TARPTAUTINĖS PREKYBOS FINANSAVIMO

SAMPRATA

V.Katkus savo knygoje “Tarptautinė bankininkystė (Tarptautinės banko operacijos)” vartoja “užsienio prekyba” s¹vok¹. Žemiau pateikiau jo aiškinimus apie užsienio prekyb¹.

Užsienio prekybos finansavimo pagrindinis tikslas tai bendrovių, kurios dalyvauja užsienio prekyboje, likvidumo palaikymas.

Užsienio prekybos finansavimo periodas yra dažniausiai nustatomas pagal eksportuojamos prekės vartojimo ilgalaikiškum¹, t.y, ar prekė yra ilgalaikio, ar trumpalaikio vartojimo. [2; 308]

G.Startine savo knygoje “Tarptautinės prekybos finansavimas” vartoja tarptautinės prekybos s¹vok¹ ir tarptautinź prekyb¹ išskirsto į tris dalis.

S¹voka „tarptautinės prekybos finansavimas' - tai apibendrinanti s¹voka. Ji apima eksporto finansavim¹, importo finansavim¹ ir užsienio finansavim¹.

Ø      Kai eksportuotojas parduoda prekes užsienio pirkėjui, kuris sumokės ne iš karto, o tik po tam tikro laikotarpio, tai eksportuotojas jaus lėšų trūkum¹, nes eksportuotojas naudojo finansinius išteklius, gamindamas ir pristatydamas prekes, o mokėjimo už prekes iš karto negauna. Eksporto finansavimas - tai terminas, vartojamas apibūdinant įvairius finansinių išteklių gavimo iš finansinių organizacijų būdus eksporto sandoriui finansuoti.

Ø      Analogiškai, kai importuotojas perka prekes iš tiekėjo užsienyje ir sumoka iš anksto arba pateikus prekes (dokumentus), importuotojui taip pat gali nepakakti turimų lėšų. Importo finansavimas - tai terminas, vartojamas apibūdinti  įvairius paskolų iš finansinių organizacijų gavimo būdams, apmokant eksportuotojui už pateiktas prekes.

Ø      Terminas „užsienio finansavimas' praktiškai suprantamas įvairiai. Traktuojant šį termin¹ plači¹ja prasme, jis yra sutapatinamas su tarptautinės prekybos finansavimu; siaur¹ja prasme užsienio finansavimas – kreditų ėmimas užsienyje.

Eksporto finansavimas ir importo finansavimas tarpusavyje susijź: jeigu eksportuotojas gauna finansavim¹, jis gali atidėti mokėjimo termin¹ importuotojui, taigi vyksta ir importo finansavimas. Todėl dažnai įmonių praktikoje kalbama apie eksporto finansavim¹, nors iš tikrųjų turimas omenyje ir importo finansavimas.

Pagal finansavimo trukmź išskiriamas:

• trumpalaikis finansavimas;

• vidutinės trukmės finansavimas;
• ilgalaikis finansavimas.

Nusakant finansavim¹ pagal jo trukmź, literatūroje pateikiama nevienareikšmė trumpo, vidutinės trukmės ir ilgo laikotarpio samprata. Tačiau dažniausiai trumpalaikiam finansavimui priskiriamas toks finansavimas, kurio trukmė iki vienerių metų (ši riba gali būti ir viršyta); vidutinės trukmės finansavimas apima laikotarpį nuo vienerių iki ketverių ar penkerių metų; ilgalaikis finansavimas - kurio trukmė ilgesnė nei ketveri ar penkeri metai. [4; 225]

Trumpalaikis finansavimas užsienio prekyboje vaidina labai svarbų vaidmenį. Šis finansavimo būdas palengvina atlikti užsienio prekybos operacijas ir padidina jų apimtis.

Kai į bank¹ kreipiasi klientas, prašydamas finansuoti jo užsienio prekybos operacijas, tai banko sprendimui turi įtakos ne tik importuotojo ar eksportuotojo finansinė būklė, bet ir importuotojo šalies politinė, ekonominė ir finansinė padėtis. Taip pat nemaž¹ įtak¹ turės ir paties sandorio pobūdis. Trumpalaikio finansavimo laikotarpis niekada nebūna ilgesnis nei dveji metai. [2; 308]

Finansavimo laikotarpio ilgumas priklauso nuo pačios parduodamos prekės. Trumpalaikio gyvavimo prekėms (vartojimo prekėms) dažniausiai pasirenkamas trumpalaikis finansavimas, o ilgalaikėms prekėms (gamybos priemonėms) - ilgalaikis finansavimas.

Dažniausiai nei eksportuotojas, suteikdamas importuotojui mokėjimo termino atidėjim¹, nei importuotojas išankstinio mokėjimo atveju nefinansuoja tarptautinės prekybos savo lėšų s¹skaita. Tarptautinio sandorio dalyviai mėgina rasti tinkam¹ refinansavimo alternatyv¹, kuri kartu iš dalies apima ir tarptautinės prekybos sandorio apdraudim¹. Yra gana plati refinansavimo ir draudimo instrumentų įvairovė. [4; 225]

Kai firma daugiau naudoja trumpalaikio finansavimo negu pagal atitikimo politik¹, firma laikosi agresyvios politokos. Ji ne vis¹ nuolatinį trumpalaikį turt¹ finansuoja ilgalaikiu finansavimu. Kai kurios firmos net dalį ilgalaikio turto finansuoja trumpalaikiu finansavimu ir laikosi labia agresyvios politicos.

Kai firma naudoja mažiau trumpalaikio finansavimo (t.y. daugiau ilgalaikio finansavimo) negu pagal atitikimo politik¹, ji laikosi konservatyvios finansavimo politikos. Dalis laikino trumpalaikio turto finansuojama ilgalaikiu finansavimu. Kai laikino trumpalaikio turto sumažėja, atsiradźs perteklius paverčiamas rinkos vertybiniais popieriais. [1; 151]