CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

Ilgalaikis turtas ir jo apskaita

ekonomika

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

Ilgalaikis turtas ir jo apskaita

Įvadas

Beveik kiekvienos įmonės sėkmingai veiklai reikalingos tam tikros s¹lygos, taip pat ir materialinės. Beveik kiekvienoje įmonėje reikming¹ vaidmenį vaidina ilgalaikis turtas – pastatai, mainos, specialūs įrengimai, be kurių da˛niausiai apskritai neįmanoma sėkminga kokia nors veikla. ios s¹lygos būtinos net prekiaujant ar teikiant paslaugas, jos dar reikmingesnės perdirbimo atveju.

Kiekviena įmonė nepriklausomai nuo jos veiklos disponuoja didesniu ar ma˛esniu ilgalaikiu turtu.

Ilgalaikis turtas – tai visas materialusis bei nematerialusis turtas, kuris nėra skirtas parduoti arba sunaudoti per vien¹ ataskaitinį laikotarpį, bet numatomas naudoti įmonės veikloje ir u˛dirbti pajamas daugiau negu vienerius finansinius metus.

Jeigu turtas naudojamas labai ilgai, bet jo vertė labai ma˛a ar įmonei nereikminga, toks turtas nebus laikomas ilgalaikiu. Vienoje tokioje pat įmonėje toks pat turtas gali būti laikomas ilgalaikiu, o kitoje - trumpalaikiu, kurio visa vertė nuraoma į vieno laikotarpio s¹naudas. Todėl įmonių vadovai patys pasirenka, nuo kurios sumos turtas laikytinas ilgalaikiu. Teisingai naudojamas, skirstomas, vertinamas ir nudėvimas turtas lemia kiekvienos firmos gyvavimo sėkmź.

Ilgalaikis turtas dėl jo santykinio brangumo ir didelės reikmės kiekviename versle turi būti saugomas ir vertinimas.

Ilgalaikis turtas skirstomas į:

- nematerialųjį turt¹;

- materialųjį turt¹;

- finansinį ilgalaikį turt¹.

Darbo tikslas – ianalizuoti ilgalaikio turto apskait¹.

Darbo u˛daviniai

- apibūdinti ilgalaikio turto grupes;

- isiaikinti ilgalaikio turto įsigijimo reikmź;

nusidėvėjimo bei amortizacijos apskaičiavimas;

- isiaikinti ilgalaikio turto nusidėvėjimo reikmź.

Darbe naudota i metodinė med˛iaga: įvairūs internetiniai puslapiai, įvairių autorių knygos.

Ilgalaikio turto esmė ir rūys

Apskritai ilgalaikiam turtui priskiriamas įmonės veikloje ilgiau nei vien¹ apskaitinį naudojimas turtas. Tačiau ilgalaikis turtas laikomas ne kalendorine, o ekonomine prasme, nes turto skirstymas įlgalaikį ir trumpalaikį priklauso ne tiek nuo paties turto pobūd˛io, kiek nuo kelių labai reikmingų įmonės veiklos aplinkybių.

Pagrindinis po˛ymis, pagal kurį turtas skirstomas į trumpalaikį ir ilgalaikį, yra jo sunaudojimas per t¹ laikotarpį, per kurį u˛dirbama pelno. Kadangi pagrindinis ataskaitinis laikotarpis yra vieneri metai, tai ir ilgalaikiu paprastai laikomas tas turtas, kuris naudojamas u˛dirbant pajamas ilgiau nei vienerius metus. Ilgalaikį turt¹ apskaičiuoti yra nelengva, be to, niekas negalėtų garantuoti, kad tokie apskaičiavimai tikslūs ir teisingi. Todėl tokia apskaita, kai kiekvien¹ mėnesį būtų mėginama tiksliai įvertinti sunaudot¹j¹ ilgalaikio turto dalį, labia brangiai kainuotų, nes kiekvienam mėnesiui pasibaigus reikėtų ne tik tiksliai apskaičiuoti tokio “ilgalaikio” turto nusidėvėjimo s¹naudas, bet ir įvertinti likutinź jo vertź. O taip pat ne visuomet galima aritmetikai – atėmus i pradinės turto vertės nudėvėt¹jį jo dalį. ˇinant, kiekvienų metų pajamas būtina kuo tiksliau palyginti su patirtomis per tuos metus s¹naudomis, nes metai – svarbiausias kiekvienos įmonės apskaitinis ir ataskaitinis laikotarpis, po kurio savininkai susprend˛ia, kaip skirstys per metus u˛dirbt¹ peln¹ ar kompensuoti per t¹ patį laikotarpį patirt¹ nuostolį. Todėl ir laikomasi nuostatos, kad ilgalaikio turto atskyrimo nuo trumpalaikio riba – vieneri jo naudojimo matai.

Skiriant turt¹ į ilgalaikį ir trumpalaikį svarbi ir jo įskaičiavimo į tam tikro ataskaitinio laikotarpio s¹naudas metodika, nes ios dvi turto rūys nevienodai panaudojamos pelno u˛dirbimo procese turto sunaudojimo aspektu.

Priskiriant turt¹ ilgalaikiam, atsi˛velgiama ir į jo vertź. Jeigu turtas naudojamas ir labia ilgai, bet jo vertė įmonei nereikminga, toks turtas nebus laikomas ilgalaikiu, nes jo, kaip ilgalaikio turto, apskaita įmonei būtų per brangi, taip darant būtų pa˛eistas apskaitos optimalumo reikalavimas, kai apskaitos ir atskaitomybės duomenų formavimo ilaidos virytų tos informacijos teikiam¹ naud¹.daug pigiau yra padaryti prielaid¹, kad visas toks turtas i karto nuraomas į s¹naudas.

Tas pats turtas vienai įmonei gali būti labai reikmingas, o kitai – sudaryti tik menk¹ įmonės dalį. Taigi vienoje įmonėje toks turtas gali būti laikomas ilgalaikiu (apskaitant jo nusidėvėjim¹), o kitoje – trumpalaikiu, kurio vertė nuraoma į vieno ataskaitinio laikotarpio s¹naudas. Tai priklauso nuo įmonės dyd˛io ir jos veiklos pobūd˛io. Jokiame norminiame akte nėra tiksliai nurodyta, kokios sumos turtas laikytinas ilgalaikiu. Tai priklauso nuo pačios įmonės vadovo, jie patys pasirenka, nuo kokios sumos ir kokio pobūd˛io jų įmonėje turtas laikomas ilgalaikiu. i suma vadinama minimalia ilgalaikio materialiojo turto verte.

Priskiriant tam tikr¹ turt¹ ilgalaikiam, būtina įvertinti ir jo reikmingum¹ įmonei. Paprastai ilgalaikis turtas įmonės savininkams ar kreditoriams suteikia tam tikr¹ pasitikėjim¹ ilgiems metams. Ilgalaikio turto garantijos da˛niausiai visų rimtai pripa˛įstamos. Vis dėl to svarbiausias po˛ymis, iskiriant ilgalaikį turt¹, yra jo panaudojimas u˛dirbant peln¹ tam tikroje įmonėje.

Ilgalaikis turtas ilieka apskaitos registruose vis¹ jo naudojimo laik¹. Tuomet, jeigu nebeapsimoka skaičiuoti jo nusidėvėjimo. Did˛iosios knygos s¹skaitose jis ilieka įvertintas atmintine verte – vienu litu.taigi pradingus tokiam turtui, jo trūkumas būtų nustatytas per inventorizacij¹.

Vien¹ ar kit¹ turto objekt¹ priskiriant ilgalaikiam ar trumpalaikiam turtui, būtina atsi˛velgti į to turto pobūdį, jo naudojimo įmonėje laik¹ bei to turto vertź.

Ilgalaikis nematerialusis turtas

Ilgalaikį nematerialųjį turt¹ sudaro licencijos, įmonių ˛enklai, informacijos apdorojimo programos, kitas neturintis materialios substacijos turtas, ilgiau kaip vienerius metus teikiantis bendrovei ekonominź naud¹.

Nematerialusis turtas iskiriamas todėl, kad būtų Prodyta, kiek įmonė turi įvairių teisių ir kitų panaių privilegijų suteikiančio turto, kuris egzistuoja tik tol, kol egzistuoja pati įmonė. Kitaip sakant, io turto neįmanoma kam nors perparduoti kaip pastato ar staklių.

Nematerialusis turtas – nepiniginis, neturintis fizinės formos turtas, kuris naudojamas pajamoms u˛dirbti kelet¹ ataskaitinių laikotarpių.

Nematerialusis turtas pripa˛įstamas, jei atitinka iuos pripa˛inimo kriterijus:

- pagrįstai tikėtina, kad įmonė gaus i karto ekonominės naudos;

- turto įsigijimo savikaina gali būti patikimai įvertinta ir atskirta nuo kito turto vertės;

- įmonė gali tuo turtu disponuoti, jį kontroliuoti arba apriboti teisź juo naudotis kitiems.

Nematerialusis turtas gali būti atskiriamas ir neatskiriamas nuo įmonės ir kito jos turto. Jei jis neatskiriamas nuo kito turto, nematerialiuoju gali būti pripa˛intas tik tada, jei įmonė gali nustatyti, koki¹ būsim¹j¹ ekonominź naud¹ ji gaus i to nematerialiojo turto.

Nematerialiuoju turtu nelaikoma: įmonės darbuotojų kvalifikacija; ilaidos įmonės viduje, kuriant prekių ˛enklus, reklaminius straipsnius ir panaaus pobūd˛io ilaidos, nes jos negali būti atskirtos nuo visų verslo plėtros ilaidų:

- įmonės steigimo;

- reklamos ir reprezentacinės;

- įmonės reorganizavimo.

Minėtos ilaidos pripa˛įstamos s¹naudomis jų susidarymo metu, tai yra, kai tik jos patiriamos.

Nematerialusis turtas apskiatomas pagal faktinź įsigijimo savaikain¹, atskiras jo rūis. Ypatinga nematerialaus turto rūis yra įmonės presti˛as. Jis u˛sitarnaujamas. Jį sudaro skirtumas tarp įsigyjamo objekto rinkos kainos ir vertės apskaitos registruose.

Nematerialiojo turto įsigijimo savikaina

Įsigijimo (pasigaminimo) savikaina - sumokėta (mokėtina) pinigų ar pinigų ekvivalentų suma ar kito mainais atiduoto ar sunaudoto turto, kuris naudojamas įsigyjant ar gaminant turt¹, vertė.

Ilgalaikis nematerialusis turtas gali būti įsigytas mainais į kit¹ turt¹.

Nematerialųjį turt¹ įsigyjant mainais į kit¹ turt¹, kai mainų sutartyje nurodoma mainomo turto vertė, tai mainais gauto nematerialiojo turto įsigijimo savikain¹ sudarys mainų sutartyje numatyta mainomo turto vertė plius tiesioginės su turto mainais susijusios ilaidos.

Tuo atveju, kai mainų sutartyje mainomo turto vertė nenurodoma, o nematerialusis turtas įsigyjamas mainais į tokios pat ar panaios paskirties nematerialųjį turt¹, kuris panaiai naudojamas toje pačioje verslo srityje ir turi panai¹ tikr¹j¹ vertź, įsigijimo savikaina lygi mainais atiduodamo turto balansinei vertei.

Kuriant turt¹ įmonės viduje, ilaidos turi būti suskirstytos į tyrimų ir plėtros ilaidas.

Tyrimų ilaidos – tai veikla siekiant naujų technologijos ˛inių, gautų ˛inių pritaikymas, naujų sistemų iekojimas ir panaiai.

Plėtros ilaidos – tai projektavimas; ibandymas prie pradedant gaminti ar naudoti; instrumentų, įrankių, antspaudų projektavimas pagal nauja stechnologijas; bandomosios įrangos, kuri skirta nekomercinei veiklai, projektavimas; eksplotavimas.

Įmonės viduje sukurto nematerialiojo turto pasigaminimo savikaina yra suma ilaidų, kurios buvo patirtos nuo tos datos, kai nematerialusis turtas pirm¹ kart¹ atitiko pripa˛inimo kriterijus. Įmonės viduje sukuriamo nematerialiojo turto ilaidomis gali būti darbuotojų, tiesiogiai dalyvaujančių kuriant į turt¹ darbo u˛mokestis, su juo susijź mokesčiai, kitos tiesiogiai su turto kūrimu susijusios ilaidos.Įmonės viduje sukuriamo nematerialiojo turto pasigaminimo savikainai nepriskiriamos pardavimo, dministracinės ir kitos bendrosios ilaidos, kurių negalima tiesiogiai priskirti turto kūrimui, darbuotojų mokymo ilaidos.

Pavyzdys.Įmonė pirko parduotuvź, u˛ kuri¹ sumokėjo 1 000 000 Lt. Parduotuvės pastato, joje esančios įrangos, prekių ir kito turto rinkos kaina 800 000 Lt. Tai reikia, kad 200 000 Lt buvo sumokėta u˛ perkamos įmonės vard¹, kitaip sakant presti˛¹, kuris turi būti apskaitomas, kaip nematerialusis ir amortizuosis per 10 metų laikotarpį.

Nematerialiojo turto amortizacija

Nematerialiojo turto vertės perkėlimas į laikotarpio s¹naudas vadinamas amortizacija.

Turto amortizuojamoji vertė nustatoma i įsigijimo savikainos atimant turto likvidacinź vertź. Jeigu likvidacinė vertė lygi nuliui, į s¹naudas per vis¹ naudingo tarnavimo laik¹, perkeliama visa įsigijimo savikaina.

Nematerialiojo turto amortizacija skaičiuojama remiantis metine amortizacijos norma, kuri¹ įmonė nusistato, atsi˛velgdama į tam tikrus kriterijus:

planuojam¹ turto naudingo tarnavimo laik¹ (naudingo tarnavimo laikas gali būti ilgas, bet visada ribotas);

- galimybź veiksmingai naudoti į turt¹, jei įmonź valdys kita vadovų komanda;

i turto gaunamų produktų gyvavimo cikl¹;

- informacij¹ apie panaaus ir panaiai naudojamo turto naudingo tarnavimo laik¹;

techninį, technologinį ir kitokį senėjim¹;

verslo akos, kurioje turtas naudojamas, stabilum¹ ir i turto gaunamų gaminių ir paslaugų paklausos rinkoje pokyčius;

tikėtinus konkurentų ar galimų konkurentų veiksmus;

- turto kontrolės laikotarpį ir teisinius bei kitokius veiksnius, ribojančius naudojimo laik¹ (jei teisės kontroliuoti turt¹ suteiktos ribotam laikui, naudingo tarnavimo laikas neturi viryti tų teisių galiojimo laiko);

turto naudingo tarnavimo laiko priklausomybź nuo kito įmonės turto naudingo tarnavimo laiko.

Jei apskaitoje įregistruotas nematerialusis turtas nebeatitinka turto priskyrimo nematerialiajam turtui po˛ymių, jis nuraomas.

Perleidus nematerialųjį turt¹, pripa˛įstamas sandorio rezultatas - skirtumas tarp pardavimo kainos ir likutinės jo vertės. Praradus ar nuraius nevisikai amortizuot¹ nematerialųjį turt¹, pripa˛įstami nuostoliai, kurie parodomi pelno (nuostolių) ataskaitoje veiklos s¹naudų apimtyje.

Amortizacija skaičiuojama taikant tiesiogiai proporcing¹ (tiesinį) metod¹, kuriuo metinė amortizacijos suma apskaičiuojama pagal formulź:

T T , kur

N – metinė amortizacijos suma;

V – nematerialiojo turto įsigijimo savikaina;

T – naudingo tarnavimo laikas metais.

Ilgalaikis materialus turtas

Materialusis turtas turi būti priskiriamas ilgalaikiam, jei jis atitinka iuos po˛ymius:

įmonė ketina jį naudoti ilgiau nei vienerius metus;

įmonė pagrįstai tikisi gauti i to turto ekonominės naudos;

įmonė gali patikimai nustatyti turto įsigijimo savikain¹;

turto įsigijimo savikaina yra ne ma˛esnė u˛ minimali¹ ilgalaikio materialiojo turto savikain¹, įmonės nustatyt¹ kiekvienai turto grupei;

įmonei yra perduota rizika, susijusi su materialiuoju turtu.

Ilgalaikis materialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina.

Ilgalaikio materialiojo turto savikain¹ sudaro:

įsigyjant į turt¹ sumokėta ar mokėtina pinigų suma ar kitokio sunaudoto turto vertė;

atsive˛imo ilaidos;

muitai, akcizai ir kiti negr¹˛inami mokesčiai;

projektavimo, montavimo, instaliavimo, ibandymo ilaidos;

remonto ilaidos, padarytos iki turto naudojimo prad˛ios;

infrastruktūros ir turto registravimo ilaidos;

˛emės sklypo ir statybos aiktelės paruoimo ilaidos;

numatomos busimos turto imontavimo, ive˛imo, turto gamybinės vietos sutvarkymo ilaidos, jei jos atitinka įsipareigojimų arba atidėjimų apibrė˛im¹;

kitos tiesiogiai su turtu įsigijimu susijusios ilaidos.

Tam tikr¹ reikmź įgyja ilgalaikio turto vaidmuo įmonės veikloje. Pagal į po˛ymį visa ilgalaikis turtas skirstomas į pasyvųjį ( nekilnojam¹jį) ir aktyvųjį ( kilnojam¹jį) turt¹. i klasifikacija taip pat svarbi, nes tiek įmonės savininkai, tiek vald˛ia visada skatina aktyviosios turto dalies santykinį didėjim¹ viso turto sumoje.

Pasyviuoju turtu laikoma ˛emė, gamtos itekliai, pastatai,statiniai, perdavimo ir kiti įrenginiai. Tai turtas, tiesiogiai nedalyvaujantis gaminant produkcij¹ ar perparduodant prekes, bet sudarantis kartais labai reikmingas s¹lygas iai veiklai.

Aktyviuoju turtu laikomos mainos, įrengimai, transporto priemonės, įrankiai ir kitas turtas, tiesiogiai naudojamas įmonės veikloje.

Visas ilgalaikis turtas skirstomas į:

dalyvaujantį įmonės veikloje;

nenaudojam¹ įmonės veikloje;

socialinės paskirties ( pvz, įmonės darbuotojų bendrabutį);

kitoms įmonės inuomot¹.

itoks skirstymas svarbus, nes, atsi˛velgiant į turto naudojimo pobūdį, taikomi skirtingi to turto nusidėvėjimo apskaitos metodai: į ataskaitinio laikotarpio s¹naudas nėra jokios prasmės įtraukti nenaudojamo turto vertės, nes jas reikia įskaičiuoti į t¹ laikotarpį, kai panaudojant į turt¹ bus u˛dirbamos pajamos. Tuo tarpu socialinės paskirties turto nudėvėjimo s¹naudas tikslinga sieti su pajamomis, u˛dirbamomis naudojant į turt¹ (pvz., su tų butų ar bendrabučių nuomos pajamomis.). Tačiau jeigu tokiais butais darbuotojams leid˛iama naudotis nemokamai, tai jo nusidėvėjimas – ne kas kita, kaip natūra imokamas atlyginimas u˛ darb¹. Tai pasakytina ir apie kitoms įmonėms inuomot¹ turt¹.

Finansinis turtas

Finansinis turtas – turtas, kurį sudaro pinigai, sutartinė teisė gauti pinigus ar kit¹ finansinį turt¹ i kitos alies, kitos įmonės ileisti vertybiniai popieriai.

Finansinis turtas parodo tam tikros įmonės teises bei privilegijas ir atsiranda jai dalyvaujant kitų įmonių veikloje. Jis teikia įmonei ekonominź naud¹ arba teises ir privilegijas ilgesniu kaip vienerių metų laikotarpiu. Ilgalaikis finansinis turtas balanse iskirtas į atskir¹ grupź.

Balanse finansinis turtas skirstomas į:

1)ilgalaikį;

2) trumpalaikį.

Ilgalaikiam finansiniam turtui (iskyrus gautinų sumų ir suteiktų paskolų einamųjų metų dalį) priskiriama:

ilgalaikės investicijos į kitas įmones;

suteiktos ilgalaikės paskolos;

po vienerių metų gautinos sumos – gautini pinigai u˛ parduot¹ produkcij¹, suteiktas paslaugas ir kitos ilgalaikės skolos įmonei, kurios bus sumokėtos po vienerių metų nuo sudaromo balanso datos;

kitas finansinis turtas, kuris atitinka ilgalaikio turto apibrė˛im¹. Jam priskiriamos investicijos į kitas įmones, obligacijos, laikomos iki ipirkimo termino ir pan.

Trumpalaikiam finansiniam turtui (įskaitant gautinų sumų ir suteiktų paskolų einamųjų metų dalį) priskiriama:

1) trumpalaikės investicijos į kitas įmones - kitų įmonių akcijų įsigijimas siekiant pasipelnyti i trumpalaikių rinkos vertės pokyčių jas pardavus per 12 mėnesių;

2) suteiktos trumpalaikės paskolos – tokios, kurias numatoma atgauti per vienerius metus nuo balanso sudarymo datos;

3) per vienerius metus gautinos sumos;

4) pinigai ir jų ekvivalentai. Jeigu jų naudojimas nėra apribotas, yra likvid˛iausias įmonės turtas;

5) kitas finansinis turtas, kuris atitinka trumpalaikio turto apibrė˛im¹.

Finansinio turto įvertinimas priklauso nuo turto įsigijimo tikslo. Įvertinimo tikslais finansinis turtas skirstomas į keturias grupes:

1) skirt¹ parduoti. Tai finansinis turtas, kuris buvo įsigytas siekiant gauti pelno i kainos svyravimų. iai finansinio turto grupei priskiriamos akcijos, obligacijos ir kiti vertybiniai popieriai, kuriuos nusprend˛iama parduoti per vienerius metus nuo balanso sudarymo datos;

2) laikom¹ iki ipirkimo termino. Tai palūkanas u˛dirbantys skolos vertybiniai popieriai, jei įmonė, siekdama maksimalios naudos, tvirtai nusprend˛ia neparduoti vertybinių popierių iki nustatyto jų ipirkimo termino;

3) suteiktas ilgalaikes paskolas ir gautinas sumas (įskaitant ilgalaikių paskolų ir gautinų sumų einamųjų metų dalį);

4) suteiktas trumpalaikes paskolas ir gautinas sumas.

Įmonė turi nurayti finansinį turt¹ (ar jo dalį) tik tada, kai ji netenka teisės kontroliuoti t¹ turt¹ (ar jo dalį). Įmonė netenka teisės kontroliuoti turt¹ tada, kai ji gauna vis¹ sutartyje numatyt¹ naud¹, baigiasi teisių galiojimo laikas arba ji perleid˛ia ias teises kitoms įmonėms.

Pelnas ar nuostoliai dėl finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo turi būti įtraukiami į ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskait¹.

Ilgalaikio finansinio turto vertė yra suma˛ėjusi, jei jo balansinė vertė yra didesnė u˛ tikėtin¹ atgauti u˛ t¹ turt¹ sum¹. Kiekvieno balanso dat¹ įmonė turi nustatyti, ar nėra objektyvių prielaidų, kad ilgalaikio finansinio turto (ar turto grupės) vertė gali suma˛ėti. Jei pasirodo, kad tokių prielaidų esama, įmonė turi apskaičiuoti u˛ t¹ turt¹ (ar turto grupź) tikėtin¹ atgauti sum¹ ir, suma˛inus balansinź vertź, pripa˛inti nuostolį dėl vertės suma˛ėjimo.

Ilgalaikio turto įsigijimo apskaita

Ilgalaikiu materialiuoju turtu įmonės pasirūpina pirkdamos t¹ turt¹ i trečiųjų asmenų, taip pat savo jėgomis pastatydamos t¹ turt¹. Turtas laikomas įsigytu tada, kai jis u˛pajamuojamas, tai yra u˛registruojamas buhalterinėje apskaitoje.

Visais atvejais įsigijimo vertės suma turi būti įrodyta dokumentais.

Ilgalaikis materialusis turtas įmonėje gali būti įsisgijamas įvairiausiais būdais:

perkant;
pasigaminant;
gaunant kaip akcininkų įnaus;
gaunant kaip labdar¹ ar gaunant pagal testament¹;
pagal iperkamosios nuomos sutartį;
turtas, valdomas pagal panaudos sutartį, nesiskaito įmonės turtu ir yra apskaitomas specialiose, taip vadinamose u˛balansinėse s¹skaitose.

