CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

Apie u˛sienio investicijų nerealumą Rusijos teritorijoje

ekonomika

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

itraukos i knygos:

A.Parev'as. Kodėl Rusija ne Amerika.

Pritraukti u˛sienio investicijų į Rusijos rinką neįmanoma jokiomis pastangomis

Investorių traukia tik gamybos pelnas

Investicija yra tik tai, kas naudojama gamybai sukurti ar plėsti

Konkuruojant dėl investicijų laisvos pasaulinės rinkos sąlygomis bet kokia gamybinė Rusijos įmonė pasmerkta praloti.

Sąnaudos:

Gamyklos pastato statybos sąnaudos

Įrengimų, ˛aliavų ir komplektuojančių detalių pirkimas

Papildomos ilaidos (transporto ilaidos, energijos kaina ir kt.)

U˛mokestis samdomiems gyventojams

Mokesčiai ir pan.

Ar daug isilavinusių ˛monių patikės, kad Did˛iosios Britanijos sostinėje Londone auga palmės ir bambukai? <>

Jei esate skaitę anglikus detektyvus, galbūt atsimenate, kad apraant klasikinę angliką sodybą minimos kukmed˛ių alėjos. JAV grupė pačių labiausiai presti˛inių univesitetų (Harvardas, Jelis, Stenfordas, Prinstonas ir kt.) vadinami „gebenių lyga“, nes jų senieji pastatai yra apaugę gebenėmis. Pas mus ie am˛inai ˛ali augalai auga tik Kryme ir Kaukaze. Jei tai nekeista kalbant apie JAV – daugelis Rusijos gyventojų girdėjo, kad JAV yra piečiau Rusijos, – tai apie „siaubingą angliką klimatą“ mes paprastai manome kitaip. Kartą man teko eremetjevo aerouoste vasario viduryje pasitikti pa˛įstamus ir atve˛ti jiems iltų drabu˛ių. Maskvoje buvo -20 sC, o Anglijoje – irgi tiek pat, bet plius[1].

<> Mano pa˛įstami <> paturitauti ir pau˛darbiauti va˛inėdavo į Norvegiją gegu˛ės mėnesį – rinkti brakių.

Kaip tai gali būti – juk Anglija, o tuo labiau Norvegija – iaurinės alys?

Rusijoje vidutinė metinė temperatūra yra -5,5 sC. Suomijoje – +1,5 sC. Atsimenu, ˛urnale „Охота и охотничье хозяйство“[2] buvo diskusija – kodėl Suomijoje palyginus daug bried˛ių (į vienetinį plotą). o pas mus –- ma˛ai. Prad˛ioje, kaip priimta, kaltino socializmą, kol neatsiradi imanantis ˛mogus, kuris paaikino, kad Suomijos taigoje (R Suomija) bried˛ių tankis toks pat, kaip ir pas mus, o tai vakarinėje Suomijos dalyje auga plačialapiai mikai. Ten daugiausia bried˛iai (ir suomiai) ir gyvena, nes toje zonoje laukų ir mikų produktyvumas vos ne eile didesnis.

Ir vidutinė metinė temperatūra – dar ne viskas. Yra dar tokia sąvoka, kaip klimato atiaurumas, kurį parodo vasaros ir ˛iemos bei dienos ir nakties temperatūrų skirtumas. Čia Rusija – be konkurencijos. Juk ˛iemą ˛mogus suąla, nesvarbu, kad vasarą karta.

Mes sukūrėme savo valstybę vietoje, kur niekas daugiau negyvena

Ar tai smulkmena? Nevisai. Tik tai i esmės mus skiria nuo „normalių ˛monių“, kitais po˛iūriais mes tokie patys Adomo vaikai.

Europoje klimatinės juostos isidėsčiusios paradoksikai. Klimatas altėja ne einant i pietų iaurėn, o i vakarų į rytus, o kartais net i iaurės į pietus – tiksliau: i pakrančių į ˛emyno gilumą. Atkreipkite dėmesį, kad Leningrade ilčiau nei Maskvoje, o juk jis 400 km iauriau. O Helsinkyje ˛iemą ilčiau negu Oriole, nors Helsinkis 1000 km iauriau. Vilniuje bir˛elio mėnesį prisirpsta trenės, o Maskvos srityje – ne, nes ˛eimą iąla. Platuma beveik ta pati, bet Vilnius 1000 km labiau vakaruose.

