Importo ir eksporto valdymo darbas

Drabužių kolekcijos importas ir eksportas iš/į Vokietijos

Turinys

Turinys 2

Įvadas 3

Importas 4

Prekių importo tvarkos reglamentavimas 4

Muitinės procedūros 5

Dokumentai 7

Išvados 10

Literatūra 11

Įvadas

Globalizuojantis vietinėms rinkoms, vystant sėkming¹ versl¹, vis svarbiau tampa neapsiriboti vietine rinka, o ieškoti finansiškai palankių galimybių užsienyje. Todėl šiandieniniame versle ypatingai svarbiais tampa prekių, medžiagų ir kitų išteklių importas bei eksportas.

Todėl, ir mes pabandysime įvertinti importo bei eksporto galimybes konkrečiu – sportinių drabužių kolekcijos importo iš Vokietijos į Lietuv¹ bei eksporto iš Lietuvos į Vokietij¹, galimybes. Pasirinktuoju atveju, prekių importuotojas ir eksportuotojas yra juridinis asmuo – UAB X.

Darbo tikslas – praktiškai įvertinti realias importo ir eksporto galimybes pasirinktu atveju.

Darbo uždaviniai

Susipažinti su eksport¹ bei import¹ reglamentuojančiais teisės aktais;

Nustatyti dokumentus reikalingus importuoti bei eksportuoti pasirinktus gaminius;

Padaryti išvadas konkrečiu nagrinėjamuoju at veju, ar naudinga importuoti/eksportuoti sportinių drabužių kolekcij¹ iš/į Vokietijos.

Rašant darb¹ naudojomės internetiniais šaltiniais bei teisės aktais reglamentuojančiais import¹ bei eksport¹.

Importas

Prekių importo tvarkos reglamentavimas

Importas – prekių įvežimas į Lietuvos Respublikos muitų teritorij¹ arba jų įvežim¹ sukėlź veiksmai [3].

Prekių importuotojas – Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, teisės aktų nustatyta tvarka turintis teisź pateikti prekes išleidimo laisvai cirkuliuoti, muitinio sandėliavimo, laikinojo įvežimo, laikinojo įvežimo perdirbti ir muitinės prižiūrimo perdirbimo muitinės procedūroms arba prekių sunaikinimo muitinės sankcionuotam veiksmui įforminti“[2].

Prekių importo į Lietuvos Respublik¹   tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų valstybės institucijų teisės aktų, tarptautinių susitarimų, sutarčių bei konvencijų ir chartijų, prie kurių Lietuvos Respublika prisijungusi.

Vienas pagrindinių šios srities dokumentų yra Lietuvos Respublikos muitinės kodeksas kuris nustato prekių importo, eksporto ir tranzito tvark¹, su ja susijusių muitinės procedūrų atlikim¹, importo ir eksporto draudimų, apribojimų, kontrolės priemonių taikym¹, taip pat muitų ir mokesčių taikym¹, muitinės veiklos pagrindus.

Prekių importo ir eksporto reguliavimo tvark¹ ūkio subjektams reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 24 d. nutarimas Nr.268 ir šio nutarimo pakeitimai bei papildymai

Pagal Muitinės kodeks¹ Lietuvos Respublikoje taikomos šios muitinės procedūros:

išleidimas laisvai cirkuliuoti (importas vidaus vartojimui),

muitinis tranzitas,

muitinis sandėliavimas,

laikinasis įvežimas perdirbti,

muitinės prižiūrimas perdirbimas,

laikinasis įvežimas,

laikinasis išvežimas perdirbti,

laikinasis išvežimas,

negr¹žinamasis eksportas.

Importuojant sportinių drabužių kolekcij¹ bus taikomas išleidimas laisvai cirkuliuoti (Importas vidaus vartojimui), kadangi nagrinėjamoji įmonė UAB X planuoja prekiauti įsiveštais darbužiais.

Deklaruojant prekes visoms išvardytoms muitinės procedūroms naudojama muitinės deklaracija – muitinės nustatytos ar muitinei priimtinos formos pareiškimas arba veiksmas, kuriais pasirenkama muitinės procedūra ir pateikiama muitinės reikalaujama informacija apie prekes, reikalinga šiai muitinės procedūrai įforminti. Tai bendrasis dokumentas (Single Administrative Document), kuris naudojamas Europos S¹jungos šalių narių ir daugelio kitų Europos valstybių. Lietuvos Respublikoje bendrasis dokumentas naudojamas nuo 1995 m. sausio 1 d. Jo forma, spausdinimo reikalavimai, pildymo ir muitinio įforminimo tvarka nustatyta vadovaujantis Konvencija dėl prekybos formalumų supaprastinimo ir Bendrojo tranzito konvencija, pasirašytomis 1987 m. Interlakene.

Lietuvos Respublikos laisvosios prekybos sutarčių vykdymo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos 1997 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr.1274. Nagrinėjamuoju atveju prekės vežamos iš Vokietijos, o su šia šalimi kaip žinome yra pasirašyta laisvos prekybos sutartis, kuri nustato sumažintus kai kurių įvežamų prekių muitus. Savaime suprantama, kad įvežančiai įmonei tai yra naudinga.

Bendrosios muitų taikymo s¹lygos, importuojant prekes iš šalių, su kuriomis pasirašytos laisvosios prekybos sutartys ar kurioms suteiktas didžiausio palankumo prekyboje statusas, yra išdėstytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 24 d. nutarime Nr.268. Pagal šį susitarim¹ trikotažo gaminiams taikoma 15 proc. muitas.

Įvežamus gaminius ir žaliavas, išvardytus Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto ir Lietuvos standartizacijos departamento prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos 1995 m. spalio 31 d. įsakyme Nr.30/180, galima realizuoti ir naudoti gamyboje tik patikrinus, ar jos atitinka nekenksmingumo sveikatai reikalavimus, ir gavus leidim¹ (higieninį pažymėjim¹), išduot¹ pagal šiuo įsakymu patvirtintų taisyklių nustatyt¹ tvark¹. Šiuo įsakymu patvirtintas tikrintinų prekių ir privalomų nekenksmingumo sveikatai rodiklių s¹rašas. Nagrinėjamuoju atveju, reiktų įvertinti įvežamų gaminių sudėtį: koki¹ dalį audinio sudaro medvilnė, poliesretis ar kitos sudėtinės dalys, nes nuo to priklausys kokių gaminių grupei bus priskiriami sportiniai kostiumai. Kadangi didžioji dalis 52 proc. gaminio sudėtis yra medvilnė, tai importuojamieji gaminiai priskiriami trikotažo gaminiams.

Pagrindinė s¹lyga, suteikianti teisź pasinaudoti muitų lengvatomis - prekių kilmės sertifikato turėjimas. Prekių kilmės sertifikatas yra prekes identifikuojantis dokumentas, kuris patvirtina, kad prekės yra kilusios tam tikroje šalyje. Kadangi UAB X importuoja iš patikimos ir gerai Europoje žinomo įmonės Y, tai šiuo klausimu tikimės problemų neturėtų kilti.

Muitinės procedūros

Anot muitinės kodekso, muitai yra pagal muitų tarif¹ nustatyti mokesčiai, kuriais apmokestinamos importuojamos ir eksportuojamos prekės.

Muitinės procedūra – tai jau anksčiau minėti, muitinės sankcionuoti veiksmai, toki kaip: išleidimas laisvai cirkuliuoti; muitinis tranzitas; muitinis sandėliavimas; laikinasis įvežimas perdirbti; muitinės prižiūrimas perdirbimas; laikinasis įvežimas; laikinasis išvežimas perdirbti; laikinasis išvežimas; negr¹žinamasis eksportas.
Muitinėje vykdomas prekių pateikimas muitinei – tai nustatytos formos pranešimas muitinei apie prekių pristatym¹ į muitinės įstaig¹ arba kit¹ muitinės nustatyt¹ ar muitinei priimtin¹ viet¹ jų muitiniam tikrinimui;
Po atliktų muitinės procedūrų, prekės išleidžiamos į vidaus rink¹. Prekių išleidimas - muitinės veiksmas, kuriuo asmeniui suteikiama teisė atlikti su prekėmis veiksmus, leidžiamus taikant muitinės procedūr¹, kuriai įforminti pateiktos prekės. Nagrinėjamuoju atveju, prekės įvežamos vidaus prekybai.
Įprastinė (nepreferencinė) prekių kilmė nustatoma: taikant muitų tarifus, išskyrus Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytus lengvatinius muitus (preferencijas); taikant įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus importo ir eksporto draudimus bei apribojimus, susijusius su prekių kilme; įforminant ir išduodant prekių kilmės sertifikatus.

Prekių kilmės šalimi laikoma ta šalis, kurioje prekės yra išgautos, pagamintos arba išgautos ir pagamintos. Taigi muitinės deklaracijoje bus nurodyta, kad importuojamų prekių kilmės šalis yra Vokietija, nes prekės ten pagamintos galutiniam vartojimui.

Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytos lengvatinės (preferencinės) prekių kilmės nustatymo taisyklės apibrėžia s¹lygas, kurias įvykdžius prekėms taikomi lengvatiniai muitai.

Importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, t.y. pinigų suma, sumokėta arba priklausanti sumokėti už prekes, parduotas eksportui į Lietuvos Respublikos muitų teritorij¹. Importuojamų gaminių sandorio vertė 171 000 (3420 kostiumų po 50 lt.).

Ne Lietuvos prekių išleidimas laisvai cirkuliuoti suteikia joms Lietuvos prekių status¹. Išleidžiant prekes laisvai cirkuliuoti, pripažįstama, kad joms neturi būti taikomos importo draudimo arba ribojimo priemonės, kad atlikti jų importui taikomi formalumai ir sumokėti visi importo muitai ir mokesčiai

Importas vidaus vartojimui - muitinės procedūra, kuri¹ atlikus prekės ima laisvai cirkuliuoti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, t.y. gali būti joje paliktos visam laikui, muitinei netaikant disponavimo jomis apribojimų.

Vykdant ši¹ procedūr¹, turi būti sumokėti visi už prekes nustatyti importo muitai ir mokesčiai bei atlikti privalomi muitinės formalumai. Importo vidaus vartojimui procedūra gali būti įforminama Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba Muitinės departamento prie Finansų ministerijos, nustatytose muitinės įstaigose, esančiose Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimo punktuose arba Lietuvos Respublikos muitų teritorijos viduje.

Muitinėje prekės tikrinamos, norint įsitikinti, kad jų rūšis, pavidalas, kilmė, kiekis ir vertė atitinka duomenis, pateiktus muitinės deklaracijoje. Prekių tikrinimas gali būti bendro pobūdžio ir detalus.

Atliekant bendro pobūdžio prekių tikrinim¹, suskaičiuojamos prekių pakuotės, patikrinamas jų markiravimas, patikrinama, ar prekių rūšis atitinka muitinės deklaracijoje pateikt¹ jų aprašym¹. Atliekant detalų prekių tikrinim¹, nustatoma jų sudėtis, kiekis, muitų tarifo pozicija, vertė ir prireikus - kilmė.

Detalus prekių tikrinimas atliekamas tais atvejais, kai bendro pobūdžio tikrinimo nepakanka ar kai esama pagrindo įtarti, kad muitinės deklaracijoje ar kartu su ja pateiktuose dokumentuose esanti informacija netiksli.

Prekės, deklaruotos importo vidaus vartojimui procedūrai, išleidžiamos tuojau pat po to, kai muitinė jas patikrina ar nusprendžia jų netikrinti (kai importuotojas, nuolat importuojantis panašias prekes, nėra padarźs pažeidimų ir neskolingas muitinei, kai importuojama nedaug prekių ir(arba) nedidelė už jas nustatytų mokesčių suma ir pan.), jeigu nenustatyta jokių pažeidimų ir sumokėti visi už prekes nustatyti importo muitai ir mokesčiai ar imtasi priemonių, kad importo muitai ir mokesčiai būtų sumokėti ar išieškoti (sumokėtas užstatas ar pateikta garantija).

Dokumentai

Įvežant prekes į Lietuv¹ muitiniam tikrinimui turi būti pateikti tam tikri dokumentai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr.1090 ir šio nutarimo pakeitimais bei papildymais patvirtino importo vidaus vartojimui procedūros atlikimo tvark¹.

Prekės, pateikiamos importo vidaus vartojimui procedūrai, turi būti deklaruojamos vadovaujantis Muitinės departamento patvirtintais Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatais.

Muitinė privalo reikalauti, kad deklarantas pateiktų dokumentus, patvirtinančius, jog jis turi teisź disponuoti prekėmis (jas gauti) arba atstovauja asmeniui, turinčiam teisź deklaruoti prekes.

Deklaruojant prekes importo vidaus vartojimui procedūrai, kartu su muitinės deklaracija turi būti pateikiami šie dokumentai:

importo licencija arba leidimas, jeigu prekių importui taikomi draudimai ar apribojimai;

prekių kilmės sertifikatas, jeigu už importuojamas prekes nustatyti preferenciniai muitai;

fitosanitarinis, veterinarinis, higienos arba kokybės sertifikatas, jeigu importuojamos augalinės arba gyvulinės kilmės prekės, maisto produktai, taip pat kitos prekės, kurios gali būti importuojamos tiktai pateikus dokumentus, patvirtinančius, kad jų kokybė atitinka nustatytuosius reikalavimus;(nagrinėjamu atvejo jo nereikia).

muitinės s¹skaita, jeigu turi būti apskaičiuoti importo muitai ir mokesčiai;

pirkimo-pardavimo dokumentai (sutartis (Priedas) (kontraktas), s¹skaita faktūra

transporto dokumentai (važtaraštis, CMR važtaraštis, CARNET TIR knygelė ir kt.);

dokumentai, patvirtinantys, kad importo muitai, mokesčiai arba rinkliavos sumokėti, jeigu šie muitai, mokesčiai arba rinkliavos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi būti sumokėti prieš tai, kai prekės pateikiamos importo vidaus vartojimui procedūrai. (nagrinėjamu atveju nereikia.).

Prekių kilmės sertifikatas Šis dokumentas reikalingas, kada tarp šalių yra susitarimas dėl lengvatinių mokesčių. Pagal Tarptautinź 1923 metų konvencij¹, norint sumažinti muitinių formalumus, kiekviena šalis turi paskirti kelet¹ oficialių organų, kurie turi išimtinź teisź išduoti krovinio kilmės liudijimus.

Pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės, 1993 m. vasario 24 d. nutarim¹ Nr.110 “Dėl prekių kilmės sertifikatų išdavimo” numatyta [17]:

Lietuvos Respublikos įmonėse gaminamų prekių kilmės A, APR ir EURI formų sertifikatus išduoda muitinės departamento prekių kilmės sertifikatų išdavimo tarnybos Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Alytuje ir Utenoje.

Bendrosios formos prekių kilmės sertifikatus išduoda Regioniniai prekybos ir pramonės rūmai.

Didėjant tarpusavyje susietų dokumentų SITPRO aptaria galimybź sutapatinti s¹skait¹-faktūr¹, liudijim¹ apie krovinio kilmź ir liudijim¹ apie kain¹ (kurie taip pat kartais reikalaujami), t.y. visiems trims tikslams tarnaus vienas dokumentas.

S¹skaita – faktūra. (Priedas)S¹skaita – faktūra – tai dokumentas, visada ruošiamas, kada tik krovinį siunčia vienas asmuo kitam asmeniui. Šiame dokumente įrašomi vardai ir adresai kiekvienos šalies, dalyvaujančios sandėryje, sandėrio data, krovinio kiekis, krovinio vienetai ir bendra kaina, taip pat kai kurie kiti rekvizitai. Pagal jį sudaromi visi kiti dokumentai reikalingi tarptautinei prekybai.

Vežimo važtaraštis CMR ( priedas). Lietuva yra prisijungusi prie Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR). Ši¹ sutartį pasirašiusios ir prie jos prisijungusios šalys siekia suvienodinti tarptautinio krovinių vežimo sutarties s¹lygas, t.y. tokiems vežimams reikalingus dokumentus ir vežėjo atsakomybź. Vežimo važtaraštis CMR tenkina kelių vežimo tarptautinės konvencijos reikalavimus, kurie buvo priimti 1956 m. Ženevoje. Važtaraštyje nurodomi vardai ir adresai krovinio siuntėjo, transporto įmonės ir krovinio gavėjo, taip pat atitinkami duomenys apie antr¹ arba treči¹ transporto įmonź, jeigu jos dalyvauja vežimo procese. Pateikiamas krovinio aprašymas, gabaritai, vietų skaičius ir markiravimas bei s¹rašas visų pridedamų dokumentų, taip pat nurodymai krovinio siuntėjui, muitinės tarnybai ir kiti formalumai.

Ši Konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos nare. Krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Tuo būdu sutartyje daug dėmesio skiriama reikalavimams, keliamiems važtaraščio forminimui, būtinoms važtaraščio s¹lygoms, krovinio vežėjo ir gavėjo įsipareigojimams ir atsakomybei, pretenzijų ir ieškinių tenkinimui ir t.t.

Muitinė turi teisź pareikalauti, kad deklarantas pateiktų ir kitus dokumentus, kurių reikia muitinės deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumui patikrinti. Kai kartu su muitinės deklaracija pateikiami dokumentai, užpildyti ne lietuvių kalba, muitinė turi teisź pareikalauti išversti juose esanči¹ informacij¹. Pateikiamas dokumentų vertimas turi būti deklaranto patvirtintas.

Asmenys prekes gali deklaruoti savarankiškai arba naudotis muitinės tarpininko paslaugomis.

UAB X norėdama išvengti nesklandumų atliekant muitinės procedūras, nusprendė pasinaudoti muitinės tarpininko paslaugomis. Žinoma reikia nepamiršti, kad tai didins įvežamų prekių savikain¹.

Išvados

Literatūra

https://www.svv.lt/verslo_zinynas/importas.html

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 24 d. nutarim¹ Nr. 268 „Dėl prekių eksporto ir importo reguliavimo Lietuvos Respublikoje tvarkos“ (Žin., 1997, Nr. 27-645, Nr. 41-1003; 2001, Nr. 54-1925)

Muitinės kodeksas

Vyriausybės nutarimas “Dėl Importo vidaus vartojimui procedūros atlikimo tvarkos ir Negr¹žinamo eksporto procedūros atlikimo tvarkos patvirtinimo