Turto įsigijimui naudojamos lėos:

įmonės pelnas, tai yra investicija į savo įmonź;
finansavimas i valstybės ar savivaldybių biud˛etų;
dotacijos ir subsidijos;
remonto ir rekonstrukcijos s¹skaita;
ileid˛iant akcijas;
įmonės lėos apyvartinių lėų s¹skaita, i anksčiau sukauptų rezervų, sudaryto amortizacijos fondo, pajamų, gautų pardavus nenaudojam¹ ilgalaikį turt¹.

Įsigijus ilgalaikį materialųjį turt¹, kiekvienam objektui suraomas ilgalaikio materialiojo turto priėmimo – perdavimo aktas. Jame, be kita ko, nurodoma i kur, kada ir koks objektas buvo gautas, jo vertė, pateikiamas jo trumpas apibūdinimas. Akt¹ surao komisija, tvirtina įmonės vadovas. Pagal į akt¹ gautasis objektas u˛pajamuojamas ir atidaroma ilgalaikio turto apskaitos kortelė. Kiekvienam objektui u˛vedama atskira kortelė.

Įmonė turim¹ ilgalaikį materialųjį turt¹ apskaitoje u˛registruoja suskirstyt¹ pagal paskirtį. Visas ilgalaikis materialusis turtas balanse fiksuojamas tokia tvarka: ˛emė, pastatai, statiniai ir mainos, transporto priemonės, kiti įrenginiai ir įrankiai, iperkamosios nuomos ir panaių teisių pagrindu turimas turtas, kitas materialusis turtas, nebaigta statyba ir iankstiniai apmokėjimai. itaip jį susikirsčius, įmonėje lengviau kaupti informacij¹ apie skirtingas funkcijas ilgalaikį materialųjį turt¹ ir prireikus t¹ informacij¹ operatyviai panaudoti valdymui. Į grupes pagal paskirtį sujungtas ilgalaikis materialusis turtas balanse pateikiamas to turto likvidumo ( galimybės paversti t¹ turt¹ grynaisiais pinigais greičio) ma˛ėjimo tvarka: pradedant ma˛iausiai likvid˛iu turtu – ˛eme ir baigiant paprastai likvid˛iausiais ilgalaikiais iankstiniais apmokėjimais.

ˇemė įmonės balanse iskiriama atskirame straipsnyje, nes ji ypatinga tuo, jog vienintelė i ilgalaikio materialiojo turto nenudėvima. Apskaitoje u˛registruota ˛emės pradinė vertė paprastai nesikeičia per vis¹ naudojimosi ja laikotarpį. Pakeisti pradinź ˛emės kain¹ galima tik perkainojant, kai, pavyzd˛iui, dėl infliacijos arba dėl atliktų didelių darbų labai pagerėja ˛emės kokybė. iais atvejais apskaitoje ir atskaitomybėje u˛fiksuota ˛emės kaina gali visikai nebeatitikti tikrosios vertės. Tačiau visais atvejais labai svarbu tiksliai nustatyti pradinź ˛emės kain¹, nes jos įsigijimas susijźs su įvairiomis įmonės padarytomis ilaidomis.

Gamybiniai ar administraciniai pastatai gali būti įsigyjami sumokant u˛ jau pastatytus pardavėjui tam tikr¹ pinigų sum¹ arba statomi įmonės jėgomis, perkant statybines med˛iagas, samdant darbininkus arba specializuotas statybos įmones ir panaiai. Jeigu įsigyjami jau u˛baigti pastatai, tai jų įsigijimo vertź sudarys pirkimo – pardavimo sutartyje numatyta kaina, papildomų darbų, atliekamų prie pradedant pastat¹ eksploatuoti, vertė ir įvairūs io ilgalaikio turto registravimo mokesčiai.

Statiniai ir mainos parodomi įmonės pasistatyti ar įsigyti statiniai, sumontuotos konstrukcijos, gamybiniai įrenginiai, mainos, kuriomis įmonėje ilg¹ laik¹ gaminama produkcija ar teikiamos paslaugos. Į jų pradinź vertź taip pat įskaičiuojamos visos ilaidos, susijusios sujų įsigijimu.

Įmonės, jeigu reikia jų veiklai, da˛nai įsigyja įvairių transporto priemonių. Tai lengvieji arba krovininiai automobiliai, autobusai, traktoriai, traukiniai, lėktuvai, specialios konvejerių tipo transportavimo priemonės, vamzdynai ir panaiai. Jas įmonė įsigyja, kad naudotų ilg¹ laik¹ ir teiktų paslaugas arba aptarnautų pačios įmonės darbuotojus. Jų, kaip ir kito ilgalaikio materialiojo turto, įsigijimo vertė apskaitoje turi būti fiksuojama pridėjus prie pirkimo kainos visas ilaidas. Tas pats pasakytina ir apie kitus įrenginius ir įrankius.

Iperkamosios nuomos ir panaių teisių straipsnyje atvaizduojamas visas ilgalaikis materialusis turtas, kuriuo įmonė disponuoja iperkamosios nuomos (lizingo) sutarčių pagrindu. Čia gali būti atvaizduojamos visos anksčiau aptartos ilgalaikio materialiojo turto rūys: ˛emė, pastatai, statiniai, mainos, transporto priemonės, įrenginiai. iame straipsnyje atvaizduojama ir įmonėms suteikto nemokamai disponuoti ilgalaikio materialiojo turto vertė.

Kito materialiojo turto straipsnyje atvaizduojamas kitoms įmonėms inuomotas, u˛konservuotas ar rezervinis turtas, įmonės įprastinėje veikloje nenaudojami gyvenamieji namai bei visas iuose pastatuose esantis turtas, neatsi˛velgiant į jo pobūdį.

Nebaigtos statybos ir iankstinių apmokėjimų straipsnyje kaupiamos visos ilaidos, padarytos statant objektus, kurie ateityje bus naudojami įmonės pajamoms u˛dirbti. Tokius objektus gali statyti ir pati įmonė savo jėgomis arba pagal sutartis samdyti kitas specializuotas įmones. Kai darbas bus baigtas, visos sukauptos ilaidos sudarys pradinź objekto vertź.

Visos ilaidos ( jeigu jas galima atskirti i bendros įmonės ilaidų sumos), susijusios su ilgalaikio materialiojo turto įsigijimu, turi būti įtrauktos į io turto savikain¹. Taigi ilgalaikio materialiojo turto įvertinimo pagrindas visada turi būti faktinė jo įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, kuri dar vadinama įsigijimo (pasigaminimo) verte. J¹ sudaro visos ilaidos, vienaip ar kitaip padarytos t¹ turt¹ įsigyjant (pasigaminant). Kalbant apie į rodiklį, u˛fiksuot¹ atskaitomybėje bei buhalterinėje apskaitoje – Did˛iosios knygos s¹skaitose, jis da˛niausiai vadinamas ilgalaikio turto pradine verte. Tuo pabrė˛iama, kad tai yra turto vertė iki pradedant turt¹ nudėvėti, nes s¹voka savikaina, kalbant apie konkretų gaminį (iuo atveju – įsigijam¹ ilgalaikį turt¹)da˛niau vartojama apibūdinant būtent to turto įsigijimo kainos formavimo proces¹, bet ne patį turto vertės rodiklį.

Materialiojo turto nusidėvėjimo apskaita

Naudojant ilgalaikį materialųjį turt¹, jis palaipsniui nusidėvi, netenka savo fizinių savybių, be to sensta – dėvisi moraliai. Įsigijimo vertė per vis¹ nauding¹ turto eksploatacijos laik¹ nuraoma į s¹naudas ir itaip sukaupimos lėos susidėvėjusiam turtui atkurti. Nusidėvėjimas apskaičiuojamas remiantis metine nusidėvėjimo norma, kuri¹ įmonė nusistato atsi˛velgdama į:

planuojam¹ naudingo tarnavimo laik¹;
planuojam¹ naudojimo intensyvum¹, naudingųjų savybių kitim¹ per vis¹ tarnavimo laik¹;
technologijų bei ekonominź pa˛ang¹,moralikai sendinanči¹ turt¹;
įmonės nusistatyt¹ likvidacinź vertź;
teisinius ir kitokius veiksnius, ribojančius ilgalaikio materialiojo turto naudojimo laik¹.

Pradėjus naudoti ilgalaikį materialųjį turt¹ nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos. Pradėjus naudoti turt¹ įmonės veikloje is turtas gali būti dokumentuotas – suraomas įvedimo į eksploatacij¹ aktas.

Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas nebeskaičiuojamas nuo kito mėnesio 1 dienos po jo nuraymo, perleidimo arba kitokio perdavimo.

Materialiojo ilgalaikio turto nudėvėta suma kaupiama nusidėvėjimo s¹skaitoje. Joje nudėvėtina suma kaupiama vis¹ turto naudojimo laik¹. i s¹skaita i esmės yra turtinė s¹skaita, tačiau turinti prieing¹ negu turto s¹skaitos likutį - nusidėvėjimas kaupiamas kredito pusėje. Kitaip i s¹skaita dar vadinama kontrarine turto s¹skaita. Kadangi nusidėvėjimo s¹skaita turi neįprast¹ turto s¹skaitoms likutį, joje u˛fiksuota suma ma˛ina materialiojo ilgalaikio turto pradinź vertź.

Taigi ilgalaikio turto likutinė vertė yra ateityje dar nudėvėtina vertė, kuri ateinančiais laikotarpiais ma˛ės didėjant nudėvėtajai sumai, kol galiausiai nusidėvėjimo - s¹skaitos likutis bus lygus materialiojo ilgalaikio turto įsigijimo s¹skaitos likučiui.

Yra įvairių nusidėvėjimo apskaitos metodų, kurių pasirinkimas priklauso nuo įmonės ekonominės politikos. Tai reikia, kad įmonė gali pasirinkti ir skirtingus nusidėvėjimo apskaičiavimo metodus.

Taikomi ie ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodai:

- tiesiogiai proporcingas (tiesinis);

- produkcijos;

- metų skaičiaus;

- dvigubas - ma˛ėjančios vertės.

