VERSLO PAGRINDAI - PAGRINDINËS VERSLO ORGANIZAVIMO FORMOS

VERSLO PAGRINDAI - PAGRINDINËS VERSLO ORGANIZAVIMO FORMOS

Lietuvoje pagal galiojanèius teisës aktus verslu galima užsiminëti tokiais bûdais:

ásteigus ámonê

fiziniam asmeniui ásigijus patent¹

kai kuriems Vyriausybës nutarimu nustatytiems asmenims suteikta teisë užsiimti tam tikra veikla nesteigiant ámonës (pvz., notarams, advokatams, ûkininkams)

ásigyjant

(perkant) ámonës pagal franèizës sutartá.

Pagrindinë verslo organizavimo forma - ávairiø rûšiø ámoniø steigimas.

Ekonominëje literatûroje skiriamos trys pagrindinës ûkinës veiklos (verslo) organizavimo formos:

privaèios (individualios, personalinës) firmos;

partneriø firmos (ûkinës bendrijos);

akcinës bendrovës (korporacijos).

Akcinës bendrovës - yra ribotos turtinës atsakomybës ámonës, turinèios juridinio asmens teises. Jø kapitalas yra padalytas á akcijas. Akcininkai gali bûti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ir valstybë, kuriai atstovauja atitinkamas valstybës organas. Yra atviros akcinës bendrovës (AB) ir uždaros akcinës bendrovës (UAB). AB akcininkø skaièius neribojamas ir akcijos gali bûti platinamos viešai ir parduodamos biržoje. UAB akcininkø skaièius ribojamas (Lietuvoje - ne daugiau kaip 50 akcininkø), ribojamas ir viešas jos akcijø platinimas ir pardavimas biržoje. AB dažniausiai kuriamos tada kai reikia sukaupti didelá kapital¹. Pagal LR akciniø bendroviø ástatym¹, AB ástatinis kapitalas negali bûti mažesnis kaip 100 000 Lt. UAB - ne mažesnis kaip 10 000 Lt.

Ámonës filialai ir atstovybës - ámonës gali steigti savo filialus ir atstovybes. Ámonës filialai ar atstovybës veikia pagal ámonës ágaliojim¹.

Ûkinës bendrijos - tai visiškos turtinës atsakomybës ámoniø grupë. Jos turtas neatskirtas nuo bendrijos nariø turto. Jos nariai atsako solidariai visu savo turtu. Kuriam nors bendrijos nariø negalint išsimokëti, jo nuostolius atlygina visi kiti bendrijos nariai. Greta tikrøjø ÛB yra ir kitokia jø atmaina - komanditinës (pasitikëjimo) ûkinës bendrijos. Šios bendrijos yra dvejø ar daugiau asmenø susivienijimas. Už bendrijos ásipareigojimus tikrieji jos nariai atsako visu savo turtu, o kiti nariai (komanditoriai) - tik savo ánašu. Tokios ûkinës bendrijos nariais gali bûti fiziniai ar juridiniai asmenys.

Kooperatinë bendrovë - Lietuvoje gali sukurti grupë fiziniø ar juridiniø asmenø. Bendrovë yra ribotos turtinës atsakomybës ámonë, ji atsako tik turimu turtu.

Specialios paskirties bendrovës - šis statusas nustatomas bendrovëms, vykdanèioms valstybei gyvybiškai bûtinas funkcijas arba kuriø veiklai bûtinas specialus režimas. Specialios paskirties bendrovëse vienai iš valstybinës valdžios ir valdymo institucijø priklausanti akcijø dalis negali bûti mažesnë kaip suteikianti 70% balsø. Specialios paskirties bendrovëms priklauso ne tik elektros bei šiluminê energij¹ gaminanèios ámonës, bet ir ámonës gaminanèios ir eksportuojanèios etilo spirit¹ ir alkoholinius gërimus.

Viešoji ástaiga - pelno nesiekianti, privataus kapitalo pagrindu veikianti organizacija, ir viešai teikianti socialines, švietimo, kultûros, mokslo ar kt. panašiø srièiø paslaugas visuomenës nariams. Tokia viešoji ástaiga turi juridinio asmens status¹.

Žemës ûkio bendrovë - ámonë, kurios áplaukos už žemës ûkio produkcij¹ ar paslaugas žemës ûkio gamybai sudaro daugiau kaip 60% visø realizacijos áplaukø. Jos steigiamos žemës ûkio gamybinei ir prekybinei veiklai. Nuosavas kapitalas formuojamas iš nariø ánašø - pajø. Jei bendrovës veikla sëkminga pajininkams išmokami dividendai - pelno dalis, proporcinga pajaus vertei.

Ofšorinë ámonë - áregistruota mokesèiø lengvatø zonoje. Tokia ámonë dažniausiai nemoka jokiø arba moka labai mažus mokesèius.

Fiktyvios ámonës - sandorius su verslo partneriais sudaro pateikusios suklastotus dokumentus, neásiregistravusios ir nemokanèios mokesèiø ir pan.

Franèizës (lengvatø) ámonës - tai sutartinis leidimas pasinaudoti versle žinomos ir diegianèios technologines naujoves patirtimi ir vardu. Tai susitarimas pagal kurá franèizës pardavëjas suteikia teisê franèizës pirkëjams naudoti jo pavadinim¹, prekiø ir paslaugø ženklus, rinkodaros sistem¹, gamybos technologij¹ bei verslo metodus už tam tikr¹ mokestá. Pvz., McDonald, Coca Cola.

Personalinës (individualios) ámonës - fizinis asmuo ar keli fiziniai asmenys atlieka ávairias ûkines operacijas ir iš to gauna pajamas. Už tokios ámonës ásipareigojimus visiškai atsako ámonininkas visu savo turtu.

Ne pelno organizacijos ámonës. Vadovaujantis 1996 07 03 priimtu Ne pelno organizacijø (ámoniø) reorganizavimo ástatymu (Nr. I-1429) per vienerius metus visos anksèiau registruotos organizacijos buvo reorganizuotos á vien¹ iš subjektø:

asociacij¹ - tai savanoriška ámoniø s¹junga vykdanti jos nariø pavestus uždavinius, savo veikla atstovaujanti jø interesams. Kapitalas: materialiniai ir finansiniai nariø ánašai, labdara.

labdaros ir paramos fond¹ - tai neturinti nariø ne pelno organizacija, kurios veiklos tikslai yra labdara arba (ir) parama mokslo, kultûros, švietimo, meno, religijos, sporto, sveikatos apsaugos, soc. rûpybos ir globos, aplinkosaugos ir kt. sritim.

visuomeninê organizacij¹

vieš¹j¹ ástaig¹ - kuri yra ne pelno siekianti, privataus kapitalo pagrindu veikianti organizacija, viešai teikianti socialines, švietimo, kultûros, sveikatos ar kt. panašiø srièiø paslaugas visuomenës nariams. Pvz. Lukiškiø poliklinika, Sanatorija 'Žuvëdra' ir kt.)

2. VERSLO ÁMONIØ KÛRIMAS

SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO APLINKA

Vienas iš pagrindiniø rodikliø pradedant versl¹ - verslo aplinkos išaiškinimas. Turint informacij¹ apie verslo aplink¹, j¹ átakojanèius veiksnius galime sëkmingiau numatyti nauj¹ verslo kûrimo galimybës bei veikianèiø ámoniø konkurencinê padëtá.

Remiantis žinomo ekonomisto F. Kotlerio teorija, galima išskirti keturis pagrindinius verslo makro aplinkos veiksnius: ekonominius, politinius - teisinius, socialinius - kultûrinius, mokslo ir technikos pažangos veiksnius.

Socialiniai - kultûriniai veiksniai. Šie veiksniai - tai pokyèiai visuomenës vertybëse ir gyvenimo bûde. Bet kuri organizacija funkcionuoja tam tikroje kultûrinëje aplinkoje, kuri¹ sudaro konkreèios tradicijos, paproèiai bei jø besilaikantys žmonës. Nors visos vertybës yra gan pastovios ir stabilios, taèiau kultûrinëje aplinkoje vyksta pokyèiai. Svarbu numatyti, ar tai esminiai pokyèiai, ar tik trumpalaikës tendencijos.

Ekonominiai veiksniai. Ekonominë situacija šalyje tiesiogiai átakoja verslo vystym¹si šalyje. J¹ s¹lygoja valstybës valdymo organø vykdoma mokesèiø ir pinigø masës, kapitalo judëjimo, investicinës aplinkos, kreditø teikimo ir palûkanø normos politika. Ekonominê aplink¹ taip pat s¹lygoja ir paklausos - pasiûlos, konkurencijos, kainodaros ir kiti ekonominiai veiksniai.

Ekonomikoje gali vykti du pagrindiniai pokyèiai, s¹lygoti ekonominiø veiksniø.

Pirmasis apima ekonomikos vystymosi ciklus, t.y., augimo ir smukimo periodus. Verslininkams labai svarbu numatyti šiuos ciklus, ávertinant jø poveiká vystomam verslui.

Antrasis pokytis - tai ekonomikos struktûros kitimas, kuris pasireiškia dominuojanèio ekonominio sektoriaus pakeitimu (tokie pokyèiai vyksta beveik visose buvusiose socialistinëse šalyse).

Politiniai - teisiniai veiksniai. Laisva verslininkystë gali vystytis tik demokratinëje, rinkos ekonomikos šalyje. Politinio stabilumo veiksnys itin aktualus šalyse, kuriose vyksta perëjimas nuo planinio á rinkos ûká.

Politinë - teisinë verslo aplinka susideda iš:

Politinës sistemos;

Teisiniø aktø;

Nuosavybës teisës;

Valstybinio reguliavimo laipsnio;

Valstybiniø ir visuomeniniø ástaigø ir organizacijø.

Verslo aplinka turi tiesioginê átak¹ verslininkystei plëtoti. Ji gali skatinti verslo atsiradim¹ arba priešingai - apsunkinti jo kûrim¹si ir tolesnê plëtotê.

Verslininkystei plëtoti bûtinos šios s¹lygos:

Privaèioji nuosavybë;

Ûkininkavimo laisvë;

Konkurencija;

Teisinë verslininkø apsauga ir verslininkystës skatinimas.

REIKALAVIMAI ÁMONËS KÛRËJAMS

Ámonës kûrimo etapai yra šie:

verslo kûrimo idëjos pagrindimas;

ámonës kûrëjo asmeniniø savybiø ávertinimas;

verslo organizavimo s¹lygø ávertinimas;

ámonës juridinës formos parinkimas;

verslo organizavimo projekto parengimas;

ámonës steigimo dokumentø parengimas;

ámonës registravimas.

Praktikoje árodyta, kad ámonës sëkming¹ veikl¹ lemia trys dalykai: naujos idëjos privalumai, verslininko sugebëjimai ir materialios s¹lygos.

Idëjos pagrindimas - tai rinkos nišos ir prekës (paslaugos), kurios užpildytø t¹ niš¹ nustatymas.

Ámonës kûrëjas turëtø turëti verslo žmogui bûtinø savybiø. Tyrimais seniai árodyta, kad mažos ir vidutinës ámonës dažniausiai žlunga dël verslininko nesugebëjimo vadovauti, reèiau - dël specifiniø žiniø stokos ir dar reèiau - dël finansiniø problemø.

Iš daugelio vadovui bûtinø bruožø mažoje ámonëje ypaè reikia organizatoriaus talento, kuris gali bûti apibûdintas kaip nusiteikimas neilgai svarstyti, o greitai sprêsti (dažnai remiantis ne visapusiška padëties analize, o intuicija ir patirtimi). Pagaliau reikia gebëti perteikti savo mintis, duoti nurodymus ir kontroliuoti kaip jie vykdomi.

Be to, reikia ávertinti ar egzistuoja palankios s¹lygos verslui organizuoti. Pirmiausia - ar pakankamo dydžio rinka ir kiek ilgai ji egzistuos, ar stipri žada bûti konkurencija. Antra - kiek reikës pradinio kapitalo ir kokios banko kredito ar paskolos iš privaèiø asmenø gavimo s¹lygos. Treèia - kokia žaliavø ir energijos ištekliø rinka. Ketvirta - kokia padëtis darbo rinkoje. Penkta - ar valstybës politika palanki tokiam verslui organizuoti, kokie teisës aktai tai reglamentuoja.

Konkretus verslo planas pradedamas rengti tik tada, kai visi ámonës išoriniai ir vidiniai veiksniai yra pakankamai ištirti ir ávertinti, kai išaiškëja bûsimo verslo stipriosios ir silpnosios pusës - sëkmê ar pražûtá lemiantys veiksniai.

Išanalizavus padëtá galima sprêsti verslo organizavimo juridinës formos (ámonës rûšies) ir valdymo organizavimo klausimus. Sprendimui turi átakos keli dalykai:

asmeninës valdžios siekimo atkaklumas;

materialinis ir finansinis bûsimo verslininko apsirûpinimas;

ámonës pelno paskirstymo bûdas;

ámonës registravimo ir kitø mokesèiø dydis;

ámonës likimas ateityje.

Koki¹ bepasirinktø ámonës form¹, valdymo organizacinë struktûra turëtø bûti paprasta, lanksti, leidžianti greitai perduoti informacij¹. Mažos ir vidutinës ámonës valdymas ypatingas tuo, kad savininkas pats vadovauja visiems darbuotojams ir pats atsako už ámonës veikl¹.

VERSLO SËKMËS FAKTORIAI

Sëkmë smulkiame versle priklauso nuo šiø pagrindiniø faktoriø:

Verslininko gabumai.

Verslininko pažiûros (galvosena), motyvai ir asmenybë.

Vyriausybës skatinimas.

Pakankamas kapitalas.

Verslo galimybës.

Darbuotojø bendradarbiavimas.

Sëkmingai veikiantis verslininkas dažnai turi tokias savybes:

didelis poreikis karjerai;

savarankiškumas;

poreikis bûti nepriklausomam;

poreikis naujovëms;

kûrybingumas,

entuziazmas,

darbštumas.

VERSLO RIZIKOS ESMË, VEIKSNIAI, FORMOS IR METODAI

Verslininkystës rizika - tai gamybinës komercinës veiklos dalyvavimas gresiant ekonominiam pavojui (žalai). Kitaip tariant, rizikos s¹lygomis verslo ámonë gali netekti dalies arba netgi visø savo ištekliø (kapitalo), negauti laukiamø pajamø bei patirti papildomas išlaidas vykdydama gamybinê komercinê veikl¹.

Gamybinës komercinës veiklos (verslo) rizik¹ s¹lygoja ávairûs veiksniai. Verslininkystës rizikos veiksniai, slypintys paèiame rinkos mechanizme, jo funkcionavimo specifikoje:

rinkos dalyviø alternatyvinis pasirinkimas ûkinëje veikloje (nëra garantijø, kad iš daugelio galimybiø verslininkas pasirinko geriausi¹ variant¹);

verslo paslaptis bei ribota informacija rinkoje;

nuolatiniai rinkos paklausos, pasiûlos bei kainø svyravimai;

sparti rinkos dinamika bei greitai senstanti informacija;

kûrybinis, novatoriškas verslo pobûdis.

Visi iki šiol minëti verslininkystës rizikos veiksniai slypi paèiame rinkos mechanizme. Kitaip tariant, jie išlieka ir tada, kai rinkos mechanizmas funkcionuoja nepriekaištingai.

Lietuvos rinkø neapibrëžtumas objektyviai s¹lygotas to, jog pereinant á rink¹ vëluoja ástatyminis naujø ekonominiø procesø reguliavimas. Šiuo metu Lietuvoje galima išskirti keturias verslo rizikos rûšis, su kuriomis susiduria verslininkas:

Kriminogeninë rizika.

Politinë rizika.

Finansinë rizika.

Komercinë rizika.

Svarbus verslo rizikos mažinimo veiksnys - veiklos analizë. Verslininkas, siekiantis sumažinti savo gamybinës komercinës veiklos rizik¹, turi pats arba samdos bûdu pasitelkês specialistus analizuoti ne tik savo, bet ir savo pagrindiniø rinkos partneriø ûkinës veiklos rizik¹.

Rizikos analizës metodai gali bûti ávairûs, bet labiausiai paplitê yra šie:

išlaidø tikslingumo analizës;

ekspertinio ávertinimo metodas;

analitinis;

analogø panaudojimo.

ÁMONËS TEISINËS FORMOS PARINKIMAS

Ámonës teisinis statusas apibrëžia itin svarbius dalykus, kuriuos iš anksto reikia žinoti svarstant tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo klausim¹. Pavyzdžiui, žinant ámonës teisiná status¹, galima numanyti, kas turi teisê priimti galutiná sprendim¹ derybose ir pasirašyti ámonës steigimo sutartá bei kitas sutartis, kas ir kokiu laipsniu atsakys už sutartiniø ásipareigojimø vykdym¹ ir kas atlygins nuostolius nesëkmës atveju. Sudarius koki¹ nors sutartá su tokios teisës neturinèiu asmeniu, ámonë gali nevykdyti sutartiniø ásipareigojimø ir neko nepadarysi.

Be to, nuo ámonës teisinio statuso dažniausiai priklauso ámonës apmokestinimas, pelno ir nuostoliø pasiskirstymas, ámonës likvidavimo tvarka bankroto atveju, kiti gyvybiškai svarbûs dalykai.

Turtinë atsakomybë yra viena svarbiausiø verslo organizavimo aplink¹ apibûdinanèiø s¹lygø.

Neribotoji turtinë atsakomybë reiškia, kad asmeninis verslininko ir jo ámonës turtas neatskiriami. Priminsime, kad asmeninës nuosavybës teisë apima visas savininko teises á turt¹ ir yra visiškos nuosavybës teisë. Neribotos turtinës atsakomybës atveju už ámonës skolas ir ásipareigojimus (pvz. kreditoriams) verslininkas atsako visu - tiek investuotu á versl¹, tiek kitu savo turtu.

Ribotoji turtinë atsakomybë reiškia, kad asmeninis verslininko turtas ir á versl¹ investuotas kapitalas yra atskirti. Už ámonës skolas ir ásipareigojimus verslininkas atsako tik ádëtu á versl¹ kapitalu. Jokie kreditoriai neturi teisës reikšti pretenzijø á asmeniná investuotojo turt¹. Daugiausia, k¹ jis gali prarasti, tai investuot¹ kapital¹, kuris prilygsta ásigytø akcijø arba pajaus vertei.

Tiesiogiai investuojant, paprastai pasirenkamos tokios tesinës verslo ámonës organizavimo formos, kurioms numatyta verslininko atsakomybë tik ádëtu kapitalu.

Jei verslininkas turi pakankamai ištekliø ásteigti ir veikti ir neprognozuoja jos plëtros, tuomet tikslinga kurti individuali¹ ámonê, o kai trûksta kapitalo ir reikia rinktis partnerá - paprast¹, komanditinê ar akcinê komanditinê ûkinê bendrij¹.

Akcinë bendrovë renkamasi tuo atveju, kai daug steigëjø, kai numatoma plësti savo ámonê, taip pat papildomai leisti akcijø bei imtis operacijø biržoje. Tuo tarpu ribotos atsakomybës bendrovëje kapitalo dalies pervedimas turi bûti tvirtinamas notariškai ar apmokestinamas didesniu tarifu negu parduodant akcijas.

3. VERSLO PLANAS

VERSLO SUMANYMAS - SVARBIAUSIA

Pradinë ir esminë s¹lyga, sumanius pradëti versl¹ - turëti originalø, patrauklø verslo sumanym¹. Pagrástas atsakymas á klausim¹, ar verslo idëja pakankamai reali, gali bûti surastas tik parengus ir išanalizavus verslo plan¹. Bûtent verslo programa labai nemažai nulemia sprendim¹ pradëti versl¹, nurodo galimybes gauti kredit¹, pasiremti, pasiremti partneriais, be to, leidžia argumentuotai prognozuoti sumanymo ágyvendinimo rezultatus. Nemažai firmø remiasi verslo programa keisdamos veiklos profilá, ágyvendindamos naujus projektus, ypaè jei tenka orientuotis á papildomus kreditus.

KOKIA JÛSØ VERSLO PRASMË?

Savo verslo analizê reikia pradëti nuo esamos padëties analizës.

Esamos ir bûsimos padëties analizë:

Kas bûdinga šiai dienai? K¹ turite? Ko trûksta verslui? Kokius sprendžiate uždavinius?

Ko tikitës? Kas turëtø ávykti? Kokio norëtumëte rezultato? Kokie esminiai bûsimo verslo ir šiandieninës veiklos skirtumai?

Palyginus esam¹ padëtá su geidžiam¹ja, gaunami pagrindiniai skirtumai. Belieka išsiaiškinti, kaip tai pasiekti? Toliau - realiø galimybiø analizë, konkreèiø programø veiklai vystyti kûrimas.

Bûsimas investitorius ar partneris paëmês verslo plan¹ turi jau pirmam puslapyje iš karto matyti kokia verslo esmë ir kokie yra finansø poreikiai.

Toliau verslo plane eina anotacija. Anotacija - tai 1-4 puslapius užimanti verslo plano dalis, kurioje koncentruotai apibendrinama kituose verslo plano skyriuose išdëstoma medžiaga. Anotacija paprastai rašoma po visø kitø daliø, nes tai - viena reikšmingiausiø plano daliø, kurios paskirtis sudominti skaitytoj¹ projektu. Èia trumpai apibûdinamas verslo sumanymas, pateikiama trumpa prekës ar paslaugos charakteristika, aprašoma rinka. Èia itin svarbu išryškinti, kuo ámonës gaminama prekë ar teikiama paslauga yra unikali, geresnë nei konkurentø.

VERSLO PLANO STRUKTÛRA

Ámonës tikslai

Apibrëžiant ámonës tikslus, tuo paèiu apibrëžiamos ir galimø interesø sritys. Apibrëžti tikslus bûtina, nes jie sudaromi keleriems metams á prieká, ir lyginant padarytus darbus su ketinimais galima sprêsti, ar veikiama teisingai.

Ámonës analizë

Reikia ávertinti, k¹ turi ámonë, kaip tai galima išnaudoti, kokie esamø resursø ypatumai. Analizuoti gamyb¹, marketingo operacijas, organizacinê ámonës struktûr¹. Kokie skyriø padaliniai ir ryšiai? Koks valdymas? Kaip priimami sprendimai? Kaip vyksta kontrolë? Ir t.t. Taip pat reikia ávertinti žmoniø sugebëjimus, ágûdžius, kvalifikacij¹, pažiûras, vertybes ir elgesá, numatyti kokiø specialistø reikës ateityje, nusprêsti, ar užteks turimø žiniø, ar reikës mokytis.

Prekës ir paslaugos analizë

K¹ ruošiamës pardavinëti? Kas bus vartotojai? Kokia pagrindinë prekës ar paslaugos idëja, kuo ji patraukli pirkëjui dabar? Ar bus perkama po 3-5 metø? Ar esate tuo ásitikinês? Kodël? Kiek, kur ir kada parduosite? Kokios bus prekiø ar paslaugø apimtys, kainos? Ar pastebite ir analizuojate vykstanèias tendencijas? Kaip pasieis ámonës elgesys jei atsižvelgsite á galiams perspektyvas?

Rinkos analizë

Ávertinus ámonës tikslus, galimybes, siûlomas prekes ir paslaugas, reikia atsižvelgti ir á rinkos poveiká. Kaip ir kada pirks? Kokie dar galimi potencialûs pirkëjai? Ar bus patenkinti visi jø poreikiai? Ar po keliø metø pirkëjai norës to paties? Kokie konkurentai yra dabar, kokie bus ateity? Kaip jie gali elgtis? Kokios rinkos augimo ir vystymosi galimybës? Kuria linkme vyksta pasikeitimai, kokios tendencijos?

Ištekliø nustatymas

Ko reikia tikslui pasiekti: pinigø, medžiagø, informacijos, žmoniø? Kiek ir kokiø? K¹ jau turi ámonë ir ko trûksta. Paskaièiuoti, kuo turtingi, gal galima panaudoti tai, k¹ jau turim.

Veiklos programa

Reikia aprašyti, kas ir kaip bus daroma. Nurodyti atskirus etapus, konkreèius tikslus, terminus, atsakingus žmones. Turint nuoseklø veiksmø plan¹, galima kontroliuoti jo eig¹. Jau galima ávertinti, kiek apytiksliai reikës pinigø, kaip maždaug viskas vyks. Taip pat reikia numatyti, kas bus daroma nesëkmës atveju. Kokia galima rizika, alternatyviniai sprendimø variantai?

Sunkumai ir uždaviniai

Analizës metu išryškës silpnosios verslo vietos. Teks ieškoti, kaip užpildyti atsiradusias spragas. Ruošiant biznio plan¹, reikia apgalvoti, kaip áveikti bûsimus sunkumus.

Rizikos ávertinimas

Kiekvienas verslas yra susijês su tam tikra rizika, kliûtimis, abejonëmis, problemomis. Rizikos veiksniø yra gana daug: nuo gaisrø iki streikø, tarptautiniø konfliktø, mokesèiø politikos pasikeitimø, valiutos kursø svyravimø, kredito gavimo galimybiø ir t.t. Kuo detaliau ir išsamiau šie veiksniai išnagrinëjami verslo plane, tuo labiau verslininku pasitikës investitorius. Todël reikia bent jau nurodyti rizikos veiksnius, kurie yra tikëtini, bei numatyti priemones, kurios padengtø galimus nuostolius. Dažnai yra vartojama schema 'kas, jeigu', pavyzdžiui, kas jeigu konkurentai sumažina kainas, atsiranda nauja technologija, patentai nepripažástami, nepasitvirtina rinkos prognozës ir t.t. Investitoriai norës žinoti k¹ apie tai mano verslininkas.

Nauda

Daugelá investitoriø, bankø, rëmëjø domina, k¹ jie gaus, paskolinê pinigø. Biznio plane bûtina argumentuotai árodyti bûsim¹ naud¹. Vadovams irgi reikia žinoti ar apsimoka pradëti pasirinkt¹ versl¹. Bûtina atsižvelgti á sunkiai nuspëjamus pokyèius. Reikia turëti kelis, sprendimus, kelis verslo plëtotës variantus.

Trumpai tariant, verslo planas - tai dokumentas, kuriame aprašyta bûsima 3-5 metø ámonës gamybinë ir komercinë veikla. Tai išsamus ir gerai argumentuotas konkreèiø ateities veiksmø planas. Jame atsispindi esama ámonës padëtis, parodytos galimybës ir bûdai užsibrëžtam tikslui pasiekti, apskaièiuotos bûsimos išlaidos, pajamos, pelnas ir kiti dalykai. Taèiau planas turi bûti kartu ir konkretus, ir lankstus, atsižvelgiant á visas vykstanèias aplinkoje permainas.

Rašant verslo plan¹ svarbu neužmiršti, kad bûsimas investuotojas ieškos verslo plane ne teigiamø dalykø, o stengsis kuo greièiau plan¹ atmesti. Todël silpnas, nepagrástas teiginys anotacijoje gali sužlugdyti vis¹ verslo plan¹. Atskleisti verslo trûkumø anotacijoje nereikia ir negalima, juos radês skaitytojas gali ir nebeskaityti toliau. Tuo tarpu gerai parašyta anotacija gali átikinti skaitytoj¹ verslo privalumais.

PRODUKCIJOS GAMYBOS KAŠTØ SKAIÈIAVIMAS

Ekonomika funkcionuoja, kai veikia trys pagrindiniai elementai: pelnas, konkurencija ir kainø sistema. Verslo ámonës veikloje vienu iš svarbiausiø elementø yra kaštø nustatymas. Ámonë, nustatydama kainas savo produkcijai, pirmiausia siekia padengti gamybos kaštus ir gauti peln¹.

Kaštus galima apibrëžti kaip išteklius, sunaudotus siekiant tam tikro tikslo ir apskaièiuotus piniginiais vienetais. Ekonominëje literatûroje sutinkamos dvi s¹vokos. 'kaštai' ir 'išlaidos'. Jos vartojamos kaip sinonimai ir abi reiškia produkcijos savikain¹.

Visos išlaidos, kurias gamintojas turëjo padaryti, sudaro jo gamybos kaštus. Jie yra skirstomi á dvi dalis: kintamuosius kaštus ir pastovius kaštus.

Kintamieji kaštai - tai kaštai, kintantys kartu su produkcijos apimties augimu.

Pastovieji kaštai - tai išlaidos, kurios nesikeièia produkcijos kiekiui didëjant arba mažëjant.

Kaštø klasifikavimas. Rinkos ekonomikos šaliø ekonominëje literatûroje gamybos išlaidos dažniausiai klasifikuojamos pagal 3 požymius:

pagal išlaidø rûšis;

pagal išlaidø susidarymo viet¹;

pagal gaminiø, darbø, patarnavimø rûšis.

Europos S¹jungos šalyse taikoma sustambinta išlaidø straipsniø nomenklatûra. Joje išskiriama:

išlaidos žaliavoms ir medžiagoms;

darbo apmokëjimo išlaidos;

pridëtinës išlaidos, susijusios su energijos, árengimø naudojimo ir kitomis netiesioginëmis išlaidomis.

Lietuvos Respublikos vyriausybë yra parengusi rekomendacinio pobûdžio išlaidø apskaitos skirstym¹, kur kaštai skirstomi á tiesioginius ir netiesioginius.

Tiesioginiai kaštai - tai gamybos s¹naudos, kuriø dydis tiesiogiai priklauso nuo gamybos (paslaugø) apimties. Dar jie vadinami kintamaisiais kaštais. Šie kaštai tiesiogiai apskaièiuojami konkreèiam gaminiui ir priklauso nuo šio gaminio gamybos apimties (bendroje savikainoje).

Netiesioginiai kaštai - tai išlaidos, kuriø dydis nesusijês su produkcijos gamyba. Jos nustatomos padaliniui arba visai ámonei.

VERSLO INKUBATORIAI

Verslo inkubatorius siûlo pradedanèioms ámonëms kooperacijos form¹, kai grupë naujø ámoniø drauge naudojasi bendrais resursais ir dalinasi šiø resursø naudojimo kaštus.

Tipinës inkubatoriaus teikiamos paslaugos yra panašios. Tai yra:

Kontoros (gamybiniø patalpø, konferencijø kambario) nuoma;

Ryšio priemonës (telefonas, faksas, pašto dëžutë, elektroninis paštas, teleksas);

Kontoros árangos nuoma (kompiuteris, kopijavimo mašina, baldai);

Administracinës paslaugos (sekretoriavimas, vertimas);

Apsauga;

Kavinë;

Didmeniniai ávairiø prekiø užpirkimai su nuolaida;

Ávairios verslo konsultacijos;

Finansinë pagalba;

Verslo informacijos paieška ir pateikimas;

Reklama;

t.t.

Lietuvoje verslo inkubatorius - tai viešoji ástaiga, kuri inkubuojamiems ûkio subjektams palankiomis s¹lygomis nuomoja patalpas ir teikia verslo valdymo paslaugas (informacij¹, konsultacijas, mokym¹ ir pan.), tarpininkauja gaunant finansinê param¹ bei diegiant naujas technologijas ir mokslo naujoves versle.

4. NAUJOS ÁMONËS VALDYMAS

IŠTEKLIØ NAUDOJIMO SVARBIAUSI ELEMENTAI IR JØ VALDYMAS

Ištekliø vadybos tikslas - efektyvus ištekliø panaudojimas, siekiant firmos tikslø. Paèioje veiklos pradžioje firmos vadybininkai bus atsakingi už reikšmingø sprendimø, susijusiø su tokiais klausimais, priëmim¹: Kokie ištekliai reikalingi? Iš kur juos gauti? Kaip jie bus panaudoti? Kaip bus kontroliuojamas ir prižiûrimas jø naudojimas?

Ištekliø smulkioje firmoje vadyba koncentruojasi á 4 pagrindines sritis: veikl¹, žmones, marketing¹ ir finansus.

VEIKLA

Gamybos procesai: Reikalinga áranga (árengimai); Finansavimo kaštai ir metodai; Veiklos sistemos ir kontrolë; Darbo saugumo reguliavimas; Kokybës kontrolë; Apmokymas.

Žaliavos: Produktai ir paslaugos, kurie bus perkami; Tiekëjai; Kaštai ir kreditø terminai; Pirkimø užsakymø sistemos; Saugojimo (sandëliavimo) sistemos.

Patalpos: Išsidëstymas; Vietos/erdvës reikalavimai; Nuoma, draudimas; Aplinkos kontrolë; Ámonës zonos; Draudimas.

Kontoros áranga: Telefonø sistemos; Baldai; Kompiuterinë áranga; Kanceliarinës prekës; Kt.

Vadybos sistemos: Apskaitos sistemos; Finansinë vadybos informacija; Valiutø (VP - stock) kontrolë; Užsakymø knyga; Nuolaidos; Sutartiniø kainø nustatymas.

Teisë ir draudimas: Darbdaviø atsakomybës draudimas; Gaisro ir kitø vagysèiø draudimas; Pelno nuostoliø draudimas; Visuomenës lojalumas; Profesinis identitetas; Žmoniø draudimas; Inžinieriniø gedimø draudimas; Ádarbinimo teisinis reguliavimas; Kompanijos teisiniai reguliavimai; Ženklas, simbolis; Parduotuvës išdëstymas; Vitrinos; Prekybininkai; Brošiûros.

Paskirstymas: Tarpininkø naudojimas (didmeninë prekyba, mažmeninë prekyba, užsakymai paštu); Eksporto agentai; Fizinis paskirstymas ir transportas; Tikrinimas (inspections); Pakavimas.

Pardavimø administravimas: Užsakymø knygos vertinimas; Užsakymø patvirtinimas; Kvotø nustatymas / ávertinimas; Apmokëjimø terminai ir s¹lygos; S¹skaitø (skolø) raštai; Vartotojø užklausimai; Eksporto dokumentacija; Nusiskundimai ir atsakymai.

FINANSØ SRITIS:

Pardavimai: Važtarašèiø, s¹skaitø išrašymas; Prekybos žurnalas; Apmokëjimø procedûros; Bankas: gryni pinigai, èekiai; Asignavimo raštai; Turto pardavimas; Sugadinti èekiai.

Debitoriai: Ataskaitos; Papildomi pranešimai telefonu; Tiekimo sustabdymo data; Teisiniø pasekmiø taikymo data; Nurašymo data; Informacija apie debitorius (skolø senumo analizë).

Bankiniai reikalai: Einamoji s¹skaita; Èekiø knygutë; Palûkanos; Banko mokesèiai; Kreditinës kortelës.

Mokesèiai: Ávairûs ámoniø mokesèiai.

Ásigijimai (pirkimai): Užsakymai; Kaštø kontrolës sistemos; Išlaidø s¹skaitos; Tiekëjø paieškos; Prekiø priëmimo sistema.

Kreditoriai: Paskolø terminai; Važtarašèiø administravimo; Patvirtinimas; Mokëjimø sistema; Informacija apie kreditus.

Finansinës veiklos árašai: Žurnalai (pirkimai, pardavimai); Pinigø žurnalas; Pinigø srautø planavimas; S¹skaitø valdymas (pelno, nuostolio); Auditas; S¹skaitø rûšiavimas.

Finansavimo šaltiniai: Banko paskolos; Akcininkø investicijos; Valstybës parama; Jungtinis kapitalas; Išorinis investavimas.

FIRMOS IŠTEKLIØ VALDYMO PROCESAS

Pagrindinë smulkaus verslo ámonës savininko veiklos sritis yra ištekliø parinkimas, ásigijimas ir kontrolë. Tai apima daugelá ištekliø, kuriuos kontroliuoja vadovas: patalpas, žaliavas, medžiagas, mašinas, žmones, árang¹ ir sistemas bei žmogiškuosius išteklius.

Veiklos pradžioje pirmas klausimas, kurá reikia apsvarstyti - kokio tipo patalpos yra reikalingos, kur ir kaip jas išdëstyti ir kt. Galima sugrupuoti pagrindinius vadovui - savininkui iškylanèius klausimus: Kur išdëstyti versl¹? Kokio tipo patalpos reikalingos? Koks yra teisinis ir finansinis ásipareigojimas? Ar geras patalpø pasiekiamumas? Ar yra tinkamos patalpos?

Medžiagos/žaliavos - daugumoje smulkiø firmø, ypaè gamybos ir mažmeninës prekybos, prekiø arba medžiagø ásigijimas yra pradinë vadybos veikla. Ásigyjamos žaliavos skiriamos á 2 pagrindinius tipus:

Prekës pardavimui: arba modifikuotos, arba nepakitusios. Tai apima atsargas gamintojui, mažmenines atsargas parduotuvëje, maisto ingredientus restorane ir statybines medžiagas statybos pramonëje.

Vartojimo vienetai: netiesiogiai paremiantys versl¹. Tai apima kanceliarinius reikmenis, reklaminê medžiag¹ ir kt.

Árengimai. Smulkios firmos infrastruktûra daugiausia yra sudaryta iš ávairiø árengimø kategorijø, kurios apima:

Gamybines mašinas ir árengimus, t.y. specifiška, priklausomai nuo gamybos proceso tipo;

Komunikaciniai árengimai - telefonas, faksas, duomenø apdorojimo sistemos;

Biuro ar prekybos salës baldai: ávaizdis taip pat kaip ir funkcionalumas átakos smulkios firmos baldø pasirinkim¹;

Sisteminiai árengimai: ši kategorija rodo didëjanèi¹ išlaidø smulkiam verslui tendencij¹. Tai apima kompiuteriø naudojim¹, átraukiant duomenø apdorojimo apskaitas, duomenø bazes ir atsargø kontrolê.

Draudimas. Jo tikslas - minimizuoti rizik¹. Kadangi smulkios firmos yra ypatingai pažeidžiamos ir jautrios nelaimëms, svarbi vadybos funkcija bus tinkamos draudimo politikos (siekiant sušvelninti nesëkmës efekt¹) pasirinkimas.

Privalomas draudimas - kai kuriose srityse nëra pasirinkimo - draudimas privalomas:

Darbdavio ásipareigojimø draudimas - draudimas nuo darbuotojø pretenzijø, kurie patiria susižalojimus, suserga dirbdami. Reikalaujamas ástatymu.

Treèiosios šalies pervežimo priemoniø draudimas - kompanijos pervežimo priemonës yra tø paèiø teisiniø reikalavimø, kaip ir privaèiø pervežimo priemoniø subjektas ir reikalauja treèios šalies draudimo.

Specifinis draudimas - kai kuriuose kontraktuose nurodoma draudimo reikalavimo s¹lyga. Patalpø nuoma reikalauja, kad nuomininkas apdraustø turt¹/nuosavybê.

Savanoriškas draudimas. Kitos draudimo rûšys yra mažiau ásipareigojanèios, bet mažiau ar daugiau tinkanèios tam tikroms verslo aplinkybëmis arba priklausanèios nuo vadovo - savininko. Jos apima:

Gaisrus ir vagystes - susijusios su patalpomis;

Sulûžimai, sudužimai - árengimai gali bûti apdrausti dël remonto kaštø atsipirkimo sulûžimø ir sugedimø atvejø;

Pelno praradimas - gaisro, vagystës, lûžimø ir kt. nelaimiø atveju, maža firma gali kentëti ne tik dël pakeitimo arba remonto kaštø, bet pelno praradimo;

Asmeninis draudimas: vadovams - savininkams paprastai patariama pasirûpinti gyvybës, sveikatos ir pensijø politika, kad apsaugotø savo šeimas ir save.

Vadybos informacinës sistemos. Menedžmento informacinës sistemos tampa vis reikalingesnës ir teikianèios pagalb¹ smulkaus verslo vadovui, 'žongliruojanèiam' su kintamaisiais, kurie veikia jo versl¹. Kompiuterizuotos sistemos smulkiai firmai ne tik vis labiau padeda paruošti dokumentacij¹ bet taip pat ir vykdyti jos kontrolê.

SMULKIØ IR VIDUTINIØ ÁMONIØ VALDYMAS

Smulkios ir vidutinës ámonës valdymas ypatingas tuo, kad savininkas tiesiogiai vadovauja visiems darbuotojams, kuriø yra nedaug, ir pats atsako už ámonës veikl¹, o svarbiausia - už finansus ir prekyb¹. Jam pavaldus dažniausiai tik vienas asmuo - gamybos meistras ar brigadininkas. Ir strateginë, ir operatyvi veikla yra ámonës savininko - vadovo prerogatyva.

Smulkiø firmø skiriamasis bruožas - jo paprastumas ir negausus valdymo aparatas. Smulkios firmos vadovas - ypatingas vadovo tipas, besiorientuojantis á naujoves ir rizikuojantis.

Pati paprasèiausia organizacinë smulkios ámonës valdymo struktûra yra tokia: prezidentas, viceprezidentas, realizavimo specialistas. Didëjant ámonës apimèiai, didëja ir valdymo grupës. Valdymo aparate gretinamos ávairios profesijos. Dažnai firmos vadovas kartu užsiima buhalterija, finansais, realizavimu, tiekimu, kainomis ir reklama.

Akcinëse ir uždarose akcinëse bendrovëse bendram vadovavimui renkama direktoriø taryba. Jos optimali sudëtis - penki nariai. Dalis jø dirba firmoje, kiti kvieèiami iš šalies. Direktoriai gali bûti bankininkai, valdymo konsultantai, stambiø firmø valdytojai, juristai ir kt. specialistai. Iškilê klausimai èia sprendžiami greitai, lanksèiai ir paprastai, kadangi tai priklauso nuo vieno ar keliø pagrindiniø firmos vadovø.

VERSLO ÁMONËS FINANSINËS VEIKLOS VERTINIMAS

Praktikoje net ir mažiausiø firmø veikloje susikaupia daug finansinës informacijos, kuri atspindi firmos ypatumus. Ši informacija nagrinëjama pasitelkus finansiniø rodikliø grupes. Firmos finansiniø rodikliø panorama yra labai plati, nors šiø rodikliø analizës tikslai gali bûti skirtingi, o tai natûraliai susiaurina reikalingø rodikliø rat¹. Pvz., kreditoriai analizuoja firmø finansines ataskaitas pagal jø kreditiná pajëgum¹, t.y. gebëjim¹ sugr¹žinti skolas. Jei firmai suteikiama trumpalaikë paskola, tai bankas siekia išsiaiškinti, ar firma yra likvidi, t.y. ar ji finansiškai pajëgi laiku gr¹žinti trumpalaikes paskolas. Jei firma gauna ilgalaikê paskol¹, tai kreditorius nori iš anksto žinoti, ar jis laiku gaus palûkanas, kokiomis dalimis ir kada bus gr¹žinama paskola. Kreditoriai domisi, kaip firmoms sekasi ásisavinti investicines paskolas ir nuo kada jos duos peln¹. Tiek ámonës valdytojai, tiek savininkai firmos finansinê bûklê dažniausiai vertina pagal tai:

kaip efektyviai firma sugeba naudoti savo turt¹;

iš kokiø šaltiniø finansuojamas turtas;

kokia yra firmos finansinë rizika

koks yra firmos pelningumas, vieta rinkoje ir galimybë išlaikyti arba pagerinti šiuos parametrus.

AB ir UAB akcininkai daugiausia domisi, kokie akcijø emisijos rezultatai, ar jie ne per daug rizikuoja investuodami savo lëšas á akcijas. Visa tai rodo, kad ir firmø finansiniø rodikliø analizës ratas gali bûti labai skirtingas. Todël kiekvienam verslininkui bûtina žinoti finansiniø rodikliø skaièiavim¹, jø prasmê, nes be jø negalima suvokti savo realios padëties rinkoje, finansinës rizikos ir perspektyvø, konkurentø elgsenos, pranašumø ir trûkumø.

Verslo ámonës bûklës ávertinimas santykiniais rodikliais

Santykiniø rodikliø (koeficientø) analizë - tai finansiniø ataskaitø analizë, padedanti interpretuoti atskirø finansinës ataskaitos sumø tarpusavio ryšá. Analizuojant finansiniø ataskaitø duomenis, koeficientai yra grupuojami á pagrindines penkias grupes, taèiau svarbiausi yra šie:

Mokumo (likvidumo) rodikliai (pvz., 'Trumplaikiai aktyvai' / 'Trumpalaikiai ásipareigojimai').

Ásiskolinimo rodikliai (pvz., 'Nuosavas kapitalas' / 'Ilgalaikiai ásipareigojimai').

Pelningumo (rentabilumo) rodikliai (pvz., 'Grynasis pelnas' / 'Pardavimø pajamos').

Veiklos valdymo efektyvumo rodikliai.

Ištekliø valdymo rodikliai.

NAUJOS VERSLO ÁMONËS FINANSAVIMO TIKSLAI IR INSTRUMENTAI

Kiekvienos verslo ámonës sëkmingas funkcionavimas neatsiejamai susijês su dviejø veiklos tikslø: likvidumo ir rentabilumo užtikrinimu. Ámonë, siekdama išlikti rinkoje turi siekti, kad jos veikla bûtø kiek galima pelningesnë ir vykdyti savo finansinius ásipareigojimus kitiems ûkio subjektams ir valstybei, t.y. bûti likvidžia. Todël ir ámonës finansavimo politik¹ galima apibrëžti kaip ekonomines - finansines priemones didinanèias ámonës likvidum¹ ir rentabilum¹.

Verslo ámonë privalo disponuoti tokiu kapitalo kiekiu, kad:

Vykdytø šiandien mokëtinus finansinius ásipareigojimus kitiems ûkio subjektams;

Finansuotø suplanuotus investicijø projektus.

Jei ámonë vertinama kaip likvidi, tai reiškia, kad ji disponuoja pakankamu kapitalo kiekiu šioms s¹lygoms vykdyti. Todël kaip vien¹ iš finansavimo tikslø galima apibrëžti kaip ámonës likvidumo užtikrinim¹. Reikia paminëti, kad likvidumas yra struktûrinis, kurá parodo ketvirtiniai ir metiniai balansai, ir disponuojamas turtas, t.y. ámonës sugebëjimas kiekvien¹ dien¹ padengti savo trumpalaikius ásipareigojimus. Vertinant ámonës likvidum¹ yra visø pirma kreipiamas dëmesys á balansiná likvidum¹.

Ámonës vykdom¹ finansavimo politik¹ átakoja taip pat ir rentabilumo didinimas. Negalima vienašališkai pasakyti kas - likvidumas ar rentabilumas - turi didesnê reikšmê ámonës funkcionavimui. Bet kokiu atveju abiejø šiø tikslø pastovus siekimas yra bûtina s¹lyga sëkmingai verslo ámonës veiklai ir bent vieno jø nepaisymas gresia sankcijomis ámonës savarankiškumui. Èia reikia paminëti, kad laikino ámonës nerentabilumo pasekmes galima pašalinti ávairiø rezervø pagalba, tuo tarpu net ir neilgas laiko tarpas, kurio metu ámonë negali vykdyti savo finansiniø ásipareigojimø gali turëti skaudžias ir ilgalaikes pasekmes prestižui ir ámonës savarankiškumui.

Finansavimo požiûriu likvidumo ir rentabilumo siekimas gali bûti vienas kitam prieštaringi. Kaip pavyzdžius galima paminëti situacijas, pasitaikanèias ámonei:

Didesni rezervai (nenumatytoms išlaidoms padengti) didina ámonës likvidumo laipsná. Taèiau laikyti visiškai likvidžius rezervus (grynus pinigus) yra brangu, nes jie nëra kur nors investuojami ir neduoda pajamø. Tai s¹lygoja rentabilumo sumažëjim¹.

Rentabilumo (pelno maksimizavimo) siekimas yra susijês su apmokestinimu (pelno, pajamø mokesèiu). Ekstremaliais atvejais tai gali turëti lemiam¹ reikšmê pasirenkant finansavimo form¹ ar strategij¹. Kadangi likvidumo didinim¹ galima traktuoti kaip reinvesticijas, todël tam nukreiptos lëšos neapmokestinamos ar apmokestinamos mažesniu tarifu.

Finansavimo instrumentus reikëtø išskirti á dvi grupes:

Išorinis finansavimas

Vidinis finansavimas.

Taip atskiriant kreipiamas dëmesys ar finansavimo metu gaunamas efektas yra pasiekiamas pritraukiant kapital¹ iš už ámonës ribø (kreditai, paskolos, subsidijos, ástatinio kapitalo didinimas) ar panaudojant ámonës veiklos rezultatus, vidinius ámonës išteklius.

Kartais firma negali vykdyti ásipareigojimø, nes áplaukos ir išlaidos buvo blogai ávertintos ar dël kitø priežasèiø ámonë nedisponuoja reikalingais pinigais. Tuo atveju finansinë pusiausvyra pažeidžiama. Tokia padëtis ámonei gresia bankrotu, nes kreditoriai gali kreiptis á teism¹. Praktikoje yra skiriami du atvejai. Kai firmos sugebëjimas vykdyti ásipareigojimus yra sutrikês laikinai - vadinama nepakankamu likvidumu, kitas atvejis, vedantis á bankrot¹ - tai ilgalaikis nesugebëjimas vykdyti ásipareigojimus.

Siekiant nauj¹ ámonê apsaugoti nuo bankroto savininkas kitø finansiniø padaliniø vadovais turi sudaryti finansavimo planus ávairiems laikotarpiams, kurie tiksliai ávertina susiklosèiusi¹ padëtá. Ilgesniam laikotarpiui finansiniai planai tik gali prognozuoti bûsim¹ situacij¹.

Dažnai verslo ámoniø savininkams tenka skolintis pinigø, todël bûtina žinoti kada naudinga skolintis. Kada skolinto kapitalo palûkanos yra mažesnës negu ámonës veiklos rentabilumas, tai padidëjês skolintas kapitalas gerokai gali padidinti nuosavo kapitalo rentabilum¹ ir vidutinê palûkanø norm¹.

Prieš imant paskol¹ reikia kruopšèiai apskaièiuoti kiek ji naudinga ámonei. Esant normalioms s¹lygoms skolinti pinigai turi uždirbti pajamø daugiau negu reikia sumokëti palûkanø, kitaip paskola taps nuostolinga ir dar labiau sukomplikuos padëtá.

Vidinio finansavimo formas galima suskirstyti á 3 grupes:

Finansavimas iš pelno

Turto struktûros pasikeitimai

Specialûs fondai

Visos šios formos gaunamos balanso politikos pasekoje. Jos poveiká galima apibûdinti trimis efektais.

Finansavimo efektas - specialiems rezervams priskirtos lëšos negali bûti ateityje priskirtos pelnui ir kartu paskirstytos.

Mokesèiø efektas - kai á ateitá nukeliamos išlaidos, o kartu ir mokesèiai, ko pasekoje tuo pat metu padidëja likvidumas.

Patikimumo efektas - rezervø sudarymas rodo, kad ámonë yra numaèiusi savo veiklos rizikos veiksnius ir pasiruošusi juos neutralizuoti.

Finansavimas iš pelno, kuris paliekamas ámonëje ir neišdalinamas savininkams.

Turto struktûros pakitimai tai turto balansinë ir reali vertë, kuri ne visada sutampa, todël nebûtinø ámonës ûkinei - komercinei veiklai priemoniø ir turto pardavimas gali gerokai padidinti nerealizaciná peln¹.

Viena iš žymiausiø JAV konsultaciniø firmø 'Solomon Brother' teigia, kad tipiškas firmos finansavimas vidiniø ir išoriniø šaltiniø s¹skaita turëtø pasiskirstyti taip: Vidiniai finansavimo šaltiniai - 60%, Išoriniai finansavimo šaltiniai - 40%.

Tai reiškia, kad vidinio finansavimo dalis kiekvienam lite sudaro 60 centø, išorinio - 40 centø.

Vidinis finansavimas susidaro sumuojant investicijas iš amortizaciniø atskaitymø fondo (49 ct) ir investicijas, daromas nepaskirstyto pelno s¹skaita (11 ct).

Išorinis finansavimas (40ct) vykdomas išleidžiant ir parduodant naujas akcijas (5 ct), taip pat imant paskolas (35 ct). Šiuo pasiûlymu reikëtø pasinaudoti naujos ámonës steigëjams.

ALTERNATYVIOS ÁMONËS VEIKLOS FINANSAVIMO RÛŠYS:

LIZINGAS, FAKTORINGAS, FORFEITINGAS

Kaip alternatyvos bankinëms paskoloms išsivysèiusiose Vakarø Europos šalyse ir jau Lietuvoje ypaè paplitusios tokios finansavimo rûšys kaip lizingas, faktoringas, forfeitingas.

Lizinginës operacijos - tai nauja finansavimo rûšis, finansiškai padedanti to norinèioms ámonëms. Ekonominiu požiûriu lizingas - tai ilgalaikis kreditas prekine forma, kai išnuomotos priemonës savininkas už suteikt¹ daiktinê paskol¹ gauna palûkanas. Lizingui bûdinga trišalë sutartis, t.y. kai sandoryje dalyvauja trys šalys - lizingo davëjas nuomotojas, lizingo gavëjas nuomininkas ir objekto gamintojas tiekëjas.

Faktoringas - tai ypatinga trumpalaikio finansavimo forma, susijusi su apyvartinio kapitalo kreditavimu. Šiuo metu tai universali sistema aptarnaujanti tiek eksportinê, tiek ir vidaus tiekëjo veikl¹. Faktoringo pagrindas - tai perleidimas faktoringo kompanijai neapmokëtø mokëjimø reikalavimø, kurie atsiranda prekiø, paslaugø realizavimo bei komercinio kredito suteikimo procese. Ámonei suteikusiai komerciná kredit¹ bûna nepalanku laukti, kol klientas atsiskaitys. Tuomet tiekëjas gali pasinaudoti faktoringo paslaugas teikianèios firmos pasiûlymais. Ji superka iš tiekëjø klientø ásipareigojimus už tam tikr¹ mokestá. Gali bûti perimtos ir tokios funkcijos : ásiskolinimø apskaita, išreikalavimas ir rizika, susijusi su skolininko nemokumu.

Operacija, panaši á eksportiná faktoring¹ yra forfeitingas. Tai eksporto kreditavimas superkant komercinius vekselius ir kitus mokëjimo reikalavimus pagal užsienio prekybos kontraktus. Tokiu bûdu visa eksportuotojo rizika perduodama forfeitoriui, kuriam, siekiant apginti savo interesus reikia garantijos iš importuotojo šalies patikimiausio banko. Forfeitingo operacijos kaina viršija kit¹ kreditavimo formø kain¹, taèiau jos privalumas yra tas, kad yra paprasta apiforminimo procedûra ir visa rizika tenka forfeitpriui.

VERSLO MOKESÈIAI

Verslininkas pirmiausia turi išstudijuoti bendr¹ informacij¹ apie visus mokesèius ir svarbiausius jø bruožus. Tai bûtina žinoti jau prieš steigiant ámonê. Priklausomai nuo ámonës teisinës formos priklauso mokamø mokesèiø skaièius. Steigiant ámonê labai svarbu žinoti ir mokesèiø lengvatas.