CATEGORII DOCUMENTE |
Bulgara | Ceha slovaca | Croata | Engleza | Estona | Finlandeza | Franceza |
Germana | Italiana | Letona | Lituaniana | Maghiara | Olandeza | Poloneza |
Sarba | Slovena | Spaniola | Suedeza | Turca | Ucraineana |
DOCUMENTE SIMILARE |
|
Lietuvos ūkio ekonominė bei socialinė raida ir prioritetinės plėtros kryptys
Kadangi Lietuvos gamybos itekliai niekada nebuvo industriniai ir turint galvoje, kad vis¹ 19 amių ir iki 1918 m. alis buvo Rusijos imperijos provincija, darosi akivaizdu, kad Lietuva iki nepriklausomybės neturėjo jokių galimybių iplėtoti pramonź. Nepriklausomybės periodas iki sovietinės okupacijos buvo per trumpas tai padaryti ir alis liko agrarinė iki sovietinės industrializacijos.
Lietuvos ekonomikos industrializacija buvo vykdoma pagal sovietinio planavimo taisykles. Pirma, TSRS ministerijos rūpinosi kooperacija tik akos viduje, neatsivelgiant į tai, kiek toli viena nuo kitos buvo kooperuojančios įmonės. Antra, regionais buvo laikomos gerokai didesnės teritorijos negu viena nedidelė respublika. Lietuva paprastai buvo priskiriama iaurės Vakarų regionui (priklausė ir Leningradas) arba Pabaltijo respublikų regionui, prijungus prie jų Baltarusij¹ ir Karaliaučiaus sritį. Vykdoma pagal tokius principus ekonominė plėtra ikreipė ekonomikos struktūr¹, kuri būtų susiklosčiusi natūraliai. Sovietinio planavimo s¹lygomis Lietuvos valdia stengėsi plėtoti Lietuvai svarbias akas. Tokios buvo elektronika, staklių ir įrengimų gamyba, chemija, visa karinio komplekso produkcija. ių akų darbuotojų buvo auktesni atlyginimai ir auktesni vartojimo fondai. Taip pat buvo svarbu plėtoti galutinių produktų, kurių buvo pastovus deficitas (maisto ir lengvosios pramonės, statybinių mediagų ir kt.) gamyb¹. Lietuvoje gana grietai buvo laikomasi tolygios visos teritorijos plėtotės politikos, siekiant absorbuoti Lietuvos kaime atsilaisvinanči¹ darbo jėg¹.
Svarbiausi Lietuvos gamtos itekliai yra dirbama emė ir mediena. Yra utektinai aliavų cemento, stiklo ir statybinių mediagų gamybai, taip pat durpių ir mineralinio vandens. Komercikai eksploatuojami kuklūs geros kokybės naftos telkiniai 250 tūkst. tonų per metus. Atrastas nemaas geleies rūdos su retųjų metalų priemaiomis telkinys. 200 metrų gylyje yra gigantiki kiekiai anhidrito ir gipso. aliavų buvimas tik i dalies lėmė pramonės plėtotės sprendimus. Energetikos akos (elektros gamyba ir naftos perdirbimas) pajėgumai buvo pastatyti daug didesni, negu reikėjo vidaus vartojimui, nors visus pirminius energijos iteklius reikėjo atveti i toli. Tr¹ų gamyklos pastatytos gerokai didesnės, negu reikėjo vidaus poreikiams tenkinti, o aliavos taip pat buvo tiekiamos i Rusijos. Tuo būdu, industrinis kapitalas buvo kuriamas nepaisant realių Lietuvos poreikių. Tai sudarė papildomų sunkumų pereinamuoju laikotarpiu po 1990 m. inoma, svarbiausi sunkumai kilo dėl industrinio kapitalo technologinio atsilikimo ir drastiko įprastų rinkų sumaėjimo.
Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybź (1990 m.), ikilo udavinys pertvarkyti ūkio struktūr¹, įvertinant rinkos, politinius pasikeitimus, emės, gamybos priemonių privatizavimo procesus ir kt. Pasikeitė ekonominės, socialinės ir politinės s¹lygos, kurios daro įtak¹ Lietuvos ūkio plėtrai. Pramoninkai palaipsniui pereina į Europos rink¹, pertvarko pramonės struktūr¹, diegia naujus gaminius ir kt. alies ūkį ypač paveikė privatizavimo procesas. Kuriamos akcinės bendrovės, individualios, bendros su usienio alimis įmonės. Privatizavimo procesas neivengiamai keičia įmonių specializacij¹, stambios įmonės skaidomos į maesnes ir pan. Pertvarkant pramonź, ikilo gaminamos produkcijos kokybės klausimas, nes Rytų rinka kokybei buvo nereikli.
Ekonomikos plėtros politika turi atsivelgti į turimus iteklius, esam¹ situacij¹ ir artimiausius bei tolimesnius tikslus. Suprantama, kad alis gali pasiekti aukt¹ gyvenimo lygį tik gamindama auktų technologijų gaminius. Tačiau iuo metu pramonės akų proporcijos pasislinkusios nuo sudėtingesnės (elektronika, mainų gamyba) prie paprastesnės (maisto, tekstilės) gamybos. Apdirbamosios pramonės dalis, lyginant su paslaugomis, sumaėjusi per daug.
Kadangi trūksta finansinių bei materialinių iteklių, reikia iskirti prioritetines ūkio akas ir jomis labiausiai rūpintis. Lietuva, turėdama taikomųjų tyrimų potencial¹, pakankamai ger¹ darbuotojų isilavinimo lygį, patirtį gaminant technikai gana sudėtingus produktus, gali plėtoti auktų technologijų gamyb¹, o turėdama ne tik kvalifikuot¹, bet ir pigesnź darbo jėg¹, gali gaminti Europos rinkai konkurentikas prekes (mikroelektronik¹, medicininź įrang¹, tiksliosios mechanikos gaminius ir kt.). Jau dabar Lietuvoje gaminami kai kurie auktų technologijų gaminiai: lazeriai ir susijusi optinė bei medicinos įranga, tikslaus matavimo prietaisai, biocheminiai gaminiai ir kt.
Statyba per pirmuosius metus po nepriklausomybės atkūrimo labai sumaėjo, bet dabar atgauna buvusias pozicijas. Didelė statybos svarba artimiausiu metu kuriant naujas darbo vietas, pertvarkant ir plėtojant pramonź. Didėjant usienio ir vidaus investicijoms į infrastruktūr¹, biurų ir viebučių statyb¹, pramonės objektus ir gyvenamuosius namus, statybos aka turėtų augti gana sparčiai. Priklausomai nuo to augimo, turėtų atsigauti ir statybinių mediagų gamyba. Gamtos itekliai leidia toliau plėtoti tradicinių ir naujų statybinių mediagų gamyb¹ i molio, stiklo, plastikų, anhidrito ir kt.
Lietuva turi patenkinamas s¹lygas plėtoti stabilų ir produktyvų emės ūkį. emės ūkio paskirties emė apima 48,5 % alies teritorijos. Lietuvos emės ūkio plėtojimo perspektyvos pakankamai geros technologiniu poiūriu: klimato s¹lygos leidia įgyvendinti jau parengtas emės ūkio mokslo rekomendacijas ir pasiekti reikiam¹ emės ūkio produktyvum¹. Tačiau į tiksl¹ nelengva pasiekti dėl iorinių s¹lygų ir socialinių problemų kaime. Lietuvai sunku konkuruoti net tradicinėje Rytų rinkoje su stipriai subsidijuojama ES alių produkcija. Tuo tarpu Lietuva neįstengia teikti atitinkamas subsidijas. Vidaus problema ta, kad vargu ar pavyks greitai sumainti darbo jėg¹ emės ūkyje, kai nedarbas alyje yra pasiekźs gana aukt¹ lygį. Tai turi įtakos restruktūrizavimo ir technologijos gerinimo proceso trukmei.
Kalbant apie Lietuvos ūkio struktūr¹, reikia pasakyti, kad LR Vyriausybės teisės aktais patvirtinta per 600 veiklos rūių. Jos praktikai apima visas ūkio sritis ir struktūras: emės ūkį ir medioklź; uvininkystź; kasyb¹ ir karjerų eksploatavim¹; vis¹ apdirbam¹j¹ pramonź, paslaugas ir t. t. O jų struktūroje nurodoma labai daug konkrečių verslo objektų. Pavyzdiui, apdirbamojoje pramonėje: rūkytų mėsos produktų gamyba; duonos, vieių konditerijos kepinių ir pyragaičių kepimas; gėrimų ir tabako gamyba; tekstilės, vilnos ir pan. pluotų ruoimas ir verpimas; medienos bei jos gaminių ruoimas ir gamyba ir t. t.
Svarbiausias Lietuvos ekonominės plėtros veiksnys narystė ES. Narystė ES yra svarbi, nes padiktuoja ekonominės plėtros gaires, siekiamus udavinius ir priemones jiems isprźsti.
Europos S¹junga disponuodama finansiniais instrumentais, kurie vadinami struktūriniais fondais padeda sprźsti ilgalaikes socialines ir ekonomines problemas. Glaudiai dirbdamos ES narės ir regioninės valdios institucijos naudoja iuos fondus, norėdamos paskatinti plėtr¹ ir sumainti skirtumus tarp regionų ir socialinių grupių.
ES remiamų programų ir projektų įgyvendinimas, nepriklausoma ekspertizė ir finansinė parama yra tokie pat svarbūs augimo veiksniai, kaip ir ES narės įvaizdis, kuris padeda pritraukti usienio investicijas.
Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare |
Vizualizari: 1285
Importanta:
Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved