Scrigroup - Documente si articole

     

HomeDocumenteUploadResurseAlte limbi doc
BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

Ilgalaikis turtas ir jo apskaita

ekonomika



+ Font mai mare | - Font mai mic



DOCUMENTE SIMILARE

Ilgalaikis turtas ir jo apskaita



Įvadas

Beveik kiekvienos įmonės sėkmingai veiklai reikalingos tam tikros s¹lygos, taip pat ir materialinės. Beveik kiekvienoje įmonėje reikšming¹ vaidmenį vaidina ilgalaikis turtas – pastatai, mašinos, specialūs įrengimai, be kurių dažniausiai apskritai neįmanoma sėkminga kokia nors veikla. Šios s¹lygos būtinos net prekiaujant ar teikiant paslaugas, jos dar reikšmingesnės perdirbimo atveju.

Kiekviena įmonė nepriklausomai nuo jos veiklos disponuoja didesniu ar mažesniu ilgalaikiu turtu.

Ilgalaikis turtas – tai visas materialusis bei nematerialusis turtas, kuris nėra skirtas parduoti arba sunaudoti per vien¹ ataskaitinį laikotarpį, bet numatomas naudoti įmonės veikloje ir uždirbti pajamas daugiau negu vienerius finansinius metus.

Jeigu turtas naudojamas labai ilgai, bet jo vertė labai maža ar įmonei nereikšminga, toks turtas nebus laikomas ilgalaikiu. Vienoje tokioje pat įmonėje toks pat turtas gali būti laikomas ilgalaikiu, o kitoje - trumpalaikiu, kurio visa vertė nurašoma į vieno laikotarpio s¹naudas. Todėl įmonių vadovai patys pasirenka, nuo kurios sumos turtas laikytinas ilgalaikiu. Teisingai naudojamas, skirstomas, vertinamas ir nudėvimas turtas lemia kiekvienos firmos gyvavimo sėkmź.

Ilgalaikis turtas dėl jo santykinio brangumo ir didelės reikšmės kiekviename versle turi būti saugomas ir vertinimas.

Ilgalaikis turtas skirstomas į:

- nematerialųjį turt¹;

- materialųjį turt¹;

- finansinį ilgalaikį turt¹.

Darbo tikslas – išanalizuoti ilgalaikio turto apskait¹.

Darbo uždaviniai

- apibūdinti ilgalaikio turto grupes;

- išsiaiškinti ilgalaikio turto įsigijimo reikšmź;

nusidėvėjimo bei amortizacijos apskaičiavimas;

- išsiaiškinti ilgalaikio turto nusidėvėjimo reikšmź.

Darbe naudota ši metodinė medžiaga: įvairūs internetiniai puslapiai, įvairių autorių knygos.

Ilgalaikio turto esmė ir rūšys

Apskritai ilgalaikiam turtui priskiriamas įmonės veikloje ilgiau nei vien¹ apskaitinį naudojimas turtas. Tačiau ilgalaikis turtas laikomas ne kalendorine, o ekonomine prasme, nes turto skirstymas įlgalaikį ir trumpalaikį priklauso ne tiek nuo paties turto pobūdžio, kiek nuo kelių labai reikšmingų įmonės veiklos aplinkybių.

Pagrindinis požymis, pagal kurį turtas skirstomas į trumpalaikį ir ilgalaikį, yra jo sunaudojimas per t¹ laikotarpį, per kurį uždirbama pelno. Kadangi pagrindinis ataskaitinis laikotarpis yra vieneri metai, tai ir ilgalaikiu paprastai laikomas tas turtas, kuris naudojamas uždirbant pajamas ilgiau nei vienerius metus. Ilgalaikį turt¹ apskaičiuoti yra nelengva, be to, niekas negalėtų garantuoti, kad tokie apskaičiavimai tikslūs ir teisingi. Todėl tokia apskaita, kai kiekvien¹ mėnesį būtų mėginama tiksliai įvertinti sunaudot¹j¹ ilgalaikio turto dalį, labia brangiai kainuotų, nes kiekvienam mėnesiui pasibaigus reikėtų ne tik tiksliai apskaičiuoti tokio “ilgalaikio” turto nusidėvėjimo s¹naudas, bet ir įvertinti likutinź jo vertź. O taip pat ne visuomet galima aritmetiškai – atėmus iš pradinės turto vertės nudėvėt¹jį jo dalį. Žinant, kiekvienų metų pajamas būtina kuo tiksliau palyginti su patirtomis per tuos metus s¹naudomis, nes metai – svarbiausias kiekvienos įmonės apskaitinis ir ataskaitinis laikotarpis, po kurio savininkai susprendžia, kaip skirstys per metus uždirbt¹ peln¹ ar kompensuoti per t¹ patį laikotarpį patirt¹ nuostolį. Todėl ir laikomasi nuostatos, kad ilgalaikio turto atskyrimo nuo trumpalaikio riba – vieneri jo naudojimo matai.

Skiriant turt¹ į ilgalaikį ir trumpalaikį svarbi ir jo įskaičiavimo į tam tikro ataskaitinio laikotarpio s¹naudas metodika, nes šios dvi turto rūšys nevienodai panaudojamos pelno uždirbimo procese turto sunaudojimo aspektu.

Priskiriant turt¹ ilgalaikiam, atsižvelgiama ir į jo vertź. Jeigu turtas naudojamas ir labia ilgai, bet jo vertė įmonei nereikšminga, toks turtas nebus laikomas ilgalaikiu, nes jo, kaip ilgalaikio turto, apskaita įmonei būtų per brangi, taip darant būtų pažeistas apskaitos optimalumo reikalavimas, kai apskaitos ir atskaitomybės duomenų formavimo išlaidos viršytų tos informacijos teikiam¹ naud¹.daug pigiau yra padaryti prielaid¹, kad visas toks turtas iš karto nurašomas į s¹naudas.

Tas pats turtas vienai įmonei gali būti labai reikšmingas, o kitai – sudaryti tik menk¹ įmonės dalį. Taigi vienoje įmonėje toks turtas gali būti laikomas ilgalaikiu (apskaitant jo nusidėvėjim¹), o kitoje – trumpalaikiu, kurio vertė nurašoma į vieno ataskaitinio laikotarpio s¹naudas. Tai priklauso nuo įmonės dydžio ir jos veiklos pobūdžio. Jokiame norminiame akte nėra tiksliai nurodyta, kokios sumos turtas laikytinas ilgalaikiu. Tai priklauso nuo pačios įmonės vadovo, jie patys pasirenka, nuo kokios sumos ir kokio pobūdžio jų įmonėje turtas laikomas ilgalaikiu. Ši suma vadinama minimalia ilgalaikio materialiojo turto verte.

Priskiriant tam tikr¹ turt¹ ilgalaikiam, būtina įvertinti ir jo reikšmingum¹ įmonei. Paprastai ilgalaikis turtas įmonės savininkams ar kreditoriams suteikia tam tikr¹ pasitikėjim¹ ilgiems metams. Ilgalaikio turto garantijos dažniausiai visų rimtai pripažįstamos. Vis dėl to svarbiausias požymis, išskiriant ilgalaikį turt¹, yra jo panaudojimas uždirbant peln¹ tam tikroje įmonėje.

Ilgalaikis turtas išlieka apskaitos registruose vis¹ jo naudojimo laik¹. Tuomet, jeigu nebeapsimoka skaičiuoti jo nusidėvėjimo. Didžiosios knygos s¹skaitose jis išlieka įvertintas atmintine verte – vienu litu.taigi pradingus tokiam turtui, jo trūkumas būtų nustatytas per inventorizacij¹.

Vien¹ ar kit¹ turto objekt¹ priskiriant ilgalaikiam ar trumpalaikiam turtui, būtina atsižvelgti į to turto pobūdį, jo naudojimo įmonėje laik¹ bei to turto vertź.

Ilgalaikis nematerialusis turtas

Ilgalaikį nematerialųjį turt¹ sudaro licencijos, įmonių ženklai, informacijos apdorojimo programos, kitas neturintis materialios substacijos turtas, ilgiau kaip vienerius metus teikiantis bendrovei ekonominź naud¹.

Nematerialusis turtas išskiriamas todėl, kad būtų Prodyta, kiek įmonė turi įvairių teisių ir kitų panašių privilegijų suteikiančio turto, kuris egzistuoja tik tol, kol egzistuoja pati įmonė. Kitaip sakant, šio turto neįmanoma kam nors perparduoti kaip pastato ar staklių.

Nematerialusis turtas – nepiniginis, neturintis fizinės formos turtas, kuris naudojamas pajamoms uždirbti kelet¹ ataskaitinių laikotarpių.

Nematerialusis turtas pripažįstamas, jei atitinka šiuos pripažinimo kriterijus:

- pagrįstai tikėtina, kad įmonė gaus iš karto ekonominės naudos;

- turto įsigijimo savikaina gali būti patikimai įvertinta ir atskirta nuo kito turto vertės;

- įmonė gali tuo turtu disponuoti, jį kontroliuoti arba apriboti teisź juo naudotis kitiems.

Nematerialusis turtas gali būti atskiriamas ir neatskiriamas nuo įmonės ir kito jos turto. Jei jis neatskiriamas nuo kito turto, nematerialiuoju gali būti pripažintas tik tada, jei įmonė gali nustatyti, koki¹ būsim¹j¹ ekonominź naud¹ ji gaus iš to nematerialiojo turto.

Nematerialiuoju turtu nelaikoma: įmonės darbuotojų kvalifikacija; išlaidos įmonės viduje, kuriant prekių ženklus, reklaminius straipsnius ir panašaus pobūdžio išlaidos, nes jos negali būti atskirtos nuo visų verslo plėtros išlaidų:

- įmonės steigimo;

- reklamos ir reprezentacinės;

- įmonės reorganizavimo.

Minėtos išlaidos pripažįstamos s¹naudomis jų susidarymo metu, tai yra, kai tik jos patiriamos.

Nematerialusis turtas apskiatomas pagal faktinź įsigijimo savaikain¹, atskiras jo rūšis. Ypatinga nematerialaus turto rūšis yra įmonės prestižas. Jis užsitarnaujamas. Jį sudaro skirtumas tarp įsigyjamo objekto rinkos kainos ir vertės apskaitos registruose.

Nematerialiojo turto įsigijimo savikaina

Įsigijimo (pasigaminimo) savikaina - sumokėta (mokėtina) pinigų ar pinigų ekvivalentų suma ar kito mainais atiduoto ar sunaudoto turto, kuris naudojamas įsigyjant ar gaminant turt¹, vertė.

Ilgalaikis nematerialusis turtas gali būti įsigytas mainais į kit¹ turt¹.

Nematerialųjį turt¹ įsigyjant mainais į kit¹ turt¹, kai mainų sutartyje nurodoma mainomo turto vertė, tai mainais gauto nematerialiojo turto įsigijimo savikain¹ sudarys mainų sutartyje numatyta mainomo turto vertė plius tiesioginės su turto mainais susijusios išlaidos.

Tuo atveju, kai mainų sutartyje mainomo turto vertė nenurodoma, o nematerialusis turtas įsigyjamas mainais į tokios pat ar panašios paskirties nematerialųjį turt¹, kuris panašiai naudojamas toje pačioje verslo srityje ir turi panaši¹ tikr¹j¹ vertź, įsigijimo savikaina lygi mainais atiduodamo turto balansinei vertei.

Kuriant turt¹ įmonės viduje, išlaidos turi būti suskirstytos į tyrimų ir plėtros išlaidas.

Tyrimų išlaidos – tai veikla siekiant naujų technologijos žinių, gautų žinių pritaikymas, naujų sistemų ieškojimas ir panašiai.

Plėtros išlaidos – tai projektavimas; išbandymas prieš pradedant gaminti ar naudoti; instrumentų, įrankių, antspaudų projektavimas pagal nauja stechnologijas; bandomosios įrangos, kuri skirta nekomercinei veiklai, projektavimas; eksplotavimas.

Įmonės viduje sukurto nematerialiojo turto pasigaminimo savikaina yra suma išlaidų, kurios buvo patirtos nuo tos datos, kai nematerialusis turtas pirm¹ kart¹ atitiko pripažinimo kriterijus. Įmonės viduje sukuriamo nematerialiojo turto išlaidomis gali būti darbuotojų, tiesiogiai dalyvaujančių kuriant šį turt¹ darbo užmokestis, su juo susijź mokesčiai, kitos tiesiogiai su turto kūrimu susijusios išlaidos.Įmonės viduje sukuriamo nematerialiojo turto pasigaminimo savikainai nepriskiriamos pardavimo, dministracinės ir kitos bendrosios išlaidos, kurių negalima tiesiogiai priskirti turto kūrimui, darbuotojų mokymo išlaidos.

Pavyzdys.Įmonė pirko parduotuvź, už kuri¹ sumokėjo 1 000 000 Lt. Parduotuvės pastato, joje esančios įrangos, prekių ir kito turto rinkos kaina 800 000 Lt. Tai reiškia, kad 200 000 Lt buvo sumokėta už perkamos įmonės vard¹, kitaip sakant prestiž¹, kuris turi būti apskaitomas, kaip nematerialusis ir amortizuosis per 10 metų laikotarpį.

Nematerialiojo turto amortizacija

Nematerialiojo turto vertės perkėlimas į laikotarpio s¹naudas vadinamas amortizacija.

Turto amortizuojamoji vertė nustatoma iš įsigijimo savikainos atimant turto likvidacinź vertź. Jeigu likvidacinė vertė lygi nuliui, į s¹naudas per vis¹ naudingo tarnavimo laik¹, perkeliama visa įsigijimo savikaina.

Nematerialiojo turto amortizacija skaičiuojama remiantis metine amortizacijos norma, kuri¹ įmonė nusistato, atsižvelgdama į tam tikrus kriterijus:

planuojam¹ turto naudingo tarnavimo laik¹ (naudingo tarnavimo laikas gali būti ilgas, bet visada ribotas);

- galimybź veiksmingai naudoti šį turt¹, jei įmonź valdys kita vadovų komanda;

iš turto gaunamų produktų gyvavimo cikl¹;

- informacij¹ apie panašaus ir panašiai naudojamo turto naudingo tarnavimo laik¹;

techninį, technologinį ir kitokį senėjim¹;

verslo šakos, kurioje turtas naudojamas, stabilum¹ ir iš turto gaunamų gaminių ir paslaugų paklausos rinkoje pokyčius;

tikėtinus konkurentų ar galimų konkurentų veiksmus;

- turto kontrolės laikotarpį ir teisinius bei kitokius veiksnius, ribojančius naudojimo laik¹ (jei teisės kontroliuoti turt¹ suteiktos ribotam laikui, naudingo tarnavimo laikas neturi viršyti tų teisių galiojimo laiko);

turto naudingo tarnavimo laiko priklausomybź nuo kito įmonės turto naudingo tarnavimo laiko.

Jei apskaitoje įregistruotas nematerialusis turtas nebeatitinka turto priskyrimo nematerialiajam turtui požymių, jis nurašomas.

Perleidus nematerialųjį turt¹, pripažįstamas sandorio rezultatas - skirtumas tarp pardavimo kainos ir likutinės jo vertės. Praradus ar nurašius nevisiškai amortizuot¹ nematerialųjį turt¹, pripažįstami nuostoliai, kurie parodomi pelno (nuostolių) ataskaitoje veiklos s¹naudų apimtyje.

Amortizacija skaičiuojama taikant tiesiogiai proporcing¹ (tiesinį) metod¹, kuriuo metinė amortizacijos suma apskaičiuojama pagal formulź:

V

T T , kur

N – metinė amortizacijos suma;

V – nematerialiojo turto įsigijimo savikaina;

T – naudingo tarnavimo laikas metais.

Ilgalaikis materialus turtas

Materialusis turtas turi būti priskiriamas ilgalaikiam, jei jis atitinka šiuos požymius:

įmonė ketina jį naudoti ilgiau nei vienerius metus;

įmonė pagrįstai tikisi gauti iš to turto ekonominės naudos;

įmonė gali patikimai nustatyti turto įsigijimo savikain¹;

turto įsigijimo savikaina yra ne mažesnė už minimali¹ ilgalaikio materialiojo turto savikain¹, įmonės nustatyt¹ kiekvienai turto grupei;

įmonei yra perduota rizika, susijusi su materialiuoju turtu.

Ilgalaikis materialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina.

Ilgalaikio materialiojo turto savikain¹ sudaro:

įsigyjant šį turt¹ sumokėta ar mokėtina pinigų suma ar kitokio sunaudoto turto vertė;

atsivežimo išlaidos;

muitai, akcizai ir kiti negr¹žinami mokesčiai;

projektavimo, montavimo, instaliavimo, išbandymo išlaidos;

remonto išlaidos, padarytos iki turto naudojimo pradžios;

infrastruktūros ir turto registravimo išlaidos;

žemės sklypo ir statybos aikštelės paruošimo išlaidos;

numatomos busimos turto išmontavimo, išvežimo, turto gamybinės vietos sutvarkymo išlaidos, jei jos atitinka įsipareigojimų arba atidėjimų apibrėžim¹;

kitos tiesiogiai su turtu įsigijimu susijusios išlaidos.

Tam tikr¹ reikšmź įgyja ilgalaikio turto vaidmuo įmonės veikloje. Pagal šį požymį visa ilgalaikis turtas skirstomas į pasyvųjį ( nekilnojam¹jį) ir aktyvųjį ( kilnojam¹jį) turt¹. Ši klasifikacija taip pat svarbi, nes tiek įmonės savininkai, tiek valdžia visada skatina aktyviosios turto dalies santykinį didėjim¹ viso turto sumoje.

Pasyviuoju turtu laikoma žemė, gamtos ištekliai, pastatai,statiniai, perdavimo ir kiti įrenginiai. Tai turtas, tiesiogiai nedalyvaujantis gaminant produkcij¹ ar perparduodant prekes, bet sudarantis kartais labai reikšmingas s¹lygas šiai veiklai.

Aktyviuoju turtu laikomos mašinos, įrengimai, transporto priemonės, įrankiai ir kitas turtas, tiesiogiai naudojamas įmonės veikloje.

Visas ilgalaikis turtas skirstomas į:

dalyvaujantį įmonės veikloje;

nenaudojam¹ įmonės veikloje;

socialinės paskirties ( pvz, įmonės darbuotojų bendrabutį);

kitoms įmonės išnuomot¹.

Šitoks skirstymas svarbus, nes, atsižvelgiant į turto naudojimo pobūdį, taikomi skirtingi to turto nusidėvėjimo apskaitos metodai: į ataskaitinio laikotarpio s¹naudas nėra jokios prasmės įtraukti nenaudojamo turto vertės, nes jas reikia įskaičiuoti į t¹ laikotarpį, kai panaudojant šį turt¹ bus uždirbamos pajamos. Tuo tarpu socialinės paskirties turto nudėvėjimo s¹naudas tikslinga sieti su pajamomis, uždirbamomis naudojant šį turt¹ (pvz., su tų butų ar bendrabučių nuomos pajamomis.). Tačiau jeigu tokiais butais darbuotojams leidžiama naudotis nemokamai, tai jo nusidėvėjimas – ne kas kita, kaip natūra išmokamas atlyginimas už darb¹. Tai pasakytina ir apie kitoms įmonėms išnuomot¹ turt¹.

Finansinis turtas

Finansinis turtas – turtas, kurį sudaro pinigai, sutartinė teisė gauti pinigus ar kit¹ finansinį turt¹ iš kitos šalies, kitos įmonės išleisti vertybiniai popieriai.

Finansinis turtas parodo tam tikros įmonės teises bei privilegijas ir atsiranda jai dalyvaujant kitų įmonių veikloje. Jis teikia įmonei ekonominź naud¹ arba teises ir privilegijas ilgesniu kaip vienerių metų laikotarpiu. Ilgalaikis finansinis turtas balanse išskirtas į atskir¹ grupź.

Balanse finansinis turtas skirstomas į:

1)ilgalaikį;

2) trumpalaikį.

Ilgalaikiam finansiniam turtui (išskyrus gautinų sumų ir suteiktų paskolų einamųjų metų dalį) priskiriama:

ilgalaikės investicijos į kitas įmones;

suteiktos ilgalaikės paskolos;

po vienerių metų gautinos sumos – gautini pinigai už parduot¹ produkcij¹, suteiktas paslaugas ir kitos ilgalaikės skolos įmonei, kurios bus sumokėtos po vienerių metų nuo sudaromo balanso datos;

kitas finansinis turtas, kuris atitinka ilgalaikio turto apibrėžim¹. Jam priskiriamos investicijos į kitas įmones, obligacijos, laikomos iki išpirkimo termino ir pan.

Trumpalaikiam finansiniam turtui (įskaitant gautinų sumų ir suteiktų paskolų einamųjų metų dalį) priskiriama:

1) trumpalaikės investicijos į kitas įmones - kitų įmonių akcijų įsigijimas siekiant pasipelnyti iš trumpalaikių rinkos vertės pokyčių jas pardavus per 12 mėnesių;

2) suteiktos trumpalaikės paskolos – tokios, kurias numatoma atgauti per vienerius metus nuo balanso sudarymo datos;

3) per vienerius metus gautinos sumos;

4) pinigai ir jų ekvivalentai. Jeigu jų naudojimas nėra apribotas, yra likvidžiausias įmonės turtas;

5) kitas finansinis turtas, kuris atitinka trumpalaikio turto apibrėžim¹.

Finansinio turto įvertinimas priklauso nuo turto įsigijimo tikslo. Įvertinimo tikslais finansinis turtas skirstomas į keturias grupes:

1) skirt¹ parduoti. Tai finansinis turtas, kuris buvo įsigytas siekiant gauti pelno iš kainos svyravimų. Šiai finansinio turto grupei priskiriamos akcijos, obligacijos ir kiti vertybiniai popieriai, kuriuos nusprendžiama parduoti per vienerius metus nuo balanso sudarymo datos;

2) laikom¹ iki išpirkimo termino. Tai palūkanas uždirbantys skolos vertybiniai popieriai, jei įmonė, siekdama maksimalios naudos, tvirtai nusprendžia neparduoti vertybinių popierių iki nustatyto jų išpirkimo termino;

3) suteiktas ilgalaikes paskolas ir gautinas sumas (įskaitant ilgalaikių paskolų ir gautinų sumų einamųjų metų dalį);

4) suteiktas trumpalaikes paskolas ir gautinas sumas.

Įmonė turi nurašyti finansinį turt¹ (ar jo dalį) tik tada, kai ji netenka teisės kontroliuoti t¹ turt¹ (ar jo dalį). Įmonė netenka teisės kontroliuoti turt¹ tada, kai ji gauna vis¹ sutartyje numatyt¹ naud¹, baigiasi teisių galiojimo laikas arba ji perleidžia šias teises kitoms įmonėms.

Pelnas ar nuostoliai dėl finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo turi būti įtraukiami į ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskait¹.

Ilgalaikio finansinio turto vertė yra sumažėjusi, jei jo balansinė vertė yra didesnė už tikėtin¹ atgauti už t¹ turt¹ sum¹. Kiekvieno balanso dat¹ įmonė turi nustatyti, ar nėra objektyvių prielaidų, kad ilgalaikio finansinio turto (ar turto grupės) vertė gali sumažėti. Jei pasirodo, kad tokių prielaidų esama, įmonė turi apskaičiuoti už t¹ turt¹ (ar turto grupź) tikėtin¹ atgauti sum¹ ir, sumažinus balansinź vertź, pripažinti nuostolį dėl vertės sumažėjimo.

Ilgalaikio turto įsigijimo apskaita

Ilgalaikiu materialiuoju turtu įmonės pasirūpina pirkdamos t¹ turt¹ iš trečiųjų asmenų, taip pat savo jėgomis pastatydamos t¹ turt¹. Turtas laikomas įsigytu tada, kai jis užpajamuojamas, tai yra užregistruojamas buhalterinėje apskaitoje.

Visais atvejais įsigijimo vertės suma turi būti įrodyta dokumentais.

Ilgalaikis materialusis turtas įmonėje gali būti įsisgijamas įvairiausiais būdais:

  • perkant;
  • pasigaminant;
  • gaunant kaip akcininkų įnašus;
  • gaunant kaip labdar¹ ar gaunant pagal testament¹;
  • pagal išperkamosios nuomos sutartį;
  • turtas, valdomas pagal panaudos sutartį, nesiskaito įmonės turtu ir yra apskaitomas specialiose, taip vadinamose užbalansinėse s¹skaitose.

Turto įsigijimui naudojamos lėšos:

  • įmonės pelnas, tai yra investicija į savo įmonź;
  • finansavimas iš valstybės ar savivaldybių biudžetų;
  • dotacijos ir subsidijos;
  • remonto ir rekonstrukcijos s¹skaita;
  • išleidžiant akcijas;
  • įmonės lėšos apyvartinių lėšų s¹skaita, iš anksčiau sukauptų rezervų, sudaryto amortizacijos fondo, pajamų, gautų pardavus nenaudojam¹ ilgalaikį turt¹.

Įsigijus ilgalaikį materialųjį turt¹, kiekvienam objektui surašomas ilgalaikio materialiojo turto priėmimo – perdavimo aktas. Jame, be kita ko, nurodoma iš kur, kada ir koks objektas buvo gautas, jo vertė, pateikiamas jo trumpas apibūdinimas. Akt¹ surašo komisija, tvirtina įmonės vadovas. Pagal šį akt¹ gautasis objektas užpajamuojamas ir atidaroma ilgalaikio turto apskaitos kortelė. Kiekvienam objektui užvedama atskira kortelė.

Įmonė turim¹ ilgalaikį materialųjį turt¹ apskaitoje užregistruoja suskirstyt¹ pagal paskirtį. Visas ilgalaikis materialusis turtas balanse fiksuojamas tokia tvarka: žemė, pastatai, statiniai ir mašinos, transporto priemonės, kiti įrenginiai ir įrankiai, išperkamosios nuomos ir panašių teisių pagrindu turimas turtas, kitas materialusis turtas, nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai. Šitaip jį susikirsčius, įmonėje lengviau kaupti informacij¹ apie skirtingas funkcijas ilgalaikį materialųjį turt¹ ir prireikus t¹ informacij¹ operatyviai panaudoti valdymui. Į grupes pagal paskirtį sujungtas ilgalaikis materialusis turtas balanse pateikiamas to turto likvidumo ( galimybės paversti t¹ turt¹ grynaisiais pinigais greičio) mažėjimo tvarka: pradedant mažiausiai likvidžiu turtu – žeme ir baigiant paprastai likvidžiausiais ilgalaikiais išankstiniais apmokėjimais.

Žemė įmonės balanse išskiriama atskirame straipsnyje, nes ji ypatinga tuo, jog vienintelė iš ilgalaikio materialiojo turto nenudėvima. Apskaitoje užregistruota žemės pradinė vertė paprastai nesikeičia per vis¹ naudojimosi ja laikotarpį. Pakeisti pradinź žemės kain¹ galima tik perkainojant, kai, pavyzdžiui, dėl infliacijos arba dėl atliktų didelių darbų labai pagerėja žemės kokybė. Šiais atvejais apskaitoje ir atskaitomybėje užfiksuota žemės kaina gali visiškai nebeatitikti tikrosios vertės. Tačiau visais atvejais labai svarbu tiksliai nustatyti pradinź žemės kain¹, nes jos įsigijimas susijźs su įvairiomis įmonės padarytomis išlaidomis.

Gamybiniai ar administraciniai pastatai gali būti įsigyjami sumokant už jau pastatytus pardavėjui tam tikr¹ pinigų sum¹ arba statomi įmonės jėgomis, perkant statybines medžiagas, samdant darbininkus arba specializuotas statybos įmones ir panašiai. Jeigu įsigyjami jau užbaigti pastatai, tai jų įsigijimo vertź sudarys pirkimo – pardavimo sutartyje numatyta kaina, papildomų darbų, atliekamų prieš pradedant pastat¹ eksploatuoti, vertė ir įvairūs šio ilgalaikio turto registravimo mokesčiai.

Statiniai ir mašinos parodomi įmonės pasistatyti ar įsigyti statiniai, sumontuotos konstrukcijos, gamybiniai įrenginiai, mašinos, kuriomis įmonėje ilg¹ laik¹ gaminama produkcija ar teikiamos paslaugos. Į jų pradinź vertź taip pat įskaičiuojamos visos išlaidos, susijusios sujų įsigijimu.

Įmonės, jeigu reikia jų veiklai, dažnai įsigyja įvairių transporto priemonių. Tai lengvieji arba krovininiai automobiliai, autobusai, traktoriai, traukiniai, lėktuvai, specialios konvejerių tipo transportavimo priemonės, vamzdynai ir panašiai. Jas įmonė įsigyja, kad naudotų ilg¹ laik¹ ir teiktų paslaugas arba aptarnautų pačios įmonės darbuotojus. Jų, kaip ir kito ilgalaikio materialiojo turto, įsigijimo vertė apskaitoje turi būti fiksuojama pridėjus prie pirkimo kainos visas išlaidas. Tas pats pasakytina ir apie kitus įrenginius ir įrankius.

Išperkamosios nuomos ir panašių teisių straipsnyje atvaizduojamas visas ilgalaikis materialusis turtas, kuriuo įmonė disponuoja išperkamosios nuomos (lizingo) sutarčių pagrindu. Čia gali būti atvaizduojamos visos anksčiau aptartos ilgalaikio materialiojo turto rūšys: žemė, pastatai, statiniai, mašinos, transporto priemonės, įrenginiai. Šiame straipsnyje atvaizduojama ir įmonėms suteikto nemokamai disponuoti ilgalaikio materialiojo turto vertė.

Kito materialiojo turto straipsnyje atvaizduojamas kitoms įmonėms išnuomotas, užkonservuotas ar rezervinis turtas, įmonės įprastinėje veikloje nenaudojami gyvenamieji namai bei visas šiuose pastatuose esantis turtas, neatsižvelgiant į jo pobūdį.

Nebaigtos statybos ir išankstinių apmokėjimų straipsnyje kaupiamos visos išlaidos, padarytos statant objektus, kurie ateityje bus naudojami įmonės pajamoms uždirbti. Tokius objektus gali statyti ir pati įmonė savo jėgomis arba pagal sutartis samdyti kitas specializuotas įmones. Kai darbas bus baigtas, visos sukauptos išlaidos sudarys pradinź objekto vertź.

Visos išlaidos ( jeigu jas galima atskirti iš bendros įmonės išlaidų sumos), susijusios su ilgalaikio materialiojo turto įsigijimu, turi būti įtrauktos į šio turto savikain¹. Taigi ilgalaikio materialiojo turto įvertinimo pagrindas visada turi būti faktinė jo įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, kuri dar vadinama įsigijimo (pasigaminimo) verte. J¹ sudaro visos išlaidos, vienaip ar kitaip padarytos t¹ turt¹ įsigyjant (pasigaminant). Kalbant apie šį rodiklį, užfiksuot¹ atskaitomybėje bei buhalterinėje apskaitoje – Didžiosios knygos s¹skaitose, jis dažniausiai vadinamas ilgalaikio turto pradine verte. Tuo pabrėžiama, kad tai yra turto vertė iki pradedant turt¹ nudėvėti, nes s¹voka savikaina, kalbant apie konkretų gaminį (šiuo atveju – įsigijam¹ ilgalaikį turt¹)dažniau vartojama apibūdinant būtent to turto įsigijimo kainos formavimo proces¹, bet ne patį turto vertės rodiklį.

Materialiojo turto nusidėvėjimo apskaita

Naudojant ilgalaikį materialųjį turt¹, jis palaipsniui nusidėvi, netenka savo fizinių savybių, be to sensta – dėvisi moraliai. Įsigijimo vertė per vis¹ nauding¹ turto eksploatacijos laik¹ nurašoma į s¹naudas ir šitaip sukaupimos lėšos susidėvėjusiam turtui atkurti. Nusidėvėjimas apskaičiuojamas remiantis metine nusidėvėjimo norma, kuri¹ įmonė nusistato atsižvelgdama į:

  • planuojam¹ naudingo tarnavimo laik¹;
  • planuojam¹ naudojimo intensyvum¹, naudingųjų savybių kitim¹ per vis¹ tarnavimo laik¹;
  • technologijų bei ekonominź pažang¹,morališkai sendinanči¹ turt¹;
  • įmonės nusistatyt¹ likvidacinź vertź;
  • teisinius ir kitokius veiksnius, ribojančius ilgalaikio materialiojo turto naudojimo laik¹.

Pradėjus naudoti ilgalaikį materialųjį turt¹ nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos. Pradėjus naudoti turt¹ įmonės veikloje šis turtas gali būti dokumentuotas – surašomas įvedimo į eksploatacij¹ aktas.

Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas nebeskaičiuojamas nuo kito mėnesio 1 dienos po jo nurašymo, perleidimo arba kitokio perdavimo.

Materialiojo ilgalaikio turto nudėvėta suma kaupiama nusidėvėjimo s¹skaitoje. Joje nudėvėtina suma kaupiama vis¹ turto naudojimo laik¹. Ši s¹skaita iš esmės yra turtinė s¹skaita, tačiau turinti priešing¹ negu turto s¹skaitos likutį - nusidėvėjimas kaupiamas kredito pusėje. Kitaip ši s¹skaita dar vadinama kontrarine turto s¹skaita. Kadangi nusidėvėjimo s¹skaita turi neįprast¹ turto s¹skaitoms likutį, joje užfiksuota suma mažina materialiojo ilgalaikio turto pradinź vertź.

Taigi ilgalaikio turto likutinė vertė yra ateityje dar nudėvėtina vertė, kuri ateinančiais laikotarpiais mažės didėjant nudėvėtajai sumai, kol galiausiai nusidėvėjimo - s¹skaitos likutis bus lygus materialiojo ilgalaikio turto įsigijimo s¹skaitos likučiui.

Yra įvairių nusidėvėjimo apskaitos metodų, kurių pasirinkimas priklauso nuo įmonės ekonominės politikos. Tai reiškia, kad įmonė gali pasirinkti ir skirtingus nusidėvėjimo apskaičiavimo metodus.

Taikomi šie ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodai:

- tiesiogiai proporcingas (tiesinis);

- produkcijos;

- metų skaičiaus;

- dvigubas - mažėjančios vertės.

Tiesinis nusidėvėjimo skaičiavimo metodas

V1 - V2

N = –––––––––, kur

T

N – metinė nusidėvėjimo suma;

V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė (pasigaminimo savikaina);

V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė;

T – naudingo tarnavimo laikas metais.

Mėnesinė ( ketvirčio ) nusidėvėjimo suma skaičiuojama naudojantis formule:

K = N / A

K – mėnesio ( ketvirčio) nusidėvėjimo suma,

N – metinė ilgalaikio turto nusidėvėjimo suma,

A – naudojimo laikas mėnesiais ( ketvirčiais ) suma.

Produkcijos nusidėvėjimo apskaitos metodas

                (V1 - V2) x P

           N = –––––––––––, kur

          Pmax 

N – nusidėvėjimo suma, tenkanti pagamintai produkcijai (atliktoms paslaugoms);

V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina;

V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė;

P – per ataskaitinį laikotarpį pagamintos produkcijos (atliktų paslaugų) kiekis;

Pmax – maksimalus ilgalaikio turto objektu pagamintos produkcijos (atliktų paslaugų) kiekis.

Metų skaičiaus metodas

                (V1 - V2) x (T–i+1) x 2

           N = ––––––––––––––––––––, kur

                T x (T+1) 

      N – metinė nusidėvėjimo suma;

      V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina;

      V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė;

      T – naudingo tarnavimo laikas metais;

      i – metai, kuriems skaičiuojamas nusidėvėjimas, kur “i” mažiau arba lygu “T”. 

Dvigubas – mažėjančios vertės metodas

                   100 procentų

           N = L x n; n = ––––––––––– x 2, kur

             T 

      N – metinė nusidėvėjimo suma;

      L – ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė;

      n – nusidėvėjimo procentas;

      T – naudingo tarnavimo laikas metais.

Išvados

Nematerialiojo turto negalima apčiuopti, todėl kartais jis dar vadinamas neapčiuopiamuoju turtu,jis atsiranda tuomet, jei už ji sumokama, svarbiausia jo sudedamoji dalis – formavimo savikaina. Nematerialusis turtas tai galimas nustatyti nepiniginis turtas, neturintis materialios formos, kuriuo įmonė disponuoja ir kurį naudodama tikisi gauti tiesioginės ir netiesioginės naudos. Jo amortizacija skaičiuojama pagal tiesinį metod¹.

Materialus turtas - kuris teikia įmonei ekonominės naudos ilgiau nei vienerius metus ir kurio įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už įmonės nustatyt¹ minimali¹ ilgalaikio materialiojo turto vertź. Jo amortizacija skaičiuojama pagal: tiesinį, produkcijos, metu skaičiaus, dvigubas – mažėjančios vertės metodus.

Finansinis turtas parodo tam tikros įmonės teisias bei privilegijas ir atsiranda jai dalyvaujant kitų įmonių veikloje. Jis teikia įmonei ekonominź naud¹ arba teises ir privilegijas ilgesniu kaip vienerių metų laikotarpiu. Jo amortizacija neskaičiuojama.

Priedai

1. priedas. Ilgalaikio turto skirstymo lentelė

Nematerialusis

Prekių ženklai

Patentai, licencijos

Autorių teisės

Plėtros darbai

Programinė įranga

Prestižas

Kitas nematerialusis turtas

Materialusis

Nekilnojamasis

(pasyvus)

Žemė

Pastatai ir statiniai

Gamtiniai ištekliai

Kitas nekilnojamasis turtas

Kilnojamasis

(aktyvus)

Įrenginiai

Baldai

Transporto priemonės

Kitas kilnojamasis turtas

Finansinis

Investicijos

Gautinos sumos

Nuosavos akcijos

Kitos investicijos

2. priedas. Finansinio turto lentelė

3. priedas. Ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimo savikainos lentelė


Literatūra

V. Bagdžiūnienė „ Apskaitos politika“ Vilnius 2005m.

O. Gudaitienė „ Buhalterinė apskaita“ Vilnius 2005m.

K.Valužis „ Apskaitos problemos“ Vilnius 2001m.

A. Ivanauskienė „Buhalterinės apskaitos pagrindai“ Vilnius 2004 m.

G. Kalčinskas “Buhalterinės apskaitos pagrindai” Pačiolis 1996m.

www.vmi.lt

www.aktualijos.lt



Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare



DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 1386
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved