VERTYBINIØ POPIERIØ RINKOS ATSIRADIMAS IR JOS VIETA BENDROJE RINKOS EKONOMIKOS SISTEMOJE

VERTYBINIØ POPIERIØ RINKOS ATSIRADIMAS IR JOS VIETA BENDROJE RINKOS EKONOMIKOS SISTEMOJE

1.1. Vertybini popieriø rinkos padėtis tarp kitø rinkø

Uþsienio ekonomistai įvairiai apibûdina vertybiniø popieriø rinkos sàvokà: ið dalies kaip potencialiø mainø sferà, kaip institucijà ar mechanizmà, suvedantį atskirø prekiø ir paslaugø pirkėjus( paklausos atstovus) ir pardavėjus(tiekėjus). Ði rinka skiriasi nuo visø kitø rinkø pirmiausia savo preke, kuria prekiauja. Ta prekė - vertybiniai popieriai (VP). Taigi, VP cirkuliacija lemia rinkos dalyviø sudėtį, jos vietos padėtį, funkcionavimo tvarkà, reguliavimo taisykles ir t.t.

Labai svarbu susieti VP rinkà su tokiomis rinkø rûðimis kaip kapitalo rinka, finansø rinka, pinigø rinka ir t.t. Tradiciðkai ðiose rinkose ir prasideda piniginiø iðtekliø judėjimas. Tarptautinėje praktikoje priimtoje terminologijoje: finansø rinka = pinigø rinka + kapitalo rinka. Pinigø rinkoje vyksta trumpalaikiø - iki vieneriu metø santaupø, kapitalo rinkoje - vidutiniø ir ilgalaikiø (daugiau nei vieneriø metø) santaupø judėjimai. VP rinka yra tiek pinigø rinkos, tiek kapitalo rinkos segmentas, apimantis bankø kreditø visumà, piniginiø iðtekliø paskirstymà per draudimo sferà, firmø vidaus kreditus ir t.t. VP rinka yra bûtent tas mechanizmas, kuris ekonomikoje paskirsto pinigines santaupas. Pakankamai svarbi yra VP rinkos sàveika su biudþetu ir kreditø rinka. Biudþetas, kreditø rinka ir VP rinka ne tik papildo vienas kità, bet ir konkuruoja vienas su kitu, ir labai priklauso vienas nuo kito. Pvz., biudþeto didinimas, mokesèiø augimas neiðvengiamai ir lygiomis sàlygomis nulems piniginiø iðtekliø, visuomenei ir ûkiui, sumaþėjimà ir susiaurins bankø kreditø ir VP rinkas.

Daþnai susiduriame su kitokiu VP rinkos pavadinimu - “fondø rinka”. Reiktø pabrėþti, kad sàvokos sutampa ir gali bûti vartojamos kaip sinonimai.

1.2. Vertybiniø popieriø rinkos atsiradimo istorija

Vertybiniø popieriø sàvoka buvo þinoma jau nuo vėlyvøjø viduramþiø. Tuomet, didþiøjø geografiniø atradimø laikotarpiu, atsivėrė plaèios erdvės tarptautinei prekybai. Verslininkams prireikė didþiulio kapitalo, norint pasinaudoti puikiomis aplinkybėmis. Uþjûrio rinkø įsisàvinimas ir prekiu pardavimas tapo neįmanomu pavieniams asmenims. Dėl ðios prieþasties atsirado akcinės bendrovės - anglø ir olandø kompanijos, prekiaujanèios su Ost - Indija; jos ir tapo pirmaisiais VP emitentais. XVI- XVII amþiuje Anglijoje steigėsi akcinės bendrovės, finansuojanèios anglies gavybà, kitas kapitalui imlias ðakas. Tuo metu anglø brokeriai sudarinėjo sutartis tiesiog gatvėse arba kavinėse. Ið èia kilo “gatvės” rinkos pavadinimas.

Prasidėjus pramonės perversmui ir susikûrus apdirbimo įmonėms, plaèiai paplito akcijø prekyba. Tam tikslui Londono brokeriai 1773 m. iðsinuomavo dalį karaliðkosios pinigø keityklos patalpø. Taip atsirado pirmoji pasaulyje Londono VP birþa, o kartu su “gatvės” rinka pradėjo vystytis ir “organizuota” rinka.

Pirmoji amerikietiðka VP birþa pradėjo veikti 1791 m. Filadelfijoje, o po metø- garsios Niujorko VP birþos pirmtakė.

Pradþioje birþos prekiavo ne tiek akcijomis, kiek obligacijomis, kurias noriai leido vyriausybė ir geleþinkelio kompanijos, kurioms reikėjo itin dideliø lėðø`stambiai maðinø gamybos infrastruktûrai sukurti.

Perėjimas prie akcinės nuosavybės XIX pabaigoje sàlygojo birþø specializacijà akcijø prekyboje, o obligacijø prekyba apsistojo “gatvės” rinkoje. 60 -ais XIX amþiaus metais Vokietijoje atsirado universalûs investiciniai bankai, apsiėmæ vykdyti visas tarpines operacijas su VP. Eksplotuodami netradicinius kapitalo ðaltinius ir formuodami vos ne iðtisas pramonės ðakas, jie turėjo didþiulæ reikðmæ pirmaujanèiø ðaliø (tokiø, kaip JAV, Ðvedijos, Prancûzijos) pramonės vystyme. Ið ðiø ðaliø brokerinis verslas toliau plito po kitas pasaulio ðalis.