstatymo spragą bandyta ištaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacija. Joje teigiama, kad pil­na­me­čiam as­me­niui, at­leis­tam nuo bau­dtia­mo­sios at­sa­ko­my­bės BK VI sky­riu­je nu­ma­ty­tais pa­grin­dais, ga­li bū­ti ski­ria­mos bau­dtia­mo­jo po­vei­kio prie­mo­nės (BK 67 str. 2 d.), to­dėl nu­trau­kiant iki­teis­mi­nį ty­ri­mą BPK 212 str. 3–7 punk­tuo­se nu­ma­ty­tais at­ve­jais iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­jas tu­ri tei­sę skir­ti bau­dtia­mo­jo po­vei­kio prie­mo­nes, nu­ma­ty­tas BK 67 str. 2 d. Bau­dtia­mo­jo po­vei­kio prie­mo­nių sky­ri­mo klau­si­mas svars­to­mas po­sė­dy­je, į ku­rį kvie­čia­mi pro­ku­ro­ras, įta­ria­ma­sis, jo gy­nė­jas, nu­ken­tė­ju­sy­sis ar jo at­sto­vas, ci­vi­li­nis ieš­ko­vas ar jo at­sto­vas. Bau­dtia­mo­jo po­vei­kio prie­mo­nės ski­ria­mos iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­jo nu­tar­ti­mi, ku­ria tvir­ti­na­mas pro­ku­ro­ro nu­ta­ri­mas nu­trauk­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą. Tačiau, netgi tinant Aukščiausiojo Teismo nuomonę dėl baudtiamojo poveikio priemonių skyrimo tvarkos, visa iniciatyva ir teisė spręsti, ar šis klausimas apskritai bus svarstomas, paliekama prokurorui. Tai tik dar kartą parodo, jog nesant teisinių nuostatų, galinčių reglamentuoti posėdtių organizavimą taikant ikiteisminio tyrimo nutraukimo institutą pagal BPK 212 ir 213 straipsnius, kyla pagrįstų abejonių dėl paties analizuojamo instituto optimalumo proceso dalyvių teisėtų interesų apsaugos attvilgiu. Gal pirma surašyt visą tvarką, o paskui – į ką atkreiptinas dėmesys. Arba vėlesniuose skirsniuose prie, kur rašai apie BPK 212-214 str.Man gal taip aiškiau būtų.

Ikiteisminis tyrimas laikomas nutrauktu nuo prokuroro nutarimo surašymo momento, jeigu ikiteisminis tyrimas nutraukiamas pagal BPK 212 straipsnio 1 ir 2 punktus. Jeigu ikiteisminio tyrimo nutraukimui yra būtinas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas (BPK 212 straipsnio 3 – 9 punktai), tai tokiu atveju ikiteisminio tyrimo nutraukimo momentu laikomas tokio sprendimo priėmimo momentas.

BPK 214 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog neatsitvelgiant į tai, kokiu pagrindu ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas, apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą bei ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimą nepatvirtinti prokuroro nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo turi būti pranešama įtariamajam, jo atstovui, gynėjui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui bei jų atstovams. Visi minėti asmenys turi teisę apskųsti sprendimus nutraukti ikiteisminį tyrimą ar jo nenutraukti.

3.1.Ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka konkrečiu atveju

3.1.1. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka pagal BPK 212 straipsnį

Pirmasis BPK 212 straipsnio atvejis numato, kad ikiteisminis tyrimas turi būti nutraukiamas tuomet, kai paaiškėja BPK 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių ikiteisminis tyrimas iš viso negali būti pradėtas. Taigi, nors ikiteisminis tyrimas, esant šioms aplinkybėms ir negali būti pradėtas, bet pradedant ikiteisminį tyrimą ne visuomet gali būti šios aplinkybės pastebėtos, nes pradedant ikiteisminį tyrimą kartais objektyviai negali būti tinoma, kad procesas konkrečiu atveju negalės būti vykdomas. Taip gali nutikti dviejų prietasčių, t.y. kuomet priimant sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo netinoma apie BPK 3 straipsnyje nurodytų aplinkybių egzistavimą arba kuomet pradedant ikiteisminį tyrimą neegzistavusi aplinkybė atsiranda vėliau, pavyzdtiui numiršta nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo. Taigi, susiklosčius tokiai situacijai, kuomet paaiškėja BPK 3 straipsnyje nurodytos aplinkybės, yra galima tiktai vienintelė procesinė išeitis – ikiteisminis tyrimas turi būti nutraukiamas. Ikiteisminis tyrimo nutraukimo pagrindas, numatytas BPK 212 straipsnio 1 punkte yra laikytinas daugiau procesiniu. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo nutraukimui reikalingas tik prokuroro nutarimas ir ikiteisminis tyrimas laikomas nutrauktu nuo tokio nutarimo surašymo momento.

Tokia pat tvarka yra ir nutraukiant ikiteisminį tyrimą dėl to, jog nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindtiančių įtariamojo kaltę (BPK 212 straipsnio 2 punktas), nes tiek pirmuoju, tiek antruoju atveju ikiteisminio tyrimo nutraukimas yra grynai išimtinė prokuroro teisė. Ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas prokuroro nutarimu ir ikiteisminio tyrimo teisėjas čia nedalyvauja.

Kitokią tvarką nei minėtaisiais dviem atvejais įstatymų leidėjas numato tuomet, kai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas dėl to, jog asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi (BPK 212 straipsnio 3 punktas, BK 36 str.). Ikiteisminis tyrimas nutraukiamas ir asmuo atleidtiamas nuo baudtiamosios atsakomybės tuomet, kai veika, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, tampa nepavojinga, tačiau jos nusikalstamumas (baudtiamumas) išlieka. Šiuo atveju, nutraukti ikiteisminį tyrimą nepakanka vien prokuroro nutarimo, tokį nutarimą dar turi patvirtinti ir ikiteisminio tyrimo teisėjas. Nutraukiant ikiteisminį tyrimą šiuo pagrindu, gali nutikti taip, jog ikiteisminio tyrimo teisėjas negali nustatyti iš jam pateiktos prokuroro medtiagos, kad asmuo ir veika tapo nepavojingi. Tokiu atveju ikiteisminio tyrimo teisėjas gali surengti posėdį, į kurį gali pakviesti įtariamąjį, gynėją, prireikus – nukentėjusįjį.

Tvarka, numatyta nutraukiant ikiteisminį tyrimą pagal BPK 212 straipsnio 3 punktą, yra tokia pati ir BPK 212 straipsnio 4 punkte numatytu atveju, kuomet ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas dėl to, jog veika dėl matareikšmiškumo tapo nepavojinga. Šiuo atveju kaltininko veikoje, formaliai vertinant, yra nusikaltimo sudėtis, tačiau realiai jos pavojingumas yra nedidelis, tai reiškia, jog asmens padaryta veika iš esmės nedaro talos įstatymo saugomoms asmens, visuomenės ar valstybės vertybėms, taip pat kai ji net nesudaro galimybės kilti talai. Šiuo atveju ikiteisminis tyrimas, vėlgi, yra nutraukiamas tuomet, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas patvirtiną prokuroro nutarimą. Ikiteisminio tyrimo teisėjas turi apsispręsti dėl nutraukimo numatyto pagrindu vien tik remdamasis jam pateikta medtiaga, tačiau, jei pateiktos medtiagos nepakanka, ikiteisminio tyrimo teisėjas gali surengti posėdį.

Toliau analizuojant normas, reglamentuojančias ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarką, svarbu atkreipti dėmesį, kad pagal BPK 212 straipsnio 5 punktą ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas tuomet, kai įtariamasis ir nukentėjusysis susitaiko. Čia svarbus yra ir BK 38 straipsnis, numatantis sąlygas, kuomet asmuo atleidtiamas nuo baudtiamosios atsakomybės susitaikant. Sąlygos atleisti asmenį nuo baudtiamosios atsakomybės, o kartu ir nutraukti ikiteisminį tyrimą šiuo pagrindu yra:

įtariamojo prisipatinimas apie padarytą veiką.;

savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą talą arba susitarė dėl šios talos atlyginimo ar pašalinimo;

įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymas;

turi būti pagrindas manyti, jog asmuo nebedarys daugiau nusikalstamų veikų.

Įtariamasis ir nukentėjusysis susitaikyti gali tik tuomet, jei buvo padarytas baudtiamasis nusitengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas.

Aptariamuoju pagrindu nutraukiant ikiteisminį tyrimą įtariamojo prisipatinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo turi būti utfiksuotas ikiteisminio tyrimo teisėjo akivaizdoje. Jeigu ikiteisminio tyrimo teisėjas nebuvo apklausęs įtariamojo anksčiau, jis turi tai padaryti prieš patvirtindamas prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.

Kadangi talos atlyginimas ar pašalinimas yra viena iš būtinų sąlygų, nutraukiant ikiteisminį tyrimą BPK 212 straipsnio 5 punkte numatomu pagrindu, tai logiška būtų teigti, jog ir nukentėjusysis, ir įtariamasis turėtų būti informuoti apie tokią galimo ikiteisminio tyrimo nutraukimo sąlygą. Tarp procesinių dokumentų, nutraukiant ikiteisminį tyrimą, turi būti ir dokumentas apie susitarimą atlyginti talą. Jis turėtų būti pasirašytas įtariamojo ir nukentėjusiojo asmens bei pareigūno, kurio akivaizdoje buvo susitarta.

Šis ikiteisminio tyrimo nutraukimas yrą sąlyginis, kadangi, pagal BK 38 straipsnio nuostatas, tokiam asmeniui, kuris atleidtiamas nuo baudtiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, yra paskiriamas vienerių metų bandomasis laikotarpis. Prokuroras, vėliau – ir ikiteisminio tyrimo teisėjas, privalo išaiškinti įtariamajam BK 38 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytas taisykles dėl proceso atnaujinimo, jei įtariamasis darys naujas nusikalstamas veikas.

Šiuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo atveju įstatymų leidėjas suteikia nukentėjusiajam teisę susidariusioje konfliktinėje situacijoje ieškoti geriausio (visų pirma jam pačiam) procesinio sprendimo dėl baudtiamosios bylos krypties ir iš esmės lemti kaltininko teisinę padėtį. Šiuo atveju nukentėjusiojo ir įtariamojo susitarimas, kaip valinė išraiška, jeigu tai padaryta laikantis įstatyme nustatytų sąlygų, turi didelę socialinę reikšmę: ginamas privatus interesas, neignoruojant viešojo intereso svarbos.

Kitas ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejis – atleidimas nuo baudtiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BPK 212 straipsnio 6 punktas ir BK 40 straipsnis). Tai, vėlgi,(l. rimuojasi) yra sąlyginis ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejis. Šiuo atveju, asmuo nuo baudtiamosios atsakomybės atleidtiamas, o kartu ir ikiteisminis tyrimas jo attvilgiu nutraukiamas, perduodant tokį asmenį pagal laidavimą teismo pasitikėjimo vertam asmeniui ir nustatant nuo vienerių iki trejų metų laidavimo terminą (bandomąjį laikotarpį). Šis pagrindas gali būti taikomas tik tuomet, kai asmuo padaro baudtiamąjį nusitengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Kadangi, viena iš tokio ikiteisminio tyrimo nutraukimo sąlygų yra tai, jog įtariamasis turi atlyginti ar pašalinti savo veika padarytą talą, tai dėl talos atlyginimo ir pašalinimo utfiksavimo procesiniuose dokumentuose yra taikytinos tokios pat nuostatos, kaip ir 212 straipsnio 5 punkto attvilgiu.

Nutraukiant ikiteisminį tyrimą šiuo pagrindu, ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo rengti posėdį. Jame įtariamasis turi visiškai pripatinti savo kaltę ir gailėtis dėl nusikalstamos veikos padarymo. Gal geriau atleidtiama, jei pripatįsta ar gailisi, nu katkaip panašiai. Ikiteisminio tyrimo teisėjas turi asmeniškai įsitikinti laiduotojo patikimumu bei jo galimybėmis daryti teigiamą įtaką įtariamajam. Ikiteisminio tyrimo teisėjas turi nuspręsti, ar laidavimas turi būti skiriamas su utstatu. Jei nusprendtiama utstatą skirti, turi būti nustatomas ir jo dydis – tai, vėlgi, yra ikiteisminio tyrimo teisėjos pareiga. Nei BK, nei BPK nenustato rekomenduotinų utstato dydtių. Juos ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo nustatyti savo nuotiūra.

Surasti potencialų laiduotoją, aptarti su juo laidavimo sąlygas, išsiaiškinti talos atlyginimo ir kitus klausimus yra prokuroro pareiga. Prokuroras visa tai turi nurodyti savo nutarime. Tačiau ikiteisminio tyrimo teisėjas gali pakeisti prokuroro numatytas laidavimo sąlygas. Tokie atvejai, kuomet ikiteisminio tyrimo teisėjas nesutinka su prokuroro numatytomis sąlygomis ir jas keičia, daro neigiamą įtaką ne tik proceso trukmei, bet ir suinteresuotų proceso baigtimi dalyvių teisėtiems interesams ir lūkesčiams (kodėl?).

Kadangi, kaip jau minėta, tai yra sąlyginis ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejis, todėl tiek prokuroras, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjas posėdtio metu turi pareigą įtariamajam išaiškinti BK 38 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytas taisykles dėl proceso atnaujinimo, jei įtariamasis laidavimo metu darys naujas nusikalstamas veikas.

Šis ikiteisminio tyrimo nutraukimas yra svarbus dar ir tuo, kad procesą vykdantys pareigūnai, išplėtodami visuomenės dalyvavimą įgyvendinant ikiteisminį tyrimą stengiasi ieškoti būdų atleisti asmenis nuo baudtiamosios atsakomybės. Tai aiškiai rodo labai tymiai išaugęs asmenų, perduotų pagal laidavimą, skaičius.

Kitas nutraukimo atvejis pagal 212 straipsnį yra tuomet, kai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas asmens, dalyvavusio organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo veikloje, attvilgiu dėl to, jog jis prisipatino teisėsaugos institucijoms ir suteikė vertingos informacijos (BPK 212 straipsnio 7 punktas ir BK 39¹ straipsnis). Ikiteisminis tyrimas tokio asmens attvilgiu nutraukiamas tiek dėl konkrečių veikų, kurias jis padarė būdamas organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nariu, tiek dėl dalyvavimo tokios grupės ar susivienijimo veikloje. Tam, kad asmuo šiuo pagrindu būtų atleidtiamas nuo baudtiamosios atsakomybės, o kartu ir nutraukiamas ikiteisminis tyrimas jo attvilgiu turi būtį įvykdytos tam tikros sąlygos, t.y. toks asmuo turi būti laikomas įtariamuoju dalyvavus organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veikloje arba įtariamas dėl dalyvavimo organizuotoje grupėje ar nusikalstame susivienijime darant nusikalstamas veikas, yra gautas baudtiamojo proceso tvarka tokio asmens prisipatinimas bei toks asmuo turi aktyviai padėti atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo teisėjas gali patvirtinti prokuroro nutarimą nerengdamas posėdtio, tačiau, jeigu ikiteisminio tyrimo teisėjui kyla abejonių, toks posėdis gali būti surengiamas ir jo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas gali apklausti įtariamąjį.

Šis ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejis yra gana problematiškas, kadangi įtariamojo parodymų, duotų teisėsaugos institucijoms, teismas negalės laikyti tinkamu įrodymu, leidtiančiu traukti baudtiamojon atsakomybėn kitus nusikalstamo susivienijimo narius. Taip yra todėl,. jog įtariamasis yra ikiteisminio tyrimo stadijos dalyvis. Jis nėra apklausiamas teisme, todėl jo parodymų teismas negali tiesiogiai išgirsti ir vertint. Svarbu, kad tokie parodymai būtų duodami ir teismo procese. Dėl šios prietasties, baudtiamojo proceso teisės literatūroje siūloma prokurorui rimtai apsvarstyti, ar verta nutraukti ikiteisminį tyrimą tokio asmens attvilgiu. Ikiteisminis tyrimas tokio asmens attvilgiu galėtų būti nutraukiamas išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme. Jeigu prokuroras nemano, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimą reikia atidėti tokiam laikui, jis turėtų pasirūpinti, kad įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu būtų apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Ikiteisminio tyrimo teisėjo pareiga yra netvirtinti prokuroro nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, jei įtariamasis dar nėra apklaustas teisme.

Panaši ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka yra ir tuomet, kai jis nutraukiamas asmens, dalyvavusio rengiant sąmokslą įvykdyti valstybės perversmą, bet savo noru valstybės institucijai suteikusio svarbią informaciją (BPK 212 straipsnio 8 punktas ir BK 114 straipsnis), attvilgiu. Esminis skirtumas nuo 212 straipsnio 7 punkte numatyto atvejo ir tvarkos yra tik tas, jog šiuo atveju asmuo informaciją suteikia ne teisėsaugos institucijoms, o valstybės institucijoms. Šis skirtumas daugiau procesinės reikšmės sprendtiant ikiteisminio tyrimo nutraukimo klausimą paprastai neturi. Kitas skirtumas, taip pat materialiosios teisės aspektu – yra tai, jog procese dėl veikos, numatytos BK 114 straipsnyje, padarymo ikiteisminio tyrimo nutraukimas nesiejamas su kitų asmenų patraukimu baudtiamojon atsakomybėn ar kelio sąmokslui utkirtimu. Tai reiškia, kad vien tik svarbios informacijos pateikimo gali pakakti procesui nutraukti.

Nutraukiant ikiteisminį tyrimą nepilnamečio attvilgiu (BPK 212 straipsnio 8 punktas ir BK 93s straipsnis), ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo rengti posėdį. BK 93 įstatymų leidėjas nustato esminius nepilnamečių atleidimo nuo baudtiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas. Taigi, tam, kad būtų galima nutraukti ikiteisminį tyrimą nepilnamečio attvilgiu, svarbu yra tai, kad toks asmuo būtų pirmą kartą padaręs neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Taip pat toks nepilnametis turi būti įvykdęs bent vieną iš įstatyme numatytų alternatyvių sąlygų, t.y.:

atsiprašė nukentėjusio asmens bei visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę talą;

toks asmuo yra pripatintas ribotai pakaltinamu;

pripatino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką;

yra pagrindas manyti, jog toks nepilnametis nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų.

Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo rengti posėdį del to, jog atleidtiant nepilnametį asmenį nuo baudtiamosios atsakomybės jam skiriamos auklėjamojo poveikio priemonės. Tinkama auklėjamoji priemonė gali būti parinkta posėdtio metu, išklausius proceso dalyvių (prokuroro, nukentėjusiojo, gynėjo, nepilnamečio atstovų) nuomones. Tačiau ir tokiu atveju prokuroras, surašydamas nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, pačiame nutarime turėtų pasisakyti dėl skirtos auklėjamojo poveikio priemonės. Taip pat svarbu ir tai, jog posėdyje turėtų būti įsitikinta, ar iš tikrųjų egzistuoja prokuroro nutarime nurodytos jau minėtos nepilnamečio atleidimo nuo baudtiamosios atsakomybės sąlygos. Jei nepilnametis nėra anksčiau atsiprašęs nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo teisėjo akivaizdoje, tai turėtų padaryti sprendtiant ikiteisminio tyrimo nutraukimo klausimą.

Kuomet ikiteisminis tyrimas nutraukiamas pagal BPK 212 straipsnio 8 punktą bei BPK 259 straipsnio 3 punktą, kuomet asmuo, įtariamas neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medtiagomis be tikslo jas platinti, savo noru kreipėsi medicinos pagalbos ar valstybės institucijai atidavė neteisėtai turimas medtiagas. Jeigu kreipimosi dėl medicininės pagalbos ar kreipimosi į valstybės instituciją faktai yra neabejotini, tai ikiteisminio tyrimo teisėjas turėtu patvirtinti prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nekviesdamas posėdtio.

Remiantis BPK 212 straipsnio 8 punktu bei BK 291straipsnio 2 ir 3 dalimis neteisėto valstybės sienos perėjimo atveju ikiteisminis tyrimas nutraukiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui patvirtinant prokuroro nutarimą dėl nutraukimo. Tam, kad būtų nutraukiamas ikiteisminis tyrimas, turi būti nustatyta, jog įtariamasis utsienietis siekia pasinaudoti prieglobsčio teise arba jau yra pradėta tokio utsieniečio išsiuntimo procedūra. Ar įtariamasis turi reikiamą leidimą, ar pradėta įtariamojo utsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, privalo nustatyti prokuroras. Prie ikiteisminio tyrimo teisėjui perduodamo nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo prokuroras turi pridėti liudijančius dokumentus. Šiuo atveju, nutraukiant ikiteisminį tyrimą, teisėjas neprivalo rengti posėdtio. Toks posėdis gali būti rengiamas ypatingais atvejais - tuomet, kai susidaro išskirtinė situacija.

Ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka pagal BPK 213 straipsnį

BPK 213 straipsnyje yra numatytos ikiteisminio tyrimo nutraukimo sąlygos BPK 212 straipsnio 9 punkte numatytu pagrindu, kuomet ikiteisminis tyrimas gali būti nutraukiamas asmens, įtariamo kelių nusikalstamų veikų padarymu. Nutraukimas tokiu pagrindu grindtiamas ikiteisminio tyrimo ir viso proceso paspartinimo bei procesinės ekonomijos sumetimais. Tam, kad būtų galima ikiteisminį tyrimą nutraukti šiuo pagrindu, turi būtį išpildytos šios sąlygos:

bent viena iš kelių įtariamojo padarytų nusikalstamų veikų yra sunkus ar labai sunkus nusikaltimas;

yra pagrindas manyti, jog ikiteisminio tyrimo nutraukimas dėl baudtiamojo nusitengimo ar nesunkaus nusikaltimo leis greičiau utbaigti ikiteisminį tyrimą dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo;

dėl baudtiamuoju nusitengimu ar nesunkiu nusikaltimu padarytos talos nėra pareikštas civilinis ieškinys.

Esant šioms sąlygoms prokuroras gali nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl baudtiamųjų nusitengimų ir nesunkių nusikaltimų arba neatsargių baudtiamųjų nusitengimų ir neatsargių nusikaltimų, jeigu ut tokius ar tokį neatsargų nusikaltimą baudtiamajame įstatyme numatyta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo.

Šis ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas yra reikšmingas tuo, jog jis įtvirtina tikslingumo principą. Tuo atveju, kai asmuo vienu metu nuteisiamas tiek dėl baudtiamojo nusitengimo ar nusikaltimo, vadovaujantis BK 63 straipsniu turėtų būti taikomas bausmių apėmimo būdas, o tai reiškia, jog ut baudtiamąjį nusitengimą ar nesunkų nusikaltimą skirta bausmė neturėtų jokios įtakos skiriant galutinę subendrintą bausmę. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas dėl baudtiamojo nusitengimo ar nesunkaus nusikaltimo turėtų paspartinti ikiteisminį tyrimą dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nes teisėsaugos pareigūnai galėtų koncentruoti pastangas šių nusikaltimų tyrimui. Nedalinant jėgų įvairioms tyrimo kryptims, teigiamas rezultatas aiškinantis sunkų ar labai sunkų nusikaltimą gali būti gaunamas tymiai greičiau. Tačiau čia iškyla viena problema – nutraukdamas ikiteisminį tyrimą šiuo pagrindu prokuroras turi būti pagrįstai įsitikinęs, jog nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl baudtiamųjų nusitengimų, nesunkių nusikaltimų, neatsargių baudtiamųjų nusitengimų ar neatsargių nusikaltimų, procesas dėl sunkų ar labai sunkų nusikaltimų galės vykti sparčiai ir dėl šiomis veikomis padarytos talos atlyginimo nepareikštas civilinis ieškinys. Taip pat gali nutikti taip, jog procesas dėl sunkių ir labai sunkų nusikaltimų asmeniui yra utbaigiamas išteisinamuoju nuosprendtiu, tuomet asmuo iš viso galėtų išvengti realios bausmės ir ut baudtiamuosius nusitengimus bei nesunkius nusikaltimus. Tam, kad tokia situacija nesusiklostytų, yra numatyta galimybė atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą pastarųjų nusikalstamų veikų attvilgiu, jei nėra suėję senaties terminai.

Kadangi ikiteisminio tyrimo nutraukimu turi būti suinteresuotas tiek prokuroras, tiek įtariamasis, prokuroras esant galimybei nutraukti ikiteisminį tyrimą šiuo pagrindu, turėtų siūlyti įtariamajam pasinaudoti BPK 107 straipsnyje numatyta galimybe savanoriškai atlyginti talą. Tai leistų nepradėti civilinio ieškinio proceso ar nutraukti jau pradėtą procesą. Išsprendus talos atlyginimo klausimą, būtų garantija, kad civilinis ieškinys dėl baudtiamuoju nusitengimu ar nesunkiu nusikaltimu padarytos talos atlyginimo nebus reiškiamas.

Jeigu šiuo pagrindu ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas bendrininkavimo atveju, tai turi būti daroma visų bendrininkų attvilgiu. Neleistina, jog susiklostytų tokia situacija, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas dėl baudtiamųjų nusitengimų ar nesunkių nusikaltimų, o vienas iš bendrininkų dalyvavo darant sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, tačiau nedalyvavo darant baudtiamuosius nusitengimus ar nesunkius nusikaltimus ir toks asmuo liktų iš viso nenubaustas.

Inicijuoti ikiteisminio tyrimo nutraukimą kelių nusikalstamų veikų atveju yra prokuroro teisė, bet ne pareiga. Nei įtariamasis, nei kitas proceso dalyvis negali reikalauti, pateikdami skundus ir kitokiais būdais, kad prokuroras apsvarstytų ikiteisminio tyrimo nutraukimo šiuo pagrindu inicijavimo galimybę. Tokį sprendimą, kuris turėtų būti įforminamas nutarimu, prokuroras gali priimti tik tuomet, kai yra pagrįstai įsitikinęs, jog tai paspartins procesą kitų veikų attvilgiu ir kad dėl šiomis veikomis padarytos talos nėra pareikštas civilis ieškinys. Taip pat prokuroras prieš priimdamas tokį nutarimą privalo įtariamajam pasirašytinai įteikti pranešima apie viskas nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis yra įtariamas.

Šiuo pagrindu nutraukiant ikiteisminį tyrimą yra būtina, kad prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo patvirtintų ikiteisminio tyrimo teisėjas. Ikiteisminio tyrimo teisėjas neturėtų tlugdyti prokuroro iniciatyvos racionaliausiu būdu organizuoti ikiteisminį tyrimą, tuo pačiu sudarant sąlygas racionaliam teisingumo vykdymui. Ikiteisminio tyrimo teisėjas neprivalo rengti posėdtio. Posėdis gali būti rengiamas nebent tada, kai ikiteisminio tyrimo teisėjui atrodo, jog prokuroras neteisingai kvalifikuoja nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo asmuo yra įtariamas arba tuomet, kai nėra išspręsti nusikalstama veika padarytos talos atlyginimo klausimai.

Ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka pagal BPK 215 straipsnį

Šiame BPK straipsnyje yra numatyta ikiteisminio tyrimo nutraukimo galimybė pagal paskutinį iš BPK 212 straipsnyje numatytų pagrindų. Šis ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas yra svarbus tuo, jog juo uttikrinamas proceso greitumas ikiteisminio tyrimo metu bei garantuojama Europos tmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnyje bei BPK 44 straipsnyje numatyta įtariamojo teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką.

Skirtingai nei jau minėtais ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindais, šiuo atveju ikiteisminio tyrimo teisėjas ikiteisminio tyrimo nutraukimo klausimą sprendtia ne prokuroro prašymu, bet pagal įtariamojo, jo atstovo ar gynėjo skundą. Taigi, šiuo atveju ikiteisminis tyrimas nutraukiamas gynybos šalies iniciatyva. Ikiteisminį tyrimą gynybos šalis stengiasi nutraukti, tuomet, kai prokuroras mano, jog jį dar reiktų tęsti.

Norint, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas šiuo pagrindu, gynybos šalis turi paduoti teisėjui skundą dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Toks skundas gali būti paduodamas tik praėjus šešiems mėnesiams nuo pirmosios įtariamojo apklausos. Skundas dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo neprivalo būti motyvuotas – pakanka fakto, kad per šešis mėnesius nuo pirmosios įtariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nebuvo utbaigtas. Tinoma, nurodtius motyvus ir juos vėliau paaiškinus ar papildtius todtiu, tikimybė, kad skundas bus patenkintas, padidėja. Įtariamojo, jo atstovo ar gynėjo teisė pateikti skundus dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo negali būti vartoma. Visais atvejais tokie skundai turi būti nagrinėjami ir turi būti aiškinamasi, ar gali būti laikoma jog ikiteisminis tyrimas yra vilkinamas ir dėl to turi būti nutrauktas.

BPK 215 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad skundams dėl proceso vilkinimo nagrinėti ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo surengti posėdį, į kurį turi būti kviečiami šie asmenys: įtariamasis ar jo gynėjas ir prokuroras. Jeigu tokį skundą paduoda įtariamojo atstovas, jis taip pat turi būti kviečiamas dalyvauti posėdyje. Kai įtariamasis nėra suimtas, į posėdį turi būti kviečiamas ir jis, ir jo gynėjas. Jei įtariamasis yra suimtas, į posėdį jis turi būti pristatomas, jei taip nusprendtia ikiteisminio tyrimo teisėjas. Ikiteisminio tyrimo teisėjas prireikus į posėdį gali kviesti ir nukentėjusįjį, kuris gali atvykti su savo atstovu. Kadangi skundas dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo turi būti nagrinėjamas rungtyniškai vykstančiame teismo posėdyje, todėl, savaime suprantama, jei nei įtariamasis, nei jo gynėjas nedalyvauja posėdyje, toks posėdis iš viso negali vykti. Šiame posėdyje suteikiama teisė tiek asmenims, atstovaujantiems gynybos pusę, tiek prokurorui išsakyti savo argumentus dėl tokio skundi, t.y. asmenys, atstovaujantys gynybos pusę, turi išdėstyti argumentus, kodėl, jų nuomone, ikiteisminis tyrimas yra vilkinamas, o prokuroras turi paaiškinti, kodėl ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas ir pateikti prognozę, per kiek laiko ikiteisminis tyrimas turėtų būti baigtas.

Išnagrinėjęs skundą, ikiteisminio tyrimo teisėjas pasitarimų kambaryje turi priimti vieną iš šių nutarčių: skundą atmesti, įpareigoti prokurorą utbaigti ikiteisminį tyrimą per nustatytą terminą arba ikiteisminį tyrimą nutraukti. Ikiteisminio tyrimo teisėjas savo nutartimi gali atmesti skundą tuomet, kai nustato, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai dirba pakankamai intensyviai ir ikiteisminis tyrimas per šešis mėnesius nebuvo utbaigtas dėl objektyvių prietasčių. Tokios nutarties priėmimas reiškia, jog ikiteisminis tyrimas gali būti tęsiamas neapibrėttą laiką. Jeigu ikiteisminio tyrimo teisėjas savo nutartimi įpareigoja prokurorą utbaigti ikiteisminį tyrimą per nustatytą teminą, tai reiškia, kad teisėjas turi nustatyti terminą, atsitvelgdamas į visas reikšmingas aplinkybes ir proceso dalyvių išsakytus argumentus, ypač į prokuroro nurodytą terminą, per kurį prokuroras tada utbaigti ikiteisminį tyrimą. Tokia nutartis yra priimama, kai prokuroras įtikina ikiteisminio tyrimo teisėją, jog ikiteisminis tyrimas gali būti utbaigtas bylos perdavimu teismui. Jei ikiteisminio tyrimo teisėją įtikina skundą padavusio asmens ir kitų gynybos pusei atstovaujančių proceso dalyvių argumentai dėl proceso vilkinimo, o prokuroras nesugeba įtikinamai nurodyti prietasties, dėl kurios procesas nėra utbaigtas, ir nepateikia aiškaus dar atliktinų veiksmų plano, ikiteisminio tyrimo teisėjas priima nutartį ikiteisminį tyrimą nutraukti.

Mano nuomone, ikiteisminio tyrimo nutraukimas šiuo pagrindu yra labai svarbus, nes jis leidtia įtariamajam apginti savo teises, o kartu įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūnus kuo operatyviau atlikti savo funkcijas.

Prokuroro teisės ir pareigos nutraukiant ikiteisminį tyrimą

Prokuroras yra itin svarbus subjektas visame baudtiamajame procese, o ypač – ikiteisminio tyrimo stadijoje. Prokuroro svarbą įrodo ir tai, jog jo teisės ir pareigos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Konstitucijoje prokurorai traktuojami kaip teisminės valdtios dalis, vykdanti specifines funkcijas. Taigi prokuroras yra pareigūnas, vadovaujantis ikiteisminiam tyrimui, atsakantis ut tai, kad asmuo pagrįstai būtų traukiamas atsakomybėn. <> Pagal įstatymą prokuroras yra nepriklausomas ir savarankiškas. Iš to, kas jau pasakyta šiame darbe, akivaizdu, kad ypatingas statusas prokurorui tenka nutraukiant ikiteisminį tyrimą.

Kalbant apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą svarbiausias subjektas čia vis dėl to yra prokuroras, kuris ir sprendtia nutraukti ikiteisminį tyrimą, ar ne. Nors LR BPK yra sakoma, jog tam tikrais pagrindais nutraukiant procesą yra būtinas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas, bet šiuo sprendimu ikiteisminio tyrimo teisėjas tik patvirtina prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Taigi, kaip jau ir minėta, prokuroras iš esmės yra pagrindinis subjektas, turintis nuspręsti, ar tikslinga toliau tęsti ikiteisminį tyrimą, ar galima šį procesą nutraukti (esant įstatymuose numatytiems pagrindams). Jis vadovaujasi ne tik tyrimo medtiagos aplinkybėmis, kaip formaliuoju faktoriumi, bet ir tikslingumo principu, kaip turininguoju faktoriumi. Būtent esant byloje šiam turiningajam faktoriui, galima priimti diskrecinį sprendimą dėl tyrimo nutraukimo. Patymėtina, jog būtent šiuo atveju prokuroras tampa tarsi tarpininku tarp nukentėjusiojo ir kaltininko (įtariamojo). Įvertindamas viešojo ir privataus interesų santykį bei socialinius prioritetus, prokuroras priima diskrecinį sprendimą – nutraukti ikiteisminį tyrimą ar ne.[15] Svarbu yra it tai, kad prokuroras ne tik priima sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, bet ir privalo savo nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nurodyti sąlygas, kokiomis yra nutraukimas procesas, t.y. numatyti auklėjamojo poveikio priemones, jei ikiteisminis tyrimas nutraukiamas pagal BPK 212 straipsnio 8 punktą, taip pat prokuroras turi rūpintis laiduotojo suradimu bei su juo aptarti laidavimo sąlygas, jei ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas pagal BPK 212 straipsnio 6 punktą.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo teisės ir pareigos nutraukiant ikiteisminį tyrimą

Ypatinga prokuroro teisinė padėtis nutraukiant ikiteisminį tyrimą nepaneigia ikiteisminio tyrimo teisėjo reikšmės šiame procese. Ikiteisminio tyrimo teisėjas neprivalo visada tvirtinti prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo. Jis gali tokio nutarimo netvirtinti tuomet, kai nustato, jog prokuroras klaidingai interpretavo ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindus ar sąlygas.

Tuomet, kai ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas atleidtiant įtariamąjį nuo baudtiamosios atsakomybės BK numatytais pagrindais (BPK 212 straipsnio 3 – 8 punktai) bei kelių nusikalstamų veikų padarymo atveju (BPK 212 straipsnio 9 punktas, 213 straipsnis) ikiteisminio tyrimo teisėjas patvirtina prokuroro surašytą nutartį dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Gali iškilti klausimas, kokį sprendimą turi priimti ikiteisminio tyrimo teisėjas, patvirtindamas prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo – uttenka rezoliucijos, ar būtinai turi būti motyvuota nutartis. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pasisakęs šiuo klausimu – ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas patvirtinti prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, numatytas BPK214 straipsnio 2 dalyje, gali būti išreikštas tiek rezoliucija, tiek motyvuota nutartim.

Jeigu ikiteisminio tyrimo teisėjas tvirtina prokuroro nutarimą, kai nuo baudtiamosios atsakomybės atleidtiama įtariamajam skiriant įpareigojimus ar taikant poveikio priemones, nutartyje turi būti išsamiai nurodyti taikomi apribojimai ar priemonės. Jeigu ikiteismini tyrimas nutraukiamas dėl to, jog įtariamasis susitaikė su nukentėjusiuoju ir patadėjo atlyginti talą, padaryta nusikalstama veika , tai savo nutartyje ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo nurodyti talos atlyginimo tvarką ir sąlygas. Ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartyje taip pat turi būti nurodomas laiduotojas, laidavimo sąlygos, kai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas pagal BPK 212 straipsnio 6 punktą, auklėjamojo poveikio priemonės, jei ikiteisminis tyrimas nutraukiamas pagal BPK 212 straipsnio 8 punktą.

Gali nutikti taip, jog ikiteisminio tyrimo teisėjas nesutinka su prokuroro numatytomis ikiteisminio tyrimo nutraukimo sąlygomis. Tokiu atveju ikiteisminio tyrimo teisėjas savo nutartyje privalo aiškiai nurodyti, kaip turi būti keičiamos prokuroro numatytos sąlygos. Ikiteisminis tyrimas, šiuo atveju, laikomas nutrauktu ne prokuroro nutarime, o ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nurodytomis sąlygomis.

Kalbant apie ikiteisminio tyrimo teisėją negalima nepatymėti ir to, jog jis turi teisę, o tam tikrais atvejais ir pareigą, prieš patvirtindamas prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, surengti posėdį, kurio metu yra išsiaiškinamos visos ikiteisminio tyrimo nutraukimo sąlygos ir prietastys. Ši ikiteisminio tyrimo teisėjo galimybė rengti posėdtius yra labai svarbi siekiant apsaugoti tiek nukentėjusiųjų, tiek įtariamojo teises ir teisėtus interesus.

Nematiau svarbu yra ir tai, jog ikiteisminio tyrimo teisėjas gali nesutikti su prokuroro nutartim nutraukti ikiteisminį tyrimą ir tokio nutarimo nepatvirtinti. Tokiu atveju prokuroro nutarimas, nors ir lieka ikiteisminio tyrimo medtiagoje, neįsigalioja ir nesukelia jokių teisinių pasekmių, o ikiteisminis tyrimas turi būti tęsiamas ir utbaigiamas bendra tvarka. Nesutikimas tvirtinti prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turi būti motyvuotas.

4. Sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą apskundimas

BPK 214 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog įtariamasis, gynėjas, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas bei jų atstovai turi teisę apskųsti sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ar nenutraukimo. Ši nuostata reiškia, jog minėti asmenys gali apskųsti prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuomet jis nutraukiamas BPK 212 straipsnio 1 ir 2 punkte nurodytais pagrindais, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, kuria patvirtinamas ar nepatvirtinamas prokuroro nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimas pagal BPK 212 straipsnio 3 – 9 punktuose numatytus pagrindus. Tokios galimybės suteikimas minėtiems asmenims yra labai svarbus, nes taip yra uttikrinama jų teisių bei teisės saugomų interesų apsauga.

Savaime suprantama, įtariamasis ar jo gynėjas paprastai neturėtų skųstis dėl sprendimų nutraukti ikiteisminį tyrimą, o nukentėjusysis neturėtu skųsti jam palankios ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties nenutraukti ikiteisminio tyrimo. Tokie skundai paduodami ir nagrinėjami BPK 63 – 65 straipsniuose numatyta tvarka. Prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo proceso dalyviai gali apskųsti tiesiogiai ar per prokurorą, dėl kurio veiksmų yra skundtiamasis, aukštesniajam prokurorui. Jei pastarasis atsisako skundą patenkinti, tai šis nutarimas gali būti skundtiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjas, nagrinėdamas tokį skundą, gali surengti posėdį. Sprendimas dėl tokio posėdtio surengimo turi būti priimamas atsitvelgiant į tai, ar įmanoma skundą tinkamai išnagrinėti, neišklausius proceso subjektų todinių paaiškinimų. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ar nenutraukimo galima skųsti apylinkės teismo pirmininkui. Apylinkės teismo pirmininkas arba jo paskyrimu apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas tokį skundą privalo išnagrinėti per penkias dienas nuo jo gavimo. Nagrinėjant tokį skundą, gali dalyvauti prokuroras, įtariamojo gynėjas ir skundą padavęs asmuo. Skundas dėl nutarties del prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą patvirtinimo ar nepatvirtinimo turi būti išnagrinėtas per penkias dienas nuo tokio skundo gavimo.

BPK 215 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, jog ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės gali būti apskųstas įtariamojo, jo atstovo ar gynėjo skundu. Šią nutartį taip pat gali apskųsti ir prokuroras. Toks skundas yra nagrinėjamas bendra tvarka, t.y. tokie skundai turi būti paduodami atitinkamo apylinkės teismo pirmininkui, kuris patsai ar jo pavaduotojas privalo juos išnagrinėti per penkias dienas nuo skundo gavimo. Išnagrinėjęs skundą dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties nutraukti ikiteisminį tyrimą apylinkės teismo pirmininkas priklausomai nuo to, kas padavė skundą ir ko tame skunde buvo prašoma, gali skundą atmesti arba nuspręsti, jog ikiteisminis tyrimas turi būti tęsiamas, tiek nustatant terminą per kurį ikiteisminis tyrimas turi būti utbaigtas, tiek nenustatant tokio termino. Apylinkės teismo pirmininkas gali nuspręsti, jog ikiteisminis tyrimas turi būti tęsiamas nesusaistant prokuroro jokiais terminais tuomet, kai nustato, kad utbaigti ikiteisminį tyrimą per ikiteisminio tyrimo teisėjo nustatytą terminą yra neįmanoma. Apylinkės teismo pirmininko priimta nutartis yra galutinė ir neskundtiama.

5. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinys

Prokuroras, nusprendęs, jog ikiteisminis tyrimas turi būti nutraukiamas, privalo surašyti nutarimą. Šio nutarimo pagrindiniai elementai yra nurodyti BPK 216 straipsnio 1 dalyje:

Nusikalstamos veikos esmė (įtariamojo anketiniai duomenys, esminės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tiksliai nurodomas baudtiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę ut tą veiką, dėl kurios vyko ikiteisminis tyrimas);

Ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindai (konkretus BPK 212 straipsnio punktas, taip pat BK nuostatos – turi būti aišku, dėl kokių aplinkybių ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas);

Nutraukimo motyvai (tie argumentai, kuriais grindtiamas ikiteisminio tyrimo nutraukimas).

Šie išvardinti elementai turi būti nurodomi prokuroro nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo tiek tais atvejais, kai ikiteisminį tyrimą nutraukia pats prokuroras, tiek tuomet, kai tyrimas nutraukiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui patvirtinus prokuroro nutarimą. Minėti ikiteisminio tyrimo nutraukimo turinio elementai privalo būti kiekviename nutarime, tačiau taip pat be jų tokiame nutarime turi būti ir tokia informacija, kuri yra reikšminga kiekvienu konkrečiu atveju.

Prokuroro nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo be jau išvardintų pagrindinių elementų turi būti pateikiamas siūlymas dėl ikiteisminio tyrimo metu paimtų daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, klausimo sprendimo. Tokią prokuroro pareiga įstatymų leidėjas įtvirtina BPK straipsnio 2 dalyje. Taip pat, atsitvelgiant į tai, jog pasibaigus procesui, jokie įtariamojo ar kitų asmenų teisių suvartymai yra negalimi, nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo turi būti išsprendtiami ir kardomųjų priemonių bei laikino nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo klausimai.

6. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka pagal utsienio valstybių BPK

Ikiteisminio tyrimo nutraukimas yra įvairiai reglamentuojamas utsienio valstybių baudtiamojoje teisėje. Tvelgiant į skirtingų valstybių reglamentavimą šiuo klausimu, galima pastebėti, kad yra labai daug panašumų ir skirtumų.

Vokietijos BPK yra kalbama ikiteisminio tyrimo sustabdymą, kas gali būti prilyginama Lietuvos BPK numatytam ikiteisminio tyrimo sąlyginiam nutraukimui. Teisę sustabdyti tyrimą Vokietijoje turi prokuratūra. Tyrimas gali būti sustabdomas tuomet, kai:

nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindtiančių įtarimą, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Jei tyrimas sustabdomas šiuo pagrindu, tai apie tokį sustabdymą turi būti pranešama nukentėjusiajam. Taip pat nukentėjusiajam turi būti išaiškinama jo teisė tokį sprendimą apskųsti aukštesniajam prokurorui.

yra netikslinga perduoti tokią bylą teismui. Šiuo atveju Vokietijoje ikiteisminis tyrimas gali būti nutraukiamas tuomet, kai kaltinamojo kaltė yra mata, gresia negriettesnė kaip vienerių metu laisvės atėmimo bausmė, gaunamas teismo sutikimas dėl tokio sustabdymo.

tuo atveju, kai yra padarytos kelios baudtiamosios veikos, gali būti atsisakoma ut lengvesnes veikas ir koncentruojamasi į svarbesnių veikų tyrimą.

kitais pagrindais, kaip pvz. kai kaltinamasis aktyviais veiksmais padeda utkirsti kelią dėl baudtiamosios veikos padarymo galinčioms atsirasti pasekmėms.

Taigi akivaizdu, jog Vokietijos ikiteisminio tyrimo pagrindai yra panašūs į Lietuvos BPK numatytus pagrindus. Dar vienas panašumas ikiteisminio tyrimo nutraukimo reglamentavime Lietuvos ir Vokietijos įstatymuose yra tai, kad prokuratūra turi ypatingą teisinį statusą šiame procese.

Kalbant apie itin reikšmingą prokuratūros teisinį statusą ikiteisminio tyrimo nutraukimo attvilgiu, labai svarbu paminėti ir Prancūziją. Šios valstybės BPK taip pat numato, kad pradėtą tyrimą prokuratūra bet kada gali sustabdyti, jei mano, jog baudtiamasis persekiojimas yra konkrečiu atveju netikslingas. Labai vaizdingai apie prokuratūros padėtį Prancūzijoje nutraukiant ikiteisminį tyrimą yra pasisakęs vienas advokatas, kuris pareiškė nuomonę, kad „prokuratūra, turėdama teisę atsisakyti iškelti baudtiamąją bylą arba nutraukti jau iškeltąją, Prancūzijoje yra svarbiausias teisėjas“ (G. Kiejmanas).

Gana įdomus ikiteisminio tyrimo nutraukimo reglamentavimas yra Austrijos baudtiamajame procese. Čia ikiteisminio tyrimo nutraukimas priklauso nuo to, kokia forma atliekamas pats šis tyrimas, nors, vėlgi, čia Ypatingas teisinis statusas yra suteikiamas prokuratūrai. Jeigu ikiteisminis tyrimas atliekamas kvotos forma, tai priklausomai nuo kvotos rezultatų, prokuratūra gali priimti sprendimą, jos ikiteisminis tyrimas turi būti nutraukiamas dėl to, jog nėra pakankamai duomenų patraukti baudtiamojon atsakomybėn. Jeigu ikiteisminis tyrimas vyksta parengtinio teisminio tardymo forma, tuomet prokuroras turi teisę bet kuriuo metu pareikšti, jog ikiteisminis tyrimas turi būti sustabdomas. Tokiu atveju tyrimas gali būti tęsiamas tik tokiu atveju, jeigu per 14 dienų po tokio prokuratūros pareiškimo byloje atsiranda privatus kaltintojas.

Kiek kitoks ikiteisminio tyrimo nutraukimas yra Italijos baudtiamajame procese. Kitaip nei jau minėtose valstybėse, pagal Italijos BPK ikiteisminį tyrimą nutraukia ikiteisminio tyrimo teisėjas. Sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo gali būti priimamas tik tuomet, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas susipatįsta su visa ikiteisminio tyrimo medtiaga ir dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo neprieštarauja nukentėjusysis. Jeigu nukentėjusysis prieštarauja tokiam ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimui, tai tokiu atveju turi būti rengiamas utdaras posėdis, į kurį kviečiami nukentėjusysis, kaltinamasis ir prokuroras. Tokiame posėdyje gali būti priimtas sprendimas arba nutraukti procesą, arba pavesti prokuratūrai atlikti tolesnius tyrimus, arba pareikšti kaltinimą.

Išskirtinė, lyginant su kitomis valstybėmis, ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka yra numatyta Japonijos baudtiamajame procese. Šioje valstybėje, vyrauja tikslingumo principas – gana datnai ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas būtent remiantis šiuo principu. Prokuroras turi teisę gana laisvai nuspręsti, kada bylos nereikia perduoti teismui. BPK sako, kad prokuroras tokį sprendimą gali priimti atsitvelgdamas į kaltinamojo amtių, socialinę padėtį, jo charakteristiką, baudtiamosios veikos padarymo aplinkybes.[18] Taip datnai ikiteisminis tyrimas gali būti nutraukiamas tuomet, kai kaltinamasis atlygina talą padarytą savo nusikalstama veika nukentėjusiajam. Japonijoje prokuroro sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo gali būti apskųstas tik tuomet, kai yra nustatoma, jog teisėsaugos pareigūnas padarė aiškią klaidą. Dar vienas įdomus momentas, į kurį verta atkreipti dėmesį, kalbant apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą Japonijos baudtiamajame procese, yra tas, kad čia gali būti sudaromos 11 neprofesionalų asmenų komisijos, kurios gali patikrinti prokuroro nutarimus, dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Tačiau šių komisijų nurodymai neturi privalomosios galios.

Apibendrinant galima pasakyti, jog nors ikiteisminio tyrimo tvarka kiekvienoje valstybėje yra skirtinga, tačiau galima rasti ir nematai bendrų bruotų: ikiteisminio tyrimo pagrindai visose minėtose valstybėse yra panašus, ypač reikšmingas yra prokuratūros teisinis statusas nutraukiant ikiteisminį tyrimą. Nu katkaip nelabai ką doro pasakai šituo sakiniu. Panašumai ir skirtumai minėti ir pirmam šio skyriaus sakiny.

Išvados

Todtiu, nespejau parasyt. Svarbu gera tvarka nutraukiant ikiteisminį tyrimą. J Literatūros sąrašas:

Ilgas ir išsamus. J

.

Skaitant tai toks jausmas, kad rašai katkam, kas labai gerai gaudosi ikiteisminiam tyrime, nes aš tai ne viską supratau. Per daug visokių tokių todelių, apibūdinančių neaiškumo būseną – gana, daugiau, matiau, santykinai ir pan. Katkuriam skyriuje labai datnai kartoji šis, šio ir pan. Kiek pastebėjau, dar pataisiau šiaip visokias rašybos klaideles. Dėl to, ar tiesą rašai iš esmės sunku ką nors pasakyt, kai nesigaudau tame, ką skaitau.

Ai dar tiesa, kai pradedi naują eilutę, tai visame tekste sulygink atstumus.