Tiesinis nusidėvėjimo skaičiavimo metodas

V1 - V2

N = –––––––––, kur

N – metinė nusidėvėjimo suma;

V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė (pasigaminimo savikaina);

V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė;

T – naudingo tarnavimo laikas metais.

Mėnesinė ( ketvirčio ) nusidėvėjimo suma skaičiuojama naudojantis formule:

K = N / A

K – mėnesio ( ketvirčio) nusidėvėjimo suma,

N – metinė ilgalaikio turto nusidėvėjimo suma,

A – naudojimo laikas mėnesiais ( ketvirčiais ) suma.

Produkcijos nusidėvėjimo apskaitos metodas

(V1 - V2) x P

N = –––––––––––, kur

Pmax

N – nusidėvėjimo suma, tenkanti pagamintai produkcijai (atliktoms paslaugoms);

V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina;

V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė;

P – per ataskaitinį laikotarpį pagamintos produkcijos (atliktų paslaugų) kiekis;

Pmax – maksimalus ilgalaikio turto objektu pagamintos produkcijos (atliktų paslaugų) kiekis.

Metų skaičiaus metodas

(V1 - V2) x (T–i+1) x 2

N = ––––––––––––––––––––, kur

T x (T+1)

N – metinė nusidėvėjimo suma;

V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina;

V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė;

T – naudingo tarnavimo laikas metais;

i – metai, kuriems skaičiuojamas nusidėvėjimas, kur “i” ma˛iau arba lygu “T”.

Dvigubas – ma˛ėjančios vertės metodas

100 procentų

N = L x n; n = ––––––––––– x 2, kur

N – metinė nusidėvėjimo suma;

L – ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė;

n – nusidėvėjimo procentas;

T – naudingo tarnavimo laikas metais.

Ivados

Nematerialiojo turto negalima apčiuopti, todėl kartais jis dar vadinamas neapčiuopiamuoju turtu,jis atsiranda tuomet, jei u˛ ji sumokama, svarbiausia jo sudedamoji dalis – formavimo savikaina. Nematerialusis turtas tai galimas nustatyti nepiniginis turtas, neturintis materialios formos, kuriuo įmonė disponuoja ir kurį naudodama tikisi gauti tiesioginės ir netiesioginės naudos. Jo amortizacija skaičiuojama pagal tiesinį metod¹.

Materialus turtas - kuris teikia įmonei ekonominės naudos ilgiau nei vienerius metus ir kurio įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne ma˛esnė u˛ įmonės nustatyt¹ minimali¹ ilgalaikio materialiojo turto vertź. Jo amortizacija skaičiuojama pagal: tiesinį, produkcijos, metu skaičiaus, dvigubas – ma˛ėjančios vertės metodus.

Finansinis turtas parodo tam tikros įmonės teisias bei privilegijas ir atsiranda jai dalyvaujant kitų įmonių veikloje. Jis teikia įmonei ekonominź naud¹ arba teises ir privilegijas ilgesniu kaip vienerių metų laikotarpiu. Jo amortizacija neskaičiuojama.

Priedai

1. priedas. Ilgalaikio turto skirstymo lentelė

Nematerialusis

Prekių ˛enklai

Patentai, licencijos

Autorių teisės

Plėtros darbai

Programinė įranga

Presti˛as

Kitas nematerialusis turtas

Materialusis

Nekilnojamasis

(pasyvus)

ˇemė

Pastatai ir statiniai

Gamtiniai itekliai

Kitas nekilnojamasis turtas

Kilnojamasis

(aktyvus)

Įrenginiai

Baldai

Transporto priemonės

Kitas kilnojamasis turtas

Finansinis

Investicijos

Gautinos sumos

Nuosavos akcijos

Kitos investicijos

2. priedas. Finansinio turto lentelė

3. priedas. Ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimo savikainos lentelė

Literatūra

V. Bagd˛iūnienė „ Apskaitos politika“ Vilnius 2005m.

O. Gudaitienė „ Buhalterinė apskaita“ Vilnius 2005m.

K.Valu˛is „ Apskaitos problemos“ Vilnius 2001m.

A. Ivanauskienė „Buhalterinės apskaitos pagrindai“ Vilnius 2004 m.

G. Kalčinskas “Buhalterinės apskaitos pagrindai” Pačiolis 1996m.

www.vmi.lt

www.aktualijos.lt

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1377
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/253/Ilgalaikis-turtas-ir-jo-apskai52114.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/253/Ilgalaikis-turtas-ir-jo-apskai52114.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/253/Ilgalaikis-turtas-ir-jo-apskai52114.php">Ilgalaikis turtas ir jo apskaita</a>

Ilgalaikis turtas ir jo apskaita

ekonomika

DOCUMENTE SIMILARE

Ilgalaikį nematerialųjį turt¹ sudaro licencijos, įmonių ˛enklai, informacijos apdorojimo programos, kitas neturintis materialios substacijos turtas, ilgiau kaip vienerius metus teikiantis bendrovei ekonominź naud¹.

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: