VERTYBINIØ POPIERIØ RINKA LIETUVOJE

VERTYBINIØ POPIERIØ RINKA LIETUVOJE

1. Nacionalinės VP birþos (NVPB) įkûrimas ir kiti rinkos dalyviai

Pirmoji birþa Lietuvoje veikė Klaipėdoje nuo 1775 m. iki 1945 m. Joje buvo prekiaujama eksportui skirtomis prekėmis: mediena, linais, grûdais. 1923-1940 m. Kaune veikusi birþa prekiavo uþsienio valiuta bei vyriausybės vertybiniais popieriais. Vilniuje vertybiniø popieriø birþa veikė 1926-1936 m. Pokario metais Lietuvos vertybiniø popieriø rinka nebuvo plėtojama.

Po nepriklausomybės atkûrimo 1990 m., pradėjus vykdyti ekonomikos reformà, paremtà masine privatizacija, labai svarbu buvo paruoðti bazæ efektyviai struktûrai, kuri suteiktø akcininkams galimybes atlikti sandorius su savo akcijomis. Taigi Vertybiniø popieriø rinkos atkûrimà Lietuvoje lėmė ekonominės reformos, ypaè masinė privatizacija.

1991 m. vasario mėn. Lietuvos Aukðèiausioji Taryba priėmė Pirminio privatizavimo įstatymà, ir antroje 1991 m. pusėje prasidėjo masinė privatizacija. Ðio proceso metu buvo iðleistas didelis kiekis vertybiniø popieriø - daugiausia paprastøjø vardiniø akcijø, kuriø savininkais tapo apie 1,5 mln. Lietuvos gyventojø.

Dėl itin didelės infliacijos buvo labai svarbu sukurti centralizuotà vertybiniø popieriø rinkà, kuri leistø nustatyti realià iðleistø vertybiniø popieriø rinkos kainà ir apsaugotø smulkius investuotojus. Atsiþvelgdama į egzistuojanèià vertybiniø popieriø rinkà, kurioje nebuvo popieriniø vertybiniø popieriø ir sertifikatø, o vieninteliam akcininko nuosavybės teisiø patvirtinimui buvo naudojami laikinieji akcininko paþymėjimai, Lietuvos Vyriausybė nusprendė įdiegti nematerialios vertybiniø popieriø rinkos modelį.

1992 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Vyriausybės sprendimu Nr. 646 buvo įsteigta Nacionalinė vertybiniø popieriø birþa. Steigiamasis akcininkø susirinkimas įvyko 1993 m. balandþio 20 d., kurio metu buvo iðrinkta 15 asmenø Birþos Taryba. Birþa įregistruota Vertybiniø popieriø komisijoje 1993 m. geguþės 11 d.

Pirmoji Birþos prekybos sesija įvyko 1993 metø rugsėjo 14 d. Jos metu prekybos sàraðe buvo pateikti 19 emitentø 22 vertybiniai popieriai, įregistruota 19 finansø maklerio įmoniø, parduotos 368 akcijos, o prekybos apyvarta sudarė 1630,5 Lt.

NVPB modelis, kuris buvo įdiegtas bendradarbiaujant su SBF-Bourse de Paris ir SICOVAM (Prancûzijos depozitoriumu), atitinka tarptautinius standartus ir G30 rekomendacijas.

Ðis modelis yra laikomas vienu progresyviausiø pasaulyje ir jau veikia Varðuvoje, Prahoje, Kijeve. Prancûzijos vyriausybė ir Prancûzijos birþø bendrovė parėmė ne tik konsultacijomis, bet ir finansiðkai - padovanojo kompiuterinæ, programinė įrangà.

Kodėl lietuviai pasirinko dematerilizuotus VP?

Pirmiausia todėl, kad Lietuvoje jau sukurtas mechanizmas ir paruoðti specialistai, kurie uþtikrina nematerialaus VP rinkos modelio funkcionavimà. Antra- todėl, kad nemateriali VP rinka nereikalauja milþiniðkø fiziniø VP spausdinimo iðlaidø. Treèia- todėl, kad nematerialûs VP visiðkai apsaugoti nuo suklastojimo, padirbinėjimo, jø egzistavimo laikas neribotas. Ketvirta, nematerialiø VP negalima pavogti ir parduoti.

