CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKOS ATSIRADIMAS IR JOS VIETA BENDROJE RINKOS EKONOMIKOS SISTEMOJE

ekonomika

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKOS ATSIRADIMAS IR JOS VIETA BENDROJE RINKOS EKONOMIKOS SISTEMOJE

1.1. Vertybinių popierių rinkos padėtis tarp kitų rinkų

U˛sienio ekonomistai įvairiai apibūdina vertybinių popierių rinkos s¹vok¹: i dalies kaip potencialių mainų sfer¹, kaip institucij¹ ar mechanizm¹, suvedantį atskirų prekių ir paslaugų pirkėjus( paklausos atstovus) ir pardavėjus(tiekėjus). i rinka skiriasi nuo visų kitų rinkų pirmiausia savo preke, kuria prekiauja. Ta prekė - vertybiniai popieriai (VP). Taigi, VP cirkuliacija lemia rinkos dalyvių sudėtį, jos vietos padėtį, funkcionavimo tvark¹, reguliavimo taisykles ir t.t.

Labai svarbu susieti VP rink¹ su tokiomis rinkų rūimis kaip kapitalo rinka, finansų rinka, pinigų rinka ir t.t. Tradicikai iose rinkose ir prasideda piniginių iteklių judėjimas. Tarptautinėje praktikoje priimtoje terminologijoje: finansų rinka = pinigų rinka + kapitalo rinka. Pinigų rinkoje vyksta trumpalaikių - iki vieneriu metų santaupų, kapitalo rinkoje - vidutinių ir ilgalaikių (daugiau nei vienerių metų) santaupų judėjimai. VP rinka yra tiek pinigų rinkos, tiek kapitalo rinkos segmentas, apimantis bankų kreditų visum¹, piniginių iteklių paskirstym¹ per draudimo sfer¹, firmų vidaus kreditus ir t.t. VP rinka yra būtent tas mechanizmas, kuris ekonomikoje paskirsto pinigines santaupas. Pakankamai svarbi yra VP rinkos s¹veika su biud˛etu ir kreditų rinka. Biud˛etas, kreditų rinka ir VP rinka ne tik papildo vienas kit¹, bet ir konkuruoja vienas su kitu, ir labai priklauso vienas nuo kito. Pvz., biud˛eto didinimas, mokesčių augimas neivengiamai ir lygiomis s¹lygomis nulems piniginių iteklių, visuomenei ir ūkiui, suma˛ėjim¹ ir susiaurins bankų kreditų ir VP rinkas.

Da˛nai susiduriame su kitokiu VP rinkos pavadinimu - “fondų rinka”. Reiktų pabrė˛ti, kad s¹vokos sutampa ir gali būti vartojamos kaip sinonimai.

1.2. Vertybinių popierių rinkos atsiradimo istorija

Vertybinių popierių s¹voka buvo ˛inoma jau nuo vėlyvųjų viduram˛ių. Tuomet, did˛iųjų geografinių atradimų laikotarpiu, atsivėrė plačios erdvės tarptautinei prekybai. Verslininkams prireikė did˛iulio kapitalo, norint pasinaudoti puikiomis aplinkybėmis. U˛jūrio rinkų įsis¹vinimas ir prekiu pardavimas tapo neįmanomu pavieniams asmenims. Dėl ios prie˛asties atsirado akcinės bendrovės - anglų ir olandų kompanijos, prekiaujančios su Ost - Indija; jos ir tapo pirmaisiais VP emitentais. XVI- XVII am˛iuje Anglijoje steigėsi akcinės bendrovės, finansuojančios anglies gavyb¹, kitas kapitalui imlias akas. Tuo metu anglų brokeriai sudarinėjo sutartis tiesiog gatvėse arba kavinėse. I čia kilo “gatvės” rinkos pavadinimas.

Prasidėjus pramonės perversmui ir susikūrus apdirbimo įmonėms, plačiai paplito akcijų prekyba. Tam tikslui Londono brokeriai 1773 m. isinuomavo dalį karalikosios pinigų keityklos patalpų. Taip atsirado pirmoji pasaulyje Londono VP bir˛a, o kartu su “gatvės” rinka pradėjo vystytis ir “organizuota” rinka.

Pirmoji amerikietika VP bir˛a pradėjo veikti 1791 m. Filadelfijoje, o po metų- garsios Niujorko VP bir˛os pirmtakė.

Prad˛ioje bir˛os prekiavo ne tiek akcijomis, kiek obligacijomis, kurias noriai leido vyriausybė ir gele˛inkelio kompanijos, kurioms reikėjo itin didelių lėų`stambiai mainų gamybos infrastruktūrai sukurti.

Perėjimas prie akcinės nuosavybės XIX pabaigoje s¹lygojo bir˛ų specializacij¹ akcijų prekyboje, o obligacijų prekyba apsistojo “gatvės” rinkoje. 60 -ais XIX am˛iaus metais Vokietijoje atsirado universalūs investiciniai bankai, apsiėmź vykdyti visas tarpines operacijas su VP. Eksplotuodami netradicinius kapitalo altinius ir formuodami vos ne itisas pramonės akas, jie turėjo did˛iulź reikmź pirmaujančių alių (tokių, kaip JAV, vedijos, Prancūzijos) pramonės vystyme. I ių alių brokerinis verslas toliau plito po kitas pasaulio alis.

2. VERTYBINIŲ POPIERIŲ PASKIRTIS, JŲ RŪYS IR SUTEIKIAMOS TEISĖS

Norint sėkimingai aptarti VP rinkos funkcionavim¹, būtina ap˛velgti pačius VP. Egzistuoja daug po˛iūrių ir nuomonių dėl VP apibūdinimo: tai ratinis dokumentas, kaip korporacijos dalinis popierius (akcija), arba dokumentas liudijantis apie įsiskolinim¹ (obligacijos, notos, sertifikatai); tai akcijos arba obligacijos form¹ turinti investicija, tai dokumentai, keliantys reikalavimus realiems (fiziniams) aktyvams ir t. t. Bendru atveju VP suteikia nuosavybės titul¹, t. y. tokie juridiniai dokumentai, kurie liudija apie jų savininko teisź į turt¹ ir peln¹. Tuo atveju, kai sunku parinkti tikslų ir vienareikmį apibrė˛im¹, tarptautinėje praktikoje priimta apibrė˛ti objekt¹ pagal tas funkcijas, kurias jis atlieka ir pagal atskirus, jį sudarančius elementus.

2.1. Akcijos

Akcija - tai vertybinis popierius patvirtinantis indėlį į akcinį kapital¹ ir duodantis jo savinikui teisź gauti dividend¹. Akcijos būna įvairių rūių ir klasių:

1. Vardinės ir pareiktinės akcijos

Vardinės akcijos negali būti nei laisvai perduodamos nei parduodamos. Jomis gali naudotis tik jų savininkas, kurio pavardė nurodyta pačiose akcijose ir kuriam ios akcijos buvo parduotos. Vardinės akcijos keičia savinik¹ tik tada, kai akcinėje bendrovėje įforminamas atitinkamas jų perdavimo įraas.

Pareiktinź akcij¹ jų savininkai gali perduoti arba parduoti kitam asmeniui. Teisėmis, kurias suteikia ios akcijos, kaip ir pinigų atveju, toliau naudojasi jų nauji savininkai. Dividendas imokamas faktiniam akcijų savinkui nepriklausomai nuo to, kas buvo pradinis jų savininkas.

2. Paprastos ir privilegijuotos.

Visos akcinės bendrovės ileid˛ia paprastas akcijas. Paprastosios akcijos suteikia akcininkų susirinkime jų savininkams balsavimo teisź, leid˛ianči¹ dalyvauti bendrovės valdyme.

Privilegijuotos akcijos paprastai nesuteikia jų savininkams balsavimo teisės akcininkų susirinkimuose. akcininkų susirinkimuose jie turi tik patariamo balso teisź. Privilegijuotos akcijos turi pirmumo teisź paprastų akcijų at˛vilgiu gauti dividend¹.

Privilegijuotos akcijos yra kelių rūių:

1. Kumuliatyvinės privilegijuotos akcijos. Jos suteikia teisź perkelti dividendus vėlesniam laikui. Vadinasi, jeigu kuriais nors metais dividendas nebuvo mokamas jis vis tiek bus imokėtas vėlesniais metais u˛ visus neimokėtus metus.

2. Konvertuojamos privilegijuotos akcijos. Tokių akcijų savininkas turi teisź pagal pageidavim¹ per tam tikr¹ laikotarpį pakeisti savo akcijas į atitinkam¹ paprastų akcijų kiekį.

2.2. Obligacijos

Obligacija - tai vertybinis popierius, pa˛ymintis, kad jo savininkas suteikė kredit¹ fiziniam ar juridiniam asmeniui, ir patvirtinantis fizinio ar juridinio asmens įsipareigojim¹ gr¹˛inti vertybiniame popieriuje nurodytu laiku jo savininkui io vertybinio popieriaus nominali¹ kain¹ ir savininko teisź gauti i anksto numatytas palūkanas u˛ suteikt¹ kredit¹. Obligacijos yra geras kreditavimo altinis. Obligacijų savininkai nepretenduoja į akcinės bendrovės turt¹. Obligacijų tipai:

1. Konvertuojamos obligacijos. ios obligacijos akcinės bendrovės valdymo sprendimu gali būti keičiamos į bendrovės akcijas.

2. Vardinės obligacijos. Jų cirkuliacija yra ribo-jama ir ta prasme jos panaios į vardines akcijas. Vardinės obligacijos gali turėti papildomų teisių palyginti su pareiktinėmis obligacijomis.

3. Hibridiniai bir˛os vertybiniai popieriai. ios rūies obligacijos panaiausios į nekumuliatyvines privilegijuotas akcijas, kadangi palūkanų dydis joms nėra i anksto nustatomas ir priklauso nuo įmonės gaunamo pelno.

4. Obligacijos, kurioms nustatomas u˛statas. ių obligacijų u˛statas yra ne tik visi AB aktyvai obligacijų ileidimo momentu, bet ir tie, kuriuos bendrovė numato sukaupti ateityje.

5. Obligacijos, kurios ileid˛iamos nesant jokių specialių garantijų. Paprastai jas ileid˛ia didelės kompanijos.

2.3. Vekseliai

Vekselis- vertybinis popierius, pa˛ymintis grie˛tai įstatymo reglamentuotos formos ratik¹ piniginį įsipareigojim¹, iduodam¹ besiskolinančiojo kreditoriui, ir suteikiantis teisź reikalauti i pasiskolinusio nustatytu laiku sumokėti sum¹, nurodyt¹ vekselyje.

3. VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKOS STRUKTŪRA

IR JOS DALYVIAI

3.1. Vertybinių popierių rinkų rūys

Pirminė rinka - tai pirmųjų ir pakartotinų emisijų (naujų obligacijų ir akcijų ileidimo) rinka, kurioje įvyksta pirminis VP pasiskirstymas tarp investuotojų.

Antrinė rinka - tai rinka, kurioje vyksta pirminėje rinkoje ileistų VP apyvarta.

VP gyvavimo ciklas susideda i trijų pakopų:

Naujo VP ileidimas;

Pirminis VP paskirstymas;

VP apyvarta (pirkimas-pardavimas).

Pirm¹sias dvi pakopas apjungź gausime “pirminź rink¹”, trečioji pakopa yra susieta su “antrinės rinkos” s¹voka. I tikrųjų, antrinė rinka susideda i dviejų dalių organizuotos rinkos - VP bir˛os ir neorganizuotos rinkos (kartais vadinamos “gatvės” rinka). Praktikai visi VP pirmiausia patenka į “gatvės” rink¹. Tai - beveik visos obligacijos ir didelė dalis akcijų (ypač ma˛ai ˛inomų įmonių). Investicinio verslo pasaulinei patirčiai yra būdinga tokia tendencija: tik po to, kai akcijas iparduoda dileriai “gatvės” rinkoje, ir yra įrodomas jų patenkinamas paskirstymas, akcijomis leid˛iama prekiauti bir˛oje. Galima daryti ivad¹, kad neorganizuota (u˛bir˛inė) rinka ruoia dirv¹ pilnavertei bir˛ai. U˛bir˛inė VP rinka atlieka inkubatoriaus , auginančio įmones, kurių akcijos po kiek laiko atsidurs bir˛oje, vaidmenį.

Įvairių struktūrinių grandinių, skirtingų intersų buvimas VP rinkoje reikalauja subalansuotumo. Did˛iausia reikmź VP rinkoje turi likvidumas. Likvidi rinka charakterizuojama nedideliu skirtumu tarp pardavėjo siūlomos ir pirkėjo norimos kainos, ne˛ymiais sandorių kainų svyravimais. Kuo didesnis yra pardavėjų skaičius ir kuo auktesnis naujai pasiūlytų VP procentas, tuo didesnis rinkos likvidumas. Nukrypimai nuo ių normų gali sukelti kriminogeninź situacij¹, panik¹ tarp investuotojų.

Norint to ivengti, prekyba VP turi vykti stabiliai, be rykesnių pokyčių. Todėl VP sfera yra ypač grie˛tos valstybės kontrolės objektas. Kol VP rinkos valdymo organas - VP valstybinė inspekcija - neįsitikina emitento dokumentų ibaigtumu, teisėtumu, aikumu, - prekyba VP laikoma įstatymu draud˛iama. ie veiksniai yra orientuojami į investuotojų saugumo u˛tikrinim¹.

Reguliuojantiems organams įstatymai da˛niausiai suteikia tris funkcijas: registravim¹, vieumo u˛tikrinim¹, teisėtvarkos akoje palaikym¹. Licencijų suteikimas ir registravimas, prekiaujančių ir konsultuojančių investuotojus - pagrindinė funkcija. U˛siregistruoti privalo tiek pati tarpininkaujanti VP bir˛oje firma, tiek visi jos darbuotojai, turintys reikalų su VP. Yra iaikinamas kandidato profeionalus pasiruoimas, finansinė padėtis, asmeninių savybių pakankamumas, nustatomi rodikliai, ribojantys VP operacijų rinkas. Atsakomybės ikraipymo, taisyklių operuojant VP pa˛eidimo atveju, registracijos rezultatai gali būti anuliuoti ir atimta licencija. 1 ir 2 lentelėse pateikiamos atitinkamai pirminės ir antrinės VP rinkos schemas.

1 lentelė

Pirminės VP rinkos mechanizmas (ileidimas ir paskirstymas)

Pasiūla	Paklausa
Pasiūlos formavimasis	Paklausos formavimasis
Emitentai:	Investuotojai:
Pinigų poreikis; VP rūių, tipų, kategorijų pasirinkimas; VP ileidimo apimties ir kainos nustatymas.	Pinigų investicijoms turėjimas; VP rūių, tipų, kategorijų ir kompanijos-emitento pasirinkimas; norimo VP kiekio ir kainos nustatymas.

Susiformavus pasiūlai ir paklausai, seka ie etapai:

VP ileidimas ir paskirstymas.

Emitento, institucinio investuotojo, juristų, auditorių s¹veika.

Paskirstymo būdai: aukcionai, konkursai, pasiraymai, derybos.

Atsiskaitymas.

Emitentas apmoka institucinio investuotojo, juristų, auditorių paslaugas, suteikia garantijas.

2 lentelė

Antrinės VP rinkos mechanizmas (apyvarta)

Pasiūla	Paklausa
Pasiūlos formavimasis	Paklausos formavimasis
Pardavėjai:	Pirkėjai:
pardavimo motyvai	pirkimo motyvai
Pardavimo apimtis ir kainos nustatymas	Pirkimų apimtis ir kainos nustatymas

VP bir˛a privalo u˛tikrinti rinkos pastovum¹, likvidum¹ ir reguliavim¹, kainų nustatym¹. VP bir˛a yra prekybos, profesionalumo, technologijų VP rinkos branduolys. Pasaulio praktikoje įrodyta, kad svarbiausi¹ viet¹ u˛ima bir˛inės rinkos, kurių įtakoje formuojasi VP rinka. Nebir˛inės rinkos yra tik pradinė profesionalios bir˛os formavimosi stadija. 2 ir 3 paveikslai leid˛ia geriau suprasti profesionalios ir neprofesionalios veiklos skirtumus.

2 pav. Profesionali VP rinka

3 pav. Neprofesionali VP rinka

VP rinkas galima skirstyti ir pagal tokius kriterijus:

pagal naudojamus prekybos technologijos būdus (˛r.

pagal atskiras VP rūių rinkas (pvz., privilegijuotųjų akcijų, depozitinių sertifikatų vienerių metų termino rinkos).

pagal emitentus (akcinių bendrovių VP rinka, valstybinių VP rinka);

pagal terminus (pvz., neterminuotų VP rinka);

pagal teritorinius ir kitus kriterijus.

3.2. VP rinkų klasifikavimas pagal naudojamus prekybos technologijos būdus

Stichinė rinka - jai charakteringa tai, kad sandorių sudarymo taisyklės, reikalavimai VP, dalyviams ir t.t., nėra nustatyti. Prekyba vyksta laisvai, artimai kontaktuoja pirkėjas ir pardavėjas. Informacijos apie sandorius platinimo sistema neegzistuoja.

Paprasta aukcioninė rinka - tai geriausiai pa˛įstama rinka, kur egzistuoja tik pirkėjai. Nėra pirminės pardavėjų konkurencijos. Yra vieai paskelbiamas nuoseklus pasiūlymų s¹raas. Pirkėjai var˛osi tarpusavyje, stengdamiesi įsigyti norim¹ prekź, o kainos palaipsniui keliamos.

Dviguba aukcijoninė rinka - čia konkuruoja ne tik pirkėjai, bet ir pardavėjai. i rinka u˛tikrina VP kursų pastovum¹ ir rinkos likvidum¹.

Dilerinė rinka - tai vieta, kur pardavėjai vieai paskelbia apie siūlomas kainas ir s¹lygas pirkti VP. Pirkėjai, kurie sutinka su keliamomis s¹lygomis, paskelbia apie savo norus įsigyti VP. Pardavėjai privalo sudaryti sandorius su bet kuriuo asmeniu paskelbtomis kainomis. Tiesioginės konkurencijos tarp pirkėjų ir pardavėjų nėra.

3.3. VP rinkos dalyviai

Bet kurioje pasaulio VP rinkoje pagrindinis dalyvis yra emitentas. Emitentas apibrė˛iamas kaip rinkos subjektas, norintis pritraukti laisvas investuotovų lėas, nustatyta tvarka, savo vardu ileisdamas VP. Juo gali būti akcinė bendrovė, investicinė akcinė bendrovė, bankas, valstybė. Emitentas leid˛ia VP siekdamas ių tikslų:

1) Suformuoti arba padidinti jau suformuot¹ įstatinį kapital¹.

2)Suformuoti arba padidinti skolint¹ kapital¹. Lėos, gautos u˛ pirminėje VP rinkojź iplatintus vertybinius popierius, naudojamos emitento veiklai vystyti, arba jo skoloms padengti.

Emitentas, ileidźs VP, įgauna ias teises:

teisź dalyvauti akcinės bendrovės valdyme;

teisź į bendrovės turto dalį;

teisź į bendrovės pelno dalį, kuri realizuojama mokant dividendus.

Akcininkai ir investuotojai - tai fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie įstatymo nustatyta tvarka turi įsigijź bent vien¹ kokios nors bendrovės VP.

Klientai - tai fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie naudojasi finansų maklerio įmonių (FMĮ) teikiamomis paslaugomis perkant ir parduodant VP bir˛inėje ir u˛bir˛inėje rinkoje, yra konsultuojami investavimo klausimais, suteikia makleriams įgaliojimus tvarkyti ar valdyti jų VP paket¹, FMĮ turi atsidarź VP s¹skaitas.

Finansų maklerio įmonė - tai bet kokios rūies specializuota įmonė, gavusi licencij¹ verstis tarpininkavimo veikla VP rinkoje. Ji savo klientų vardu, naudodama lėas, atlieka VP pirkimo ir pardavimo operacijas, konsultuoja investuotojus, valdo savo klientų VP paketus, atidaro jų VP ir pinigų s¹skaitas ir yra atsakinga u˛ klientų nuosavybės teisės į VP įrodym¹. Tarp FMĮ ir klientų turi būti sudarytos ratikos sutartys pagal VP komisijos patvirtintas taisykles. Taigi, makleris (kitose alyse - brokeris) atlieka tarpininko vaidmenį: jis yra VP rinkos dalyvis ir organizatorius, atsakingas u˛ teising¹ pavedimų vykdym¹. Makleris rizikuoja tik tiek, kiek bus atsakingas u˛ iankstinį kliento VP ir pinigų s¹skaitų patikrinim¹. Mokestis makleriui da˛niausiai yra procentas nuo sandorio apimties, bet gali būti ir fiksuotas mokestis.

Vertybinių popierių bir˛a - specializuota nepelno įmonė, įsteigta dėl VP pasiūlos ir paklausos koncentravimo, sudaranti galimybź visiems rinkos subjektams per FMĮ operatyviai sudaryti sandorius, atsi˛velgiant į kurs¹, atspindintį susiklosčiusi¹ VP rinkos konjunktūr¹. Ji formuoja oficialų, einam¹jį ir kitus prekybos s¹raus. O tai skatina s¹˛ining¹ VP prekyb¹ ir u˛kerta keli¹ manipuliavimui kainomis ir kitiems nes¹˛iningiems veiksmams.

Kliringo bankas - institucija, u˛tikrinanti piniginių atsiskaitymų ir sandorių su VP įvykdym¹ tarp FMĮ ir bankų.

Investiciniai konsultantai - fiziniai ir juridiniai asmenys, teikiantys konsultacines paslaugas VP emitentams.

