CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

APLINKOS BŪKLĖ LIETUVOJE

ekologija

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA

APLINKOS BŪKLĖ

LIETUVOJE

2001 m. I ketvirtį

TURINYS

Oro kokybė Lietuvos miestuose 2001 m. I ketvirtį

STACIONARIŲ ATMOSFEROS TAROS ALTINIŲ LABORATORINĖ KONTROLĖ

RADIACINĖ SITUACIJA

UPIŲ VANDENS KOKYBĖ 2001 m. I KETVIRTĮ

HIDROLOGINĖS SĄLYGOS

Nemuno baseinas

Dauguvos baseinas

Ventos baseinas

Baltijos jūros upių baseinas

Mūos–Lielupės baseinas

2001 M. I-OJO KETVIRČIO KURIŲ MARIŲ IR BALTIJOS JŪROS PRIEKRANTĖS HIDROMETEOROLOGINĖ, HIDROCHEMINĖ IR HIDROBIOLOGINĖ BŪKLĖ

Parengė Aplinkos ministerijos Jungtinis tyrimų centras

Oro kokybė Lietuvos miestuose 2001 m. I ketvirt

2001 m. I-ąjį ketvirtį oro u˛tertumo tyrimai buvo atliekami 6-iuose miestuose 7-iose stacionariose oro kokybės kontrolės stotyse. į ketvirtį rankiniai oro teralų koncentracijos tyrimai buvo nutraukti iauliuose (Vilniuje ir Akmenės raj. Ventos gyvenvietėje tokie tyrimai nevykdomi nuo 2000 metų prad˛ios, Panevė˛yje – nuo III-iojo ketvirčio).

Rankinėse stotyse bandiniai aspiraciniu būdu imami 3 kartus per parą, siurbiant orą 30 min., iskyrus sekmadienius ir venčių dienas - 7, 13 ir 19 val. Oro kokybė vertinama imatuotą teralų koncentraciją lyginant su Lietuvos higienos normose (HN 35: 1998) nustatyta tos priemaios vienkartine DLK (did˛iausia leid˛iama koncentracija), o apskaičiuotas vidurkis – su vidutine paros DLK. 1 lentelėje pateikta teriančių oro priemaių pavojingumo klasė, jų vienkartinė ir vidutinė DLK.

1 lentelė. Kenksmingų oro priemaių did˛iausia leid˛iama koncentracija

Priemaia	Pavojingumo klasė	Vienkartinė DLK, mg/m³	Vidutinė DLK, mg/m³
Dulkės
Cemento dulkės
Sieros dioksidas (SO₂)
Anglies monoksidas (CO) (mg/m³)
Azoto dioksidas (NO₂)
Azoto monoksidas (NO)
Sieros vandenilis (H₂S)
Amoniakas (NH₃)
Formaldehidas (CH₂O)
Vandenilio fluoridas (HF)

Pirmąjį .m. ketvirtį did˛iuosiuose miestuose, kur daug taros altinių, nepalankiausios teralų isklaidymui meteorologinės sąlygos (sausi be kritulių orai, silpnas vėjas arba tilis) buvo sausio 14-21 d., vasario 4, 14, 19 d., kovo 25-29 d. Ma˛esniuose pramonės centruose, kur oro kokybė da˛niausiai priklauso nuo vieno stambaus pramonės objekto emisijos, u˛tertumas gali padidėti pučiant tos krypties vėjui, kuris teralus nea nuo gamyklos link miesto. Pirmaisiais .m. mėnesiais, kaip ir praėjusių metų gale, da˛niausiai vyravo pietryčių, pietų vėjai. Tokia vėjo kryptis sudaro nepalankias teralų sklaidos sąlygas Kėdainiuose, nes į pietryčius nuo miesto yra stambios pramonės įmonės (“Lifosa”, “Kėdainių cukrus”). iame mieste u˛fiksuota dulkių koncentracija į ketvirtį buvo didesnė nei kituose miestuose.

Sunku palyginti oro kokybę miestuose su praeitų metu tuo pačiu laikotarpiu, nes tik Klaipėdoje, Jonavoje ir Naujojoje Akmenėje tyrimų apimtis beveik nepasikeitė. Tuo tarpu Kaune ir Kėdainiuose tyrimai į ketvirtį buvo atliekami tik vienoje stotyje (2000 m. I-ąjį ketvirtį dar veikė po 2 stotis), iauliuose, kaip minėta aukčiau, tyrimai nutraukti, o Ma˛eikiuose oro u˛tertumas nematuotas praeitų metų I-ąjį ketvirtį.

Dulkių koncentracija did˛iausia buvo Kaune (Senamiestyje) ir Kėdainiuose (1 pav.). Vidutinės ketvirčio vertės čia sudarė 119-136 mg/m³ ir nevirijo leid˛iamojo dyd˛io, bet Kaune vasario mėn. siekė 169 mg/m³ (1,1DLK). Maksimali koncentracija Kaune siekė 550, Kėdainiuose – 900 mg/m³, t.y.1,1-1,8 karto virijo vienkartinę DLK. Kaune didesnė u˛ leid˛iamąjį dydį dulkių koncentracija nustatyta tik kovo mėn., o Kėdainiuose visais mėnesiais buvo u˛fiksuota po vieną DLK virijimo atvejį (apie 1,5 visų analizuotų dulkių mėginių). Kituose miestuose vidutinės ketvirčio vertės svyravo nuo 38 iki 58, did˛iausios siekė 200 mg/m³ ir nevirijo nustatytų ribų.

1 pav. Vidutinė ir maksimali dulkių koncentracija (mg/m³) Lietuvos miestuose ir pramonės centruose

Azoto dioksido daugiausia buvo Kaune ir Klaipėdoje (2 pav.). Vidutinės ketvirčio vertės čia sudarė 33-35, kituose miestuose svyravo nuo 15 iki 20 mg/m³(nevirijo vidutinės DLK). Maksimali koncentracija Kaune ir Klaipėdoje siekė 100-120 mg/m³, t.y. virijo vienkartinę DLK 1,2-1,4 karto. Uostamiestyje 2 per ketvirtį itirtų bandinių virijo normą, Kaune tokie atvejai sudarė 1 . Jonavoje taip pat maksimali koncentracija buvo didesnė u˛ normą, siekė 90 mg/m³, tačiau toks atvejis buvo tik vienas per visą ketvirtį. Kituose miestuose did˛iausios NO₂ vertės sudarė 50 – 70 mg/m³ ir nevirijo leid˛iamojo dyd˛io. Palyginti su 2000 metų I-ojo ketvirčio duomenimis, Klaipėdoje azoto dioksido koncentracija suma˛ėjo, Jonavoje truputį padidėjo, kituose miestuose beveik nepasikeitė.

2 pav. Vidutinė ir maksimali azoto dioksido koncentracija (mg/m³) Lietuvos miestuose ir

pramonės centruose

Sieros dioksido koncentracijos buvo nedidelės (3 pav.). Vidutinės mėnesių vertės daugelyje miestų buvo lygios 1-2 mg/m³, tik Klaipėdoje ir Ma˛eikiuose buvo truputį didesnės, t.y. siekė 4-7 mg/m³. Maksimalios koncentracijos svyravo nuo 5 iki 28, o Klaipėdoje buvo lygi 44 mg/m³. io teralo koncentracija niekur nevirijo nustatytų DLK. Klaipėdoje ir Naujojoje Akmenėje SO₂ vertės buvo didesnės negu 2000 metų tais pačiais nėnesiais, kituose miestuose - ma˛esnės.

3 pav. Vidutinė ir maksimali sieros dioksido koncentracija (mg/m³) Lietuvos miestuose ir pramonės

Anglies monoksido vidutinės ketvirčio koncentracijos Kaune ir Klaipėdoje buvo vienodos - 1 mg/m³, did˛iausios atitinkamai siekė 2 ir 4 mg/m³. DLK virijimų nenustatyta.

Formaldehido koncentracija į ketvirtį matuota tik Klaipėdoje. io teralo uostamiestyje buvo truputį ma˛iau negu 2000 metų tuo pačiu metu (4 pav.) Melnragėje mėnesių vidutinės vertės sudarė 3-4 mg/m³ (1-1,3DLK), ˇalgirio g. rajone – 2-3 mg/m³ (nevirijo DLK). Maksimalios vertės abejose oro kokybės kontrolės stotyse buvo vienodos – 10 mg/m³ ir, kaip ir anksčiau, nevirijo leid˛iamųjų dyd˛ių.

Amoniako koncentracija, matuota Klaipėdoje ir Jonavoje, padidėjo, palyginti su 2000 metų I-uoju ketvirčiu, bet nustatytų normų nevirijo: uostamiestyje ketvirčio vidurkis siekė 18, maksimali vertė – 50 mg/m³, Jonavoje - atitinkamai 1 ir 30 mg/m³.

Azoto monoksido Jonavoje, fluoro vandenilio Kėdainiuose ir sieros vandenilio Klaipėdoje bei Ma˛eikiuose koncentracijos beveik nepasikeitė, palyginti su praėjusių metų I-uoju ketvirčiu ir jų vertės nevirijo nustatytų ribų.

Oro u˛tertumą did˛ia dalimi lemia teralai, patenkantys į orą i stacionarių ir mobilių taros altinių bei meteorologinės sąlygos. 2001 m. I-ąjį ketvirtį daugelyje miestų, kur tirta oro kokybė, vienos ar kelių oro priemaių koncentracija virijo leid˛iamąjį dydį. Tik Ma˛eikiuose ir Naujojoje Akmenėje oro kokybė buvo palyginti gera, nė vieno teralo koncentracija nevirijo nustatytų normų. Tai lėmė ir palankios teralų sklaidai meteorologinės sąlygos, ir suma˛ėjusios pramonės bei energetikos įmonių teralų emisijos.

STACIONARIŲ ATMOSFEROS TAROS ALTINIŲ LABORATORINĖ KONTROLĖ

2001 m. I ketvirtyje stacionarių taros altinių imetamų į aplinkos orą teralų laboratorinė kontrolė Lietuvoje buvo vykdoma pagal metinę programą.

Laboratorinės kontrolės rezultatai parodė, kad nema˛ai energetikos ir pramonės įmonių neprisilaiko taros altinių imetamiems į aplinkos orą teralams nustatytų normatyvų. (2 lentelė).

2 lentelė. 2001 m. I ketvirčio stacionarių atmosferos taros altinių valstybinės laboratorinės kontrolės

REZULTATAI

TERALAI

Anglies monoksidas

(CO)

Azoto oksidai

(NO_x)

Sieros dioksidas

(SO₂)

Kietos dalelės

Specifiniai

Regionas

Patikrinta emisijos altinių

Normatyvą virijo

Patikrinta emisijos altinių

Normatyvą virijo

Patikrinta emisijos altinių

Normatyvą virijo

Patikrinta emisijos altinių

Normatyvą virijo

Patikrinta emisijos altinių

Normatyvą virijo

Skai-

čius

Skai-

čius

Skai-

čius

Skai-

čius

Skai-

čius

Vilniaus

Kauno

Klaipėdos

iaulių

Panevė˛io

Alytaus

Marijampolės

Utenos

Viso

Lietuvoje

* - emisijos altinių imetamiems teralams nėra nustatytų normatyvų

RADIACINĖ SITUACIJA

Atmosferos ikritų radioaktyvumo monitoringas atliekamas siekiant įvertinti radionuklidų srauto į ˛emės pavirių intensyvumą ir identifikuoti anomalius radionuklidus, nustatyti jų kilmę. Tiriant atmosferos ikritas gaunama daug tikslesnė ir isamesnė informacija, negu matuojant gama spinduliuotę, todėl ikritų monitoringas papildo “ankstyvojo perspėjimo” sistemą. Atmosferos ikritos nepertraukiamai renkamos penkiose meteorologijos stotyse: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Utenoje ir Dūkte. JTC Radiologijos laboratorijoje matuojamas bendrasis beta aktyvumas, atliekama gama spektrų analizė (nustatomi ¹³⁷Cs, ⁷Be ir kitų gama spinduolių aktyvumai) ir radiocheminė analizė.

2001 m. pirmajame ketvirtyje ikritose nebuvo “anomalių” radionuklidų - buvo aptinkami įprastiniai emanaciniai (dukteriniai radono nuklidai). Ikritų bendrasis beta ir gama aktyvumas (aktyvumo tankis) pateiktas 3-ojoje ir 4-iojoje lentelėse.

3 lentelė. Atmosferos ikritų bendrasis beta aktyvumas

	Bendrojo beta aktyvumo tankis, Bq/m² per parą
Stotis	sausis		vasaris		kovas
	vid.	max.	vid.	max.	vid.	max.
Vilnius
Kaunas
Klaipėda
Utena
Dūktas

4 lentelė. Gama spinduolių aktyvumas atmosferos ikritose

	Cs, ⁷Be aktyvumo tankis, Bq/m² per parą
Stotis	sausis -kovas
	Cs	Be
Vilnius
Kaunas
Klaipėda
Utena
Dūktas

Ikritų 2001m. pirmojo ketvirčio bendrojo beta ir gama aktyvumo lygiai yra artimi daugiamečiam 1993-2000 radionuklidų srauto i atmosferos aktyvumo lygiui.

AM Utenos regiono Departamento stoties SNOW WHITE oro aerozoliniai filtrai buvo keičiami 2 kartus per savaitę, o aktyvuotos anglies - 1 kartą per mėnesį.

5 lentelė. Gama radionuklidų tūrinis aktyvumas pa˛emio atmosferos aerozoliuose

sausis -kovas	Be mBq/ m³	Cs mBq/ m³	I mBq/ m³
Max.
Min.
Vid.

Aktyvuotos anglies, bei aerozolių filtrų bandiniuose radionuklidų ,būdingų Ignalinos AE emisijai, nerasta. Imatuoti globalinio teralo ¹³⁷Cs ir kosminės kilmės ⁷Be tūriniai aktyvumai pa˛emio oro aerozoliuose (5 lentelė), bei randama gamtinių ir emanacinių radionuklidų.

4 pav. Gama radiacijos monitoringo sistemos stočių idėstymas Lietuvos teritorijoje

Komentarai:

Duomenis i AAM-95 gama monitoringo sistemos tik i Til˛ės stoties. iais metais sistema bus atnaujinta, vedijos ir Suomijos firmoms.

Visuose matavimo takuose foninis radiacijos lygis iliko nepakitęs – gama radiacijos dozės galios svyravimai nevirijo 10% (dėl meteorologinių sąlygų kaitos).

Visų matavimo stočių imatuotos gama radiacijos dozės galios vidutinės reikmės per I-ąjį ių metų ketvirtį pateiktos diagramoje.

Gama radiacijos dozės galios duomenys pateikti tarptautiniais matavimo vienetais – nSv/h (nano-Zyvertai per valandą) Norint gauti duomenis mikro-Rentgenais per valandą, reikia įvesti koeficientą 0,1 (100nSv/h=10mR/h).

5 pav. Gama radiacijos monitoringo sistemos stočių, įrengtų Lietuvos teritorijoje, matavimo

rezultatai per 2001m. I-ąjį ketvirtį

UPIŲ VANDENS KOKYBĖ 2001 m. I KETVIRTĮ

Pagal valstybinę aplinkos monitoringo programą sausio-kovo mėn. vandens kokybė buvo tirta 50-tyje upių 104-iose vietose.

2001 m. I ketvirtį pagal organinių med˛iagų vertes (BDS₇rodiklis) 88 tirtų upių vietų vanduo buvo labai varus bei varus (I-II klasių), 12 - ma˛ai bei vidutinikai u˛tertas (III-IV klasių).

Pagal mineralinio azoto (amonio azoto, nitritų, nitratų) koncentracijas 10 tirtų upių vietų vanduo buvo labai varus bei varus (I-II klasių), 76 - ma˛ai bei vidutinikai u˛tertas (III-IV klasių) ir 14 - smarkiai bei labai smarkiai u˛tertas (V-VI klasių).

Pagal fosfatų koncentracijas 57 tirtų upių vietų vanduo buvo labai varus bei varus (I-II klasių), 36 - ma˛ai bei vidutinikai u˛tertas (III-IV klasių) ir 7 - smarkiai bei labai smarkiai u˛tertas (V-VI klasių).

Palyginti 2001 m. pirmojo ketvirčio upių vandens kokybės duomenis su 2000 m. to paties periodo duomenimis, upių vandens kokybė ma˛ai pakito, tačiau neu˛fiksuota atvejų, kad upių vanduo būtų smarkiai arba labai smarkiai u˛tertas organinėmis med˛iagomis (6 pav.). Pagrindinių med˛iagų koncentracijos buvo artimos altojo metų sezono vertėms.

6 pav. Tirtų upių vietų ( ) vandens kokybė pagal organines, azotines ir

fosfatines med˛iagas 2000-2001 m. I ketvirtį

HIDROLOGINĖS SĄLYGOS

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, sausio mėnesio vidutiniai vandens lygiai upėse buvo 10-127 cm ˛emesni u˛ normą, tik Nemune ties Rusne ir Lėvenyje ties Pasvaliu buvo 5-6 cm auktesni u˛ normą. Mėnesio pirmojo penkiadienio pabaigoje, atilus orams, upėse ėmė kilti vandens lygiai, upės isivalė nuo ledo darinių. Labiausiai vanduo pakilo vakarinėse ir vidurio Lietuvos upėse: Bartuvoje ties Skuodu – 162 cm, Nevė˛yje ties Dasiūnais – 149 cm, Minijoje ties Kartena – 120 cm. Kitose upėse vandens lygiai pakilo 30-60 cm, o ˇeimenoje ir eupėje ties Kalvarija tik po 4 cm. Trečiojo deimtadienio prad˛ioje upėmis vėl ėmė plaukti i˛as, susidarė priekrantės ledas. Deimtadienio viduryje i˛o sangrūda susidarė Nemune ˛emiau Nemajūnų, Prienų, ilininkų ir Rusnės bei Neryje ˛emiau Buivyd˛ių. Dėl i˛o sankamų vandens lygiai Nemune ties Nemajūnais ir Panemune pakilo apie 2 metrus, ties Prienais ir ilininkais bei Neryje ties Buivyd˛iais – apie 1 metrą, o Nemune ties Rusne – 0,5 metro. Paskutinėmis mėnesio dienomis i˛o sankamos ties Nemajūnais beveik nebebuvo, per vieną parą vandens lygis nukrito 178 cm. Sausio 31 d. Nemuno ˛emupyje isiliejo Gegė, buvo u˛lietos kelios sodybos ir atskiros vietinių kelių atkarpos. Vidutinis sausio mėnesio vandens debitas Nemune ties Nemajūnais buvo 203 m³/s (norma 214 m³/s).

Vasario mėnesio vidutiniai vandens lygiai vakarų ir vidurio Lietuvos upėse buvo auktesni u˛ vidutinius daugiamečius io mėnesio lygius. Neries ir Nemuno iki Panemunės vidutiniai mėnesio vandens lygiai buvo ˛emesni u˛ normą, bet dėl i˛o sangrūdų Neryje ties Buivyd˛iais, Nemune ties Nemajūnais ir Rusne vidutiniai vandens lygiai buvo auktesni u˛ vidutinius daugiamečius. Mėnesio prad˛ioje, atilus orams, ledas upėse ėmė tirpti, vandens lygiai ėmė kilti. Antrajame deimtadienyje dėl gausių kritulių Bartuvoje ties Skuodu vandens lygis pakilo 383 cm, Nevė˛yje ties Dasiūnais – 265 cm, Jūroje ties Taurage – 262 cm. Rytų Lietuvos upėse vandens lygiai pakilo ma˛iau. Vasario 10 d. Nemune ties Panemune prasidėjo ledoneis, susidarė sangrūda, vanduo ėmė staigiai kilti ir 14 d. upė isiliejo i krantų. Vasario 17 d. naktį dėl ledų sangrūdos ˛emiau Rusnės, vanduo pakilo 101 cm ir u˛liejo kelią ilutė-Rusnė. Kelias buvo u˛lietas 5 paras. Sangrūdai slenkant ˛emyn ir irstant, vanduo palaipsniui nuslūgo. Vasario 22 dieną upėse buvo likę tik priekrantinio ledo likučių, o daugelyje upių nebuvo jokių ledo darinių. Ledas laikėsi tik Nemune ties Prienais ir Nemajūnais. Vidutinis vasario mėnesio vandens debitas Nemune ties Nemajūnais buvo 211 m³/s (norma 219 m³/s).

Atilus orams, kovo 12 d. Nemune ties Rusne prasidėjo ledoneis, kuris praėjo ramiai, truko labai trumpai, nesusidarė sangrūdos. Maksimalius vandens lygius upės pasiekė kovo 13-19 dienomis, tačiau, palyginti su ankstesniais potvyniais, jie buvo labai ˛emi. Vandens lygiai dėl pavasario potvynio upėse pakilo 53-130 cm. Labiau vanduo pakilo Nevė˛yje ties Panevė˛iu – 281 cm, ties Dasiūnais – 353 cm, tačiau čia vandens pakilimą sąlygojo tvenkinių vandens nuleidimas. Maksimalūs potvynio lygiai upėse buvo ˛emesni u˛ vidutinius daugiamečius potvynio lygius, o kai kuriose upėse (Nemune iki Kauno marių, Neryje ties Buivyd˛iais ir Jonava) jie buvo ˛emesni u˛ iki iol stebėtus potvynio lygius. Nemune ties Nemajūnais potvynio metu maksimalus debitas (370 m³/s) buvo ma˛esnis u˛ iki iol u˛registruotą potvynio debitą (1974 metais - 389 m³/s). Vidutiniai kovo mėnesio vandens lygiai buvo 3-49 cm ˛emesni u˛ kovo mėnesio normą, tik rytinių upių (ˇeimenos, ventosios), kur vandens atsargos sniege buvo didesnės, jie buvo 7-12 cm auktesni u˛ mėnesio normą. Vidutinis kovo mėnesio debitas Nemune ties Nemajūnais buvo 287 m³/s (80 m³/s ˛emesnis u˛ normą).

Lietuvos teritorijoje iuo metu yra iskirti 6 pagrindiniai upių baseinai: Nemuno, Mūos-Lielupės, Dauguvos, Ventos, Baltijos jūros upių ir Priegliaus. Priegliaus baseine upių vandens tyrimai neatliekami.

Nemuno baseinas

Nemuno baseine tiriamos 32 upės. Daugumos io baseino upių vanduo sausio-kovo mėn. buvo ma˛ai u˛tertas, ˇeimenos, Būkos, Strėvos ir uvės– varus, Nevė˛io, alčios, Lomenos, eimenos ir Siesarties – smarkiai u˛tertas. Rytinės Lietuvos dalies upių vandenyje nustatyta didesnė tik azotinių med˛iagų koncentracija – vanduo buvo vidutinikai u˛tertas.

Nemuno vandens kokybė pagal valstybinę aplinkos monitoringo programą buvo tirta 9-iose vietose: aukčiau bei ˛emiau Druskininkų ir Alytaus, aukčiau Prienų, aukčiau bei ˛emiau Kauno (ties Zapykiu ir Kulautuva) ir ˛emiau Smalininkų. Aukčiau Rusnės dėl potvynio vandens kokybės tyrimai nebuvo atliekami. Be to, į ketvirtį nebuvo atliekami vandens bakteriologiniai tyrimai.

7 pav. Pagrindinių vandens kokybės rodiklių vidutinės koncentracijos kitimas Nemune

2000-2001 m. I ketvirtį

Pirmąjį .m. ketvirtį hidrocheminiai procesai vandenyje buvo būdingi altajam metų periodui. Upės vanduo buvo skaidresnis, ma˛iau skendinčių bei organinių med˛iagų, truputį didesnės biogeninių med˛iagų koncentracijos.

Sausio-kovo mėn. Nemuno vandens vidutinis skaidrumas buvo 21-25 cm pagal Sneleno skalę. Skendinčių med˛iagų koncentracija svyravo nuo 1 iki 19 mg/l. Vandenyje itirpusio deguonies koncentracija svyravo nuo 11,1 iki 14,3 mg/l (prisotinimas deguonimi –76-99%).

Pagal organinių med˛iagų kiekį Nemuno vanduo buvo varus (I-II klasių). Organinių med˛iagų vidutinės vertės (pagal BDS₇ rodiklį) svyravo nuo 1,8 iki 3,9 mgO₂/l, maksimalus dydis (4,1 mgO₂/l), virijantis did˛iausią leid˛iamą koncentraciją (DLK) 1,8 karto nustatytas ˛emiau Alytaus.

Azotinėmis med˛iagomis upės vanduo buvo ma˛ai u˛tertas (III klasės), o ˛emiau Kauno ties Kulautuva – vidutinikai u˛tertas (IV klasės). Vidutinė mineralinio azoto koncentracija kito nuo 1,519 iki 2,495 mgN/l, o ties Kulautuva buvo 3,717 mgN/l. Bendrojo azoto vertės ties Druskininkais, Alytumi ir Prienais truputį virijo leid˛iamąjį dydį kovo mėnesį, o ties Kaunu ir Smalininkais – visą ketvirtį. Ties Kulautuva u˛fiksuotos did˛iausios koncentracijos, siekiančios iki 5,6 mg/l (3 DLK). I kitų azotinių med˛iagų, amonio azoto vertė (0,46 mgN/l) tik vasario mėn. ties Zapykiu virijo did˛iausią leid˛iamą koncentraciją 1,2 karto, maksimalios nitritų vertės taip pat buvo tik truputį didesnės u˛ DLK ir siekė iki 0,026 mgN/l. Nitratų koncentracija svyravo nuo 1,2 iki 3,8 mgN/l.

Pagal fosfatinių med˛iagų vidutinę koncentraciją upės vanduo beveik visose tyrimų vietose buvo ma˛ai u˛tertas (III klasės), o aukčiau Prienų ir aukčiau Kauno – varus (II klasės). Maksimalios fosfatų vertės, kurios siekė iki 1,6 DLK (0,130 mgP/l), u˛fiksuotos ties Kulautuva. Bendrojo fosforo koncentracijos visame upės ruo˛e buvo ma˛esnės u˛ leid˛iamąjį dydį.

Vandenyje itirpusių naftos produktų koncentracija tik ties Druskininkais ir ˛emiau Alytaus buvo didesnė ir siekė iki 1,4 DLK, kitose tyrimų vietose nevirijo leid˛iamojo dyd˛io. Detergentų vertės Nemune buvo ma˛os ir svyravo iki 0,03 mg/l.

Įvertinus Nemuno vandens kokybę, upės vanduo buvo ma˛ai u˛tertas (III klasės), tik ties Kulautuva nustatytos didesnės azotinių ir fosfatinių med˛iagų koncentracijos, t.y. ioje tyrimų vietoje vanduo buvo vidutinikai u˛tertas (IV klasės). Pagrindinių med˛iagų koncentracijos iliko panaios kaip ir praėjusių metų tuo pačiu periodu (7 pav.).

Neries vandens kokybė tirta 6-iose vietose: pasienyje (ties Buivyd˛iais), aukčiau bei ˛emiau Vilniaus ir Jonavos bei aukčiau Kauno.

Ties Buivyd˛iais ir Vilniumi upės vanduo da˛niausiai buvo skaidrus (22 cm pagal Sneleno skalę), nustatyti ma˛i skendinčių med˛iagų kiekiai – nuo 0,7 iki 6,9 mg/l. Ties Jonava ir aukčiau Kauno kovo mėn. vandens skaidrumas buvo ma˛esnis – 7 cm, skendinčių med˛iagų vertės siekė iki 20 mg/l. Vandenyje itirpusio deguonies upės vandenyje visuomet buvo pakankamai, jo koncentracija svyravo nuo 6,9 iki 14,5 mg/l (prisotinimas – 51-103

Pagal organinių med˛iagų vidutinę koncentraciją upės vanduo visose tyrimų vietose buvo varus (I-II klasių). Organinių med˛iagų pagal BDS₇ rodiklį vidutinės vertės kito nuo 1,8 iki 3,0 mgO₂/l, o did˛iausia (4,6 mgO₂/l), nustatyta aukčiau Jonavos, virijo leid˛iamąjį dydį 2 kartus.

Azotinėmis med˛iagomis Neries vanduo visose tyrimų vietose buvo ma˛ai u˛tertas (III klasės). Vidutinė mineralinio azoto koncentracija buvo 1,209-1,549 mgN/l, bendrojo azoto – 1,63-2,67 mg/l (iki 1,3 DLK).

Pagal fosfatinių med˛iagų vertes upės vanduo aukčiau Vilniaus ir aukčiau Kauno buvo varus (II klasės), o kitose tyrimų vietose – ma˛ai u˛tertas (III klasės). Fosfatų vidutinė koncentracija svyravo nuo 0,057 iki 0,090 mgP/l (1,1 DLK), bendrojo fosforo – nuo 0,110 iki 0,243 mg/l (1,2 DLK).

Vandenyje itirpusių naftos produktų koncentracija ties Buivyd˛iais ir Jonava nevirijo leid˛iamojo dyd˛io, o ˛emiau Vilniaus ir aukčiau Kauno siekė iki 0,09 mg/l (1,8 DLK).

Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu periodu, Neryje .m. I ketvirtį nustatytos ma˛esnės azotinių, tačiau didesnės fosfatinių med˛iagų koncentracijos (8 pav.). Upės vanduo buvo ma˛ai u˛tertas.

8 pav. Pagrindinių vandens kokybės rodiklių vidutinės koncentracijos kitimas Neryje

2000-2001 m. I ketvirtį

9 pav. Pagrindinių vandens kokybės rodiklių vidutinės koncentracijos kitimas Nevė˛yje

2000-2001 m. I ketvirtį

Nevė˛io vandens kokybė tirta 5-iose vietose: aukčiau ir ˛emiau Panevė˛io bei Kėdainių ir aukčiau Raudondvario.

Sausio-kovo mėnesiais upės vandenyje itirpusio deguonies visuomet buvo pakankamai, jo koncentracija svyravo nuo 7,9 iki 13,5 mg/l (prisotinimas - 62-96%). Vanduo buvo skaidrus, vidutinikai 17-24 cm pagal Sneleno skalę. Skendinčių med˛iagų buvo nedaug, jų koncentracija kito nuo 1 iki 10 mg/l.

Nevė˛io vanduo pagal organines med˛iagas buvo varus (I-II klasių) ir tik ˛emiau Panevė˛io – ma˛ai u˛tertas (III klasės). BDS₇ rodiklio vidutinės vertės svyravo nuo 1,4 iki 2,4 mgO₂/l, o ˛emiau Panevė˛io siekė 5,0 mgO₂/l. Maksimali vertė u˛fiksuota sausio mėn. virijo DLK 3,4 karto (7,9 mgO₂/l).

Azotinėmis med˛iagomis Nevė˛io vanduo buvo vidutinikai u˛tertas (IV klasės), o ˛emiau Panevė˛io – smarkiai u˛tertas (V klasės). Mineralinio azoto vidutinės vertės svyravo nuo 4,788 iki 9,278 mgN/l, bendrojo azoto - nuo 7,70 iki 11,00 mg/l (5,5 DLK). Amonio azoto koncentracijos nevirijo leid˛iamojo dyd˛io, o nitritų vertės da˛nai virijo DLK. Maksimalios nitritų koncentracijos (iki 0,800 mgN/l) u˛fiksuotos ˛emiau Panevė˛io virijo DLK iki 40 kartų. Nitratų vidutinė koncentracija iuo laikotarpiu svyravo nuo 4,7 iki 8,5 mgN/l.

Pagal fosfatinių med˛iagų koncentraciją upės vanduo aukčiau Panevė˛io buvo ma˛ai u˛tertas (III klasės), aukčiau Kėdainių ir Raudondvario – vidutinikai u˛tertas (IV klasės), o ˛emiau Panevė˛io ir Kėdainių - smarkiai bei labai smarkiai u˛tertas (V-VI klasių). Maksimalios ių med˛iagų vertės buvo nustatytos ˛emiau Panevė˛io: fosfatų siekė iki 2,400 mgP/l (30 DLK), bendrojo fosforo – iki 3,420 mg/l (17 DLK). ˇemiau Kėdainių fosfatų did˛iausia koncentracija siekė 0,510 mgP/l (6,4 DLK), bendrojo fosforo – 0,540 mg/l (2,7 DLK).

Vandenyje itirpusių naftos produktų kiekis tik 1,4 karto virijo leid˛iamąjį dydį ir svyravo nuo 0,04 iki 0,07 mg/l. Detergentų koncentracijos buvo ma˛os.

Pagal pagrindines vandens kokybę apibūdinančias med˛iagas Nevė˛io vanduo labiausiai buvo u˛tertas ˛emiau Panevė˛io. ių metų I ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu periodu, Nevė˛yje ties Panevė˛iu buvo nustatytas rykesnis ių med˛iagų koncentracijos padidėjimas, kitose tyrimų vietose svyravimai buvo ma˛esni (9 pav.).

alčios ˛emiau alčininkų vanduo ilieka smarkiai u˛tertas (V klasės). Upės vanduo visą ketvirtį buvo nepakankamai prisotintas deguonimi, jo koncentracija buvo 4,2-5,4 (prisotinimas – iki 41 ). Organinių med˛iagų pagal BDS₇ rodiklį vertės (8,4-9,4 mgO₂/l) virijo leid˛iamąjį dydį iki 4 kartų. I azotinių med˛iagų u˛fiksuotos didelės amonio azoto koncentracijos (2,22-2,74 mgN/l) – apie 7 DLK. Fosfatų koncentracijos (0,340-0,416 mgP/l) virijo DLK 5 kartus. Vandenyje itirpusių naftos produktų (0,06 mg/l) ir detergentų (0,13 mg/l) koncentracija virijo leid˛iamąjį dydį 1,3 karto.

Lomenos ˛emiau Kaiiadorių vanduo buvo smarkiai u˛tertas (V klasės) azotinėmis med˛iagomis. Mineralinio azoto koncentracija buvo 6,619-8,336 mgN/l, bendrojo azoto – 8,0-11,0 mg/l (5,5 DLK). Fosfatų vertės (iki 0,210 mgP/l) virijo leid˛iamąjį dydį iki 2,6 karto.

eimenos ˛emiau Vilkavikio vandenyje taip pat u˛fiksuotos didelės azotinių med˛iagų vertės: mineralinio azoto – iki 9,386 mgN/l, bendrojo azoto – iki 12,00 mg/l (6 DLK).

Siesarties ˛iotyse vanduo buvo smarkiai u˛tertas azotinėmis med˛iagomis. Mineralinio azoto koncentracija siekė iki 8,628 mgN/l, bendrojo azoto – iki 10,00 mg/l (5 DLK). Kovo mėn. upės vanduo buvo rusvas, neskaidrus (3 cm), skendinčių med˛iagų koncentracija siekė net 131 mg/l.

Smarkiai u˛tertų Nemuno baseino upių alčios ir Lomenos vandens kokybė, palyginti su 2000 m. I ketv., iek tiek pagerėjo.

variausios Nemuno baseino upės buvo ˇeimena, Būka, Strėva ir uvė. ių upių vanduo pagal pagrindinių med˛iagų koncentracijas priklausė I-II kokybės klasėms.

Dauguvos baseinas

iame baseine tiriamos Birvytė ir Laukesa. Laukesos vanduo buvo varus (II klasės) pagal visas tirtas med˛iagas, o Birvytės – ma˛ai u˛tertas (III klasės) azotinėmis med˛iagomis.

Ventos baseinas

Baseine tiriamos Venta ir Virvytė. ių upių vandenyje, kaip būdinga altajam laikotarpiui, buvo nustatytos didesnės azotinių med˛iagų koncentracijos, vanduo buvo vidutinikai u˛tertas (IV klasės). Vandenyje itirpusių naftos produktų koncentracijos tiek Ventoje, tiek ir Virvytėje buvo didesnės u˛ leid˛iamąjį dydį ir siekė iki 0,24 mg/l (5 DLK).

Baltijos jūros upių baseinas

iame baseine tiriamos Akmena-Danė, Bartuva ir ventoji (įtekanti į jūrą).

ventosios upės vanduo buvo ma˛ai u˛tertas (III klasės) azotinėmis med˛iagomis, o pagal organinių ir fosfatinių med˛iagų koncentracijas – labai varus (I klasės). Bartuvos vanduo pagal organines ir fosfatines med˛iagas buvo varus (I-II klasių). Azotinėmis med˛iagomis ios upės vanduo aukčiau Skuodo buvo ma˛ai u˛tertas (III klasės), o ˛emiau Skuodo – vidutinikai u˛tertas (IV klasės).

Akmenos-Danės vandenyje sausio-kovo mėn. nustatytos ma˛os organinių med˛iagų vertės, upės vanduo buvo varus (I-II klasių). Fosfatinėmis med˛iagomis vanduo buvo ma˛ai u˛tertas (III klasės) tik upės ˛iotyse, kitose tyrimų vietose – varus (I-II klasių). Pagal azotines med˛iagas vanduo buvo vidutinikai u˛tertas (IV klasės), visame upės ruo˛e stebėtos didesnės jų koncentracijos. Mineralinio azoto vidutinės koncentracijos kito nuo 2,756 iki 4,456 mgN/l, bendrojo azoto – nuo 3,23 iki 4,67 mg/l (2,3 DLK). Sausio mėn. ties Klaipėda u˛fiksuota amonio azoto koncentracija, kuri virijo leid˛iamąjį dydį 1,6 karto (0,61 mgN/l). Nitritų vertės taip pat buvo didesnės u˛ leid˛iamasias ir siekė iki 0,029 mgN/l (1,5 DLK).

Mūos–Lielupės baseinas

iame baseine tiriamos 11 upių. Dauguma io baseino upių yra nedidelės, ma˛o vandeningumo ir jos prateka pro pramoninius miestus, kurių nuotėkomis da˛niausiai ir u˛teriamas upių vanduo. į ketvirtį baseine azotinėmis bei fosfatinėmis med˛iagomis labiausiai buvo u˛tertas (V-VI klasės) Sidabros (˛emiau Jonikio ir pasienyje), Kulpės (˛emiau iaulių ir ˛iotyse), Obelės (˛emiau Radvilikio ir ˛iotyse), Mūos (˛emiau Kulpės įtekėjimo ir ties Saločiais), Tatulos (˛emiau Bir˛ų), Lėvens (˛iotyse) vanduo.

Kaip ir praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, azotinių med˛iagų koncentracijos iame ketvirtyje visose minėtose upėse buvo didelės. Vidutinės mineralinio azoto vertės svyravo nuo 8,37 iki 21,00 mgN/l, nitratų - nuo 6,6 iki 11,3 mgN/l. Did˛iausios amonio azoto koncentracijos buvo nustatytos Kulpės ˛emiau iaulių ir Obelės ˛emiau Radvilikio vandenyje, kur vidutinės vertės siekė 22-43 DLK (8,7-17,0 mgN/l), o maksimalios – 28-51 DLK (11,0-20,0 mgN/l). Bendrojo azoto tiek vidutinės (9-13 DLK), tiek maksimalios (10-15 DLK) koncentracijos buvo taip pat Kulpėje ˛emiau iaulių ir Obelėje ˛emiau Radvilikio, nors ir kitose labiausiai u˛tertose upėse ios med˛iagos vertės buvo didelės ir virijo leid˛iamąjį dydį 4,5-7,5 kartus.

Fosfatinėmis med˛iagomis labiausiai u˛tertas vanduo (VI klasės) buvo Lėvens ˛iotyse ir Mūos ˛emiau Saločių. Vidutinės fosfatų koncentracijos iose tyrimų vietose siekė iki 1,834 mg/l (22 DLK), bendrojo fosforo iki 3,426 mg/l (17 DLK). Maksimalios fosfatų vertės siekė iki 5,140 mg/l (64 DLK), bendrojo fosforo – iki 5,35 mg/l (27 DLK). Kulpės ˛iotyse bei Obelės ˛emiau Radvilikio vanduo buvo smarkiai u˛tertas (V klasės) ir maksimalios fosfatų bei bendrojo fosforo koncentracijos virijo leid˛iamąjį dydį apie 6 kartus. Kitose upėse fosfatinių med˛iagų koncentracijos buvo ma˛esnės.

Pagal organines med˛iagas ių upių vanduo daugiausia buvo varus arba ma˛ai u˛tertas (II-III klasių), tik Obelės ˛emiau Radvilikio – vidutinikai u˛tertas (IV klasės). BDS₇ rodiklio vertės Obelėje ˛emiau Radvilikio buvo didesnės visą ketvirtį ir kito nuo 7,2 iki 10,4 mgO₂/l (iki 4,5 DLK). Mūoje aukčiau ir ˛emiau Kulpės įtekėjimo ir Kulpėje ˛emiau iaulių tik atskirais mėnesiais organinių med˛iagų vertės siekė iki 10,0 mgO₂/l (iki 4,3 DLK).

ˇiemos laikotarpiu, esant didesniam deguonies tirpumui, itirpusio vandenyje deguonies buvo pakankamai beveik visose Mūos–Lielupės baseino upėse. Tik Kulpėje ˛emiau iaulių sausio mėn. ir Obelėje ˛emiau Radvilikio vasario mėn. deguonies koncentracija tesudarė 2,8-2,9 mg/l (prisotinimas - 21% ).

Naftos produktų vidutinės koncentracijos ių upių vandenyje visą ketvirtį virijo did˛iausią leid˛iamąjį dydį ir siekė 0,11-0,15 mg/l (2-3 DLK) Maksimali vertė Kulpėje ˛emiau iaulų virijo DLK 6 kartus (0,28 mg/l). Detergentų koncentracijos daugumoje upių buvo ma˛esnės u˛ leid˛iamąjį dydį tik Lėvens ˛iotyse, Kulpėjė ˛emiau iaulių ir Obelėje ˛emiau Radvilikio virijo DLK iki 1,6 karto.

Kitų io baseino upių - Nemunėlio, Laukupės, Juodupės, Daugyvenės, Kruojos, Tatulos aukčiau Bir˛ų ir ties Trečionimis bei Lėvens ˛emiau Kupikio ir aukčiau Pasvalio vanduo buvo vidutinikai u˛tertas (IV klasės), o Lėvens aukčiau Kupikio – ma˛ai u˛tertas (III klasės) pagal pagrindinius hidrocheminius rodiklius.

Palyginti 2001 m. I ketvirčio duomenis su praėjusių metų tuo pačiu periodu, daugumos io baseino upių vandenyje buvo nustatytos ma˛esnės organinių med˛iagų koncentracijos, o Nemunėlyje, Laukupėje, Kruojoje, Tatuloje ties Trečionimis bei Lėvenyje aukčiau Pasvalio taip pat ma˛esnės ir biogeninių med˛iagų vertės.

2001 M. I-OJO KETVIRČIO KURIŲ MARIŲ IR BALTIJOS JŪROS PRIEKRANTĖS HIDROMETEOROLOGINĖ, HIDROCHEMINĖ IR HIDROBIOLOGINĖ BŪKLĖ

10 pav. Kurių marių stočių isidėstymo schema

ių metų pirmasis ketvirtis niekuo ypatingu nepasi˛ymėjo. Vandens temperatūra sausio mėn. buvo 0.3 C. Klaipėdos sąsiauryje priedugniniame sluoksnyje vanduo 0.5 C iltesnis: jaučiama jūros įtaka. Vasario ir kovo mėn. vandens temperatūra buvo jau auktesnė - nuo 1.0 iki 4.0 C, bet ten kur dar buvo ledas, ji buvo daug ˛emesnė - tik 0.3 C. Sausio mėn. apsūrėjęs vanduo buvo pasiekęs 5 st. rajoną -0.64 S%, o centrinėje marių dalyje chloringumas siekė 0.02 0.04%. Vasario ir kovo mėn. sūresnis vanduo buvo tik Klaipėdos sąsiauryje, o centrinėje marių dalyje chloringumas buvo 0.01 0.06 %. Did˛iausios srovės buvo imatuotos Klaipėdos sąsiauryje 1 ir 2 stotyse - iki 63 cm/s. Vandens skaidrumas mariose buvo 1.0 1.5 m ribose.

Deguonies re˛imas Kurių mariose buvo geras. Vandenyje itirpusio deguonies kiekis kito nuo 11.4 mg/l vasario mėn. ties Vente iki 13.9 mg/l kovo mėn. ties Juodkrante, o prisotinimas juo variavo 83–110% ribose. Pagal biocheminį deguonies suvartojimą (BDS₇) sausio mėn. 83% tirtų marių vietų, o vasario mėn. visose marių akvatorijose vanduo buvo varus (I II klasė). Kovo mėn. varus vanduo buvo 55%, ma˛ai u˛tertas (III klasė) – 27% ir vidutinikai u˛tertas (IV klasė) 18% tirtų vietų. Ma˛ai u˛terti (4.2–4.6 mgO₂/l) buvo Klaipėdos sąsiauris ir akvatorija ties Nida, o vidutinikai u˛terta (6.0–6.6 mgO₂/l) - ties Pervalka ir Juodkrante. Vidutinis BDS₇ kiekis Kurių mariose siekė 3.5 mgO₂/l. Pagal fosfatų kiekį sausio mėn. 75%, o vasario ir kovo mėn. 92% tirtų Kurių marių vietų vanduo buvo varus (I II klasė). Ma˛ai u˛tertos fosfatais (0.076 mg/l) sausio mėn. buvo Nemuno delta (Atmata) ir akvatorija ties Vente bei centrinė marių dalis.Vidutinė fosfatų koncentracija (0.042 mg/l) mariose buvo tokia pat, kaip ir praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Bendro fosforo kiekis kito nuo 0.042 mg/l kovo mėn. ties Vente iki 0.18 mg/l tuo pačiu metu ties Pervalka. Vidutinė bendro fosforo koncentracija – 0.073 mg/l. Pagal mineralinio azoto kiekį tik 12% tirtų marių vietų vanduo buvo varus (II klasė), o 98% – ma˛ai u˛tertas (III klasė). Daugiausiai nitratų (1.2 mg/l) rasta Nemuno deltoje (Atmatoje), Minijos ˛iotyse, ties Vente ir Malkų įlankoje. Vidutinė sezoninė nitratų koncentracija mariose – 0.95 mg/l, nitritų – 0.01 mg/l. Daugiausiai nitritų 0.038 mg/l (1.9 DLK) rasta kovo mėn. prie Klaipėdos m.nuotekų ileistuvo. Vidutinė amonio azoto koncentracija mariose buvo 0.063 mg/l, bendro azoto – 2.1 mg/l.

Naftos angliavandenilių koncentracijos Kurių mariose kito 0.02–0.06 mg/l ribose. Sąsiauryje ir Malkų įlankoje vidutinė naftos angliavandenilių koncentracija buvo 0.04 mg/l, tai yra tiek pat kaip ir praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Koncentracijos, virijančios DLK (0.05 mg/l), u˛fiksuotos kovo mėnesį Malkų įlankoje Vilhelmo kanalo ˛iotyse (3A st.) priedugniniame sluoksnyje (0.06 mg/l). Mariose vidutinė naftos angliavandenilių koncentracija (0.04 mg/l) buvo iek tiek didesnė negu praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Koncentracijų, virijančių DLK, neu˛fiksuota. Kurių marių vandenyje gyvsidabrio koncentracijos kito 0.01 mg/l ribose ir vidutinikai sudarė 0.02 mg/l. Kiek didesnė koncentracija, 0.07 mg/l, buvo aptikta kovo mėnesį ties Juodkrante. Koncentracijų, virijančių DLK -0.1 mg/l, u˛fiksuota nebuvo. Paviriaus aktyvių med˛iagų (detergentų) kiekiai Kurių mariose atsiskaitomuoju laikotarpiu kito 0.00–0.064 mg/l ribose ir leistinų normų nevirijo. Vidutinė koncentracija Klaipėdos sąsiauryje buvo 0.023 mg/l, Malkų įlankoje – 0.028 mg/l, centrinėje Marių dalyje – 0.013 mg/l. Lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, Kurių marių u˛tertumas paviriaus aktyviomis med˛iagomis iliko tame pačiame lygyje. I tiriamų chlororganinių junginių Kurių marių vandenyje buvo nustatyti tik a-HCH ir g-HCH, DDT ir jo metabolitų DDD ir DDE nebuvo nustatyta. Did˛iausios nustatytos suminės HCH koncentracijos buvo Malkų įlankoje 1.81 1.98 ng/l., bei pirmoje stotyje 1.81 ng/l. Kitose tiriamose stotyse suminės HCH koncentracijos buvo panaios ir svyravo nuo 0.76 ng/l iki 1.60 ng/l.

Sanitariniai-mikrobiologiniai tyrimai Kurių mariose parodė, kad bendro koliform indekso dydis 2001 m., lyginant su 1998 2000 m., suma˛ėjo ir jo reikmė da˛niausiai nevirijo 2.0x10³/100 ml vandens. Tačiau Klaipėdos m. nuotekų ileistuvo akvatorijoje koliforminių bakterijų buvo labai daug, ypač kovo mėn. 4.0x10³ /100 ml vandens. Saprofitinių bakterijų gausumas mariose nuo sausio iki kovo pabaigos keitėsi 2.5x10 6.0x10⁴ ląst.ml^-1ribose. Bandiniai su saprofitinių bakterijų skaičiumi 10ląst.ml^-1 sudarė 5%, su 10²ląst.ml^-1 – 9%, su 10³ ląst.ml^-1 –43%, su 10⁴ ląst.ml^-1 –43% nuo bandinių skaičiaus. Klaipėdos m. nuotekų ileistuvo akvatorijoje (3B st.) saprofitų buvo apie 2.5x10⁴ 2.5x10⁵ ląst.ml^-1. Bakterijų utilizuojančių dyzelinį kurą mariose buvo ne˛ymiai ma˛iau (6.0x10 2.5x10³ ląst.ml^-1). Bandinių su AB koncentracija 10ląst.ml^-1 sudarė 19%, su 10² ląst.ml^-1 - 62%, su 10³ ląst.ml^-1 - 19% nuo bandinių skaičiaus.

Sausio mėn., kaip ir 2000 m. sausį, chlorofilo “a” koncentracijos Kurių mariose buvo mezotrofiniame lygyje - kito intervale nuo 2.99 iki 6.47 mg/m³. Vasario mėn. chlorofilo “a” kiekis padidėjo 1, 2, 5 ir 10 st. ir beveik/arba pasiekė eutrofinį lygį. 1 st. jo koncentracija buvo 9.6 mg/m³, 2 st. – 10.73 mg/m³, 5 st. – 10.87 mg/m³, 10 st. – 14.46 mg/m³ (2000 m. vasarį eutrofinės chlorofilo “a” koncentracijos buvo u˛fiksuotos 3, 5, 10 ir 14 st.). Vasario mėn. io pigmento kiekis iek tiek padidėjo 3B ir 12 st. (3B st. jo kiekis buvo 7.07 mg/m³, 12 st. – 4.09 mg/m³). Chlorofilo “a” koncentracija iliko beveik nepakitusi tik 3 st. (5.63 mg/m³). Kovo mėn., kaip ir 2000 m. kovą, chlorofilo “a” kiekis didesnėje Kurių marių dalyje pasiekė reikmes, kurios yra būdingos eutrofikuotiems vandens telkiniams. 1 st. jo buvo nustatyta 15.02 mg/m³, 2 st. – 11.23 mg/m³, 3B st. – 11.38 mg/m³, 12 st. – 10.38 mg/m³. Labiausiai io pigmento koncentracija iaugo 5 (26.14 mg/m³), 8 (36.16 mg/m³), ir 10 st. (23.66 mg/m³).

Kurių mariose dėl iltesnės negu įprasta ˛ieminės vandens temperatūros, sausio - kovo mėn. fitoplanktonas, palyginus su ankstesniais metais, buvo gausesnis. Jo bendro skaičiaus vidurkis svyravo nuo 1885.2±537.8 tūkst.ląst./l - sausio mėn. iki 2292.5±946.5 tūkst.ląst./l – kovo mėn.. Ma˛iausia mikrodumblių koncentracija ˛iemos periodo metu pastoviai buvo stebima Nemuno ˛iočių rajone; did˛iausia – iaurinėje Kurių marių dalyje. Rūių įvairovė tai pat buvo pakankamai didelė: atskiruose mėginiuose rasta nuo 34 iki 59 fitoplanktono rūių. Planktone vyravo titnaginiai (DIATOMOPHYCEAE) dumbliai, jų gausumas sudarė iki 64% nuo bendros planktoninių dumblių koncentracijos vandenyje. Titnagdumblių buvo gausu visu trijų mėnesių bėgyje visoje tirtoje Kurių marių akvatorijoje. Dominavo Asterionella formosa bei Fragilaria ir Aulacoseira genčių rūys.

11 pav. Baltijos jūros stočių isidėstymo schema

Pavirinio vandens sluoksnio temperatūra pietrytinės Baltijos jūros priekrantėje 2001 metų ˛iemos ekspedicijos metu svyravo nuo 1.1 iki 2.2°C. Minimali pavirinio vandens sluoksnio temperatūra (1.11°C) imatuota priekrantėje ties ventąja, o maksimali (2.24°C) – jūros sąvartyno rajone. Palyginus su 2000 metų ˛iema, vandens temperatūra jūros paviriuje ią ˛iemą buvo ˛emesnė 0.1–1.3°C. Vandens druskingumas tirtos akvatorijos jūros paviriuje ios ˛iemos monitoringo reiso metu svyravo nuo 5.1 iki 7.2 %. Maksimalus pavirinio vandens sluoksnio druskingumas (7.17 %) buvo imatuotas ties Nida, o minimalus (5.12 %) – Kurių marių vandenų paplitimo zonoje, ties Smiltyne. Palyginus su 2000 metų rudeniu, vandens druskingumas buvo 0.1–2.0 % ma˛esnis, kadangi rudenį ioje akvatorijoje nebuvo Kurių marių vandenų iplitimo. Vandens skaidrumas iaurinėje tirtos akvatorijos dalyje buvo 4–5 metrai.

Tirtoje Baltijos jūros akvatorijoje vandenyje itirpusio deguonies kiekis kito nuo 12.5 mg/l iki 13.7 mg/l, o prisotinimas variavo 94–102 % ribose. Fosfatų kiekis kito siaurose 0.01–0.019 mg/l ribose. Bendro fosforo koncentracija variavo nuo 0.018 mg/l priedugnio sluoksnyje ties Juodkrante iki 0.052 mg/l paviriaus sluoksnyje ties Smiltyne, Kurių marių vandens srautų įtakojamoje zonoje. Nitratų kiekis paviriaus sluoksnyje ties Smiltyne (0.54 mg/l) buvo 8 kartus didesnis nei ties Nida (0.068 mg/l). Rekreacijos zonoje ties Melnrage nitratų kiekis kovo mėn. siekė 1.0 mg/l. Vidutinė nitritų koncentracija jūroje - 0.004 mg/l.

Baltijos jūros priekrantinėje zonoje naftos angliavandenilių koncentracijos svyravo 0.02 0.06 mg/l intervale. ˇiemos sezono metu koncentracijos, virijančios leistinas (0.05 mg/l), nustatytos ties Smiltyne (5 stotis) priedugnio sluoksnyje – 0.06 mg/l Dampingo rajone naftos angliavandenilių koncentracijos leistinų normų nevirijo. Visumoje, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, vidutinė naftos angliavandenilių koncentracija Baltijos jūros priekrantinėje zonoje ir dampingo rajone suma˛ėjo. Baltijos jūros rekreacinėje zonoje naftos angliavandenilių koncentracijos kito 0.03 0.07 mg/l ribose. Koncentracijos, virijančios DLK (0.05 mg/l) u˛fiksuotos Melnragėje ir Būtingėje sausio mėnesį. Lyginant su praėjusių metų I-u ketvirčiu naftos angliavandenilių kiekiai visoje rekreacinėje zonoje iaugo. Baltijos jūros vandenyse gyvsidabrio kiekiai buvo nedideli. Koncentracijų, virijančių arba artimų DLK (0.1 mg/l) neaptikta. Visose tirtose akvatorijose gyvsidabrio koncentracijos keitėsi 0.02 mg/l ribose ir vidutinikai sudarė 0.03 mg/l. Rekreacinėje zonoje gyvsidabrio koncentracijos suma˛ėjo. Visuose tirtuose takuose svyravo nuo 0.01 iki 0.03 mg/l ir vidutinikai sudarė 0.02 mg/l. Koncentracijų virijančių DLK (0.1 mg/l) u˛fiksuota nebuvo. U˛tertumas detergentais Baltijos jūroje ir Baltijos jūros rekreacinėje zonoje leistinų normų nevirijo. Lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu u˛tertumas paviriaus aktyviomis med˛iagomis priekrantinėje Baltijos jūros dalyje truputį suma˛ėjo, o rekreacinėje zonoje ne˛ymiai iaugo. I tiriamų chlororganinių junginių Baltijos jūros, kaip ir Kurių marių, vandenyje buvo nustatyti tik a-HCH ir g-HCH, DDT ir jo metabolitų DDD ir DDE nebuvo nustatyta. Nustatytos a-HCH ir g-HCH (sum. HCH) koncentracijos visose tiriamose stotyse buvo panaios ir svyravo nuo 0.93 ng/l iki 1.66 ng/l. Dampingo rajone nustatytos sum. HCH konc. buvo panaios ir svyravo tarp 0.75 ng/l 20A st. ir 1.30 ng/l 20B st. Rekreacinėje zonoje nustatytos sum. HCH konc. buvo didesnės ir svyravo nuo 2.58 ng/l iki 3.77 ng/l.

Kovo mėn. Baltijos jūros tyrimai parodė, kad saprofitų gausumas svyravo nuo 2.5x10 iki 6.0x10³ ląst.ml^-1 su maksimaliomis reikmėmis Kurių marių įtakos zonoje (4 st.). Bandiniai su saprofitinių bakterijų skaičiumi 10ląst.ml^-1 sudarė 17%, su 10²ląst.ml^-1 – 46%, su 10³ ląst.ml^-1 –37% nuo bandinių skaičiaus. Angliavandenilius oksiduojančių bakterijų (AB) skaičius svyravo nuo 2.5x10 iki 2.5x10³ ląst.ml^-1, tai 10–90% nuo saprofitų skaičiaus. Bandinių su AB koncentracija 10ląst.ml^-1 sudarė 71%, su 10² ląst.ml^-1 – 25%, su 10³ ląst.ml^-1 – 4% nuo bandinių skaičiaus. Koliforminių bakterijų kiekis jūros priekrantėje vandens paviriuje svyravo nuo 1.00x10² iki 5.00x10² /100 ml vandens su maksimaliomis reikmėmis Kurių marių įtakos zonoje (4 st.). Pagal sanitarinius-mikrobiologinius tyrimų rezultatus vandenį jūros priekrantėje galima įvertinti kaip b a-mezosaprobinį ir a-mezosaprobinį Kurių marių įtakos zonoje.

Kovo mėnesį Baltijos jūros priekrantėje chlorofilo “a” kiekis atitiko koncentraciją, kuri yra būdinga ˛emo produktyvumo (oligotrofiniams ir mezotrofiniams) vandens telkiniams. Maksimalus chlorofilo “a” kiekis buvo rastas 1 st. i gilesnių sluoksnių paimtame integruotame mėginyje (6.40 mg/m³) ir 4 st. vandens paviriuje (6.42 mg/m³). 4 st. buvo nustatytas maksimalus ir fitoplanktono kiekis. Auktesnės chlorofilo “a” koncentracijos, palyginus su kitomis stotimis, buvo stebimos 1B, 5, 6, 7 ir 64 stotyse (vandens paviriuje – 2.62–3.92 mg/m³, gilesniuose sluoksniuose – 2.19–3.88 mg/m³). Ma˛iausias io pigmento kiekis (kaip ir fitoplanktono gausumas), buvo 2 ir 3 st. (vandens paviriuje – 0.96–1.39 mg/m³, gilesniuose sluoksniuose – 1.18–1.31 mg/m³). 20, 20A ir 20B stotyse chlorofilo “a” kiekis vandens paviriuje svyravo nuo 1.10 iki 1.76 mg/m³, integruotuose mėginiuose – nuo 1.92 iki 2.12 mg/m³. Baltijos jūros rekreacinėje zonoje sausio-vasario mėn. chlorofilo “a” kiekis svyravo intervale nuo 2.13 iki 4.47 mg/m³. Aukčiausia io pigmento koncentracija sausio mėn. buvo nustatyta 1K st. (4.47 mg/m³), vasario mėn. – 7K st. (4.14 mg/m³). Kovo mėn. chlorofilo “a” koncentracija iaugo ir per pirmąjį metų ketvirtį jo reikmės visose trijose stotyse buvo did˛iausios: 7K st. jo kiekis siekė 13.04 mg/m³, 4K st. – 8.93 mg/m³, 1K st. – 4.47 mg/m³. Per pirmuosius trejus 2001 m. mėnesius chlorofilo “a” koncentracijos buvo mezotrofiniame lygyje (kaip ir 2000 m.), iskyrus 7K st. kovo mėn., kai jos pasiekė eutrofines reikmes. 2000 m. chlorofilo “a” kiekis eutrofiniame lygyje buvo sausio ir kovo mėn. 4K st.

Kovo mėn. Baltijos jūros fitoplanktono bendras gausumas buvo ne˛ymus ir vidutinikai siekė 426.4±160.9 tūkst.ląst./l, su minimumu 200 tūkst.ląst./l iaurinėje tirtos akvatorijos dalyje (2 st.) ir maksimumu – 772.9 tūkst.ląst./l – prie Kurių marių ˛iočių. Mėgininiuose apibūdinta po 20 58 fitoplanktono rūių; did˛iausia rūių įvairove pasi˛ymi marių vandenų įtakos zona (4, 5 st.). Fitoplanktono komplekse vyravo altam periodui būdingos rūys: Teleaulax amphioxeia, Cryptomonadales sp. i Cryptophyceae klasės ir Thalassiosira levanderii i titnaginių dumblių (Diatomophyceae) klasės. Priekrantės rajonuose, prie Kurių marių ˛iočių, kartu su minėtomis jūrinės kilmės rūimis vyravo gėlavandenės titnagdumblių rūys Aulacoseira islandica ir Asterionella formosa.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 2699
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/252/APLINKOS-BKL-LIETUVOJE93966.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/252/APLINKOS-BKL-LIETUVOJE93966.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/252/APLINKOS-BKL-LIETUVOJE93966.php">APLINKOS BŪKLĖ LIETUVOJE</a>

APLINKOS BŪKLĖ LIETUVOJE

ekologija

DOCUMENTE SIMILARE

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA

TURINYS

Oro kokybė Lietuvos miestuose 2001 m. I ketvirt

STACIONARIŲ ATMOSFEROS TAROS ALTINIŲ LABORATORINĖ KONTROLĖ

RADIACINĖ SITUACIJA

UPIŲ VANDENS KOKYBĖ 2001 m. I KETVIRTĮ

HIDROLOGINĖS SĄLYGOS

Nemuno baseinas

Dauguvos baseinas

Ventos baseinas

Baltijos jūros upių baseinas

Mūos–Lielupės baseinas

2001 M. I-OJO KETVIRČIO KURIŲ MARIŲ IR BALTIJOS JŪROS PRIEKRANTĖS HIDROMETEOROLOGINĖ, HIDROCHEMINĖ IR HIDROBIOLOGINĖ BŪKLĖ

10 pav. Kurių marių stočių isidėstymo schema

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul:

STACIONARIŲ ATMOSFEROS TAROS ALTINIŲ LABORATORINĖ KONTROLĖ

Mūos–Lielupės baseinas

2001 M. I-OJO KETVIRČIO KURIŲ MARIŲ IR BALTIJOS JŪROS PRIEKRANTĖS HIDROMETEOROLOGINĖ, HIDROCHEMINĖ IR HIDROBIOLOGINĖ BŪKLĖ

10 pav. Kurių marių stočių isidėstymo schema