Scrigroup - Documente si articole

     

 
HomeDocumenteUploadResurseAlte limbi doc
 
BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

MIKROEKONOMIKA

ekonomika



+ Font mai mare | - Font mai mic



DOCUMENTE SIMILARE

MIKROEKONOMIKA



A - 3 variantas

l užduotis. PARINKITE TEISING„ ATSAKYM„

Individualios firmos, samdančios darb¹ tobulosios konkurencijos rinkoje,
požiūriu darbo pasiūlos kreivė:

a)      kyla į viršų, į dešinź;

b)      absoliučiai elastinga;

c)      absoliučiai neelastinga;

d)      yra vienetinio elastingumo.

Atsakymas : b.

Individualios firmos, samdančios darb¹ tobulosios konkurencijos rinkoje,
požiūriu darbo pasiūlos kreivė yra absoliučiai elastinga, nes mažas darbo užmokesčio pokytis sukelia didelį pasiūlos apimties procentinį pokytį. Padidinus darbo užmokestį, padidėja įmonės kaštai, todėl jie sumažina pasiūl¹. Ir atvirkščiai.

Į viršų kylant darbo pasiūlos kreivė rodo, kad atlyginimo pakilimas padidina darbuotojų, norinčių dirbti firmoje, skaičių.

Jei tokia darbo pasiūlos kreivė būtų absoliučiai neelastinga, tai mažas darbo užmokesčio pokytis turėtų sukelti labai maž¹ pasiūlos apimties procentinį pokytį. O šiuo atveju taip būti negali.

Darbo pasiūlos kreivė būtų vienetinio elastingumo, jei darbo užmokesčio pokytis sukelia vienetinį pasiūlos apimties pasikeitim¹.

Ribinis darbo užmokestis lygus:

a)     bendrojo darbo užmokesčio ir bendrojo darbo produkto pokyčių santykiui;

b)            bendrojo darbo užmokesčio ir samdomų darbuotojų skaičiaus pokyčių
santykiui;

c)      bendrųjų kaštų ir bendrojo produkto pokyčių santykiui;

d)            bendrojo darbo užmokesčio pokyčiui pasamdžius du papildomus darbuotojus.

Atsakymas : d.

Ribinio darbo užmokesčio terminas reiškia visų darbuotojų bendro užmokesčio pasikeitim¹, susijusį su papildomo darbuotojo priėmimu. Ribiniai dydžiai susijź su papildomais vienetais.

Iš pateiktų variantų tik viename, kalbama apie papildomus vienetus.

Esant 8 % palūkanų normai 400 Lt paskola kiekvienais metais teikia palūkanų:

a)     5000Lt;

b)            50Lt;

c)     40Lt;

d)            32Lt;

e)     neįmanoma nustatyti.

Atsakymas : d.

I=P*n*i

I – paprastos palūkanos

P – pradinė suma

n – palūkanų laikotarpis

i – palūkanų norma

I=400*1*0,08=32 Lt

Mokesčių   sistema Lietuvos ekonomikoje:

a)            šiek tiek sumažina pajamų nelygybź;

b)            labai sumažina pajamų nelygybź;

c)      šiek tiek padidina pajamų nelygybź;

d)            neturi įtakos pajamų nelygybės apimčiai;

e)      smarkiai padidina pajamų nelygybź.

Atsakymas : a.

Įgyvendinant gyventojų apmokestinim¹ yra orientuojamasi į socialinių programų finansavim¹ (tokių kaip socialinis draudimas, pašalpos bedarbiams, pensinio amžiaus ir sergantiems žmonėms), kuris santykinai padidina neturtingų gyventojų pajamas. Dėl šios priežasties šiek tiek sumažėja pajamų nelygybė.

Kiti teiginiai prieštarauja teiginiui a, todėl negali būti teisingi.

Lietuvoje nustatytas minimalus darbo užmokestis (2000m tokia alga buvo lygi 430Lt), taikomas neigiamas pajamų mokestis (savotiška pašalpos arba subsidijų forma šeimoms, turinčioms mažesnes pajamas, negu nustatytas minimalus gyvenimo lygis (1MGL = 125Lt).

Jei visuomenė gamina didesnį negu ekonomiškai efektyvų visuomeninių produktų
kiekį, tai:

a)      produkto visuomeninė ribinė nauda didesnė už visuomeninius ribinius kaštus;

b)      produkto visuomeninė ribinė nauda mažesnė už visuomeninius ribinius kaštus;

c)      visuomeninė ribinė nauda sutampa su privačiais ribiniais kaštais;

d)      efektyvumo nuostolis, gaminant tokį produkcijos kiekį, gali būti toks pat, kaip ir
efektyvumo nuostolis, susidarantis privačiai rinkai teikiant produkt¹.

Atsakymas: b.

Kaina, kaštai

nauda

Kiekis

E2 – efektyvus rezultatas, kai visuomeninė ribinė nauda yra lygi ribiniams kaštams.

Jei visuomenė gamina didesnį negu efektyvų kiekį, tai ji turi gaminti tokį kiekį, kuris bus didesnis už Q2. Vadinasi, visuomeninė ribinė nauda bus mažesnė už visuomeninius ribinius kaštus (žiūrime į tieses).

Jei visuomeninė ribinė nauda didesnė už visuomeninius ribinius kaštus, tai visuomenė gamina kiekį, mažesnį už Q2.

Efektyvumo nuostolis susidaro paryškintame trikampyje, nes bet kuris kiekis tarp dydžių Q1 ir Q2 turi naudingum¹, kuris yra didesnis už ribinius kaštus.

2 užduotis. AR TEISINGI TOKIE TEIGINIAI?

EiL Nr.

Teiginys

T/N

Tarifinio atlyginimo pokytis lemia darbo pasiūlos kreivės perkėlim¹.

N

Monopsonistas stengiasi suvienodinti ribinź alg¹ su pasiūlos kreive.

N

Kapitalo atsargos didėja tik tada, kai naujos investicijos viršija kapitalo nusidėvėjim¹.

T

Jei pajamos paskirstytos lygiai, Lorenco kreivė horizontali.

N

Vyriausybė gerai žino įvairių projektų ribinį naudingum¹ kiekvienam visuomenės nariui.

N

Neteisingas.

Darbo

užmokestis

Darbo laikas

Padidėjus darbo užmokesčiui, pailgėja darbo laikas.   Pasiūlos kreivės perkėlim¹ lemia tokie veiksniai kaip darbo statuso kilimas ar darbo jėgos pasiūlos sumažėjimas.

Neteisingas

Monopsoninės firmos ribiniai kaštai yra aukščiau už pasiūlos kreivź, todėl monopolistas negali suvienodinti ribinės algos su pasiūlos kreive.

3. Teisingas

Dėl kapitalo nusidevėjimo krenta jo vertė. Todėl naujos investicijos turi padengti kapitalo nuvertėjim¹ ir jį peraugti – tada kapitalo atsargos didės.

4. Neteisingas.

B
 

%

 


A
 

Lorenco kreivė

Jei visos šeimos turi tas pačias pajamas, tai Lorenco kreivė bus įstrižainė.

5. Neteisingas.

Ribinis naudingumas – tai papildomo įsigyto prekės ar paslaugos teikiamas naudingumas. Bet vienas ir tas pats prekės ar paslaugos vienetas kiekvienam asmeniui atneša skirting¹ naudingum¹, nes patys žmonės yra skirtingi (skiriasi požiūriai, poreikiai, prioritetai).

3 užduotis. PRATIMAI

1. Paveikslo grafikuose pavaizduoti pasiūlos kreivės perkėlimai ir judėjimai pasiūlos kreive. Parinkite atitinkam¹ grafik¹, geriausiai atspindintį (A), (B), (C), (D), (E) pokyčius, kai kiti veiksniai nekinta.

A. Didėja tarifinis darbo užmokestis.

B. Kyla darbo statusas (prestižas).

C. Sumažėja darbo jėgos pasiūla.

D. Nustatomas darbo užmokestis mažesnis už pusiausvyros.

E. Pirm¹ kart¹ moterims įstatymiškai leidžiama tarnauti ginkluotose
pajėgose.

Atsakymai:

  1. c
  2. b
  3. a
  4. d
  5. b


Darbo paklausos, pasiūlos ir ribinių kaštų kreivės

. Remdamiesi ištekliaus paklausos ir pasiūlos duomenimis, pateiktais lentelėje

Ribinio

Bendrieji

Ribiniai

Bendrasis

Produkto

Bendrosios

produkto

Darbo

darbo

darbo

Užimtumas

produktas

kaina

pajamos

pajamos

užmokestis

kaštai

kaštai

(vnt.)

(Lt)

(Lt)

(Lt)

(Lt)

(Lt)

(Lt)

A. Apskaičiuokite lentelėje praleistų kintamųjų reikšmes.

B. Nubrėžkite darbo paklausos, pasiūlos ir ribinių kaštų kreives.

C. Kiek darbuotojų samdys firma?

D. Kokį produkcijos kiekį gamins firma?

E. Koks bus pusiausvyros darbo užmokestis?

F. Kokia kaina firma parduos produkt¹?

G. Kokioje prekių rinkoje parduodamas produktas ir kokioje rinkoje perkamas darbas?

Atsakymai:

B. Žiūrėti puslapio viršuje.

C. Ribinio produkto pajamos = Ribiniai darbo kaštai. Kadangi šioje lentelėje šitos lygybės nėra, tai ieškome mažiausio skirtumo tarp ribinio produkto pajamų ir ribinių darbo kaštų. Jis yra, kai ribinio produkto pajamos = 29,5 Lt, o ribiniai darbo kaštai = 21 Lt. Taigi firma samdys 4 darbuotojus.

D. 58 vnt., nes toks produkcijos kiekis yra, kai firma samdo 4 darbuotojus.

E. 12 Lt, nes toks darbo užmokestis yra, kai firma samdo 4 darbuotojus.

F. 4 Lt, nes tokia produkto kaina yra, kai firma samdo 4 darbuotojus.

G. Produktas parduodamas monopolinėje arba monopolinės konkurencijos rinkoje, o darbas perkamas monopsoninėje rinkoje.

3. Žemės nuomos paklausa nustatoma pagal lygtį Q = 30000- 40N, o pasiūl¹ sudaro 14000 ha. Koks žemės nuomos mokestis? Kokia žemės kaina, jei palūkanų norma lygi 8%

14000=30000-40N

N=16000/40 = 400Lt = R

P=(R*100%)/i

P = (400*100%)/8=5000Lt

P - žemės kaina, R – renta (N – nuoma), i – palūkanų norma.

Atsakymas: 400lt; 5000Lt

4. Tarkime, kad Jūs paveldėjote 500 000 litų. Draugai siūlo įvairius investicinius projektus, į kuriuos galima investuoti po 50 000 Lt. Kiekvienas investicinis projektas žada pajamas, nurodytas lentelėje.

Projektas

Žadamos pajamos po metų (Lt)

Pajamų norma, investavus 50000 Lt (%)

a) autoremonto įmonė

10000*100/50000=20

b) klinika

35000*100/50000=70

c) įrašų studija

5000*100/50000=10

d) galerija

45000*100/50000=90

e) fotografijos studija

20000*100/50000=40

f) rūbų modeliavimo centras

50000*100/50000=100

g) buitinių prietaisų remonto įmonė

30000*100/50000=60

h) parduotuvės

25000*100/50000=50

i) kelionių agentūra

40000*100/50000=80

j) statybinė firma

15000*100/50000=30

A. Apskaičiuokite ir surašykite į 3 stulpelį kiekvieno investicinio projekto pajamų norm¹.

B. Jūs prisiminėte, kad paveldėtus pinigus galite įdėti į bank¹. Apskaičiuokite ir
surašykite į žemiau pateiktos lentelės 2 stulpelį pajamas, kurias po vienerių metų
galėtumėte gauti, jeigu esant atitinkamoms palūkanoms įdėtumėte 50 000 Lt į bank¹.

Metinė palūkanų norma (%)

Pinigai, kuriuos gautumėte po vienerių metų (Lt)

Projektai, į kuriuos investuotumėte, esant nurodytoms palūkanų normoms

Bendras pinigų kiekis, kurį investuotumėte į pasirinktus projektus

50000+50000*1=100000

f

50000*1=50000

50000+50000*0,9=95000

f; d

50000*2=100000

50000+50000*0,8=90000

f; d; i

50000*3=150000

50000+50000*0,7=85000

f; d; i; b

50000*4=200000

50000+50000*0,6=80000

f; d; i; b; g

50000*5=250000

50000+50000*0,5=75000

f; d; i; b; g; h

50000*6=300000

50000+50000*0,4=70000

f; d; i; b; g; h; e

50000*7=350000

50000+50000*0,3=65000

f; d; i; b; g; h; e; j

50000*8=400000

50000+50000*0,2=60000

f; d; i; b; g; h; e; j; a

50000*9=450000

50000+50000*0,1=55000

f; d; i; b; g; h; e; j; a; c

50000*10=500000

50000*50000*0=50000

f; d; i; b; g; h; e; j; a; c

50000*10=500000

C. Surašykite į lentelės 3 stulpelį raides projektų, į kuriuos Jūs investuotumėte pinigus prieš padėdami pinigus į taupom¹j¹ s¹skait¹ esant atitinkamoms metinių palūkanų normoms.

D. Į 4 stulpelį surašykite, kiek litų iš 500 000 Jūs investuotumėte į draugų siūlomus projektus esant kiekvienai banko siūlomai metinei palūkanų normai.

E. Nubrėžkite kreivź, rodanči¹ priklausomybź tarp palūkanų normos ir pinigų kiekio, kuriuos investuotumėte į draugų siūlomus projektus.

F. Kaip didėjant palūkanų normai keičiasi:

a)      investicijų į draugų siūlomus projektus apimtis?

b)      santaupų apimtis banke?

c)      kapitalinių projektų, į kuriuos investuotumėte lėšas, pajamų norma?

G. Skolinamųjų lėšų pasiūla ir paklausa pateikta paveiksle. Kokia pusiausvyros palūkanų norma esant S1 pasiūlai?

H. Į kuriuos draugų siūlomus projektus investuotumėte lėšas esant šiai (žr. E klausimo atsakym¹) palūkanų normai?

I. Į kuriuos draugų siūlomus projektus investuotumėte lėšas skolinamųjų lėšų pasiūlai sumažėjus iki S2?

Investicijos (mlrd. Lt per metus)

Atsakymai:

E.

F. a) mažėja (matome iš grafiko)

b) didėja

c) didėja

G. 30 %, nes šiame taške susikerta tiesė D ir kreivė S1.

H. f; d; i; b; g; h; e; j.

I. f, d, i,

5. Paveiksle pavaizduota produkto, kurio gamyba teršia aplink¹, rinka.

Kiekis

  1. Tarkime, kad rinka yra tobulosios konkurencijos, ir padengiami tik privatūs kaštai:

a)      koks produkcijos kiekis bus gaminamas?

OC, nes vedam statmenį iš to taško, kur susikerta tiesės D ir RKprivatūs.

b)      kokia rinkos kaina?

OE., nes vedam statmenį į Oy ašį iš to taško, kur susikerta tiesės D ir RKprivatūs.

c)      kokie privatūs ribiniai kaštai gaminant šį produkcijos kiekį?

LC, nes ši tiesė yra žemiau už tiesių D ir RKprivatūs susikirtimo tašk¹ L.

d)      kokie išoriniai ribiniai kaštai?

ML, nes ši tiesė yra aukščiau už tiesių D ir RKprivatūs susikirtimo tašk¹ L.

  1. Tarkime, kad tobulosios konkurencijos firmos turi padengti ne tik privačius, bet ir išorinius kaštus:

a)      kokia optimali gamybos apimtis?

OB, nes vedam statmenį iš to taško, kur susikerta tiesės D ir RKvisuomeniniai.

b)      kokiu mokesčiu apmokestinant kiekvien¹ gaminamos produkcijos vienet¹ galima pasiekti optimali¹ gamybos apimtį?

JK

c)      koks būtų efektyvumo nuostolis neuždėjus mokesčio?

JMC

d)      kokia bus kaina uždėjus mokestį?

OF

  1. Tarkime, kad produkt¹ gamina nereguliuojama monopolinė firma:

a)      kokį produkcijos kiekį ji gamins, jei padengs tik privačius kaštus?

OB, nes vedam statmenį iš to taško, kur susikerta tiesės RP ir RKprivatūs.

b)      koki¹ kain¹ nustatys?

OF

c)      koks efektyvumo nuostolis?

  1. Tarkime, kad išoriniai ribiniai kaštai pastovūs, t. y. RKprivatūs ir RKvisuomeniniai kreivės yra lygiagretės, o vyriausybė monopolistui uždeda tokį pat mokestį kaip ir tobulosios konkurencijos firmai:

a)      kokį produkcijos kiekį gamins monopolistas?

OA

b)      koki¹ kain¹ nustatys monopolistas?

OG

c)      koks bus efektyvumo nuostolis?

IJH


Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare



DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 1578
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved