KITOS VERSLO KŪRIMO FORMOS

Kitos verslo kūrimo formos

Gali būti kuriamos įmonės su užsienio kilmės kapitalu. Užsienio kilmės kapitalo investicijos – tai užsienio investuotojams priklausantis užsienio kilmės kapitalas, investuotas Lietuvos Respublikoje. Investicijos formomis gali būti dalis bendroje įmonėje, grynai užsienio kapitalo įmonė, Lietuvos įmonių akcijų įsigijimas.

Labai paplitźs yra bendrų įmonių steigimas. Bendra įmone laikoma LR ūkio subjektas, kurio įstatinio kapitalo dalis priklauso užsienio investitoriui (investitoriams). Partneriais gali būti asmenys ar įmonės net iš kelių šalių.

Grynai užsienio kapitalo įmonės gali būti dviejų tipų: užsienio įmonių filialai (investuotojas yra užsienio įmonė) arba nauja užsienio kapitalo įmonė (įmonės Lietuvoje steigėjas – iš užsienio).

Užsienio įmonės gali LR akredituoti savo atstovybes. Jos neturi juridinio asmens teisių ir negali vykdyti ūkinės veiklos (išskyrus transporto agentūras). Atstovybių darbas apribojamas ekonominių ryšių užmezgimu, sutarčių sudarymu įmonės vardu, sutarčių vykdymo stebėjimu, įmonės produkcijos ir paslaugų reklama.

Viešoji įstaiga – tai ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Viešosios įstaigos tikslas – tenkinti viešuosius interesus, vykdant visuomenei nauding¹ veikl¹, t. y. teikti socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ar kitų panašių sričių paslaugas visuomenės nariams (pavyzdžiui, viešoji įstaiga „Lietuvos Respublikos apskaitos institutas“). Viešosios įstaigos pajamos, gaunamos iš ūkinės veiklos, naudojamos pagrindinei veiklai plėtoti, t. y. pelno negalima skirstyti steigėjams, nariams, dalininkams. Viešosios įstaigos steigėjai gali būti valstybės ar savivaldybės institucijos ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys.

Socialinės įmonės. Šių įmonių tikslas – įdarbinant asmenis, praradusius profesinį ir bendr¹jį darbingum¹, ekonomiškai neaktyvius, negalinčius lygiomis s¹lygomis konkuruoti darbo rinkoje, skatinti šių asmenų grįžim¹ į darbo rink¹, jų socialinź integracij¹ ir mažinti socialinź atskirtį. Numatoma skirti socialinėms įmonėms pagalb¹ darbo vietoms įsteigti, darbuotojams mokyti, darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinź kompensacij¹ ir kt.

Laisvosios ekonominės zonos (LEZ). Viena iš formų užsienio kapitalui pritraukti, gamybai ir eksportui skatinti, nedarbui mažinti, regionų socialinei – ekonominei plėtrai užtikrinti, integracijai į pasaulinį ūkį spartinti yra LEZ steigimas. LEZ galima apibrėžti kaip šalies teritorijos dalį, kurioje veikiantiems ūkio subjektams taikomos įstatymų numatytos lengvatinės ekonominės, finansinės ir teisinės funkcionavimo s¹lygos, skatinančios socialinź – ekonominź regiono plėtr¹ (pvz., Klaipėdos laisvoji ekonominė zona). LEZ teritorijoje gali veikti bet kokių nuosavybės formų ir rūšių įmonės.

Šiuolaikinėje verslo kalboje franšizė (licencinis verslas) – tai susitarimas, pagal kurį franšizės pardavėjas suteikia teisź už tam tikr¹ mokestį franšizės pirkėjams naudoti jo pavadinim¹, prekių ar paslaugų ženklus, marketingo sistem¹, gamybos technologij¹ bei verslo metodus, kitaip tariant, tai yra būdas organizuoti savo versl¹, perimant jau žinomos įmonės patirtį. Franšizės sutarčiai sudaryti būtina, kad franšizeris (pagrindinė įmonė, savininkė) turėtų praktikoje patikrint¹ technologij¹, efektyvų gamybos ir produkcijos platinimo modelį, pvz., „Mcdonald’s“, „Shell“, „Coca Cola“, „Avis“, „Novotel“ ir kt. Franšizė daugiausia paplitusi didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, restoranų ir viešbučių versle, autoservise, ir kt.

Franšizės sutartys plinta todėl, kad abi šalys turi iš jų naudos. Svarbiausia, pradedantys verslininkai lengviau išsprendžia finansines problemas, jiems padedama įkurti įmonź, aprūpinti j¹ įrengimais, ištirti rink¹, nuolat tobulinama gamybos technologija ir prekyba. Be to, remiantis žinomos kompanijos prestižu, galima sėkmingiau konkuruoti vietos rinkoje. Franšizės pirkėjo verslo rizika gerokai sumažėja, tačiau tai nereiškia, jog garsios įmonės vardas išgelbės jį nuo bet kokios rizikos.

Franšizės pardavėjas siekia, kad franšizės pirkėjo teikiamų paslaugų ir parduodamų prekių kokybė būtų kontroliuojama, kad griežtai būtų laikomasi standartų. Tokie griežti reikalavimai lyg ir riboja franšizės pirkėjo iniciatyv¹, pvz., dažnai franšizź teikianti įmonė reikalauja, kad pirkėjas įsigytų įrengimus, žaliavas ir prekes iš jos nurodytų tiekėjų. Jų kainos gali būti aukštesnės nei vietinės rinkos tiekėjų. Tai gali sumažinti gaunam¹ peln¹, tačiau tuo siekiama išlaikyti kokybės standartus.