ĮMONIŲ S„JUNGOS IR SUSIVIENIJIMAI

ĮMONIŲ S„JUNGOS IR SUSIVIENIJIMAI

Rinkos efektyvumui, be kitų veiksnių, įtakos turi joje veikiančių gamintojų ir pardavėjų skaičius. Jeigu šis skaičius pernelyg didelis, pasireiškia rinkos efektyvumo mažėjimo tendencija. Turi egzistuoti stambaus, vidutinio ir smulkaus verslo balansas, kitaip šalies ekonomika susidurtų su tam tikromis problemomis, iš kurių pagrindinė – nedarbo lygis.

Lietuvoje galimybės kurtis stambioms įmonėms ribotos, nors kai kuriose pramonės šakose tai visiškai įmanoma: naftos perdirbimo pramonėje, tr¹šų pramonėje, mašinų gamybos pramonėje ir kt. Pagrindinis apribojimas – tai Lietuvos rinkos talpumas.

Vykstant koncentracijos procesams formuojasi įvairios stambaus verslo organizavimo formos. Dabartinėje ekonomikoje labiausiai paplitusi stambi AB (korporacija).

Lietuvoje kuriasi savanoriški įmonių susivienijimai – asociacijos (pvz., Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos lengvosios pramonės įmonių asociacija ir kt.). Įmonės gali jungtis į asociacijas pagal veiklos ar teritorinius požymius. Asociacija yra pelno nesiekianti organizacija, t.y. gauto pelno ji negali skirstyti savo nariams. Tačiau tai nereiškia, kad įmonės sudarančios asociacij¹, negali gauti pelno. (Pvz., Lietuvos lengvosios pramonės įmonių asociacija atstovauja įmonių interesams Seime, Vyriausybėje, tarptautinėse organizacijose, ieško naujų rinkų, tarpininkauja įmonėms tarptautinėse mugėse ir parodose). Asociacijos narys turi teisź naudotis asociacijos teikiamomis paslaugomis, sukaupta informacija.

Kita stambaus verslo organizavimo forma yra koncernas. Koncernas – tai pelno siekiančių juridinių asmenų susivienijimas, kuris įgyvendina viening¹ gamybinź, techninź ir ekonominź politik¹, centralizuoja finansinius išteklius. Koncernai susidaro vienai akcinei bendrovei supirkus kitų bendrovių kontrolinius akcijų paketus, o šioms – trečių ir t. t. Tokiu būdu susidaro visa grupė įmonių. Koncernui paprastai vadovauja didžiausia akcinė bendrovė, atskirais atvejais sukuriama speciali valdanti kompanija (Holdingo kompanija), atliekanti ir kai kurias ūkines funkcijas: aptarnavimo, reklamos, konsultavimo (pvz., koncernas „Vikonda“). Labai daug koncernų yra Vakarų šalyse (pvz., „Volkswagen“, BMW, Renault, Bayer, „Adidas“, „Nissan Motors“ ir kt.).

Rinkos šalyse paplitusi ir kita stambaus verslo organizavimo forma – konsorciumas. Tai laikinas pelno siekiančių juridinių asmenų susibūrimas į grupź, jungiant savo išteklius ir patirtį kokiems nors stambiems projektams ar programoms įgyvendinti. Visi į jį įeinantys asmenys išsaugo savo teisinį savarankiškum¹.

Finansinės pramoninės grupės vaidina labai svarbų vaidmenį išvystytos rinkos ekonomikoje. Tai gali būti kelių stambių firmų grupės sudarymas arba smulkių ir vidutinių firmų grupavimasis apie stambi¹ firm¹. Taip susidaro vadinamieji verslininkystės tinklai, kurie remiasi turtinių ir kontraktinių santykių sistema tarp smulkių ir stambių oligopolinių firmų.

Prekybos, pramonės ir amatų rūmai irgi yra įmonių asociacijos forma. Jie užsiima užsienio prekybos organizavimu, gamybos racionalizavimo ir ūkio plėtojimo klausimais, profesiniu mokymu ir kvalifikacijos tobulinimu, mokesčių, kainų kreditų klausimais, statistika, ekonominių apžvalgų ir pranešimų rengimu. Lietuvoje veikia penki regioniniai prekybos, pramonės ir amatų rūmai: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Rūmų nariais gali būti visų nuosavybės formų verslo įmonės. Prekybos, pramonės ir amatų rūmai yra juridinis asmuo. Jų turt¹ sudaro narių materialiniai ir finansiniai įnašai, įplaukos už asociacijos teikiamas paslaugas, labdara ir kt. Įplaukos, gautos iš bet kokių šaltinių (ir iš ūkinės veiklos), asociacijos nariams kaip pelnas neskirstomos.