Lietuvoje NVPB priþiûri valstybinė institucija - Vertybiniø popieriø komisija, kuri atlieka ir rinkos reguliavimo funkcijas.

Praslinkus vos vieneriems metams, duris atvėrė Lietuvos centrinis vertybiniø popieriø depozitoriumas - specifinės paskirties ne pelno įmonė, VP rinkos subjektams, atliekantiems operacijas su VP, teikianti įvairias paslaugas:

atidaro VP sàskaitas emitentams ir finansø makleriø įmonėms(FMĮ);

uþtikrina VP pervedimà, vykdo atsiskaitymus tarp FMĮ ir bankø, remiantis gautais ið birþos praneðimais dėlsudarytø sandoriø;

garantuoja, kad VP bus pervesti vienu metu su piniginiais atsiskaitymais;

kontroliuoja rinkoje cirkuliuojanèiø`VP emisijø apimtį;

uþtikrina VP apskaitos vientisumà ir saugumà;

kaupia, apdoroja ir teikia informacijà, yra atsakingas uþ VP duomenø bazės formavimà VP rinkai.

Trumpai tariant- tai vieta, kur VP pardavėjas legaliai juos parduoda pirkėjui ir kur VP saugomi kaip banke. Ðiuo atveju Lietuva iðnaudojo galimybæ įdiegti vienà ið perspektyviausiø VP apskaitos modeliø paruoðtø ir sukurtø Prancûzijos VP depozitoriumo (SICOVAM) specialistø.

Per pastaruosius penkerius metus Nacionalinė vertybiniø popieriø birþa plėtojosi ir augo kartu su Lietuvos kapitalo rinka. Per ðį laikotarpį buvo sukurtas teisinis pagrindas organizuotai, valstybės reguliuojamai, profesionaliai vertybiniø popieriø rinkai funkcionuoti, iðaugo rinkos dalyviø bei jos organizatoriø patyrimas. Nuolatinis dėmesys Nacionalinės vertybiniø popieriø birþos prekybos sistemos tobulinimui ir materialinės- techninės bazės plėtrai leido laiku reaguoti į vykstanèius vertybiniø popieriø rinkos pokyèius.

Sparèiai augo emitentø skaièius Birþos prekybos sàraðuose : nuo 44 - 1993 m. iki 600 1997 m. Tuo paèiu, augant prekybos apimtims, augo ir vertybiniø popieriø birþos kapitalizacija : nuo 40 mln. litø 1993 m. iki 10 milijardø litø 1997 m. Jeigu per 1993-1996 m. laikotarpį bendra Birþos apyvarta siekė 1088 milijonus litø, tai tik 1997 metø apyvarta jau - 1463 milijonus litø.

Sėkmingai savo veiklà pleèia Centrinis VP depozitoriumas. Lietuvos finansø rinkoje vis svarbesnæ vietà uþima finansø maklerio įmonės ir ðios rinkos profesionalai - finansø makleriai.

Svarbià funkcijà Lietuvos VP rinkoje atlieka finansiniai makleriai. Jie - pagrindiniai rinkos dalyviai ir organizatoriai, kuriems suteikiama teisė tarpininkauti perskirstant kapitalà, įkûnytà vertybiniuose popieriuose.

Finansinio maklerio įmonė- Lietuvos Respublikos ar uþsienio juridiniø ar ar finansiniø asmenø įsteigta bet kokios rûðies specializuota įmonė, vykdanti operacijas su vertybiniais popieriais, gavusi komisijos leidimà.

Makleris - tai finansinio maklerio įmonės savininkas arba įgaliotas asmuo, iðlaikæs vertybiniø popieriø komisijos egzaminus arba turintis kitokį ðios komisijos pripaþintà kvalifikacinį sertifikatà ir atstovaujantis įmonei, perkant ar parduodant vertybinius popierius. Įmonė, norinti gauti leidimà vykdyti operacijas su vertybiniais popieriais, komisijai turi pateikti:

1. Pareiðkimà,

2. Steigimo dokumentus,

3. Banko iðduotà paþymà apie sumokėtà valstybinæ rinkliavà.

Įstatymø nustatyta tvarka finansinio maklerio įmonės gali jungtis į asociacijas, kurios koordinuoja ðiø įmoniø veiklà, atstovauja jø interesams ir tobulina vertybiniø popieriø rinkos infrastruktûrà.

Finansinio maklerio įmonė atlieka ðias funkcijas:

- siûlo vertybinius popierius vieðajai apyvartai;

- esant pavedimui, saugo vertybiniø popieriø paketà;

- konsultuoja vertybiniø popieriø emisijos ir apyvartos klausimais;

- perka ir parduoda vertybinius popierius ( savo vardu ir uþsakovo lėðomis, savo vardu ir savo lėðomis );

2. Prekybos sistema

Nacionalinėje vertybiniø popieriø birþoje sandoriai gali bûti sudaromi centrinėje rinkoje bei tiesiogiai pirkėjui susitariant su pardavėju. Pastarieji sandoriai vadinama tiesioginiais.

Akcijø pirkėjas ir/arba pardavėjas gali dalyvauti birþos prekyboje tik per vieðosios apyvartos tarpininkà – finansø maklerio įmonæ (vienas ið galimø maklerio veiklos variantø pateiktas 2 priede) arba komercinio banko specializuotà padalinį, turinèius teisæ prekiauti Birþoje.

Pavedimus sudaryti visø rûðiø sandoriams vieðosios apyvartos tarpininkai gali tiesiogiai ið savo darbo vietø kompiuteriø tinklo pagalba arba naudotis Birþoje esanèiomis darbo vietomis.

2.1. Centrinė rinka

Pagrindinė Birþos centrinės rinkos uþduotis yra sudaryti vieðosios apyvartos tarpininkams galimybæ pateikti vieðà pavedimà pirkti ir/arba parduoti vertybinius popierius. Tokiu bûdu sudaroma galimybė netiesiogiai susitikti pirkėjui su pardavėju arba vieðai paskelbti savo ketinimà pirkti arba parduoti vertybinius popierius.

Nacionalinėje vertybiniø popieriø birþoje centrinėje rinkoje sandoriø akcijomis sudarymui naudojamos dvi prekybos rûðys – prekyba fiksuota kaina ir nepertraukiama prekyba.

2.1.1. Prekyba akcijomis fiksuota kaina

Prekybos fiksuota kaina pagrindinis bruoþas yra tai, kad visi sandoriai vienos prekybos sesijos metu sudaromi vienu kursu. Ði prekybos centrinėje rinkoje rûðis taikoma visoms akcijoms, esanèioms Einamojo prekybos sàraðo B grupėje, o taip pat ir akcijoms esanèioms kituose sàraðuose, jei joms panaikintos kainos kitimo ribos.

Iki nustatyto laiko visi vieðosios apyvartos tarpininkai gali pateikti pavedimus pirkti ir/arba parduoti akcijas o taip pat juos koreguoti bei anuliuoti. Pateikdami pavedimus vieðosios apyvartos tarpininkai gali susipaþinti su visø vieðosios apyvartos tarpininkø pateiktais pavedimais. Nustatytu laiku pavedimø pateikimas nutraukiamas. Nuo ðio momento pavedimø koregavimas bei jø anuliavimas neleidþiamas. Pabaigus pavedimø priėmimà, kiekvienai akcijø emisijai, kuriai gauti pavedimai nustatomas rinkos kursas. Visi prekybos sesijai gauti pavedimai turi vienodà įtakà kurso nustatymui. Nustatant rinkos kursà laikoma, kad pirkėjas visuomet sutinka mokėti maþiau, o pardavėjas – visuomet sutinka parduoti brangiau, nei jie nurodė pavedime. Pagrindinis kurso nustatymo kriterijus – maksimalus galimø nupirkti (tuo paèiu ir parduoti) akcijø skaièius. Einamojo prekybos sàraðo B grupės akcijoms gali bûti taikomos 20% kurso kitimo ribos. Tai reiðkia, kad kursas vienos prekybos sesijos metu negali pakilti arba nukristi daugiau kaip 20% nuo paskutinio kurso. Jei akcijø kursas nustatytas kurso kitimo ribose, sudarant sandorius pirmiausia tenkinami pavedimai pirkti aukðtesne ir parduoti þemesne kaina nei nustatytas kursas. Pavedimai nustatytu kursu tenkinami proporcingai.

Nustaèius akcijø kursà, priimami papildomi pavedimai. Papildomi pavedimai priimami tik nustatytu kursu, o jei jis nenustatytas – Birþos skelbtu kursu nepriklausomai nuo rinkos disbalanso krypties. Papildomi pavedimi vykdomi laikantis laiko prioriteto.

2.1.2. Nepertraukiama prekyba

Nepertraukiamos prekybos bûdu prekiaujama visomis Oficialaus sàraðo ir Einamojo sàraðo A grupės akcijomis, jei joms nepanaikintos kainos kitimo ribos.

Nepertraukiamos prekybos pagrindinis bruoþas yra tai, kad prekybos sistema, gavusi naujà pavedimà, ið karto patikrina ar yra kita atitinkanti sandorio ðalis tarp anksèiau gautø pavedimø. Jei tokia sandorio ðalis randama – pavedimas vykdomas ið karto, jei ne – pavedimas įraðomas tarp laukianèiø. Apie įvykdytà pavedimà ir įregistruotà sandorį nedelsiant informuojami visi vieðosios apyvartos tarpininkai, dalyvaujantys prekyboje.

Pavedimai vykdomi laikantis kainos ir laiko prioriteto. Tai reiðkia, kad pirmiausia vykdomi pavedimai pirkti aukðèiausia ir parduoti þemiausia kainomis. Jei yra keletas vienos rûðies pavedimø vienodomis kainomis, pirmiausia vykdomas anksèiausiai gautas pavedimas.

Pavedimai gali bûti vykdomi pilnai arba dalinai. Dalinai įvykdytas pavedimas neįvykdyta dalimi lieka prekybos sistemoje laukimo reþime iki jo pilno įvykdymo. Vieðosios apyvartos tarpininkai neįvykdytus ir dalinai įvykdytus (jø neįvykdytà dalį) gali koreguoti arba anuliuoti.

Prekyba pradedama - kaupiant vieðosios apyvartos tarpininkø pateikiamus pavedimus. Nustatytu laiku pavedimø pateikimas nutraukiamas ir visoms akcijoms, kurioms pateikti pavedimai, nustatomas akcijø prekybos sesijos atidarymo kursas. Akcijø prekybos sesijos atidarymo kursas negali skirtis daugiau kaip 10% nuo paskutinės nustatytos vidutinės rinkos kainos. Nustaèius atidarymo kursà, nustatytu kursu priimami papildomi pavedimai. Jei kursas nenustatytas, papildomi pavedimai nepriimami. Pavedimai prekybos sesijos atidarymui bei papildomi pavedimai pateikiami ir akcijø kursas nustatomas tokiu pat kaip ir prekybos fiksuota kaina bûdu.

Pasibaigus papildomø pavedimø priėmimui, pradedama nepertraukiama prekyba. Likæ neįvykdyti arba dalinai neįvykdyti, prekybos sesijos atidarymui pateikti pavedimai, o taip pat ir papildomi pavedimai, nepertraukiamoje prekyboje nedalyvauja.

Nepertraukiamos prekybos metu akcijø kursas negali skirtis daugiau kaip 5% nuo akcijø prekybos sesijos atidarymo kurso. Jeigu prekybos sesijos atidarymo metu rinkos kaina nenustatyta, nepertraukiamos prekybos sesijos metu akcijø kaina negali skirtis daugiau kaip 5% nuo paskutinės paskaièiuotos vidutinės akcijø kainos.

Prekybos sesija pabaigoje paskaièiuojama vidutinė kiekvienos emisijos akcijø kaina, nuo kurios vėlesnėse prekybos sesijose bus skaièiuojamos kainos kitimo ribos.

2.2. Prekyba skolos vertybiniais popieriais

Ðiuo metu prekyboje dalyvauja tik Vyriausybės vertybiniai popieriai.

Pateikdami pavedimus, vieðosios apyvartos tarpininkai gali nurodyti minimalø vertybiniø popieriø kiekį, kurį sutinka pirkti arba parduoti.

Prekyba vykdoma dviem ciklais. Po pirmojo prekybos ciklo pagal gautus pavedimus birþa sudaro sandorius. Neįvykdyti arba dalinai įvykdyti pavedimai (neįvykdyta dalimi) dalyvauja antrajame cikle. Neįvykdyti ir įvykdyti pavedimai gali bûti anuliuojami. Sudaryti sandoriai neatðaukiami.

Sudarant sandorius vadovaujamasi kainos prioriteto principu. Jei ta paèia kaina parduodama maþiau Vyriausybės vertybiniø popieriø, nei perkama ir atvirkðèiai, jei perkama Vyriausybės vertybiniø popieriø maþiau nei parduodama, tokie pavedimai vykdomi proporcingai jø dydþiui. Sandorio kaina priimama to sandorio pirkimo pavedimo kaina.

2.3. Tiesioginiai sandoriai

Pagrindinė tiesioginiø sandoriø uþduotis yra suteikti pirkėjui galimybæ sudaryti sandorį su jam ið anksto þinomu pardavėju. Jei pirkėjas arba pardavėjas savarankiðkai neranda antrosios sandorio ðalies, Birþa savo informacinės sistemos pagalba sudaro galimybæ vieðai paskelbti ketinimà pirkti arba parduoti akcijø paketà tiesiogiai derantis dėl pardavimo sàlygø.

Tiesioginio sandorio dydþiui apribojimai netaikomi. Jei tiesioginį sandorį sudaro vieðosios apyvartos tarpininkas su savo klientu, taikomas apribojimas sandorio akcijos kainai. Tokiu sandoriu akcijø kaina negali skirtis daugiau kaip 35% nuo paskutinės vidutinės kainos arba paskutinio įregistruoto kurso. Kainos bei dydþio apribojimai sandoriams Vyriausybės vertybiniais popieriais netaikomi.

Sandorio ðalims sutarus sandoriai gali bûti atðaukiami. Jei tiesioginis sandoris atðaukiamas iki prekybos sesijos, kurioje jis įregistruotas pabaigos, jis neregistruojamas ir prekybos sesijos rezultatuose neskelbiamas. Jei tiesioginis sandoris atðaukiamas iki atsiskaitymo dienos, Birþa apie tai paskelbia vieðai. Atsiskaitymo dienà, o taip pat po jos tiesioginis sandoris neatðaukiamas.

2. Atsiskaitymai

Atsiskaitymai pinigais uþ sandorius sudarytus centrinėje rinkoje vykdomi per Kliringo bankà. Kliringo banko funkcijas atlieka Lietuvos banko Atsiskaitymø centras. Atsikaitymai uþ tiesioginius sandorius gali bûti vykdomi per Kliringo bankà, o taip pat, sandorio ðalims tarpusavyje susitarus, tiesiogiai.

Atsiskaitymai uþ centrinės rinkos sandorius vykdomi pagal suvestines pozicijas. Vieðosios apyvartos tarpininkams suvestinės pozicijos skaièiuojamos atskirai pagal kiekvienà atsiskaitymo ciklà. Uþ sandorius, sudarytus centrinėje rinkoje akcijomis, atsiskaitoma T+3 dienà, laikant, kad sandorio sudarymo diena yra T. Uþ sandorius, sudarytus centrinėje rinkoje Vyriausybės vertybiniais popieriais – atsiskaitoma T+1 dienà.

Jei vieðosios apyvartos tarpininkas negali pateikti vertybiniø popieriø atsiskaityti uþ centrinės rinkos sandorius, jam suteikiama teisė per tris artimiausias prekybos sesijas juos surasti. Jei tai padaryti nepavyksta, Birþa organizuoja specialø aukcionà. Nepavykus nupirkti ir tokiu bûdu – vertybiniø popieriø pritrûkæs vieðosios apyvartos tarpininkas privalo nukentėjusiai sandorio ðaliai sumokėti kompensacijà.

Jei vieðosios apyvartos tarpininkas nesukaupia pakankamo pinigø kiekio Kliringo banke centrinės rinkos sandoriams apmokėti, birþa sandorius apmoka Garantinio fondo lėðomis, o nuosavybės teisė uþ tokiu bûdu apmokėtus vertybinius popierius pereina Garantiniam fondui.

Garantinio fondo pagrindinis tikslas sudaryti sàlygas, kad Birþoje sudaryti sandoriai bûtø vykdomi pilnai. Garantinis fondas susideda ið visø Birþoje turinèiø teisæ prekiauti vieðosios apyvartos tarpininkø įnaðø. Garantinis fondas draudþia tik centrinėje rinkoje sudarytus sandorius.

Atsiskaitymø ciklas uþ tiesioginiais sandoriais įsigytus vertybinius popierius gali bûti nuo T+1 iki T+5 dienos, o jeigu sandorį sudaro du vieno vieðosios apyvartos tarpininko klientai, atsiskaitymai gali įvykti ir sandorio sudarymo dienà. Uþ kiekvienà tiesioginį sandorį atsiskaitoma atskirai. Jei sudarant tiesioginį sandorį sandorio ðalims atstovaujantys vieðosios apyvartos tarpininkai numatė, kad atsiskaitymai vyks per Kliringo bankà, ne vėliau kaip nurodytà atsiskaitymo dienà jie privalo sukaupti atitinkamà pinigø kiekį kliringo banke. Jei sudarant tiesioginį sandorį buvo numatyta, kad sandorio ðalys atsiskaitys tiesiogiai, vieðosios apyvartos tarpininkai atstovavæ sandorio ðalims privalo ne vėliau atsiskaitymo dienos pristatyti birþai raðytinį patvirtinimà apie atsiskaitymus.

Nesukaupus pakankamo pinigø kiekio Kliringo banke atsiskaityti uþ tiesioginius sandorius arba nepristaèius raðytinio patvirtinimo apie atsiskaitymus tiesioginio sandorio vykdymas sustabdomas.

3. Vertybiniø popieriø registracija

Vertybiniai popieriai registruojami Lietuvos Respublikos vertybiniø popieriø komisijoje.

Emitentas, nusprendæs iðleisti vertybinį popieriø, privalo pateikti komisijai paraiðkà, kurioje nurodyti ðie dokumentai:

1. Emitento pavadinimas ir buveinės adresas.

2. Informacija apie iðleidþiamø vertybiniø popieriø klases, rûðis , emisines kainas.

3. Numatomas vertybiniø popieriø platinimo bûdas.

Pagrindinė informacija apie emitentà ir jo siûlomus vertybinius popierius pateikiama prospekte. Kiekvienam potencialiam investitoriui turi bûti suteikta galimybė susipaþinti su prospektu.

Prospekte turi bûti nurodoma:

- emitento pavadinimas, adresas, veiklos pobûdis;

- emitento stebėtojø tarybos, valdybos nariø vardai, pavardės, mokslo cenzas, laipsnis, profesija;

- informacija apie emitento įstatinio kapitalo dydį, nekilnojamo turto sudėtį ir jo balansinæ vertæ, akcijø skaièiø pagal rûðis ir klases;

- nepriklausomø auditoriø patvirtinta informacija apie emitento paskutiniøjø vieneriø veiklos metø finansinius rezultatus, akcininkam paskirtus dividendus;

- informacija apie lėðø, kurios bus gautos iðplatinus vertybinius popierius, naudojimà ir ekonominį pagrindimà;

- rizikos veiksniai, susijæ su emitento veikla;

- iðleidþiamø vertybiniø popieriø skaièiavimas, nominali vertė, emisinė kaina;

- vertybiniø popieriø platinimo terminas;

- informacija apie ankstesnes vertybiniø popieriø iðlaidas.

Prospekto pradþioje iðdėstytos dokumentø santraukos, supaþindinanèios investitorius su emisine informacija apie emitentà ir jo vertybiniø popieriø veikla. Jei vertybinis popierius numatoma platinti ne vieðai, tai pateikiamas supaprastintas prospekto variantas.

Komisija privalo iðnagrinėti pateiktà paraiðkà bei prospekto ( memorandumo ) duomenis ir per 30 dienø nuo paraiðkos pateikimo duoti atsakymà. Emitentas Lietuvos Respublikos įstatymø numatyta tvarka atsako uþ prospekte pateiktø duomenø teisingumà.

Vertybiniø popieriø kotiravimas

Kotiravimas - tai kainø, kuriomis vykdomi birþos sandoriai, fiksavimas ir vieðas skelbimas. Kotiravimo biuras, iðnagrinėjæs paskutinės prekybos sesijos rezultatus, pateikia juos akcijø pardavėjams ir pirkėjams birþos prekybos dienà specialiame biuletenyje. Biuletenio pavyzdys pateiktas 1 priede, kur lentelės duomenys rodo, kad “ A “ vertybiniø popieriø “ n “ dienà buvo parduota 200 vnt. Palyginus su praėjusios sesijos rezultatais ( oficialiu kursu ), akcijø “ A “ kaina pakilo 2 lt.

Birþos ima ið įmoniø, kuriø akcijos uþregistruotos, kotiravimo mokestį.

Kaip vykdoma kotiruotė ( tai yra parinkimas optimaliausios tiek pirkimo, tiek pardavimo kainos ) galima pailiustruoti ðiuo pavyzdþiu.

Vertybiniø popieriø birþa kiekvienà dienà gauna ið klientu pasiûlymø, kuriuose nurodoma maksimali pirkimo kaina (pavyzdþiui, 25 akcijos po 150 lt., 22 akcijos po 151 lt., 19 akcijø po 152 lt., 13 akcijø po 153 lt., 7 akcijos po 154 lt.). Tuo paèiu metu keli klientai pateikia birþai pasiûlymus parduoti vertybinius popierius, nurodydami pardavimo kainà (pavyzdþiui, 8 akcijos po 150 lt., 13 akcijø po 151 lt.,16 akcijø po 152 lt., 20 akcijø po 153 lt.,23 akcijos po 154 lt.). Turint ðià informacijà sudaroma paklausos - pasiûlos suvestinė.

Birþos tikslas - nustatyti optimaliausià akcijos kainà, kad birþos prekybos dienà įvyktø kuo daugiau sandėriø, tai yra bûtø patenkinta didþioji dauguma pirkėjø ir pardavėjø. Naudojant ðį principà suvedama akumuliuota paklausa ir pasiûla. Todėl pirkėjai, norintys nusipirkti akcijø po 154 lt., geriau jas nusipirks po 153 lt. ( tuomet akumuliuota paklausa 7 +13 = 20 ). Taip pat parduodantys po 150 lt., noriai parduos akcijas po 151 lt. ( akumuliuota pasiûla 8 + 13 = 21 ). Tokiu bûdu apskaièiuojama akumuliuota paklausa ir pasiûla kiekvienai kainai. Toliau parenkama optimaliausia kaina. Ðiuo atveju bus 152 lt., tuomet bus įvykdyti 29 sandėriai. (Lieka 10 akcijø ). Bet kuriuo kitu atveju, pavyzdþiui, parinkus kainà 153 lt., įvyktø 20 sandėriø (lieka 29 akcijos neparduotos ).

Taigi, standartinis kotiravimas iðaiðkina aukðèiausià pirkimo kainà ir þemiausià- pardavimo.

1. Kotiravimo metodai

1. Kotiravimas ðaukiant. - Ðio metodo esmė ta, kad susirenka birþos bendroviø atstovai, kurie balsu sako pasiûlas ir paklausas, uþraðytas knygutėse, tol, kol nusistovi pusiausvyra. Siekdami iðvengti nesusipratimø tame ðurmulyje, jie savo þodþius palydi rankos ir pirðtø þenklais, kurie reiðkia, ko jie nori, kiek akcijø ima ar paduoda. Vienas birþos bendroviø atstovas, vadinamas kotiruotoju, uþraðo ið eilės kursus, apie kuriuos sukasi diskusija, ir jø nenutriaa tol, kol nusistovi pusiausvyros kursas. Tas kursas pabraukiamas ir tampa kotiravimo kursu.

Seansas tæsiasi, įvertinami nauji uþsakymai, kurie gali bûti gauti po pirmojo kurso kotiravimo ir, savaime suprantama, įvertinami tie uþsakymai, kurie įvykdyti, nes neatitiko nurodyto kurso.

Kotiravimas ðaukiant taikomas visoms vertybėms, o labiausiai - “ einanèioms “ obligacijoms.

Ðis metodas plaèiausiai vartojamas Paryþiaus rinkoje, nes ji yra sulėtinta rinka. Taèiau tais atvejais, kai uþplûsta uþsakymai ir iðsibalansuoja rinka, tiesiogiai susitarti visiems ðaukiant darosi nebeįmanoma. Be to, labai sunku susitarti, jei rinka labai maþa. Tokiais atvejais tenka vartoti vienà ið dviejø, beje, panaðiø procedûrø, kurios leidþia ramiai iðnarplioti pateiktø uþsakymø pynæ: kotiruojant per kartotekà ar per dėþutæ.

2. Kotiravimas per kartotekà. Kiekvienai vertybei “kartotekoje“ sukaupiami visi uþsakymai toje birþos bendrovėje, kuri yra tos vertybės “specialistė“.

Kiekviena birþos bendrovė nori, kad jai bûtø patikėta misija kotiruoti tam tikrø bendroviø akcijas ar obligacijas ir kiekvienà dienà nustatyti kursà.

3. Kotiravimas per dėþutæ. Ði procedûra tokia pat kaip ir kotiruojant per kartotekà, bet visus uþsakymus centralizuotai tvarko pati birþø bendrovė. Tai iðimtinis kotiravimo bûdas, taikomas tik tada, kai kurios nors vertybės rinkoje atsiranda ypatingø sunkumø.

5.. Lietuvos Nacionalinės vertybiniø popieriø birþos valdymas

Birþos valdymo sistemà sudaro jos renkami organai:

- Birþos akcininkø susirinkimas,

- Birþos taryba,

- Birþos valdyba.

Aukðèiausias Birþos valdymo organas yra Birþos akcininkø susirinkimas, kuris vyksta ne reèiau kaip vienà kartà per metus. Susirinkimas tvirtina, papildo Birþos įstatus, renka Birþos tarybos narius, Revizinės komisijos narius, Birþos arbitraþà, taip pat tvirtina makleriø etikos taisykles, nustato baudø koeficiantus uþ prekybos ar etikos taisykliø paþeidimus. Be to, turi teisæ reorganizuoti ar likviduoti Birþà.

Birþos taryba yra kolegialus organas, atliekantis Birþos veiklos stebėjimo, analizės ir kontrolės funkcijas laikotarpiais tarp akcininkø susirinkimø. Birþos taryba sudaroma ið 15 nariø metø laikotarpiui. Birþos tarybos nariai privalo saugoti slaptà informacijà, kuri jiems tapo prieinama, vykdant savo tarnybines pareigas.

Birþos valdyba - taip pat kolegialus organas, kuris vadovauja bendrai Birþos ûkinei - komercinei veiklai ir tvarko jos reikalus tarp akcininkø susirinkimø. Birþos valdyba sudaroma ið nariø 3 metø laikotarpiui. Birþos valdybos nariai solidariai atsako uþ bendrovei padarytus nuostolius.

Birþos Tarybos ir Valdybos nariai negali bûti kitos vertybiniø popieriø birþos steigėjais, valdybos ar tarybos nariais.

Birþos valdyba samdo administracijà atlikti vykdomàsias funkcijas. Su administracijos generaliniu direktoriumi sudaroma darbo sutartis, pagal kurià direktorius gali disponuoti Birþos turtu ir piniginėmis lėðomis pagal Valdybos patvirtintà sàmatà, teikti pasiûlymus dėl administracijos sudėties, atstovauti birþai, sudarant sutartis, tvarkyti akcijø registracijos knygà.

Birþos akcininkø susirinkimas renka Revizinæ komisijà, kuri tikrina Birþos finansinės apskaitos dokumentus, metinį balansà, Birþos steigimo sàmatà. Revizijos vykdomos ne reèiau kaip vienà kartà per metus.

Birþos akcininkø susirinkimas taip pat iðrenka arbitraþà, kuris teikia juridinio pobûdþio kosultacijas ir sprendþia su vertybiniø popieriø prekyba susijusius ginèus.

Vertybiniø popieriø Birþos valdymo struktûra yra pateikta 3 priede.