CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

STATYBINIAI SKIEDINIAI - BENDROS ˇINIOS. SKIEDINIŲ KLASIFIKACIJA

ekonomika

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

STATYBINIAI SKIEDINIAI

§ 1. BENDROS ˇINIOS. SKIEDINIŲ KLASIFIKACIJA

Statybiniais skiediniais vadinami miiniai, sudaryti i riančiųjų med˛iagų, vandens, smulkių u˛pildų ir priedų. Riančiąją med˛iaga gali būti cementas, kalkės, gipsas ir kt. Smulkiu u˛pildu gali būti smėlis (0,15—2,5 mm), susmulkintos uolienos, lakas, keramzitas, perlitas ir t. t. Priedų paskirtis — pagerinti skiedinio savybes.

Praktikai skiedinys — tai smulkiagrūdis betonas. Todėl pagrindinės skiedinių savybės — slankumas ir stiprumas — priklauso nuo tokių pat faktorių, kaip ir betonų. Tačiau reikia atsi˛velgti j tai, kad skiediniai da˛niausiai klojami ant akyto pagrindo (plytų, lengvojo betono, akyto gamtinio akmens), kuris siurbia i skiedinio vandenį. Be to, skiedinys klojamas plonu sluoksneliu, kuris mechanikai netankinamas. I tai reikia atsi˛velgti, parenkant skiedinių sudėtį.

Skiediniai skirstomi pagal tūrio masę, paskirtį, riančiąją med˛iagą, stiprumą ir atsparumą alčiui.

Pagal tūrio masę skiediniai skirstomi į sunkiuosius, kurių tūrio masė— 1500—2200 kg/m³, ir lengvuosius, kurių tūrio masė ma˛esnė kaip 1500 kg/m³. Sunkiojo skiedinio u˛pildu yra kvarcinis arba kitoks surikus smėlis. Lengvieji skiediniai gaminami i lengvų akytų u˛pildų.

Pagal paskirtį skiediniai skirstomi į: mūro darbų skiedinius, kurie vartojami mūrijant konstrukcijas i plytų, akmenų ir stambių elementų; apdailos darbų skiedinius, vartojamus vidiniams ir ioriniams paviriams tinkuoti, sieninių plokčių ir blokų dekoratyviniam sluoksniui; specialios paskirties — hidroizoliacinius, injekcinius, akustinius, apsauginius (rentgeno kabinetams) ir kt.

Pagal panaudotą riančiąją med˛iagą skiediniai skirstomi j cementinius, kalkinius, gipsinius ir miriuosius. Miriuoju skiediniu vadinamas toks skiedinys, kuriame yra dvi riančosios med˛iagos, pavyzd˛iui cemento-kalkių skiedinys.

Pagal stiprumo ribą gniu˛dant (kG/cm²) skiediniai skirstomi į 9 markes — nuo 4 iki 300. Pagal atsparumą alčiui nustatytos skiedinių markės nuo 10 iki 300.

§ 2. NESUKIETĖJUSIO SKIEDINIO SAVYBĖS

Svarbiausios nesukietėjusio skiedinio savybės yra jo plastikumas, kuris priklauso nuo skiedinio slankumo ir vandens sulaikymo laipsnio.

Plastikumas —tai vie˛iai pagaminto nesukietėjusio skiedinio savybė lengvai skleistis ant pagrindo plonu, vienodu sluoksniu. Si savybė turi ˛ymią įtaką mūro stiprumui. Tai galima paaikinti taip. Kai skiedinys neplastikas (t. y. standus), mūrijant sunku paskleisti jį vienodo storio sluoksniu. Klojant sekančią plytų eilę, plytos neįgrimzta į skiedinį, po plytomis lieka tutumų ir todėl mūro stiprumas būna 1,5—2 kartus ma˛esnis, palyginus su mūru, kuriam panaudotas plastikas skiedinys. Standus skiedinys yra netinkamas ir tinkavimo darbams, nes u˛krečiant jis neprikimba prie paviriaus, o prikibusio skiedinio pavirių sunku ilyginti. Skiedinio plastikumas turi ˛ymią įtaką ir darbo naumui: vartojant plastiką skiedinį, mūrininkui ir tinkuotojui reikia įdėti ma˛iau fizinės jėgos.

Skiedinio (kaip ir betono) slankumas priklauso nuo riančiosios med˛iagos ir vandens kiekio. Kadangi skiedinys mechanikai netankinamas, tai jis, palyginus su betonu, turi būti slankesnis. Skiedinio slankumas matuojamas 300 g svorio standartiniu kūgiu (1 pav.); slankumo rodiklis — kūgio įgrimzdimo gylis (cm). Pavyzd˛iui, plytų mūrui vartojamo skiedinio slankumas turi būti 9—13 cm.

Vandens sulaikymas — tai skiedinio ypatybė nesusisluoksniuoti transportuojant ir neatiduoti per daug vandens akytam pagrindui.

Jeigu ant akyto pagrindo paklotas skiedinys greitai netenka vandens, tuomet jis tampa neslankiu. Skiedinys gali netekti tiek vandens, kad nebevyksta ir cemento kietėjimas. Kai skiedinys sulaiko vandenį pakankamai gerai, tai akytas pagrindas palaipsniui isiurbia vandenį ir skiedinys tankėja bei kietėja.

Skiedinys yra slankus ir gerai sulaiko vandenį tada, kai panaudoto u˛pildo (smėlio) tutumingumas yra minimalus, kai visos u˛pildo tutumos u˛pildytos riančiosios med˛iagos tela, o u˛pildo grūdeliai padengti vienodo storio telos sluoksneliu. Skiedinio slan-kumas priklauso ir nuo riančiosios med˛iagos rūies. Pavyzd˛iui, cementiniai skiediniai palyginti silpnai sulaiko vandenį ir todėl jie yra nepakankamai plastiki. Vadinasi, netikslinga didinti cemento kiekį, norint pagerinti skiedinio plastikumą. Cementinis skiedinys pasidaro plastikesnis, pridėjus kalkių pieno ar telos. Kalkės skiedinio stiprumui įtakos beveik neturi, nes jų stiprumas daugiau kaip 100 kartų ma˛esnis u˛ cemento stiprumą; miriajame skiedinyje jos yra kaip plastifikatorius. Kalkes dalinai arba pilnai galima pakeisti tokiais priedais:

neorganiniais dispersiniais priedais, kurių smulkios dalelės gali sulaikyti vandenį, t. y. padidinti skiedinio plastikumą (molis, maltos klintys, dolomitai ir kt.) ';

organiniais priedais, kurie labai padidina skiedinio plastikumą (esant ma˛am vandens kiekiui skiedinyje). iuo atveju skiedinys būna tankesnis ir atsparesnis alčiui.

Neorganinių dispersinių priedų į skiedinį dedama nuo 30 iki 200% cemento masės, o organinių priedų (įvairių techninių muilų², ' sulfitinių spirito ˛laugtų) —nuo 0,03 iki 0,2% cemento masės. Drėg-; nesnėje aplinkoje molio ir kalkių kiekis imamas ma˛esnis, o konstrukcijoms, kurios eksploatuojamos ˛emiau gruntinio vandens lygio, molis ir kalkės skiediniams nevartojamos (molį ir. kalkes galima pakeisti smulkiai maltu smėliu).

§ 3. SUKIETĖJUSIŲ SKIEDINIŲ SAVYBĖS

Svarbiausios sukietėjusių skiedinių savybės yra stiprumas gniu˛dant ir atsparumas alčiui. Be to, skiedinys turi ma˛ai deformuotis, kintant drėgmei, temperatūrai ir apkrovoms.

Skiedinių stiprumas priklauso nuo riančiosios med˛iagos aktyvumo, riančiosios med˛iagos ir vandens kiekių santykio, nuo cemento kiekio ir nuo pagrindo, ant kurio skiedinys kietėja, tankumo. A. Popovas pasiūlė i poritlandcemento pagaminto skiedinio stiprumą (R.t. kCilcm² apskaičiuoti pagal tokią formulę:

čia R_c — cemento aktyvumas kG/cm²; B

C/V — cemento ir vandens kiekių santykis.

Si formulė tiksli skiediniams, kietėjusiems ant tankaus pagrindo; ant akyto pagrindo kietėjusio skiedinio stiprumas būna ma˛daug 1,5 karto didesnis.

Skiedinio stiprumas priklauso ir nuo cemento aktyvumo, jo kiekio ir smėlio stambumo:

čia K — koeficientas smėlio stambumui įvertinti; smulkiam smėliui K=0,5—0,7, vidutinio stambumo K=0,8 ir stambiam — K=l;

C — cemento kiekis (tonomis) 1 m³ smėlio.

Mirių skiedinių stiprumas (R_m) priklauso taip pat ir nuo priedų kiekio. Jį galima apskaičiuoti pagal tokias formules:

i Rm — miraus skiedinio stiprumas ku/cm^ (po 28 parų);

/I = 0,25, kai pagrindas tankus ir .4 = 0,4, kai pagrindas

akytas;

B = 0,2, kai pagrindas tankus, ir 5 = 0,3, kai pagrindas

akytas; Rc+p — mirios riančiosios med˛iagos stiprumas apskaičiuojamas

i formulės:

čia R_c ■— cemento aktyvumas;

C ir P — cemento ir priedų masė.

Koeficiento K_v dydis priklauso nuo priedo tūrio masės: kalkėms K_p = 1,5, moliui K=2.

Skiedinio markė nustatoma pagal vidutinę stiprumo ribą. trijų 70,7X70,7X70,7 mm dyd˛io kubelių, kietėjusių 28 paras tam tikromis sąlygomis. Pagal GOSTą skiedinio stiprumą galima rasti ir bandant 4X4X 16 cm dyd˛io sijeles. Kitokį laiką kietėjusių cementinių (taip pat ir sudėtinių skiedinių) stiprumas yra toks:

Pagal stiprumą gniu˛dant (kG/cm²) GOSTo nustatytos tokios mūro skiedinių markės: 4; 10; 25; 50; 75 ir 100. Ypatingais atvejais, pavyzd˛iui, montuojant surenkamąsias konstrukcijas, vartojami ir auktesnių markių skiediniai: 150, 200 ir 300. Mūro darbams vengiama vartoti labai auktų markių skiedinius, nes mūro stiprumas daugiausia priklauso nuo plytų stiprumo; skiedinio stiprumas mūro.

stiprumui turi ˛ymiai ma˛iau įtakos.

Skiedinio atsparumas alčiui priklauso nuo. panaudotos riančiosios med˛iagos savybių, riančiosios med˛iagos ir vandens kiekių santykio ir skiedinio struktūros ypatumų (vartojant neplastiką skiedinį, siūlėse būna porų, kavernų, nuo kurių ir prasideda skiedinio irimas). Pagal atsparumą alčiui nustatytos tokios skiedinių markės: 10; 15; 35; 50; 100; 200 ir 300.

Skiedinio deformacijų dydis — kaip kietėjant, taip ir nuo apkrovų bei kitokių faktorių įtakos—■ i esmės priklauso nuo riančiosios med˛iagos savybių, jos kiekio bei riančiosios med˛iagos ir vandens santykio. Daugiausia deformuojasi ir trūkinėja labai riebūs skiediniai.

§ 4. SKIEDINIAI MŪRO DARBAMS IR SIENOMS I PLOKČIŲ ARBA BLOKŲ MONTUOTI

Mūro darbams vartojami cementiniai, cemento-kalkių, cemento-molio ir kalkiniai skiediniai. Sių skiedinių sudėtis parenkama, atsi˛velgiant j reikiamą jų slankumą, pastatų klasę, eksploatacijos sąlygas, konstrukcijos pobūdį ir reikiamą skiedinio markę.

Skiedinio slankumas parenkamas, atsi˛velgiant j skiedinio paskirtį, plytų ir pan. tankumą bei jų drėgnumą (˛r. 24 lentelę).

Mūrui ˛emiau gruntinio vandens lygio ir drėgname grunte vartojami lakinio cemento, pucolaninio portlandcemento, portlandcemento su aktyviais priedais skiediniai. Vir˛eminiam daugiaaukčių

Neauktų pastatų sienoms rnuryti vartojami i pigių riančiųjų med˛iagų pagaminti skiediniai (kalkinis, kalkių-pelenų ir kt.).

Kalkiniai skiediniai yra labai plastiki, gerai sukimba su pagrindu, ma˛ai traukiasi, bet lėtai kietėja ir yra neatsparūs drėgnomis ir kintamos temperatūros sąlygomis. Jie vartojami tik vir˛eminėms pastatų dalims.Cemento-kalkių skiediniai, sudaryti i cemento, kalkių telos, smėlio ir vandens, yra plastiki, stiprūs ir atsparūs alčiui. Jie vartojami vir˛eminėms ir po˛eminėms pastatų dalims mūryti.

Cemento-molio skiediniai, pagaminti i cemento, molio telos, smėlio ir vandens taip pat yra plastiki, stiprūs ir pakankamai atsparūs alčiui. Jie vartojami kaip ir cemento-kalkių skiediniai.

Vir˛eminiam mūrui, kai patalpų santykinis oro drėgnumas ma˛esnis kaip 60%, ir pamatams ma˛ai drėgname grunte mūryti molio telos ir cemento tūrių santykis (cemento-molio skiedinys) I ir II klasės pastatams turi būti ne didesnis kaip 1:1, o III klasės pastatams— ne didesnis kaip 1,5:1. Vir˛eminiam mūrui, kai patalpų santykinis oro drėgnumas didesnis kaip 60%, ir pamatams labai drėgnuose gruntuose kalkių arba molio telos ir cemento tūrių santykis (cemento-kalkių ir cemento-molio skiedinyje) nustatytas toks:

1 ir II klasės pastatams — ne didesnis kaip 0,7: 1, o III klasės pastatams— ne didesnis kaip 1:1. Mūrui ˛emiau aukčiausio gruntinio vandens lygio, kaip jau buvo minėta, skiedinių priedų nededama. Aukčiau nurodytų neorganinių priedų tūrių santykiai nurodyti molio telai, į kurią standartinis kūgis įsminga 13—14 cm, ir kalkių telai, kurios tūrio masė— 1400 kg/m³.

Cementiniai skiediniai vartojami po˛eminėms ir vir˛eminėms pastatų dalims (˛emiau hidroizoliacinio sluoksnio), kai mūras yra ˛emiau gruntinio vandens lygio ir kai skiedinio markė turi būti auktesnė kaip 100.

Skiedinio markė parenkama, atsi˛velgiant j reikiamą mūro stiprumą, į eksploatacines sąlygas ir konstrukcijos ilgaam˛ikumui ke-sliamus reikalavimus.

Afmuotam mūrui, eksploatuojamam sausomis sąlygomis, vartojamo skiedinio minimali markė — 25, o drėgnomis sąlygomis, kai patalpose santykinės drėgmės daugiau kaip 60%,— 50. Stulpams, karnizams, sąramoms vartojami 25 ir 50 markių skiediniai. Sienų i sunkiojo betono plokčių horizontalioms siūlėms vartojamas ne ˛emesnės kaip 100 markės skiedinys, o i lengvojo betono — ne ˛emesnės kaip 50.

4-tos markės skiedinį rekomenduojama gaminti i kalkių (su priedais arba be priedų) arba kitokių vietinių riančiųjų med˛iagų, atsi˛velgiant į eksploatacines sąlygas (sausos ar drėgnos).

10—25 markės skiedinius rekomenduojama gaminti i hidraulinių kalkių, kalkių-lako arba sulfatų-lako cementų arba portlandce-mento su dideliu kalkių, aktyvių mineralinių priedų arba mineralinių priedų (molio, smulkiai maltų klinčių) kiekiu. Auktesnės markės skiediniai gaminami i portlandcemento, atskirais atvejais įmaiant nedidelį kiekį kalkių arba molio.

Sienoms mūryti ir montuoti ˛iemą skiedinio markė pagal stiprumą parenkama, atsi˛velgiant į projekto rekomendacijas, oro temperatūrą bei konstrukcijos laikančiąja galią. Palyginus su vasarą vykdomais darbais, ˛iemą vartojamų skiedinių markės turi būti 1 —

2 laipsniais auktesnės. Be to, skiedinys turi būti ne ˛emesnės mar-kės kaip 10 — plytinėms sienoms ir pamatams, 25— stulpams, 50 — • karnizams ir sąramoms, 100 — horizontalioms ploktinių sienų siūlėms.

Montuojant sienas i blokų arba plokčių ˛iemą, į skiedinį įmaioma potao (10—15% nuo u˛maiymui skirto vandens kiekio) arba natrio nitrito (5—10% nuo vandens kiekio). Minėti priedai pa˛emina skiedinio u˛alimo temperatūrą. Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų mūro skiediniams kalcio ir natrio chloridai nevartojami. Neleid˛iama vartoti susiriusį, taip pat ir u˛alusį, o po to kartu vandeniu atildytą skiedinį.

Skiedinio sudėtis (sudedamųjų med˛iagų santykis) da˛niausiai parenkama pagal skiedinių sudėčių lenteles ³, o pagamintų skiedinių kokybė tikrinama ir koreguojama bandymais. 26 lentelėje duotos kai kurių skiedinių orientacinės sudėtys. Skiedinio sudėtį galima apskaičiuoti ir pagal empirines formules. Pagaminus bandomuosius miinius, reikia patikrinti skiedinio slankumą, atsparumą susisluoksniavimui, tūrio masę, stiprumą gniu˛dant ir atsparumą alčiui.

§ 5. APDAILOS SKIEDINIAI

Apdailos skiediniai skirstomi į paprastojo tinko ir dekoratyvinio tinko skiedinius.

Paprastojo tinko skiediniai

Tinko paskirtis gali būti įvairi: tinkuojant ilyginamas pavirius (pavyzd˛iui, mūrinis ar medinis⁴), prie da˛ant arba apklijuojant apmualais; tinko sluoksniu konstrukcijos apsaugomos nuo vandens ir alčio įtakos. Atsi˛velgiant į tai, atitinkamai parenkama skiedinio sudėtis. Pavyzd˛iui, sistemingai drėkinami arba drėgnų patalpų paviriai tinkuojami i hidraulinių riančiųjų med˛iagų pagamintu skiediniu, o oriniai skiediniai vartojami sausoms patalpoms tinkuoti.

Tinko sluoksnis nėra laikanti konstrukcija, todėl skiedinio stiprumas turi antraeilę reikme; tinko skiedinys turi būti plastikas (patogus tinkuoti ir ilyginti), gerai sukibti su pagrindu ir kietėda-mas turi nesutrūkinėti⁵.

Kalkių-smėlio skiedinys-— palyginti slankus, gerai sukimba su plytų mūriniu, ma˛ai deformuojasi, keičiantis oro drėgnumui. Tačiau kalkiniais skiediniais negalima tinkuoti drėgnų patalpų, cokolių, karnizų, parapetų ir kitokių sistemingai drėkstančių konstrukcijų. Be to, kalkiniai skiediniai lėtai kietėja, o tokiu skiediniu nutinkuoti paviriai — lėtai d˛iūsta.

Cemento-kalkių skiediniai greitai kietėja, yra stiprūs ir atsparūs drėgmei. Kuo drėgnesnė aplinka, tuo didesnis kalkių kiekis pakeičiamas cementu.

Cementiniu skiediniu tinkuojamos didesnio drėgnumo patalpos (vonios) ir atmosferinių kritulių drėkinamos konstrukcijos.

Kalkių-gipso skiedinys greitai riasi ir kietėja, sausoje aplinkoje yra pakankamai stiprus. Kietėjimo greitis reguliuojamas kietėjimo lėtikliais. iuo skiediniu tinkuojami mediniai ir kitokie sausų patalpų vidiniai paviriai (lubos, pertvaros).

Tinko sluoksnis paprastai daromas i trijų sluoksnių: paruoiamojo, ilyginamojo ir apdailos (˛r. 2 pav.) ⁶. Kiekvienam sluoks-

niui gaminamas kitokios sudėties (ir. 27 ir 28 lenteles) ir slankumo (˛r. 29 lentelę) skiedinys.

Tinko skiediniams vartojamas portlandcementas, pilnai pasigesi-nusių kalkių tela ⁷ arba maltos kalkės, varus, įvairaus stambumo, bet ne stambesnis kaip 2,5 mm kvarcinis smėlis. Apdailos sluoksniui vartojamas iki 1,2 mm stambumo smėlis. Slankumas padidinamas organiniais plastifikatoriais.

Dekoratyvinio tinko skiediniai

Dekoratyvinio tinko spalvotaisiais skiediniais tinkuojamos sieninės ploktės ir blokai, pastatų fasadai ir kai kurios visuomeninių pastatų patalpos. Dekoratyviniuose skiediniuose riančiąją med˛iaga gali būti baltas ir spalvoti cementai, viesus portlandcementas ir kalkės. Skiedinį galima nuspalvinti, įmaiant į baltas riančiąsias med˛iagas armams ir viesai atsparių pigmentų (ochros, mumijos, gele˛ies suriko ir kt.). Be to, galima vartoti spalvotą smėlį, susmulkintas raudonas molio plytas, antracitą, gele˛ies rūdą ir kt.

Dekoratyvinių skiedinių u˛pildai: iplautas kvarcinis smėlis, baltas arba spalvotas smėlis, kuris gaunamas, smulkinant įvairias uolienas (marmurą, granitą ir kt.). Kad dekoratyvinis sluoksnis blizgėtų, įmaioma susmulkinto ˛ėručio (iki 1%) arba susmulkinto stiklo (iki 10%). Dekoratyvinių skiedinių slankumas ir atsparumas atmosferiniams veiksniams padidinamas tokiais priedais: muilanafte, hidrofo-bizuojančiais silicio-organiniais skysčiais ir kt.

Pagal sudėtį dekoratyviniai skiediniai skirstomi į spalvotuosius balkių skiedinius, terazitinius ir akmens.

Spalvotieji kalkių skiediniai gaminami i kalkių, smėlio ir pigmentų. Tinko sluoksnio stiprumui padidinti galima įmaiyti iek tiek paprasto arba baltojo cemento. Spalvotieji kalkių skiediniai yra ekonomiki, tinkuojant jie lengvai apdirbami.

Terazitiniu skiediniu vadinamas sausas spalvotas miinys, pagamintas i riančiųjų med˛iagų, u˛pildų ir ˛ėručio ˛vynelių. Toks miinys prie panaudojimą sumaiomas su vandeniu. Terazitinis skiedinys vartojamas pastatų fasadų auktos kokybės dekoratyviniam sluoksniui ir visuomeninių pastatų vidaus apdailai. Skiedinys yra gana standus, todėl vartojamas pusiau skystas ir krečiamas 2—4 sluoksniais, ˛iūrint, kokio storio turi būti tinkas.

Terazitiniai skiediniai gali būti pagaminami įvairių spalvų: balti, gelsvi ir t. t. Pavyzd˛iui, baltos spalvos terazitinis skiedinys gaminamas i cemento, hidratinių kalkių, marmuro grūdelių, marmuro .miltų ir ˛ėručio; gelsvos spalvos — i cemento, hidratinių kalkių,■kvarcinio smėlio, marmuro grūdelių, marmuro miltų, ˛ėručio ir ochros ^s.

Akmens tinko skiediniais imituojamos įvairios uolienos (klintys, smiltainiai, granitas ir kt.). Jie gaminami i atitinkamos spalvos cemento, nedidelio kiekio kalkių, uolienų miltelių ir uolienų grūdelių (granito, marmuro, klinčių ir kt.). Akmens skiediniai vartojami auktos kokybės cokolių, fasadų ir visuomeninių pastatų kai kurių patalpų apdailai.

Dekoratyvinių skiedinių slankumas turi būti toks pat, kaip ir paprastųjų; fizinės-mechaninės jų savybės turi būti tokios: gel˛betoninėms ploktėms apdailinti vartojamo skiedinio markė (kG/cm²) turi būti ne ˛emesnė kaip 150, o blokams i lengvųjų betonų ir fasadui tinkuoti — ne ˛emesnė kaip 50. Atsparumas alčiui — ne ma˛esnis kaip 35 ciklai.

Apdailinant ploktes gamyklose ir tinkuojant fasadus, da˛nai vartojami gatavi miiniai, pagaminti gamyklose i sausų med˛iagų; tokie skiediniai prie vartojant sumaiomi su vandeniu.

Dekoratyvinis sluoksnis apdirbamas tinkuojant (faktūra gaunama reljefinėmis matricomis ir pan.), plastinėje būklėje (apdro˛iamas susirięs sluoksnis) ir sukietėjus sluoksniui (reljefas ikalamas mechaniniais instrumentais).

ˇiemą rekomenduojama vartoti tokios pat sudėties tinko skiedinius, kaip ir vasarą. Skiedinio u˛alimo temperatūrai pa˛eminti rekomenduojama įmaiyti priedų — natrio nitrito arba potao (% cemento svorio at˛vilgiu): kai oro temperatūra iki—10 °C,— 5—10% natrio nitrito; kai oro temperatūra nuo —10 iki —15,— 8—10% potao; ˛emesnėje kaip —15 °C temperatūroje—15% potao. Tokiu atveju cemento markė turi būti ne ˛emesnė kaip 400, o C₃A jame turi būti ne daugiau kaip 11%. Cemento-kalkių skiedinys su potao priedu neigiamoje temperatūroje kietėja silpnai, o cementinis — intensyviai. Vadinasi, dedant potao, cemento-kalkių skiedinį reikia gaminti su nedideliu kalkių kiekiu. Dekoratyviniams skiediniams pota-as ir natrio nitritas nevartojami.

§ 6. SPECIALOS SKIEDINIAI

Skiediniai surenkamųjų gel˛betoninių elementų siūlėms gaminami i portlandcemento ir kvarcinio smėlio. Jeigu siūlė turi atlaikyti skaičiuojamąją apkrovą, tai skiedinio markė turi būti lygi konstrukcijų markei; kitais atvejais skiedinio markė turi būti ne ˛emesnė kaip 100.

Injekciniai skiediniai — tai cemento-smėlio skiedinys arba cemento tela, kuriais u˛pildomi i anksto įtemptų gel˛betoninių konstrukcijų kanalai. Jie apsaugo armatūrą nuo rūdijimo ir u˛tikrina armatūros sukibimą su betonu.Skiediniai grindims skirstomi į cemento-smėlio, mozaikos (teraco), cemento-piuvenų, ksilolitinius ir polimercementinius.

Cemento-smėlio skiedinys vartojamas cementinių grindų plutai ir grindims i plytų bei plytelių kloti. Plutai vartojamo skiedinio markė turi būti ne ˛emesnė kaip 50, o jo slankumas — 11— 13 crn. Grindims i plytų arba plytelių (keraminių, betoninių, mozaikinių ir kt.) vartojamo skiedinio markė turi būti ne ˛emesnė kaip 75, jei plytelių markė iki 300; auktesnės markės plytelės klojamos ant ne ˛emesnės kaip 150 markės skiedinio. Sių skiedinių slankumas (kūgio įsmigimo gylis) —• 1,5—3,5 cm.

Skiedinys mozaikinėms grindims (vestibiuliuose, koridoriuose ir kt.) gaminamas i cemento ir marmuro grūdelių (1:1—3). I io skiedinio gaminamos ir mozaikinės plytelės. Grindų (plytelių) pavirius nulifuojamas ir nupoliruojamas.

!*; Cemento-piuvenų skiedinys vartojamas juodgrindėms. Jis gaminamas i portlandcemento, smėlio ir medienos piu-venų.

Ksilolitinės⁹ grindys gaminamos i kaustinio magne-zito, medienos piuvenų, mineralinių priedų (smėlio, asbesto ir kt.) ir pigmentų. ios med˛iagos u˛maiomos magnio chloridu arba kitų druskų tirpalu. Ksilolitinės grindys „nealtos', nedilios ir jas eksploatuojant ma˛ai susidaro dulkių. Ksilolitinės grindys gali būti monolitinės arba i plytelių. Tokios grindys daromos pramoniniuose ir visuomeniniuose pastatuose. Lietuvoje ksilolitinės plytelės nebe-gaminamos.

Statybinėje praktikoje pastaruoju metu grindims plačiai vartojami polimercementiniai skiediniai, kurie gaunami, u˛maiant cementą vandenine polimero dispersija (sintetiniu lateksu). Grindys i tokių skiedinių pakankamai stiprios, higienikos, sunkiai dyla (plačiau ˛r. 12 skyr.).

Hidroizoliaciniai cementiniai skiediniai gaminami i vandeniui nelaidaus plėtriojo- cemento arba i portlandcemento ir jo tankumą padidinančių cheminių med˛iagų. Dedama taip pat ir hidrofobinių priedų — natrio aliuminato, polimerų arba bituminės emulsijos. Cemento markė turi būti ne ˛emesnė kaip 400. Tinkuojama paprastai torkreto ¹⁰ būdu.

Agresyvioje aplinkoje vartojamas sulfatams atsparaus cemento arba sulfatams atsparaus pucolaninio portlandcemento skiediniai. Orientacinė jų sudėtis — 1:2,5—1:4 (cementas: smėlis, masės vienetais).

Tuo atveju, kai veikia didelio slėgimo vanduo, vartojamas specialus tamponavimo cementas, o skiedinio kietėjimui pagreitinti įmaioma 5—7% kalcio chlorido (cemento ir u˛pildo kiekio sumos at˛vilgiu) .Akustiniai skiediniai — tai lengvi skiediniai, vartojami garsą sugeriančiam tinkui. Tokių skiedinių tūrio masė— 600—1200 kg/m³. Riančiąją med˛iaga gali būti portlandcementas, lakinis portlandce-mentas, kalkės, gipsas arba jų miinys, kaustinis magnezitas, o u˛pildu — vienos frakcijos 3—5 mm stambumo akytas smėlis (pemzos, perlitinis, keramzitinis ir kt.). Riančiosios med˛iagos kiekis ir u˛pildų grūdinė sudėtis turi būti tokie, kad tinkas būtų akytas (su atviromis poromis).

Apsauginiais (nuo rentgeno spindulių) skiediniais vadinami sunkūs skiediniai, kurių tūrio masė didesnė kaip 2200 kg/m³. Jie vartojami rentgeno kabinetams izoliuoti nuo gretimų patalpų, kuriose pastoviai būna ˛monių. Sių skiedinių riančiąją med˛iaga gali būti portlandcementas ir lakinis portlandcementas, o u˛pildu — barito ir kitų sunkiųjų uolienų smėlis (iki 1,25 mm rupumo) ir jų dulkės. Apsauginėms savybėms pagerinti vartojami priedai, kuriuose yra lengvųjų elementų (vandenilio, ličio, kadmio ir boro). Grindų ir sienų tinko sluoksnio storis būna nuo 30 iki 100 mm, o lubų — 5—20 mm.

Atskirais atvejais statyboje dar vartojami kaitrai atsparūs, rūgtims atsparūs ir armams atsparūs skiediniai. Jie gaminami ir vartojami pagal specialias instrukcijas.

Specialūs skiediniai vartojami ne ˛emesnėje kaip 10—15 °C temperatūroje.

§ 7. SKIEDINIŲ GAMYBA IR PERVEˇIMAS

Statybiniai skiediniai gaminami centralizuotose prekinio betono-skiedinio gamyklose. Kai statybos darbų apimtis nedidelė, arba kai statoma atokiose vietose, skiedinys gaminamas statybos aiktelėje arba kilnojamuose agregatuose. Gaminamas gatavas, t. y. reikiamo slankumo skiedinys arba sausas miinys, kuris, prie panaudojant, sumaiomas su vandeniu '. Pastaruoju metu pradedami gaminti sausi miiniai su hidrofobiniais priedais. Tokius skiedinius galima ilgiau laikyti be taros, o per ilgesnį laiką nesuma˛ėja jų aktyvumas ir jie nesupuola į gumulus.

Skiedinių sudėtį parenka gamyklos laboratorija; nesukietėjęs skiedinys turi būti reikiamo slankumo, o sukietėjęs — reikiamo stiprumo ir atsparumo alčiui.

Skiedinio gamybą sudaro med˛iagų dozavimas ir jų sumaiymas. Riančiosios med˛iagos dozuojamos masės vienetais, o u˛pildai — da˛niausiai tūrio vienetais. Skiedinys gaminamas, t. y. med˛iagos sumaiomos periodinio arba nepertraukiamo veikimo 150, 375 ir 7501 talpos skiedinio maiytuvais. Paprastieji skiediniai maiomi 1,5— 2,5 min., lengvieji — 2,5—3—5 min., o skiediniai su hidrauliniais ir kitokiais priedais — iki 5 min. Naujausios konstrukcijos maiytuvuose med˛iagos sumaiomos per 30—40 s.Gaminant mirius skiedinius su neorganiniais plastifikatoriais (kalkėmis, moliu ir kt.), taip pat cementinius, kalkinius ir molio skiedinius, į skiedinio maiytuvą supilamas vanduo, po to u˛pildas, riančioji med˛iaga ir plastifikatorius. Sunkiuosius skiedinius reikia maiyti ne ma˛iau kaip 1 min. nuo med˛iagų supylimo momento,

0 lengvuosius — ne ma˛iau kaip 2 min. Gaminant skiedinius su organinių plastifikatorių priedu, prad˛ioje vanduo sumaiomas su plastifikatoriais (per 30—45 s), po to pakraunamos kitos med˛iagos ir maioma tol, kol gaunama vienalytė masė, tačiau ne trumpiau kaip

1 min.

Sausuosius miinius i hidratinių kalkių (be cemento ir aktyvių mineralinių priedų) galima gaminti i natūralaus drėgnumo smėlio; jeigu skiedinio sudėtyje yra cemento, maltų negesintų kalkių arba aktyvių mineralinių priedų, tuomet skiedinys gaminamas tik i sauso smėlio (drėgnumas ne didesnis kaip 1%) ir id˛iovintų priedų.

Tuo atveju, kai vidutinė temperatūra ˛emesnė kaip +5°C, skiedinys gaminamas apildomoje patalpoje. Smėlyje neturi būti sualusių stambesnių, kaip 1 cm dyd˛io gabalų; smėlį galima paildyti iki 60 °C, o vandenį — iki 80 °C. Kalkių ir molio tela turi būti nesualusios. Jų temperatūra turi būti ne ˛emesnė kaip +5°C. Skiedinio temperatūra mūrijant turi būti tokia: +10 °C, kai aplinkos temperatūra iki —10 °C; +15°C, kai aplinkos temperatūra nuo —11 iki ■—20 °C, ir +20 °C, kai aplinkos temperatūra ˛emesnė kaip —20 °C. Stambiaplokčių pastatų siūlėms vartojamo skiedinio temperatūra turi būti 10 °C auktesnė, negu mūrui. Gaminant skiedinį su potao priedu, vandenį ir smėlį galima nepakaitinti, o skiedinio temperatūra mūrijimo metu gali būti nuo 0 iki +5°C.

Gatavi skiediniai i gamyklos į statybą gabenami specialiai įrengtomis autocisternomis su automatiniu ikrovimu arba savivarčiais sunkve˛imiais. Statybos aiktelėje skiedinys ikraunamas į specialius agregatus-bunkerius, su juose esančiais įrengimais, kuriais skiedinys periodikai permaiomas. Automobilių kėbulai ir bunkeriai turi būti hermetiki. ˇiemą tara apildoma, o kartomis dienomis apdengiama drėgnais dembliais.

Kad skiediniai per greitai nesusiritų, į juos įmaioma lėtiklių.

Kad gaminiai būtų kokybiki, reikia tikrinti skiedinių sudėtines med˛iagas, jų dozavimą ir sumaiymą, skiedinio plastikumą ir jo stiprumą nustatytu laiku.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 7284
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/253/STATYBINIAI-SKIEDINIAI-BENDROS85129.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/253/STATYBINIAI-SKIEDINIAI-BENDROS85129.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/253/STATYBINIAI-SKIEDINIAI-BENDROS85129.php">STATYBINIAI SKIEDINIAI - BENDROS ˇINIOS. SKIEDINIŲ KLASIFIKACIJA</a>

STATYBINIAI SKIEDINIAI - BENDROS ˇINIOS. SKIEDINIŲ KLASIFIKACIJA

ekonomika

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: