CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

SANDĖLIŲ LOGISTIKA

ekonomika

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

SANDĖLIŲ LOGISTIKA

TURINYS

I.ĮVADAS3

ii.SANDĖLIŲ LOGISTIKA..4

1.pagrindinė samprata4

2.sandėlių strategija..4-6

3.sandėlių funkcijos.6-7

4.sandėlių rūys..7-8

5.sandėlių idėstymas.8-10

6.sandėliavimo u˛daviniai..10-19

7.sandėlių administravimas ir valdymas20

III.ivados..21

literatūra.22

ĮVADAS

pratarmė

Civilinės logistikos sąvoka buvo pradėta vartoti apie 1960 metus, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose pasirodė pirmieji moksliniai straipsniai logistikos klausimais. Kaip mokslo aka logistika susiformavo XX a. septintajame deimtmetyje ir iuo metu įmonių ekonomikai turi didelę teorinę ir pritaikomąją reikmę. Pagal logistikos principus ir dėsnius verslo įmonės sugebėjo gana sėkmingai nugalėti 1973 metų pasaulio energetikos krizę supratusios, kad pelningai dirbti galima ne vien plečiant rinką, bet ir optimaliai planuojant ir organizuojant ˛aliavų, med˛iagų ir produkcijos srautus, susijusius su įmonių ekonomikos kontrole.

Per paskutinius XX a. deimtmečius logistika, kaip mokslo aka, susilaukė plataus pripa˛inimo verslo pasaulyje. Ji taikoma ne tik gamybinei, bet ir komercinei bei finansinei verslininkystei. Įmonėms atsirado galimybė nematerialiomis ir materialiomis priemonėmis optimizuoti įvairių verslo akų rodiklius, u˛tikrinti ekonomikos kontrolę. Logistika padeda i esmės pertvarkyti neefektyvias ir nelanksčias įmonių valdymo struktūras, kurioms reikia papildomų ilaidų ir kurios yra susijusios su dideliais laiko ir materialinių iteklių nuostoliais.

Logistikos mokslo tiriamieji darbai yra vis plačiau pritaikomi įmonių veiklos sritims. Kartu su gamybos, aprūpinimo, sandėlių Aldo, marketingo logistika atsirado naujos prekybos bei atliekų alinimo logistikos sritys.

I Jungtinių Amerikos Valstijų logistika greitai paplito Vakarų Europos ir Azijos verslo pasaulyje. ioje srityje nema˛ai padirbėjo Vokietijos bei Japonijos logistikos specialistai.

Logistikos reikmę įrodo ir toks faktas, kad daugelyje pramoninių pasaulio valstybių yra logistikos plėtros ir praktinio pritaikymo mokslo tiriamosios ir akademinės įstaigos.

Lietuvoje i mokslo sritis tik pradeda ˛engti pirmuosius ˛ingsnius, kadangi nei teorikai, nei praktikai iki galo nėra itirta. Daugelis verslo įmonių ne˛ino logistikos pagrindų ir pritaikomosios reikmės, nes dar ma˛ai yra ios mokslo srities leidinių bei paskelbta straipsnių lietuvių kalba.

Įmonės veikloje viena i logistikos sudedamųjų dalių yra sandėlių logistika, kurią a pasirenku iame darbe. Tikslas yra suprasti sandėlių logistikos reikmę dėl darbo proceso efektyvumo, kuris susiveda į katus.

SANDĖLIŲ LOGISTIKA

1. PAGRINDINE SAMPRATA

Į sandėlių logistiką da˛nai ˛iūrima ne kaip į savarankiką, bet kaip į realizavimui priskiriamą aprūpinimo sritį. Dėl didelės svarbos klientams optimaliai tiekiant med˛iagas, sandėliai yra reikmingas savarankikas logistikos komplekso padalinys.

Sandėlis suprantamas kaip vieta med˛iagų atsargoms, kurios nedaro tiesioginės įtakos gamybai. Turimos med˛iagos laiko po˛iūriu yra panaudojamos vėliau.

Sandėliavimas siaurąja prasme atlieka funkciją - laiko perdengimą tarp turimų med˛iagų ir poreikių. Sandėliavimo procesas prasideda med˛iagų priėmimu ir baigiasi gaminių idavimu į gaminių arba persiuntimo sandėlį.

Sandėlių logistikos u˛davinys - sukurti visų sandėliavimo rūių atrinkimo, taip pat krovinių gabenimo (pradedant prekių gavimu, jų judėjimu per visas gamybos pakopas) sistemą iki pat prekių idavimo.

iam u˛daviniui įvykdyti didelę reikmę turi optimalus nematerialių logistikos priemonių įdiegimas.

Idealiu atveju logistika turėtų daryti įtaką sandėliavimui, kad jis atitiktų srauto principus, tačiau dėl nedaugelio iimtinių atvejų tai nėra įmanoma. Tačiau logistika, iuo atveju sandėlių logistika, gali turėti įtaką, kad kiek įmanoma optimaliau būtų atliktos sandėliavimo funkcijos.

Svarbiausios sandėlių logistikos sritys ir u˛daviniai yra tokie:

sandėlių strategija;

sandėlių funkcija;

sandėlių rūys;

sandėlių idėstymo vietos;

judėjimas sandėlių iorėje ir viduje;

sandėlių katai;

sandėlių administravimas ir tvarkymas;

sandėlių sistema.

2. SANDĖLIŲ STRATEGIJA

Strategijos nustatymas yra pagrindinis sprendimas, apimantis daugelį poreikių ir veikiantis įmonės sričių procesus.

Kartu su pagrindine įmonės strategija, kuri turi įtaką sandėlio funkcijų visumai, yra rengiama speciali sandėlių strategija. Į ją įeina pagrindinės svarbiausių sričių kryptys:

		Sandėlių strategijos kryptys


Sandėlių centralizavimo laipsnis	Nuosavi arba svetimi sandėliai		Sandėlių automatizavimo laipsnis	Sandėliuojamų krovinių talpinimas	Sandėlių apskaitos sistema

Sandėlių strategija turi įtaką:

sandėlių sistemai;

sandėlių organizavimui;

sandėlių katams.

Ivardyta sandėlių strategija turi tokį turinį:

Centralizavimo laipsnis

Centralizavimas yra atsargų koncentravimas vienoje vietoje, kuri priklauso vienai struktūrai. ˇemiausias centralizavimo laipsnis yra decentralizuotame sandėlyje, aukčiausias - centriniame sandėlyje. Be to, dar yra ir mirių centralizavimo formų. Centrinio sandėlio privalumai:

ma˛esnis ˛emės sklypų ir pastatų poreikis;

geras plotų panaudojimas;

dėl didelio sandėliuojamo kiekio naudojimo ekonomikesnis sandėliavimas;

ma˛esni patalpų katai;

geras sandėlio įrenginių panaudojimas;

panaudojus elektroninio duomenų apdorojimo įrenginį suma˛inami personalo katai;

paprastesnis automatizuotas priėmimas į sandėlį ir idavimas i sandėlio;

ma˛esnės atsargos dėl turimų garantinių atsargų, geresnio ap˛velgiamumo, lengvai valdomo informacijos srauto;

geras atsargų tvarkymas ir laikymas;

trumpesnė pristatymo trukmė. Centrinio sandėlio trūkumai:

ilgesni gabenimo marrutai;

dideli katai netinkamai panaudojant gamybinį pajėgumą;

blogesni ryiai su klientais;

sunkumai dėl da˛nai besikeičiančių sąlygų.

Nuosavas arba svetimas sandėlis

Nuosavo arba svetimo sandėlio klausimas keliamas aprūpinimo ir panaudojimo logistikoje. iai problemai spręsti turi įtaką tokie kriterijai:

investicijos;

kintamieji įmonės katai;

personalo poreikis ir specialistų ˛inios bei sugebėjimai;

priklausomybės laipsnis;

apkrovos pikas ir gamybinio pajėgumo poreikių svyravimas.

Esant ekspedicinio sandėlio modeliui, tiekėjas į ekspedicinį sandėlį pristato prekes, kurių reikalauja gavėjas. Ekspeditorius atrenka trumpalaikio panaudojimo dalis pagal gavėjo pareikalavimą ir pristato jas pagal pristatymo kaip tik laiku modelį. Ekspeditorius įsipareigoja atlikti prekių priėmimo, sandėliavimo, atsargų tvarkymo, atrinkimo bei gabenimo darbus ir pagal sutartinius susitarimus nustatyti netekties, nepristatymo, pavėluoto pristatymo riziką.

Sandėlių automatizavimo laipsnis. Sandėliuojamų krovinių talpinimas. Sandėlių apskaitos sistema

Yra skiriami rankų darbo sandėliai, mechanizuoti sandėliai ir automatizuoti sandėliai.

Automatizuotame sandėlyje daugiapakopius darbo procesus atlieka distancinio valdymo mainos, kurias ˛monės vien tiktai valdo ir kontroliuoja.

Visikai automatizuotame sandėlyje priėmimo ir idavimo procesai vykdomi panaudojant elektroninį duomenų apdorojimo (EDA) įrenginį. Auktas stela˛inis sandėlis yra labiausiai automatizuotas. Med˛iagų ir informacijos srautai yra susiję. Sandėlio automatizavimo laipsnis turi įtaką:

sandėlio katams;

personalo poreikiui;

darbo greičiui;

darbo patikimumui;

investicijų poreikiui;

visos įmonės darbo organizavimui.

Kroviniai sandėlyje gali būti talpinami pagal kaupimo ir lokalizavimo principus. Pagal kaupimo principą sandėliuojami kroviniai turi tikslią sandėliavimo vietą. Lokalizavimo principu sandėliuojant krovinius, sandėliavimo vieta pasirenkama laisvai -kiekvienam naujam kroviniui gali būti parinkta nauja vieta. Tokiu būdu atsiranda vadinamasis chaotikas sandėlis. Pagal talpinimo principus yra nustatoma sandėlio ploto sistema. ios sistemos tęsinys yra kompiuterizuotas sandėlio valdymas. Minėtas chaotiko sandėlio tipas yra auktas stela˛inis sandėlis. Sandėlio krovinių rūis turi įtaką plotui, kuris chaotikame sandėlyje yra ma˛esnis. i įtaka turi reikmę ir parengiamiesiems darbams, kurių apimtis naudojant kaupimo principą yra ma˛esnė. Kaupimo principas turi įtaką patalpų ir sandėliavimo ilaidoms.

Lokalizavimo principas reikia didelę priklausomybę nuo neklystamai funkcionuojančios kompiuterinės paiekos sistemos.

Į sandėlio apskaitos sistemą įeina:

atsargų apskaita;

sunaudojimo apskaita;

priėmimas, idavimas ir atsargų įvertinimas. Sistemos parinkimas turi įtaką:

sandėlio tvarkymo, kitų med˛iagas laikančių vietų ir buhalterinės apskaitos informacijos būklei;

personalo poreikiui;

pagalbinių skaičiavimo technikos priemonių poreikiui.

3. SANDĖLIŲ FUNKCIJOS

Sandėliavimas turi didelę reikmę gamybai - įmonės gamybos parengties palaikymui ir klientų aptarnavimui.

Svarbiausios sandėlių funkcijos yra ios:

		Sandėlių funkcijos


Ilyginamosios funkcijos	Garantinės funkcijos	Spekuliatyvinės funkcijos	Pagerinimo funkcijos

3.1. Ilyginamosios funkcijos

Ilyginamosios sandėlio funkcijos - tai med˛iagų poreikio ir med˛iagų gavimo neatitikimo alinimas. Gali būti trukmės ir kiekio neatitikimas.

Trukmės neatitikimas būna tada, kai atitinkamos med˛iagos yra reikalingos per metus, o aprūpinimas jomis galimas tik atitinkamais momentais arba ribotais laikotarpiais. Tokių reikinių būna perdirbant vaisius. Jie perdirbami itisus metus, o jų pristatymas vykdomas derliaus nuėmimo laikotarpiu, todėl vaisius reikia sandėliuoti. Sandėlis iuo atveju atlieka tarpinę funkciją.

Kiekio neatitikimas būna tada, kai pagal periodinės gamybos procesą dėl technologijos savybių galima gaminti tik nedidelį produktų kiekį. Ma˛as periodinės gamybos kiekis da˛nai neatitinka reikalingo kiekio, todėl toks neatitikimas kompensuojamas per sandėlį.

Sutartiniai įsipareigojimai priimti ma˛esnį kiekį taip pat gali sukelti kiekio neatitikimus.

3.2. Garantinės funkcijos

Įmonėse labai da˛nai pastebima informacijos stoka apie:

• tikslų būsimųjų laikotarpių poreikį;

• pristatymų kiekį;

• poreikių laiką;

• pristatymų laiką;

• sandėlių nuostolius.

is informacijos nepatikimumas turi įtaką sandėliavimui.

3.3. Spekuliatyvinės funkcijos

Didėjant aprūpinimo rinkos kainoms, būtina apdairiai pirkti atsargas, jeigu neaktualus jų poreikis. Tai taip pat turi įtaką sandėliavimui.

Nuogąstavimai dėl kokybės blogėjimo gali turėti įtaką sandėliavimui, kaip ir palankūs pasiūlymai pigiau pirkti med˛iagas.

3.4. Pagerinimo funkcijos

Pagerinimo funkcijos vadinamos taip pat gamybos operacijomis, kadangi gerinama sandėliuojamų med˛iagų kokybė. Sandėliavimas yra gamybinių operacijų dalis. Tokioms operacijoms priskiriamas sendinimas, d˛iovinimas, brandinimas arba fermentavimas ir pan. ie procesai atliekami sandėliuojant tokius gaminius ir med˛iagas, kaip konjakas, medis, sūris, vynas ir t.t.

4. SANDĖLIŲ RŪYS

Sandėliavimo funkcijos vykdomos ne tiesiog sandėlyje, o tam tikros rūies sandėliuose.

Sandėlių rūys nustatomos juos klasifikuojant pagal skirtingus po˛ymius.

Pagrindiniai sandėlių po˛ymiai yra tokie:

priklausomybė nuosavybės po˛iūriu;

santykiai su rinka;

centralizavimo laipsnis;

reikmė;

pridėtinės vertės sudarymo procesas;

sandėliuojami kroviniai;

idėstymo vieta;

sandėlių konstrukcija;

krovinių padėtis sandėliavimo metu;

automatizavimo laipsnis;

sandėlių priemonės;

sandėlių įrenginiai;

sandėlių transporto priemonės.

Pavyzd˛iui:

Pagal rinkos santykius yra tokių rūių sandėliai:

aprūpinimo sandėliai,

realizavimo sandėliai.

Pagal reikmę sandėliai skirstomi į:

pagrindinius sandėlius,

alutinius sandėlius. Pagal laikomus krovinius:

med˛iagų sandėliai;

gatavos produkcijos sandėliai;

prekių sandėliai;

įrankių sandėliai.

Pagal sandėlių įrenginius skirstomi:

stela˛iniai sandėliai;

padėkliniai sandėliai;

talpyklų sandėliai;

spintų sandėliai;

vitrinų sandėliai.

5. SANDĖLIŲ IDĖSTYMAS

Sandėlių idėstymas priklauso nuo logistikos aktualumo - gabenimo marrutų iki gamybos vietų ir gavėjų minimizavimo aspektų. Med˛iagų srautas j sandėlius ir įvairias paskyrimo vietas privalo būti organizuotas taip, kad jis netrukdomai vyktų per minimalų laikotarpi. Teisingas sandėlių idėstymas patenkina iuos abu reikalavimus.

Idėstant sandėlius, gali susidaryti dvi situacijos:

talpos po˛iūriu i anksto numatoma sandėlio struktūra. Idėstymo vietą įmonės viduje pagal galimybes reikia parinkti tokią, kad būtų galima minimizuoti transporto katus.

talpos po˛iūriu parenkama laisva sandėlio struktūra. Sandėlių idėstymas priklauso nuo visos įmonės idėstymo vietos parinkimo.

Sandėlių idėstymo vietos planavimas jokiu būdu negali būti svarstomas neatsi˛velgus į tokias sritis:

bendrą įmonės strategiją ir specialią sandėlių strategiją; • aprūpinimo logistikos koncepciją; • marketingo logistikos koncepciją; • katus; • įmonės organizavimo struktūrą; • iorės sąlygas.
5.1. Apibrė˛iamieji veiksniai Idėstymo vietą lemia tokie veiksniai:
Idėstymo vietos parinkimo veiksniai


Sandėlių rūys Vidaus veiksniai	Iorės veiksniai

Sandėlių rūys

Sandėliuojamų med˛iagų po˛iūriu sandėlių rūys turi didelę įtaką parenkant sandėlių idėstymo vietą. Idėstymo vietą nulemia sandėlių rūys: med˛iagų sandėliai; gatavos produkcijos sandėliai; prekių sandėliai; įrankių sandėliai; atsarginių dalių sandėliai; biuro med˛iagų sandėliai.

Vidaus veiksniai

Sandėlių idėstymo vietą lemia tokie vidaus veiksniai: prekių skaičius; sandėlių vienetų rūis; sandėlių vienetų svoris ir auktis; maksimali sandėlio talpa; pristatymo į sandėlį rūis; pristatymo da˛nis;

gavimų į sandėlį skaičius per laiko vienetą;

idavimų i sandėlio skaičius per laiko vienetą;

idavimų rūis;

reikalingas laikas atsargoms gauti, kontroliuoti ir pri˛iūrėti;

ypatingi sandėliuojamų krovinių reikalavimai.

5.1.3. Iorės veiksniai

Iorės veiksniai įmonėms neturi arba turi tiktai ribotą įtaką. iuo atveju tai:

valstybiniai leidimai arba statybų nuostatai, aplinkosaugos leidimai, pavojingų krovinių derinimai, garso slopinimo priemonių leidimai ir kt.;

gamybos įtaka pasirenkant įvairius gabenimo būdus (automobilių keliai, gele˛inkeliai, vandens keliai ir pan.);

aprūpinimo energetiniais resursais galimybės;

atliekų alinimo galimybės (pvz., chemikalų, u˛terto vandens ir kt.), kurios turi įtaką prekių prie˛iūrai.

5.2. Strategijos įtaka idėstant sandėlius

Parenkant sandėlių vietą, didele įtaką turi:

centralizuotų arba decentralizuotų sandėlių įrengimas;

nuosavų arba svetimų sandėlių klausimai;

sandėlių automatizavimo laipsnis.

6. SANDĖLIAVIMO UˇDAVINIAI

Kaip minėta, pagrindinis sandėliavimo u˛davinys yra poreikių arba med˛iagų u˛sakymo ir jų gavimo (pristatymo) reguliavimas.

6.1. Sandėliavimo pakopos

Gamybos įmonėje technologinis procesas gali būti idėstytas įvairiomis pakopomis, kuriomis reguliuojamas med˛iagų srautas, todėl iam tikslui yra atskiri sandėliai.

Aprūpinimas

Gamyba

Realizavimas

1 sandėliavimo pakopa

2 sandėliavimo pakopa

3 sandėliavimo pakopa

4 sandėliavimo pakopa

I sandėliavimo pakopa:

I sandėliavimo pakopa yra gavimo sandėliai. Jų u˛davinys - u˛tikrinti gamybą, nenutrūkstamai aprūpinti gamybos procesą reikalingomis med˛iagomis ir tvarkyti garantines atsargas. I jų taip pat naudojamos spekuliatyviai parūpintos med˛iagos. Gavimo sandėliai vykdo garantines, spekuliatyvias ir tarpines funkcijas.

II sandėliavimo pakopa:

II sandėliavimo pakopa jungia gamybos sandėlius. Turimi omenyje tarpiniai sandėliai, taip pat Įrankių arba lygiagretūs sandėliai. Jie reikalingi organizuojant atskiras gamybos pakopas, tačiau pagrindinė ių sandėlių funkcija yra tarpinė.

III sandėliavimo pakopa:

III sandėliavimo pakopa pradeda funkcionuoti u˛baigus gamybos procesą. ie sandėliai vadinami gaminių, taip pat realizavimo arba galutiniais sandėliais. Jie reikalingi dėl realizavimo rinkos svyravimų.

Gaminių sandėliai vykdo visas sandėlių funkcijas.

IV sandėliavimo pakopa:

i sandėliavimo pakopa literatūroje apraoma ne taip da˛nai, kaip kitos j au minėtos sandėliavimo pakopos. Į IV sandėliavimo pakopą įeina prekių sandėliavimas.

6.2. Med˛iagų srauto analizė

Vykdant sandėlių u˛duotis, į optimalų med˛iagų srautą da˛nai nėra atsi˛velgiama, nes praleid˛iama med˛iagų srauto analizė.

Med˛iagų srauto analizė priskiriama nematerialioms logistikos priemonėms ir ne vien tik optimizuoja transportą, tačiau gali pateikti isamią informaciją, svarbią įmonės strateginiams sprendimams.

Med˛iagų srautas sudarytas i:

kokybinių komponentų;

kiekybinių komponentų.

Kokybinis med˛iagų srautas nustatomas remiantis darbo planais. Nustatomi vadinamieji atrankiniai bandiniai, nes ne kiekviena atskira dalis nustato katų atsiradimo altinius. I ių duomenų sudaroma kokybinė med˛iagų srauto matrica.

Med˛iagų srauto matrica gali būti papildomai parengta įvertinus anketas apie įdiegtas pagalbines krovimo priemones. Į anketą taip pat privalo įeiti mokėjimai u˛ gabenimą.

Anketos gali būti sudaromos pagal pateiktą pavyzdį.

Med˛iagų pristatymas				Data: 20
„Smeltė' Klaipėda		Skyrius: med˛iagų gavimas
Laikas	Krovinių perve˛ėjai	Transporto priemonės	Va˛taračių skaičius	Visų va˛taračių pozicijos	Krovinio turinys
	A B D	A B C			1 xB 20 x B 10x A
	D	C			10 x E

Krovinių ve˛ėjai:

A: patas;

B: siuntinių tarnyba; C: nuosavas transportas; D: ekspedicija.

Transporto priemonės: Transporto paketai:

A: kombinuotojo tipo

automobilis; B: ma˛as sunkve˛imis; C: didelis sunkve˛imis.

A: padėklai su kroviniais

B: paketai;

C: konteineriai;

D: dė˛ių padėklai;

E: dė˛ės;

F: kitokie paketai.

Idėstant kiekybinį med˛iagų srautą, yra pildomi darbo planai, susiję su gamybos kiekiu. Pateikiant med˛iagų srautą da˛nai įtaką turi vadinamoji „i-į' diagrama.

„I - į' diagramoje reprezentaciniam laikotarpiui i gamybos programos iskaičiuotos dalys priskiriamos atskiriems gamybos etapams.

Prekių gavimas

ˇaliavų sandėlis

Gamyba

Montavimas

Gatavų prekių sandėlis

Atliekos, atrai˛os

Suma

Galima padaryti tokią pagrindinio med˛iagų srauto schemą:

	Gamyba		Prekių gavimas
	Pagrindinis sandėlis A	V Da˛ymas
		t Kontrolė
Persiuntimas	^F f		_ J,
	Montavimas		Specialus sandėlis

6.3. Med˛iagų sandėliavimo u˛daviniai

6.3.1. Priėmimas i sandėlį

Priimant med˛iagas į sandėlį atliekamos tokios operacijos:

Priėmimas į sandėlį

i
Med˛iagų priėmimas	Tapatybės nustatymas	Idėstymas	Techninis priėmimas į sandėlį

6.3.1.1. Med˛iagų priėmimas

Med˛iagų priėmimas sudarytas i tokių procesų:

med˛iagų priėmimo;

tapatybės kontrolės;

sąskaitų kontrolės;

priimamų med˛iagų duomenų nustatymo.

6.3.1.2. Tapatybės nustatymas

Tapatybė nustatoma prie med˛iagų priėmimą. Sandėliuojamos med˛iagos yra suskirstomos pagal nustatytus sandėliavimo vietų kriterijus ir pirmenybe. iuos kriterijus apibūdina:

sandėliuojamų med˛iagų rūis;

matmenys ir tūris;

svoris;

temperatūra;

krovinio pavojingumo laipsnis;

saugojimo ir prie˛iūros poreikis;

sandėliavimo vienetai;

paėmimo da˛nis.

6.3.1.3. Idėstymas

Identifikavimas paprastai u˛baigiamas idėstymu -vietos sandėlyje paskyrimu.

Vieta sandėlyje paskiriama pagal kaupimo arba lokalinį principą.

Pagal kaupimo principą kiekvienas krovinys turi sandėlyje nustatytą vietą, todėl nepakankamai panaudojamas sandėlių pajėgumas.

Pagal lokalinį principą sandėliuojama savotikai, krovinys negauna sandėlyje nuolatinės vietos - po kiekvieno priėmimo to paties krovinio vieta gali būti keičiama.

Vieta sandėlyje yra nustatoma pagal tam tikrą sistemą. ios sistemos tęsinys yra kompiuterinis sandėlio valdymas.

Pagal lokalinį principą u˛tikrinamas geras sandėlio pajėgumo panaudojimas. Chaotiko principo pavyzdys - aukti stela˛iniai sandėliai.

Stela˛ų lentynų duomenys su jų maksimaliomis krovinių talpinimo galimybėmis yra kaupiami elektroniniuose duomenų apdorojimo įrenginiuose. Sandėlio patalpa yra sudaryta i stela˛ų aukčio ir lentynų tūrio vietų skaičiaus. Kiekviena i vieta nustatoma pagal tris dyd˛ius: stela˛o lentynų, stela˛o aukčio ir lentynos gylio.

Ypač efektyvus lokalinis sandėliavimo būdas, nes galima pasiekti auktą automatizavimo laipsnį.

Yra naudojami tokie sandėliavimo įrenginiai:

centriniai elektroniniai duomenų apdorojimo įrenginiai, kuriais tvarkomos atsargos ir saugoma informacija apie sandėliuojamus krovinius. Į jas įeina krovinių judėjimo operacijos sandėlyje nenurodant sandėliavimo vietos;

auktų stela˛ų skaičiavimo maina, gaunanti informaciją apie krovinių judėjimo operacijas i centrinių elektroninių duomenų apdorojimo įrenginių.

Elektroninė duomenų apdorojimo įrenginių sistema sugeba optimizuoti talpinimą į sandėlį ir krovinių idavimo marrutus.

6.3.1.4. Techninis priėmimas į sandėlį

Techninis priėmimas į sandėlį dar vadinamas materialiu priėmimu. Sandėlių kroviniai atitinkamais kėlimo ir gabenimo įrenginiais yra kraunami į laisvas vietas.

6.3.2. Atsargų kontrolė ir prie˛iūra

Atsargų kontrolė ir prie˛iūra nėra tarp pirminių logistikos u˛davinių, tačiau reikia paminėti, kad nepakankama sandėlio krovinių kontrolė ir prie˛iūra sudaro med˛iagų srauto ir logistikos grandinės pertrūkius.

Atsargų kontrolė ir prie˛iūra yra susijusi su:

nuostoliais dėl igaravimo, svorio netekimo, korozijos ir kt;

vagystėmis;

nepakankamu atsargų tvarkymu.

6.3.3. Med˛iagų idavimas i sandėlio

Med˛iagų idavimas i sandėlio yra susijęs su trimis u˛duočių kompleksais:

Med˛iagų idavimas i sandėlio

U˛sakymų paruoimas

Atrinkimas

Med˛iagų idavimas

6.3.3.1. U˛sakymų paruoimas

U˛sakymų paruoimo u˛davinys - įforminti med˛iagų poreikį ir parengti sandėlio interesus atitinkančią sutartį.

Med˛iagų poreikis yra da˛nai įforminamas vienu būdu, kuris nepakankamai atspindi sandėlio poreikius. Da˛nai trūksta svarbių duomenų apie laikymo vietos numerį arba sandėlyje atliekamus apibrė˛tus darbus, kurie reikiamose vietose yra ne˛inomi, todėl atsiranda papildomų u˛sakymo paruoimo darbų.

U˛sakymų paruoimas atliekamas arba gavus u˛sakymą (pareikalavimą), kuris vadinamas operatyviu arba realiuoju trukmės apdorojimu arba u˛sakymai yra surenkami ir tada apdorojamas jų visas pluotas. Tai paprastai vadinama u˛sakymo paketo apdorojimu.

6.3.3.2. Atrinkimas

Atrinkimas yra viena svarbiausių sandėlių srities logistikos u˛duočių.

Pagal poreikių informaciją sandėlio kroviniai i specifinės sandėliavimo būklės yra transformuojami (perkeliami) į specifinę panaudojimo būklę.

Atrinkimas yra apibrė˛tų dalių kiekio (prekių) parinkimas i paruoto bendro kiekio (asortimento), remiantis poreikių informacija (u˛sakymu).

U˛sakymas gali būti vidinio pobūd˛io - gamybos u˛sakymas arba iorinio pobūd˛io - klientų arba realizavimo u˛sakymas.

6.3.3.2.1. Med˛iagų srautas vykdant atrinkimą

Med˛iagų srautas vykdant atrinkimą atrodo taip:

Med˛iagų srautas


Paruoimas		Paėmimas		Perkėlimas		Idavimas

6.3.3.2.1.1. Paruoimas

Paruoimas gali būti:

statinis („˛mogus prie prekių');

dinaminis („prekės prie ˛mogaus').

Statinis paruoimas dar vadinamas „˛mogus prie prekių' paruoimu. Jo ypatybė yra ta, kad a trenkantysis juda prie prekių arba med˛iagų.

Pagal jau minėtą tvarką atrenkantysis i bendro kiekio parenka apibrė˛tą dalį. Nereikalingos prekės lieka sandėlyje.

Dinaminis paruoimas yra „prekės prie ˛mogaus' paruoimas. Prekės i automatizuoto sandėlio automatiniais prietaisais gabenamos prie atrenkančiojo.

Pastarasis paima numatytą kiekį, o sandėliavimo vienetai su turimomis prekėmis vėl grą˛inami j sandėliavimo vietas.

Į ˛mogaus veiklą dinaminio paruoimo metu įeina vien tiktai:

atpa˛inimas;

paėmimas;

patvirtinimas.

Statinio ir dinaminio paruoimo privalumai ir trūkumai pateikti lentelėje.

Paruoimas	Privalumai	Trūkumai	Tinkamumo kriterijai
Statinis	visos prekės tiesiogiai prieinamos; lankstus, prieingas stipriai svyruojantiems poreikiams;	ne˛ymus prekių atrinkimo pajėgumas kiekvienam atrenkančiajam u˛sakymuose su nedaugeliu	vidutinikas kiekvienos pozicijos paėmimo kiekis yra ma˛a paruoto kiekio pertrūkių dalis (x> 5);
„˛mogus prie prekių'


		eilučių dėl didelės laiko dalies kelyje; neįmanomas optimalus darbo vietos paruoimas; didesnė pertrūkių problema; apsunkintas tučių pagalbinių krovimo priemonių grį˛tama- sis transportas.	paėmimas yra galimas be pagalbinių priemonių; kiekviename u˛sakyme daug eilučių (n>10); reikalinga trumpa u˛sakymų įvykdymo trukmė; reikalingas skubių u˛sakymų įvykdymas; ma˛esnės investicijos svarbesnės nei personalo sutaupymo katai.














Dinaminis	kiekvieno atrenkančiojo didelis atrinkimo pajėgumas dėl	tiesiogiai prieinama tik ma˛a dalis prekių; ma˛iau lankstus,	vidutinikas paėmimo kiekis. Kiekviena pozicija turi didelę paruoto kiekio per-
„prekės prie
˛mogaus'

	gabenimo.	prieingai stipriai svyruojantiems poreikiams; ilgesni vidutiniai u˛sakymų įvykdymo terminai; įgyvendinamas tik su dideliais investiciniais valdymo ir plėtros katais.	trūkio dalį (x > 3); paėmimas galimas tik pagalbinėmis priemonėmis; ma˛ai kiekvieno u˛sakymo eilučių (n<10); leid˛iama ilga įvykdymo trukmė (iki daugelio valandų); jokių skubių u˛sakymų; tolygi aukta apkrova; sutaupyti personalo ilaikymo katai pateisina dideles investicijas.
	trukmės maksimalaus suma˛inimo; galimas optimalus paėmimo vietų įrengimas; pagalbinių priemonių paėmimo panaudojimas (pvz., kranų), taip pat galimas med˛iagų paruoimas (svėrimas, matavimas, pjaustymas ir pan.).

Galima teigti, kad dinaminio paruoimo pagrindiniai privalumai svarbūs todėl, kad:

atrinkimo metu da˛niausiai galima ivengti klaidų;

atrinkimo pajėgumas yra daug didesnis negu esant statiniam paruoimui;

galima optimaliau panaudoti techninius įrenginius;

susidaro katų ekonomija likviduojant tučiosios eigos trukmę;

atrenkančiojo veikla yra ribojama kvalifikuotomis u˛duotimis.

Dinaminio paruoimo pagrindinis trūkumas - didelės investicijos.

iuo metu yra naudojami atrinkimo robotai ir atrinkimo automatai.

Atrinkimo automato panaudojimas yra susijęs su tam tikrais sunkumais. Gana greitai ir patikimai dirbantys automatai kol kas negali būti plačiai pritaikomi, nes jie tinka tik tam tikrų matmenų kroviniams ir pagalbinėms krovimo priemonėms.

Robotų panaudojimas taip pat sukelia tam tikrų problemų. Jie privalo būti aprūpinti universaliais griebtuvais ir naudojamomis vaizdo apdorojimo sistemomis tam, kad galėtų technikai įvykdyti u˛duotis.

Todėl atrinkimo darbams didele reikmę turi ˛mogus.

6.3.3.2.1.2. Paėmimas

Reikalingas kiekis i sandėliavimo vietų paimamas:

rankomis;

mechanizuotai;

automatizuotai. Paėmimo rūis priklauso nuo:

prekių rūies, talpos, svorio, savybių ir kt.;

sandėliavimo rūies.

Sandėlio krovinių su atitinkamomis savybėmis paėmimas rankomis nesukelia jokių problemų, nes kroviniai yra ˛mogaus ap˛valgos ir paėmimo srityje. Ir kuo daugiau prekių yra ios srities iorėje, tuo daugiau galima panaudoti mechaninių pagalbinių priemonių.

Auktuose stela˛iniuose sandėliuose yra naudojami stela˛ų transporto ir aptarnavimo įrenginiai, nes ˛mogus paprastomis mechaninėmis priemonėmis yra nepajėgus paimti prekių. Jeigu prekės paimamos visikai be ˛mogaus, laikoma, kad tai yra automatinis paėmimas.

Tokiais atvejais, kai vyksta tam tikro vienalyčių gaminių asortimento arba logistinių vienetų judėjimas, paėmimo procesas gali būti organizuotas daug racionaliau ir suma˛ėtų katų.

6.3.3.2.1.3. Perkėlimas

Perkėlimas prekių atrinkimo metu yra kelias iki arba tarp paėmimo vietų. Perkėlimas gali būti:

viendimensis;

dvidimensis.

Viendimensis

Atrenkantysis juda vien tiktai vienoje ploktumoje ir atrenka tik vienoje apribotoje srityje.

Dvidimensis

Atrenkantysis juda horizontaliai ir vertikaliai. Tam yra įvairios pagalbinės priemonės. U˛griebio sritis, prieingai viendimensiam perkėlimui, yra ˛ymiai praplėsta.

Svarbios dvidimensės pagalbinės perkėlimo priemonės yra atrinkimo įrenginiai su elektrine pavara ir vairuojamos bėgiais arba laisvai valdomos atrenkančiojo. Aukto techninio lygio atrinkimo įrenginiai gali būti pagaminti panaudojant ekranų terminalus, skenerius, matavimo įrenginius ir kt.

U˛griebio auktis panaudojant prietaisus gali siekti iki 10 m. Atrinkimo įrenginiais galima perkelti visą padėklą.

Yra da˛nai naudojamos paprastos pagalbinės priemonės -kopėčios, kurios reikalingos atrenkant. U˛griebio auktis siekia iki 4 m.

Virutinėje u˛griebto srityje da˛niausiai sandėliuojamos rezervinės arba retai naudojamos med˛iagos.

6.3.3.2.1.4. Idavimas

Paimtas atitinkamas med˛iagų arba prekių kiekis yra iduodamas, gavėjui pasiraius u˛ gautą kiekį. Da˛nai is procesas yra susijęs su rankine arba automatine kontrole.

6.3.3.2.2. Atrinkimo rūys 6.3.3.2.2.1. Vienpakopis atrinkimas

Vienpakopis atrinkimas yra tada, kai kiekvieno u˛sakymo prekės yra atrenkamos ir atskirai paruoiamos prekių idavimo vietoje. Vienpakopis

atrinkimas ypač gerai tinka pristatymams kaip tik laiku, nes yra susijęs su labai ma˛u kiekiu.

iai atrinkimo rūiai reikia laiko, naudojant įrenginius - didelių katų.

6.3.3.2.2.2. Daugiapakopis atrinkimas

Daugiapakopis atrinkimas vyksta dviem pakopomis.

Prekės pagal daugelį u˛sakymų yra atrenkamos i sandėliavimo vietų ir kartu pristatomos į specialiai numatytą vietą. Antroje pakopoje i ios vietos prekės yra iskirstomos pagal atskirus u˛sakymus.

Daugiapakopis atrinkimas yra ypač paplitęs, nes atliekamas daug greičiau nedidelį kiekį atrenkant pagal daugelį u˛sakymų.

6.5.3.2.2.3. Serijinis atrinkimas

Pagal serijinį atrinkimą yra sudaroma u˛sakymų atrinkimo pozicijų eilė. Tam naudojami:

pagrindinio kelio būdas;

pagrindinio pasirinktinio kelio būdas.

Naudojant pagrindinio kelio būdą kiekvienas sandėlio kelias traktuojamas kaip pagrindinis. Atrinkimo ve˛imėliai apva˛iuoja visus sandėlio kelius ir surenka reikalingas prekes.

Pagrindinio kelio būdui būdingas ilgas kelias, todėl gerokai padidėja atrinkimo katai.

Pagrindinio pasirinktinio kelio būdu kompensuojami pagrindinio kelio būdo trūkumai - sandėlis dalijamas į pagrindinius ir pasirinktinius kelius. Da˛niausiai reikalingos prekės sandėliuojamos prie pagrindinių kelių, ma˛iau reikalingos -prie pasirinktinių kelių.

Jeigu rečiausiai u˛sakomi gaminiai yra laikomi toliausioje nuo prad˛ios zonoje, atrenkantysis sutaupo nema˛ai kelio, nes visą pasirinktinio kelio ruo˛ą jis privalo Įveikti tik pagal aplinkybes.

Serijinio atrinkimo trūkumas yra ilgas atrenkančiojo kelias.

6.3.3.2.2.4. Lygiagretus atrinkimas

Lygiagretus atrinkimas turi daugybę pranaumų, tačiau yra susijęs su tam tikra rizika, todėl yra naudojamas tik atitinkamose srityse.

Lygiagretaus atrinkimo esmę sudaro tai, kad atrinkimo u˛sakymą sandėlio valdymo skaičiavimo maina padalija į daugeli atrinkimo sričių. Padalijimo kriterijai yra sandėliavimo vieta.

Pagal sandėliavimo srities būdą u˛sakymas dalijamas į dvi, tris arba keturias sudėtines dalis, pagal kurias apibrė˛tuose sandėlio sektoriuose talpinamos prekės. Pagal lygiagretaus atrinkimo būdą atrenkantysis kompetentingas tik savo sandėlio srityje. Jis geriausiai pa˛įsta savo sektorių, todėl da˛nai ivengia klaidų. Tie gaminiai, kurie ateina i įvairių sandėlio sričių iki tol, kol bus pateikti persiųsti, vėl suve˛ami kartu.

Pagal sandėliavimo kelio būdą sandėlis yra suskirstytas į keletą kelių, kurie yra kaip atrinkimo sritys. U˛sakymų suskirstymas į kelių zonas sutrumpina atrinkimo trukmę, kuriai reikia nedidelių organizavimo katų. Toks u˛sakymas be elektroninių duomenų apdorojimo įrenginių yra neįvykdomas.

Atrenkantysis savo zonoje įvykdo daug u˛sakymų, todėl neivengiamai atsiranda klaidų, ir todėl reikalinga kontrolė.

Atrinkimo u˛duočių padalijimui kaip ir gaminių suve˛iojimui gali prireikti tam tikrų katų, todėl daugelis įmonių į lygiagretų atrinkimą ˛iūri kritikai. Kiekvienu atveju sutaupytas laikas neilygina susidariusių katų.

Lygiagretaus atrinkimo visikai atsisakyti negalima, nes ˛inomus atrinkimo prietaisus galima įdiegti tik nustatytuose sandėlių sektoriuose.

6.3.3.2.3. Atrinkimo naumo nustatymas

Atrinkimo efektyvumą galima nustatyti pagal kai kuriuos rodiklius. I jų pa˛ymėtini:

kiekvieno u˛sakymo atrinkimo trukmė;

kiekvieno u˛sakymo atrinkimo pozicijų skaičius

atrinkimo pozicijų bendras skaičius u˛sakymų skaičius

klaidų dalis (kvota)

atrinkimo klaidos x 100 ~~ bendras atrinkimo skaičius

kiekvieno u˛sakymo atrinkimo katai bendri atrinkimo skaičiai

atrinkimo u˛sakymų skaičius

kiekvienos pozicijos atrinkimo katai

______valandos katai įmonėje______

efektyvus atrinkimo valandos naumas

efektyvus atrinkimo naumas

= teorinis atrinkimo naumas x galimybė naudotis x apkrova

teorinis atrinkimo naumas

______________3600 sekund˛ių______________

kiekvienos pozicijos atrinkimo trukmė sekundėmis

galimybė naudotis = atrinkimo sistemos panaudojimo laipsnis. Ji priklauso nuo sistemos kokybės ir naumo.

apkrova = maksimalus apkrovos laipsnis. 6.3.3.3. Med˛iagų idavimas

Med˛iagų perve˛imas i vieno sandėlio į kitą u˛baigiamas med˛iagų idavimu. Po atrinkimo prekės yra paruotos tolesniam naudojimui. Jos patenka arba į gamybą, arba į persiuntimo vietą.

Jeigu krovinį paima u˛sakovas, laikoma, kad tai paėmimo sistema, jeigu krovinys pristatomas u˛sakovui - atidavimo sistema.

Gabenant krovinius į jų panaudojimo vietas, svarbus veiksnys yra gabenimo laiko minimizavimas.

Gabenimo kelius sandėlio viduje skaičiavimo maina nustato labai greitai ir toliau perduoda kompiuteriu transporto priemonės vartotojui.

Idavimo srauto optimizavimas sandėlyje gali ˛ymiai suma˛inti gabenimo trukme, o parinkus teisingą gabenimo sistemą, minimizuoti gabenimo katus.

Parenkant gabenimo sistemą, reikia atkreipti dėmesį į:

optimalų jos panaudojimą;

auktą aptarnavimo laipsnį;

didelį lankstumą;

auktą ap˛velgiamumą.

iuo metu praktikoje plačiai diegiamos visikai automatizuotos gabenimo sistemos, u˛tikrinančios trijų dyd˛ių judėjimo nuoseklumą. Jų panaudojimas yra susijęs su didelėmis investicijomis, tačiau jomis įmanoma gerokai suma˛inti gabenimo katus.

7. SANDĖLIŲ ADMINISTRAVIMAS IR VALDYMAS

Sandėliuose vyksta daugybė procesų, kurių pagrindą sudaro gabenimo procesai tiek sandėlio viduje, tiek ir u˛ jo ribų pristatant krovinius į paskyrimo vietą. Tam tikslui yra būtinas efektyvus ir veiksmingas sandėlių administravimas ir valdymas.

Sandėlių administravimo ir valdymo u˛daviniai yra tokie:

med˛iagų priėmimas į sandėlį;

med˛iagų idavimas i sandėlio;

atsargų kontrolė;

gabenimo sandėlyje kiekio ir vertės apskaita.

Į u˛duočių sritį įeina planavimas ir vykdymas priemonių, u˛tikrinančių minėtų u˛davinių nustatytu laiku ir netrukdomą vykdymą su kuo ma˛esniais katais.

Sandėlių administravimo ir valdymo funkcijos yra ios:

priėmimo ir idavimo sutarčių tvarkos optimizavimas;

priėmimo sutarčių priskyrimas tučioms sandėlių lentynoms;

idavimo sutarčių paskirstymas krovimo vienetams;

stela˛us pripildančių gabenimo priemonių kontrolė;

priėmimo ir idavimo i sandėlio pagalbinių priemonių identifikavimas ir kontrolė;

sandėlio pripildymo valdymas (tučių ir prikrautų lentynų);

visų priimtų ir iduotų i sandėlio prekių kiekio koregavimas;

visų transporto operacijų reguliavimas;

˛monių ir technikos panaudojimo reguliavimas.

Logistikos procesų vykdymas sandėlių srityje be elektroninių duomenų apdorojimo įrenginių panaudojimo vargu ar yra įmanomas. Logistikos u˛duočių neisprend˛ia viena skaičiavimo maina, io tipo įrenginiai yra įdiegiami daugelyje hierarchijos struktūrų.

IVADOS

Jau praėjo tie laikai, kai įmonės savo veiklose turėdamos dideles pelno mar˛as ir ma˛ą tarpusavio konkurenciją galėjo nekreipti dėmesio į neefektyvias sąnaudas, dabar visi norintys ilikti rinkoje privalo stengtis efektyvinti veiklą, plius Lietuva yra ant narystės į ES slenksčio. Tad narystė į ES Lietuvos verslui kels naujų iūkių, kurie sparčiai globalizuojantis ekonomikai ir nykstant sienoms tarp valstybių yra būtini siekiant įsilieti į tarptautines rinkos, ilaikyti stiprias pozicijas ir būti konkurencingiems, u˛tikrinti ilgalaikes plėtros perspektyvas. Todėl Lietuvos įmonės turi pasiruoti atkaklesnei konkurencijai vietos rinkoje alia didesnių Europos kompanijų, pasinaudoti teikiamais ES paramos fondų resursais, gerinti verslo sąlygas naudojantis ES kapitalo rinkomis, nes liberalizuota prekyba ir laisvas kapitalo judėjimas garantuoja, kad tradicinė iorės ekonominių ryių politika, paremta manipuliavimu muitais, kvotomis, valiutos kursu, kapitalo judėjimo suvar˛ymais, tampa atgyvenusi.

Logistikos vadyba yra glaud˛iai susijusi su tuo, kas yra vadinama logistikos pridėtine verte, nes tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku pateiktas produktas turi didelę įtaką firmos pelnui. Firmose, kur logistika sudaro gana didelę produkto pridėtinės vertės dalį, logistikos vadyba yra itin svarbi. Logistika neatsiejamai suria gamybos ir rinkodaros dalis, nes sandėlių logistikos tikslas yra minimizuoti logistikos katus, į tikslą galima pasiekti tik tada, kai ˛inoma kokiose sandėlių vietose susidaro katai ir kokio jie yra dyd˛io. Katų dydis priklausys labai individualiai pagal kiekvienos įmonės individualius poreikius, bet reikia siekti tikslo , sukurti efektyvią ir efektingą sistemą krovinio gavime, jo buvime ir atidavime.

NAUDOTA LITERATŪRA

R.Minalga „Logistika“ Vilnius, 2001

M. Minalga ,, Krovinių gabenimas tarptautiniais marrutais “ Vilnius, 1997

V.Čaplikas ,, Prekybos logistika “ Vilnius, 1997

ˇurnalas ,, Vadovo pasaulis “ Vilnius, 1999, Nr.11

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 2961
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/253/SANDLI-LOGISTIKA43928.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/253/SANDLI-LOGISTIKA43928.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/253/SANDLI-LOGISTIKA43928.php">SANDĖLIŲ LOGISTIKA</a>

SANDĖLIŲ LOGISTIKA

ekonomika

DOCUMENTE SIMILARE

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

SANDĖLIŲ LOGISTIKA

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: