ALYTAUS KOLEGIJA

VADYBOS FAKULTETAS

VADYBOS IR ADMINISTRAVIMO KATEDRA

LAIMA KARDIŠAUSKAITĖ

(III KURSAS, VERSLO VADYBA, NEAKIVAIZDINĖS STUDIJOS)

PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS FORMAVIMAS IR ANALIZĖ AB 'VILKYŠKIŲ PIENINĖ'

Buhalterinės apskaitos kursinis darbas

ĮVADAS

Pelno (nuostolio) ataskaita yra įmonės veiklos „veidrodis“ – ji parodo mums, kaip per ataskaitinius metus kito pardavimų apimtys, kokia buvo parduotų prekių ir paslaugų savikaina bei kitos sąnaudos, o tai ir yra pagrindiniai vadovavimo įmonei rodikliai. Pavyzdinė pelno (nuostolio) ataskaitos forma pateikta 1 priede. Paprastai rengiama 12 veiklos mėnesių pelno (nuostolio) ataskaita, nors atskirais atvejais (pavyzdžiui, tik pradėjus verslą) ataskaitinis laikotarpis gali būti trumpesnis.

Temos aktualumas

Siekdamas efektyviai valdyti savo įmonę, vadovas privalo nuolat analizuoti, planuoti ir vertinti vykdomą veiklą. Tam tikslui svarbu teisingai apskaityti turimą turtą, kapitalą, gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas. Klaidingai sukaupta informacija duos iškreiptus analizės rezultatus ir vadovas priims neteisingą finansų valdymo sprendimą.

Pelno (nuostolio) ataskaita yra daug reikšmingesnė už balansą, kadangi finansinės atskaitomybės vartotojai pirmiausiai domisi finansiniu rezultatu, kurį pasiekė įmonė per ataskaitinį laikotarpį. Pelno (nuostolio) ataskaita parodo finansinį rezultatą pasiektą per ataskaitinį laikotarpį, o balansas pateikia tik momentinius rezultatus iki tam tikros datos.

. Problema

Rinkos ekonomikos sąlygomis ūkio subjektų finansinė veikla yra labai dinamiška, rizikinga, todėl analizuojant ją, tai reikia turėti galvoje ir analizę atlikti laiku. Iš pelno (nuostolio) ataskaitos gaunama informacija, ar įmonės veikla tais metais buvo pelninga ar nuostolinga, kokią sumą sudarė veiklos sąnaudos. Finansinė analizė, kaip reikšminga įmonės finansinės būklės aiškinimo ir gerinimo bei jos valdymo racionalizavimo priemonė, be to, gali būti svarbi įmonės veiklos kontrolės forma. Tik savalaikė ir objektyvi finansų analizė sudaro galimybę įvairių lygių vadovams parengti alternatyvius savo veiklos modelius ir priimti racionalesnius valdymo sprendimus tam tikram laikotarpiui.

Savo darbe aš nagrinėsiu AB Vilkyškių pieninė pelno (nuostolių) ataskaitos formavimą ir atliksiu jos analizę.

Darbo objektas – įmonės AB 'Vilkyškių pieninė' [pelno (nuostolių) ataskaitos] duomenys.

Darbo tikslas – išanalizuoti pelno (nuostolio) ataskaitos sudėtį, formavimo principus bei išanalizuoti pelno (nuostolio) ataskaitos finansinius rodiklius.

Darbo uždaviniai:

1. Susipažinti su AB 'Vilkyškių pieninė'veikla;
2. Išsiaiškinti kaip formuojama pelno (nuostolių) ataskaita AB 'Vilkyškių pieninė'.
3. Atlikti pelno (nuostolių) ataskaitos vertikaliąją ir horizontaliąją analizę;
4. Apskaičiuoti bei įvertinti įmonės 'Vilkyškių pieninė' pelno (nuostolių) ataskaita finansinius koeficientus;
5. Išsiaiškinti, kokią įtaką finansinė analizė turi įmonės finansų valdyme;

2. ANALITINĖ DALIS

1. PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITOS FORMOS

Pelno (nuostolio) ataskaita – finansinė ataskaita, kuri parodo atitinkamo laikotarpio įmonės pajamas ir išlaidas už parduotas prekes ir paslaugas (Gaidienė Z., 1998). Ji kartais vadinama Finansinių rezultatų ataskaita arba Pajamų ataskaita ir yra labai reikšminga visiems ekonominės informacijos vartotojams (Bružauskas V., 2001). Pelno nuostolio ataskaita paprastai sudaroma vieneriems metams, kurių pabaiga laikoma paskutinė įmonės finansinių metų diena. Daugelyje įmonių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, kurie baigiasi gruodžio 31 d. (Rutkauskas V., 2002).. Kai kurių rūšių (pavyzdžiui, mažmeninės prekybos) įmonės gali rengti 52 ar 53 savaičių pelno (nuostolio) ataskaitas.

Ekonominėje literatūroje pateikiamos dvi pelno (nuostolio) ataskaitos formos:

vienpakopė.

daugiapakopė.

1.2. Vienpakopė pelno (nuostolio) ataskaitos forma

Vienpakopės formos ataskaitoje pagal pajamų ir sąnaudų grupėse surašytų rodiklių sumas fiksuojamas tiktai bendras (galutinis) rezultatas (Bružauskas V., 2001). Ivanauskienė A. (2004) teigia, kad ši ataskaitos forma neinformatyvi, tokia paprasta atasakaitos forma naudojama tik mokantis spręsti uždavinius. Vienpakopės formos ataskaita pateikta 1 lentelėje:

1 lentelė.

Vienpakopė pelno (nuostolio) ataskaita

Šaltinis: Bružauskas V. Buhalterinės apskaitos pagrindai. 2001. p. 184

1.2. Daugiapakopė pelno (nuostolio) ataskaitos forma

Daugiapakopės formos pelno (nuostolio) ataskaitoje pateikiami keli tarpiniai finansinio rezultato rodikliai ir bendras jo dydis, surašant šiems rodikliams apskaičiuoti reikalingus pajamų ir sąnaudų duomenis (Bružauskas V., 2001). Daugiapakopė ataskaitos forma naudojama daugelyje šalių, parodant atskirai skirtingas pajamas ir skirtingas išlaidas pagal jų šaltinius (Kvedaraitė V., 1994). Pasak Ivanauskienės A. (2004) įmonės, plėtojančios įvairiarūšę veiklą, paprastai pildo daugiapakopę pelno (nuostolio) ataskaitą, nes ši ataskaitos forma daug informatyvesnė, parodo pajamų ir sąnaudų ryšį. Daugiapakopės formos ataskaita pateikta 2 lentelėje:

2 lentelė

Daugiapakopė pelno (nuostolio) ataskaita

Šaltinis: Bružauskas V. Buhalterinės apskaitos pagrindai. 2001. p. 184

Tačiau įmonių veikla yra labai įvairi ir sudėtinga, todėl norint teisingai parodyti įmonės ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatus ne visada tinka tokia pat pelno (nuostolio) ataskaitos forma. Europos Bendrijos ketvirtoje direktyvoje siūlomos net keturios pelno (nuostolių) ataskaitos formos (Apskaitos instituto duomenų bazė [žiūrėta 2005-05-19]. Prieiga per internetą: htt://www.apskaitosinstitutas.lt/docs/03_m_r.pdf).

Lietuvoje galioja Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1993 m. patvirtintos visos sudėties ir sutrumpinta pelno (nuostolio) ataskaitos formos. Jos yra artimos Ketvirtosios direktyvos 3 – ajai formai. Lietuvoje galiojanti visos sudėties pelno (nuostolio) ataskaitos forma pateikta 1 priede. Bružauskas V. (2001) pabrėžia, kad žemės ūkio įmonėms 1995 m. buvo nustatyta speciali pelno (nuostolio) ir jo paskirstymo ataskaitos forma. Minėtos ataskaitos I dalyje pateikti pelno susidarymo rodikliai. Jų nomenklatūra yra kiek kitokia (supaprastinta) nei visoms kitoms įmonėms patvirtintoje pelno (nuostolio) ataskaitoje.

2. PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITOS SUDĖTIS

Duomenys apie įmonės veiklą per ataskaitinį laikotarpį pelno (nuostolio) ataskaitoje grupuojami į įprastinės ir neįprastinės (ypatingosios) veiklos straipsnius, tai parodyta 1 paveiksle:

1 pav. Pajamų ir sąnaudų skirstymas pagal veiklas

Šaltinis: Ivanauskienė A. Buhalterinės apskaitos pradmenys. 2004. Vilnius, p. 246

2.1. Įprastinė įmonės veikla

Įprastinė įmonės veikla laikomos pasikartojančios ūkinės operacijos, susijusios su visa įmonės veikla. Įprastinės veiklos duomenys dar grupuojami į:

tipinę veiklą.

netipinę veiklą.

Pasak Ivanauskienės A. (2004) tipinė veikla – ūkinės operacijos, susijusios su veikla, iš kurios įmonė keletą ataskaitinių laikotarpių gauna daugiausia pajamų ir kurią įmonė laiko pagrindine. Tipinės veiklos straipsnius sudaro pardavimo pajamos, pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos.

Bagdžiūnienė V. (2005) pateikia tokius pasitaikančius tipinės veiklos atvejus:

prekybinės įmonės. Jų pajamas sudaro parduotų prekių pajamos, o sąnaudas - parduotų prekių savikaina.

paslaugų įmonės. Jų pajamas sudaro suteiktų paslaugų pajamos, o sąnaudas - suteiktų paslaugų savikaina.

finansų maklerių įmonės. Jų pajamas sudaro parduotų vertybinių popierių kaina, o sąnaudas - jų įsigijimo savikaina.

kūrybinės įmonės. Jų pajamas sudaro parduotų kūrinių autoriniai atlygiai, o sąnaudas - jų sukūrimo savikaina. (Pavyzdžiui, filmų gamybos studijos, muzikinių įrašų studijos ir pan.)

kredito unijos. Jų pajamos – palūkanos už suteiktas paskolas ir kt. suteiktas finansines paslaugas, o sąnaudos – sumokėtos palūkanos indėlininkams.

investicinės įmonės. Jų pajamas sudaro valdomų įmonių gauti dividendai, o sąnaudas – išmokėti dividendai savo akcininkams.

tarpininkavimo, ekspedijavimo ir pan. įmonės. Jų pajamas sudaro gaunami klientų komisiniai, o sąnaudas – rinkodaros, valdymo išlaidos.

Netipinė veikla – ūkinės operacijos, kurios negali būti laikomos tipinės veiklos operacijomis, tačiau yra susijusios su įprastine veikla (Bagdžiūnienė V., 2004).

Trečiajame verslo apskaitos standarte nurodoma, kad netipinės veiklos pajamoms ir sąnaudoms dauguma įmonių galėtų priskirti:

operacijas su investicijomis.

pelną (nuostolius) iš ilgalaikio turto perleidimo.

palūkanas.

valiutų kursų svyravimų pokyčių rezultatus.

Kitas, pajamas ir sąnaudas, susidarančias tam tikromis aplinkybėmis.

Taigi įmonės veiklos duomenis suskirstyti į tipinės ir netipinės veiklos straipsnius būtina tam, kad būtų galima teisingai įvertinti įmonės būklę ir kad atsitiktiniai sandoriai neiškraipytų įmonės veiklos rezultatų. Bagdžiūnienė V. teigia, kad ta pati veikla vienoje įmonėje gali būti tipinė, o kitoje – jau ne. Pavyzdžiui, įmonės, kuri nuolat surenka iš nuosavų pastatų nuomos apie 50 procentų pajamų, patalpų nuoma bus tipinė veikla, o įmonės, kuri išnuomoja vienus metus keletą laisvų kabinetų ir neplanuoja plėsti šios veiklos, nuomos pajamos bus netipinė veikla.

2.2. Neįprastinė (ypatingoji) įmonės veikla

Šlekienė D., Klimavičienė I. (2000) teigia, kad ši veikla vadinama neįprastine, nes pasitaiko retai ir nėra priklausoma nuo verslininkų valios. Pasak Ivanauskienės A. (2004) neįprastinėje veikloje apibrėžiami straipsniai, kuriuose parodomi neįprastų, atsitiktinių reguliariai nesikartojančių ūkinių įvykių rezultatai.

Neįprastinė veikla, tai pagautė ir netekimai – įvykiai, kurie nepriklauso nuo įmonės veiklos. Trečiajame verslo apskaitos standarte teigiama, kad jie gali atsirasti dėl nebūdingų tai vietovei gamtos reiškinių ar kitų panašių aplinkybių, visiškai nepriklausomų nuo įmonės veiklos, kurių pasikartojimo tikimybė yra labai maža. Pavyzdžiui, nuostoliai dėl žemės drebėjimo Lietuvoje.

2.3. Pelno (nuostolio) ataskaitos straipsniai

Trečiajame verslo apskaitos standarte nurodoma, kad pelno (nuostolio) ataskaitojei informacija turi būti pateikiama pagal tokius straipsnius (1 priedas):

pardavimo pajamos.

pardavimo savikaina.

bendrasis pelnas (nuostoliai).

veiklos sąnaudos.

tipinės veiklos pelnas (nuostoliai).

kita veikla.

finansinė ir investicinė veikla.

įprastinės veiklos pelnas (nuostoliai).

pagautė.

netekimai.

pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą.

pelno mokestis.

grynasis pelnas.

Čia nurodyta minimali pelno (nuostolio) ataskaitoje pateiktina informacija. Jei įmonė nori pelno (nuostolio) ataskaitoje pateikti daugiau informacijos nei nurodoma pavyzdinėje formoje, ji gali įrašyti į ataskaitos formą papildomas eilutes.

Pelno (nuostolio) ataskaita prasideda straipsniu pardavimai, kuriame pasak Šlekienės D., Klimavičienės I. (2000) susumuojamos pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas. Pajamos už parduotas prekes apima pagamintas ir parduotas pačios įmonės prekes arba paslaugas. Kvedaraitė V. (1996) teigia, kad pardavimų pajamos, kurios dar vadinamos pardavimų įplaukomis yra vienas patikimiausių informacijos šaltinių: pardavimų apimtis paaiškėja rinkoje nepriklausomai nuo įmonės noro nuslėpti arba pagrąžinti savo prekių apyvartos padėtį. Palyginti paprasčiau yra nuslėpti uždirbtas pajamas, gautas teikiant klientams ypač vienkartines paslaugas.

Pardavimo savikainos staripsnyje parodomos patirtos sąnaudos, susijusios su prekių pardavimu ir paslaugų teikimu. Pasak Ivanauskienės A. (2004) į savikainos rodiklį turi būti įskaitoma tik ta dalis išlaidų, kurios buvo padarytos per ataskaitinį laikotarpį parduotai produkcijai pagaminti ar paslaugoms suteikti. Savikainos straipsnyje susumuojamos tiesioginės gamybos išlaidos (pagrindinės žaliavos, tiesioginis darbo užmokestis ir socialinis draudimas) ir netiesioginės gamybos išlaidos (pagalbinės medžiagos, pagalbinių darbininkų darbo užmokestis ir socialinis draudimas, ilgalaikio turto nusidėvėjimas), taip pat vertės koregavimai, susiję su savikaina (Kvedaraitė V., 1996).

Bendrasis pelnas – tai negalutinis įmonės veiklos rezultatas, atitenkantis jos savininkams. Įvanauskienė A. (2004) teigia, kad tai yra tarpinis rodiklis, kuris nusako visos įmonės tipinės veiklos rezultatą. Jis svarbus analizuojant ir prognozuojant įmonės veiklą, parodo, ar įmonė gali išsilaikyti iš savo tipinės veikos.

Į veiklos sąnaudų straipsnį patenka visos išlaidos, kurios nebuvo įtrauktos į prekių ir paslaugų savikainą. Lietuvos atskaitomybėje skiriamos dvi tokių sąnaudų grupės:

pardavimų.

bendrosios administracinės.

Pardavimų sąnaudos: reklamos, paslaugų, skelbimų ir kitos marketingo sąnaudos (Kvedaraitė V., 1996). Wilson P. (1997) teigia, kad didžiausias bet kurios įmonės veiklos sąnaudas sudaro būtent bendrosios ir administracinės sąnaudos. Paprastai joms priklauso išlaidos, susijusios su patalpomis ir apskritai su įmonės organizavimu. Su patalpomis susiję: nuoma, vertės mokesčiai, elektra ir apšildymas, draudimas, remontas ir priežiūra, švaros palaikymas. Bendrosioms sąnaudoms priklauso: telefonai, autotransportas, aprūpinimas maistu, kanceliarinės prekės, algos, direktorių atlyginimai, honorarai specioalistams (įskaitant apskaitininkus ir auditorius), įdarbinimas ir mokymas ir kt.

Iš bendrojo pelno atėmus veiklos sąnaudas gaunamas tipinės veiklos pelnas (nuostolis). Taip apskaičiuojamas įmonės ataskaitinio laikotarpio tipinės veiklos rezultatas.

Tačiau daugelis įmonių verčiasi ne tik tipine veikla, dėl kurios buvo sukurta įmonė, bet ir kita, tarsi šalutine veikla. Kitos veiklos straipsnis parodo netipinės (išskyrus finansinę ir investicinę) veiklos rezultatą (Ivanauskienė A., 2004). Iš šios veiklos galima uždirbti pajamų bei patirti sąnaudų ir apskaičiuoti bendrą rezultatą – pelną (nuostolį) .

Kitos veikos pajamų straipsnyje parodomos pajamos arba pelnas iš įprastinės, bet netipinės veiklos, išskyrus finansinę ir investicinę veiklą. Kitos veiklos pajamoms priskiriama: netipinės veiklos produkcijos, parduoti skirtų prekių bei paslaugų teikimo pajamos, pajamos iš įmonės ilgalaikio turto naudojimo, honorarai (pavyzdžiui, patentų, prekių ženklų, autorių teisių, kompiuterių programų ir kt.), ilgalaikio turto (išskyrus finansinį) perleidimo pelnas ir kt. (Apskaitos instituto duomenų bazė [žiūrėta 2005-05-19]. Prieiga per internetą: htt://www.apskaitosinstitutas.lt/docs/03_m_r.pdf).

Pasak Ivanauskienės A. (2004) kitos veiklos sąnaudų straipsnyje parodomos patirtos sąnaudos ir nuostolis, susiję su kitos veiklos pajamų uždirbimu. Kitos veiklos sąnaudoms priskiriamos visos su kitos veiklos pajamų uždirbimu susijusios sąnaudos: parduotos netipinės veiklos produkcijos, perparduotinų prekių ir paslaugų savikaina, ilgalaikio turto (išskyrus finansinį) perleidimo nuostoliai.

Finansinė ir investicinė veikla yra įmonės netipinės veiklos dalis. Beveik visos įmonės vykdo finansinę investicinę veiklą. Iš šios veiklos taip pat galima uždirbti pajamų ir patirti sąnaudų.

Finansinės ir investicinės veiklos pajamų straipsnyje parodomos per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos finansinės ir investicinės veiklos pajamos. Šioms pajamoms priskiriama palūkanos už suteiktas klientams ar įmonės darbuotojams paskolas, palūkanos už banke laikomus pinigus, pelnas dėl valiutos kursų pasikeitimo, pripažintos baudos ir delspinigiai už pavėluotus atsiskaitymus, dividentų pajamos, ilgalaikių investicijų perleidimo ir perkainojimo pelnas (Apskaitos instituto duomenų bazė [žiūrėta 2005-05-19]. Prieiga per internetą: htt://www.apskaitosinstitutas.lt/docs/03_m_r.pdf).

Pasak Wilson P. (1997) prie finansinių sąnaudų priskiriama: palūkanos bankui už suteiktą paskolą, atskaitymai už neigiamą likutį banko sąskaitoje, išperkamosios nuomos palūkanos, mokesčiai už banko paslaugas. Kai kuriose verslo šakose nusidėvėjimą irgi galima priskirti prie finansinės veiklos sąnaudų.

Jei pajamos iš finansinės ir investicinės veiklos didesnės už sąnaudas, patirtas iš šios veiklos, finansinis rezultatas yra pelnas, jei pajamos mažesnės už šios veiklos sąnaudas, patiriamas nuostolis.

Įprastinės veiklos pelno (nuostolio) straipsnyje apibendrinamas įprastinės veiklos, apimančios tipinę ir netipinę veiklą, rezultatas. Šis staripsnis reiškia įmonės valdytojų per ataskaitinius finansinius metus (ar kitą ataskaitinį laikotarpį) sąmoningai vykdytos ir nuo jų valios priklausančios veiklos rezultatą – per tą laikotarpį uždirbtą pelną arba patirtą nuostolį (Kalčinskas G., 2001).

Pagautė – tai nauda, kurią įmonė gauna iš neįprastinės (ypatingosios) veiklos, nepriklausančios nuo įmonės valdytojų sprendimų (Ivanauskienė A., 2004). Pasak Kalčinsko G., Černiaus G. ir kt. (2000) šis straipsnis apima:

ilgalaikio ir trumpalaikio turto anksčiau nurašytų sumų atstatymus.

naudą, gautą iš kompensacijų už stichinių nelaimių ar kitų netikėtų aplinkybiųpadarinių likvidavimą (Pavyzdžiui, draudimo sumos perviršis virš tų padarinių likvidavimo sąnaudų).

klaidingai sumažinto ankstesnių ataskaitinių laikotarpių pelno arba klaidingai ankstesniais laikotarpiais padidinto nuostolio atstatymus.

iš valdžios ir kitų trečiųjų asmenų gautas pajamų dotacijas ir subsidijas, skirtas praeitais laikotarpiais susidariusių nuostolių padengimui.

inventorizacijos metu rastą turto perteklių.

nurašytą kreditorių įsiskolinimą, kuriam suėjo senaties terminas.

kitą pelną iš neįprastinės įmonės veiklos.

Netekimai (ypatingieji praradimai) – tai įmonės nuostolis, patiriamas įmonės neįprastinėje veikloje, t.y. nepriklausantis nuo įmonės vadovų sprendimų (Ivanauskienė A., 2004). Pasak Kalčinsko G., Černiaus G. ir kt. (2000) šis straipsnis apima:

ilgalaikio ir trumpalaikio turto (iš jų ir abejotinų skolų) anksčiau per mažai nurašytų sumų koregavimą.

ilgalaikio ir trumpalaikio (materialiojo, nematerialiojo, finansinio) turto nurašymus dėl ypatingų priežasčių.

klaidingai padidinto ankstesnių ataskaitinių laikotarpių pelno arba klaidingai ankstesniais laikotarpiais sumažinto nuostolio atstatymą.

prekių (atsargų) gedimo nuostolius, nepriskirtinus natūraliai netekčiai.

inventorizacijos metu užfiksuotus turto trūkumus

stichinių nelaimių sąlygotus praradimus.

kitą nuostolį iš įprastinės įmonės veiklos.

Labai svarbus įmonės veiklos rodiklis yra pelnas prieš apmokestinimą. Jis skaičiuojamas vadovaujantis finansinės apskaitos tvarka, o ne įmonių apmokestinimo taisyklėmis. Pasak Kalčinsko G. (2001) šis rodiklis jungia įmonės įprastinės ir neįprastinės veiklų rezultatus. Šiame straipsnyje, vadovaujantis apskaitos pastovumo principu, pateikiama ne apmokestinamojo, bet pelno prieš apmokestinimą suma.

Pelno mokesčio straipsnis atspindi, kiek per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuota pelno mokesčio.

Pelno (nuostolio) ataskaita visuomet baigiama apskaičiuojant grynąjį pelną. Grynasis ataskaitinių metų pelnas (nuostolis) – tai galutinis įmonės veiklos per ataskaitinį laikotarpį rezultatas, užfiksuotas įmonėje liekančio pelno, kuris gali būti paskirstomas įvairioms įmonės reikmėms, arba patirto nuostolio, kurį reikia padengti, sumomis (Kalčinskas G., Černius G. ir kt., 200).

2.4. Grynojo pelno (nuostolio) skaičiavimas

Grynasis ataskaitinių metų pelnas (nuostoli) skaičiuojamas tam tikromis pakopomis ir nustatomi keli tarpiniai pelno (nuostolio) dydžiai, kurie pateikti 3 lentelėje.

3 lentelė

Pelno skaičiavimas pakopomis

Šaltinis: Ivanauskienė A. Buhalterinės apskaitos pradmenys. 2004. Vilnius, p 247

Bendrojo pelno (nuostolio) rodiklis apskaičiuojamas iš pardavimo pajamų atimant pardavimo savikainą.

Tipinės veiklos pelno (nuostolių) rodiklis apskaičiuojamas iš bendrojo pelno atimant veiklos sąnaudas.

Įprastinės veiklos pelno (nuostolio) rodiklis apskaičiuojamas prie tipinės veikos pelno (nuostolių) pridedant kitos veiklos bei finansinės ir investicinės veiklos rezultatus.

Pelno (nuostolio) prieš apmokestinimą rodiklis apskaičiuojamas prie įprastinės veiklos pelno (nuostolių) pridedant pagautę ir atimant netekimus.

Grynojo pelno rodiklis apskaičiuojamas iš pelno (nuostolio) prieš apmokestinimą atimant pelno mokesčio sąnaudų rodiklį.

Pelno (nuostolių) ataskaitos sudarymo, pajamų ir sąnaudų

klasifikavimo į įprastinės veiklos ir ypatinguosius straipsnius tvarką, pavyzdines pelno

(nuostolių) ataskaitų (išskyrus konsoliduotų) formas nustato 3-iasis verslo apskaitos standartas,

patvirtintas Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 Aktuali redakcija nuo 2005 m. sausio mėn. 01 d.

Standartų tarybos 2004 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 8 (2004 12 16 VŽ Nr.180) priimti papildymai,

susiję su žemės ūkio įmonių finansine atskaitomybe įrašyti kursyvu ir pabraukti. Šie papildymai ir

pavyzdinė pelno (nuostolių) ataskaitos forma pateikta 3 priede turi būti taikomi sudarant 2005 m.

sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinę atskaitomybę. Gali būti taikomi

ir sudarant 2004 metų finansinę atskaitomybę.

3-IASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAS „PELNO (NUOSTOLIŲ)

ATASKAITA“

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šio standarto tikslas - nurodyti, kaip turi būti pateikiama, klasifikuojama ir detalizuojama

informacija apie įmonės uždirbtas pajamas, patirtas sąnaudas ir gautus veiklos rezultatus

per ataskaitinį laikotarpį.

2. Standartas nustato pelno (nuostolių) ataskaitos sudarymo, pajamų ir sąnaudų

klasifikavimo į įprastinės veiklos ir ypatinguosius straipsnius tvarką, pavyzdines pelno

(nuostolių) ataskaitų (išskyrus konsoliduotų) formas. Pavyzdinės pelno (nuostolių)

ataskaitų formos pateikiamos šio standarto 1 ir 2 prieduose. Įmonėms, kurių tipinė

veikla yra biologinio turto auginimas, žemės ūkio produktų gamyba ir apdorojimas,

pačių pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimas (toliau vadinamos

žemės ūkio įmonėmis), pavyzdinė pelno (nuostolių) ataskaitos forma pateikiama

standarto 3 priede.

3. Išimtiniais atvejais gali būti pateikiamos ir kitokios, šiame standarte nenurodytos,

pelno (nuostolių) ataskaitos formos, jeigu to reikia siekiant teisingai parodyti įmonės

veiklos rezultatus.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Išlaidos - turto ar paslaugų sunaudojimas bei turto vertės sumažėjimas per ataskaitinį

laikotarpį.

Įprastinė veikla - pasikartojančios ūkinės operacijos, susijusios su įmonės veikla.

Ypatingieji straipsniai - straipsniai, kuriuose parodomi neįprastų, atsitiktinių, reguliariai

nesikartojančių ūkinių įvykių rezultatai.

Netipinė veikla - ūkinės operacijos, kurios negali būti laikomos tipinės veiklos

operacijomis, tačiau yra susijusios su įprastine veikla.

Pardavimo pajamos - ekonominės naudos padidėjimas dėl prekių pardavimo ir paslaugų

teikimo per ataskaitinį laikotarpį, pasireiškiantis įmonės turto padidėjimu arba

įsipareigojimų sumažėjimu, kai dėl to padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus

savininkų įnašus.

Pardavimo savikaina - per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius patirtos išlaidos,

tenkančios per ataskaitinį laikotarpį suteiktoms paslaugoms ir parduotoms prekėms.

Tipinė veikla - ūkinės operacijos, susijusios su veikla, iš kurios įmonė keletą ataskaitinių

laikotarpių gauna daugiausia pajamų ir kurią įmonė laiko pagrindine.

Veiklos sąnaudos - patirtos per ataskaitinį laikotarpį išlaidos, susijusios su įprastine

įmonės veikla, vykdoma neatsižvelgiant į pardavimų apimtį, išskyrus finansinę, investicinę

ir kitą veiklą.

III. PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS SUDĖTIS

4. Duomenys apie įmonės veiklą per ataskaitinį laikotarpį pelno (nuostolių) ataskaitoje

grupuojami į įprastinės veiklos ir ypatinguosius straipsnius.

5. Įprastine įmonės veikla laikomos pasikartojančios ūkinės operacijos, susijusios su

visa įmonės veikla. Įprastinės veiklos duomenys dar grupuojami į tipinės ir netipinės

veiklos straipsnius.

6. Duomenys apie tipinę įmonės veiklą yra pardavimo pajamos, pardavimo savikaina ir

veiklos sąnaudos.

7. Duomenys apie netipinę įmonės veiklą yra kita, finansinė ir investicinė veikla.

8. Ypatinguosius straipsnius sudaro pagautė ir netekimai. Šie straipsniai turi būti

pateikiami atskirai.

9. Duomenys apie įmonės veiklą grupuojami atsižvelgiant į šiame standarte nurodytus

kriterijus ir veiklos specifiką. Pasirinktas grupavimo būdas turi būti taikomas nuolat

arba pakankamai ilgą laiką, nebent reikšmingi įvykiai ar aplinkybės lemia grupavimo

pakeitimą.

IV. PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS DUOMENŲ PATEIKIMAS IR

ATSKLEIDIMAS

10. Duomenys apie įmonės uždirbtas pajamas ir patirtas sąnaudas per ataskaitinį laikotarpį

gali būti pateikti pilna ar trumpa forma.

11. Pelno (nuostolių) ataskaitoje informacija turi būti pateikiama pagal tokius straipsnius:

11.1. I. Pardavimo pajamos;

11.2. II. Pardavimo savikaina;

11.3. III. Bendrasis pelnas (nuostoliai);

11.4. IV. Veiklos sąnaudos;

11.5. V. Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai);

11.6. VI. Kita veikla;

11.7. VII. Finansinė ir investicinė veikla;

11.8. VIII. Įprastinės veiklos pelnas (nuostoliai);

11.9. IX. Pagautė;

11.10. X. Netekimai;

11.11. XI. Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą;

11.12. XII. Pelno mokestis;

11.13. XIII. Grynasis pelnas (nuostoliai).

12. Sudarant pelno (nuostolių) ataskaitą, pavyzdinėse formose pateikti, bet 11 punkte

neišvardyti straipsniai gali būti praleidžiami, jeigu jų reikšmės ataskaitiniais ir praėjusiais

ataskaitiniais metais lygios nuliui. Taip pat leidžiama papildyti pelno (nuostolių) ataskaitą

papildomais straipsniais, jeigu to reikia siekiant teisingai parodyti įmonės veiklos rezultatus.

V. PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS STRAIPSNIŲ PAAIŠKINIMAS

13. Pardavimo pajamų straipsnyje turi būti pateikiamos grynosios pardavimo pajamos. Per

ataskaitinį laikotarpį uždirbtų pardavimo pajamų apskaitos reikalavimus nustato 10-asis

verslo apskaitos standartas „Pardavimo pajamos“.

14. Pardavimo savikainos straipsnyje turi būti pateikiama grynoji pardavimo savikaina.

Ataskaitinio laikotarpio pardavimo savikainos apskaitos reikalavimus nustato 11-asis verslo

apskaitos standartas „Pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos“.

15. Veiklos sąnaudos apima pardavimo bei bendrąsias ir administracines sąnaudas.

Ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudų apskaitos reikalavimus nustato 11-asis verslo

apskaitos standartas „Pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos“.

16. Kitos veiklos straipsnis parodo netipinės (išskyrus finansinės ir investicinės) veiklos

rezultatą.

17. Kitos veiklos pajamų straipsnyje parodomos pajamos arba pelnas iš įprastinės, bet

netipinės veiklos, išskyrus finansinę ir investicinę veiklą. Kitos veiklos pajamoms

priskiriama: netipinės veiklos produkcijos, parduoti skirtų prekių bei paslaugų teikimo

pajamos, pajamos iš įmonės ilgalaikio turto naudojimo, honorarai (pavyzdžiui, patentų,

prekių ženklų, autorių teisių, kompiuterių programų ir kt.), ilgalaikio turto (išskyrus finansinį)

perleidimo pelnas ir kt.

18. Kitos veiklos sąnaudų straipsnyje parodomos sąnaudos ir nuostoliai, susiję su kitos

veiklos pajamomis. Kitos veiklos sąnaudoms priskiriama: parduotos netipinės veiklos

produkcijos, perparduotų prekių ar paslaugų savikaina, ilgalaikio turto (išskyrus finansinį)

perleidimo nuostoliai ir kt.

19. Finansinės ir investicinės veiklos pajamų straipsnyje parodomos per ataskaitinį laikotarpį

uždirbtos finansinės ir investicinės veiklos pajamos. Šioms pajamoms priskiriamos palūkanos

už suteiktas klientams ar įmonės darbuotojams paskolas, palūkanos už banke laikomus

pinigus, pelnas dėl valiutos kursų pasikeitimo, pripažintos baudos ir delspinigiai už pavėluotus

atsiskaitymus, dividendų pajamos, ilgalaikių investicijų perleidimo ir perkainojimo pelnas ir

pan., jei kiti verslo apskaitos standartai nenustato kitaip.

20. Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudų straipsnyje parodomos per ataskaitinį laikotarpį

patirtos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos. Šioms sąnaudoms priskiriami nuostoliai

dėl valiutos kursų pasikeitimo, mokėtinos baudos ir delspinigiai už pavėluotus atsiskaitymus,

ilgalaikių investicijų perleidimo ir perkainojimo nuostoliai, jei kiti verslo apskaitos standartai

nenustato kitaip, palūkanos lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigyjant turtą, palūkanų

sąnaudos, susijusios su paskolomis ir kt.

21. Ypatinguosiuose straipsniuose parodomi atsitiktinių ūkinių įvykių, kurie negali būti priskirti

įprastinei veiklai, rezultatai. Ar įvykis skiriasi nuo įmonės įprastinės veiklos, nustatoma

pagal jo pobūdį, lyginant su įprastine įmonės veikla, o ne pagal tokio įvykio dažnumą.

Pasikartojimo dažnumas yra tik vienas iš kriterijų, pagal kuriuos sprendžiama, ar straipsnis

yra ypatingasis.

22. Pelno mokestis apskaičiuojamas taikant kaupimo principą.

VI. REZULTATŲ PATEIKIMAS PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOJE

23. Pelno (nuostolių) ataskaitoje turi būti apskaičiuoti ir pateikti ataskaitinio laikotarpio

tipinės, įprastinės ir visos įmonės veiklos rezultatai bei ypatingieji straipsniai. Tam

naudojami bendrojo, veiklos, įprastinės veiklos, pelno (nuostolių) prieš apmokestinimą ir

grynojo pelno (nuostolių) rodikliai.

24. Bendrojo pelno (nuostolių) rodiklis apskaičiuojamas iš pardavimo pajamų atimant

pardavimo savikainą.

25. Tipinės veiklos pelno (nuostolių) rodiklis apskaičiuojamas iš bendrojo pelno atimant

veiklos sąnaudas.

26. Įprastinės veiklos pelno (nuostolių) rodiklis parodo įmonės įprastinės (tipinės ir

netipinės) veiklos rezultatą per ataskaitinį laikotarpį. Šis rodiklis apskaičiuojamas prie

tipinės veiklos pelno (nuostolių) pridedant kitos veiklos bei finansinės ir investicinės

veiklos rezultatus.

27. Pelno (nuostolių) prieš apmokestinimą rodiklis parodo įmonės įprastinės veiklos ir

ypatingųjų straipsnių rezultatą. Jis apskaičiuojamas prie įprastinės veiklos pelno

(nuostolių) pridedant pagautę ir atimant netekimus.

28. Grynojo pelno (nuostolių) rodiklis parodo galutinį įmonės veiklos rezultatą, t.y.

įmonėje liekantį pelną, kuris gali būti paskirstytas, arba nuostolius. Grynojo pelno rodiklis

apskaičiuojamas iš pelno (nuostolių) prieš apmokestinimą atimant pelno mokesčio

sąnaudų rodiklį.

VII. ŽEMĖS ŪKIO ĮMONIŲ, PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS TIPINĖS

VEIKLOS SUDĖTIS IR STRAIPSNIŲ PAAIŠKINIMAS

29. Pelno (nuostolių) ataskaitoje turi būti pateikiama informacija pagal tokius

straipsnius:

29.1. I. Pardavimo pajamos;

29.2. II. Pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos ir gyvūnų bei kito biologinio

turto likučių vertės padidėjimas (sumažėjimas).

29.3. III. Įmonės reikmėms suvartota produkcija;

29.4. IV. Gyvulių bei kitų gyvūnų ir kito biologinio turto pirkimai (-);

29.5. V. Bendroji produkcija;

29.6. VI. Kintamosios sąnaudos;

29.7. VII. Bendrasis gamybinis pelnas (nuostoliai);

29.8. VIII. Pastoviosios sąnaudos;

29.9. IX. Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai);

29.10. X. Dotacijos, susijusios su pajamomis;

29.11. XI. Kita veikla;

29.12. XII. Finansinė ir investicinė veikla;

29.13. XIII. Įprastinės veiklos pelnas (nuostoliai);

29.14. XIV. Pagautė;

29.15. XV. Netekimai;

29.16. XVI. Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą;

29.17. XVII. Pelno mokestis;

29.18. XVIII. Grynasis pelnas (nuostoliai).

30. Žemės ūkio įmonių pelno (nuostolių) ataskaitos tipinės veiklos straipsniai,

nurodyti 29 punkte, yra privalomi, t.y. jie turi būti pateikiami ir tais atvejais, kai

sumos lygios nuliui. Kiti pavyzdinėje formoje pateikti rodikliai gali būti praleidžiami,

jeigu jie neteikia reikšmingos informacijos. Taip pat leidžiama papildyti pelno

(nuostolių) ataskaitą papildomais straipsniais, jeigu to reikia siekiant teisingai

parodyti įmonės veiklos rezultatus.

31. Pardavimo pajamų straipsnyje turi būti pateikiamos grynosios pardavimo pajamos,

remiantis 10-ojo verslo apskaitos standarto „Pardavimo pajamos“ reikalavimais.

32. Produkcijos, nebaigtos gamybos ir gyvūnų bei kito biologinio turto likučių vertės

padidėjimo (sumažėjimo) straipsnyje turi būti pateikiamas šių rūšių turto tikrosios

vertės ar faktinės savikainos laikotarpio pabaigoje ir pradžioje skirtumas.

33. Įmonės reikmėms suvartotos produkcijos straipsnyje pateikiama minėtiems

reikalams suvartotos žemės ūkio produkcijos ir jos perdirbimo produktų vertė.

34. Gyvūnų ir kito biologinio turto pirkimų straipsnyje pateikiama šio turto, pirkto iš

kitų įmonių bei gyventojų, įsigijimo savikaina.

35. Bendrosios produkcijos straipsnis parodo gamybinės žemės ūkio veiklos apimtį

pinigine išraiška. Ji apskaičiuojama sudedant pardavimo pajamų, produkcijos,

nebaigtos gamybos, gyvūnų ir kito biologinio turto pokyčių, įmonės reikmėms

suvartotos produkcijos straipsnių sumas ir atimant gyvūnų ir kito biologinio turto

pirkimų straipsnių sumas.

36. Kintamųjų sąnaudų straipsnyje pateikiamos tokios sąnaudos, kurių dydis

priklauso nuo veiklos apimties.

37. Bendrojo gamybinio pelno (nuostolių) straipsnis parodo skirtumą tarp bendrosios

produkcijos vertės ir kintamųjų sąnaudų.

38. Pastoviųjų sąnaudų straipsnyje pateikiamos tos sąnaudos, kurių dydis sąlyginai

nepriklauso nuo veiklos apimties.

39. Tipinės veiklos pelno straipsnis išreiškia skirtumą tarp bendrojo gamybinio pelno

(nuostolių) ir pastoviųjų sąnaudų.

40. Dotacijų, susijusių su pajamomis, straipsnyje pateikiamos panaudotos tiesioginės

ar kompensacinės išmokos, bei kitos išmokos, suteikiamos žemės ūkio įmonių pajamų

lygiui palaikyti ar pajamų netekimui kompensuoti.

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

41. Šis standartas turi būti taikomas sudarant 2004 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių

ataskaitinių laikotarpių finansinę atskaitomybę.

TIRIAMOJI DALIS

2. AB 'VILKYŠKIŲ PIENINĖ' PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS FORMAVIMAS IR ANALIZĖ

6. Išsiaiškinti kaip formuojama pelno (nuostolių) ataskaita AB 'Vilkyškių pieninė'.
7. Atlikti pelno (nuostolių) ataskaitos vertikaliąją ir horizontaliąją analizę;
8. Apskaičiuoti bei įvertinti įmonės finansinius koeficientus;
9. Išsiaiškinti, kokią įtaką finansinė analizė turi įmonės finansų valdyme;

2.1. ĮMONĖS AB 'VILKYŠKIŲ PIENINĖ' CHARAKTERISTIKA

1993m. įkurta AB 'Vilkyškių pieninė' šiuo metu yra viena moderniausių sūrių gamyklų šalyje. 15 proc. Lietuvos sūrių gamybos rinkos užimanti bendrovė visus keturiolika veiklos metų nuolat plėtėsi, gerino savo gaminių kokybę ir asortimentą.

Sėkmingai įsitvirtinusi Lietuvos ir kitų šalių rinkose, AB Vilkyškių pieninė iš uždarosios akcinės bendrovės 2005 sausio 21d. persitvarkė į akcinę bendrovę ir pradėjo naują brandžios veiklos etapą. Nuo 2006 m. pavasario AB Vilkyškių pieninė yra sėkmingai išplatinusi 25,10 Vilkyškių pieninės laisvųjų akcijų.

Sėkmingos AB Vilkyškių pieninė veiklos pagrindas - laiko patikrinti patikimi santykiai su verslo partneriais, greita bendrovės reakcija į pirkėjų ir rinkos poreikius, darbuotojų kompetencija. Ne mažiau svarbios bendrovės stiprybės - patikimų tiekėjų ratas, užmegzti ilgalaikiai santykiai pardavimų srityje ir patraukli kainų politika.

Nuo pat bendrovės įkūrimo AB Vilkyškių pieninė nuolat siekia gerinti savo gaminių kokybę ir didinti jų įvairovę. Iki šiol stabiliai augusi bendrovė ir toliau ketina investuoti į modernias technologijas, darbo automatizavimą ir efektyvumo didinimą. Per pastaruosius septynis metus AB Vilkyškių pieninė į gamybos technologijas investavo daugiau kaip 43 mln. litų. AB Vilkyškių pieninėje dirba 427 darbuotojai;

Pagrindiniai duomenys apie įmonę

Akcinė bendrovė Vilkyškių pieninė

Būstinės adresas Vilkyškiai, Pagėgių savivaldybė

Teisinė-organizacinė forma

akcinė bendrovė

Įregistravimo data ir vieta

1993 m. gegužės 10 d.

Perregistravimo data ir vieta

2005 m. gruodžio 30 d., VĮ Registrų centro

Tauragės skyrius

Registracijos Nr. 060018

Įmonių rejestro kodas

Interneto adresas https://www.cheese.lt; https://www.suris.lt

AB Vilkyškių pieninės pagrindinės veiklos pobūdis:

Pagrindinė veikla – fermentinių sūrių gamyba.

Įmonėje taip pat gaminama pasterizuota grietinėlė bei perdirbamos išrūgos.

2.3. Pelno (nuostolių) ataskaitos vertikali ir horizontali analizė

(pelno (nuostolių) ataskaita pateikta 1 priede)

Finansinei būklei diagnozuoti ir finansinių išteklių valdymo kokybei įvertinti dažniausiai naudojami finansiniai koeficientai, kurie rodo dviejų finansinės informacijos elementų santykį. Dažniausiai naudojami dviejų tipų finansiniai koeficientai:

Balansiniai finansiniai koeficientai, kurie teikia informaciją apie įmonės finansinę būklę remiantis balanso duomenimis.

Kiti koeficientai teikia informaciją apie įmonė veiklą už konkretų laikotarpį, dažniausiai už metus (pvz., pelno (nuostolių) ataskaita).

[1, p. 81]

Pelno(nuostolio) ataskaita parodo finansinį rezultatą pasiektą per ataskaitinį laikotarpį, kuris pirmiausia domina investitorius, kreditorius ir kitus finansinių ataskaitų vartotojus. Jų tikslus, analizuojant ataskaitas, galima būtų nusakyti taip:

nagrinėjant faktiško pelno kitimą, numatyti būsimus pinigų srautus, padedančius nustatyti tikimybę susigrąžinti skolas bei nustatyti būsimų pajamų dydį. Be to, numatyti, kada tai gali įvykti.

pelno (nuostolio) ataskaita padeda visiems ataskaitų vartotojams įvertinti vadovų veiklos veiksmingumą per analizuojamą laikotarpį. Akcininkai nori tai žinoti, kad gerus vadovus galėtų paskatinti, o blogus – atleisti iš darbo.

Visuomenės požiūriu rodikliai parodyti pelno (nuostolio) ataskaitoje, padeda investitoriams įsitikinti ar jie savo ribotas lėšas patikėjo geriausiems jų vartotojams, nes nuo vadovų sugebėjimo priklauso veiksmingas investicijų

Pasak Mackevičiaus J., Poškaitės D. (1997) pelno (nuostolio) ataskaitos rodiklių analizė gali būti atliekama dviem etapais:

pirmame etape susipažįstama su pagrindinių rodiklių bendromis kitimo tendencijomis atliekant vertikaliąją (struktūros) ir horizontaliąją (dinamikos) analizę.

antrajame analizės etape detaliai nagrinėjami konkretūs pelno (nuostolio) ataskaitos rodikliai.

Horizontalioji analizė atliekama tada, kai finansinių ataskaitų dydžiai lyginami su praėjusio laikotarpio duomenimis, o nuokrypis išreiškiamas absoliučiais arba santykiniais dydžiais. Ši analizė parodo finansinių rodiklių dinamiką, tačiau neišryškina priežasčių, dėl kurių įvyko rodiklių pakitimai.Ji dažnai taikoma analizuojant balanso, pelno (nuostolių), pinigų srautų ataskaitų duomenis. Horizontaliosios analizės atmaina yra trendo analizė: analizuojant kelerių metų (3-5) finansinių ataskaitų duomenis yra atskleidžiamos finansinių rezultatų kitimo tendencijos ir dėsningumai.

Vertikalioji (struktūrinė) analizė atliekama tada, kai kiekvienas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas procentais. Ją atlikus galima sužinoti, kokią dalį tam tikras rodiklis sudaro nuo visumos. [2,p.23]

Lyginant įmonės finansinius metus su praėjusiais finansiniais metais pardavimo pajamos padidėjo 7,5 karto (454942 Lt.), nes įmonės veikla plėtėsi ir buvo parduota daugiau produkcijos. Pardavimo savikaina padidėjo 8 kartus (425863 Lt.), tai įtakojo infliacija, o tai galėtų reikšti, kad dar reikės padidinti produkcijos kainą. Palyginus dvejus įmonės gyvavimo metus, matome, kad įmonės bendrasis pelnas padidėjo 4 kartus. Taip pat pastebime, kad 2005 metais padidėjo finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos. Palyginus finansinius metus su praėjusiais finansiniais metais įmonė uždirbo pelną ir jau nebepatyrė nuostolio.

Finansinėje atskaitomybėje parodytas pelnas ar nuostolis nebūtinai įrodo ūkio subjekto veiklos sėkmingumą ar blogą darbą. Juk gali būti parodyta daug pelno, bet trūkti realių pinigų, kuriais ūkio subjektas privalo atsiskaityti su tiekėjais ar darbuotojais, arba gali daug prekių parduota nemokiems pirkėjams su atidėjimu atsiskaityti ir tuomet iš tų pardavimų nebus jokio pelno, o bus tik nuostolis. ( R. Urniežius, 2004, p. 148)

Analizuojant įmonės veiklą, pelningumą, taip pat naudojami įvairūs pelno (nuostolių) ataskaitos rodikliai. Vienas iš jų – bendrasis pelnas. Jis nėra galutinis ūkio subjekto veiklos pelningumą išreiškiantis rodiklis, tačiau jis rodo vadovų gebėjimą pigiau pirkti arba gaminti prekes. Kadangi prekių pardavimo kainas diktuoja rinka, svarbu ieškoti kuo pigesnių produkcijos gamybos būdų.

Finansinės atskaitomybės nagrinėjimo metodikos pasirinkimas priklauso nuo analizei keliamų tikslų, t.y. nuo to, ką norima sužinoti apie ūkio subjekto veiklą. Paprastai atskaitomybės duomenys nagrinėjami dviem būdais: vertikaliu bei horizontaliu. Vertikali analizė reiškia atskirų konkretaus laikotarpio finansinės atskaitomybės absoliučių bei santykinių rodiklių nagrinėjimą, o horizontali analizė suprantama kaip tų rodiklių kitimo dinamika, kad būtų galima įvertinti veiklos plėtojimo galimybes. ( R. Urniežius, 2004, p. 148).

Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matome, kad „X“ įmonėje 2005-2006m. laikotarpiu pardavimai padidėjo beveik 8 kartus. Tai sąlygojo ne tik pardauodamų prekių apimties pokytis, bet ir produkcijos kainų bei jų struktūros pokyčiai. Esant infliacijai, įmonė, norėdama išsilaikyti rinkoje, turi siūlyti vis įvairesnius ir aukštesnės kokybės gaminius.

Augant pardavimų apimčiai, kilo parduotų prekių savikaina, kuri sudaro apie 87-92 procentus pardavimų vertės.

Nusprendžiau savo darbe atlikti abi: tiek vertikalią, tiek horizontalią analizes. Horizontali ir vertikali analizė bus taikomos balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitose užfiksuotos „X“ įmonės 2005-2006m. finansinei būklei įvertinti. Taikydama šiuos būdus, siekiu išsiaiškinti finansavimo šaltinių ( nuosavo kapitalo, turto) bei jų elementų dinamiką, pakitimus, tų pokyčių priežastis, išsiaiškinti pelno (nuostolių) ataskaitos rodiklių tarpusavio ryšius, jų dinamiką.

Siekiant parengti subalansuotą „X“ įmonės ateities veiklos strategiją, svarbu kompleksiškai įvertinti jos vidinės ir išorinės aplinkos sąlygas bei kryptingai tai susisteminti. Šiam tikslui geriausiai tinka SWOT analizės būdas, pagal kurį galima minimizuoti išaiškintų grėsmių bei silpnybių įtaką finansiniam rezultatui ir pasinaudoti įmonės stipriosiomis savybėmis bei galimybėmis. ( E. Buškevičiūtė, I. Mačerinskienė, p. 329)

Pelno (nuostolių) ataskaita

2006 m. gruodžio 31 d.

Nurodyti – litais ar tūkstančiais litų

FINANSINIŲ KOEFICIENTŲ SKAIČIAVIMAS, JŲ DYDŽIO BEI POKYČIO VERTINIMAS

Santykinė analizė teorijoje ir praktikoje dar kitaip vadinama finansinių koeficientų analize. Šie koeficientai išreiškia finansinių ataskaitų bei kitų bei kitų informacijos šaltinių duomenų tarpusavio ryšius. Finansiniai koeficientai yra klasifikuojami į grupines sistemas, kurios dažniausiai įvardijamos taip:

• Pelningumo;
• efektyvumo;
• mokumo;
• stabilumo;
• rinkos

[2, p. 23]

4.1. PELNINGUMO RODIKLIAI

Įmonės veiklos pelningumo rodiklis atspindi kiek pelno tenka vienam pardavimų litui t.y.

Bendrasis pelningumas = Bendrasis pelnas / Pardavimai;

Parodo pardavimų įtaką balansiniam pelnui t.y. įmonės sugebėjimą gauti pelną iš pagrindinė įmonės veiklos. Patenkinama sąlyga > 0.

Tipinės veiklos pelningumas = tipinės veiklos pelnas / Pardavimai

Įprastinės veiklos pelningumas = Įprastinės veiklos pelnas / Pardavimai

Grynasis pelningumas = grynasis pelnas / Pardavimai

Parodo pardavimų įtaką grynąją pelnui t.y. įmonės veiklos efektyvumą. Didesnė rodiklio reikšmė rodo aukštesnį įmonės pelningumą. Patenkinama sąlyga > 0.

Pelningumo rodiklių palyginimai ataskaitiniais ir praėjusiais finansiniais metais.

Pelningumo rodikliai parodomi diagramose.

Pelningumo rodikliai

Pav. Nr. 1. Pelningumo rodiklių palyginimai ataskaitiniais ir praėjusiais finansiniais metais.

Bendrojo pelningumo rodiklių palyginimas praėjusiais ir ataskaitiniais finansiniais metais

Pav. Nr. 2. Bendrojo pelningumo rodiklių palyginimas praėjusiais ir ataskaitiniais finansiniais metais

2008 m. įmonė nebesugeba gauti pelno iš pagrindinės veiklos ir bendrasis pelningumas yra nulinis, nors dar praėjusiais 2007 m bendrasis pelningumą siekė 0,16. Iš tipinės ir įprastinės veiklos taip pat nesugeba gauti pelno ir patiria nuostolius. Grynasis pelningumas taip pat nuostolingas. Taigi 2008 m. pelningumo rodikliuose aiškiai matomos pasaulinės ekonominės krizės pasekmes įmonei

4.6. PARDAVIMŲ LITO STRUKTŪRA (procentais)

(tik tipinei veiklai)

Pardavimų lito struktūros palyginimai ataskaitiniais ir praėjusiais finansiniais metais

Pardavimų lito struktūros rodikliai parodomi diagramose.

PARDAVIMŲ LITO STRUKTŪRA (procentais)

(tik tipinei veiklai)

Pav. Nr.7 Pardavimų lito struktūros rodiklių palyginimas ataskaitiniais ir praėjusiais finansiniais metais.

Iš diagramos matyti, kad dar 2007 m. įmonė pelningai pardavinėjusi savo produkciją, 2008 m. patyrė nuostolį. Produkcijos pardavimo pelnas buvo net ne nulinis, bet nuostolingas, kaina buvo žemesnė už savikainą.

3. IŠVADOS

Pelno (nuostolio) ataskaita rodo, kaip per ataskaitinį laikotarpį įmonei sekėsi ūkininkauti, kiek ji uždirbo pajamų ir kiek patyrė sąnaudų. Pelno (nuostolio) ataskaita ypatinga tuo, kad joje pateikta informacija rodo ne įmonės būklę konkrečiu laiko momentu, bet apibūdina jos veiklą per visą ataskaitinį laikotarpį.

Šioje ataskaitoje palyginamos visos tam tikru laikotarpiu uždirbtos pajamos su sąnaudomis, patirtomis šias pajamas uždirbant, ir apskaičiuojamas laikotarpio veiklos rezultatas – uždirbtas pelnas arba patirtas nuostolis.

Pelno (nuostolio) ataskaita turi apimti visas įmonės veiklos sritis: tiek įprastinę, kuri skirstoma į tipinę (įmonės pagrindinę veiklą) ir netipinę (kitą bei finansinę ir investicinę veiklą), tiek neįprastinę (ypatingąją) veiklą, kuri rodo atsitiktinai (nepaisant įmonės valdytojų valios) uždirbtą pagautę ar patirtus praradimus.

Analizuojant pelno (nuostolio) ataskaitos rodiklius gali būti atliekama: vertikali (struktūros) ir horizontali (dinamikos) analizė. Vertikalioji pelno (nuostolio) ataskaitos analizė padeda susidaryti vaizdą apie įmonės pelningumą. Norint gauti daugiau žinių apie įmonės pelningumo kitimą, vertikalioji analizė turi būti papildoma horizontaliosios analizės duomenimis. Kadangi horizontalioji (dinamikos) analizė ne tik padeda nustatyti pelno ir jo apskaičiuojamų elementų kitimo tendencijas, bet ir suteikia reikiamų duomenų prognozėms.

Remiantis pelno (nuostolio) ataskaitos duomenimis gali būti apskaičiuoti pelningumo rodikliai, kurių analizė gali padėti atskleisti ne tik veiksnius nulėmusius tam tikrą pelno dydį, bet ir pelno kitimo tendencijas, galimybes jam didinti. Pelno (nuostolio) ataskaitos analizei ypač svarbūs pardavimų pelningumo rodikliai, kurie parodo, kiek įmonė gauna pelno (bendrojo, įprastinės veiklos ir grynojo) iš vieno pardavimo lito.

Po labai sėkmingų 2007 metų, dėl smukusios paklausos ir sumažėjusių gaminių kainų 2008 metai AB Vilkyškių pieninė įmonių grupei buvo nuostolingi. Konsoliduoti nuostoliai siekė 12 mln. Lt (įskaitant 3 mln. Lt atsargų pervertinimą 2008 metų pabaigoje). Pagrindinės šio nuostolio priežastys buvo produkcijos pertekliaus Europoje paveiktos sumažėjusios pieno produktų kainos, atsargų pervertinimo bei 2008 metais patirtos vienkartinės išlaidos dėl AB Kelmės pieninė įsigijimo ir integracijos į įmonių grupę. 2009 metais Bendrovė tikisi sėkmingesnių rezultatų ir uždirbti nedidelį pelną dėl mažesnės nei 2008 metais žaliavinio pieno kainos bei ženkliai sumažintų gamybos, valdymo ir administravimo sąnaudų.

Lėtėjant ekonomikai, Bendrovė ieško naujų rinkų ir orientuojasi į produktų, turinčių didesnę pridėtinę vertę, gamybą. 2008 metais pradėjo dirbti ir naujųjų ES narių, Skandinavijos bei Balkanų šalių rinkose.

2009 metais situacija rinkoje išliks neapibrėžta: valiutų svyravimai, ekonominis nuosmukis bei sunkmečio išgyvenimo planų trūkumas ir neaiškumas gali pateikti dar ne vieną staigmeną. Tačiau, po atliktų pertvarkymų Bendrovės viduje ir tinkamai pasirinktos strategijos, ateities įvykiai neturėtų ženkliai paveikti Bendrovės veiklos.

Be ekonomikos sulėtėjimo, kainų kritimą 2008 metais lėmė ir palankios gamtinės sąlygos – lyginant su 2007 metais Naująją Zelandiją nusiaubusia sausra, 2008 metais ūkininkai išaugino sąlyginai gerus derlius, pasiekė aukštus pieno primilžio rezultatus, o tai sąlygojo perprodukciją bei ženklų pasiūlos išaugimą.

Siekiant ištaisyti susiklosčiusią padėtį Europos komisija gražino eksporto subsidijas kai kuriems pieno produktams. Subsidijų dydis sūrio eksportui buvo nustatytas ties 200 EUR/t riba. Rinkos dalyviai tikėjosi didesnių subsidijų, bet priimto lygio turėtų pakakti, kad pieno produktų kainos atsitiestų iki buvusiųjų.

Apibendrinant, galima teigti, kad pieno gamybos sumažėjimas, ES institucijų veiksmai ir intervencinių pirkimų skatinimas subalansuos produkcijos pasiūlą ir paklausą, o pastaruoju metu nekrintančios produkcijos kainos demonstruoja stabilumo periodą, o gal ir pirmuosius atsigavimo požymius. Pieno perdirbimas yra viena iš maisto pramonės šakų, kuri pirmiausia atsigaus pasirodžius pirmiesiems pasaulio ekonomikos atsitiesimo ženklams.

4. LITERATŪROS ŠALTINIAI

1. Liongina Juozaitienė. ĮMONĖS FINANSAI: ANALIZĖ IR VALDYMAS. Šiaulių universitetas, 2007.

2. Vilija Aleknevičienė. ĮMONĖS FINANSŲ VALDYMAS. Lietuvos žemės ūkio universitetas, 2009.

3. internetas