<…>.

Mūsų supratimu, Vakarų Europa – subtropikai. Prie˛astis ˛inoma dar i vidurinės mokyklos – Golfo srovė. Jos dėka Europoje ˛iemą vidutinė temperatūra pliusinė, o pavasaris prasideda sausio-vasario mėnesį, ir beveik visada tuo pačiu metu. O pas mus pavasaris gali prasidėti ir kovo pabaigoje, ir mėnesį vėliau. Kodėl? Jei i vakarų nepaplūsta iltas oras, tai įyla tik nuo saulės spindulių. Tuomet Pamaskvyje sniegas nutirpsta tik baland˛io pabaigoje, o jei vėjai i rytų – tai baland˛io prad˛ioje. Vakar Europoje ilti vėjai pučia visada, todėl ten (dėmesio, sodininkai) nebūna alnų (!!!).

tai ką apie tai rao geografai (čia cituojamas L Milovas (jo monografija '), remiantis knyga Алисов Б.П. Климатические области зарубежных стран . М.. 1950:

„Vakarų ir Centrinė Europa <…> sudaro Atlanto-Europos klimatinę sritį, kur pagrindinis įtakos veiksnys yra Atlanto jūrinis bei Europos ˛emyninis oras (iltas, bet nedrėgnas). Kartu Vakarų Europoje Atlanto įtaka stipresnė, tad čia nebūna stambių ˛emyninių orų sankaupų Kitaip sakant, čia nebūna ar beveik nebūna ilgalaikių atalimų ar karčių atlantiniai orai įsiverčia taip da˛nai, o jų įtaka tokia stipri, kad ˛iemą Europoje, iskyrus iaurę, izotermos isidėsčiusios ilgumų, o ne platumų kryptimi.

Sausros čia retos. Vidutinis metinis kritulių kiekis Vakarų Europoje – 500-1000 mm.

Kuo arčiau ˛iema, tuo santykinai iltesnis jūros oras'''

Ką reikia „izotermos eina ilgumų kryptimi“?

Tai reikia, kad ˛iemos klimato atiaurumas vienodas gyvenamoje Norvegijos dalyje, vedijos pietuose, Danijoje, Niderlanduose, Belgijoje, Vakarų Vokietijoje (iskyrus Bavariją), Rytų ir Centrinėje Prancūzijoje, iaurės Italijoje, Chorvatijoje, Abanijoje, iaurės Graikijoje, Turkijos pajūrio srityse[6], Krymo pietiniame krante ir Kaukazo pakrantėje. Vidutinė sausio temperatūra visur čia virija nulį. O juk Norvegija 3000 km iauriau, nei Graikija!

Anglija, Vakarų Prancūzija, Ispanija, Portugalija, Italijos ir Graikijos pietūs – dar iltesni, klimatikai daugma˛ lygiaverčiai. Sausį tenai +5sC +10sC.

Vakarų Europa – unikalus regionas. Niekur ˇemėje nėra vietos taip arti iaurės poliaus ir tokios iltos.

Visos JAV, kurių klimatas artimas Vakarų Europos klimatui, geografikai yra piečiau Kubanės. Niujorkas yra ma˛daug Sočio lygyje

Taip mieli mūsų ird˛iai plotai gyvenimui ma˛ai tinka. Taip, teritorija mes iki iol pati did˛iausia alis pasaulyje. Bet yra toks rodiklis efektyvusis plotas – tai teritorija, tinkama gyventi. XIX a. geografas ˇanas Elize Rekliu[7] savo veikale „ˇemė ir ˛monės. Visuotinė geografija“ raė, kad efektyvioji teritorija – tai teritorija, esanti ˛emiau kaip 2000 m nuo jūros lygio, kurios metinė temperatūra ne ˛emesnė kaip -2sC. Manoma, o ir visa ˛monijos patirtis liudija, kad tik efektyviosiose teritorijose įmanomas sąlyginai normalus ˛monių gyvenimas.

Tad pagal efektyvųjį plotą mes[8] esame pasaulyje penktieji, o ne pirmieji. Tik trečdalis mūsų ˛emių – efektyviosios. Bet ir tos mūsų efektyviosios teritorijos – pačios alčiausios pasaulyje. Mes ne Indija, ne Kinija, ir net ne Kanada.

Įsivaizduokite gamtinę aplinką, kur ˛mogus be specialių apsaugini priemonių ˛ūsta per keliasdeimt minučių. Tai ne veikiančio ugnikalnio krateris, tai mūsų alis ˛iemą. O tos apsauginės priemonės – tai „ilti drabu˛iai“ ir „ildomos patalpos''. Lauke ˛mogus savo „natūraliame pavidale“ turi ne daugiau ansų igyventi u˛ ikritusį i laivo vidury vandenyno.

Mes tiesiog nepastebime aplinkos, kurioje gyvename. Elnių ganyklų (19%) mūsų alyje gerokai daugiau, nei ˛emių, tinkamų ˛emdirbystei (13%), o mūsų dirvos (apie 100 mln. ha) vos u˛tenka Rusijai duona apsirūpinti. Kiek kartų jūs girdėjote, kad Kanada ir Skandinavija tokios pat altos alys kaip Rusija? ai bevisai taip. Net Aliaska, palyginus su Čiukotka, – kurortas. Kai kazokai atradinėjo Ameriką i vakarų pusės, jie vadovavosi čiukčių pasakojmais apie ˛emę, „kur auga dideli med˛iai“. Ten, i kur jie iplaukdavo, didelių med˛ių nebuvo.

Negaliu nepa˛ymėti, kad mūsų apibendrintuose klimatiniuose ˛emėlapiuose, kurie pateikiami mokykliniuose atlasuose, ir Oimiakonas, ir Jalta priskirti vienai klimatinei juostai – „vidutinio klimato“ juostai, pa˛ymėtai linksma viesiai ˛alia spalva. Suprantate, kodėl visa, kas idėstyta aukčiau, atrodo kiek keista?

TAIP PANAU Į KANADĄ, BET VISGI NE KANADA

Kanada panai į Rusiją, tačiau ji visgi nevisai Rusija.

Kanada ˛emėlapyje atrodo kompaktika alis, tačiau realiai joje ˛monės gyvena diejuose atskirtuose reginuose: rytinėje Kanadoje (prie Atlanto ir Did˛iųjų E˛erų) ir vakarinėje Kanadoje (prie Ramiojo vandenyno). Palyginus su visa Kanados teritorija – tai ma˛yčiai sklypeliai, prisispaudę prie Kanados pietinės sienos. 4-tąjį XX a. deimtmetį kanadiečiai i rytinės Kanados į vakarinę net va˛inėjo tik per JAV teritoriją.

„ Trumpai apibūdinkime iaurės Amerikos klimatą, turėdami omenyje pirmiausia Kanadą. Rekalas tame, kad iaurės Amerika kaip ˛emynas gerokai ma˛esnis u˛ Euraziją ir neturi rykiai ˛emyninio klimato stiprus ir visus metus pastovus ciklonų aktyvumas ma˛ino klimato ˛emynikumą. Čia nebūna u˛darų nusistovėjusių auktų ir ˛emų temperatūrų sričių. Tuo .Amerikos klimatas kardinaliai skiriasi nuo Rytų Europos (jau nekalbant apie Sibirą). ˇiemos Kanadoje atiaurios, alčių maksimumas gali siekti -45sC, tačiau alčiai trumpalaikiai. Vidutinė ˛iemos temperatūra 15-20sC auktesnė u˛ atiauriausius Rytų Sibiro rajonus. Vadinasi, ir gruntai tiek neįąla kaip Sibire ir eilėje Rytų Europos rajonų. Labai svarbu pabrė˛ti gausius sniego kritulius'''

Reikalas tame, kad gyvenamoji Kanados dalis – ˛ymiai palankesnė gyventi, nei Centrinė Rusija. Vidutinė metinė temperatūra Maskvoje – +3,8sC, Leningrade – +4,3sC. Tuo tarpu Vankuveryje ji – +9,8sC (kaip ir Vienoje, Odesoje, Sofijoje), Monrealyje – +6,7sC (kaip Varuvoje). Vienas laipsnis vidutinės metinės temperatūros – tai labai daug. Gyvenamoji Kanada pagal klimatą – Vakarų Europa, o ne Maskvos sritis, ir nors vasaros ten vėsokos, bet ˛iemos velnesnės nei Lenkijoje.

ˇinoma, Kanadoje yra miestų altesniame klimate, negu Maskva. Pvz., Edmontonas – +2,7sC, Vinipegas – +2,5sC, ma˛daug kaip Ivanovo miestas Rusijoje. Bet pa˛iūrėkite į pramonės ˛emėlapį (kad ir mokykliniame atlase) – tai grynai ˛aliaviniai rajonai: naftos perdirbimas, miko pramonė. O Maskvos platumose Kanadoje tik miestai su „kalbančiais'' pavadinimais – Uranium City[9] ar Port Radium .

Net santykinai (kanadiečių supratimu) altuose rajonuose klimatinės sąlygos ˛emės ūkiui gerokai palankesnės, negu Centrinėje Rusijoje. Augalams svarbu ne tik vidutinė metinė temperatūra, bet ir toks rodiklis, kaip teigiamų temperatūrų suma arba, kai kartais sako, teigiamų temperatūrų, virijančių +10sC, suma. ie rodikliai Kanados ˛emdirbystės rajonuose gerokai palankesni, nei Rusijoje. Tai ypač svarbu kultūroms, kurios sėjamos pavasarį ir kurios ne˛iemoja po sniegu, – t.y., vasarojui

Miestiečiui, ˛inoma sunku suvokti, kad: Kanada pramoniniais kiekiais augina tokias kultūras, kaip soja ir kukurūzai. Primenu, kad Maskvos srityje kukurūzai prinoko tiek vieną sezoną (1996 metais) per daugiau kaip 100 m. auginimo istoriją. O apie sojos auginimą nė negalvoja. Pas mus i kultūra auginama tik pačiuose Pietuose, arčiau prie Juodosios jūros. Bet javų derlingumas Kanadoje, palyginus su V.Europa, nedidelis – kiek daugiau nei 20 cnt/ha. Anglijoje, Olandijoje, vedijoje derlingumas 70-80 cnt/ha!

Rezultatas toks: Kanada – didelė alis su nedideliu gyventojų kiekiu ir puikiomis susisiekimo galimybėmis (priėjimas prie vandenyno). Gyvenamosios Kanados dalies (su ivystyta pramone) klimatas atitinka Rostovo sritį bei Krasnodaro kratą, tik gerokai drėgnesnis.

ios gyvenamosios dalies visikai pakanka ma˛daug 24 mln. Kanados gyventojų[11]. Likusioje teritorijoje – tik ˛aliavų gavyba ir turizmas.

<…> .Amerikos eskimų gyvenimo lygis auktesnis, nei Rusijos eskimų, bet tai nereikia, kad jie darbtesni ar protingesni. Juos remia valstybė specialiomis programomis. <…>

Ir Skandinavija ne toks Sibiras, kaip manoma.

„ Kaip ˛inoma, Skandinavijos pusiasalis ir Suomija sudaro ypatingą Atlanto-Arkties klimatinę sritį. ˇiemos čia pasi˛ymi da˛nais ciklonais, ateinančiais i Atlantikos, net altomis ˛iemomis Atlantikos įtaka stipri, sukelia da˛nus atilimus.

Labai svarbu paminėti, kad čia nebūna pavasarinio „alčio grį˛imo“ (alnų), todėl ˛emdirbystės darbus pradeda gana anksti. Vasarą iaurės Europoje reguliariai susidaro ˛emo slėgio zona, todėl sausrų čia nebūna, o didelis kiekis apsiniaukusių pavasario ir vasaros dienų (ypač Suomijoje) neslopina augalų vegetacijos, kadangi tai kompensuoja pailgėjusi viesinės dienos trukmė. tai būdinga visai iaurės Europai.

vedija iltesnė u˛ Suomiją, o apie Suomiją pas mus susidarė neteisinga nuomonė dar i TSRS-Suomijos karo laikų. O tas karas vyko ne Suomijoje, o Karelijoje, pačia alčiausią XX a. ˛iemą. 1939-1940 m. ˛iema Centrinėje Rusijoje buvo dar atiauresnė, daugelis Rusijoje obelų sodų ios ˛iemos neatlaikė. Pietų Suomijos (tankiai gyvenamosios) klimatas atitinka Estijos klimatą

Primenu, kad prie ˛iemos olimpiadą Lilehameryje (Norvegija) tris metus i eilės nesnigo. Bergene (tai ne pati piečiausia Norvegija) vidutinė metinė temperatūra yra +7,8sC, kaip ir Miunchene. Neseniai ka˛kokia proga Bergeną rodo televizija. Bergene ant namų auga garsioji gebenė. Klimatas ten aikiai velnesnis nei Kaliningrado srityje. O i visų Rusijos sričių, Kaliningrado srityje klimatas palankiausias. Gyvenamuose Norvegijos rajonuose, pvz., dedami viengubi langai[12] – juk tą alis isidėsčiosi pagal neu˛ąlančią jūrą. <…> Pagal vaismed˛ių auginimo zonikumo ˛emėlapius apatinė Norvegija yra toje pat zonoje, kaip ir Anglija, Rytų Prancūzija, iaurės Italija.

Pa˛velkite į schemą Илл. 2 <…>, kuri rodo apsimokėjimą u˛siimti tam tikra ūkine veikla. Kiekviena zona atitinka tam tikrą kultūrų ir veislių rinkinį, kurio atsparumas ir produktyvumas (ir pelningumas) ma˛ėja eina ,,iaurėn“. vedijoje ir Bulgarijoje dar galima auginti vynuoges, bet jos bus prastesnės nei Prancūzijos vynuogės.

Be vidutinės temperatūros ūkiniam gyvenimui didelę įtaką daro jau minėtas klimato atiaurumas – t.y., ne tik altis, bet ir temperatūrų skirtumas. Jei Europos pakrančių rajonuose is rodiklis (kada nors u˛registruotų temperatūros minimumo ir maksimumo skirtumas) yra apie 40sC, tai likusioje Europoje (u˛ Oderio ir Dunojaus) – iki 50sC, Suomijoje, Pabaltijyje, Lenkijoje, Slovakijoje ir europinėse NVS alyse – iki 60sC, tai Rusijoje iki Uralo – vir 70sC, o Sibire – nuo 80sC iki 90sC (daugiau, nei Antarktidoje – ˛iemą ten alčiau, bet vasarą ne taip karta). O Verchojanske is rodiklis virija 100sC.

Man raant ias eilutes Pamaskvyje paros temperatūrų skirtumas buvo nuo +30sC iki -5sC naktį. O Vakarų Europoje yra vietų, kur per visą stebėjimų istoriją did˛iausias skirtumas tarp ˛iemos ˛emiausios temperatūros ir vasaros aukčiausios temperatūros tik iek tiek virijo 30sC.

i en.Wikipedia.org

Čia ka˛kaip abejotina [kb]

Med˛ioklė ir med˛ioklės ūkis

Dabar – Sankt-Peterburgas.

„Did˛iarusių artojas“.

„U˛sienio alių klimatinės sritys“.

Tikriausiai, turima omenyje iaurinės Turkijos pakrantės.

Kaip pavardė raoma prancūzikai – neaiku.

Rusija.

U˛sidarius kasykloms dabar jame gyvena ~200 ˛monių.

Čia ka˛koks netikslumas, nes is rajonas prie pat poliarinio rato, sausio mėnesį saulė viečia apie 20 min, vasario – nepilnas dvi valandas

32,4 mln. gyventojų 200 m.

Na, gal tiesiog langai geresnės kokybės

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1877
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/253/Apie-usienio-investicij-nereal32278.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/253/Apie-usienio-investicij-nereal32278.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/253/Apie-usienio-investicij-nereal32278.php">Apie u˛sienio investicijų nerealumą Rusijos teritorijoje</a>

Apie u˛sienio investicijų nerealumą Rusijos teritorijoje

ekonomika

DOCUMENTE SIMILARE

TAIP PANAU Į KANADĄ, BET VISGI NE KANADA

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul:

TAIP PANAU Į KANADĄ, BET VISGI NE KANADA