VERTYBINIØ POPIERIØ RINKOS ATSIRADIMAS IR JOS VIETA BENDROJE RINKOS EKONOMIKOS SISTEMOJE

VERTYBINIØ POPIERIØ RINKOS ATSIRADIMAS IR JOS VIETA BENDROJE RINKOS EKONOMIKOS SISTEMOJE

1.1. Vertybini popieriø rinkos padëtis tarp kitø rinkø

Uþsienio ekonomistai ávairiai apibûdina vertybiniø popieriø rinkos sàvokà: ið dalies kaip potencialiø mainø sferà, kaip institucijà ar mechanizmà, suvedantá atskirø prekiø ir paslaugø pirkëjus( paklausos atstovus) ir pardavëjus(tiekëjus). Ði rinka skiriasi nuo visø kitø rinkø pirmiausia savo preke, kuria prekiauja. Ta prekë - vertybiniai popieriai (VP). Taigi, VP cirkuliacija lemia rinkos dalyviø sudëtá, jos vietos padëtá, funkcionavimo tvarkà, reguliavimo taisykles ir t.t.

Labai svarbu susieti VP rinkà su tokiomis rinkø rûðimis kaip kapitalo rinka, finansø rinka, pinigø rinka ir t.t. Tradiciðkai ðiose rinkose ir prasideda piniginiø iðtekliø judëjimas. Tarptautinëje praktikoje priimtoje terminologijoje: finansø rinka = pinigø rinka + kapitalo rinka. Pinigø rinkoje vyksta trumpalaikiø - iki vieneriu metø santaupø, kapitalo rinkoje - vidutiniø ir ilgalaikiø (daugiau nei vieneriø metø) santaupø judëjimai. VP rinka yra tiek pinigø rinkos, tiek kapitalo rinkos segmentas, apimantis bankø kreditø visumà, piniginiø iðtekliø paskirstymà per draudimo sferà, firmø vidaus kreditus ir t.t. VP rinka yra bûtent tas mechanizmas, kuris ekonomikoje paskirsto pinigines santaupas. Pakankamai svarbi yra VP rinkos sàveika su biudþetu ir kreditø rinka. Biudþetas, kreditø rinka ir VP rinka ne tik papildo vienas kità, bet ir konkuruoja vienas su kitu, ir labai priklauso vienas nuo kito. Pvz., biudþeto didinimas, mokesèiø augimas neiðvengiamai ir lygiomis sàlygomis nulems piniginiø iðtekliø, visuomenei ir ûkiui, sumaþëjimà ir susiaurins bankø kreditø ir VP rinkas.

Daþnai susiduriame su kitokiu VP rinkos pavadinimu - “fondø rinka”. Reiktø pabrëþti, kad sàvokos sutampa ir gali bûti vartojamos kaip sinonimai.

1.2. Vertybiniø popieriø rinkos atsiradimo istorija

Vertybiniø popieriø sàvoka buvo þinoma jau nuo vëlyvøjø viduramþiø. Tuomet, didþiøjø geografiniø atradimø laikotarpiu, atsivërë plaèios erdvës tarptautinei prekybai. Verslininkams prireikë didþiulio kapitalo, norint pasinaudoti puikiomis aplinkybëmis. Uþjûrio rinkø ásisàvinimas ir prekiu pardavimas tapo neámanomu pavieniams asmenims. Dël ðios prieþasties atsirado akcinës bendrovës - anglø ir olandø kompanijos, prekiaujanèios su Ost - Indija; jos ir tapo pirmaisiais VP emitentais. XVI- XVII amþiuje Anglijoje steigësi akcinës bendrovës, finansuojanèios anglies gavybà, kitas kapitalui imlias ðakas. Tuo metu anglø brokeriai sudarinëjo sutartis tiesiog gatvëse arba kavinëse. Ið èia kilo “gatvës” rinkos pavadinimas.

Prasidëjus pramonës perversmui ir susikûrus apdirbimo ámonëms, plaèiai paplito akcijø prekyba. Tam tikslui Londono brokeriai 1773 m. iðsinuomavo dalá karaliðkosios pinigø keityklos patalpø. Taip atsirado pirmoji pasaulyje Londono VP birþa, o kartu su “gatvës” rinka pradëjo vystytis ir “organizuota” rinka.

Pirmoji amerikietiðka VP birþa pradëjo veikti 1791 m. Filadelfijoje, o po metø- garsios Niujorko VP birþos pirmtakë.

Pradþioje birþos prekiavo ne tiek akcijomis, kiek obligacijomis, kurias noriai leido vyriausybë ir geleþinkelio kompanijos, kurioms reikëjo itin dideliø lëðø`stambiai maðinø gamybos infrastruktûrai sukurti.

Perëjimas prie akcinës nuosavybës XIX pabaigoje sàlygojo birþø specializacijà akcijø prekyboje, o obligacijø prekyba apsistojo “gatvës” rinkoje. 60 -ais XIX amþiaus metais Vokietijoje atsirado universalûs investiciniai bankai, apsiëmæ vykdyti visas tarpines operacijas su VP. Eksplotuodami netradicinius kapitalo ðaltinius ir formuodami vos ne iðtisas pramonës ðakas, jie turëjo didþiulæ reikðmæ pirmaujanèiø ðaliø (tokiø, kaip JAV, Ðvedijos, Prancûzijos) pramonës vystyme. Ið ðiø ðaliø brokerinis verslas toliau plito po kitas pasaulio ðalis.