CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

IORĖS EKONOMINIŲ - SANTYKIŲ STRATEGIJA

ekonomika

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

Iorės ekonominių
santykių strategija

io darbo tikslas – atlikti Lietuvos iorės ekonominių santykių aplinkos strateginę analizę ir apibrė˛ti pagrindines iorės ekonominių santykių politikos strategines kryptis ir tikslus laikotarpiui iki 2015 m. Numatoma, kad ios strategijos įgyvendinimas apims tris etapus. 1-asis etapas (iki 2004–2005 m.) bus autonominės iorės ekonominių ryių politikos etapas, kartu Lietuvai rengiantis narystei Europos Sąjungoje. 2-asis etapas (nuo 2004–2005 m. iki 2006–2008 m.) bus Lietuvos iorės ekonominių ryių formavimas daug siauresniame lauke Lietuvai esant ES nare ir rengiantis narystei Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (EPS). 3-iasis etapas (nuo 2006–2008 m.), prasidėsiantis Lietuvai tapus EPS nare, pasi˛ymės dar didesnėmis alies iorės ekonominių santykių reguliavimo ypatybėmis. Lietuvos ekonominės politikos, taip pat ir iorės ekonominių santykių srityje, strateginiai tikslai nesikeis, bet tų tikslų įgyvendinimas ekonominės politikos priemonėmis kokybikai keisis – apskritai Vyriausybės veiksmų autonomija suma˛ės, o priemonių arsenalas pakis.

Antras būdingas Lietuvos iorės ekonominių santykių politikos bruo˛as yra toks, kad ji vis glaud˛iau bus – turės būti – susijusi su jos vidaus ekonomine politika. Būdama ma˛a ir atvira tarptautiniams ekonominiams ryiams valstybė, lemtingai veikiama stipresnių konjunktūrinių svyravimų bei okų partnerių alyse (norint pailiustruoti pakanka nurodyti 1998 m. Rusijos finansinės krizės poveikį visam Lietuvos ūkiui 1999 metais), Lietuva negali savo vidaus ekonominės politikos ir iorės ekonominių ryių politikos laikyti savarankikomis dalimis.

Pasaulio alių patirtis rodo, kad tik įsijungimas į tarptautinį darbo pasidalijimą, dalyvavimas tarptautinės ekonominės integracijos procesuose u˛tikrina ekonominę gerovę. Antai, TVF duomenimis, 2000 m. isivysčiusių alių dalis pasaulio gyventojų skaičiuje sudarė 15,4 proc., o jų dalis pasaulio BVP buvo 57,1 proc., dalis pasaulio prekių ir paslaugų eksporte – net 75,7 proc. (ir dalis gaunamose tiesioginėse u˛sienio investicijose 1998 m. buvo 71,4 proc.). Tuo tarpu besivystančių alių dalis gyventojų skaičiuje buvo 77,9 proc., BVP gamyboje – 37,0 proc., eksporte – 20,0 proc. (ir dalis gaunamose tiesioginėse u˛sienio investicijose – 25,8 proc.).[1] Akivaizdu, kad ekonominis atsilikimas ir dalyvavimas tarptautinėje ekonominėje integracijoje yra kuo glaud˛iausiai susiję atvirktiniu ryiu.

Lietuvos ekonomikos raidos strateginis tikslas yra suma˛inti atsilikimą nuo labiausiai ekonomikai pa˛engusių valstybių (tolimesnėje ateityje visikai likviduoti atsilikimą). Kad is tikslas būtų pasiektas, reikia spartesnio nei tų alių ekonomikos augimo. Paskutinius 20 metų BVP augimas isivysčiusiose alyse, imant atskirais deimtmečiais, buvo toks: Europos Sąjungoje 1983–1992 m. – 2,6 proc., 1993–2002 m. (įskiriant prognozę 2001–2002 m.) – 2,2 proc.; JAV – atitinkamai 3,4 ir 3,3 proc., Japonijoje – 3,9 ir 0,9 proc. Besivystančios alys plėtojo ūkį greičiau – atitinkamai 4,7 ir 5,4 proc. kasmet[2]. Vadinasi, jei Lietuvos ūkis augtų, tarkime, 4 proc. kasmet, tai reiktų ne tiek Lietuvos artėjimą prie ekonomikai isivysčiusių valstybių, kiek didelio būrio besivystančių alių artėjimą prie Lietuvos ekonomikos isivystymo lygio. Tai veikiau reiktų Lietuvos ekonomikos atsilikimo didėjimą nei skirtumų ma˛inimą. Todėl vidutinis ūkio raidos tempas turi būti didesnis nei 5 proc. per metus. (Besivystančios Azijos [Developing Asia] alys iuos du deimtmečius ekonomiką ugdė atitinkamai 7,3 ir 7,2 proc. metiniu tempu ). Nėra abejonių, kad iorės ekonominių santykių politika suvaidins labai svarbų vaidmenį siekiant io tikslo.

Jau dabar daugiau kaip pusė Lietuvos prekybos yra su valstybėmis, su kuriomis pasiraytos laisvosios prekybos sutartys. Netrukus Lietuva prisidės prie Vidurio Europos laisvosios prekybos asociacijos (VELPA) sutarties. O sutartį su Ukraina reikės denonsuoti (jei ES pati nenuspręs sudaryti su Ukraina laisvosios prekybos sutartį, o tai kol kas ma˛ai tikėtina). Lietuva yra Pasaulio prekybos organizacijos narė ir yra prisijungusi prie visų privalomų Pasaulio prekybos organizacijos susitarimų be pereinamųjų laikotarpių. (Iimtį sudaro tik galutinio įaldyto muitų tarifo taikymo įsipareigojimai kai kurių ˛emės ūkio produktų prekybos srityje, čia numatyti pereinamieji ma˛inimo laikotarpiai iki 2003–2009 m.).

1. LIETUVOS TARPTAUTINĖS EKONOMINĖS INTEGRACIJOS IR UˇSIENIO PREKYBOS BŪKLĖS ANALIZĖ

iame skyriuje pateikiama svarbiausių Lietuvos iorės ekonominių santykių parametrų analizė pastaraisiais metais.

1.1. Pagrindinės Lietuvos iorės ekonominių ryių tendencijos

Pagrindines Lietuvos iorės ekonominių ryių tendencijas atskleid˛ia Lietuvos statistikos duomenys, pateikti 1 ir 2 lentelėse.

Pirma, kaip matyti i 1 lentelės, Lietuvos prekybos balanso deficitas santykine iraika nustojo didėti, jo santykis su BVP stabilizavosi (siekia apie 15 proc.). Tai, kad prekybos balanso deficitas nustojo didėti, patvirtina ir einamosios sąskaitos deficito suma˛ėjimas po kelerių augimo metų. Ilgą laiką sudaręs apie 12 proc., 2001 m. jis suma˛ėjo iki 4,8 proc. is deficito lygis nėra didelis, be to, jo susidarymą daug sąlygojo didelės tiesioginės u˛sienio investicijos. 2001 m. einamosios sąskaitos balanso deficitas, atėmus tiesiogines u˛sienio investicijas, tesudarė 512 mln. Lt (˛r. 2 lentelę).

Antra, santykikai ˛emas iorinio finansavimo panaudojimo lygis. Lietuvoje u˛sienio skolos santykis su BVP 2000 m. sudarė tik 21,9 proc., o 1999 m. Lenkijoje is santykis sudarė 38,9 proc., Čekijoje – 42,5, Slovakijoje – 53,3, Vengrijoje – 59,9 proc. Tiesa, Latvijoje ir Estijoje jis buvo gerokai ˛emesnis nei Lietuvoje (atitinkamai 6,6 ir 4,0 proc.), bet joms ma˛iau reikėjo skolintis dėl didelių tiesioginių u˛sienio investicijų. Esant ˛emam alies vidaus taupymo lygiui ir nepakankamai naudojant iorinį finansavimą nesukuriama bazė sparčiam ekonomikos augimui ateityje.

Kad galėtume pratęsti analizę, atid˛iau pa˛velkime į mokėjimų balanso duomenis (2 lentelė). Analizuojant mokėjimų balansą alia anksčiau minėtų tendencijų reikia atkreipti dėmesį ir į kitus svarbius momentus.

1 lentelė. Pagrindiniai Lietuvos ekonomikos rodikliai

IX. Ekonomikos rodikliai
BVP einamosiomis kainomis
BVP metinis pokytis, proc. (lyginamosiomis kainomis)
Eksportas, mln. Lt
Importas, mln. Lt
Balansas, mln. Lt
Eksporto santykis su BVP, proc.
Importo santykis su BVP, proc.
U˛sienio prekybos balansas, proc. BVP
Einamosios sąskaitos balansas, proc. BVP
Tiesioginės u˛sienio investicijos, proc. BVP
Valstybės skola (visa), mln. Lt.
i jos – u˛sieniui
U˛sienio skola, proc. BVP

altiniai: Lietuvos ūkio vidutinės trukmės strategija integracijos į Europos Sąjungą kontekste; Lietuvos statistikos departamento duomenys; Finansų ministerijos duomenys.

*Iankstiniai duomenys.

Trečia, nuo 1998 m. ma˛ėja einamosios sąskaitos deficitas absoliučia iraika, kadangi eksportas vėl didėja. į reikinį reikia laikyti teigiama tendencija, kuriai įtakos turėjo Lietuvos eksporto krypčių kaita, prekių konkurencingumo padidėjimas padidėjus darbo naumui dėl iaugusio taupymo ir investicijų. Kol kas labai sunku prognozuoti u˛sienio prekybos balanso kitimą, nes po kritinių 1999 m., kai smarkiai suma˛ėjo ir alies eksportas, ir importas, praėjo nedaug laiko.

2 lentelė. Mokėjimų balansas (mln. Lt)


Einamoji sąskaita
i jos – prekybos balansas
i jos – paslaugų balansas
Kapitalo ir finansinės sąskaitos balansas
U˛sienio investicijos
Tiesioginės u˛sienio investicijos
i jų – reinvesticijos
Portfelinės investicijos (Vyriausybės vertybinių popierių ir kitos)
i jų – Vyriausybės vertybinių popierių
Kitos investicijos (paskolos ir kitos)

altinis: Lietuvos banko duomenys.

Ketvirta, nuo 1999 m. pradėjo ma˛ėti prekybos balanso deficitas. Did˛iausias prekybos balanso deficitas buvo pasiektas 1998 m. daugiausia didelio mainų ir įrenginių bei transporto priemonių importo dėka. 1998 m. pasi˛ymėjo kaip did˛iausių investicijų metai tiek į valstybinį, tiek į privatųjį sektorių. Įsidėmėtina, kad nuolat gerėja paslaugų balansas. 1995 m. jis buvo neigiamas, o nuo 1996 m. iki 2001 m. jo perviris iaugo beveik keturis kartus. Teigiamas paslaugų balanso saldo buvo pasiektas spartaus transporto bei kelionių paslaugų eksporto dėka.

1.2. Tiesioginės u˛sienio investicijos

Pastaraisiais metais tiesioginių u˛sienio investicijų įplaukimas į Lietuvą labai paspartėjo, o kartu padidėjo ir jų indėlis į ekonomikos augimą. Tiesioginių u˛sienio investicijų statistikos analizė atskleid˛ia ias tendencijas.

Pirma, u˛sienio investicijoms (tiesioginės u˛sienio investicijos, ilgalaikės paskolos, portfelinės investicijos) iki 1998 m. buvo būdinga greito augimo tendencija. 2001 m. kumuliatyvinė jų apimtis pasiekė 2,66 mlrd. JAV dolerių, o 1995 m. sudarė tik 352 mln. JAV dolerių. Tiesa, ypač auktą tiesioginių u˛sienio investicijų rodiklį 1998 m. lėmė AB „Lietuvos telekomas“ privatizavimas. Bendras u˛sienio investicijų srautas, ma˛ėjęs 1999 m. ir ypač 2000 ir 2001 m., vėl atsigavo ir 600 mln. Lt virijo 2000 m. srautą. 2000 m. rezultatui neigiamą poveikį turėjo suma˛ėjęs Vyriausybės skolinimasis u˛sienyje vykdant grie˛tą fiskalinę politiką. Neigiamai reikia vertinti tai, kad Lietuvoje labai ma˛os plyno lauko investicijos, nes privatizavimas kaip tiesioginių u˛sienio investicijų pritraukimo priemonė baigiasi.

Antra, auga tiesioginių u˛sienio investicijų dalis bendrame u˛sienio investicijų sraute: 2000 ir 2001 m. tiesioginių u˛sienio investicijų dalis sudarė atitinkamai 48,5 ir 47,9 proc. (1996 m. sudarė tik 17,4 proc.). Didėja ir tiesioginių u˛sienio investicijų vaidmuo finansuojant einamosios sąskaitos deficitą. Lyginant tiesioginių u˛sienio investicijų srautą su einamosios sąskaitos deficito dyd˛iu, 1999 m. is santykis sudarė 40,7 proc., 2000 m. – 56,1, o 2001 m. – 77,7 proc. Palyginimui galima paminėti, kad 1996 m. tik 21,1 proc. prekybos balanso deficito buvo finansuota i tiesioginių u˛sienio investicijų.

Trečia, tiesioginių u˛sienio investicijų indėlis į Lietuvos ekonomikos plėtotę nors ir auga, bet dar vis atsilieka nuo Estijos ir Latvijos. UNCTAD duomenimis, 2000 m. tiesioginės u˛sienio investicijos Lietuvoje sudarė 2,3 mlrd. JAV dol., o Latvijoje ir Estijoje jos siekė atitinkamai 2,8 ir 2,1 mlrd. JAV dol. Lietuvoje tiesioginių u˛sienio investicijų santykis su bendruoju kapitalo formavimu [gross fixed capital formation] 1999 m. sudarė 20,3 proc., Latvijoje – 21,3 proc., o Estijoje – 23,6 proc. 1999 m. visų tiesioginių u˛sienio investicijų santykis su BVP Estijoje sudarė 47,9 proc., Latvijoje – 26,9 proc., o Lietuvoje – 19,7 proc.[5].

Ketvirta, patraukia akis faktas, kad Lietuvoje nuolat gausėja tiesioginių investicijų i Skandinavijos (iuo metu jos sudaro apie pusę visų tiesioginių investicijų) ir atitinkamai ma˛ėja tiesioginių u˛sienio investicijų i Vokietijos (2001 m. pirmą pusmetį 8,9 proc.) bei JAV (9,7 proc.) dalis. Ma˛a dalis investicijų į gamybą (2001 m. pirmą pusmetį 28 proc.), o santykikai didelė dalis į tas akas, kurios sukuria nedaug eksporto, – telekomunikacijas (16 proc.) ir prekybą (20 proc.) .

Penkta, tiesioginių u˛sienio investicijų ma˛ai prisidėjo prie atskirų regionų ekonomikos plėtotės lygių ilyginimo. Daugiau kaip pusė visų investicijų (51,6 proc.) teko Vilniui, bet i jų net 44 proc. investicijų yra į prekybą. Investicijos į Kauną ir Klaipėdą sudaro ma˛daug po 12 proc., bet iuose miestuose daugiau investicijų į gamybą[7].

eta, Lietuva kol kas nepasinaudojo savo laisvąja ekonomine zona nei eksportui padidinti, nei tiesioginėms u˛sienio investicijoms pritraukti. Latvijoje specialiosios ekonominės zonos veikia daug sėkmingiau. U˛sienio kapitalui pritraukti Lietuva kol kas nepasinaudojo ir nuo 1997 m. galiojančiu koncesijų įstatymu.

Septinta, palyginti su kitomis Vidurio ir Rytų Europos alimis, Lietuvoje taikoma nedaug paskatų tiesioginėms u˛sienio investicijoms pritraukti. Lietuva iuo metu taiko tik atleidimą nuo mokesčių ir kai kuriais atvejais diskretines priemones, o kitų valstybių įstatymai numato gerokai daugiau paskatų: paramą įsigyjant ˛emę ar kuriant infrastruktūrą, kuriant darbo vietas, perkvalifikuojant darbo jėgą ir t.t. Dar neispręstas ˛emės įsigijimo u˛sieniečiams klausimas. Yra daug administracinių kliūčių u˛sienio investicijoms ir investuotojams (apskaita, mokesčių ir muitų administravimas ir kt.)[8].

Lietuvos Vyriausybė yra priėmusi dvi tiesioginių u˛sienio investicijų ir eksporto plėtros skatinimo programas. Tai Tiesioginių investicijų skatinimo programa, taip pat Eksporto plėtros ir skatinimo programa, priimta 1998 m. ir atnaujinta 2000 m. Tiesioginių investicijų skatinimo programa i tikro neveikia, o Eksporto plėtros ir skatinimo programa yra įgyvendinama.

1.3. Lietuvos u˛sienio prekyba

Lietuvos u˛sienio prekybos raida per pastaruosius eerius metus (1996–2001 m.) atskleidė teigiamų bei neigiamų tendencijų.

Pirma, greitai auga prekyba su ES. Pastaraisiais metais eksportas į ES nuolat didėjo, o apskritai 1996–2001 m. jis beveik padvigubėjo. Importas i ES taip pat nuolat didėjo ir per tą patį laikotarpį padidėjo 53,6 proc. (taigi eksportas augo greičiau nei importas). Tačiau su ES vis dar ilieka neigiamas prekybos balansas (2001 m. jis sudarė 2,4 mlrd. Lt, o 1998 m. buvo net 5,3 mlrd. Lt).

Antra, ypač greitai auga prekyba su JAV. 1996–2001 m. Lietuvos eksportas į JAV padidėjo 6,5 karto ir pasiekė 0,71 mlrd. Lt, o JAV rinkos dalis Lietuvos eksporte 2001 m. pasiekė 3,9 proc. Tiesa, 2000 m. Lietuvos eksportas į JAV buvo dar didesnis – jo absoliutus dydis siekė 739 mln. Lt, o dalis Lietuvos eksporte – 4,9 proc. Lietuvos importas i JAV per tą laiką iaugo tik 61 proc. Lietuva su JAV dabar turi daugma˛ subalansuotą prekybos balansą.

Trečia, neigiamai reikia vertinti eksporto į NVS ma˛ėjimą, ypač absoliučia iraika, nuo 6,1 mlrd. Lt. 1996 m. iki 2,5 mlrd. Lt. 2000 m. ˇymus eksporto iaugimas 2001 m. iki 3,6 mlrd. Lt leid˛ia tikėtis, kad gerokas jo kritimas iki 2,2 mlrd. Lt 1999 m. buvo tik laikinas Rusijos krizės padarinys. Tačiau jeigu tai ne laikinas reikinys, o galutinis rinkų praradimas, tai itai gali turėti neigiamų ilgalaikių pasekmių – pavyzd˛iui, gali suma˛ėti Vakarų eksportuotojų ir investuotojų dėmesys Lietuvai kaip tramplinui į NVS rinkas. Tačiau teigiamai būtų galima vertinti Lietuvos eksporto diversifikavimą dėl eksporto į NVS suma˛ėjimo. Eksporto į Rusiją suma˛ėjimą nuo 3,2 mlrd. Lt 1996 m. iki 1,0 mlrd. 2000 m. taip pat galima vertinti kaip esminį rinkų praradimą. Eksporto iaugimas 2001 m. iki beveik 2 mlrd. Lt leid˛ia tikėtis, kad tas rinkas galima susigrą˛inti. Statistika rodo, jog Lietuva praranda rinkas ne tik Rusijoje, bet ir Ukrainoje ir ypač Baltarusijoje. Tuo tarpu importas i NVS po 1999 m. krizinio kritimo beveik stabilizavosi, jame apie 70 proc. sudaro mineralinių produktų importas i Rusijos.

Ketvirta, nepaisant gerų politinių santykių, menka prekyba su Skandinavijos alimis. 2001 m. eksportas į jas sudarė 10,9 proc. viso Lietuvos eksporto, o importas – 9,4 proc. Į Skandinaviją buvo eksportuojama med˛io, naftos produktai ir tekstilė, o importuojama auktųjų technologijų ir elektros prekės bei pusgaminiai tekstilės pramonei. Greičiau auga prekyba tik su vedija ir Danija. Integracija su Skandinavijos alimis daugiausia vyksta per tiesiogines u˛sienio investicijas.

Penkta, Baltijos Laisvosios prekybos sutartis (LPS), kuri veikia nuo 1994 m. (˛emės ūkio prekėms – nuo 1997 m.), davė nema˛ą postūmį prekybai su kaimyninėmis valstybėmis. Lietuvos eksportas į Latviją 1996–2001 m. padidėjo beveik du kartus ir 2001 m. virijo Lietuvos eksporto apimtį į Vokietiją, bet prekyba su Estija yra menka. Tik 2001 m. Lietuvos eksportas į Estiją iaugo labiau (nuo 343 mln. Lt iki 594 mln. Lt.). Lietuva prekyboje su iomis alimis turi teigiamą prekybos balansą, kuris yra ypač didelis prekyboje su Latvija (2001 m. eksportas į Latvija sudarė 2,3 mlrd. Lt, o importas – tik 0,4 mlrd. Baltijos LPS, be abejo, prisidėjo prie tiesioginių u˛sienio investicijų pagausėjimo visose alyse, nes, sujungus rinkas, Baltijos valstybės pasidarė patrauklesnės u˛sienio investuotojams.

eta, nedidelis eksportas į Vidurio Europos laisvosios prekybos asociacijos (VELPA) alis (tik 7,3 proc. 2001 m.), nors jo dalis ir auga. Svarbesnė prekybos partnerė ioje grupėje yra tik Lenkija. 2001 m. eksportas į ias alis iaugo net apie 30 proc., o 1996–2001 m. – net 2,4 karto. ios grupės alys kol kas buvo daugiau importo altiniai. tai 2001 m. Lietuva į jas eksportavo prekių u˛ 1,33 mlrd. Lt, o importavo u˛ 2,0 mlrd. Lt. Menkos prekybos pagrindinės prie˛astys yra santykinių pranaumų panaumas, prastas rinkų pa˛inimas ir nepakankamas Lietuvos eksportuotojų aktyvumas. Kol kas nėra ir reikalo konkuruoti ir gauti masto ekonomiją.

Statistiniai duomenys apie Lietuvos u˛sienio prekybą pagal atskiras prekių grupes d˛iugina, kad alyje yra akų, kurios sėkmingai bent kurį laiką konkuruoja u˛sienio ir net ES rinkose, tačiau jie atskleid˛ia ir kai kurių Lietuvai nepalankių tendencijų. Svarbiausia i jų yra ta, jog Lietuvos eksporto akinė struktūra yra tokia, kuri būdinga besivystančioms alims. Joje nedidelis lyginamasis svoris iuolaikinių akų, sukuriančių daug pridėtinės vertės, o eksporte vyrauja akos, imlios ma˛ai kvalifikuoto darbo, gamtinių iteklių ir energijos.

Daug importuojama ir eksportuojama mineralinių produktų – naftos ir jos produktų (2001 m. jų dalis eksporte siekė 23,6 proc.). i prekybos dalis tiesiogiai susijusi su viena įmone – AB „Ma˛eikių nafta“. Nuo jos efektyvumo priklauso, ar ios prekės eksportas ir importas didės ar ne. Antra svarbi eksporto bei importo prekė – tekstilė ir siuviniai. 2001 m. jų dalis eksporte sudarė 16,3 proc., o importe – 8,8 proc. Tekstilės gaminių eksportas 1996–2001 m. iaugo apie 50 proc. Tai eksportas, paremtas pigia darbo jėga, kuris Lietuvai integruojantis į ES ir kylant darbo jėgos kainai turi ribotas perspektyvas.

Nemenką lyginamąjį svorį (2001 m. – 12,3 proc.) sudaro maisto produktų eksportas, nors jis, palyginti su 1996 m., ir suma˛ėjo (tais metais jis siekė net 17,1 proc.). Nerimą kelia tai, kad dar vis daug eksportuojama ˛aliavinių gyvūnų produktų ir ypač pieno produktų – 2001 m. net u˛ 851,7 mln. Lt ir tai sudarė net 4,6 proc. Lietuvos eksporto. Pa˛ymėtina, jog didelės pridėtinės vertės paruotų maisto produktų ir gėrimų Lietuva kasmet daugiau importuoja, nei eksportuoja. Tai rodo ne tai, kad Lietuva daug importuoja paruotų produktų (daugiau kaip pusę importo sudaro dar˛ovės bei vaisiai, gėrimai, tabakas), o tai, kad ji ma˛ai tokių produktų eksportuoja. 2001 m. eksporto apimtis leid˛ia tikėtis, jog i neigiama tendencija ilgainiui gali būti įveikta (pirmą kartą buvo virytas 1996–1997 m. ių produktų eksporto lygis ir eksportas pasiekė 885 mln. Lt).

Dar viena svarbi eksporto aka, kurioje sukuriama palyginti nedaug pridėtinės vertės, yra chemijos pramonė, kurios eksportas 2001 m. siekė 6,4 proc. viso eksporto (2000 m. sudarė 7,9 proc.).

O akų, sukuriančių daug pridėtinės vertės, bei iuolaikinių auktųjų technologijų dalis Lietuvos eksporte nėra didelė. Mainų ir įrenginių pramonės dalis 2001 m. sudarė 10,7 proc., o prietaisų – tik 1,1 proc. Po 1999 m. krizės po truputį atsigauna tiek mainų ir įrenginių, tiek ir prietaisų eksportas ir jau 2001 m. jis pasiekė ikikrizinį piką, buvusį 1997 m.

Nema˛ą Lietuvos eksporto ir importo dalį sudaro transporto priemonės. 2001 m. jų buvo importuota u˛ 2,9 mlrd. Lt, o eksportuota u˛ 1,7 mlrd. Lt. Taigi daugiau kaip pusė importuotų transporto priemonių buvo reeksportuota. Nema˛ą vaidmenį reeksportas vaidina ir kitose akose. Teigiamas transporto paslaugų balansas taip pat yra reeksporto rezultatas. Didelis reeksporto ir jį aptarnaujančių paslaugų vaidmuo Lietuvos ekonomikoje sudaro pagrindą įgyti i prekių ir paslaugų tranzito svarbų konkurencinį pranaumą.

Apibendrinant Lietuvos prekybos analizę reikia pa˛ymėti, jog Lietuvai bus labai sunku ir toliau ilaikyti didelį eksporto augimo tempą, jei nepakis eksporto akinė struktūra ir joje nepadidės dalis prekių, kuriose įdaiktinta daugiau pridėtinės vertės. Pakilus pirminių iteklių (˛aliavų, darbo jėgos) kainoms, padidės ir gamybos ilaidos ir Lietuvos eksportui bus sunku konkuruoti su pigiu eksportu i nedidelių ilaidų alių. Optimizuoti eksporto struktūrą galima skatinant naujų sektorių kūrimąsi ir plėtojimą bei restruktūrizuojant esamus. Net ir iuo metu klestintį drabu˛ių siuvimo sektorių reikėtų pama˛u restruktūrizuoti didinant jame prekių, sukurtų Lietuvoje, lyginamąjį svorį. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nema˛a dalis Lietuvos eksporto susiduria su verslo ciklo svyravimo problema, dėl to eksportas plėtojamas netolygiai. Tokie svyravimai ma˛iau būdingi auktųjų technologijų akoms, todėl eksporto struktūros pagerinimas padidintų ir jo stabilumą.

Eksporto struktūros pagal prekių paskirtį (˛r. 3 lentelę) analizė tik patvirtina nelabai optimistines ivadas apie eksporto struktūrą ir jos dinamiką.

2001 m. duomenys rodo, jog nuo 1998 m. ma˛ėjęs atsigauna investicinių prekių importas. 1996 m. jų dalis importo struktūroje sudarė 13,5 proc., 1998 m. – 16,1 proc., po to nukrito iki 12,5 proc. 2000 m., o 2001 m. jau pasiekė 14,2 proc. Norėtųsi tikėti, kad tai lėmė ne investicinis bumas prie numatytą pelno mokesčių lengvatų investicijoms panaikinimą nuo 2002 m. (tokia ivada perasi, kadangi investicinių prekių importo dalis per 2001 m. 9 mėn. sudarė 12,9 proc.). Eksporto struktūroje investicinių prekių lyginamasis svoris, palyginti su 1996 m., irgi po truputį didėja, bet, palyginti su tar

3 lentelė. Eksportas ir importas pagal makroekonomikos kategorijų
klasifikaciją (BEC) (proc.)

	Eksportas	Importas

I viso
Investicinės prekės
Tarpinio vartojimo prekės
Vartojimo prekės
Benzinas
Lengvieji automobiliai
Kiti

altinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys, 2001.

pinio vartojimo prekėmis, kurioms būdingas ma˛as pridėtinės vertės lyginamasis svoris, jų dalis kol kas labai nedidelė, nes pastarosios sudaro daugiau kaip pusę Lietuvos eksporto – 2001 m. 52,5 proc. Jei prie jų dar pridėtume benziną, kurio dalis auga, tai Lietuvos eksporto tarpinio vartojimo prekių dalis sieks arti 2/3 eksporto vertės. Tai rodo, jog yra labai didelis rezervas padidinti prekių, kurių pridėtinės vertės kiekis didesnis, dalį alies eksporte.

Kitos trys lentelės yra i „Lietuvos pramonės konkurencingumo“ tyrimo, kurį atliko Ūkio ministerija ir Lietuvos ūkio institutas, remdamiesi 19951999 m. duomenimis. Jos patvirtina, jog Lietuvos pramonės gaminių gebėjimas konkuruoti industrinių alių rinkose esant dabartinei jos struktūrai yra labai menkas, o Lietuvos eksporto augimas esant dabartinei jo struktūrai neturi didelių perspektyvų ekonomikos augimo ir gyvenimo lygio kėlimo po˛iūriu.

Ūkio ministerijos atlikti pramonės konkurencingumo tyrimai rodo, jog Lietuvos pramonė, sprend˛iant i joje panaudotos darbo jėgos kvalifikacijos, negali konkuruoti su isivysčiusiomis valstybėmis. Lietuvoje vyrauja ˛emos kvalifikacijos darbo jėgos reikalaujanti pramonė, kurioje u˛imta net 50,6 proc. darbo jėgos. Tuo tarpu auktos kvalifikacijos darbo jėgos pramonėje dalis sudarė tik 3,5 proc. Lyginant galima pasakyti, kad ES ios proporcijos buvo atitinkamai 30,4 ir 16,8, o JAV – 25,5 ir 18,2 proc.

Tyrimo duomenys rodo, jog Lietuvoje vyrauja orientuota į reklamą maisto, odų, leidybos pramonė, sudaranti 32,0 proc., kapitalo imlios naftos perdirbimo ir chemijos pramonės akos (28,2 proc.) ir darbo imli tekstilės, medienos apdirbimo pramonė – 20,9 proc. Tačiau labai ma˛ą dalį (tik 5,9 proc.) sudaro orientuota į mokslo tyrimus bei auktąsias technologijas pramonė (farmacijos, kompiuterių, radijo, automobilių), kuri pasaulyje yra konkurencingiausia. Dvi did˛iausios akų grupės remiasi tais veiksniais, kurių Lietuva neturi arba turi nepakankamai. Viena, Lietuvos įmonės neturi pakankamai rinkodaros gebėjimų ir lėų, antra, kapitalas alyje yra ribotas ir brangus veiksnys. ie duomenys rodo, jog Lietuvos pramonės struktūra gerokai yra prieinga santykiniam jos pranaumui – pavyzd˛iui, Lietuvoje kapitalo imlios pramonės dalis yra daugiau nei dvigubai didesnė u˛ JAV, kuri turi santykinį pranaumą būtent kapitalo imliose akose.

6 lentelės duomenys apie Lietuvos pramonės struktūrą pagal technologijų lygį tik patvirtina jos atsilikimą. Matome, kad Lietuvoje vyrauja senųjų

4 lentelė. Lietuvos pramonės struktūra pagal darbo jėgos kvalifikaciją 1998 m. (proc.)

alys	Auktos kvalifikacijos darbo jėgos pramonė	ˇemesnės nei aukta kvalifikacijos darbo jėgos pramonė	Auktesnės nei ˛ema kvalifikacijos darbo jėgos pramonė	ˇemos kvalifikacijos darbo jėgos pramonė
Lietuva
ES (15)
JAV
Japonija

altinis: Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir Lietuvos ūkio institutas. Lietuvos pramonės konkurencingumas. www.ekm.lt (5 lentelė).

5 lentelė. Lietuvos pramonės struktūra pagal gamybos veiksnių naudojimo intensyvumą 1998 m. (proc.)

alys	Pamatinė pramonė	Kapitalo imli pramonė	Darbo imli pramonė	Orientuota į reklamą pramonė	Orientuota į mokslo tyrimus pramonė
Lietuva
ES
JAV
Japonija

altinis: Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir Lietuvos ūkio institutas. Lietuvos pramonės konkurencingumas. www.ekm.lt (6 lentelė).

6 lentelė. Lietuvos pramonės struktūra pagal technologijų lygį 1998 m. (proc.)

Auktųjų technologijų pramonė	Vidutinikai auktųjų technologijų pramonė	Vidutinikai senųjų technologijų pramonė	Senųjų technologijų pramonė

altinis: Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir Lietuvos ūkio institutas. Lietuvos pramonės konkurencingumas.www.ekm.lt (7 lentelė).

technologijų pramonė, kurioje sukuriama net 73 proc. visos produkcijos, o auktųjų technologijų pramonė tesudaro 4,4 proc. Tokia pramonės struktūra nėra perspektyvi. Nors galima surasti rinkos nias ir tokių akų gaminiams, bet jose paprastai yra labai didelė konkurencija. Tokia pramonė negali būti pagrindas pagreitinti alies ekonomikos augimą ir pasiekti auktesnį pragyvenimo lygį. OECD atlikti 29 alių tyrimai parodė, jog tiesioginė pelno norma investuojant į inovacijas yra gerokai didesnė u˛ vidutinę ir siekia net 40 proc., todėl Lietuvos pramonės restruktūrizavimas, paremtas naujomis technologijomis ir ˛iniomis, gerokai padidintų Lietuvos įmonių efektyvumą. Tačiau, Lietuvos mokslo ir technologijų baltosios knygos duomenimis, alyje mokslų ir technologijų plėtotėje tiesiogiai dalyvauja tik 10–15 tūkst. tyrėjų, o pagrindinis finansavimo altinis yra valstybės biud˛etas. Tuo tarpu ES alyse daugiau kaip 60 proc. ių ilaidų finansuoja privatusis sektorius.

1.4. Lietuvos u˛sienio prekybos sąlygų kaitos, Lietuvai tapus ES nare, hipotetinė analizė

Lietuva rengiasi tapti Europos Sąjungos nare nuo 2004 m. Kadangi jau iuo metu yra likę nedaug prekybos ir investicijų apribojimų, tai narystė ES vargu ar turės didesnės tiesioginės įtakos tiek prekybai, tiek investicijoms. Kaip rodo ir U˛sienio reikalų ministerijos atliktas tyrimas, prekybos su ES sąlygos ma˛ai pakis, o su trečiosiomis alimis iek tiek pablogės. Be Lietuvos, Europos Sąjungos narėmis taps ir kitos Vidurio ir Rytų Europos alys, kurių daugelis jau dabar yra labiau nei Lietuva integruotos į Europos ekonomiką ir kurioms ES bus lengviau konkuruoti. Tačiau netiesioginis narystės poveikis gali būti labai didelis. Tai ir politinės ar įsivaizduojamos verslo rizikos suma˛ėjimas, bendravimo problemų palengvėjimas ir kiti veiksniai, kurių poveikį Lietuvos ekonominei integracijai sunku kiekybikai prognozuoti.

U˛sienio reikalų ministerijos atliktas pramoninių prekių prekybos sąlygų pakitimo tyrimas[9] parodė, jog prekybos re˛imo pakitimas palies tik 30 proc. Lietuvos u˛sienio prekybos apyvartos. O didesnės prekybos dalies Lietuvos narystė ES nepalies, nes jau dabartiniu metu pramonės prekių prekyboje su ES, Baltijos ir Vidurio ir Rytų Europos alimis yra taikomas nulinis tarifas.

Prekybos re˛imo pakitimas didesnės įtakos turės tik prekybai su Rusija, JAV, Baltarusija, Japonija, Ukraina, Kinija, Taivanu, Korėjos Respublika, Indija, Uzbekistanu, Kanada, Izraeliu, Malaizija, Kazachstanu (i viso 14 valstybių), prekyba su kuriomis sudaro apie 28 proc. visos Lietuvos prekybos apyvartos. Į ias valstybes 1999 m. buvo eksportuota lietuvikos kilmės pramonės prekių u˛ 1217,0 mln. Lt., o importuota – u˛ 6264 mln. Lt. Prekyboje su iomis alimis pakis muitų tarifų lygis; be to, Lietuva praras JAV, Kanados ir Japonijos taikomas bendrosios preferencijų sistemos lengvatas.

Did˛iausią prekybos sąlygų pakitimo poveikį patirtų Lietuvos eksportas į Ukrainą ir JAV. Prekybiniuose santykiuose su Ukraina, Lietuvai tapus ES nare, nustotų galioti laisvosios prekybos sutartis, o prekyboje su JAV eksporto sąlygos pablogėtų todėl, kad JAV iuo metu Lietuvai taiko bendrąją preferencijų sistemą, o ES alims i sistema negali būti taikoma. Lietuvai tapus ES nare ir nutraukus laisvosios prekybos sutartį, eksportas į Ukrainą pabrangtų pagal 1999 m. prekybos sąlygas apie 11 proc., o pagal 2000 m. prekybos sąlygas – tik 2 proc.; absoliučia iraika tai sudarytų 28 ir 17 mln. Lt. Importo pabrangimas būtų didesnis. Esant 1999 m. prekybos apimčiai ir struktūrai jis sudarytų 87 mln. Lt., o 2000 m. – 83 mln. Lt. Importas i JAV imant 1999 m. duomenis pabrangtų 11,2 mln. Lt., o 2000 m. – 4,4 mln. Lt.

Importas i Rusijos pabrangtų 22–25 mln. Lt., i Japonijos – 16–17 mln. Lt., tačiau dalį vienų prekių importo pabrangimo kompensuotų kitų prekių importo atpigimas, kuris sudarytų atitinkamai 12 ir 13 mln. Lt. Vertinant lyginamuoju skirtumu prekybos re˛imo pakitimo poveikis prekybai su Rusija nėra toks didelis. 1999 m. duomenimis, importo pabrangimas lyginamąja iraika sudarytų tik 0,7 proc., o atpigimas – 0,04 proc. 2000 m. ie prekybos sąlygų pakitimo rodikliai dar ma˛esni, atitinkamai tik 0,5 proc. ir 0,01 proc. Be abejo, prekybos re˛imo pakitimas prekybai kai kuriomis prekėmis gali turėti esminį poveikį. Tačiau tuo metu, kai Lietuva taps ES nare, prekybos re˛imas tarp ES ir Rusijos gali būti kitoks, nes iuo metu daugeliui Rusijos ˛aliavinės kilmės prekių ES taiko antidempingo muitą, kuris yra laikino pobūd˛io ir Lietuvos įstojimo laikotarpiu gali netekti galios.

Lietuvai tapus ES nare, ji pati turės taikyti ES prekybos sąlygų lengvatas besivystančioms alims. Tai pasakytina apie bendrąją preferencijų sistemą besivystančioms valstybėms, laisvą prekių įve˛imą 11-kai Vidur˛emio jūros alių bei lengvatas, numatytas Lomė konvencijoje 71 Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybei. ES vykdo liberaliausią prekybos politiką besivystančių alių at˛vilgiu, iuo metu visas besivystančių alių ne ˛emės ūkio produktų eksportas į ES yra be muitų. Neseniai ES priėmė sprendimą netaikyti jokių tarifų ir kiekybinių apribojimų eksportui i 50 labiausiai atsilikusių alių grupės valstybių (iniciatyva „Viskas iskyrus ginklus“). Pagal Europos–Vidur˛emio jūros valstybių partnerystės programą numatyta, kad iki 2010 m. su jomis bus sukurta laisvosios prekybos zona. Atsi˛velgus į nedidelius Lietuvos importo i ių valstybių mastus, taip pat į tai, kad ios alys daugiausia eksportuoja gaminius, kurie Lietuvoje negaminami, ruoiant strategiją is prekybos sąlygų pakitimas nebuvo vertintas. Tačiau reikia atlikti isamesnius tyrimus, kaip narystė ES pakeis importą i besivystančių alių, – jis į ES auga kasmet po 15 proc. Ateityje daugelis muitų tarifų besivystančių alių prekėms turėtų būti panaikinti ar gerokai suma˛inti, ES rinkos priėjimas besivystančių alių prekėms turėtų dar labiau pagerėti. Kadangi ios prekės gali sudaryti nema˛ą konkurenciją būsimųjų narių eksportui į ES, ypač tekstilės gaminių, Vidurio ir Rytų Europos alys jau dabar turėtų aikiai idėstyti savo interesus ir taip paveikti ES derybų poziciją.

Lietuva yra stambi tekstilės ir siuvimo gaminių eksportuotoja, todėl Lietuvos tekstilės eksportuotojus domina, kaip narystė Europos Sąjungoje atsilieps lietuvikų tekstilės gaminių konkurencingumui vietinėje rinkoje bei u˛sienyje. U˛sienio reikalų ministerijos atlikti tyrimai nevisikai atsi˛velgė į ios akos specifiką ir todėl reikia atskiro tyrimo. iuo metu visas Lietuvos tekstilės eksportas tesudaro apie 1 proc. ES importo, kuris 2000 m. siekė 70 mlrd. eurų, todėl Lietuvos eksporto galimybės į ES labai didelės. Tačiau neaiku, kaip Lietuvos gaminių konkurencingumui atsilieps ES importų kvotų panaikinimas nuo 2005 m. pagal Pasaulio prekybos organizacijos susitarimą dėl tekstilės gaminių. Vien 1995–2000 m. ES tekstilės importas iaugo 54 proc. Nors ES konvenciniai tarifai tekstilės gaminiams jau dabar yra ˛emi (iuo metu vidutinis ES tarifas yra 9 proc.), bet ateityje jie dar labiau suma˛ės (pagal ES įsipareigojimus Pasaulio prekybos organizacijos įaldytas tarifas 2005 m. yra 7,9 proc.), be to, jie taikomi tik labai nedidelei importo daliai, nes didesnė dalis importo vyksta lengvatinėmis prekybos sąlygomis pagal tris pirmiau minėtas lengvatų sistemas. Pagrindinė importo ribojimo priemonė besivystančioms alims buvo kvota, kurios nuo 2005 m. neliks. Jau iuo metu netaikomos kvotos importui i labiausiai atsilikusių valstybių.

Kol kas Lietuvoje nėra tyrimų, kurie įvertintų narystės ES poveikį prekybai ˛emės ūkio produktais. ES daugeliui maisto produktų taiko auktesnius muitų tarifus nei Lietuva, todėl tikėtina, kad Lietuvos ˛emės ūkio gamintojai bus labiau nei dabar apsaugoti nuo importo i trečiųjų valstybių. Lietuvos eksportuotojai esant dabartinei ES tvarkai u˛ savo eksportą į trečiąsias alis papildomai gautų imokas i ES biud˛eto, o tai padidintų jų konkuravimo galimybes. Kol kas sunku atlikti narystės poveikio skaičiavimus, nes ES dar nėra apsisprendusi dėl bendrosios ˛emės ūkio politikos ateities ir dėl imokų dyd˛io ir likimo. Kai tik paaikės bendrosios ˛emės ūkio politikos ateitis, Lietuva turės atlikti isamią poveikio analizę. Joje taip pat reikėtų atsi˛velgti ir į būsimųjų Pasaulio prekybos organizacijos derybų nuostatas ˛emės ūkio srityje, prie jų formavimo ypač aktyviai prisidėjo ES. Ji siūlo suma˛inti ir eksporto subsidijas, ir vidaus paramą „gintarinėje dė˛utėje“, tačiau bent artimiausiu metu kol kas ne˛adama jų panaikinti.

1.5. Lietuvos darbo jėgos migracija

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, migracijos saldo 1994–2000 m. buvo nuolat neigiamas, o ivykstančiųjų skaičius kasmet virydavo atvykstančiųjų skaičių 20–23 tūkstančiais ˛monių. Taigi vien remdamiesi iais duomenimis galime teigti, jog per nurodytą laiką i Lietuvos ivyko apie 150 tūkst. ˛monių.

Kai kurių tyrimų duomenimis[10], pradiniu Lietuvos narystės ES laikotarpiu kasmet apie 240 tūkstančių ˛monių i Lietuvos dirbtų u˛sienyje, dauguma jų – laikinai.

Emigracija prisideda prie kito gyventojų skaičiaus ma˛ėjimo veiksnio – gimstamumo ma˛ėjimo. Vykstant abiem iems procesams Lietuvoje nuolat ma˛ėtų gyventojų skaičius[11], todėl galiausiai ikiltų imigracijos ir atitinkamos imigracinės politikos reikalas.

2. Stiprybių, silpnybių, GRĖSMIŲ IR GALIMYBIŲ ANALIZĖ

Stiprybės

Trumpa u˛sienio prekybos, tiesioginių u˛sienio investicijų ir migracijos būklės analizė rodo, kad iandien Lietuva, laisvojo demokratinio pasaulio ir rinkos ūkio naujokė, turi labai nedaug stiprybių. Ji yra ekonomikai silpna, iplėtojusi neracionalios struktūros bei atsilikusių technologijų pramonę ir labai stokojanti kapitalo ˛emės ūkio alis. Did˛ioji dalis jos stipriųjų savybių vis dar tebėra potencialioje būsenoje.

Akivaizdu, kad Lietuva neturi tokių gamybos veiksnių, kuriais ji teigiamai isiskirtų i daugumos kaimyninių alių. Neturėdama gausių mineralinių iteklių, puikaus klimato ar daug pigaus kapitalo, Lietuva ateityje gali remtis tik darbo jėgos kvalifikacija ir jos produktyvumu (naumu). Lietuvos stiprybes pasaulio rinkose ir ekonominiame lenktyniavime sudaro jos ˛mogikojo kapitalo savybės – esamos ir būsimos, kartu reikmingi yra ir kiti veiksniai – tradicikai gyvybingas ir neblogas gamtines sąlygas turintis ˛emės ūkis, geografinės padėties sąlygotos transporto ir kitų paslaugų plėtojimo galimybės.

Neabejotina Lietuvos stiprybė bus tokia, kad, Lietuvai tapus ES nare, ilgam pradės veikti Europos Bendrijos finansinė ir techninė parama, kuri ˛enkliai iplės investicinę veiklą mūsų alyje (taigi ir u˛imtumą bei BVP augimą) ir ma˛ins infrastruktūros bei ˛emės ūkio atsilikimą. Vieno neseniai atlikto tyrimo duomenimis[12], jau pirmaisiais narystės ES metais Lietuva i bendrijos biud˛eto gaus apie 450 mln. eurų (1700 mln. Lt) finansinės paramos, pati įmokėdama į bendrijos biud˛etą apie 170 mln. eurų (apie 600 mln. Lt). Po 4–5 narystės metų grynoji finansinė parama Lietuvai gali padidėti iki 2,8–3,2 mlrd. Lt kasmet[13]. Kita vertus, i parama pareikalaus rimto biud˛eto pajamų ir ypač ilaidų perskirstymo bei specialių pastangų teikiamoms lėoms įsisavinti.

Ma˛os darbo ir daugelio paslaugų ilaidos (su slypinčiu potencialiu Balassos–Samuelsono efektu – ˛r. apie tai toliau) – tai irgi Lietuvos ekonominė stiprybė.

Lietuvos buvimas paribyje su did˛iąja Eurazijos valstybe Rusija yra jos stiprybė, lemianti jos galimybes plėtojant megakontinento (Europos ir Azijos) ūkinius ryius, kurie artimiausiais deimtmečiais neabejotinai intensyviai plėtosis. Visos Vidurio ir Rytų Europos alys yra tokioje padėtyje kaip Lietuva, bet tai nereikia, kad Lietuva čia negalės gauti savo dalies ar ir daugiau.

Stiprybė yra visuotinis ratingumas, mokymosi įgūd˛iai, gerovės kėlimo motyvacija, taupymo ir turto kaupimo (individualių gyvenamųjų namų statyba ir pan.) tradicijos.

Lietuva turi patenkinamas, o ateityje gal turės ir geras sąlygas turizmui, pirmiausia – trumpalaikiam.

Kol kas tik potenciali Lietuvos stiprybė – gyvenviečių ir bazinės infrastruktūros isidėstymo alies teritorijoje tolygumas. iandien i savybė neteikia jokio pranaumo , bet antroje laikotarpio pusėje turėtų pradėti aikėti jos pranaumas – visos alies teritorijos apgyvendinimo tolygumas teikia nepalyginti geresnių galimybių daryti investicijas tiek kai kurioms naujoms, tiek tradicinėms ekonominės veiklos rūims, iplečia galimybes teikti lengvatas u˛sienio investuotojams.

Per 13 metų dar prisidės suformuotos (iugdytos) stiprybės. Jas lems atitinkamos strategijos sukūrimas ir įgyvendinimas.

Kaupiasi santykinis Lietuvos verslo subjektų pranaumas iuolaikinės verslo vadybos ir rinkų pa˛inimo srityje potencialių partnerių Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Kazachstane ir kitose NVS alyse at˛vilgiu. Atsiranda realių Lietuvos tiesioginių investicijų tose alyse galimybių. Jei nedarbo problema Lietuvoje būtų ispręsta – Lietuvos tiesioginės investicijos Rytų valstybėse būtų laikytinos teigiamu indėliu į alies bendrojo nacionalinio produkto (BNP) kūrimą.

Silpnybės

Lietuvos ūkio atsilikimą ir santykinį silpnumą sąlygojančių silpnybių yra, ˛inoma, kol kas gerokai daugiau nei stipriųjų savybių.

Pirmiausia pa˛ymėtinas technologijos, darbuotojų kvalifikacijos ir darbo kultūros atsilikimas, įskiriant verslo įmonių ir vieojo sektoriaus institucijų vadybą ir administravimą (tai lemia menką naumą, nepakankamą kokybę, taigi ir nedidelį konkurencingumą tarptautinėse rinkose, ma˛ą sukuriamą pridėtinę vertę ir silpną patrauklumą investuotojams).

Nors Lietuva turi laisvosios prekybos sutartį su ES, galiojančią nuo 1995 m., ir asociacijos (Europos) sutartį, įsigaliojusią 1998 m., verslo ryiai su ES alimis vis dar tebėra tik tradicinių formų – prekyba ir Vakarų ūkio subjektų investicijos į naudingiausius gamybinius projektus Lietuvoje. Tebėra menkas ES vidaus rinkos pa˛inimas, nedalyvaujama verslo ryių tinkluose business networks]. alyje labai stokojama isilavinusių, iniciatyvių, drąsių, rizikuojančių, naujų rinkų iekančių verslininkų ir jų aljansų. Sustabarėję Vakarų Europos alių verslo subjektų ryiai ir verslo įpročiai taip pat yra didelė kliūtis.

Lietuvos rinka yra labai ma˛a – ir dėl nedidelio gyventojų skaičiaus, ir ypač dėl ˛emo pajamų lygio, menko verslo ir vartotojų kredito iplėtojimo. Todėl įėjimo į rinką motyvas u˛sienio investuotojams Lietuvos atveju labai silpnas (iskyrus gana siaurą plačiai vartojamų prekių grupę).

Kol kas ne tiek silpnybe, kiek grėsme laikytina jaunų bei kvalifikuotų Lietuvos gyventojų emigracija į Vakarų Europos alis ir JAV (plačiau apie tai ˛r. skyrelyje „Grėsmės“).

Prekybai ir gamybinei kooperacijai su kitomis ES alimis gali trukdyti ir iskirtinis kai kurių ūkio sektorių silpnumas, techninis ir struktūrinis atsilikimas. Tai pirmiausia pasakytina apie gele˛inkelių transportą bei ˛emės ūkį. Gele˛inkelių techninės būklės atsilikimas lems ma˛esnį nei potencialiai galimas Lietuvos dalyvavimo multimodaliniuose transporto koridoriuose mastą ir gaunamą naudą. Technologinis ˛emės ūkio atsilikimas u˛kirs kelią galimybėms inaudoti Lietuvos potencialą ˛emės ūkio produkcijos bei maisto produktų gamybos ir eksporto srityje (ypač konkuruojant Eurazijos rytų valstybių rinkose). Abiejuose sektoriuose jų modernizavimui reikia did˛iulių finansų ir laiko iteklių, todėl jų pertvarkymas turi būti strateginio planavimo dalykas.

Lietuvos politika tiesioginių u˛sienio investicijų at˛vilgiu yra pasyvi, dabartinis jos turinys – perduoti į u˛sienio bendrovių rankas didelių investicijų reikalingas valstybines įmones. Tiesioginių u˛sienio investicijų skatinimas, eksporto potencialo didinimas, gamybos technologinio lygio kėlimas bei „plyno lauko“ investicijų siekimas kol kas menkas ir nerezultatyvus.

alis turi silpnas, nepakankamas, palyginti su poreikiu, valstybės administravimo ir akademinių institucijų galimybes ir gebėjimus pasitelkti, apdoroti informaciją apie ES vidaus rinką bei pasaulio rinkas ir jų raidos tendencijas ir ja pasinaudoti.

Grėsmės

Dabartiniai Lietuvos ūkio konkurenciniai pranaumai remiasi pigia darbo jėga, kartais ir pigesnėmis ˛aliavomis, taip pat patogia (tranzitui) geografine padėtimi. Todėl jos eksporto struktūroje vyrauja tokios strategikai neperspektyvios (apskritai arba Lietuvai) prekių grupės kaip tekstilė ir jos gaminiai, kapitalo ir energijos imlios prekės. Dabartiniai alies konkurenciniai pranaumai (iskyrus geografinę padėtį) nėra perspektyvūs ilgesniam laikotarpiui. O įgytų konkurencinių pranaumų (pa˛angios technologijos, lyderiavimas atskirose perspektyviose akose, įmonių reputacija, intelektinės nuosavybės teisės, masto ekonomijos galimybės) Lietuvos ūkis beveik neturi. Savaime besiplėtojančio įdirbio tokiems pranaumams susidaryti taip pat nematyti.

Reikia turėti galvoje, kad toks spartesnis u˛ ES vidurkį augimas, koks jis bus per artimiausius 13–15 metų, galės trukti tik ribotą laiką. To prie˛astis – toks augimas neivengiamai pirmiausia orientuosis į laisvų (visikai neu˛imtų, dalinai neu˛imtų bei perkeliamų i perteklinės darbo jėgos sektorių) darbo iteklių absorbavimą bei kapitalo investicijų didinimą ir bus beveik iimtinai pasaulyje jau pasiektų technologijų lygmenyje. Nors tai kels Lietuvos ūkio technologinį lygį, didins darbo naumą, bet visa tai galės trukti ribotą laikotarpį (galimas dalykas – būtent 10–15 arba kiek daugiau metų).

Kitaip tariant, per artimiausius ma˛daug du deimtmečius Lietuvos ūkio augimas neivengiamai remsis ekstensyvaus augimo būdais – laisvos arba i tradicinių ūkio sektorių (pirmiausia ˛emės ūkio) atsilaisvinančios ir pigios darbo jėgos absorbavimu jau esamomis, da˛nai netgi ne pačiomis naujausiomis technologijomis besiremiančiuose sektoriuose.

Tai patvirtina pasaulio patirtis.[15] Japonijos ekonomika dar 9-ajame XX a. deimtmetyje augo beveik 9 proc. per metus; dar greičiau ji plėtojosi 7 ir
8-ajame deimtmetyje. Tokiu tempu plėtodamasi Japonija jau 1985 m. turėjo pralenkti JAV pagal BVP 1 gyventojui, o 1998 m. turėjo aplenkti JAV ir bendru BVP dyd˛iu. Tačiau taip neįvyko: jau 1983–1992 m. Japonijos ir JAV augimo tempas beveik susilygino (atitinkamai 3,9 ir 3,4 proc.), o kitą deimtmetį, 1993–2002 m. (įskiriant Tarptautinio valiutos fondo prognozuojamą augimą 2001–2002 m.), metinis augimo tempas bus atitinkamai 0,9 ir 3,3 proc. Neaplenkdama JAV naujų technologijų kūrimu, Japonija kartu nebegali jos aplenkti ir ekonomikai.

Ta pati tendencija matoma ir Azijos „keturių tigrų“, kuriuos TVF ėmė priskirti isivysčiusių alių grupei, ekonomikos raidoje: 1983–1992 m. Korėjos, Taivano, Honkongo ir Singapūro vidutinis metinis ūkio augimo tempas buvo atitinkamai 8,7, 8,5, 6,4 ir 7,0, o 1993–2002 m. laikotarpiu (įskiriant TVF prognozes 2001–2002 metams) tempas aikiai yra lėtesnis: 5,3, 5,2, 3,7 ir 6,7 proc.[17] (Beje, ekstensyvaus augimo veiksnių visikas vyravimas buvo pagrindinė sovietinės ekonomikos istorinės katastrofos prie˛astis.)

Analogiku keliu dabar eina Kinija. Kurį laikotarpį taip plėtosis ir Europos pokomunistinės alys, i jų – ir Lietuva.

Po io laikotarpio Lietuva atsidurs kitos problemos akivaizdoje – ikils problema, kaip lygiai prisidėti prie naujų technologijų kūrimo bei jų sklaidos; tik ją isprendusi alis galės būti tikra, jog ji neliks atsilikusi taip pat ir ekonomine prasme.

Globalizacija paliečia visas ūkinės veiklos sritis ir funkcijas. Gamybos proceso at˛vilgiu ji apima ir produktų gamybą, ir rinkas, ir investicijas. Gerokai ma˛iau isklaidomi po pasaulį tik mokslo ir diegimo darbai – naujų pa˛angiausių technologijų kūrimas ir diegimas į gamybą. Kaip ir dauguma pasaulio valstybių, Lietuva neturi galimybių tapti naujų gaminių ar naujų technologijų kūrėja bei jų eksportuotoja. Naujausios technologijos i esmės kuriamos tik keliose pasaulio vietose (alyse ar atitinkamuose jų aljansuose).

Todėl naujų, technologijos pa˛angos atneamų produktų tarptautinė prekyba ir toliau bus paaikinama produkto gyvavimo ciklu: kai prad˛ioje naują produktą gamina ir eksportuoja jį sukūrusi alis, visos kitos jį importuoja, paskui prie pirmojo eksportuotojo prisideda kitos isivysčiusios alys, o galop pagrindiniu to gaminio eksportuotoju tampa dinamikos (kylančios) besivystančios alys, paversdamos isivysčiusias alis jo importuotojomis (isivysčiusios alys tuo metu jau plečia dar naujesnio gaminio eksportą). Lietuvos yra ir bus naujausių gaminių importuotoja, jos ekonomikos dalyvavimas naujausiose gamybos akose (taigi ir tokios produkcijos eksporto perspektyvos) galimas tik kaip dalinis – įsijungiant į tarptautinius naujų produktų gamybos junginius (klasterius).

Ma˛iau isivysčiusi alis, į˛engusi į intensyvius prekių mainus, visada susiduria su savo ekonominio atsilikimo u˛konservavimo pavojumi. Prekyba sukuria gamybinės specializacijos sąlygas. alys partnerės specializuojasi pagal Heckscherio ir Ohlino atskleistus principus – santykikai darbo turtinga alis specializuojasi gaminti ir eksportuoti darbo imlias prekes, santykikai turtinga kapitalo – specializuosis kapitalo imlių prekių gamyboje ir eksporte. Abi alys turės naudos i specializavimosi, pajamos ir gerovė padidės abiejose. Tačiau prekyba sutvirtins vienos alies specializavimąsi kapitalo imliose (tai paprastai reikia – sudėtingesnių technologijų, perspektyvesnių gaminių akose) ir kitos alies specializavimąsi darbo imliose akose, t.y. gaminant tokias prekes, kurių paklausa pasaulio rinkose didėja lėčiau nei perspektyviųjų akų gaminių paklausa. Taigi pasyvus nevienodo isivystymo lygio alių dalyvavimas pasaulinės prekybos plėtroje įtvirtina, konservuoja atsiliekančios alies atsilikimą dar ilgesniam laikui – jei nieko dėl to papildomai nebus daroma. Atsiliekanti alis turi imtis specialių priemonių savo atsilikimui ma˛inti ir pirmiausia – tapti atvira kapitalo judėjimui ir patraukli u˛sienio investicijoms.

iuo metu muitais apsaugoti ūkio sektoriai po Lietuvos įstojimo į ES atsidurs padidėjusios konkurencijos aplinkoje, nes da˛nai importo rinkliava pagal Bendrąjį muitų tarifą yra ma˛esnė u˛ protekcinį Lietuvos muitų tarifą. Lietuvoje negaminamų prekių at˛vilgiu bus prieingai – importas i trečiųjų alių kai kuriais atvejais pabrangs ir vers importuotojus pereiti prie tiekėjų i ES alių (prekybos ikreipimas), o tai gali padidinti Lietuvos gamintojų gamybos ilaidas. Be to, tapusi ES nare Lietuva nustos gauti pramonės gaminių importo muitų nuolaidas pagal Bendrąją preferencijų sistemą (taikomą besivystančioms bei pereinamosios ekonomikos alims) eksportuodama prekes į JAV, Kanados, Japonijos rinkas ir turės pradėti pati teikti tokias nuolaidas besivystančioms alims pagal Lomė konvencijos taisykles. Visa tai reikia, kad konkurencijos sąlygos tradicinių pramonės gaminių gamintojams taps ne tokios palankios.

Lietuvos geografinė padėtis Europos bendrijos teritorijoje nėra gera. Įstojusi į ES Lietuva taps jos periferija. Jos kaimynė Lenkija atsidurs nepalyginti geresnėje padėtyje. Geresnėje padėtyje bus ir Estija; Latvijos geografinė padėtis gal panai į Lietuvos, bet ji jau dabar turi geriau iplėtotus komunikacinius (keleivių ir krovinių transporto bei logistikos) ryius su Vakarų Europa nei Lietuva. (Reikmės turės ir Kaliningrado klausimo sprendimas – kiek Rusija bus linkusi intensyvinti srities ūkinius ryius su kaimynais ir apskritai su ES alimis. Tam ji turėtų keisti ligiolinę savo strategiją Kaliningrado srityje, ko kaip tik ir nematyti.) Lietuva turės imtis specialių pastangų, norėdama gauti naudos i savo geografinės padėties. Ankstesnės ES raidos pavyzd˛iai rodo, kad periferinė alies – ES naujokės padėtis gali virsti jos pranaumu (ar bent nustoti būti kliūtimi) tik tada, kai alis įstengia maksimaliai inaudoti savo naująją padėtį (narystę ES) ryiams su trečiosiomis alimis plėtoti. Pavyzd˛iui, Graikija nerado veiksmingų būdų suvelninti ar juolab pasinaudoti savo „periferikumu“ ir dėl to atsilieka savo ekonomikos plėtote. O Airija, Ispanija ir Portugalija ėmėsi priemonių nustoti būti „pakračio“ valstybėmis ir energingai plėtojo ekonominius ryius su kaimynėmis bei partnerėmis, nesančiomis ES narėmis [18].

Kaip ir vidaus ekonominėje politikoje, taip ir iorės ekonominių ryių politikoje svarbų vaidmenį suvaidins strateginiai sprendimai energetikos srityje. is 13 metų laikotarpis yra Ignalinos AE visiko u˛darymo laikotarpis, koks II bloko u˛darymo variantas bebūtų pasirinktas. Bus Lietuva elektros energijos eksportuotoja ar turės tapti jos importuotoja? Grėsmė čia ta, kad ilgai liekant neapibrė˛tai situacijai didėja tikimybė, jog bus priimti neoptimalūs sprendimai, paveikiantys ir Lietuvos u˛sienio prekybą (elektros energijos eksportą arba importą).

Grėsme laikytina ir santykikai didelės darbingo am˛iaus gyventojų dalies nuostata iekoti darbo arba geriau apmokamo darbo kitose alyse. i nuostata rykiau pasireik Lietuvai įstojus į ES ir pirmiausia palies jaunus, modernesnių kvalifikacijų, kalbas mokančius ˛mones (laikinas laisvo ˛monių judėjimo apribojimas į daugumą ES alių truputį suvar˛ys emigracijos mastus). Ekonomikos augimo perspektyvos Lietuvoje nesustabdys emigracijos, nes darbo u˛mokestis, nors ir didėdamas, Lietuvoje ilgai atsiliks – ir turės atsilikti, jei bus siekiama u˛tikrinti tvarų augimą, – nuo isivysčiusių ES valstybių.

ˇiūrint visapusikai, darbingo am˛iaus asmenų migracija turi daugialypes pasekmes.

alims, i kurių ivyksta darbingi gyventojai, sukeliami padariniai priklauso nuo to, koks yra ivykstančiųjų kvalifikacijos lygis. Jei ivyksta ma˛ai kvalifikuoti darbuotojai, suma˛ėja nedarbas ir jo keliama socialinė įtampa, suma˛ėjusi pasiūla darbo rinkoje sukuria palankesnes sąlygas joje likusių darbuotojų atlyginimams, ima rastis u˛sienyje dirbančių asmenų pinigų pervedimų į alį (eimoms ir artimiesiems). Bendras rezultatas tokiu atveju (jei alis tikrai nepajėgia trumpu laikotarpiu u˛tikrinti tokį augimą, kad būtų sukurta pakankamai darbo vietų) yra teigiamas, nors ir santykikai ne˛ymus – alyje atsiranda nedidelis nacionalinių pajamų prieaugis, o tos pajamos dabar tenka truputį suma˛ėjusiam gyventojų skaičiui.

Tačiau jei i alies ivyksta kvalifikuoti arba labai kvalifikuoti asmenys, rezultatas kitoks. iuo atveju alies darbo jėgos kvalifikacinė struktūra pasikeis kvalifikacinio vidurkio ma˛ėjimo kryptimi, ˛inių ir technologijų adaptavimas sulėtės, o tai gali imti trukdyti ir tiesioginių u˛sienio investicijų srautui į alį; alies augimo potencialas susilpnės. Tiesioginius nuostolius patirs ir alies biud˛etas, finansavęs visą ar ˛ymią dalį tokių asmenų isilavinimo.

Taigi migracijos procesams yra svarbus struktūrinis veiksnys. Lietuvai įstojus į ES, emigruos ir kvalifikuoti, ir nekvalifikuoti darbuotojai. Migruojančių asmenų sudėtis pagal jų kvalifikaciją, deja, nėra statistikai apskaitoma; specialių tyrimų duomenys rodo, kad yra tendencija imigruojančių (oficialiai) asmenų kvalifikacijos lygiui būti didesniam nei priimančios alies darbuotojų vidutinis kvalifikacijos lygis. Be to, manytina, kad galimybės ir sąlygos kvalifikuotiems, ypač auktąjį isimokslinimą turintiems darbuotojams įsidarbinti (ypač pastoviam darbui) ES alyse bus keliskart geresnės. Todėl „protų nutekėjimo“ pavojus Lietuvai bus realus.

2015 m. jau aikiai bus matyti, kaip smarkiai suma˛ėjo jaunų ˛monių Lietuvoje – dėl gimimų skaičiaus ma˛ėjimo ir dėl padidėjusių galimybių jaunimui pasinaudoti emigravimu mokytis ir dirbti ES alyse. Pagrindinė migracijos (emigracijos) prie˛astis yra ir bus darbo pajamų skirtumas (kai kurių altinių duomenimis[19], skaičiuojant pagal oficialų valiutų kursą, darbo u˛mokesčio vidurkiai alyse kandidatėse yra ma˛esni nei ES alyse 5–10 kartų; valiutų kursą koreguojant pagal perkamosios galios pajėgumą, atlyginimai alyse kandidatėse yra ma˛esni 3–5 kartus). Skirtumai iliks keletą deimtmečių, taigi emigravimo prie˛astys egzistuos ilgai (laikotarpio prad˛ioje prie˛astis bus taip pat ir didelis nedarbas Lietuvoje, ypač jaunimo). Jaunų isimokslinusių Lietuvos gyventojų emigracija į kitas ES alis darys neigiamą poveikį Lietuvos ekonomikos plėtotei ir socialinės politikos galimybėms. Tam poveikiui velninti gali prireikti iekoti atitinkamų ekonominės ir socialinės politikos priemonių.

Tiesa, bent Lietuvos narystės ES prad˛ioje emigravimo motyvą gerokai silpnins keturi veiksniai: a) pereinamasis laikotarpis, kurio metu negalios laisvas darbo jėgos judėjimas ir kurį, kaip dabar galima spręsti, pasirinks (isiderės) daugelis ES alių; b) ribotos ES alių darbo rinkos galimybės absorbuoti atvykstančius darbuotojus; c) santykikai didelės sandorių ilaidos, persikeliant dirbti į kitą alį (ypač nuolatiniam darbui) ir d) laipsnikas pajamų skirtumų lyginimasis. Visi ie veiksniai lems, kad faktiki emigracijos mastai, Lietuvai įstojus į ES, bus ma˛esni nei nustatytos intencijos emigruoti. Tam tikrą analogiją iuo po˛iūriu teikia Rytų Vokietijos ˛emių reunifikavimas: 1991 m. apklausos duomenys rodė, kad, suvienijus Vokietiją, į jos vakarų ˛emes ketina keltis 36 proc. gyventojų; praėjus dvejiems metams po apklausos nustatyta, kad i tikrųjų persikėlė tik 5 proc. ketinusių taip daryti[20].

Baigiantis aptariamam laikotarpiui gali padidėti imigracija į Lietuvą (legali ir nelegali) i Rytų Europos valstybių (Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos) ir kai kurių Azijos alių. Priskirti į reikinį „grėsmių“ grupei galima tik santykikai – tiek, kiek tokia imigracija taptų sunkiai kontroliuojama arba stichika, destabilizuojanti socialinį gyvenimą ir bloginanti kriminogeninę padėtį. Laikotarpiui baigiantis ji jau gali pasirodyti esanti reikalinga tiek dėl to, kad darbo jėgos stygius pradės stabdyti ekonomikos plėtotę, tiek ir dėl rykėjančių neigiamų demografinių procesų (jaunimo dalies ma˛ėjimo gyventojų skaičiuje). Tačiau per artimiausius 15 metų imigracijos problema nebus didelė, ji aktualės vėliau.

Kaip teigiama kai kuriuose pereinamojo tipo alių ekonomikos tyrimuose, tokios alys patiria vadinamąjį Balassos–Samuelsono efektą. Jo esmė tokia.

Kai alis ima integruotis į tarptautinį ūkį – per prekių mainus, plėtojamus, be kita ko, ir dėl didėjančių u˛sienio kapitalo investicijų, – greičiausių pokyčių randasi tuose mainuose dalyvaujančių ūkio sektorių raidoje. Tie sektoriai vadinami prekiaujamų gaminių tradables] arba atviruoju sektoriumi, skiriant juos nuo neprekiaujamų gaminių non-tradables] arba u˛daro sektoriaus (jį sudaro daugelio paslaugų rinka, taip pat visikai nekonkurencinga, todėl protekcionistinėmis priemonėmis saugoma gamyba, nekilnojamojo turto rinka). Plečiantis eksportui, prekiaujamų gaminių (atvirame) sektoriuje didėja darbo naumas, pakyla vidaus rinkoje parduodamų gaminių kainos (iki tarptautinėse rinkose mokamų kainų, koreguojant transporto ir tarptautinių sandorių ilaidų dyd˛iu), didėja sektoriaus pajamos ir darbo u˛mokestis. O neprekiaujamų produktų (u˛darame) sektoriuje paskatos (neretai ir galimybės) didinti darbo naumą yra daug ma˛esnės. Kadangi, pirma, darbo u˛mokestis turi tendenciją būti daugma˛ vienodas visuose ūkio sektoriuose (atsi˛velgiant į darbo kokybę, lemiančią sukuriamos pridėtinės vertės dydį) ir, antra, darbo naumas nuo u˛sienio konkurencijos apsaugotame (u˛darame) sektoriuje auga gerokai lėčiau, atlyginimų didėjimas neprekiaujamų gaminių sektoriuje nėra padengiamas realiai sukuriama pridėtine verte, dėl ko jis tampa infliacijos greitėjimo veiksniu. (Lietuvos banko duomenimis, 1995–2000 m. darbo naumas, apskaičiuojamas kaip realusis BVP vienam darbuotojui, atvirame sektoriuje padidėjo ma˛daug 1,7 karto, o u˛darame sektoriuje i tikro liko nepakitęs. O darbo u˛mokestis abiejuose sektoriuose didėjo vienodu tempu, nors buvo ir liko nevienodas .)

Iorės ekonominiams ryiams ios pasekmės pasireik tuo, kad eksporto produkcijos kainos didės ir stabdys eksporto augimą (ar netgi ma˛ins jo apimtį), jei pagrindinis eksporto prekių konkurencinis pranaumas yra tik kainų at˛vilgiu, nes paalinti Balassos-Samuelsono efekto padarinių valiutos kurso devalvavimu (jeigu jis yra fiksuotas arba valdomas) ar leid˛iant jam atitinkamai laisvai kristi (jeigu jis slankus) bus nebeįmanoma: Lietuva, ES narė, bus Valiutų kursų mechanizmo-II (VKM-II) sudėtyje, o vėliau ir EPS sudėtyje. Taigi turėsime situaciją, kai greitesnis darbo naumo didėjimas prekiaujamų gaminių sektoriuje veda prie infliacijos tempo paspartėjimo ekonomikoje. Dėl to savo ruo˛tu reikėtų grie˛tinti valstybės ilaidų politiką netgi bandant taupyti valstybės pajamas (t.y. siekiant valstybės biud˛eto pervirio), o tai grėstų nedarbo padidėjimu ir socialinės įtampos atsiradimu.

Visa tai reikia, kad pasitvirtinant Balassos–Samuelsono efektui stojančios į ES alys, būdamos VKM-II narės, gali turėti rimtų problemų siekdamos jame ilikti ir itaip pelnyti teisę po dvejų metų (reikalaujama minimali nacionalinės valiutos kurso stabilumo trukmė – vienas i konvergencijos kriterijų) tapti EPS narėmis. Tai kartu sutrikdytų ekonominės integracijos procesą Europos Sąjungoje, keltų papildomų politinių rūpesčių.

Galimybės

Lietuvos buvimas mil˛inikoje ES vidaus rinkoje ir su tuo susijusi laisvė prekiauti Lietuvoje pagamintomis prekėmis be jokių tarifais daromų ir kitokių kliūčių atveria dideles galimybes alies ūkio plėtotei. Sudėjus kartu su galimybėmis u˛sitikrinti Lietuvoje ma˛esnes gamybos ilaidas, Lietuva tampa labai patraukli vieta (bet kartu su kitomis Vidurio ir Rytų Europos alimis) trečiųjų alių tiesioginėms u˛sienio investicijoms (pirmiausia JAV, Japonijos, Kanados, Australijos, Taivano, Honkongo, kitų Pietryčių Azijos augančių ekonomikų, Pietų Afrikos, taip pat NVS alių investuotojams).

Lietuva turi galimybę įgyti pranaumą konkurencinėje kovoje tarptautinėse rinkose, naudodamasi tuo, kad ji (taip pat ir Lenkija) ribosis su Rusijos eksklavu ES teritorijoje – Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi. Kol kas tai ir galimybė, ir grėsmė kartu, nes iorės ekonominiams ryiams čia labai daug įtakos turi politiniai sprendimai. Gali būti, kad dar į deimtmetį (ypač jei Rusija bus priimta į Pasaulio prekybos organizaciją, tai gali būti jau 2004 m.) Europos Sąjunga (27 alys) ir Rusija pasirays laisvosios prekybos sutartį, numatytą dabar veikiančioje ES ir Rusijos Partnerystės ir bendradarbiavimo sutartyje. Tokiu atveju susiformuos i prad˛ių neformali did˛iulė visos Europos (turint galvoje jau veikiančią Europos ekonominę erdvę, jungiančią ES ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) alis) ir dalies Azijos laisvosios prekybos erdvė. (iandien dar sunkiau įsivaizduojamas is procesas ateityje ims įgyti realesnius kontūrus, ypač nuo 2005 m. pradėjus laipsnikai funkcionuoti abiejų Amerikos ˛emynų laisvosios prekybos asociacijai (FTAA), jungiančiai visas iaurės ir Pietų Amerikos valstybes, iskyrus Kubą, ir nuo 2010 m. taip pat realius kontūrus įgaunant Azijos ir Ramiojo vandenyno valstybių ekonominio bendradarbiavimo forumo (APEC) laisvosios prekybos erdvei – iuo atveju pradedant nuo isivysčiusių io regiono alių.) Visais atvejais per į 15 metų ES ir Rusijos laisvosios prekybos erdvės kūrimas bus pa˛engęs į priekį ir Lietuvos logistinis vaidmuo, skiriant deramą dėmesį transporto rūių tarpusavio sąveikos gerinimui (multimodalinių transporto procesų plėtotei), gali smarkiai padidėti.

Ekonominė integracija į labiau isiplėtusią tarpvalstybinę ekonominę struktūrą (Europos Sąjungą) atveria galimybes siekti technologijos pa˛angos. Lietuva turi did˛iulius ir realius ansus imti greitai ma˛inti savo technologijos (kartu ir ekonomikos) atsilikimą, narystės ES pagrindu įsijungdama į perspektyvių produkcijos rūių vertės kūrimo grandinę value chain] – pradedant nuo ˛emiausių grand˛ių, t.y. nuo paprasčiausių produkto gamybos technologinių grand˛ių ar operacijų. Pa˛anga įmanoma tik slenkant ta grandine auktyn, prie vis sudėtingesnių gamybos stadijų ir artėjant prie produkto kūrimo, t.y. tyrimo ir diegimo, stadijos.

Esama kol kas dar silpnų po˛ymių (nedidelis tempo lėtėjimas, truputį padidėsianti neatsinaujinančių iteklių naudojimo keliama įtampa), kad isivysčiusių Vakarų valstybių ekonomikos plėtotė iek tiek lėtės. Tai suintensyvins konkurenciją ir ilaidų ma˛inimui nukreiptas investicijas, o tai savo ruo˛tu pagerins ekonomikai atsilikusių Vidurio ir Rytų Europos alių gamybos plėtotės perspektyvas.

Formuojantis (nuo 2005 m.) abiejų Amerikų laisvosios prekybos erdvei (FTAA) (ir nuo 2010 m. analogikai erdvei APEC ribose), iliks (gali net ir sustiprėti) tam tikros įėjimo į rinką kliūtys ES partneriams i FTAA ir atvirkčiai. Tai reikia, kad iliks motyvai investuoti partnerių alyse siekiant lengviau apeiti tas kliūtis – ir Lietuva, kaip ir kitos ES narėmis tapusios Vidurio ir Rytų Europos alys, bus patraukli vieta tokioms investicijoms.

Kai kuriems specialistams abejonių gali kelti faktas, kad iuo atveju integruojasi santykikai ˛emo ir aukto ekonomikos isivystymo lygio alys (Lietuva ir ES). Ar neslypi čia vienai ar kitai pusei rimtų pavojų, kurie grasintų ir pačios integracijos sėkmei? Viena i pasaulyje esamų analogijų – iaurės Amerikos laisvosios prekybos asociacijos (NAFTA) įkūrimas 1994 m., kai buvo sukurta laisvosios prekybos erdvė, apimanti JAV, Kanadą ir Meksiką. Kaip teigiama mokslinėje literatūroje, ekonominė asociacija turėjo „ …] santykikai nedidelį teigiamą poveikį JAV ekonomikai ir santykikai didelį teigiamą poveikį Meksikai”.[22]

Galimybes ekonomikos augimui atveria ir fiksuotas lito kurso susiejimas su euru bei paskesnė Lietuvos narystė Ekonominėje ir pinigų sąjungoje, t.y bendra valiuta.

Optimalios valiutos erdvės teorija [23] aikina, kad optimali (t.y. nuostolių nedaranti) kelių valstybių pinigų sąjunga galima tik esant tam tikroms sąlygoms. Jų yra keturios:

a) gana didelė alių – pinigų sąjungos narių tarpusavio prekyba (daranti juntamą poveikį nacionalinei ekonomikai),

b) atvira ekonomika,

c) atlyginimų ir kainų lankstumas,

d) darbo mobilumas.

Lietuvos atveju tas sąlygas galima manyti esant tokias. Pirma, Lietuvos u˛sienio prekybos vertinė apimtis jau dabar sudaro apie 80 proc. BVP vertės, i jos prekyba su ES artėja prie 50 proc. visos prekybos vertės. Taigi Lietuvos prekyba su ES yra gana didelė jau dabar, todėl bendra valiuta duotų didelės naudos.

Antra, Lietuvos ekonomikos atvirumas jau dabar yra labai didelis, iorinių ekonominių ryių po˛iūriu ji yra viena i liberaliausių Europos valstybių. Todėl ir i sąlyga garantuos, kad bendra valiuta bus naudinga ekonomikai.

Trečioji sąlyga – atlyginimų ir kainų lankstumas, kaip ir visose Europos valstybėse, nėra bent kiek plačiau vykdoma darbo u˛mokesčio atveju. Tai reikia, kad bendra valiuta asimetrinio oko sąlygomis pasireik savo neigiamomis pasekmėmis – tokiu mastu, kokiu asimetrinis okas suma˛ins alies eksportą (eksportas nesuma˛ėtų, jei tik atitinkamai kristų darbo u˛mokestis) ir dėl to – gamybą (nes pablogėjusių eksporto sąlygų nebus galima amortizuoti valiutos kurso kritimu ar devalvavimu. Juolab nebus galima stabdyti padidėsiančio nedarbo prekybos politikos priemonėmis suvar˛ant, kad ir laikinai, u˛sienio prekių importą).

Ketvirtoji sąlyga i dalies vykdoma ir juolab bus vykdoma Lietuvai esant ES nare (kai pasibaigs ES alių isiderėtas laisvo asmenų judėjimo pereinamasis laikotarpis). Lietuvos darbingo am˛iaus ˛monių nusiteikimas laikinai ar neapibrė˛tam laikui ivykti kitur dirbti, kaip rodo kai kurie tyrimai, yra gana paplitęs. Kita vertus, anksčiau įstojusių į ES alių patirtis parodė, kad i tikrųjų ry˛tasi persikelti kitur dirbti ma˛esnis, nei buvo tikėtasi, ˛monių skaičius. Lietuvai tas skaičius turėtų būti ma˛esnis nei kaimyninių alių, būsimų ES narių, nes jos gyventojų isilavinimas ir profesinis pasirengimas truputį atsilieka ir dėl to teikia ma˛iau ansų ir silpnesnius motyvus keltis kitur. Apskritai tai reikia, kad asimetrinių okų atveju Lietuva daugiausia pati turės spręsti padidėjusio nedarbo problemą ir grumtis su fiskalinėmis problemomis.

Apibendrinant galima pasakyti, kad įsijungimo į euro sistemą (pradiniame laikotarpyje – į VKM-II) teigiamos pasekmės Lietuvai turėtų pranokti neigiamas pasekmes; taigi Lietuvai naudinga įstoti į Ekonominę ir pinigų sąjungą. Kartu Lietuvai teks savo ekonominėje politikoje numatyti atitinkamas, rezerve laikomas, fiskalines ir kitokias priemones, būtinas velninti asimetrinio oko padarinius. (Pa˛ymėtina, kad tokiomis situacijomis euro sistemos alims numatyta ir partnerių pagalba.)

Kitas klausimas – kada įstoti?

Artimiausias „teorinis“ terminas yra dveji metai po įstojimo į ES – nes narystės Ekonominėje ir pinigų sąjungoje sąlygos numato minimalų dvejų metų terminą ibūti alies valiutai VKM-II ir itaip įrodyti jos kurso stabilumą ir pagrįstumą. Bet, kaip rodo visa ligiolinė sisteminių pertvarkymų ir integracijos patirtis, infliacijos tempas Vidurio ir Rytų Europos alyse kandidatėse į ES yra vidutinikai spartesnis nei ES narėse. Vadinasi, realieji jų valiutų kursai kyla. Prisijungus prie VKM-II ir turint galimybę leisti valiutos kursui svyruoti tik +15 ir –15 proc. ribose (nors tai ir nėra ma˛ai), infliacijos efektą reikėtų kompensuoti darbo naumo didėjimu. Tačiau darbo naumo didėjimas ir toliau tikėtinas pirmiausia ir greičiausiai prekiaujamų prekių sektoriuje (faktikai – pramonėje), o paslaugų srityje naumo didėjimo tendencijas sunkiau nuspėti (visais atvejais tikėtina, kad pradiniu laikotarpiu naumas čia didės lėčiau), taigi jis gali sukelti jau minėtą Balassos–Samuelsono efektą.

Spartesnės infliacijos grėsmę gali padidinti ir padidėjęs kapitalo įve˛imas, Lietuvai įstojus į ES ir dalyvaujant VKM-II. Padidindamas pinigų pasiūlą įve˛tas kapitalas gal tiesiogiai ir nesukels kainų kilimo, kadangi vidaus rinkos sąlygomis prekių ir paslaugų pasiūla Lietuvos rinkai faktikai bus labai elastinga. Tačiau įve˛tas kapitalas (pirmiausia tiesioginių u˛sienio investicijų pavidalu) greitai didins darbo naumą pramonėje (atvirame sektoriuje) ir itaip netiesiogiai prisidės prie infliacijos tempo greitinimo, nes kurstys Balassos–Samuelsono efektą.

Visa tai reikia, kad Lietuvos ekonomikos strategijoje jos priklausymas VKM-II turi būti laikomas rimtu lito kurso testu, kurį atliekant lito kursas – pradinis ar koreguotas – turi būti toks, kad a) u˛tikrintų ilgu laikotarpiu subalansuotą u˛sienio prekybą (darant prielaidą, kad neivengiamas ir didėjantis pajamų balanso deficitas bus finansuojamas įplaukomis i Europos Bendrijos biud˛eto ir tiesioginių u˛sienio kapitalo investicijų Lietuvoje perviriu, palyginti su Lietuvos tiesioginėmis investicijomis u˛sienyje; tai turėtų trukti gerokai ilgiau nei kalbamas 15 metų laikotarpis), b) leistų teigti, jog valiutų valdybos prad˛ioje parinktas kursas doleriais ir 2002 m. perskaičiuotas eurais per beveik devynerius fiksuoto kurso metus, didėjant lito realiajam kursui, neper˛engė jo perkamosios galios pariteto ir negresia tolesniu realaus kurso didėjimu ir perkamosios galios pariteto virijimu.

Kitaip tariant, priklausymas VKM-II turėtų trukti tiek laiko, kiek jo prireiks įsitikinti, koks lito kursas eurais u˛tikrins Lietuvos iorinių ekonominių ryių subalansuotumą ir kartu spartaus ekonomikos augimo tvarumą esant Ekonominėje ir pinigų sąjungoje. Pavyzd˛iui, manoma, kad Lietuva į Ekonominę ir pinigų sąjungą galėtų įstoti ne anksčiau kaip 2008–2010 m.

Būsimoji narystė Ekonominėje ir pinigų sąjungoje pasireik keliomis ekonomikos plėtotę skatinančiomis pasekmėmis:

1) paspartins prekybą tarp Ekonominės ir pinigų sąjungos narių, nes suma˛ins sandorių ilaidas, o kainų skaidrumas padidins konkurenciją;

2) nebeturėdamos savos pinigų politikos Ekonominės ir pinigų sąjungos narės nebeteks galimybės atidėlioti bei lėtinti ekonomikos struktūros reformas; narystė Ekonominėje ir pinigų sąjungoje didins konkurenciją ir privers greičiau perkelti darbą ir kapitalą i konkurencijos neatlaikančių akų į tas, kurios plečiasi dėl didėjančių mainų. Be abejo, čia prireiks aktyvaus valstybės vaidmens, norint negaiti vykdant restruktūrizavimą ir siekiant u˛tikrinti socialinį saugumą perėjimo laikotarpiais;

3) Europos centrinio banko pirmasis tikslas yra kainų stabilumo euro erdvėje palaikymas (siekiant, kad metinis harmonizuoto vartojimo kainų indekso padidėjimas nevirytų 2 proc.). Tokios politikos realizavimas ma˛ina infliacijos galimybes ir var˛o verslininkų veiksmus nustatant kainas; dėl to ma˛ėja realiosios palūkanų normos itaip lengvindamos bankų paskolų sąlygas;

4) bendros valiutos dėka Europos Sąjungoje susidaro labiau integruota kapitalo rinka; tai ˛ada geresnes finansavimo perspektyvas verslo įmonėms, ypač ma˛osioms. Tai irgi gerina taupymo ir investavimo procesų perspektyvas Lietuvoje, turint galvoje ateityje didėsiantį taupymą dėl kaupiamųjų pensijų fondų plėtros bei spartaus draudimo rinkos plėtojimosi[25].

Ekonominėje ir pinigų sąjungoje Lietuva turės didesnę (palyginti su dabar Tarptautinio valiutos fondo rekomenduojama) manevro laisvę savo fiskalinėje (biud˛eto) politikoje, nes toleruotino biud˛eto deficito riba padidės iki 3 proc. BVP. Tai padidins galimybes formuoti veiksmingesnį, prie ciklinių svyravimų labiau pritaikytą nacionalinį biud˛etą. Įvykd˛iusi konvergencijos kriterijų reikalavimus ir įstojusi į Ekonominę ir pinigų sąjungą, Lietuva toliau formuos ir įgyvendins nacionalinę ekonomikos politiką pagal Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus, sudarydama vidutinės trukmės Stabilumo programą, kurios esmė – pasiekti ir laikytis nacionalinio biud˛eto subalansuotumo ar net pervirio (valstybės didelės skolos atveju).

3. VIZIJA

2015 m. Lietuva yra Europos Sąjungos narė ir drauge su kitomis narėmis formuoja ir įgyvendina visų trijų ios sąjungos „ramsčių“ politiką. Narystės ES dėka ma˛daug apie 2010 metus ji įstengė pasiekti vidutinį 6 proc. per metus BVP augimo tempą ir ėmė pastebimai ma˛inti atsilikimą nuo ES vidurkio. Kai sprend˛iami didesnio ES politinio integravimo klausimai, ji laikosi saikingos konservatyvios politikos ir da˛nai blokuojasi su Did˛iąja Britanija, Danija, vedija, Austrija, taip pat Lenkija ir kitomis ES naujokėmis i Vidurio Europos, paremdama lėtesnį Europos federacinės valstybės kūrimą.

Lietuva pasiekė savo strateginį tarptautinės ekonominės integracijos tikslą – įsitraukė į Europos bendriją, po to tapo Ekonominės ir pinigų sąjungos nare ir drauge su kitomis narėmis dalyvauja toliau grūdinant ir tvirtinant Europos bendriją kaip ekonomikai integruotą Europą.

Ir po 13 metų Lietuva lieka Sanglaudos fondo paramos gavėja bei naudojasi didesnėmis kitų bendrijos fondų lėomis, negu jos įnaas į tuos fondus. Tai lemia atitinkamai didesnį investicijų ir visos ekonomikos augimo tempą ir kartu įpareigoja Lietuvą turėti atitinkamų charakteristikų vidaus ir iorės ekonominę ir biud˛eto politiką.

Visas is 13 metų laikotarpis Lietuvai yra didelių struktūrinių pokyčių laikotarpis. I esmės pertvarkyti ekonomiką ir u˛tikrinti jos galimybes būti moderniai buvo įmanoma tik gaunant esminę finansinę paramą i ES fondų infrastruktūrai kurti. Suvoktas būtinumas ilaikyti Vyriausybės rankose strateginį reformų orientavimą ir kartu netrukdyti ūkio raidos, kurią lemia ilaisvinta privati vietos ir u˛sienio verslo ˛monių iniciatyva, leido nelėtinti struktūros pertvarkos. Apgalvota ir imintinga Lietuvos iorinių ekonominių ryių politika čia suvaidino svarbų vaidmenį ir įgalino pasiekti did˛iausią palaikomą (tvarų) plėtotės tempą.

Nuo pat narystės ES prad˛ios Lietuvos piliečiams neliko jokių kliūčių laisvai judėti po visą Europos Sąjungą. Lietuvos ˛monių gerovės kilimą u˛tikrina laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir ˛inių judėjimas ES teritorijoje. Kartu su kitomis ES alimis Lietuva deda pastangas plėsti ias laisves ir viso pasaulio mastu, laikydamosi demokratijos ir pagarbos ˛mogaus teisėms principų.

Labiausiai isivysčiusiose alyse per artimiausius 13 metų susiformavo ne tik nauja ekonomika (˛inių ekonomika), bet ir nauja visuomenė. Laisvą prekių, paslaugų, kapitalo ir ˛monių judėjimą papildė, nors labai nelengvai, laisvas ˛inių judėjimas. Ūkinės veiklos internacionalizacija ir globalizavimas tapo svarbiausia jos charakteristika.

Penkios laisvės ir sudaro tą lauką, kuriame funkcionuoja Lietuvos ekonomika ir visuomenė (tiek iorinių, tiek vidinių ekonominių jos ryių at˛vilgiu).

Tačiau galimybės naudotis tomis penkiomis laisvėmis ir toliau lieka nelygios.

Santykikai naujausias ir strategikai svarbiausias yra laisvas keitimasis ˛iniomis. Galėjimas ir gebėjimas gauti, perimti ir adaptuoti ˛inias bei jomis operuoti, gebėjimas nuolat mokytis, priimti, perduoti, apdoroti ir generuoti informaciją dabar visikai lemia gebėjimą naudotis prekybos, kapitalo ir ˛monių judėjimo laisve ir kartu apibrė˛ia valstybių ekonominės ir socialinės pa˛angos tempą.

Kita vertus, paaikėjo, kad būtent laisvo ˛inių judėjimo teikiama nauda pasiskirsto itin nelygiai – ma˛iau isivysčiusios alys dėl tokios laisvės net gali daugiau prarasti nei laimėti: talentingi ir vis reikalingesni ˛monės emigruoja į isivysčiusias alis, kurios, gavusios naujų pajėgų, gali dar labiau atitolti nuo likusio pasaulio ˛inių ekonomika.

iuo metu Lietuva atsilieka ˛inių ekonomikai reikiamos infrastruktūros plėtojimu. ES statistikos tarnybos (Eurostato) duomenimis, 1999 m. 100 Lietuvos gyventojų teko 5,9 asmeninio kompiuterio, Latvijos – 8,2, Estijos – 13,5 (visų alių kandidačių į ES (13 valstybių, t.y. i jų ir Turkija) – 5,2), ES alių (15 valstybių) – 24,8; i 100 Lietuvos gyventojų 2000 m. internetu naudojosi 4,1 gyventojo, Latvijos – 6,2, Estijos – 25,4 gyventojo (alių kandidačių – 5,5, ES alių – 24,2); mobiliųjų telefonų 100 Lietuvos gyventojų 2000 m. teko 14,2, Latvijos – 16,6 ir Estijos – 38,7 (alių kandidačių – 21,8, ES – 62,6) . Nėra jokių duomenų, kad Lietuva galėjo jas aplenkti paskesniais metais. Taip pat nėra jokių indikacijų (nacionalinės programos, biud˛eto asignavimai), kad tas atsilikimas artimoje ateityje galėtų ma˛ėti. Dėl santykikai itin ma˛ų atlyginimų universitetuose jų edukacinis ir mokslinis potencialas stipriai su˛alotas, studijų kokybė – smukusi, o galimybės normalizuoti dėstymo lygį visais kokybiniais aspektais sumenkę. Kadangi ˛mogikojo kapitalo kūrimas yra kumuliatyvinis procesas, laikotarpio prad˛ioje buvusios nepalankios sąlygos neleido Lietuvai pasiekti geresnės santykinės padėties ir laikotarpio pabaigoje.

Iki 2015 m. susiklosčiusi ˛inių ekonomikos infrastruktūros kūrimo padėtis taps pagrindiniu veiksniu lemiant valstybės galimybes tolesniu laikotarpiu ma˛inti atsilikimą – tokių galimybių pagausės arba, prieingai, jų neatsiras.

Lietuvos įstojimas į ES pakėlė jos ˛inių ekonomikos infrastruktūros iplėtojimo absoliutų lygį (narystės dėka paspartėjus augimo tempui), tačiau tiesiogiai negalėjo pakeisti čia apraomų problemų, kurios sąlygojo santykinį tos infrastruktūros atsilikimą ir jo didėjimo grėsmę (esant menkai ˛inių ekonomikos infrastruktūros plėtotei ėmė ma˛ėti tiesioginių u˛sienio investicijų į alies ūkį).

Galimi apibendrinimai:

I vizija: Lietuva tradicikai yra atsilikusi nuo Latvijos ir Estijos (juolab nuo kitų labiau isivysčiusių ES alių) gyventojų isilavinimo ir informacinės visuomenės iplėtojimo at˛vilgiu, todėl ima nebespėti pasinaudoti ˛inių ekonomikos teikiamomis galimybėmis ir labiau atsilikti tiek nuo artimiausių kaimynių, tiek nuo kitų ES alių.

II vizija: Lietuva pertvarkė savo politiką ˛inių ekonomikos infrastruktūros plėtojimo po˛iūriu ir, 2015 metams prasidėjus, pasiekė savo tikslą – vietimo, mokymo, informacinių technologijų plėtotės ir telekomunikacijų iplėtojimo lygiu prilygsta minimaliems isivysčiusių Europos alių rodikliams ir tuo sukuria pagrindą visikam savo atsilikimui nuo jų likviduoti.

4. VALSTYBĖS MISIJA

Valstybės (Vyriausybės) misija ioje srityje – padėti ekonomikai, palaikant jai ryius su kitomis alimis, naudotis atsiveriančiomis galimybėmis, ivengti kai kurių pavojų ir spręsti atsirandančias problemas.

1995 m. įteikusi paraiką stoti į Europos Sąjungą Lietuva padarė istorinį sprendimą tiesioginės ekonominės integracijos į ES būdu paspartinti savo ekonomikos pa˛angą. Ekonomikos plėtotės lygio skirtumo ma˛inimas yra Lietuvos ekonominės integracijos politikos strateginis tikslas, taigi ir sėkmės matas.

Savarankikos (autonomikos, individualios), nors da˛nai net pernelyg stipriai u˛sienio konsultantų veikiamos alies vidaus ir iorės ekonominės politikos formavimą pakeis Lietuvos pozicijų Europos bendrijos institucijose, tarptautinėse ekonominėse organizacijose bei tarptautiniuose ekonomikos forumuose formavimas ir realizavimas. Dėl to greta nacionalinio ūkio raidos analizės ir tos raidos optimizavimo ekonominės politikos priemonėmis reikės gerokai padidinti Lietuvos gebėjimą analizuoti ES, Eurazijos ir pasaulio ekonomikos raidą bei formuoti Lietuvos interesus atitinkančias pozicijas visais tos raidos klausimais.

iame laikotarpyje padidės ir subręs tarptautiniai Lietuvos įsipareigojimai ekonominės politikos srityje (dėl narystės PPO – nuo 2001 m., narystės ES – galimas daiktas, nuo 2004 m., narystės EPS – prognozuojama nuo 2006 m. ar kiek vėliau, narystės EBPO (OECD) – spėtina nuo 2008 m.). Ir vidaus, ir iorės ekonominės politikos klausimais Lietuva ims vykdyti subalansuotą, tradiciniais isivysčiusių alių ekonominės politikos principais ir metodais grind˛iamą ūkio politiką. Suma˛ės Lietuvos Vyriausybės autonomikumas formuojant ūkio politiką, dėl to padidės jos stabilumas ir tvarumas, inyks didesnių klaidų tikimybė. Lietuvos Vyriausybės misija yra į laikotarpio pabaigą baigti formuoti tokią iorės ir vidaus ekonominės veiklos aplinką, kuri leistų ūkio subjektams ir darytų juos pajėgius aktyviai dalyvauti regioniniuose ir globaliniuose ekonominiuose procesuose ir gauti naudą i Lietuvos integravimosi į ES ir pasaulio ūkį.

Esminiais globalizavimo ir regioninės integracijos procesų kuriamos aplinkos elementais vis labiau taps neekonominiai veiksniai – i energetikos, transporto, ryių, jūrų ir oro uostų sektorių jie prasitęs, o i dalies ir persikels į vietimo, socialinės politikos, regioninės (erdvinės) politikos, mokslo tyrimų, visuomenės sveikatos, vieosios tvarkos, kultūros sektorius. Tuo pasireik jau iandien akivaizdus faktas, kad netolimos ateities ekonomika bus ˛inių ekonomika, kurios pagrindinis veiksnys bus ˛mogikasis kapitalas (veiksminga vietimo, mokymo, perkvalifikavimo, kvalifikacijos tobulinimo, nepertraukiamo mokymo, informacijos apdorojimo industrija).

Lietuvos ekonominė politika turės atsikratyti rykaus pasidalijimo į vidaus ir iorės ekonominę politiką. Turėti vidaus ekonominę politiką, nesusietą su iorės ekonominių ryių strateginiais tikslais bei taktiniais veiksmais, yra ne tik ma˛ai prasminga, bet gali būti ir labai ˛alinga (galime nurodyti įvykius krato ūkyje 1999 m., kai Rusijos finansų krizė niekais pavertė visą ekonomikos ir biud˛eto planavimą ir privertė 2000 m. vidaus ekonominę politiką suformuoti pagal iorės situacijos padiktuotas sąlygas). Lietuva nebegalės, kaip yra dabar, savo vidaus ir iorės ekonominių ryių politikos laikyti savarankikomis dalimis. Lietuvai tapus ES nare, jos ekonominė politika daugiausia aprėps tikslus veikti Europos ekonominėje erdvėje European Economic Area], t.y. beveik visą Europą apimančiame regione, ir tos veiklos priemones.

Valstybės misijoje, susijusioje su alies ekonomikos ir socialinės srities raida, jau dabar akivaizdus dviejų prieingų tendencijų susidūrimas – dėl globalizacijos plėtotės susiaurėja Vyriausybės ekonominės politikos ir finansinės galimybės, bet kartu padidėja atsakomybė ir reikalavimai imtis iniciatyvos vardan valstybės ir tautos pa˛angos bei gerovės. Todėl valstybės vaidmuo ekonomikoje liks reikmingas ir aktyvus, tačiau jis galės būti įgyvendinamas kitokiomis, vis rafinuotesnėmis priemonėmis.

5. STRATEGINIAI TIKSLAI

Strateginiai tikslai iorės ekonominių ryių srityje turės būti formuluojami atsi˛velgus į alies ekonomikos integracijos etapus. Laikotarpiu iki narystės ES (2004 m.) jie i tikro jau apibrė˛ti. Antrame etape, Lietuvai esant ES nare, bet dar neįstojus į EPS, strateginius tikslus įrėmins Konvergencijos programa, orientuota į konvergencijos kriterijų ekonominėje politikoje įvykdymą. Trečiame etape Lietuvos iorės ekonominių ryių politika turės būti glaud˛iai susieta su vidaus ekonomine politika ir nukreipta į ES Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų vykdymą kiekvienai Ekonominės ir pinigų sąjungos narei privalomos nacionalinės Stabilumo programos priemonėmis. Tai reikia, kad pereinant visus tris etapus alies iorės ekonominių ryių strateginiai tikslai laipsnikai keis savo struktūrą ir priemonių arsenalą. Vidaus ir iorės ekonominė politika laikotarpio pabaigoje turės būti formuojama daug labiau apibrė˛toje, tradicinės ekonominės politikos po˛iūriu suvar˛ytoje ir apkarpytoje erdvėje, bet reikalavimai nacionalinei ekonominei politikai iliks aukti ir grie˛ti tiek alies viduje, tiek Europos bendrijoje.

Todėl Lietuvos iorės ir vidaus ekonominė politika turės būti pertvarkyta į vietisą Lietuvos ūkio politiką, susidedančią i trijų dalių: a) vidaus ekonominės politikos, vykdomos subsidiarumo principu, b) ūkio politikos bendrijos sudėtyje ir c) ekonominių ryių politikos trečiųjų alių at˛vilgiu.

Pasaulyje ne˛ada inykti pasidalijimas į turtingas ir skurd˛ias alis. Per pastaruosius 100 metų tos grupės visai nesuartėjo darbo naumo ir gyvenimo lygio srityse, nors ekonominė pa˛anga visuose kratuose buvo labai ryki (kita vertus, atskiros alys tuos skirtumus gebėjo gerokai suma˛inti). Skirtumai tarp gyventojų pajamų kratutinėse valstybėse tapo dar didesni.[27] Lietuvos strateginis tikslas – suma˛inti ir galiausiai likviduoti atsilikimą pagal BVP vienam gyventojui, skiriantį ją nuo labiausiai isivysčiusių Europos valstybių, o siekiant io tikslo svarbų vaidmenį turės suvaidinti atitinkama jos iorės ekonominių ryių politika (kaip integruota bendros jos ekonominės politikos dalis).

U˛sienio prekybos plėtojime jokios manevro laisvės nebeliks – įstojus į ES, bus įgyvendinama ES bendroji prekybos politika. Lietuvos iorės prekybinių ryių politikoje ypač reikės rūpintis ES vidaus rinkos reikalavimais ir konkurencija joje. Kas atsilaikys ES vidaus rinkoje, tas u˛tikrins savo ekonomikos augimą ir konkurencingumą pasaulio rinkose. Tai juolab svarbu dėl to, kad stiprėjant didiesiems pasaulio regionų prekybiniams blokams iliks tendencija santykikai greičiau plėtotis tarptautinei prekybai tarp vieno bloko narių. (Pavyzd˛iui, 1980 m. prekyba tarp ekonominio bloko narių Europos Sąjungoje sudarė 57 proc. visos bloko narių tarptautinės prekybos, o 1999 m. – jau 61 proc.; NAFTA (iaurės Amerikos laisvosios prekybos asociacijos) atveju skaičiai buvo atitinkamai 33 ir 47, Mercosur (Pietų Amerikos bendroji rinka) – 13 ir 22, ASEAN (Pietryčių Azijos valstybių asociacija) – 14 ir 18 .)

Tarptautiniai ekonominiai ryiai plėtojosi pirmiausia kaip prekybiniai ryiai – tai reikia, kad internacionalizacija iki iol vyko daugiausia tik pasibaigus gamybos procesui. Laipsnikai plėtojosi ir kapitalo judėjimas. Dabartiniame globalizacijos etape pasaulio mastu sklinda ne tik pagamintos prekės, ne tik finansinis kapitalas, bet vis daugiau iskleid˛iama ir pati gamyba – iardant jos itisinį gamybos procesą į atskiras technologines grandis ir idėstant jas tarptautiniu mastu, vadovaujantis gamybos racionalizavimo, gamybos ilaidų ma˛inimo ir gamybos plėtojimo strateginiais tikslais. Todėl ir Lietuvos iorės ekonominių ryių politika privalo būti orientuota pirmiausia ir pagrindinai į naujų perspektyvių gamybos procesų kūrimą ir plėtojimą Lietuvoje – skatinant atitinkamas tiesiogines u˛sienio investicijas (greta vidaus pramonės politikos priemonėmis vykdomo vietos gamintojų orientavimo ir skatinimo). Lietuva neatsiliks pasaulio ūkio raidoje, jei tik jos gamintojai įsijungs į stambiuosius perspektyvių produktų gamybos junginius (klasterius).

Svarbu ilaikyti NVS alių rinkas. Bet kurios rinkos praradimas yra nuostolingas dalykas ekonomikai, o NVS rinkos svarbios dar ir potencialiu savo augimu ateityje – ypač turint galvoje tikėtiną Kinijos ir Indijos ūkio suaktyvėjimą ir jo poveikį Rusijos, Ukrainos, Kazachstano ekonomikai bei jų reikmėms. Tose rinkose reikės gebėti konkuruoti su daugelio isivysčiusių alių eksportuotojais.

Lietuvai, atsi˛velgiant į jos silpnybes gamybos ir darbo kultūros srityje, atskiru strateginiu tikslu laikytina produktų (prekių ir paslaugų) kokybė. is tikslas Lietuvai toks pat svarbus, koks ir sudėtingas, todėl verta juo atskirai pasidomėti.

Laikotarpio pabaigoje Lietuva turi pradėti įgyti konkurencinių pranaumų kvalifikuoto darbo imliose akose (tai būtų kai kurios paslaugos, ypač susijusios su informacinių sistemų kūrimu bei aptarnavimu, taip pat asmeninės paslaugos, turizmas), taip pat turi rastis po˛ymių, kurie rodytų atsirandančius pranaumus auktųjų technologijų sektoriuose – toks turi būti vienas i Lietuvos strateginių tikslų. Jis leis keisti eksporto ir dalyvavimo pasaulio ūkinės veiklos mainuose struktūrą sudėtingos gamybos naudai.

alies technologinis lygis yra kumuliacinės prigimties savybė, todėl „uolių“ čia negali būti. Technologijos pa˛anga ir atsilikimo ma˛inimas čia įmanomas tik kaip strateginio tikslo realizavimas – ilgai ir nuosekliai plėtojant vietimą ir kvalifikacinį rengimą bei skatinant inovacijas ekonomikoje.

Skiriamos trys stambios pa˛angiausia technologija besiremiančių akų grupės (technologiniai klasteriai): 1) informacinės technologijos – kompiuteriai, telekomunikacijos ir visa su tuo susijusi mokslinė, gamybinė bei vadybinė veikla; 2) biotechnologijos – farmacija, ˛emės ūkio mokslai, aplinkosauga, medicina; 3) naujų med˛iagų mokslai – polimerai, keramika, nauji metalų lydiniai, kompozitai. Perspektyvių technologijų gali rastis ir kitose ūkinės veiklos srityse – energetikoje, apdirbamojoje pramonėje (nanotechnika, robotai). Dalis ių perspektyvių tyrimų ir gamybos plėtojimo krypčių yra tolimos nuo Lietuvos galimybių, kita dalis yra artimesnė Lietuvos galimybėms. Iorės ekonominių ryių strategija turi būti orientuota pagal specialistų nustatytas Lietuvai santykikai lengviau prieinamas perspektyvias mokslo ir gamybos kryptis. ios problemos raktas – kuo intensyvesnis ir nuoseklus ˛inių skleidimo, informacinės visuomenės formavimo ir nepertraukiamo mokymo plėtojimas vietimo, auktojo mokslo ir mokslinių tyrimų sektoriuose bei inovacijų, kooperavimo su mokslo tyrimo institucijomis skatinimas verslo sektoriuje.

Kaip (būsima) NATO narė, esanti rytiniame aljanso pakratyje, Lietuva patirs tam tikrą įtampą bei akivaizd˛ią riziką apsirūpindama kuro ir energijos itekliais. Todėl energetinio saugumo klausimas, energijos iteklių tiekimo diversifikavimas reikalaus pastangų iekant ir įgyvendinant atitinkamus sprendimus. Tokie sprendimai turės būti priimami, kai kuriais atvejais – ir pradėti realizuoti būtent baigiantis iam laikotarpiui.

Kapitalo judėjimo po˛iūriu Lietuva, būdama ES narė, turės u˛tikrinti visiką laisvę. Kadangi Lietuva ir dabar nenaudoja kapitalo įve˛imo bei ive˛imo suvar˛ymo priemonių (yra kol kas likęs ekonomine prasme ma˛areikmis suvar˛ymas įsigyjant ˛emę), is reikalavimas nesukels jokių nepageidautinų pasekmių. I visų kapitalo įve˛imo rūių – paskolinio kapitalo, portfelinio kapitalo ir tiesioginių u˛sienio investicijų alies ūkiui efektyviausia yra pastaroji. Tiesioginės u˛sienio investicijos daromos siekiant vieno i dviejų strateginių tikslų – a) pradėti nuosavą gamybą alyje turint omenyje jos rinkos patrauklumą ir b) pradėti gamybą dėl palankesnių nei kitur gamybos sąlygų, leid˛iančių suma˛inti gamybos ilaidas. Lietuvoje tiesioginių u˛sienio investicijų motyvacija pereina tris etapus. Pradiniame etape rykiai vyravo pirmasis motyvas – didelės vidaus paklausos gaminių perėmimas į u˛sienio bendrovių rankas. Antrame etape, Lietuvos narystės ES prad˛ioje, tikėtina, kad vyraus investavimas siekiant suma˛inti ilaidas. Trečias etapas prasidės ma˛daug 15 metų laikotarpio viduryje, kai tarp tiesioginių u˛sienio investicijų gausės tokių gamybinių investicijų, kurioms motyvas ma˛inti ilaidas egzistuos kartu su motyvu naudotis gigantika ES vidaus rinka, be kliūčių prieinama Lietuvos gamintojams. Tai reikia, kad didesnių galimybių reguliuoti (t.y. selektyviai, regioninės politikos priemonėmis skatinti) gamybinio kapitalo įve˛imą į Lietuvą jos ūkio pa˛angos labui atsiras tik į laikotarpio pabaigą. Tiesioginių u˛sienio kapitalo investicijų at˛vilgiu iorės ekonominės politikos strateginis tikslas turi būti siekis tiesioginių u˛sienio investicijų būdu spartinti perspektyvių, naujomis technologijomis besiremiančių akų plėtojimą, didinti eksporto potencialą ir tobulinti teritorinį ūkinės veiklos idėstymą (skatinti tos veiklos plėtotę kaimikuose regionuose).

Santykikai sunykus (vėlesniu laikotarpiu – Lietuvai tapus Ekonominės ir pinigų sąjungos nare) alies savarankikai pinigų politikai, atitinkamai padidės biud˛eto (fiskalinės) politikos reikmė Lietuvos iorės ekonominių santykių politikai – pirmiausia dėl to, kad būtent biud˛eto politika lems visuminės paklausos dinamikos dėka infliacijos tempą alyje ir kartu eksporto augimo galimybes, lemiančias ma˛os ekonomikos augimo tempą. iuo po˛iūriu Lietuva turės santykinį pranaumą, palyginti su daugeliu kitų Vidurio ir Rytų Europos alių, kadangi jau ir dabar (kaip ir Estija, ir Bulgarija) yra faktikai atsisakiusi autonomikos pinigų politikos (įdiegusi valiutų valdybos re˛imą) ir daug pasiekusi stabilizuodama vidaus finansų pusiausvyrą (daugelis Vidurio ir Rytų Europos valstybių turi 4–6 proc. BVP dyd˛io valstybės finansų deficitą, o Lietuvoje jis bus 1,7 proc.). Todėl tarp Lietuvos ekonominės politikos strateginių tikslų biud˛eto politikos reikmė jos iorinių ekonominių ryių plėtojimui turi būti oficialiai pripa˛inta ir atitinkamai traktuojama.

vietimas, profesinis mokymas ir auktasis mokslas turi tapti iplėtotu sektoriumi, nes nuo jo galiausiai visikai priklausys ir Lietuvos iorės ekonominės politikos strateginių tikslų realizavimas.

Gebėjimai analizuoti, prognozuoti bei pasinaudoti ES, Eurazijos ir viso pasaulio ekonomikos raida turi tapti vienu i Lietuvos ekonominės politikos formavimo grand˛ių.

Lietuva susidurs su „protų nutekėjimo“ problema ir todėl prireiks atskiros programos, kurios priemonėmis reikės u˛tikrinti labai kvalifikuotos darbo jėgos (specialistų) poreikio patenkinimą augančioje ekonomikoje (gali būti, kad „protų importas“ i alių į rytus nuo Lietuvos pasirodys esąs prieinamesnis, lankstesnis ir pigesnis būdas spręsti problemą nei pastangos susigrą˛inti ivykusius specialistus). Tai reikia, kad Lietuva turės suformuoti ir įgyvendinti tam tikrą migracijos politiką, sudarytą remiantis ūkio plėtotės interesais, kartu atsi˛velgiant ir į neekonominius veiksnius.

Perorientavimas į atviros ekonomikos plėtojimą reikalauja modifikuoti valstybės paramos principus. Plėtojant eksportą, plečiant gamybinę kooperaciją, skatinant aljansus ir u˛sienio investicijas Lietuvoje valstybės parama turi būti sutelkta sėkmingiausiai veikiantiems ir did˛iausias perspektyvas turintiems sektoriams. Kitaip tariant, valstybė turi laipsnikai ir prad˛ioje tik santykikai ma˛inti pagalbą silpniems ir neperspektyviems sektoriams.

Balassos–Samuelsono efektas pareikalaus specialių pastangų formuojant ir įgyvendinant valstybės pajamų politiką, kurios esmė – saikingumas naudojantis produktyvumo augimu krato ūkio atvirajame sektoriuje. Antraip realaus atlyginimo didėjimas jame sukels u˛imtumo ma˛ėjimą alies ūkyje. Tai bus įmanoma tik suradus konkrečius būdus ir sustiprinus institucijas, kurioms pavesta nuolatinės konsultacijos ir bendradarbiavimo tarp trijų suinteresuotųjų pusių – vieosios vald˛ios, darbdavių ir profesinių sąjungų palaikymas. (Priminsime, kad tokio tipo bendradarbiavimas sudarė pagrindą pagarsėjusiai Olandijos sėkmei, kai i esmės buvo suma˛intas nedarbas alyje.)

Reikia dar labiau perorientuoti Lietuvos u˛sienio politiką – jos tiksluose bei funkcijose dar svarbesnę vietą turi u˛imti Lietuvos prekybinių ir ekonominių interesų apsauga bei įgyvendinimas.

Priemonės

Lietuva sulauks didesnių tiesioginių u˛sienio investicijų ir u˛sitikrins ūkio bei technologijos pa˛angą pirmiausia todėl, kad bus ES vidaus rinkos dalis. Kad i galimybė būtų inaudota (tokį patį pranaumą turės visos į ES įstojusios Vidurio Europos ir Baltijos alys), Lietuvai reikia u˛sitikrinti kuo geresnę telekomunikacijų, transporto, energetikos, ˛mogikojo kapitalo ir logistikos infrastruktūrą.

Pasaulio prekyba dideliu mastu – manoma, kad apie vieną trečdalį visos prekybos apimties[29] – yra prekyba transnacionalinių korporacijų viduje, t.y. tarp jų padalinių, idėstytų skirtingose pasaulio valstybėse. Tai reikia, kad ma˛os valstybės sėkminga ekonominė integracija vyks lėtai, jeigu ji neatsidurs did˛iųjų transnacionalinių korporacijų orbitoje. Reikia imtis priemonių, kad visuomenės ir dalies vietos verslo prieikumas transnacionalinėms korporacijoms būtų eliminuotas, o ateinantys transnacionalinių korporacijų padaliniai plėtotų bendradarbiavimą su vietos verslu. Kita vertus, transnacionalinių korporacijų ekonominė galia ir toliau potencialiai kels ekonominių nuostolių bei neinaudotų galimybių destabilizavimo grėsmę kiekvienai silpnesnei vyriausybei.

Reikės pradėti rengti kasmet per˛iūrimą dokumentą „Lietuvos ūkio iorės aplinkos analizė ir raidos tendencijos“, apimantį toliau ivardytų pagrindinių Lietuvos ūkio iorės veiksnių pokyčius ir kitimo tendencijas (2–3 metų laikotarpiu). Iorės veiksniai: a) pasaulio ūkio ciklas ir konjunktūra, b) ekonomikos raida pagrindinių prekybos partnerių alyse, c) technologijos slinktys ir Lietuvos ekonomikos „artumas“ joms, d) politinės slinktys – regionų konfliktai, įtampos atsiradimas, grėsmių kilimas, anta˛o atvejai ir pan., e) ES prekybos politikos pokyčiai, darantys poveikį Lietuvos ūkio raidai ir tos raidos perspektyvoms, f) ES vidaus rinkos tolesnio reguliavimo raida, Europos Bendrijos ekonominės politikos tendencijos.

Kadangi visų galimų dalyvavimo ES vidaus rinkoje pokyčių numatyti neįmanoma, reikia imtis ES vidaus rinkos veiksnių poveikio Lietuvos ekonomikai nuolatinės stebėsenos (monitoringo) ir jos pagrindu sudaryti slenkančius 2–3 metų Lietuvos ekonomikos stabilizavimo ES vidaus rinkoje veiksmų planus (susietus su ekonominės politikos koordinavimo ir derinimo ES mastu programomis ir veiksmais, pirmiausia – su Stabilumo ir augimo pakto nuostatomis).

Vis didėjant Lietuvos ekonomikos tarptautinei integracijai reikės gerokai pagerinti smulkių ir vidutinių įmonių informavimą apie verslo sąlygas ir galimybes ES alyse ir pasaulyje (narystės ES sąlygomis).

alies Ūkio arba Finansų ministerijoje prireiks sudaryti ES ir pasaulio ekonomikos analizės padalinį, kurio funkcija bus rengti minėtų iorės ekonominių santykių aplinkos tyrimo ir prognozavimo dokumentus. Reikės gerokai patobulinti informacijos apie ES vidaus rinką bei pasaulio rinkas (konjunktūrą jose bei kitimo tendencijas) institucinį tinklą ir priemones. (Toks padalinys gali būti sudarytas ir kaip nepriklausoma institucija, bet visais atvejais turi būti garantuota, kad jis veiktų kaip aukto lygio analitinis vienetas think tank], kuris netrikdomas tenkintų Seimo ir Vyriausybės institucijų atitinkamos informacijos ir rekomendacijųs Lietuvos ekonominei ir apskritai u˛sienio politikai poreikį).

Būtinai reikės planuoti darbo jėgos imigraciją i trečiųjų alių, sudarant ūkio plėtotės bei u˛imtumo programas. Turės būti suformuota atitinkama migracijos politika, kuri atsi˛velgtų ir į būtinumą laikytis ES teisės aktų migracijos srityje, ir į Lietuvos darbo rinkos kitimo tendencijas.

Nacionalinės programos

Grie˛tai kalbant, ilgalaikių nacionalinių programų iorinių ekonominių santykių srityje nėra. Didesnį ar ma˛esnį ryį su tarptautinių ekonominių santykių plėtojimo tikslais turi Nacionalinė energetikos strategija (patvirtinta Seimo nutarimu 1999 m.), Pramonės plėtojimo vidutinės trukmės politika ir jos įgyvendinimo strategija (2000 m. liepos 5 d.), Lietuvos ūkio vidutinės trukmės strategija integracijos į ES kontekste (1999 m. bir˛elio 9 d.), Eksporto plėtros ir skatinimo strategija (2000 m. rugsėjo 7 d.), Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2003 m. strateginės kryptys (2000 m. rugsėjo 7 d.), Inovacijų versle programa (2000 m. gegu˛ės 3 d.), Lietuvos mokslo ir technologijų baltoji knyga (2001 m.), Lietuvos ekonominė programa laikotarpiui iki stojimo į Europos Sąjungą (2001 m. rugsėjis), ˇemės ūkio ir kaimo plėtros strategija (patvirtinta Seimo nutarimu 2000 m. bir˛elio 13 d.), Integracijos į ES Vieningą rinką strategijos kryptys (2000 m.) ir kt. Jas reikia per˛iūrėti ir koreguoti u˛tikrinant visiką jų atitikimą iorės ekonominių santykių strategijos tikslams bei jų tarpusavio suderinamumą.

Iorės ekonominių santykių srityje turėtų būti sudaromas dokumentas (nacionalinė programa) „Lietuvos ūkio iorės aplinkos analizė ir raidos tendencijos“ (2–3 metų laikotarpiui, kasmet per˛iūrimas).

Personalo rengimas

Imtis ypač radikalių priemonių rengiant personalą iorės ekonominių santykių sričiai nėra pagrindo. Tačiau būtini kiekybiniai poslinkiai – tarptautinės ekonomikos ir teisės, tarptautinio verslo bei tarptautinių santykių specialistų prireiks gerokai daugiau (ir dėl didėjančių ūkio raidos vidaus reikmių, ir dėl Lietuvos piliečiams skirtų kvotų ES ir kitose tarptautinėse organizacijose padidėjimo). Be to, taps vis opesnis kvalifikacijų atnaujinimo (nuolatinio mokymosi) poreikis ir būtinybė. Todėl auktos kvalifikacijos specialistų (pirmiausia tenkinant pačių valstybės institucijų poreikį) rengimu turės būti atskirai rūpinamasi.

IMF. World Economic Outlook. May 2001. Washington, D.C., p. 157.

IMF. World Economic Outlook. October 2001. Washington, D.C, p. 195.

Pagal TVF nomenklatūrą, Besivystančios Azijos alys yra 25 valstybės: Afganistanas, Bangladeas, Butanas, Brunėjus, Fid˛is, Filipinai, Indija, Indonezija, Kambod˛a, Kinija, Kiribati, Laosas, Malaizija, Maldyvai, Mianmaras (Birma), Nepalas, Pakistanas, Papua ir Naujoji Gvinėja, Samoa, Soliamono salos, ri Lanka, Tailandas, Tonga, Vanuatu ir Vietnamas. - IMF. World Economic Outlook, October 2001, Washington, D.C., p. 189, 190.

Business Central Europe. November 2001.

The World Investment Report 2001: Promoting Linkages. UNCTAD, 2001.

Lietuvos statistikos departamento duomenys, 2001.

Ten pat.

Coolidge J. Lietuva: administraciniai barjerai. FIAS 1999 m. studija.

Prekybos re˛imo pokyčių, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, įtakos analizė ir įvertinimas (importas). U˛sienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamentas, 2000 m. Analogikas tyrimas, skirtas eksportui, atliktas 2001 m.

ˇr. Bernt Schulte. Free labour movement between Lithuania and the member states of the European Union and the impact of this movement for Lithuania – chances and challenges. An evaluation. Second, revised and extended version. January 14, 2002, p. 27.

Statistikos departamento duomenimis, 1992–2001 m. gyventojų skaičius Lietuvoje suma˛ėjo 224 tūkstančiais (6,4 proc.). 2002 m. prad˛ioje Lietuvoje gyveno 3,482 mln. ˛monių (Lietuvos rytas, 2002 03 14).

PHARE Project, Contract No LI/19701. Support to European Integration in Lithuania (SEIL). Sub-project: Support for the Analysis of Budgetary Impact of Lithuania’s Integration into the EU. 1 September 2000.

Aikėja perspektyva, kad naujosios ES narės negaus visų tiesioginių imokų ūkininkams. Todėl finansinės paramos mastas gali būti ma˛esnis iki pat 2013 m.

Netgi prieingai – tokiomis sąlygomis alyje sunkiau formuojasi ūkinės ir finansinės veiklos traukos centrai, kurių dinamika plėtotė ilgainiui suteikia postūmį visai ekonomikai.

ˇr.: Paul Krugman. The Myth of Asia’s Miracle // Foreign Affairs, Volume 73, Issue 6, Nov/Dec 1994.

IMF. World Economic Outlook. October 2001. Washington, D.C., 196 p.

Ten pat.

ˇr. G.Vitkus. Valstybiniai ir virvalstybiniai sprendimai Lietuvoje: integracijos į Europos Sąjungą vaidmuo. Praneimas JAV tarptautinio vystymo agentūros surengtoje konferencijoje „Lietuva: dabartis ir perspektyvos“, Vilnius, 1999 m. rugsėjo 23–24 d.

UAB Magnus Holding. Impact of the Free Labour Movement for Lithuania: Preparation of the Evaluation Methodology. Draft report of the first stage. Vilnius, 2000, p.1.

European Commission. The free movement of workers in the context of enlargement. Information note. 6 March 2001, p. 29.

ˇr. Lietuvos banko 2000 metų ataskaita. V., 2001, 19 p.

Journal of Economic Perspectives, Winter 2001, p. 141.

Ekonominė ir pinigų sąjunga (EPS; angl. – Economic and Monetary Union, EMU) yra konkretus vienos i auktesniųjų ekonominės integracijos pakopų atvejis, realizuojamas Europos Sąjungoje. Jis literatūroje isamiai apraytas kaip optimalios valiutų erdvės Optimal Currency Area] teorija (pateikta 1961 m. paskelbtame Nobelio premijos laureato Roberto Mundello straipsnyje. Jo mintis plėtojo J.M. Flemingas, todėl visas modelis da˛nai vadinamas Mundello–Flemingo modeliu).

ˇr. G.Nausėda. Lietuvos pinigų politikos plėtotė besikeičiančioje ekonominėje aplinkoje. Praneimas JAV tarptautinio vystymo agentūros surengtoje konferencijoje „Lietuva: dabartis ir perspektyvos“, Vilnius, 1999 m. rugsėjo 23–24 d.

ˇr. Europos Komisijos nario Pedro Solbes kalbos konspektą Infeuro, No. 15, p. 10.

ˇr. Uniting Europe, 2001 11 12, No. 164.

1900 m. BVP 1 gyventojui, valiutos kursą skaičiuojant pagal perkamąjį pa-jėgumą, JAV sudarė 4113, Vokietijoje – 3134, Japonijoje – 1135, Indijoje – 625, Rusijoje – 1218, visoje Afrikoje – vidutinikai 500 JAV dolerių. 1996 m. is rodiklis JAV buvo 23 719, Vokietijoje – 19 622, Japonijoje – 19 582, Indijoje – 1643, Rusijoje – 4120, visoje Afrikoje – vidutinikai 1220 JAV dolerių. Kitaip tariant, JAV, Vokietija, Japonija pajamas padidino 4–5 kartus, o Indija, Afrika, Rusija – tik ma˛daug 2,5 karto. Kita vertus, Brazilija gebėjo jas padidinti 7,6, Japonija – net 17 kartų. (N.Craft. Economic growth in the twentieth century. Journal of Economic Perspec-tives, Winter 1999, p. 19).

IMF. Direction of Trade Statistics. Cit. pagal The Federal Reserve Bank of St.Louis. International Economic Trends. July 2001, p. 1.

ˇr. Peter Dicken. Global Shift. Transforming the World Economy. 3rd ed. London, 1999, p. 43.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 865
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/253/IORS-EKONOMINI-SANTYKI-STRATEG35427.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/253/IORS-EKONOMINI-SANTYKI-STRATEG35427.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/253/IORS-EKONOMINI-SANTYKI-STRATEG35427.php">IORĖS EKONOMINIŲ - SANTYKIŲ STRATEGIJA</a>

IORĖS EKONOMINIŲ - SANTYKIŲ STRATEGIJA