PASAULIO PREKYBOS ORGANIZACIJA (PPO)

Didelź reikšmź tarptautinei prekybai turi Pasaulio Prekybos organizacija. Taigi trumpai ir norėčiau apžvelgti ši¹ organizacij¹, jos vaidmenį Lietuvai, tarptautinei prekybai.

PPO (World Trade Organization - WTO) buvo įkurta 1995 metais, pakeitus nuo 1947 m. pasaulinź prekyb¹ reguliavusį Bendr¹jį susitarim¹ dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT). Šiuo metu PPO narės yra 148 valstybės. PPO yra viena svarbiausių tarptautinių organizacijų, užtikrinanti, kad šalių narių prekyba vyktų pagal tarpusavyje sutartas taisykles, vadovaujantis dviem svarbiausiais tarptautinės prekybos nediskriminavimo principais - didžiausio palankumo statuso ir nacionalinio statuso:

didžiausio palankumo statusas reiškia, kad kiekviena PPO narė turi vienodai palankiai traktuoti visų kitų PPO narių prekes ir paslaugas (jeigu vienai PPO narei suteikiamos palankesnės s¹lygos, tokios pat s¹lygos turi būti suteiktos ir visoms kitoms PPO šalims narėms);

nacionalinis statusas - šis principas reiškia, kad prekės ir paslaugos, patekusios į šalies PPO narės rink¹, būtų traktuojamos ne mažiau palankiai negu lygiavertės vietinės prekės ir paslaugos.

Pagrindinės PPO funkcijos:

PPO sutarčių administravimas;

prekybinių derybų forumas;

prekybinių ginčų sprendimo vykdymas.

Kita svarbi PPO veikla:

nacionalinių prekybos politikų monitoringas;

techninė pagalba besivystančioms šalims;

bendradarbiavimas su kitomis tarptautinėmis organizacijomis.

PPO vadovauja Ministrų konferencija, susirenkanti ne rečiau kaip kart¹ per dvejus metus, kurios metu yra aptariama kitų dvejų metų PPO darbotvarkė. Vienas pagrindinių PPO tikslų - pasaulio prekybos liberalizavimas. Siekiant šio tikslo, rengiami PPO derybų raundai. Jų metu stiprinama ir plečiama daugiašalės prekybos sistema. 1986-1994 m. vyko Urugvajaus raundas. Jo rezultatas – PPO įkūrimas. Šiuo metu tźsiasi 2001 m. lapkričio 9-14 d. Dohoje, Katare, vykusios PPO Ministrų konferencijos metu paskelbtas derybų raundas. Jo oficialus pavadinimas - Dohos plėtros darbotvarkė (Doha Development Agenda).

3.1. LIETUVOS ĮSTOJIMAS Į PPO

Lietuva visateise PPO nare tapo 2001 m. gegužės 31 d.  Lietuvos stojimo į ši¹ organizacij¹ procesas prasidėjo 1995 m., kai, atsižvelgiant į tarptautinius politinius pokyčius regione ir į vis intensyvėjančius ir didesnź ekonominź naud¹ teikiančius tarptautinius ekonominius ir prekybinius santykius, į LR Vyriausybės program¹ buvo įtrauktas sprendimas pradėti derybas dėl prisijungimo prie Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (angl. - General Agreement on Tariffs and Trade - GATT), o vėliau, kai buvo įkurta PPO, ir dėl narystės šioje organizacijoje.  2001 m. balandžio 24 d. LR Seimui ratifikavus Lietuvos stojimo į PPO rezultatus ir apie tai pranešus PPO sekretoriatui, Lietuva įvykdė visas teisines procedūras, būtinas narystei PPO. Lietuvos stojimo į PPO dokumentai - LR įsipareigojimai, GATT straipsniai ir PPO sutartys - prie kurių Lietuva prisijungė, tapusi šios organizacijos nare, pateikti 2001 m. „Valstybės žiniose“ (Nr. 46).

Narystė PPO suteikė Lietuvos prekybos režimui stabilum¹ ir patikimum¹ - tai reikšmingi veiksniai mūsų prekybos partneriams ir investuotojams. Lietuvos prekyba su trečiosiomis šalimis tapo liberalesnė, skaidresnė ir prognozuojama, o pati Lietuva - patrauklesnė užsienio kapitalo investicijoms. Narystė PPO turi didžiulź reikšmź tiek eksporto skatinimo, tiek verslo aplinkos gerinimo, tiek PPO siūlomų prekybos priemonių taikymo srityse.  Narystė PPO leido Lietuvai derėtis su PPO narystės siekiančiomis ir ypač mums svarbiomis prekybos partnerėmis – Rusija ir Ukraina.

3.2. LIETUVOS ATSTOVAVIMAS PPO PO

2004 M. GEGUŽĖS 1 D.

Įstojus į Europos S¹jung¹ (ES), pakito Lietuvos veiklos PPO pobūdis. Kadangi užsienio prekybos politika yra išimtinė ES kompetencija, tarptautiniuose prekybiniuose forumuose (pirmiausiai PPO) šalių narių interesams atstovauja Europos Komisija. Komisija taip pat derasi dėl daugiašalės prekybos liberalizavimo, naujų narių stojimo į PPO, dėl prekybinių ginčų su kitomis PPO narėmis, dėl kompensacijų ir nuolaidų pasikeitus prekybos s¹lygoms po ES išsiplėtimo ir kt. Komisija reguliariai konsultuojasi su specialiu komitetu (Komitetas 133), kuris yra sudarytas iš valstybių narių aukšto rango pareigūnų ir kuriam Komisija atsiskaito apie derybų eig¹. Pagrindinis Lietuvos pareigūnų uždavinys yra aktyviai dalyvauti formuojant bendr¹j¹ ES pozicij¹ konkrečiose užsienio prekybos srityse siekiant, kad būtų atspindėti Lietuvos ekonominiai interesai.

3.3. Prekyba: kliūčių šalinimas ir

spartesnis augimas

Europos S¹junga yra didžiausia pasaulyje prekybos partnerė, kuriai 1999 metais teko daugiau nei penktadalis viso pasaulio eksporto. Nuo pat pirmųjų gyvavimo dienų Europos S¹junga siekė šalinti prekybos kliūtis, egzistuojančias tarp ES valstybių narių, laikydamasi nuomonės, jog tai turėtų skatinti ekonomikos augim¹ bei užtikrinti šalių ir asmenų gerovź. Tuos pačius principus ji aktyviausiai gina ir pasaulio kontekste. Daugiausia matyti iš skaičių. Per pastar¹jį penkiasdešimtmetį vyko daugybė tarptautinių derybų, kurių rezultatas - vis labiau liberalizuojama daugiašalės prekybos sistema. Per t¹ laik¹ pasaulio prekyba išaugo net septyniolika kartų, keturgubai padidėjo gamyba, vienam pasaulio gyventojui tenkančios pajamos padvigubėjo, o išsivysčiusių šalių taikomi vidutiniai muitų tarifai sumažėjo nuo 40 proc. 1940 m. iki mažiau nei 4 proc. ES laikosi nuomonės, jog daugiašalės prekybos liberalizavimas gali duoti daug naudos pasaulio ekonomikai ir kad didelė iš to gaunamos naudos dalis turi būti skiriama besivystantiems regionams. ES mano, jog prekybos liberalizavimo lemiamas ekonomikos augimas yra pagrindinis veiksnys, leisiantis visame pasaulyje pagerinti socialinź padėtį ir padėsiantis užtikrinti subalansuot¹ plėtr¹. ES yra viena rimčiausių šios tendencijos šalininkių, pasisakančių už kiek įmanoma platesnź kito Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) derybų etapo, kuriame dalyvaus 137 šalys, dienotvarkź.

Laisva prekyba gali reikšti ir daugiau verslo galimybių, efektyvesnį išteklių paskirstym¹ ir didesnź gerovź. Dar labiau sumažinus muitų tarifus, verslo atstovai galės geriau išnaudoti eksporto potencial¹, nes prekybos srautams vis daugiau įtakos turės kokybė, kaina bei aptarnavimas ir juos mažiau varžys tokios dirbtinės kliūtis, kaip muitų tarifai. Be to, vartotojai turės didesnį pasirinkim¹ ir galės džiaugtis dėl padidėjusios konkurencijos sumažėjusiomis kainomis.

Laikydamasi tokios nuomonės, Europos S¹junga yra viena iš pirmųjų šalių, teigiančių, jog kitas PPO derybų etapas neturėtų apsiriboti nuo Urugvajaus etapo užsilikusia siaur¹ja darbotvarke, apimančia vien žemės ūkį bei paslaugų sektorių. Jų nuomone, kito derybų etapo darbotvarkė turėtų būti daug platesnė ir apimti ne vien tradicinius, bet ir naujus klausimus, kad visi derybų dalyviai būtų suinteresuoti derybomis ir būtų atsižvelgta į XXI amžiaus ekonomikos poreikius. Nesugebėjusi pradėti derybų dėl liberalizavimo Sietle, Europos S¹junga gavo dvi svarbias pamokas. Pirma, tie laikai, kai saujelė svarbiausi¹ vaidmenį prekyboje vaidinančių šalių tarpusavyje susitardavo dėl norimo sprendimo ir primesdavo jį likusiam pasauliui, jau praeityje. Kitos, ypač besivystančios, šalys šiandien teisėtai reikalauja labiau atsižvelgti į jų nuomonź apie vykstančius procesus. Antra, PPO reikia reformuoti, kad ji taptų skaidresnė, veiksmingesnė ir atskaitingesnė, o jos veikla būtų grindžiama visuotiniu dalyvavimu. Reikia keisti PPO taisykles, o į jos veikl¹ labiau įtraukti pilietinź visuomenź, kad sprendžiant prekybos ir plėtros klausimus būtų skiriama dėmesio ir aplinkos apsaugai bei socialiniams aspektams. ES nuomone, kad naujasis derybų etapas būtų išsamus ir sėkmingas, jis turėtų apimti bent keturias pagrindines sritis. Europos S¹junga mano, jog kitas etapas turėtų:

pagerinti rinkos prieinamum¹ visose srityse, įskaitant žemės ūkį, paslaugas ir ne žemės ūkio produktus;

nustatyti taisykles, taikytinas daugelyje naujų sričių, pavyzdžiui, investicijų, konkurencijos ir prekybos s¹lygų gerinimo srityse;

daugiau dėmesio skirti plėtrai, pagerinti rinkos prieinamum¹ ir ypating¹ išskirtinį elgesį su besivystančiomis šalimis, tuo pat metu užtikrinti, jog naujai sudaromos sutartys skatintų plėtr¹;

skirti dėmesio pilietinei visuomenei rūpimiems klausimams, aiškiau suformuluoti PPO taisykles, taikomas prekybai ir aplinkos apsaug¹ reglamentuojančioms sutartims, produktų žymėjimui, visuomenės sveikatai ir atsargumo principo laikymuisi. Visa tai turi būti daroma siekiant užtikrinti abipusį pritarim¹ šioms taisyklėms ir įsitikinti, jog taikomos priemonės nėra būdas sutartinai arba nepagrįstai diskriminuoti šalis.

Nors ir suprasdama, kad globalizacijos procesų neįmanoma sustabdyti ir kad šalys privalo prie jų prisitaikyti, kad išgyventų, Europos S¹junga vis dėlto nepritaria nuomonei, jog nevaržomos rinkos jėgos turi lemti žmonių gyvenimo būd¹, kultūr¹, o galiausiai ir visuomenės gyvenim¹ bei esmines vertybes. Todėl ES mėgina visuomenės gyvenim¹ ir vertybes suderinti su poreikiu modernizuotis ir globalizuotis. Atsižvelgdama į tai, Komisija mano, jog PPO su daugiau nei 130 narių ir dar 30 šalių, laukiančių galimybės tapti šios organizacijos narėmis, bei įgaliojimais daugelyje sričių nustatyti taisykles ir atlikti teisėjo vaidmenį sprendžiant prekybinius ginčus, yra viena svarbiausių pasaulio valdžios institucijų. PPO turėtų artimiau bendradarbiauti su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, taip paremdama bendr¹ tiksl¹ užtikrinti subalansuot¹ plėtr¹ ir prisidėdama prie nelygybės apraiškų šalinimo tiek šalių viduje, tiek ir tarp jų. Štai kodėl ES visuomet pasisako už tai, jog reguliariai būtų skiriamas dėmesys prekybos ir socialinės plėtros santykiui, įskaitant ir skatinim¹ taikyti esminius darbo standartus. ES remia teigiamas paskatas, skirtas užtikrinti, jog būtų paisoma darbuotojų teisių ir griežtai pasisako prieš bet kokį protekcionizm¹ ar sankcijas. [5]

Lietuvai įstojus į ES Lietuvos įsipareigojimuose PPO nebus labai daug pasikeitimų. Prelegentas aptarė Lietuvos dalyvavimo PPO veikloje aktualijas. Siekdama panaikinti ekonominių santykių tarp šalių kliūtis PPO kuria prekybos taisykles, siekia, kad šalys prisiimtų įsipareigojimus mažinant muitų tarifus ir subsidijas tiek vidaus, tiek eksportui skirtoms žemės ūkio prekėms, ir kt. Atviresnė prekyba skatina efektyvesnź gamyb¹. PPO reguliavimo sritys: prekyba prekėmis, prekyba paslaugomis, PPO yra forumas daugiašalėms deryboms ji

Narystė PPO reiškia, kad Lietuva naudosis didžiausio palankumo šalies statusu ir nacionaliniu rėžimu (nediskriminavimo principu) prekiaudama su kitomis šalimis, PPO narėmis. [6]

IŠVADOS

Taigi, išnagrinėjusi literatūr¹, išanalizavusi internetinėse svetainėse pateikt¹ informacij¹ apie tarptautinės prekybos trumpalaikį finansavim¹ ir Pasaulinės Prekybos organizacijos reikšmź, galiu daryti tokias išvadas:

S¹voka „tarptautinės prekybos finansavimas' - tai apibendrinanti s¹voka. Ji apima eksporto finansavim¹, importo finansavim¹ ir užsienio finansavim¹.

Pagal finansavimo trukmź išskiriamas:

trumpalaikis finansavimas;

vidutinės trukmės finansavimas;

ilgalaikis finansavimas.

Trumpalaikiam finansavimui priskiriamas toks finansavimas, kurio trukmė iki vienerių metų (ši riba gali būti ir viršyta).

Pagrindinės trumpalaikio finansavimo formos iškiriamos tokios:

Kontokorentinis kreditas (overdraftas)

Eurokreditai

Avalio kreditas

Vekselių diskonto kreditas

Akcepto kreditas (banko akceptas)

Negocijavimo kreditas

Prekinis (tiekėjo) kreditas

Forfeitingas

Faktoringas

Kontokorentinis kreditas (overdrafi) - tai trumpalaikis kreditas, kurį gali gauti banko klientas per nustatyt¹ laikotarpį ir iki iš anksto apibrėžto limito.

Kontokorentinio kredito kaštai susideda iš šių pagrindinių komponentų:

Kredito palūkanos

Kredito komisiniai

Pereikvojimo komisiniai

S¹skaitos tvarkymo mokestis

Specialūs mokesčiai

Eurorinka apima visus piniginius ir kreditinius sandorius tam tikra valiuta, kurie vykdomi ne valiutos kilmės šalyje

Be skirstymo pagal atskiras valiutas, dar išskiriamos europinigų, eurokreditų ir eurokapitalo rinkos

Europinigų rinkai priskiriami trumpalaikiai terminuoti indėliai komerciniuose bankuose, visų pirma terminuoti indėliai su tvirtai fiksuotu vienos dienos terminu ir ilgesniu - vieno, šešių ar net dvylikos mėnesių - terminu, kuriais gali būti kreditų forma prekiaujama antrinėje rinkoje.

Eurpkreditų rinka apima trumpalaikes, vidutinės trukmės ir ilgalaikes kredito transakcijas, kurių pagrindinė trukmė 3 - 10 metų (dažnai 5 metai).

Eurokapitalo rinkoje prekiaujama ilgalaikiais vertybiniais popieriais -euroobligacijomis , kurias pardavinėja aukščiausio mokumo valstybiniai ir privatūs subjektai, taip pat supranacionaliniai emitentai, tokie kaip Pasaulio bankas. Eurokapitalo rinka dažnai nori pasinaudoti kapitalo gavėjai, kurių mokumo nepakanka, norint patiems išleisti vertybinius popierius eurokapitalo rinkoje.

Avalio kredito atveju bankas savo klientui suteikia tam tikro dydžio garantij¹. Ši garantija gali būti panaudota, užtikrinant garantijos gavėjo įsipareigojimų įvykdym¹.

Taigi avalio kredito atveju šio kredito gavėjui nėra suteikiamas kreditas pinigine forma, šis kreditas suteikiamas garantijos forma.

Vekselis, kaip užsienio prekybos finansinis dokumentas, plačiai naudojamas tada, kai eksportuotojas suteikia kredit¹ importuotojui.

Tada importuotojas akceptuoja vekselį, taip įsipareigodamas, suėjus nustatytam mokėjimo terminui, sumokėti eksportuotojui pinigus.

Esant akcepto kreditui, bankas įsipareigoja iki nustatyto kredito limito ribų akceptuoti vekselį, kurį - pagal aplinkybes - importuotojas arba eksportuotojas išrašo bankui.

Negocijavimo kreditas - tai išankstinis mokestinių reikalavimų apmokėjimas, esant dokumentiniams mokėjimams.

Dažniausiai naudojamos šios negocijavimo kredito rūšys:

dokumentinio inkaso negocijavimu

dokumentinio akredityvo negocijavimu.

Kredito suteikimas eksportuotojui (išankstinis mokėjimas), remiantis pateiktais eksporto dokumentais ir atitinkamu įgaliojimu.

Siaur¹ja prasme prekinis (tiekėjo) kreditas - tai kreditas, kurį prekės tiekėjas (eksportuotojas) suteikia prekės pirkėjui (importuotojui) parduodant prekes. Esminis šio kredito požymis yra glaudus jo ryšys su prekių pardavimu (realizavimu).

Forfeitingas (sutarties su nusavinimo s¹lyga sudarymas) - tai tam tikra kredito rūšis, kai pardavėjas atsisako nuosavybės teisės į debitorinius įsiskolinimus, kuriuos paprastai garantuoja pirkėjo šalies bankas, parduodamas juos su nuolaida 'forfetuotojui' už grynus pinigus.

Faktorijos operacija - tai finansinė operacija, kai speciali finansų bendrovė, išieškanti skolas iš pirkėjų, superka firmos prekybos skolas (gaunamas s¹skaitas) dažniausiai už mažesnź negu jų balansinė vertė kain¹.

Šiuo metu praktikoje teikiamos trys faktorijos paslaugų rūšys:

faktorijos operacijos su regreso teise;

faktorijos operacijos be regreso teisės;

eksporto faktoringas.

Eksporto faktoringas - tai einamųjų trumpalaikių eksporto mokestinių reikalavimų pardavimas faktoringo įmonei (ar kredito institutui), refinansuojant pirkėjui (importuotojui) suteikt¹ kredit¹.

Išskiriamos tokios eksporto faktoringo funkcijos:

Finansavimo funkcija;

Mokėjimo rizikos draudimo funkcija;

Paslaugų funkcija

Galima išskirti šias faktoringo rūšis:

Standartinis faktoringas;

Grynasis faktoringas;

Negrynasis faktoringas;

Inkaso faktoringas;

Atvirasis faktoringas;

Uždarasis (konfidencialusis) faktoringas

PPO yra viena svarbiausių tarptautinių organizacijų, užtikrinanti, kad šalių narių prekyba vyktų pagal tarpusavyje sutartas taisykles, vadovaujantis dviem svarbiausiais tarptautinės prekybos nediskriminavimo principais - didžiausio palankumo statuso ir nacionalinio statuso.

Narystė PPO suteikė Lietuvos prekybos režimui stabilum¹ ir patikimum¹ - tai reikšmingi veiksniai mūsų prekybos partneriams ir investuotojams. Lietuvos prekyba su trečiosiomis šalimis tapo liberalesnė, skaidresnė ir prognozuojama, o pati Lietuva - patrauklesnė užsienio kapitalo investicijoms

Narystė PPO reiškia, kad Lietuva naudosis didžiausio palankumo šalies statusu ir nacionaliniu rėžimu (nediskriminavimo principu) prekiaudama su kitomis šalimis, PPO narėmis.

LITERATŪROS S„RAŠAS

G.Kancerevyčius. Finansai ir investicijos. Kaunas: Smaltijos leidykla, 2004, 879 psl.

V.Katkus. Tarptautinė bankininkystė (Tarptautinės banko operacijos). Vilnius: Lietuvos bankininkystės, draudimo ir finansų institutas, 2000, 390psl.

A.V.Rutkauskas, V.Damašienė. Finansų valdymas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2002, 247psl.

G.Startienė. Tarptautinės prekybos finansavimas. Kaunas: Technologija, 2002, 318psl.

https://www.eudel.lt

https://www.news.lt

https://www.urm.lt