JAV ekonominë sistema

pasaulio gyventojø, ~7 pasaulio sausumos, ~15 viso pasaulio vario ir kadmio atsargø,

viso pasaulio anglies, švino, cinko, sidabro,  t.y. turtinga, apsirûpinusi šalis.

KULTÛRINIAI BRUOŽAI:

I.           Individualizmo filosofija („išlieka geriausias“, „kiekvienas savo laimës kalvis“, individualios laisvës saugojimas).

II.        Tautø lydymosi katilas: tautinis nehomogeniškumas:

III.     Sëkmës filosofija

Paslaugø sektoriaus augimo “-“:

padidina pajamø diferencijacij¹ visuomenëje;

lëtina ekonomikos augimo tempus (?)

padidintas ánašas á infliacij¹.

Paslaugø sektoriaus „+“: stabilizuojanèiai veikia ekonomik¹, nes:

1) nëra perprodukcijos grësmës

2) mažina nedarb¹ - ~15% dirbanèiøjø paslaugø sektoriuje pajamos yra lanksèios („self-employed“, dirbantys pagal komisijinius, etc.)

3) valstybës sektorius (~17% JAV d/j) – atsparus ekonominiams sukrëtimams

ÛKIO ORGANIZACIJA:

Iki 19 a. pb. (1865) JAV vyravo smulkios ámonës, buvo beveik tobula konkurencija. Nebuvo tokio sektoriaus, kuriame > nei 10 produkcijos gamino Þ laisva konkurencija.

Po pilietinio karo prasideda staigûs koncentraciniai procesai – stambiojo biznio vystymasis.

1904m > nei 50 šakos- sektoriaus produkcijos kontroliuoja viena-dvi ámonë ( ne visuose sektoriuose, bet ~78 šakose)Þtoks monopolizacijos lygis gali trukdyti konkurencijai

Antimonopolinis reguliavimas:

1887m: geležinkeliø tarifo viršutinë norma nustatoma ( savikaina + kapitalo gr¹ža)

1890m Šermano ástatymas: prieš prekybos monopolizacija ir kainø kartelius.

1914m Claytono aktai: draudžia konkurentø susivienijim¹, kainø diskriminacij¹, „pririšanèiuosius“ kontraktus, kryžminius direktoratus.

Mega-monopolijø “-“:  lëtina technologinê pažang¹, mažina konkurencij¹, kelia

politinës átakos pavojø, grêsia ES stabilumui.

Monopolijø privalumai: m¹sto ekonomija. Be to, egzistuoja  tarptautinë konkurencija, taip pat yra substitutø konkurencija. Egzistuoja monopolijø reguliavimas- pramoninë politika, reguliuojanti:

1) kokybës priežiûra; 2) protingos kainos; 3) pašalinama neteisëta vartotojø diskriminacija.

Monopolija – pati savaime nëra nei bûtina, nei pakankama s¹lyga reguliavomui. Reguliuojamos tokios rinkos, ar sektoriai, kuriø produkcijos vartojimo vartotojai negali atidëti, arba negali tokio vartojimo pakeisti substitutais. JAV vyksta valstybinis reguliavimas “ bûtinø dalykø” : vaistai, vanduo, elektra, paštas. Reguliuoti galima per taip vad. teisingus kaštus, arba teisingas kainas, bet toks reguliavimas yra ribotas, nes neaiški s¹voka”teisingas”.

DARBO RINKA. Jai átak¹ daro:

1) profs¹jungos, 2) valdžios intervencija á darbo rink¹, 3) diskriminacija.

PROFS¥JUNGOS

darbo jëgos dabar yra p/s nariai (net ir didžiausio piko metu, apie 1954 m., tebuvo ~ 27

Tik 1930m p/s. legalizuotos ( iki tol - antitrestiniai ástatymai, prieškarteliniai susitarimai Þ negalimas susitarimas dël darbo jëgos kainos

1932 m LaGuardia aktas: p/s turi teisê streikuoti, draudžiami ”lockaut‘ai”.

1935 m nacionaliniø santykiø aktas ( ko negalima daryti darbdaviams bei p/s)

1947 m. susivienijo dvi didžiausios profs¹jungos AFL -CIO, apëmë~ 80 visø p/s nariø.

1954 m buvo 27 darbo jëgos profs¹jungose – tai didžiausias skaièius, 1990 m~ 20 , dabar ~12%. Daugiausiai ámoniø – maži, šeimyniniai ar partneriniai verslai Þ nëra tikslo organizuotis á profs¹jungasÞ mažas proc profs¹jungose. Ten daugiau profesinës gildijos, o ne profesinës s¹jungos.

“Baltøjø apykakliø” daugëjimasÞ profesiniø s¹jungø mažëjimas, nes profs¹jungos jiems mažai naudingos.

Profs¹jungø poveikis darbo rinkai

1) manoma, kad narystë profs¹jungose didina jø nariø algas (~ 15 daugiau). Tø algø didinimas Þ kitø, ne nariø, algø mažinimo s¹skaita Þ gaunasi tas pats.

2) Iškraipoma darbo jëgos kaina.

3) Manoma, kad leidžia greièiau rasti bendr¹ kalb¹ tarp darbuotojø ir darbdaviø

4) Sumažina darbo jëgos tekamum¹

VALDŽIOS INTERVENCIJA

JAV valdžios intervencija á darbo rink¹ yra palyginus menka. Intervencija vykdoma vos keliais bûdais:

I-           minimalios algos nustatymas.

II-        Bedarbiø perkvalifikavimo, mokymo organizavimas.

III-      Antidiskriminaciniai aktai (affirmative action)

„Pozityvi diskriminacija“

Valdžios intervencija dar pasireiškia per antidiskriminacinius aktus: prieš diskriminacij¹ dël lyties ir prieš rasinê diskriminacij¹.  “Affirmative action” – pozityvioji/palaikomoji diskriminacija.

FINANSINIS SEKTORIUS:

Iki 1863m (pilietinis karas) visiškai nereguliuojamas ( > 2.500 skirtingo pavyzdžio banknotø).

1863 –1864m nacionalinës bankininkystës ástatymas ( bankai netenka teisës spausdinti pinigus, tik nac. Banko status¹ turintys bankai, kuriems ši¹ teisê suteikia Valstybës iždo departamentas), Nac.Bankas vykdo ir monetarinë politika). Atsirado galimybë palengvinti atsiskaitymus(keisti pinigus, atlikti mokëjimus). Bet vieningos sistemos, suteikianèios centralizuoto atsiskaitymo bei užskaitymo paslaugas,  dar nëra.

1913m: ásteigiama FRS - federalinë rezervø sistema:

Taryboje 7 nariai, narius skiria prezidentas, pirmininkas skiriamas 14-ai metu.

………….12 apygardø bankai, 9nariai

(6 narius skiria apygardos bankai, 3-FRS taryba)

………. Apygardos bankai-nariai

Visi nac.bankai privalo bûti tos sistemos nariais, o valstijø – nebûtinai.

FRS – rezervø ir kapitalo procentas nustatomi iš viršaus.

Iki 1947m tik 49 visø bankø priklausë FRS, 1980m – 42 bankø ir kitø finansø institucijø. Toks mažas ëmë trukdyti monetarinei politikai

1980m finansiniø institucijø dereguliavimo aktas: kuris visas depozitus priimanèias institucijas pajungë FRS sistemai. Dalyvavimas tapo privalomas, taip pat kaip ir apsidraudimas FDI(Federal Deposit Insurance). Federalinës rezervo paskolos automatiškai tampa prieinamos visiems nariams. Panaikintos indeliø palûkanø “lubos”.