Instituciniai investuotojai - tai draudimo kompanijos, pensijiniai fondai, labdaros organizacijos - pelno nesiekiančios įmonės. Jie valdo itisus VP paketus, yra stambūs investuotojai, profesionaliai dirbantys VP rinkoje.

Kiekvienoje alyje, tame tarpe ir Lietuvoje, egzistuoja VP rinkos prie˛iūros ir reguliavimo funkcijas atliekanti valstybinė institucija.

4. VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKA LIETUVOJE

4.1. Nacionalinės VP bir˛os (NVPB) įkūrimas ir kiti rinkos dalyviai

Pirmoji bir˛a Lietuvoje veikė Klaipėdoje nuo 1775 m. iki 1945 m. Joje buvo prekiaujama eksportui skirtomis prekėmis: mediena, linais, grūdais. 1923-1940 m. Kaune veikusi bir˛a prekiavo u˛sienio valiuta bei vyriausybės vertybiniais popieriais. Vilniuje vertybinių popierių bir˛a veikė 1926-1936 m. Pokario metais Lietuvos vertybinių popierių rinka nebuvo plėtojama.

Po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m., pradėjus vykdyti ekonomikos reform¹, paremt¹ masine privatizacija, labai svarbu buvo paruoti bazź efektyviai struktūrai, kuri suteiktų akcininkams galimybes atlikti sandorius su savo akcijomis. Taigi Vertybinių popierių rinkos atkūrim¹ Lietuvoje lėmė ekonominės reformos, ypač masinė privatizacija.

1991 m. vasario mėn. Lietuvos Aukčiausioji Taryba priėmė Pirminio privatizavimo įstatym¹, ir antroje 1991 m. pusėje prasidėjo masinė privatizacija. io proceso metu buvo ileistas didelis kiekis vertybinių popierių - daugiausia paprastųjų vardinių akcijų, kurių savininkais tapo apie 1,5 mln. Lietuvos gyventojų.

Dėl itin didelės infliacijos buvo labai svarbu sukurti centralizuot¹ vertybinių popierių rink¹, kuri leistų nustatyti reali¹ ileistų vertybinių popierių rinkos kain¹ ir apsaugotų smulkius investuotojus. Atsi˛velgdama į egzistuojanči¹ vertybinių popierių rink¹, kurioje nebuvo popierinių vertybinių popierių ir sertifikatų, o vieninteliam akcininko nuosavybės teisių patvirtinimui buvo naudojami laikinieji akcininko pa˛ymėjimai, Lietuvos Vyriausybė nusprendė įdiegti nematerialios vertybinių popierių rinkos modelį.

1992 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Vyriausybės sprendimu Nr. 646 buvo įsteigta Nacionalinė vertybinių popierių bir˛a. Steigiamasis akcininkų susirinkimas įvyko 1993 m. baland˛io 20 d., kurio metu buvo irinkta 15 asmenų Bir˛os Taryba. Bir˛a įregistruota Vertybinių popierių komisijoje 1993 m. gegu˛ės 11 d.

Pirmoji Bir˛os prekybos sesija įvyko 1993 metų rugsėjo 14 d. Jos metu prekybos s¹rae buvo pateikti 19 emitentų 22 vertybiniai popieriai, įregistruota 19 finansų maklerio įmonių, parduotos 368 akcijos, o prekybos apyvarta sudarė 1630,5 Lt.

NVPB modelis, kuris buvo įdiegtas bendradarbiaujant su SBF-Bourse de Paris ir SICOVAM (Prancūzijos depozitoriumu), atitinka tarptautinius standartus ir G30 rekomendacijas.

is modelis yra laikomas vienu progresyviausių pasaulyje ir jau veikia Varuvoje, Prahoje, Kijeve. Prancūzijos vyriausybė ir Prancūzijos bir˛ų bendrovė parėmė ne tik konsultacijomis, bet ir finansikai - padovanojo kompiuterinź, programinė įrang¹.

Kodėl lietuviai pasirinko dematerilizuotus VP?

Pirmiausia todėl, kad Lietuvoje jau sukurtas mechanizmas ir paruoti specialistai, kurie u˛tikrina nematerialaus VP rinkos modelio funkcionavim¹. Antra- todėl, kad nemateriali VP rinka nereikalauja mil˛inikų fizinių VP spausdinimo ilaidų. Trečia- todėl, kad nematerialūs VP visikai apsaugoti nuo suklastojimo, padirbinėjimo, jų egzistavimo laikas neribotas. Ketvirta, nematerialių VP negalima pavogti ir parduoti.

Lietuvoje NVPB pri˛iūri valstybinė institucija - Vertybinių popierių komisija, kuri atlieka ir rinkos reguliavimo funkcijas.

Praslinkus vos vieneriems metams, duris atvėrė Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas - specifinės paskirties ne pelno įmonė, VP rinkos subjektams, atliekantiems operacijas su VP, teikianti įvairias paslaugas:

atidaro VP s¹skaitas emitentams ir finansų maklerių įmonėms(FMĮ);

u˛tikrina VP pervedim¹, vykdo atsiskaitymus tarp FMĮ ir bankų, remiantis gautais i bir˛os praneimais dėlsudarytų sandorių;

garantuoja, kad VP bus pervesti vienu metu su piniginiais atsiskaitymais;

kontroliuoja rinkoje cirkuliuojančių`VP emisijų apimtį;

u˛tikrina VP apskaitos vientisum¹ ir saugum¹;

kaupia, apdoroja ir teikia informacij¹, yra atsakingas u˛ VP duomenų bazės formavim¹ VP rinkai.

Trumpai tariant- tai vieta, kur VP pardavėjas legaliai juos parduoda pirkėjui ir kur VP saugomi kaip banke. iuo atveju Lietuva inaudojo galimybź įdiegti vien¹ i perspektyviausių VP apskaitos modelių paruotų ir sukurtų Prancūzijos VP depozitoriumo (SICOVAM) specialistų.

Per pastaruosius penkerius metus Nacionalinė vertybinių popierių bir˛a plėtojosi ir augo kartu su Lietuvos kapitalo rinka. Per į laikotarpį buvo sukurtas teisinis pagrindas organizuotai, valstybės reguliuojamai, profesionaliai vertybinių popierių rinkai funkcionuoti, iaugo rinkos dalyvių bei jos organizatorių patyrimas. Nuolatinis dėmesys Nacionalinės vertybinių popierių bir˛os prekybos sistemos tobulinimui ir materialinės- techninės bazės plėtrai leido laiku reaguoti į vykstančius vertybinių popierių rinkos pokyčius.

Sparčiai augo emitentų skaičius Bir˛os prekybos s¹rauose : nuo 44 - 1993 m. iki 600 1997 m. Tuo pačiu, augant prekybos apimtims, augo ir vertybinių popierių bir˛os kapitalizacija : nuo 40 mln. litų 1993 m. iki 10 milijardų litų 1997 m. Jeigu per 1993-1996 m. laikotarpį bendra Bir˛os apyvarta siekė 1088 milijonus litų, tai tik 1997 metų apyvarta jau - 1463 milijonus litų.

Sėkmingai savo veikl¹ plečia Centrinis VP depozitoriumas. Lietuvos finansų rinkoje vis svarbesnź viet¹ u˛ima finansų maklerio įmonės ir ios rinkos profesionalai - finansų makleriai.

Svarbi¹ funkcij¹ Lietuvos VP rinkoje atlieka finansiniai makleriai. Jie - pagrindiniai rinkos dalyviai ir organizatoriai, kuriems suteikiama teisė tarpininkauti perskirstant kapital¹, įkūnyt¹ vertybiniuose popieriuose.

Finansinio maklerio įmonė- Lietuvos Respublikos ar u˛sienio juridinių ar ar finansinių asmenų įsteigta bet kokios rūies specializuota įmonė, vykdanti operacijas su vertybiniais popieriais, gavusi komisijos leidim¹.

Makleris - tai finansinio maklerio įmonės savininkas arba įgaliotas asmuo, ilaikźs vertybinių popierių komisijos egzaminus arba turintis kitokį ios komisijos pripa˛int¹ kvalifikacinį sertifikat¹ ir atstovaujantis įmonei, perkant ar parduodant vertybinius popierius. Įmonė, norinti gauti leidim¹ vykdyti operacijas su vertybiniais popieriais, komisijai turi pateikti:

1. Pareikim¹,

2. Steigimo dokumentus,

3. Banko iduot¹ pa˛ym¹ apie sumokėt¹ valstybinź rinkliav¹.

Įstatymų nustatyta tvarka finansinio maklerio įmonės gali jungtis į asociacijas, kurios koordinuoja ių įmonių veikl¹, atstovauja jų interesams ir tobulina vertybinių popierių rinkos infrastruktūr¹.

Finansinio maklerio įmonė atlieka ias funkcijas:

- siūlo vertybinius popierius vieajai apyvartai;

- esant pavedimui, saugo vertybinių popierių paket¹;

- konsultuoja vertybinių popierių emisijos ir apyvartos klausimais;

- perka ir parduoda vertybinius popierius ( savo vardu ir u˛sakovo lėomis, savo vardu ir savo lėomis );

4.2. Prekybos sistema

Nacionalinėje vertybinių popierių bir˛oje sandoriai gali būti sudaromi centrinėje rinkoje bei tiesiogiai pirkėjui susitariant su pardavėju. Pastarieji sandoriai vadinama tiesioginiais.

Akcijų pirkėjas ir/arba pardavėjas gali dalyvauti bir˛os prekyboje tik per vieosios apyvartos tarpinink¹ – finansų maklerio įmonź (vienas i galimų maklerio veiklos variantų pateiktas 2 priede) arba komercinio banko specializuot¹ padalinį, turinčius teisź prekiauti Bir˛oje.

Pavedimus sudaryti visų rūių sandoriams vieosios apyvartos tarpininkai gali tiesiogiai i savo darbo vietų kompiuterių tinklo pagalba arba naudotis Bir˛oje esančiomis darbo vietomis.

4.2.1. Centrinė rinka

Pagrindinė Bir˛os centrinės rinkos u˛duotis yra sudaryti vieosios apyvartos tarpininkams galimybź pateikti vie¹ pavedim¹ pirkti ir/arba parduoti vertybinius popierius. Tokiu būdu sudaroma galimybė netiesiogiai susitikti pirkėjui su pardavėju arba vieai paskelbti savo ketinim¹ pirkti arba parduoti vertybinius popierius.

Nacionalinėje vertybinių popierių bir˛oje centrinėje rinkoje sandorių akcijomis sudarymui naudojamos dvi prekybos rūys – prekyba fiksuota kaina ir nepertraukiama prekyba.

4.2.1.1. Prekyba akcijomis fiksuota kaina

Prekybos fiksuota kaina pagrindinis bruo˛as yra tai, kad visi sandoriai vienos prekybos sesijos metu sudaromi vienu kursu. i prekybos centrinėje rinkoje rūis taikoma visoms akcijoms, esančioms Einamojo prekybos s¹rao B grupėje, o taip pat ir akcijoms esančioms kituose s¹rauose, jei joms panaikintos kainos kitimo ribos.

Iki nustatyto laiko visi vieosios apyvartos tarpininkai gali pateikti pavedimus pirkti ir/arba parduoti akcijas o taip pat juos koreguoti bei anuliuoti. Pateikdami pavedimus vieosios apyvartos tarpininkai gali susipa˛inti su visų vieosios apyvartos tarpininkų pateiktais pavedimais. Nustatytu laiku pavedimų pateikimas nutraukiamas. Nuo io momento pavedimų koregavimas bei jų anuliavimas neleid˛iamas. Pabaigus pavedimų priėmim¹, kiekvienai akcijų emisijai, kuriai gauti pavedimai nustatomas rinkos kursas. Visi prekybos sesijai gauti pavedimai turi vienod¹ įtak¹ kurso nustatymui. Nustatant rinkos kurs¹ laikoma, kad pirkėjas visuomet sutinka mokėti ma˛iau, o pardavėjas – visuomet sutinka parduoti brangiau, nei jie nurodė pavedime. Pagrindinis kurso nustatymo kriterijus – maksimalus galimų nupirkti (tuo pačiu ir parduoti) akcijų skaičius. Einamojo prekybos s¹rao B grupės akcijoms gali būti taikomos 20% kurso kitimo ribos. Tai reikia, kad kursas vienos prekybos sesijos metu negali pakilti arba nukristi daugiau kaip 20% nuo paskutinio kurso. Jei akcijų kursas nustatytas kurso kitimo ribose, sudarant sandorius pirmiausia tenkinami pavedimai pirkti auktesne ir parduoti ˛emesne kaina nei nustatytas kursas. Pavedimai nustatytu kursu tenkinami proporcingai.

Nustačius akcijų kurs¹, priimami papildomi pavedimai. Papildomi pavedimai priimami tik nustatytu kursu, o jei jis nenustatytas – Bir˛os skelbtu kursu nepriklausomai nuo rinkos disbalanso krypties. Papildomi pavedimi vykdomi laikantis laiko prioriteto.

4.2.1.2. Nepertraukiama prekyba

Nepertraukiamos prekybos būdu prekiaujama visomis Oficialaus s¹rao ir Einamojo s¹rao A grupės akcijomis, jei joms nepanaikintos kainos kitimo ribos.

Nepertraukiamos prekybos pagrindinis bruo˛as yra tai, kad prekybos sistema, gavusi nauj¹ pavedim¹, i karto patikrina ar yra kita atitinkanti sandorio alis tarp anksčiau gautų pavedimų. Jei tokia sandorio alis randama – pavedimas vykdomas i karto, jei ne – pavedimas įraomas tarp laukiančių. Apie įvykdyt¹ pavedim¹ ir įregistruot¹ sandorį nedelsiant informuojami visi vieosios apyvartos tarpininkai, dalyvaujantys prekyboje.

Pavedimai vykdomi laikantis kainos ir laiko prioriteto. Tai reikia, kad pirmiausia vykdomi pavedimai pirkti aukčiausia ir parduoti ˛emiausia kainomis. Jei yra keletas vienos rūies pavedimų vienodomis kainomis, pirmiausia vykdomas anksčiausiai gautas pavedimas.

Pavedimai gali būti vykdomi pilnai arba dalinai. Dalinai įvykdytas pavedimas neįvykdyta dalimi lieka prekybos sistemoje laukimo re˛ime iki jo pilno įvykdymo. Vieosios apyvartos tarpininkai neįvykdytus ir dalinai įvykdytus (jų neįvykdyt¹ dalį) gali koreguoti arba anuliuoti.

Prekyba pradedama - kaupiant vieosios apyvartos tarpininkų pateikiamus pavedimus. Nustatytu laiku pavedimų pateikimas nutraukiamas ir visoms akcijoms, kurioms pateikti pavedimai, nustatomas akcijų prekybos sesijos atidarymo kursas. Akcijų prekybos sesijos atidarymo kursas negali skirtis daugiau kaip 10% nuo paskutinės nustatytos vidutinės rinkos kainos. Nustačius atidarymo kurs¹, nustatytu kursu priimami papildomi pavedimai. Jei kursas nenustatytas, papildomi pavedimai nepriimami. Pavedimai prekybos sesijos atidarymui bei papildomi pavedimai pateikiami ir akcijų kursas nustatomas tokiu pat kaip ir prekybos fiksuota kaina būdu.

Pasibaigus papildomų pavedimų priėmimui, pradedama nepertraukiama prekyba. Likź neįvykdyti arba dalinai neįvykdyti, prekybos sesijos atidarymui pateikti pavedimai, o taip pat ir papildomi pavedimai, nepertraukiamoje prekyboje nedalyvauja.

Nepertraukiamos prekybos metu akcijų kursas negali skirtis daugiau kaip 5% nuo akcijų prekybos sesijos atidarymo kurso. Jeigu prekybos sesijos atidarymo metu rinkos kaina nenustatyta, nepertraukiamos prekybos sesijos metu akcijų kaina negali skirtis daugiau kaip 5% nuo paskutinės paskaičiuotos vidutinės akcijų kainos.

Prekybos sesija pabaigoje paskaičiuojama vidutinė kiekvienos emisijos akcijų kaina, nuo kurios vėlesnėse prekybos sesijose bus skaičiuojamos kainos kitimo ribos.

4.2.2. Prekyba skolos vertybiniais popieriais

iuo metu prekyboje dalyvauja tik Vyriausybės vertybiniai popieriai.

Pateikdami pavedimus, vieosios apyvartos tarpininkai gali nurodyti minimalų vertybinių popierių kiekį, kurį sutinka pirkti arba parduoti.

Prekyba vykdoma dviem ciklais. Po pirmojo prekybos ciklo pagal gautus pavedimus bir˛a sudaro sandorius. Neįvykdyti arba dalinai įvykdyti pavedimai (neįvykdyta dalimi) dalyvauja antrajame cikle. Neįvykdyti ir įvykdyti pavedimai gali būti anuliuojami. Sudaryti sandoriai neataukiami.

Sudarant sandorius vadovaujamasi kainos prioriteto principu. Jei ta pačia kaina parduodama ma˛iau Vyriausybės vertybinių popierių, nei perkama ir atvirkčiai, jei perkama Vyriausybės vertybinių popierių ma˛iau nei parduodama, tokie pavedimai vykdomi proporcingai jų dyd˛iui. Sandorio kaina priimama to sandorio pirkimo pavedimo kaina.

4.2.3. Tiesioginiai sandoriai

Pagrindinė tiesioginių sandorių u˛duotis yra suteikti pirkėjui galimybź sudaryti sandorį su jam i anksto ˛inomu pardavėju. Jei pirkėjas arba pardavėjas savarankikai neranda antrosios sandorio alies, Bir˛a savo informacinės sistemos pagalba sudaro galimybź vieai paskelbti ketinim¹ pirkti arba parduoti akcijų paket¹ tiesiogiai derantis dėl pardavimo s¹lygų.

Tiesioginio sandorio dyd˛iui apribojimai netaikomi. Jei tiesioginį sandorį sudaro vieosios apyvartos tarpininkas su savo klientu, taikomas apribojimas sandorio akcijos kainai. Tokiu sandoriu akcijų kaina negali skirtis daugiau kaip 35% nuo paskutinės vidutinės kainos arba paskutinio įregistruoto kurso. Kainos bei dyd˛io apribojimai sandoriams Vyriausybės vertybiniais popieriais netaikomi.

Sandorio alims sutarus sandoriai gali būti ataukiami. Jei tiesioginis sandoris ataukiamas iki prekybos sesijos, kurioje jis įregistruotas pabaigos, jis neregistruojamas ir prekybos sesijos rezultatuose neskelbiamas. Jei tiesioginis sandoris ataukiamas iki atsiskaitymo dienos, Bir˛a apie tai paskelbia vieai. Atsiskaitymo dien¹, o taip pat po jos tiesioginis sandoris neataukiamas.

4.2.4. Atsiskaitymai

Atsiskaitymai pinigais u˛ sandorius sudarytus centrinėje rinkoje vykdomi per Kliringo bank¹. Kliringo banko funkcijas atlieka Lietuvos banko Atsiskaitymų centras. Atsikaitymai u˛ tiesioginius sandorius gali būti vykdomi per Kliringo bank¹, o taip pat, sandorio alims tarpusavyje susitarus, tiesiogiai.

Atsiskaitymai u˛ centrinės rinkos sandorius vykdomi pagal suvestines pozicijas. Vieosios apyvartos tarpininkams suvestinės pozicijos skaičiuojamos atskirai pagal kiekvien¹ atsiskaitymo cikl¹. U˛ sandorius, sudarytus centrinėje rinkoje akcijomis, atsiskaitoma T+3 dien¹, laikant, kad sandorio sudarymo diena yra T. U˛ sandorius, sudarytus centrinėje rinkoje Vyriausybės vertybiniais popieriais – atsiskaitoma T+1 dien¹.

Jei vieosios apyvartos tarpininkas negali pateikti vertybinių popierių atsiskaityti u˛ centrinės rinkos sandorius, jam suteikiama teisė per tris artimiausias prekybos sesijas juos surasti. Jei tai padaryti nepavyksta, Bir˛a organizuoja specialų aukcion¹. Nepavykus nupirkti ir tokiu būdu – vertybinių popierių pritrūkźs vieosios apyvartos tarpininkas privalo nukentėjusiai sandorio aliai sumokėti kompensacij¹.

Jei vieosios apyvartos tarpininkas nesukaupia pakankamo pinigų kiekio Kliringo banke centrinės rinkos sandoriams apmokėti, bir˛a sandorius apmoka Garantinio fondo lėomis, o nuosavybės teisė u˛ tokiu būdu apmokėtus vertybinius popierius pereina Garantiniam fondui.

Garantinio fondo pagrindinis tikslas sudaryti s¹lygas, kad Bir˛oje sudaryti sandoriai būtų vykdomi pilnai. Garantinis fondas susideda i visų Bir˛oje turinčių teisź prekiauti vieosios apyvartos tarpininkų įnaų. Garantinis fondas draud˛ia tik centrinėje rinkoje sudarytus sandorius.

Atsiskaitymų ciklas u˛ tiesioginiais sandoriais įsigytus vertybinius popierius gali būti nuo T+1 iki T+5 dienos, o jeigu sandorį sudaro du vieno vieosios apyvartos tarpininko klientai, atsiskaitymai gali įvykti ir sandorio sudarymo dien¹. U˛ kiekvien¹ tiesioginį sandorį atsiskaitoma atskirai. Jei sudarant tiesioginį sandorį sandorio alims atstovaujantys vieosios apyvartos tarpininkai numatė, kad atsiskaitymai vyks per Kliringo bank¹, ne vėliau kaip nurodyt¹ atsiskaitymo dien¹ jie privalo sukaupti atitinkam¹ pinigų kiekį kliringo banke. Jei sudarant tiesioginį sandorį buvo numatyta, kad sandorio alys atsiskaitys tiesiogiai, vieosios apyvartos tarpininkai atstovavź sandorio alims privalo ne vėliau atsiskaitymo dienos pristatyti bir˛ai raytinį patvirtinim¹ apie atsiskaitymus.

Nesukaupus pakankamo pinigų kiekio Kliringo banke atsiskaityti u˛ tiesioginius sandorius arba nepristačius raytinio patvirtinimo apie atsiskaitymus tiesioginio sandorio vykdymas sustabdomas.

4.3. Vertybinių popierių registracija

Vertybiniai popieriai registruojami Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijoje.

Emitentas, nusprendźs ileisti vertybinį popierių, privalo pateikti komisijai paraik¹, kurioje nurodyti ie dokumentai:

1. Emitento pavadinimas ir buveinės adresas.

2. Informacija apie ileid˛iamų vertybinių popierių klases, rūis , emisines kainas.

3. Numatomas vertybinių popierių platinimo būdas.

Pagrindinė informacija apie emitent¹ ir jo siūlomus vertybinius popierius pateikiama prospekte. Kiekvienam potencialiam investitoriui turi būti suteikta galimybė susipa˛inti su prospektu.

Prospekte turi būti nurodoma:

- emitento pavadinimas, adresas, veiklos pobūdis;

- emitento stebėtojų tarybos, valdybos narių vardai, pavardės, mokslo cenzas, laipsnis, profesija;

- informacija apie emitento įstatinio kapitalo dydį, nekilnojamo turto sudėtį ir jo balansinź vertź, akcijų skaičių pagal rūis ir klases;

- nepriklausomų auditorių patvirtinta informacija apie emitento paskutiniųjų vienerių veiklos metų finansinius rezultatus, akcininkam paskirtus dividendus;

- informacija apie lėų, kurios bus gautos iplatinus vertybinius popierius, naudojim¹ ir ekonominį pagrindim¹;

- rizikos veiksniai, susijź su emitento veikla;

- ileid˛iamų vertybinių popierių skaičiavimas, nominali vertė, emisinė kaina;

- vertybinių popierių platinimo terminas;

- informacija apie ankstesnes vertybinių popierių ilaidas.

Prospekto prad˛ioje idėstytos dokumentų santraukos, supa˛indinančios investitorius su emisine informacija apie emitent¹ ir jo vertybinių popierių veikla. Jei vertybinis popierius numatoma platinti ne vieai, tai pateikiamas supaprastintas prospekto variantas.

Komisija privalo inagrinėti pateikt¹ paraik¹ bei prospekto ( memorandumo ) duomenis ir per 30 dienų nuo paraikos pateikimo duoti atsakym¹. Emitentas Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka atsako u˛ prospekte pateiktų duomenų teisingum¹.

4.4. Vertybinių popierių kotiravimas

Kotiravimas - tai kainų, kuriomis vykdomi bir˛os sandoriai, fiksavimas ir vieas skelbimas. Kotiravimo biuras, inagrinėjźs paskutinės prekybos sesijos rezultatus, pateikia juos akcijų pardavėjams ir pirkėjams bir˛os prekybos dien¹ specialiame biuletenyje. Biuletenio pavyzdys pateiktas 1 priede, kur lentelės duomenys rodo, kad “ A “ vertybinių popierių “ n “ dien¹ buvo parduota 200 vnt. Palyginus su praėjusios sesijos rezultatais ( oficialiu kursu ), akcijų “ A “ kaina pakilo 2 lt.

Bir˛os ima i įmonių, kurių akcijos u˛registruotos, kotiravimo mokestį.

Kaip vykdoma kotiruotė ( tai yra parinkimas optimaliausios tiek pirkimo, tiek pardavimo kainos ) galima pailiustruoti iuo pavyzd˛iu.

Vertybinių popierių bir˛a kiekvien¹ dien¹ gauna i klientu pasiūlymų, kuriuose nurodoma maksimali pirkimo kaina (pavyzd˛iui, 25 akcijos po 150 lt., 22 akcijos po 151 lt., 19 akcijų po 152 lt., 13 akcijų po 153 lt., 7 akcijos po 154 lt.). Tuo pačiu metu keli klientai pateikia bir˛ai pasiūlymus parduoti vertybinius popierius, nurodydami pardavimo kain¹ (pavyzd˛iui, 8 akcijos po 150 lt., 13 akcijų po 151 lt.,16 akcijų po 152 lt., 20 akcijų po 153 lt.,23 akcijos po 154 lt.). Turint i¹ informacij¹ sudaroma paklausos - pasiūlos suvestinė.

Bir˛os tikslas - nustatyti optimaliausi¹ akcijos kain¹, kad bir˛os prekybos dien¹ įvyktų kuo daugiau sandėrių, tai yra būtų patenkinta did˛ioji dauguma pirkėjų ir pardavėjų. Naudojant į princip¹ suvedama akumuliuota paklausa ir pasiūla. Todėl pirkėjai, norintys nusipirkti akcijų po 154 lt., geriau jas nusipirks po 153 lt. ( tuomet akumuliuota paklausa 7 +13 = 20 ). Taip pat parduodantys po 150 lt., noriai parduos akcijas po 151 lt. ( akumuliuota pasiūla 8 + 13 = 21 ). Tokiu būdu apskaičiuojama akumuliuota paklausa ir pasiūla kiekvienai kainai. Toliau parenkama optimaliausia kaina. iuo atveju bus 152 lt., tuomet bus įvykdyti 29 sandėriai. (Lieka 10 akcijų ). Bet kuriuo kitu atveju, pavyzd˛iui, parinkus kain¹ 153 lt., įvyktų 20 sandėrių (lieka 29 akcijos neparduotos ).

Taigi, standartinis kotiravimas iaikina aukčiausi¹ pirkimo kain¹ ir ˛emiausi¹- pardavimo.

4.4.1. Kotiravimo metodai

1. Kotiravimas aukiant. - io metodo esmė ta, kad susirenka bir˛os bendrovių atstovai, kurie balsu sako pasiūlas ir paklausas, u˛raytas knygutėse, tol, kol nusistovi pusiausvyra. Siekdami ivengti nesusipratimų tame urmulyje, jie savo ˛od˛ius palydi rankos ir pirtų ˛enklais, kurie reikia, ko jie nori, kiek akcijų ima ar paduoda. Vienas bir˛os bendrovių atstovas, vadinamas kotiruotoju, u˛rao i eilės kursus, apie kuriuos sukasi diskusija, ir jų nenutriaa tol, kol nusistovi pusiausvyros kursas. Tas kursas pabraukiamas ir tampa kotiravimo kursu.

Seansas tźsiasi, įvertinami nauji u˛sakymai, kurie gali būti gauti po pirmojo kurso kotiravimo ir, savaime suprantama, įvertinami tie u˛sakymai, kurie įvykdyti, nes neatitiko nurodyto kurso.

Kotiravimas aukiant taikomas visoms vertybėms, o labiausiai - “ einančioms “ obligacijoms.

is metodas plačiausiai vartojamas Pary˛iaus rinkoje, nes ji yra sulėtinta rinka. Tačiau tais atvejais, kai u˛plūsta u˛sakymai ir isibalansuoja rinka, tiesiogiai susitarti visiems aukiant darosi nebeįmanoma. Be to, labai sunku susitarti, jei rinka labai ma˛a. Tokiais atvejais tenka vartoti vien¹ i dviejų, beje, panaių procedūrų, kurios leid˛ia ramiai inarplioti pateiktų u˛sakymų pynź: kotiruojant per kartotek¹ ar per dė˛utź.

2. Kotiravimas per kartotek¹. Kiekvienai vertybei “kartotekoje“ sukaupiami visi u˛sakymai toje bir˛os bendrovėje, kuri yra tos vertybės “specialistė“.

Kiekviena bir˛os bendrovė nori, kad jai būtų patikėta misija kotiruoti tam tikrų bendrovių akcijas ar obligacijas ir kiekvien¹ dien¹ nustatyti kurs¹.

3. Kotiravimas per dė˛utź. i procedūra tokia pat kaip ir kotiruojant per kartotek¹, bet visus u˛sakymus centralizuotai tvarko pati bir˛ų bendrovė. Tai iimtinis kotiravimo būdas, taikomas tik tada, kai kurios nors vertybės rinkoje atsiranda ypatingų sunkumų.

4.5.. Lietuvos Nacionalinės vertybinių popierių bir˛os valdymas

Bir˛os valdymo sistem¹ sudaro jos renkami organai:

- Bir˛os akcininkų susirinkimas,

- Bir˛os taryba,

- Bir˛os valdyba.

Aukčiausias Bir˛os valdymo organas yra Bir˛os akcininkų susirinkimas, kuris vyksta ne rečiau kaip vien¹ kart¹ per metus. Susirinkimas tvirtina, papildo Bir˛os įstatus, renka Bir˛os tarybos narius, Revizinės komisijos narius, Bir˛os arbitra˛¹, taip pat tvirtina maklerių etikos taisykles, nustato baudų koeficiantus u˛ prekybos ar etikos taisyklių pa˛eidimus. Be to, turi teisź reorganizuoti ar likviduoti Bir˛¹.

Bir˛os taryba yra kolegialus organas, atliekantis Bir˛os veiklos stebėjimo, analizės ir kontrolės funkcijas laikotarpiais tarp akcininkų susirinkimų. Bir˛os taryba sudaroma i 15 narių metų laikotarpiui. Bir˛os tarybos nariai privalo saugoti slapt¹ informacij¹, kuri jiems tapo prieinama, vykdant savo tarnybines pareigas.

Bir˛os valdyba - taip pat kolegialus organas, kuris vadovauja bendrai Bir˛os ūkinei - komercinei veiklai ir tvarko jos reikalus tarp akcininkų susirinkimų. Bir˛os valdyba sudaroma i narių 3 metų laikotarpiui. Bir˛os valdybos nariai solidariai atsako u˛ bendrovei padarytus nuostolius.

Bir˛os Tarybos ir Valdybos nariai negali būti kitos vertybinių popierių bir˛os steigėjais, valdybos ar tarybos nariais.

Bir˛os valdyba samdo administracij¹ atlikti vykdom¹sias funkcijas. Su administracijos generaliniu direktoriumi sudaroma darbo sutartis, pagal kuri¹ direktorius gali disponuoti Bir˛os turtu ir piniginėmis lėomis pagal Valdybos patvirtint¹ s¹mat¹, teikti pasiūlymus dėl administracijos sudėties, atstovauti bir˛ai, sudarant sutartis, tvarkyti akcijų registracijos knyg¹.

Bir˛os akcininkų susirinkimas renka Revizinź komisij¹, kuri tikrina Bir˛os finansinės apskaitos dokumentus, metinį balans¹, Bir˛os steigimo s¹mat¹. Revizijos vykdomos ne rečiau kaip vien¹ kart¹ per metus.

Bir˛os akcininkų susirinkimas taip pat irenka arbitra˛¹, kuris teikia juridinio pobūd˛io kosultacijas ir sprend˛ia su vertybinių popierių prekyba susijusius ginčus.

Vertybinių popierių Bir˛os valdymo struktūra yra pateikta 3 priede.

5. IVADOS

iame darbe stengiausi trumpai aptarti vertybinių popierių rinkos bendruosius bruo˛us ir ypatumus. Vertybinių popierių rinkos tema yra labai plati ir turtinga savo informacija. Apibendrinant, galima pridurti, kad vertybinių popierių rinka - tai be galo sudėtingas, detalizuotas ir specifinis mechanizmas, atsiradźs dėl smarkios prekybinių santykių formavimosi dinamikos.

Vertybinių popierių rinkos atsiradimas Lietuvoje byloja apie rykų ekonomikos postūmį į priekį. Galime d˛iaugtis mūsų modernia vertybinių popierių bir˛a. Tai viena geriausiai funkcionuojančių organizacijų alyje iuo metu. Tikėtina, kad vertybinių popierių rinka padės subalansuoti Lietuvos ekonomik¹ ir apsaugos valstybės piliečius nuo finansinių tragedijų.

LITERATŪRA

1. Brazauskas A. Fondų bir˛os: oficialioji ir eėlinė pusės // Lietuvos rytas.-1994.-Nr.68.-P.11.

2. Brazauskas A. Pagrindinės loimo taisyklės emitentams // Lietuvos rytas.-1994.-Nr.78.-P.8.

3. Budzinauskas S. Lietuvos Centrinio depozitoriumo vieta VP rinkoje // Reapublika.-1994.12.09.

4. Busila R. Vertybinių popierių rinka pasipildė obligacijomis // Respublika.-1994.11.25.

5. Defosse G., Balley P. Vertybinių popierių bir˛a.- K., 1994.

6. Gaidienė Z. Finansų valdymas.-K.,1995.- 112p.

7. Keleras A. Lietuvos Centrinis vertybinių popierių depozitoriumas // Respublika.-1994.12.09.

8. Niaura A. Bir˛oje dirbantis makleris - jūsų makleris // Respublika.-1994.12.23.

9. Racevičius S. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, emitentas yra pagrindinis vertybinių popierių rinkos dalyvis //Lietuvos rytas.-1994.-Nr.68.-P.11.

10. Vilkelis E. Vertybinių popierių bir˛a - rinkos ekonomikos sudedamoji dalis // Lietuvos rytas.-1994.-Nr.48.-P.10.

11. Nacionalinė Vertybinių Popierių Bir˛a

https://www.nse.lt

12. Lietuvos Centrinis Vertybinių Popierių Depozitoriumas

https://www.csdl.lt

PRIEDAI

priedas

Biuletenio lentelė

Vertybinių popierių kodas	Vertybinių popierių pavadini-mas	Parduotų vertybinių popierių kiekis	U˛regis-truota aukčiau-sia kaina	U˛regis-truota ˛emiausia kaina	Kaina bir˛os atidarymo metu	Kainos pasikeitimas lyginant su paskutine sesija
	A

2 priedas

Maklerio veiklos algoritmo pavyzdys

3 priedas

Lietuvos Vertybinių Popierių Bir˛os valdymo struktūra

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 2151
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/253/VERTYBINI-POPIERI-RINKOS-ATSIR71497.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/253/VERTYBINI-POPIERI-RINKOS-ATSIR71497.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/253/VERTYBINI-POPIERI-RINKOS-ATSIR71497.php">VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKOS ATSIRADIMAS IR JOS VIETA BENDROJE RINKOS EKONOMIKOS SISTEMOJE</a>

VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKOS ATSIRADIMAS IR JOS VIETA BENDROJE RINKOS EKONOMIKOS SISTEMOJE

ekonomika

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: