VERSLO SAMPRATA, TIKSLAI IR FUNKCIJOS

Verslo samprata, tikslai ir funkcijos

Versle pasirodo įgimtas žmogaus noras pasireikšti, save įtvirtinti. Siekdamas sau naudos, verslo žmogus veikia ir visuomenės labui. Vakarų šalių verslo istorijoje yra daug pavyzdžių, kai pagrindinis motyvas organizuoti versl¹ buvo materialinis ir moralinis nepasitenkinimas savo padėtimi. Tai privertė dalį žmonių galvoti ir veikti, ieškoti naujų gamybos būdų ir sprendimų. Tačiau tik XX a. viduryje susiklostė šiuolaikinio verslininko novatoriaus samprata, t. y. išryškinamas novatoriškumas ir naujovės kaip svarbus verslininkystės požymis. Šiam požiūriui įgyvendinti reikia ne tik kūrybiškai m¹styti, bet ir suprasti jėgų, veikiančių susiklosčiusioje aplinkoje, išdėstym¹.

Šiuolaikinėje ekonomikos literatūroje verslo s¹voka apibrėžiama įvairiai. Bendriausiais bruožais versl¹ galima apibrėžti taip: verslas – tai veikla, teikianti naud¹ verslininkui ir kitiems, tarpininkaujantiems prekiniams mainams.

Verslo rūšių įvairovė leidžia visapusiškai tenkinti visuomenės narių poreikius. Vadinasi, verslas kuria naud¹. Verslo naud¹ žmogui ir visuomenei atskleidžia jo atliekamos funkcijos:

verslai gamina prekes ir teikia paslaugas;

verslai sukuria turt¹;

verslai perskirsto išteklius, skatina konkurencij¹;

verslininkai kuria naujas darbo vietas;

verslininkai moka mokesčius;

verslai tenkina asmeninius poreikius bei siekius tų asmenų, kurie juos turi ir valdo;

verslai (ypač nauji) yra tarsi laboratorijos, kuriose galima pigiai išbandyti idėjas, produktus, paslaugas, naujas rinkas;

verslai užpildo ribotas geografines, gamybines, paslaugų rinkas ir kt.

Verslo samprat¹ padeda suvokti bendroji verslo schema:

P – pradiniai pinigai;  GV – gamybos veiksniai;

PR – prekės ir paslaugos; P¹ – pradiniai pinigai plius pelnas.

Verslo sandar¹ galima pavaizduoti ir taip:

P è GV è PR è P¹,

Suprantama, kad čia P¹ > P, t. y. pelnas, kaip pinigų prieaugis yra verslo tikslas. Tiesa, pagrindinis tikslas gali būti ir ne pelnas, bet be pelno verslas negalės vystytis.

Norėdamas pagaminti prekes, teikti paslaugas, verslininkas į ekonominź veikl¹ turi įtraukti gamybos išteklius. Gamybos ištekliai yra trijų rūšių: gamtiniai, žmogiškieji ir kapitalo ištekliai. Gamtiniai ištekliai yra natūrali gamtos dovana. Žmogiškieji ištekliai, arba darbas, yra visos tos fizinės ir protinės pastangos, kurias žmonės naudoja prekėms ir paslaugoms kurti. Kapitalo ištekliai yra pastatai, mašinos, įrankiai, kurie irgi naudojami prekėms ir paslaugoms kurti. Kadangi gaminant bet kurį produkt¹ ar teikiant paslaug¹, visada prireiks gamtinių, žmogiškųjų ir kapitalo išteklių, dažnai jie vadinami gamybos veiksniais. Su trimis pagrindiniais gamybos veiksniais, ypač su žmogiškaisiais ištekliais, artimai susijźs verslumo veiksnys. Verslumas – gamybos veiksnys, kurio turinys – žmogaus gebėjimas sujungti kapitalo, žmogiškuosius ir gamtinius išteklius, organizuoti versl¹, įgyvendinti inovacijas, rizikuoti savo turtu ir gerove siekiant pelno.

Verslininkas – asmuo, disponuojantis kapitalu ir, siekdamas jį padidinti, ieškantis naujų pelningų veiklos krypčių, pasitelkiantis dalykines ir žmogišk¹sias savybes.

Vykdydamas savo tiesioginź funkcij¹ – vartotojų poreikių tenkinim¹ – verslininkas tuo pačiu atlieka ir partnerio vaidmenį: suteikia galimybź uždirbti kitiems žmonėms. Taigi, jo noras kurti gėrybes yra naudingas ne vien jam pačiam, bet ir kitiems visuomenės nariams.

Nepaisant verslininkų įvairovės, randama daug dalykų, kurie yra bendri visiems verslininkams. Visų pirma, tai – verslo iniciatyvos motyvai ir veiklos stimulai. Tarp tokių motyvų yra tradiciniai ir plačiai žinomi: siekimas būti šeimininku pačiam sau ir noras uždirbti kuo daugiau pinigų. Tačiau ne visiems verslininkams tai svarbiausia. Yra ir kitų, daugiau ar mažiau patrauklių verslo stimulų.

Kitas bendras dalykas – tai visiems verslininkams būdingi asmens bruožai. Kiekvienas žmogus, nusprendźs pradėti versl¹, turėtų išsiaiškinti savo būdo bruožus ir ugdyti tuos, kurie svarbūs verslininkui. Dažniausiai minimi verslininko asmens bruožai yra iniciatyvumas, komunikabilumas, gebėjimas vadovauti, ryžtingumas, polinkis į pamatuot¹ rizik¹, užsispyrimas, darbingumas, imlumas informacijai.

Šalia to, verslininkas privalo įvertinti verslo materialines prielaidas: koks kapitalas reikalingas verslui pradėti, kokios banko kredito ar paskolos iš privačių asmenų gavimo galimybės ir s¹lygos, kokios galimybės įsigyti patalpas, technik¹, kokia padėtis žaliavų, energetinių išteklių, darbo rinkoje, ar pakankamas rinkos dydis produkcijai realizuoti, kokia gali būti konkurencija ir kt.