Ekonomikos referatas

ŠEŠĖLINĖ EKONOMIKA

Įvadas

Pastaruosius du dešimtmečius ir Vakarų, ir Rytų šalyse galima matyti nuolat didėjantį fenomen¹ - dabar šešėlinź ekonomik¹. Šešėlinė ekonomika nėra naujas reiškinys. Ji atsirado iškart, kai tik valstybė ant dirbančiųjų uždėjo 'tvirt¹ rank¹' administruodama ir normuodama jų veikl¹.

Šešėlinės veiklos aktyvumas visais laikais priklausė ir priklauso nuo valstybės aktyvumo ir šalies ūkio sistemos. Per paskutiniuosius 20 metų atlikta daug šešėlinės ekonomikos tyrimų ir parašyta darbų, bet labai nedaug padaryta plėtojant metodologij¹, skirt¹ apibrėžti ir sistemiškai įvertinti šešėlinź ekonomik¹. Ekonominėje literatūroje aprašomas tam tikras skaičius veiklos sričių, kurios ir sudaro šešėlinės ekonomikos s¹vok¹, ir ekonomistai socialinės sferos mokslininkai ir kiti tyrinėtojai kartais šešėlinź ekonomik¹ vadina 'paraleline ekonomika', 'neformaliu sektoriumi', 'paslėpta ekonomika', 'pogrindine ekonomika', 'prieštaraujančia įstatymams ekonomika', 'juod¹ja rinka' ir t.t. Kol kas nėra efektyvių priemonių jai sustabdyti. Apie j¹ sunku gauti duomenų, nes šios ekonomikos dalyviai slepia savo veikl¹. Nelegalioji ekonomika yra nežinoma mokesčių rinkėjams, bei vyriausybės statistinėms tarnyboms.

“Šešėlinė” ekonomika tampa ne tik kriminalistų, bet ir mokslo specialistų- ekonomistų, (daugiausia) teisininkų- tyrimo objektu. Jie tik tiria vadinam¹j¹ “kairi¹j¹” prekių apyvart¹, pogrindinių verslininkų veiklos mastus, analizuoja kokios mūsų valstybės ekonominės klaidos sudarė ir sudaro ligi šiol s¹lygas jiems uždirbti milžiniškus pinigų kiekius.

Šešėlinės ekonomikos samprata

Šešėlinė arba neapskaitoma ekonomika – tai ekonomika, apimanti įstatymams prieštaraujanči¹ veikl¹ arba nusikalstamas veikas, kai vengiama mokėti mokesčius. Ji egzistuoja ir netgi plečiasi beveik kiekvienoje pasaulio šalyje. Tik vadinama dažnai skirtingai: pavyzdžiui, JAV – “subterranean”, arba “irregular”, Prancūzijoje - ,”fravail au noir”, Didžiojoje Britanijoje -,,fiddle', Vokietijoje - ,,Schattenwirtschaft'. Ir kol kas nėra efektyvių priemonių jai sustabdyti. Apie j¹ sunku gauti duomenų, nes šios ekonomikos dalyviai slepia savo veikl¹. Nelegalioji ekonomika yra nežinoma mokesčių rinkėjams, bei vyriausybės statistinėms tarnyboms.

Ir amatininkai, ir gydytojai, ir teisininkai (advokatai), ir kiti privačių paslaugų teikėjai, slepiantys savo pajamas nuo valstybės, dažnai neužrašo kai kurių savo pajamų šeimos pajamų deklaracijose, norėdami išsisukti nuo mokesčių mokėjimo. Juk jie taip pat yra nelegalios veiklos dalyviai, bet kai kada šešėlinės ekonomikos imamasi nesavanaudiškais tikslais, pavyzdžiui, savanorių labdaros veikla. Natūriniai mainai, kai už vienas paslaugas atsiskaitome kitomis, teisininkas teikia paslaugas mainais už jo automobilio suremontavim¹, ar stomatologas taiso dantis elektrikui, o šis už tai įrengia apšvietim¹ ir signalizacij¹ jo namuose. Čia nevykdomos jokios piniginės operacijos, ir šitokia veikla niekur neregistruojama, tai taip pat yra nelegalios ekonomikos veikla. Tai galima pasakyti, kad nelegali ekonomika yra kai žmonės dirba ir niekas apie jų pajamas nežino.

Tra­di­ciš­kai šešėlinė ekonomika yra dvejopa:

• nelegali
• ir legali ekonominė veikla.

Nelegali ekonomika - tai kontrabanda, vogtų daiktų realizavimas, narkotikai, prostitucija ir kt. Legali veikla tampa šešėlinės ekonomikos dalimi, kai jos rezultatai falsifikuojami, siekiant visiškai ar iš dalies išvengti mokesčių mokėjimo. Šešėlinės ekonomikos pobūdis priklauso nuo mokesčių įstatymų bei kitų ekonominės veiklos reguliavimo aktų ir kinta kartu su jais. Juo didesni mokesčiai ir juo daugiau reguliavimo, tuo daugiau paskatų augti šešėlinei ekonomikai.

Šešėlinė ekonomika daro didelź žal¹ žmonėms, kurie s¹žiningai moka mokesčius, nes jie turi sumokėti ir už nemokančiuosius. Nesurinkus planuotų mokesčių, formuojasi “Sodros” deficitas, tada laiku neišmokamos pensijos, pašalpos, kitos socialinės išmokos; mažėja asmenų, besirūpinančių savo socialiniu draudimu ir tuo pačiu daugėja dirbančių šešėlinės veiklos sferose, tačiau gaunančių valstybės socialines ar bedarbystės pašalpas. Tai galime padaryti išvad¹, kad mokesčių nemokėjimas, tai vagystė iš tų žmonių, kurie juos s¹žiningai moka.

Valstybė aktyviai stengiasi kovoti taikydama prevencines ir baudžiam¹sias priemones. Ji kuria naujus teisės aktus, įsakymus, bei normas. O žmonėms, kurie pažeidžia ir nesilaiko jų, tai jiems taikomos bausmės.

Neapskaitoma ekonomika kenkia netik žmonėms, bet ir pačiai valstybei. Ji stabdo ekonomikos augim¹, todėl beveik visos šalys stengiasi riboti šešėlinės ekonomikos augim¹. Nors visur ji yra ir jos mastas didėja. Ji toliau sėkmingai didės, kur tik prekės ar paslaugos bus draudžiamos arba labai griežtai kontroliuojamos, nes žmonės negaudami jiems reikiamų prekių ar paslaugų pasiryš net pažeisti įstatym¹, kad jas gauti.

Šešėlinės ekonomikos atsiradimo priežastys

Dauguma autorių nurodo pagrindines šešėlinės ekonomikos atsiradimo priežastis šias:

1. Disbalansas prekių ir paslaugų rinkoje.

Realiai ekonomikai būdingas kai kurių prekių ir paslaugų paklausos perviršis rinkoje. Tokioje situacijoje oficiali ekonomika gali patenkinti tik dalį visų poreikių. Vartojimo rinkoje išsivystė keletas trūkumo nulemtų veiklų: neoficiali gamyba, privatus importas, spekuliacija. Gamybos sferoje šešėlinź veikl¹ dažnai skatina žaliavų trūkumas. Akcinės bendrovė, kuriose vyrauja valstybinis kapitalas, kai kuriomis žaliavomis sugeba apsirūpinti tik su spekuliacijos pagalba. Ši veikla prisideda prie planuojamų programų įvykdymo, tačiau kartu sudaro s¹lygas atsirasti neoficialiai komercinei veiklai.

2. Ekonominės sistemos neelastingumas.

Šėlinės ekonomikos atsiradimas yra kaip reakcija į ūkio sistemos neelastingum¹, viena vertus, ir į politinź sistem¹, kita vertus. Abi šios problemos daro įtak¹ sprendimų priėmimo procesui- politiniai motyvai dažnai prailgina derybų procesus, kur sprendžiami grynai ūkiniai klausimai(pvz., apsirūpinant energetikos ištekliais), o tai sukelia reakcij¹ į paklausos pokyčius ar gamybos problemas. Kiekvien¹ kart¹, tai šios disproporcijos padidėja, atsiranda papildomos paskatos neoficialiai veiklai. Trumpalaikiu laikotarpiu tai pirmiausia daro įtak¹ privačiam importui. 3.Sruktūrinės paskirstymo problemos.

Ekonominės struktūros pereinamojo laikotarpio šalyse yra nepakankamai modernios ir veiksmingos. Pasigendama aiškios ir motyvuotos ūkio raidos strategijos, nėra didesnės konkurencijos tarp panašios ūkio sferos įmonių, lėtai restruktūrizuojamas ūkis, kapitalas vangiai persilieja tarp ūkio šakų ir veiklos sferų. Valstybės investicijų galimybės yra ribotos, nes surenkami ne visi mokesčiai, kuriuos galima surinkti.

4. Skolų problema.

Nuo 1970m. labai paaštrėjo socialistinių šalių skolų problema. 1987m. skolos sudarė 129mlrd. JAV dolerių. Didėjanti skola didino palūkanų normas Vakarų šalyse. Tai iš dalies teigiamai veikia socialistinių šalių eksporto galimybes, nes eksportas buvo reikalingas skolų didėjimo padariniams neutralizuoti. Visa tai didina racionuojamų prekių skaičių, o didėjančios skolos mažina importo galimybes. Tokia situacija buvo palanki plėtojantis šešėlinei veiklai.

5. Darbo rinkos asimetrijos.

Pereinamojo etapo šalių darbo rinkoje yra didelė konkurencija dėl darbo pasiūlos. Nors darbo rinkoje kartais jaučiamas darbo jėgos (ypač pagal profesijas) trūkumas, bet daugelyje įmonių, kur vyrauja valstybinis kapitalas, dirba daugiau žmonių, negu optimaliai reikia. Dažnai pasitaiko fenomenas-'nedarbas darbo vietoje'. Tokiomis s¹lygomis atsiranda terpė šešėlinei veiklai šiose įmonėse.

6. Infliacija.

Aukštas infliacijos lygis buvo būdingas visoms Vidurio ir Rytų Europos šalims pereinamojo laikotarpio pradžioje. Praėjus pertvark¹, dar stipriai veikia racionalizavimo ir paskirstymo mechanizmas, o tai visada duoda paskatų neoficialiai ekonomikai. Kadangi dažniausiai kainos kyla šuoliais visada surandama galimybė įsigyti prekių ankščiau, t.y. kol kainos dar nepakilź. Tai vėliau sukelia spekuliacij¹ šešėlinėje rinkoje ir pagreitina reliatyvi¹ vidaus valiutos infliacij¹ (kai palaikomas pastovus kursas, tačiau kainos didėja); be to, sudaro privilegijuot¹ padėtį ūkio subjektams su didesniu šešėlinės veiklos potencialu. Jeigu tokioje situacijoje yra išmokamas pastovus darbo užmokestis, tai atsiranda dar papildomos paskatos užsiimti neoficialia ekonomine veikla.

Šešėlinės ekonomikos egzistavimo padariniai

Kas nutinka, kai šešėlinė ekonomika sėkmingai gyvuoja ir ji nėra įtraukiama į apskait¹. Pagrindinės pasekmės:

1. Kai šešėlinė ekonomika plečiasi, vyriausybės metinės pajamos santykinai mažėja. Jeigu vyriausybė susiduria su fiskaliniais sunkumais, tai dažniausiai tenka išleisti į apyvart¹ papildom¹ pinigų kiekį norint subalansuoti pajamas ir išlaidas.

2. Plėtojantis šešėlinei ekonomikai, bendras ekonomikos pavaldumas blogėja. Tai mažina vyriausybės sugebėjim¹ priimti racionalius sprendimus ir numatyti priimamų sprendimų padalinius.

3. Vyriausybė neturi tikslios informacijos apie realų užimtum¹. Realus užimtumas paprastai yra gerokai didesnis už nustatyt¹, o dėl pašalpos bedarbiams ir parama mažas pajamas gaunantiesiems gali pasiekti ne tuos adresatus, kuriems to labiausiai reikia.

4. Vyriausybė negali tiksliai nustatyti esamo infliacijos lygio. Pavyzdžiui, jeigu kainos šešėlinėje ekonomikoje didėja sparčiai negu oficialiame ekonomikos sektoriuje, tai realus infliacijos lygis yra didesnis. Šiuo atveju ekonominiai sprendimai, kurie yra privalomi esant didesniems infliacijos pokyčiams, taip pat nebus pakankamai racionalūs.

5. Šešėlinės ekonomikos augimas silpnina vyriausybės socialinź politik¹. Vyriausybė visada reaguoja į jos metinių pajamų sumažėjim¹ dažniausiai mažindama socialinių reikmių išlaidas. Bet tokie vyriausybės žingsniai padidina socialinź diferenciacij¹.

6. Plėtojantis šešėlinei ekonomikai, gyventojai ir juridiniai ūkio vienetai linkź nesilaikyti esamų taisyklių. Ir gali taip atsitikti, kad tai taps norma. Rizika, kuri susijusi su taisyklių nesilaikymo atsiskleidimu, mažėja, o kartu daugėja žmonių, norinčių nesilaikyti taisyklių.

7. Šešėlinės ekonomikos plėtotė keičia įmonių ir firmų išlaidų dydį, struktūr¹ ir atitinkamas rinkos proporcijas. Visos išlaidos nemokant mokesčių mažėja. Kartu mokantieji mokesčius patenka į nenauding¹ padėtį. Dėl augimo šešėlinėje ekonomikoje 'patrauklių' alternatyvų pasiūla didėja, ir darbuotojai vis daugiau skatinami dalyvauti neoficialioje ekonomikoje. Nesugebantiems išvengti mokesčių pablogėja ūkininkavimo s¹lygos.

8. Valstybė neturinti patikimos informacijos apie šešėlinź ekonomik¹, kartais subsidijuoja tas įmones, kurios atrodo yra žlungančios, bet iš tikrųjų taip nėra, nes jos savo veikl¹ perorientuoja į 'šešėlį'.

9. Vengdami mokesčių ar siekdami apeiti kitus įstatymus žmonės slepia sandorius, nors jie ir yra legalūs, todėl gali būti, kad didelė ūkinės veiklos dalis nepatenka į BVP skaičiavimus.

Šešėlinė ekonomika Lietuvoje

Šešėlinės ekonomikos esama ir Lietuvoje. Įvairios individualios įmonės, bei firmos slepia savo pajamas siekdamos sumažinti priklausomus mokesčius valstybei. Nelegali prekyba taip pat pas mus sėkmingai egzistuoja. LSVVPA ir NMS atliktame tyrime respondentai buvo klausiami ar, jų manymu, Lietuvoje egzistuoja šešėlinė ekonomika. 56.9 proc. atsakė, kad egzistuoja. Daugiausia verslininkų mano, kad šešėlinės ekonomikos dydis Lietuvoje yra apie 50 proc.

Šešėlinės ekonomikos egzistavimas pagal veiklos rūšį, procentais

(Duomenų šaltinis: LSVVPA ir NMS 2005m. www.lrinka.lt apklausos rezultatai)

Didžiausia, verslininkų manymu, šešėlinė ekonomika pastebima Alytaus (71.4 proc.), Tauragės (70.8 proc.), Šiaulių (63.9 proc.) ir Marijampolės (62.9 proc.) apskrityse.

Koki¹ pajamų dalį žmonės nuslepia nuo valstybės apskaičiuoti sunku, bet bent apytiksliai ekonomistai paskaičiuoti gali. Lietuvos laisvasis tyrimų institutas atliko Lietuvos ekonomikos tyrim¹ ir nustatė, kad 2005 metais šešėlinė ekonomika sudarė 21,4 proc. BVP, ir tai yra beveik procentu daugiau nei buvo prognozuota prieš pusź metų. Sakoma, kad kur šešėlinė ekonomika sudaro 10 procentų, ten visiškai gerai. Bet yra valstybių, kur tai sudaro 60 proc. K¹ reiškia 21 proc. nepamokestinamų lėšų Lietuvoje, kurios cirkuliuoja verslininkų, žmonių gyvenime. Tai labai daug – tai milijardai. Tie verslininkai, kurie dirba s¹žiningai, susilaukia nes¹žiningos konkurencijos. Tie, kurie nemoka mokesčių, be abejo, atsiduria geresnėje konkurencinėje situacijoje, nei tie, kurie moka visus mokesčius. Šešėlinės ekonomikos atsiradimo priežastis – netinkamai orientuota politika, neteisingi valstybės vadovų sprendimai svarbiausiais valstybės klausimais.

Pasižiūrėkime, pavyzdžiui, į kelių individualiųjų įmonių savininko veikl¹ prieš ir po to, kai buvo priimtas Individualiųjų įmonių įstatymas, draudžiantis vienam asmeniui turėti dvi ar daugiau individualių įmonių. Arba šviežių agurkų ir pomidorų import¹ prieš ir po to, kai žemės ūkio ministras šių metų kovo mėnesį uždraudė įvežti į Lietuv¹ žemesnės nei pirmos klasės šviežius agurkus kovo-gegužės mėnesiais ir žemesnės nei pirmos klasės šviežius pomidorus balandžio-birželio mėnesiais. Arba iki žmogaus darb¹ prieš ir po to, kai privaloma minimali alga buvo padidinta. Tokie reikalavimai skatina šešinės ekonomikos augim¹

Paimkime pastar¹jį pavyzdį. Maž¹ ar didelį atlyginim¹ darbdavys moka ne todėl, kad taip liepia valdžia, o todėl, kad taip sutarta su darbuotoju. Jeigu valdžia uždraudžia mokėti mažiau, nei darbdavys gali sau leisti, darbuotojai arba praranda darb¹, arba tampa nelegalais. Toliau didinant minimali¹ alg¹, kaip žada valdančioji dauguma, didės bedarbių tarp nekvalifikuotų žmonių (kurie, beje, sudaro didžiausi¹ bedarbių dalį), didės ir neoficialios darbo jėgos pasiūla.

Lygiai tas pats atsitinka reguliuojant, tarkim, darbo laik¹. Kai valdžia prieš dirbančiųjų vali¹ apriboja darbo laik¹, padaugėja poreikis neoficialiems viršvalandžiams. Šie pavyzdžiai aiškiai rodo, kad kuo daugiau yra ribojami legalūs darbo santykiai, tuo daugiau erdvės paliekama neoficialiam darbui.

Mokesčių ir reguliavimų našta, didelis nedarbas, dalies visuomenės skurdas skatina įmones ir gyventojus dalyvauti šešėlinėse veiklose.

Tai gi kuo greičiau rinkos pasiūla bus sureguliuota su paklausa, stabilizuosis kainos, žymiai sumažės ar išnyks infliacija, tuo greičiau Lietuvoje praras savo ekonominź ir politinź socialinź reikšmź nelegalioji (šešėlinė) ekonomika. Visiškai, deja, ji neišnyks, nes ji gaji ir labai išsivysčiusiose valstybėse.

Neapskaitoma ekonomika versle

Neapskaitomas darbo užmokestis. SD tyrimas parodė, kad tam tikrų veiklų AB ir UAB faktinis darbo užmokestis beveik 67 proc. didesnis negu pateikiama oficialiose ataskaitose. Oficiali statistika rodo, kad 1995 m. privačiame sektoriuje, neįskaitant individualiųjų įmonių, dirbo 657,9 tūkst. žmonių, arba 50,1 proc. visų šalies ūkio samdomųjų darbuotojų. Iš 1995 m. darbo užmokesčio oficialių duomenų matyti, kad didesnė privačių UAB dalis (64 proc.) nurodo darbo užmokesčio vidurkį iki 300 Lt. Ypač tai būdinga viešbučiams ir restoranams(90 proc.) , prekybos ir aptarnavimo(69 proc.) įstaigoms.

Degalų kontrabanda. Kontrabandinio kuro kiekiui nustatyti yra keliamas būdų. Vienas iš jų- oficialiai sunaudoto kuro kiekio palyginimas su realiomis s¹naudomis, kurios apskaičiuojamos, žinant transporto priemonių skaičių ir vidutinį degalų sunaudojim¹. Tam pasitelkiami techninės apžiūros centrų, kelių policijos, vairuotojų apklausų, ekspertinių vertinimų duomenis. Iš realiai sunaudoto kuro kiekio atėmus oficialiai įgyto kuro kiekį, gaunama nelegaliai įsigyto kuro apimtis (3 lentelė). Pagal tokius vertinimus 1995 m. nelegaliai įvežtų ir parduotų degalų vertė galėjo būti per 832 mln. Lt. Ypač dideli kuro kiekiai pateikiami žemės ūkiui. Didži¹j¹ dalį tokio kuro įsigyja privačių krovininių automobilių, privačių autobusų savininkai. Tyrėjų vertinimu, benzino kontrabanda pastaraisiais metais mažėja, nes daugėja vakarietiškų automobilių, naudojančių aukštesnio oktaninio skaičiaus ir bešvinį benzin¹. O kontrabandinis benzinas yra prastesnės kokybės.

Kiti kriminaliniai verslai. Vertinant pagal sulaikytos kontrabandos struktūr¹, grynosios pajamos iš kontrabandinių spirito ir degtinės 1995 m. galėjo sudaryti 600-900 mln. Lt. Tyrėjai pažymi, kad, “VRM ir spaudos duomenimis”, cigaretės nelegaliai eksportuojamos, tiksliau, reeksportuojamos nedidelėmis partijomis. Šio verslo įplaukos t¹met galėjo sudaryti 100-200 mln. Lt. Automobilių vagys 1995 m. uždirbo ne mažiau kaip 50 mln. Lt. Du tūkstančiai Lietuvos prostitučių (90 proc. atvykź iš Ukrainos ir Baltarusijos) uždirbo 140 mln. Lt, iš kurių maždaug 75 proc. atiteko s¹vadautojams. Prekybos narkotinėmis medžiagomis apyvarta- 200-300 mln. Lt. Tiek 1995 m. paklojo maždaug 2000 Lietuvos narkomanų, narkotikams jie išleido apie 50 Lt per dien¹. Tyrėjai teigia, kad įplaukos iš visų nelegalaus verslo rūšių- kontrabandos, automobilių vagysčių, prostitucijos, prekybos narkotikais- 1995 m. bendrai galėjo sudaryti 1,3-1,95 mlrd. Lt.

Išvados

1. Šėšėlinė arba neapskaitoma ekonomika – tai ekonomika, apimanti įstatymams prieštaraujanči¹ veikl¹ arba nusikalstamas veiklas, kai vengiama mokėti mokesčius. Ji egzistuoja ir netgi plečiasi kone kiekvienoje pasaulio šalyje ir kol kas nėra efektyvių priemonių jai sustabdyti.
2. Šėšėlinė ekonomika gali būti legali ir nelegali, ji priklauso nuo ekonominės ir valstybinės veiklos reguliavimo aktų ir principų. Kuo šalis silpniau išsivysčiusi, tuo šėšėlinė ekonomika didesnė, tai yra ji sudaro didesnź dalį bendrojo vidaus produkto.

Kuo greičiau rinkos pasiūla bus sureguliuota su paklausa, stabilizuosis kainos, žymiai sumažės ar išnyks infliacija, tuo greičiau Lietuvoje praras savo ekonominź ir politinź socialinź reikšmź nelegalioji (šešėlinė) ekonomika. Visiškai, deja, ji neišnyks, nes ji gaji ir labai išsivysčiusiose valstybėse.

Šešėlinių veiklų 'legalizavimas' labai priklauso nuo esamos mokesčių sistemos, finansinės atskaitomybės sudėtingumo ir jos atitikimo visiems įstatymams. Tikėtina, kad apmokestinimo liberalizavimas ir mokesčių naštos sumažinimas skatintų privatų versl¹ labiau legalizuotus, valstybės biudžetas gautų didesnes pajamas.

Šešėlinės veiklos legalizavimas padėtų ne tik surinkti daugiau mokesčių į valstybės ir socialinio draudimo biudžetus, dėl ko būtų didesnės galimybės padėti socialiai remtiniems gyventojams, bet taip pat leistų teisingiau paskirstyti pajamas visiems šalies gyventojams.

Literatūra

1. A. Misiūnas “Pinigų studijos”. - Vilnius 1999 m.

V.Snieška, J.Čiburienė: “Makroekonomika”. Kaunas 2001 m

Oficialiai neapskaitytos ekonomikos lietuvoje tyrimas. Vilnius: Statistikos departamentas, 2004 m.

Šešėlinės ekonomikos dalis mažmeninėje prekyboje siekia 14 proc. // Kauno diena. 2003 m. rugpjūčio 21 d., Nr. 194

Ekonomikos augimas pradeda išsikvėpti// Vakarų ekspresas 2005 m. lapkričio 16 d.

 

www.lrs.lt