ĮMONIŲ KLASIFIKAVIMO TIKSLAI IR POŽYMIAI

Įmonių klasifikavimo tikslai ir požymiai

Norint įvertinti šalies ūkio veikl¹, planuoti bei palyginti atskirų šalių įmones, panašias įmones reikia suskirstyti į grupes. Panašios įmonės gali būti grupuojamos pagal vien¹ ar kelis požymius. Vieno tipo įmonėse kur kas lengviau sprendžiamos kai kurios ekonominės bei organizacinės problemos: galimi tipiniai technikos, technologijos, gamybos, valdymo, darbo organizavimo, apskaitos ir kt. sprendimai. Įmonių klasifikavimas ypač reikšmingas statistikoje bei atliekant ekonominź analizź. Literatūroje pateikiamos labai skirtingos verslo įmonių klasifikavimo schemos.

Ūkinės veiklos požiūriu svarbus įmonių klasifikavimas pagal šiuos požymius:

Pagal dydį:

mažos įmonės;

vidutinės įmonės;

didelės įmonės.

Šis skirstymas reikšmingas tuo, kad, siekiant skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo plėtr¹ ir apriboti ūkio monopolizavim¹, smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms gali būti suteikiama įvairių lengvatų.

Pagal veiklos pobūdį:

Paslaugas teikiančios įmonės. Tai remonto, komunalines, juridines, buhalterines, sveikatos apsaugos, mokymo ir kt. paslaugas teikiančios įmonės.

Prekybos įmonės. Tai įvairios parduotuvės, didmeninės prekybos bazės ir kt. Šios įmonės įsigyja jau pagamintus gaminius ir juos perparduoda pirkėjams.

Perdirbimo įmonės. Šios įmonės perka žaliavas, medžiagas, įrankius bei įrengimus, samdo žmones, organizuoja gamybos proces¹ ir pagamina produkcij¹, kuri¹ parduoda prekybos įmonėms arba tiesiog vartotojams.

Mišrios įmonės. Pvz., ta pati įmonė gamina produkcij¹ ir teikia paslaugas.

3. Pagal teisines formas:

individualios  įmonės;

ūkinės bendrijos: tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos;

akcinės bendrovės: uždarosios akcinės bendrovės ir (atvirosios) akcinės bendrovės;

valstybės ir savivaldybių įmonės.

Šios įmonės skiriasi nuosavybės forma, kapitalo pritraukimo būdais, teisinės atsakomybės lygiu ir kt. 2.1 paveiksle parodytas išsamesnis šių įmonių apibūdinimas.

2.1 pav. Įmonių klasifikavimas

Juridinis asmuo yra fiktyvus (fizine prasme) asmuo, kuriam suteikta teisė ir įgaliojimai teisiniams veiksmams atlikti, jis turi teisź sudaryti sandorius savo vardu, gali būti ieškovu ar atsakovu teisme. Juridiniai asmenys skirstomi į viešuosius ir privačiuosius. Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos ir t. t.). Privačiųjų  juridinių asmenų tikslas – tenkinti privačius interesus.

Išsivysčiusiose laisvosios rinkos valstybėse daugiausia yra individualių įmonių – jos paprastai sudaro apie 70 proc. visų kurioje nors valstybėje veikiančių įmonių, o neribotos civilinės atsakomybės įmonės – net 80 proc. Tačiau tik apie 20 proc. bendro įmonių skaičiaus sudarančios ribotos civilinės atsakomybės įmonės parduoda net 90 proc. visų prekių. Taip yra todėl, kad šios įmonės paprastai būna daug didesnės, jų ir galimybės gerokai viršija individualių  įmonių bei ūkinių bendrijų galimybes. Tačiau tai nereiškia, kad neribotos civilinės atsakomybės įmonių vaidmuo yra menkas. Individualios įmonės ir ūkinės bendrijos labai aktyvina valstybių ekonomik¹, nemaža dalimi yra laisvos konkurencijos garantas.