DARBO ORGANIZAVIMAS GAMYBOJE

DARBO ORGANIZAVIMAS GAMYBOJE

Darbo organizavimas - tai sistema priemonių, nukreiptų gyvojo darbo funkcionavimui užtikrinti ir jo tobulinimui. Darbo organizavimas siejasi su gamybos organizavimu, nes keičiant gamybos organizavimą, diegiant naujas technologijas, naudojant naujus įrengimus, turi keistis ir darbo organizavimo formos - darbų paskirstymas dirbantiesiems, darbo metodai, darbo vietos ir t.t.

Darbo organizavimas nukreiptas į tai, kad didėtų darbo našumas. Darbo našumui didelę reikšmę turi darbų paskirstymas, darbo sąlygos, nustatytos užduotys ir kiti veiksniai.

Pagrindinės darbo organizavimo kryptys:

Darbo pasidalijimas ir kooperavimas,

Darbo vietų organizavimas ir aptarnavimas,

Darbo sąlygų sudarymas ir jų gerinimas,

Darbo ir poilsio režimo tobulinimas,

Darbuotojų kvalifikacijos kėlimas,

Darbo metodų racionalizavimas,

Techninis darbo normavimas.

Darbo pasidalijimas - vienas iš svarbiausių darbo našumo didinimo organizacinių veiksnių. Įmonės viduje gali būti naudojami šie darbo pasidalijimo metodai:

1) Funkcinis darbo pasidalijimas - suskirsto darbus pagal atliekamų funkcijų pobūdį. Funkcija - darbuotojo veiklos sritis - laikoma savarankiška darbų rūšimi. Maitinimo įmonėse gali būti išskiriamos sekančios funkcinės grupės: gamybos, prekybos, apskaitos, tiekimo, gali būti dar techninė grupė.

Technologinis darbo pasidalijimas - darbai išskiriami, įvertinant jų atlikimo technologinį pobūdį: pvz.: pirminis žaliavų apdorojimas, šiluminis apdorojimas ir t.t.

Funkcinėse ir technologinėse grupėse dar išskiriamas smulkesnis darbo pasidalijimas:

Kvalifikacinis - kai darbai skirstomi, įvertinant jų sudėtingumą.

Operacinis - kai gamybos procesas suskaldomas į atskiras technologines operacijas ir jos pavedamos atskiriems darbuotojams.

Esant darbo pasidalijimui, greičiau įgaunami įgūdžiai, atsiranda darbo ritmas, darbo procese naudojamos pastovios darbo priemonės. Įgūdžiai atsiranda daug kartų pakartojus tuos pačius darbo veiksmus. Darbo ritmas yra dėsningas darbo veiksmų , judesių pasikartojimas. Ritmas būdingas žmogaus prigimčiai, jį pažeidus, pablogėja savijauta. Kuo trumpesnė operacija, tuo lengviau ją ritmingai atlikti. Darbo procese naudojamos įvairios darbo priemonės, todėl esant darbo pasidalijimui, žmogus naudoja tuos pačius indus, įrankius, žaliavą - greičiau įgunda ir darbas tampa našesnis.

Darbo pasidalijimas yra būtina sąlyga norint mechanizuoti ir automatizuoti gamybą. Tačiau darbo pasidalijimas yra efektyvus tik kai didelė gamyba ir kai prisilaikoma darbo pasidalijimo ribų. Yra trys darbo pasidalijimo ribos:

fiziologinė darbo pasidalijimo riba,

sociologinė darbo pasidalijimo riba,

ekonominė darbo pasidalijimo riba.

Fiziologinė darbo pasidalijimo riba - tokia operacijos trukmė, kurią sumažinus, apkraunamos tik tam tikros raumenų grupės ir žmogus pavargsta. Nustatyta, kad ši riba yra 40 sek.

Sociologinė riba - tokia, kada darbas praranda kūrybos elementus tampa neįdomus. Sociologinė riba nėra tiksliai nustatyta. Manoma, kad darbai turi būti taip suskirstyti, kad žmogus bent iš dalies matytų savo darbo rezultatus. Ekonominė riba - toks darbo pasidalijimas, kurį peržengus darbas tampa ekonomiškai netikslintas. Rodiklis gali būti darbo našumas. Jei darbo našumas krenta, pasidalijimas netikslintas.

Darbo kooperavimas (suderinamumas) - atvirkščias veiksmas. Darbo kooperavimo formos įmonėje: funkcinis darbo kooperavimas( tarp atskirų darbo grupių - pvz. Tarp gamybos ir prekybos), technologinis darbo kooperavimas - darbas kooperuojamas technologinio proceso nuoseklumu, o jeigu gamyba organizuojama daiktiniu principu - kooperacija vyksta tik baigiamojoje stadijoje. Toliau kooperavimas vyksta tarp atskirų darbo vietų ir atskirų skyrių. Gali būti sudaromos brigados. Jos sudaromos, kai darbo sąlygos neleidžia suskaidyti gamybos užduotį arba kai reikia padidinti atsakomybę už darbo rezultatus.

Darbo vietų organizavimas bei aptarnavimas taip pat labai svarbus. Darbo vieta -vieno ar kelių darbų veiklos zona, aprūpinta būtinomis priemonėmis gamybinėms užduotims ar tarnybinėms pareigoms atlikti. Darbo vietoje vyksta darbo procesas, todėl joje darbo priemonės turi būti parinktos ir išdėstytos taip, kad procesas vyktų efektyviausiai. Pagal tai, kokiam funkciniam padaliniui priklauso, darbo vietos gali būti gamybos, prekybos, apskaitos ir t.t. Pagal specializacijos lygį darbo vietos gali būti specializuotos ir universalios. Specializuotos darbo vietos skirtos vienai arba kelioms operacijoms atlikti. Jose darbo našumas yra didesnis, nes sutrumpėja paruošiamasis laikas. Šios darbo vietos numatomos, esant stambiai gamybai. Mažesnėse įmonėse numatomos universalios darbo vietos, kuriose atliekamos įvairios operacijos. Universalios darbo vietos turi būti aprūpintos pilnu įrankių komplektu, indais ir t.t.

Darbo vietos gali būti klasifikuojamos pagal tai, kokios operacijos atliekamos, į rankines, rankines - mechanizuotas, mechanizuotas ir automatizuotas. Pagal pastovumą jos skirstomos į judančias (pvz. indų surinkėjos, valytojos) ir stacionarias - įrengtas vietoje.

Darbo vietas reikia atitinkamai įrengti. Darbo vietos įrengimas - tai jos aprūpinimas technologine ir organizacine įranga. Technologinė įranga - atskiros keičiamos įrengimų detalės (pvz. fasavimo, formavimo įranga, piltuvai, universalios pavaros priedai). Organizacinė įranga -kėdė, grotelės, kilimėliai, ryšio ir signalizacijos priemonės.

Darbo vietos turi būti įrengtos prisilaikant ergonomikos reikalavimų: patogiai turi būti išdėstyti informaciją perduodantys signalai (lemputės, skambučiai, manometrai ir t.t.) ir įrengimų valdymo įtaisai. Jie turi neužstoti vieni kitų, būti lengvai prieinami, kad naudojami dešine ranka -būtų dešinėje ir atvirkščiai. Ypač lengvai turi būti prieinami tie įtaisai, nuo kurių priklauso darbo vietos saugumas.

Reikalavimai darbo vietos išplanavimui:

Vieta turi būti patogi dirbti.

Turi taupyti dirbančiojo judesius.

Turi taupyti gamybos patalpų ar kitus plotus.

Darbo vieta turi būti patogi aptarnauti.

Darbo vietoje turi būti griežtai prisilaikoma darbo saugos ir sveikatos taisyklių. Darbo vietai turi būti numatytas reikiamas plotas, reikiamai išdėstyti įrengimai, lentynos ir t.t. Jei vieta sėdima, kėdė turi būti patogi, su atrama, kėdė tokio aukščio, kad kojos būtų sulenktos per kelius stačiu kampu. Projektuojant apskaičiuojama pagal antropologinius (vidutinio žmogaus) duomenis. Darbo vieta turi būti suprojektuota taip, kad būtų galima daryti efektyvius, ekonomiškus, paprastus judesius. Projektuojant reikia žinoti, kad judesių kiekį ir trajektoriją reikia sumažinti iki minimumo. Judesiai turi būti paprasti, ritmiški. Judesys turi baigtis tokioj padėty, kad būtų patogu pradėti sekantį. Sukamieji judesiai spartesni už slenkamuosius. , horizontalūs judesiai spartesni ir tikslesni už vertikalius. Jei reikia atlikti tikslų darbą - geriau įrengti sėdimą darbo vietą. Jei reikia panaudoti didesnę jėgą - geriau tiks stovima vieta. Stovima poza taip pat patogesnė norint atlikti greitesnius ir platesnius judesius. Rekomenduojama derinti sėdimą ir stovimą darbą.

Darbo priemonių išdėstymas darbo vietoje turi būti atliktas pagal tam tikrus dėsnius. Visos žaliavos, įrankiai dėstomi lanku, kad darbuotojas jas lengvai pasiektų ir trumpiausiu keliu galėtų jas atkelti. Čia sutinkami du terminai: optimali ir maksimali pasiekimo zona. Optimali erdvė - ta , kurią nužymi lankai, nubrėžti darbininko rankų, , jas sukant per alkūnės sąnarį. Maksimali erdvė nubrėžiama, sukant rankas per peties sąnarį. Optimalioje erdvėje dėstomos darbo priemonės, kurios naudojamos dažniausiai. Maksimalioje erdvėje - naudojamos rečiau.

Tos darbo priemonės, kurios imamos dešine ranka , dėstomos dešinėje pusėje, imamos kaire ranka - kairėje pusėje. Maisto gamybos įmonėse kairėje pusėje dedama žaliava, pusgaminiai, o įrankiai - dešinėje. Darbo vietoje neturi būti nereikalingų indų, įrankių ir t.t. Reikia visada dėti panaudotus įrankius į tą pačią - taip taupomas laikas (nereikia ieškoti).

Darbo vietos aptarnavimas taip pat labai svarbus. Net 60% darbo laiko galima prarasti dėl blogo darbo vietos aptarnavimo. Išskiriamos šios darbo vietos aptarnavimo funkcijos:

darbo proceso paruošimo funkcija - darbo vietos aprūpinimas žaliavomis, pusgaminiais, darbų paskirstymas, dokumentacijos išdavimas ir kt.

transportavimo funkcija - žaliavos, pusgaminių, gatavos produkcijos transportavimas,

aprūpinimas įrankiais,

remonto funkcija - profilaktinės apžiūros, smulkus remontas,

kontrolė - žaliavų, pusgaminių, produkcijos kontrolė,

aprūpinimas energija (vandens, elektros tiekimas),

švaros palaikymas darbo vietoje ir aplinkui.

Darbo sąlygų sudarymas ir gerinimas.

Nemažą įtaką darbo našumui turi bendros darbo sąlygos: triukšmas, vibracija, ventiliacija, apšvietimas, temperatūra. Paskaičiuota, kad esant blogai ventiliacijai, darbo našumas nukrenta 5%. Triukšmas susidaro dėl oro sutankėjimo ir praretėjimo. Jis neigiamai veikia ne tik žmonių klausą ir visą nervinę sistemą. Triukšmo poveikyje žmogus nuvargsta, svaigsta galva, todėl gamyboje triukšmas ribojamas. Triukšmas ribojamas pagal dažnius ( žemo dažnio agregatų triukšmas leidžiamas iki 90 -100 dB, aukšto dažnio - iki 75 - 85 dB. Iki 50 dB triukšmas nekenkia sveikatai, 70 - 80 dB - leidžiama riba. Prie 130 dB iškrenta ausų būgneliai.

Atliekant paprastus darbus , teigiamai veikia muzikinis fonas. Jis leidžiamas iki 2,5 val. per dieną. Geriau veikia instrumentinė muzika. Geras darbo organizavimas reikalauja, kad triukšmas būtų mažinamas - šalinamos triukšmo priežastys - tinkamai sutvarkyti įrengimai - statomi ant amortizatorių, naudojamos ausinės, pertvaros, apželdinama.

Vibracija taip pat labai kenksminga žmogui - ypač aukšto dažnio ir žemos amplitudės. Neigiamas poveikis pasireiškia galvos skausmu, nuovargiu, regėjimo įtempimu ir kt.

Kad būtų pasiektas oro grynumas, patalpos turi būti vėdinamos.

Vėdinant reikia žiūrėti, kad nebūtų skersvėjo. Labai svarbus veiksnys yra temperatūra. Optimali darbo temperatūra 18 - 21°C (jeigu gamybos technologija nereikalauja žemesnės temperatūros). Esant 25°C darosi sunku dirbti fiziškai, o esant daugiau nei 30°C, sunku dirbti ir protiškai. Gamybinių patalpų oro drėgmė turėtų būti iki 70%. Esant didesnei santykinei oro drėgmei, reikalinga speciali apranga ir speciali avalynė.

Pagrindiniai reikalavimai gamybinių patalpų apšvietimui: apšvietimas turi būti pakankamai geras, turi atitikti atliekamą darbą - turi būti pakankamas kontrastas tarp darbinio elemento ir fono, tiek šviesos šaltiniai, tiek darbo paviršiai neturi duoti atspindžio. Projektuojant reikia tinkamai apskaičiuoti apšvietimą, parinkti šviesos šaltinių kryptį.

Labai svarbi darbui pati aplinka. Kadangi rega yra pats svarbiausias žmogaus pojūtis, todėl ir gamybinės, ir prekybinės patalpos turi būti gerai įrengtos( gražus interjeras, dizainas ir t.t). labai svarbūs gamybinėse patalpose spalviniai sprendimai - tinkamas įrengimų nudažymas sumažina nelaimingų atsitikimų riziką. Žalia, gelsva spalva mažina akių nuovargį. Tamsios spalvos sugeria šviesą. Taip pat svarbi darbui bendra švara ir tvarka.

Darbo ir poilsio režimas.

Norint pasiekti aukštą darbo našumą, reikia daryti pertraukėles, nes pavargsta ir žmogaus raumenys, ir nervų sistema. Našumas svyruoja darbo dienos bėgyje. Iš pradžių jis nėra labai aukštas, paskui pakyla - pasiekia aukščiausią lygį. Po to ima mažėti, vėliau mažėja sparčiai. Po pietų pertraukos našumas vėl kyla, bet ankstesnio lygio nepasiekia. Paskui vėl krenta ir darbo dienos pabaigoje pasiekia patį žemiausią lygį.

Pietų pertrauka į darbo laiką neįeina. Po kiekvienos darbo valandos reikia daryti trumpas pertraukėles (sėdint arba ne, priklausomai nuo darbo pobūdžio).

Darbo našumą didina vieno darbo keitimas kitu. Geriausias darbo laikas yra tarp 8 ir 20 val. Pats žemiausias darbo našumas 4 val. nakties.

Darbo našumas svyruoja ir savaitės bėgyje. Pirmadienį jis neaukštas, antradienį didesnis, o trečiadienį - pats aukščiausias. Paskui - mažėja ir savaitės pabaigoje būna pats mažiausias. Todėl reikia racionaliai sudaryti darbo ir poilsio dienų grafiką. Darbo grafikai gali būti: linijinis, laiptuotas arba slenkantis, dviejų brigadų grafikas, suminis, nepilnos darbo dienos, mišrus darbo grafikas.

Linijinis darbo grafikas (dar vadinamas pamaininiu) naudojamas, kai įmonėje dirbama atskiromis pamainomis. Visi vienos pamainos dirbantieji ateina į darbą vienu metu ir kartu išeina. Pamainos yra 2 arba 3. Sis metodas naudojamas stambiose įmonėse paruošėjose, konditerijos cechuose ir kt., taip pat gali būti naudojamas ir mažesnėse įmonėse, jeigu jos dirba per naktį. Šio metodo privalumas tas, kad lengva kontroliuoti žmonių buvimą. Trūkumas toks, kad nepetogu perduoti pamainas, maitinimo įmonėse dėl nevienodo salės apkrovimo, gaunasi netolygus dirbančiųjų apkrovimas. Dieninėje pamainoje turėtų būti daugiau darbuotojų.

Pasibaigus darbo savaitei, darbuotojams turi būti keičiamas darbo laikas. Pamainos gali būti keičiamos 2 būdais:

Iš 1 pamainos - į 2, iš 2 - į 3, iš 3 - į 1 (iš 3 - į 1 gaunasi mažesnis poilsio laikas).

Iš 1 pamainos - į 3, iš 3 - į 2, iš 2 - į 1.

Darbas ir poilsis turi būti kaitomas ritmingai. Atidirbus darbo savaitę, turi būti išeiginės dienos. Įmonės vidaus taisyklėse turi būti nurodyta, kaip perduodamos pamainos.

Slenkantis (laiptuotas) darbo grafikas labai dažnai naudojamas. Šio grafiko esmė tame, kad dirbantieji į darbą ateina ne iš karto, o palaipsniui - atitinkamai pagal sudarytą grafiką. Tokiu būdu įmonėje galima sukaupti didžiausią darbuotojų skaičių, esant maksimaliam apkrovimui. Maitinimo įmonėse į darbą pirmiausiai ateina paruošiamųjų skyrių darbuotojai, vėliau užbaigiamųjų skyrių darbuotojai ir padavėjai. Metodo trūkumas - sunku darbuotojus sukontroliuoti darbo drausmės požiūriu.

Dviejų brigadų grafikas. Sudaromos dvi brigados, kurios keičiasi tam tikru periodiškumu. Normali darbo trukmė - 8 vai., pietų pertrauka 0,5-2 vai. Maksimali darbo trukmė šiuo metu 13 vai. (buvo 11 val. 30min.). Jeigu dirbama dar ilgiau, turi būti slenkantis grafikas. Trūkumas tas, kad dirbantieji pavargsta , nes ilga darbo diena. Patogus tuo, kad laike darbo dienos atpuola būtinybė perduoti pamainas.

Suminis darbo grafikas toks, kada dirbantieji atidirba tam tikrą valandų skaičių per tam tikrą laikotarpį. Darbo dienos ilgumas priklauso nuo konkrečių darbo sąlygų. Poilsio dienos duodamos įvairiai. Šis grafikas naudojamas traukiniuose, kurortinėse vietovėse, esant netolyginam žaliavų padavimui. Atlyginimai skaičiuojami pagal tabelį.

Nepilnos darbo dienos grafikas - kada dirbama mažiau negu 8 val. per dieną. Patogus ir įmonei ir dirbantiesiems. Darbuotojai ateina į darbą tada, kada jie labiausiai reikalingi (indų plovėjos, valytojos). Su darbuotojais atsiskaitoma pagal išdirbtų valandų skaičių. Gali būti ir pertrauktos darbo dienos grafikas. Jis naudojamas tada, kai darbuotojas sutinka. Grafiko esmė tame, kad laike darbo dienos daroma ilgesnė negu 2 val. pertrauka. Darbuotojai ateina tada, kada yra didžiausias poreikis.

Mišrus grafikas - kada įmonėje naudojami įvairių grafikų deriniai: dviejų brigadų ir slenkantis, pertrauktos dienos ir slenkantis ir pan. Įmonės administracijos darbuotojai turi sudaryti darbuotojų darbo grafikus, kuriuose turi būti suderintos darbo ir poilsio dienos. Reikia atkreipti dėmesį, kad darbuotojams iki 16 metų turi būti trumpesnė darbo diena. Be atostogų darbuotojai taip pat pervargsta, todėl kiekvienais metais numatomos 28 dienos atostogų.

Darbuotojų kvalifikacijos kėlimas - svarbi darbo organizavimo kryptis. Įmonei darbuotojus gali paruošti atitinkamos mokymo įstaigos arba sau darbininkus ji gali pasiruošti pati. Jeigu įmonė darbuotojus pasiruošia pati, išskiriamos sekančios paruošimo formos:

individualus mokymas,

brigadinis mokymas,

kursinis mokymas.

Individualiu mokymu laikomas toks, kada naujai atėjęs žmogus priskiriamas prie kito aukštos kvalifikacijos darbuotojo ir yra apmokomas dirbant.

Brigadinis mokymas - kada naujai atėjęs žmogus įjungiamas į brigadą ir, dirbdamas kartu, jis viską išmoksta.

Kursinis mokymas - darbuotojų kvalifikacija keliama dėka įvairių kursų: sanitarinio minimumo, naujų įrengimų naudojimo, užsienio kalbų, kompiuterinio raštingumo ir kt, kurie organizuojami įmonės viduje.

Mokymo įstaigos paruošia tik žemiausios kategorijos darbininkus. Dirbant galima gauti aukštesnę kategoriją - tam reikalingas darbo stažas, teorinės žinios, praktiniai įgūdžiai. Turi mokytis visi - vyksta kvalifikacijos kėlimas. Ypač dideli reikalavimai vadovams ir technologams.